Suvestinė redakcija nuo 2022-04-01 iki 2022-06-30

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 111-3574, i. k. 1001010ISTA00IX-110

 

Nauja redakcija nuo 2017-01-01:

Nr. XII-2501, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20641

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS

 

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šių draudimo rūšių išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas.

 

2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir motinystės socialinis draudimas

1. Iš ligos socialinio draudimo lėšų:

1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos.

2. Iš motinystės socialinio draudimo lėšų:

1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastos pajamos ar jų dalis;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, o tapusiems neapdraustiems motinystės socialiniu draudimu – šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir (ar) už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

21. Infekcijų plitimą ribojantis režimas – laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, nustatytais atvejais ir tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3305, 2020-09-29, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21152

 

3. Išmokos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas.

4. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kurią apskaičiuojamos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokos.

5. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla) socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

 

6. Neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys – asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 ir 7 dalyse.

7. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.

8. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis).

9. Turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys – asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4 dalyje.

 

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu

1. Ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis bei ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

2. Ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi apdraustaisiais nuo valstybinio socialinio draudimo pradžios datos iki draudžiamojo įvykio dienos, jeigu per šį laikotarpį buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo valstybinio socialinio draudimo pradžios datos.

4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:

1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);

2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;

3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šios dalies 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

5. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu už juos mokamos ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.

2. Ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši išmoka skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 111 straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems apdraustiesiems asmenims;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3305, 2020-09-29, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21152

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši išmoka skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5) šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje ir 111 straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigoje (įstaigose) nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 111 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų priežiūrai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

Nr. XIII-3305, 2020-09-29, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21152

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti (toliau – vaiko priežiūros atostogos), dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;

7) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu;

8) šio įstatymo 111 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų priežiūrai, jeigu sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

3. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;

3) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

 

4. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą, – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.

5. Profesinės reabilitacijos išmokos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.

 

6 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis

1. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

2. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti motinystės išmoką, per šioje dalyje nurodytą laikotarpį draudžiamųjų pajamų Lietuvoje neturėjo iš viso ar iš dalies dėl to, kad dirbo ir (ar) buvo draudžiamas užsienyje, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės išmokos dydis, apskaičiuojamas iš paskutinių kalendorinių mėnesių, kuriais motinystės socialiniu draudimu apdraustasis asmuo Lietuvoje dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, arba iš paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį, draudžiamųjų pajamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, taikant iš jų palankesnį kompensuojamojo uždarbio dydį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

3. Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, globojamo vaiko nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos arba įvaikinto vaiko tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką. Kai ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką buvo apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, apriboto maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka apskaičiuojama pagal faktinį asmens kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą teisės į atitinkamą ankstesnę (pirmesnę) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką dieną. Apskaičiuojant tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, taikomas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-299, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06976

 

4. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, ši išmoka skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos išmokos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Kai kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas keliose darbovietėse, atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1827, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21847

 

6. Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis išmokoms apskaičiuoti nustatomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

 

61 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio ir stažo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skirti apskaičiavimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės

1. Vadovaujantis šiuo straipsniu apskaičiuojamas asmenų kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, jeigu apskaičiuojant asmens kompensuojamąjį uždarbį:

1) netaikoma šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir

2) į laikotarpį per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš asmens teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, patenka visas laikotarpis ar jo dalis nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.

2. Jeigu visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį asmeniui, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės taikytų ūkinės veiklos apribojimų buvo paskelbta prastova, šioje dalyje nurodyto asmens kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal jo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas.

3. Jeigu, apskaičiuojant asmens, kuris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris turi teisę gauti motinystės, tėvystės ir (ar) vaiko priežiūros išmokas, kompensuojamąjį uždarbį, visas kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas:

1) pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis ir individualios veiklos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ir (ar)

2) pagal asmens už nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. deklaruotas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos, nuo kurių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

4. Jeigu asmuo, kurio kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes į stažo skaičiavimo laikotarpį patenka visas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikotarpis ar jo dalis, jo motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir (ar) asmens pateiktus duomenis apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas 2020 m. kovo 1 d.

5. Jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, individualios veiklos ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas su darbo santykiais susijusias draudžiamąsias pajamas.

6. Jeigu pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant asmeniui skiriamos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, taikomas didesnis kompensuojamojo uždarbio dydis. Pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas kompensuojamojo uždarbio dydis, apskaičiuojant asmeniui skiriamos tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, negali viršyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio.

7. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms, jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, mokėti skirtų motinystės socialinio draudimo išlaidų dalis, apskaičiuota iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, kurioms apskaičiuoti naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, sumos atėmus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu joms apskaičiuoti būtų naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, sumą, apmokama iš valstybės biudžeto.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

7 straipsnis. Išmokos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

Ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

 

II SKYRIUS

LIGOS IŠMOKA

 

8 straipsnis. Teisė gauti ligos išmoką

1. Teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie:

1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu;

2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Ligos išmoką turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programą, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo įgijimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

4. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti apdraustieji asmenys, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5. Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo ar tarnybos laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo ar tarnybos dieną.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

6. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

7. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

9 straipsnis. Ligos išmokos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė

1. Turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

4. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, kai dėl to asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.

