Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.01.05)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr.17-447
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
25 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37-1 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 27, 37(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 dienos.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-361, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-384, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1665 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-964, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3191 (98.12.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
Į S T A T Y M A S
I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas
Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.
2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reguliavimas
Valstybinį socialinį draudimą reguliuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatai, Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, Savanoriškojo valstybinių socialinio pensijų draudimo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, numatytoms šio įstatymo 6-17 straipsniuose, taip pat laidojimo pašalpoms, numatytoms šio įstatymo 20-22 straipsniuose;
3) draudimas kompensacijoms, numatytoms šio įstatymo 26 straipsnyje;
4) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Gyventojų užimtumo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Gyventojų užimtumo įstatyme;
5) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu
Asmenų, draudžiamų kiekvienos rūšies draudimu, kategorijas nustato atitinkami įstatymai, reguliuojantys tos rūšies draudimo tvarką.
Šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys;
3) ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai jų šeimų nariai.
Šio straipsnio antrosios dalies 2 ir 3 punktuose išvardyti asmenys ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpoms gali draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. VIII-361, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)
5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas
Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai.
II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS
1. Ligos pašalpa
6 straipsnis. Ligos pašalpos skyrimo atvejai
Ligos pašalpa skiriama:
1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos;
2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti;
3) epideminių situacijų atvejais;
4) esant proteziniame-ortopediniame stacionare;
5) laikinai perkėlus į kitą darbą dėl susirgimo profesine liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiojimo.
Ligos pašalpa kaip nedarbingumo dėl ligos atveju (1 punktas) taip pat skiriama iškilus būtinybei gydytis tuberkuliozės arba kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama baigti gydymą po sunkaus susirgimo, įrašyto į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ministerijų tvirtinamą sąrašą (24 straipsnio trečioji dalis).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
7 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą
Teisę į ligos pašalpą turi apdraustieji, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, jei jie dėl šio įstatymo 6 straipsnyje numatytų priežasčių yra palaisvinami nuo darbo ar tarnybinių pareigų ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Šią teisę jie įgyja nuo pirmosios darbo (draudimo) dienos.
Pašalpa bendrąja tvarka mokoma, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laiką ir atleidimo iš darbo dieną), taip pat trijų kalendorinių dienų po savanoriško išėjimo iš darbo arba atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą laikotarpiu.
Asmenys, kurie buvo draudžiami pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir neteko darbo, turi teisę į ligos pašalpą dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas), jei jie prarado darbingumą laikotarpiu, kuriuo pagal įstatymus mokama išeitinė pašalpa, visas uždarbis arba jo dalis ir yra nedarbingi šiam laikotarpiui pasibaigus.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
8 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas) šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais laikotarpiais, ligos pašalpa mokama nuo pirmosios darbingumo netekimo dienos (neskaitant dienų, už kurias buvo gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis) iki darbingumo atstatymo arba iki invalidumo pripažinimo.
Ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas, išskyrus motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei šeimos nario slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ligos atveju ši pašalpa turi būti ne mažesnė kaip 80 procentų, o nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, atveju - ne mažesnė kaip 100 procentų jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Nuo trečios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir yra šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyto dydžio.
Laikiniems ir sezoniniams darbuotojams, netekusiems darbingumo sutarties galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo susirgimo mokama ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po darbo sutarties galiojimo pabaigos.
Susižalojus darbe, susirgus profesine liga arba tuberkulioze, asmenims, dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio darbo sutartį, pašalpa mokama šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.
Dirbantiems invalidams ligos pašalpų mokėjimo trukmė nustatoma Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
9 straipsnis. Ligos pašalpa atostogų metu
Atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar traumos kasmetinių apmokamų atostogų metu, pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.
Atsiradus laikinajam nedarbingumui neapmokamų atostogų metu, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
10 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
Ligos pašalpa mokama 80 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, nuo trisdešimt pirmosios mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa.
Susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, taip pat asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ligos pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos pašalpa, skiriama pagal 6 straipsnio 1-4 punktus, negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą darbo užmokesčio minimumą, apskaičiuotą proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
11 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis pašalpai skaičiuoti
Kompensuojamasis uždarbis ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms yra skaičiuojamas pagal visose darbo vietose gaunamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatus. Visais atvejais kompensuojamasis uždarbis pašalpai skaičiuoti negali viršyti Statistikos departamento skelbiamo užpraeito mėnesio vidutinio darbo užmokesčio trijų dydžių sumos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
12 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokama
Ligos pašalpa nemokama:
1) asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant nusikaltimus;
2) asmenims, sužalojusiems savo arba savo globotinių sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitokių pareigų arba apsimetusiems sergančiais (simuliantams);
3) asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė priežastis - alkoholio, narkotinių arba toksinių medžiagų vartojimas.
