Suvestinė redakcija nuo 2019-05-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 85-2968, i. k. 1011010ISTA00IX-517

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

 

2001 m. rugsėjo 25 d. Nr. IX-517
Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas.

2. Šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams.

3. Šis įstatymas skirtas Įstatymo 2 priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

11. Aerobiškai skaidus plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio medžiagos sudėtyje yra aerobinį skilimą į mikrodaleles spartinančių priedų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2432, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17707

 

2. Daugkartinis pakuočių naudojimas (toliau – pakartotinis naudojimas) – operacija, kai pakuotės (sukonstruotos taip, kad naudojimo laikotarpiu galima būtų transportuoti daugiau nei vieną kartą) yra vėl pripildomos naudojant pripildant reikalingus papildomus rinkoje esančius produktus ar jų nenaudojant ar panaudojamos tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos. Jei tokios daugkartinės pakuotės daugiau nebenaudojamos pagal paskirtį, jos tampa pakuočių atliekomis.

21. Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau negu vieną kartą.

3. Energijos gavyba degių pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.

4. Gamintojas (pakuočių naudotojas) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį), net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.

5. Grupinė, arba antrinė, pakuotė (toliau – grupinė pakuotė) – pakuotė, kurioje vartotojams ar gaminio naudotojams pateikiama tam tikra grupė prekinių vienetų ar kuri naudojama prekių atsargoms papildyti. Grupinę pakuotę galima pašalinti nepažeidus gaminio.

6. Importuotojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

61. Labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų ir kuris būtinas higienos tikslais arba pateikiamas kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė siekiant išvengti maisto švaistymo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2432, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17707

 

62. Lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2432, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17707

 

7. Organinis perdirbimas – aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas) pakuočių atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas. Šalinimas į sąvartyną negali būti laikomas pakuočių atliekų organinio perdirbimo būdu.

8. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

9. Pakuočių atliekų naudojimas – pakuočių atliekų tvarkymo būdas, numatytas atliekų naudojimo būdų sąraše, parengtame pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus.

10. Pakuočių atliekų prevencija – pakuotes ir pakuočių atliekas sudarančių medžiagų, taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių gaminant, parduodant, kitaip platinant, naudojant ar šalinant supakuotus (sufasuotus) produktus, kiekio ir kenksmingumo aplinkai mažinimas, pirmiausia siekiant kurti aplinkos neteršiančius produktus ir technologijas.

11. Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymą.

12. Pakuočių atliekų sutvarkymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas).

13. Pakuočių atliekų tvarkymas – pakuočių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, tokios veiklos organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant minėtus veiksmus, atliekamus prekiautojo atliekomis ar tarpininko.

14. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, ir atliekų tvarkytojo dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

15. Pakuočių gamybos atliekos – pakuočių gaminimo ar pripildymo gaminiais metu susidariusios atliekos.

16. Pakuočių gamintojas asmuo, kuris gamina ir (ar) įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją tuščias pakuotes, skirtas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.

17. Pakuočių pardavėjasasmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.

18. Pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.

19. Pakuočių sunaudojimas savoms reikmėmsį Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų supakuotų gaminių išpakavimas siekiant šiuos gaminius panaudoti savo vykdomoje veikloje ar perleisti kitam asmeniui.

20. Pakuočių vartotojas – asmuo, naudojantis ar vartojantis supakuotus (sufasuotus) produktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2306, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10413

 

21. Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams:

1) gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte);

2) gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 2 punkte);

3) pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 3 punkte).

22. Perdirbimas – pakuočių atliekas sudarančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint pakuočių atliekas sudarančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

221. Plastikinis pirkinių maišelis – iš plastiko pagamintas maišelis (su rankenomis arba be jų), teikiamas vartotojui prekių ar produktų pardavimo vietoje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2432, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17707

 

23. Prekinė, arba pirminė, pakuotė (toliau – prekinė pakuotė) – pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams.

24. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai – tuščių ar gaminiais pripildytų pakuočių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba gaminiais pripildytų pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms.

25. Transporto, arba tretinė, pakuotė (toliau – transporto pakuotė) – pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai.