Tuo atveju, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Asmenims, pažeidžiantiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, be svarbių priežasčių neatvykstantiems pas gydytoją arba į įstatymo nustatytą darbingumo patikrinimą, pašalpa Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
13 straipsnis. Ligos pašalpa šeimos nariui slaugyti
Pašalpa sergančiajam šeimos nariui slaugyti mokama, jeigu gydytojo nurodymu būtina ligonį slaugyti.
Slaugant šeimos narį, pašalpa mokama ne ilgiau kaip septynias kalendorines dienas.
Slaugant sergantį iki keturiolikos metų amžiaus vaiką, pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų.
Slaugant stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki keturiolikos metų, sergantį onkohematologine liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo, pašalpa mokama visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip šimtą dvidešimt dvi dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
14 straipsnis. Ligos pašalpa epideminių situacijų atveju
Įvedus nustatyta tvarka karantino režimą ypač pavojingų infekcijų židiniuose, pašalpa mokama nušalintiems nuo darbo asmenims.
Valstybiniams gydytojams higienistams laikinai nušalinus apdraustąjį kaip užkrečiamų ligų sukėlėją nešiotoją ir negalint jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa jam mokama visą nušalinimo nuo darbo laiką ir apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį tik toje darbovietėje, kurioje jis nušalintas nuo darbo.
Valstybiniams gydytojams higienistams įvedus vaikų įstaigose infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką, pašalpa mokama kaip šeimos nario slaugos atveju pagal šio įstatymo 13 straipsnio antrąją dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
15 straipsnis. Pašalpa, esant proteziniame-ortopediniame
stacionare
Paguldžius apdraustąjį į protezinį-ortopedinį stacionarą, pašalpa mokama už visą jame būtą laiką, taip pat vykimo į stacionarą ir atgal laiką.
16 straipsnis. Pašalpa laikinai perkėlus į kitą darbą
Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip pat dėl to, kad jis yra užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojas (6 straipsnio 5 punktas), laikinai negali dirbti savo darbo, bet, nepažeisdamas paskirto gydymo, gali dirbti kitą darbą ir dėl to pagal medicininę išvadą perkeliamas į kitą darbą, jam pašalpa mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius ir tokio dydžio, kad gaunamas uždarbis ir pašalpa neviršytų vidutinio uždarbio iki perkėlimo.
2. Motinystės (tėvystės) pašalpa
17 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpa
Motinystės (tėvystės) pašalpa iš valstybinio socialinio draudimo lėšų skiriama vienam iš tėvų (globėjų), apdraustam pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą.
Moterims, pagimdžiusioms suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo savaitėms ir vėliau, apmokama už septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir už penkiasdešimt šešias kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas - už septyniasdešimt kalendorinių dienų). Moterims, pagimdžiusioms suėjus dvidešimt dviems nėštumo savaitėms, apmokama už dvidešimt aštuonias kalendorines dienas po gimdymo (jei kūdikis gyvena, apmokama už penkiasdešimt šešias dienas po gimdymo). Už šioje dalyje nurodytus laikotarpius mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio.
Pasibaigus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems laikotarpiams, vienam iš tėvų (vieninteliam esamam iš tėvų ar globėjui), kuris pagal Atostogų įstatymą yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, mokama 60 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, bet ne mažesnė kaip nustatytas minimalus darbo užmokestis, iki vaikui sukanka vieneri metai.
Jei asmuo, gaunantis šiame straipsnyje nurodytą motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, pašalpa mokama, jei tuo metu nemokama išeitinė pašalpa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
3. Pašalpa vaiko priežiūrai
18 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
19 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
4. Laidojimo pašalpa
20 straipsnis. Teisė į laidojimo pašalpą
Laidojimo pašalpa mokama, mirus pačiam apdraustajam (4 straipsnis) arba jo išlaikomajam šeimos nariui.
Mirus apdraustajam, laidojimo pašalpa mokama mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo. Mirus apdraustojo šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam.
Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.
21 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis
Laidojimo pašalpa mokama trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio.
22 straipsnis. Pašalpos išmokėjimas, mirus asmeniui,
turėjusiam teisę ją gauti
Ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpos, negautos iki gavėjo mirties dienos, išmokamos kartu su juo gyvenusiems šeimos nariams, taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi.
Pašalpa vaiko iki trejų metų priežiūrai, negauta dėl gavėjo mirties, išmokama likusiam tėvui arba asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką.
Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįtraukiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
III SKYRIUS. GYDYMO IR PROFILAKTIKOS IŠMOKOS
23 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
24 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
25 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350
Nr. I-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
26 straipsnis. Išlaidų transportui kompensavimas
Šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintiems apdraustiesiems, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialiuosius lengvuosius automobilius, kas mėnesį išmokama 25 procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija, nepaisant to, ar jie yra įsigiję automobilį.
I grupės invalidams, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, patiems vairuojantiems specialiuosius automobilius, kas mėnesį papildomai mokama 25 procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems asmenims, kuriems dėl sutrikusių judėjimo funkcijų sunku naudotis visuomeniniu transportu, mokama specialiųjų lengvųjų automobilių arba motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą ir nustatytos formos pažymą šie asmenys turi teisę įsigyti ir gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius arba motorinius vežimėlius. Šių kompensacijų mokėjimo tvarką ir dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
27 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, gydymo ir
profilaktikos išmokos nemokamos
Apdraustasis netenka teisės į 26 straipsnyje išvardintas išmokas iš valstybinio socialinio draudimo lėšų 12 straipsnyje nurodytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
IV SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI
28 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į Valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir jo vykdymo metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas kalendoriniams metams. Biudžetas ir jo vykdymo ataskaita skelbiami viešai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą rengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
29 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų santykiai
Asignavimai iš Valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto pajamos
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) juridinių bei fizinių asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos pajamos;
3) asignavimai iš Valstybės biudžeto, skiriami pagal šio įstatymo 29 straipsnį;
4) valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos apskaitomos atskirose sąskaitose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kiekvienos draudimo rūšies įmokų dydžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto išlaidos
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos skirstomos ir apskaitomos pagal draudimo rūšis. Išlaidų straipsnių klasifikaciją nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas
Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti sudaromas fondo rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 15 procentų metinės pajamų sumos. Šis fondas formuojamas iš pajamų dalies, viršijančios išlaidas.
Jeigu rezervo fonde susikaupia 20 ir daugiau procentų metinės pajamų sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba turi teikti Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo arba išmokų didinimo.
Rezervo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti naudojamos išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti ir pajamų laikinam trūkumui padengti.
Taryba privalo užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo lėšų realiosios vertės išsaugojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
33 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos, būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti. Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Drausdamas asmenis, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis.
Asmenys, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys. Jie gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai, taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o ūkininkai - už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, - dar ir tuo atveju, kai šie asmenys turi būtinąjį stažą pensijai gauti. Įmokų dydis bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir tvirtinamas Vyriausybės.
Įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
35 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai
Bendrąjį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą ir jo dydžius atskiroms draudimo rūšims nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Apdraustųjų, išvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų
mokėjimo tvarka
Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Draudėjai - įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba 4 straipsnio 1 punkte apdraustieji asmenys, apskaičiuoja, išskaito ir įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš minėtų apdraustųjų asmenų pajamų mokamas socialinio draudimo įmokas.
Įmokų mokėjimo tvarka ir terminai nustatomi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui
Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
37-1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų
santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis
Lietuvos bankų įstaigos valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai. Atidarydamos ūkio subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti pažymą apie ūkio subjekto įregistravimą valstybinio socialinio draudimo įstaigoje, o uždarydamos sąskaitas, - pažymą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas valstybinio socialinio draudimo fondui. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas banko įstaigos vykdo proporcingai įsiskolinimams privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo fondams, tačiau tik po to, kai ūkio subjektas yra atsiskaitęs už supirktą, taip pat perdirbtą žemės ūkio produkciją bei apmokėjęs pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais, iš visų ūkio subjekto sąskaitų šalies ir užsienio bankuose.
Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio nuostatas ir padariusios žalos valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo ją atlyginti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
Nr. VIII-384, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1665 (97.07.16)
38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą
Už pavėluotai pervestas į valstybinio
socialinio draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų
ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo
būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo
(pervedimo) dieną įskaitytinai.