26. Ūkinės veiklos vykdytojai – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys:

1) pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos;

2) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymą koordinuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

27. Užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

28. Užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratoriaus, siekiant, kad pakuočių vartotojams būtų grąžintas gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtas užstatas, gamintojams ir (ar) importuotojams grąžintos daugkartinės pakuotės būtų pakartotinai panaudotos, o vienkartinių pakuočių atliekos būtų sutvarkytos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

29. Vienkartinė pakuotė pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį vieną kartą.

30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

3 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai

Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 1 punkte, privalo vadovautis šiais pagal svarbą išdėstytais prioritetais:

1) naudoti visas galimas pakuočių atliekų prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti;

2) pakartotinai naudoti pakuotes;

3) perdirbti susidariusias pakuočių atliekas ir gauti iš jų naudoti tinkamus gaminius arba antrines žaliavas, tinkamas tokiems gaminiams gaminti;

4) naudoti pakuočių atliekas energijai gauti;

5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

4 straipsnis. Pagrindiniai pakuočių reikalavimai

1. Pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni, atsižvelgiant į būtinybę nepažeisti pakuojamo gaminio ir vartotojo saugumo, higienos ir transportavimo reikalavimų, ir kad pakuotės būtų priimtinos pakuočių vartotojui, atsižvelgiant į pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnyje.

2. Pakuotės turi būti projektuojamos, gaminamos, parduodamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitaip panaudoti ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai šalinant pakuočių atliekas ir (ar) pakuočių atliekų apdorojimo liekanas.

3. Pakuotės turi būti pagamintos taip, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomus standartus. Perdirbama pakuotės masės dalis priklauso nuo pakuotės medžiagų savybių.

4. Pakuotės turi būti gaminamos taip, kad pakuotes, pakuočių atliekas ar jų tvarkymo liekanas deginant ar šalinant sąvartyne į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą patektų kiek galima mažiau pakuotėse ar jų sudedamosiose dalyse esančių kenksmingų ir kitų pavojingų medžiagų. Ribinį leistiną kenksmingų medžiagų kiekį pakuotėse ir kenksmingų medžiagų kiekio kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuotes, kuriose kenksmingos medžiagos viršija ribinį leistiną kiekį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2306, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10413

 

5. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus šiame įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus.

6. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties šiame įstatyme nurodytų pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

41 straipsnis. Daugkartinių pakuočių reikalavimai

1. Daugkartinės pakuotės turi būti pagamintos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis būtų įmanoma jas transportuoti ir naudoti keletą kartų.

2. Turi būti įmanoma panaudotas daugkartines pakuotes paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) nesukeliant pavojaus aplinkai ir šiuos darbus atliekančių žmonių saugai ir sveikatai.

3. Daugkartinėms pakuotėms tapus atliekomis, šios turi atitikti šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

42 straipsnis. Pakuočių atliekų naudojimo reikalavimai

1. Energijai gauti gali būti naudojamos tos pakuočių atliekos, kurios turi bent minimalų kaloringumą, leidžiantį optimizuoti energijos išgavimą.

2. Pakuočių atliekos gali būti kompostuojamos, jeigu joms biologiškai skylant neigiamai neveikiamas atskiras atliekų surinkimas, kompostavimas ar kita veikla.

3. Biologiškai skaidžios pakuočių atliekos turi fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai suirti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

5 straipsnis. Pakuočių ženklinimas

1. Kad pakuotes būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, jos turi būti ženklinamos nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, gali savo gaminių pakuotes žymėti tam tikru ženklu.

3. Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamos užstato sistemos taikymo pakuotei ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (administratorių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką nustato aplinkos ministras.

4. Ant gaminio pakuotės turi būti nurodytas gaminio importuotojas ir (ar) gamintojas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

6 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita

1. Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 26 dalies 1 punkte, pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą tvarko ir pagal šios apskaitos duomenis atsiskaito Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Pakuočių gamintojai, įpareigoti tvarkyti pakuočių apskaitą, privalo būti užsiregistravę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1017, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01030

 

7 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

1. Gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1017, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01030

 

2) organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1017, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01030

 

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, pakuotes ir supakuotus gaminius Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad tuščios prekinės, grupinės, transporto pakuotės ir šių pakuočių atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais prioritetais.

3. Gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

4. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais;

3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1017, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01030

 

6. Gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.

7. Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą.

8. Gamintojai ir importuotojai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

71 straipsnis. Šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių taikymo išimtys

1. Gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių (neįskaitant vienkartinių pakuočių, kurioms pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, ir visų daugkartinių pakuočių), atleidžiami nuo šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

2. Nuo šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos tvarkyti apskaitą bei atsiskaityti ir nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiama:

1) jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalį taikoma užstato sistema);

2) toms per ataskaitinį laikotarpį įmonės importuotoms prekėms (supakuotiems gaminiams), kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos importo PVM.

Papildyta straipsniu :

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1017, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01030

 

8 straipsnis. Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje

1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą. Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-681, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16709

 

2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-681, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16709