Jeigu įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubos šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokas, išieškojimo laiką, jei šie dėl nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta tvarka gali atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Kad kaltės nėra, draudėjas turi įrodyti pats. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma, jei:
1) nustatytais terminais neatvykstama į valstybinio socialinio draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs draudėjo adresas;
2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;
3) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas bei įmokas;
4) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai valstybinio socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;
5) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo santykių, nepasirašius darbo sutarčių;
6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatymą;
7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;
8) draudėjas neleidžia valstybinio socialinio draudimo įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;
9) draudėjas, gavęs valstybinio socialinio draudimo įstaigos nurodymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į ją nurodytu laiku;
10) draudėjas klastoja arba pateikia valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus dokumentus;
11) draudėjas vengia mokėti socialinio draudimo įmokas arba trukdo jas nustatyti ar surinkti;
12) draudėjas pažeidinėja apskaitos taisykles.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas mokėjimo grafikas.
Apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Pirmiausia sumokamos privalomosios įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai. Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip penkerių praėjusių kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias įmokas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
Nr. I-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
V SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMAS
39 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistema
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai;
3) kitos akredituotos valstybinio socialinio draudimo įstaigos;
4) draudėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba
Valstybinio socialinio draudimo fondui, kaip savarankiškai finansų ir kredito sistemos grandžiai, Lietuvos Respublikoje vadovauja 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Tarybai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos
kompetencija
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba:
1) nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius;
2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų;
3) aprobuoja valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą bei jo vykdymo ataskaitą ir teikia tvirtinti Vyriausybei;
4) tvirtina darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, taip pat darbo apmokėjimo schemas;
5) organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos patikrinimus, kurie turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per metus;
6) nagrinėja ir sprendžia kitus valstybinio socialinio draudimo klausimus;
7) priima sprendimus dėl kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl įmokų, baudų ir delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminų atidėjimo arba atsiskaitymo už kreditorinius reikalavimus Vyriausybės nustatyta tvarka turtu, akcijomis ir vertybiniais popieriais, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama ar sudaroma taikos sutartis.
Tarybos sprendimai priimami jos narių paprasta balsų dauguma. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios patvirtintą reglamentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. VIII-964, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3191 (98.12.30)
42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išlaikoma įstaiga, turinti juridinio asmens teises, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Valdyba:
1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus įmokų rinkimą;
3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą laiku;
4) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką valstybinį socialinį draudimą;
5) užsiima kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose.
Valdyba turi teisę:
1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai;
2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;
3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;
4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai, susijusiai su socialiniu draudimu;
5) Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.
Valdybai vadovauja direktorius, kurį skiria Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Valdyba veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinės įstaigos
Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už:
1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą;
2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku;
3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
44 straipsnis. Draudėjų pareigos
Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, taip pat 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.
Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Draudėjai išmoka apdraustiesiems valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų
teisė į kontrolę
Akredituota vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaiga turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos žinioje esančios įmokos ir išmokos.
Vykdami valstybinio socialinio draudimo kontrolę, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:
1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus apie tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;
2) norėdami nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles valstybinio socialinio draudimo fondui, be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir nuomojamas), tikrinti darbo sąlygas, darbuotojų skaičių ir panašiai. Pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) paimti laikinai - iki 30 dienų - iš draudėjo dokumentus, fiksuojančius darbo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
4) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus valstybinio socialinio draudimo klausimais;
5) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos valstybinio socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;
6) pareikalauti iš draudėjo, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;
7) gauti iš draudėjo paaiškinimus valstybinio socialinio draudimo įmokų ir išmokų klausimais;
8) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo, žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo reikalavimų vykdymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų komerciniuose bankuose laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei netesybas;
2) duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku nepateikė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius, neleidžia patikrinti socialinio draudimo įmokų bei išmokų arba kai tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų apskaičiavimo faktai;
3) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;
4) kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai privalo išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai apie priimtas priemones.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:
1) siūlyti rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą, jeigu ši be pateisinamų priežasčių nevykdo socialinio draudimo įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;
2) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms įmokos, baudos ir delspinigiai.
Draudėjų ir apdraustųjų pretenzijas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnų, vykdančių kontrolę, veiksmų sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, o dėl pastarųjų pareigūnų veiksmų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valdybos sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)
46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio
draudimo teisių santykių, sprendimas
Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinis arbitražas arba teismas.
Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio aprūpinimo yra sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose numatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d.
Nr. I-1336