5. Neturintiems darbo ar tarnybos santykių apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoka mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka pasibaigus draudimo laikotarpiui dėl ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki draudimo laikotarpio pabaigos, mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po draudimo laikotarpio pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

10 straipsnis. Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-300, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06977

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

3. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-299, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06976

Nr. XIII-987, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00962

 

4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-300, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06977

Nr. XIII-717, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18149

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-717, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18149

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

6. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių yra slaugomas jo šeimos narys ar prižiūrimas vaikas, iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos ir ne ilgiau, negu šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

11 straipsnis. Ligos išmokos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos išmoka dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos išmoka apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

111 straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną

1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas patvirtinamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – Fondo valdybos teritorinis skyrius) darbdavio pateiktu patvirtinimu, kurio formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Patvirtinimo forma). Jeigu darbdavys Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia užpildytos Patvirtinimo formos, šioje dalyje nustatytu atveju, iki Fondo valdybos teritoriniam skyriui darbdavys pateikia užpildytą Patvirtinimo formą, asmeniui skiriama ir mokama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka, o gavus Patvirtinimo formą, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir jos nepriemoka išmokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

3. Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

4. Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.

5. Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.

6. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu lankėsi užsienio šalyje (šalyse) ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama asmeniui taikomos privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos. Ligos išmoka šioje dalyje nustatytais atvejais nemokama, jeigu asmuo į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą, išvyko ir joje lankėsi kitais negu profesiniais, tarnybos ir (ar) darbo tikslais.

7. Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

8. Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

 

9. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Ligos išmokos šio straipsnio 4–8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną.

10. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ligos išmoka po asmens, turinčio teisę ją gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, po asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po jo atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.

11. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 111 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 111 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

TAR pastaba. 111 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos socialinio draudimo išmoką Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3006, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13045

Nr. XIII-3305, 2020-09-29, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21152

 

12 straipsnis. Ligos išmokos asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

1. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, išmoka mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Ligos išmokos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos išmoka mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį (išskyrus atvejus, kai asmuo nušalinamas nuo darbo dėl ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatyto karantino režimo), ligos išmoka pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pačia tvarka išmoka mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

14 straipsnis. Ligos išmokos dydis

1. Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

3. Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

4. Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

5. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

6. Tik savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Turintiems darbo ar tarnybos santykius su darbdaviu (darbdaviais) ir vykdantiems savarankišką veiklą apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama, jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas, o jeigu meno kūrėjo statusą turintis asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, jam ligos išmoka pagal šį įstatymą nemokama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

7. Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

8. Ligos išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

 

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos išmoka nemokama

1. Ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2. Asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

3. Ligos išmokos neskiriamos ir nemokamos, jeigu dėl jų kreipiamasi praleidus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

 

III SKYRIUS

MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IR VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKOS

 

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės išmoką turi asmuo, kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

 

2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą ir tapusiai neapdraustu asmeniu, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

TAR pastaba. Moterims, kurios neturėjo teisės gauti motinystės išmokos nuo 2019 m. spalio 30 d. iki įstatymo
Nr. XIII-2741 įsigaliojimo (2019-12-31) dėl to, kad tapo neapdraustais asmenimis ne nėštumo laikotarpiu, motinystės išmoka išmokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT23-N13/2018, 2018-12-19, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20843

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

Nr. XIII-2741, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21563

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

4. Pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, arba darbdavio suteiktos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5. Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

17 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės išmoka mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.

2. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės išmoka mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.

3. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

4. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.

5. Apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės išmoka mokama nuo globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

6. Moterims, kurioms darbdavys suteikė 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogas iš karto po gimdymo pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama už 14 kalendorinių dienų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

 

18 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis

1. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

 

2. Motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžius, galiojusius praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

4. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5. Kai motinystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

6. Motinystės išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

19 straipsnis. Teisė gauti tėvystės išmoką

1. Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;

2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam tėvystės atostogų;

3) iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

20 straipsnis. Tėvystės išmokos mokėjimo trukmė

Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 straipsnį, laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

 

21 straipsnis. Tėvystės išmokos dydis

1. Tėvystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

 

2. Tėvystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžius, galiojusius praeitą ketvirtį iki teisės gauti tėvystės išmoką atsiradimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant tėvystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

4. Kai tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, tėvystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

5. Tėvystės išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

22 straipsnis. Teisė gauti vaiko priežiūros išmoką

1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių (jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;

3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

Nr. XIII-987, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00962

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

 

2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes šio stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, suėjo 2 metai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

3. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 procento išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 procento išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

4. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir atitinkančiam Išmokų vaikams įstatyme nustatytas sąlygas, mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-987, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00962

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

6. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-987, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00962

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

7. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, gaunančiam pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, kuris nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės išmoka ir jis turi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą motinystės socialinio draudimo stažą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

 

23 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė

1. Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

 

2. Jeigu motina negavo motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.

3. Jeigu motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, vaiko priežiūros išmoka turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos.

31. Tais atvejais, kai motinystės išmokos gavėjui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, gimė daugiau negu vienas vaikas ar jis vienu metu globoja du ir daugiau vaikų, kol jiems sueis 70 dienų, vaiko priežiūros išmoka už vieną iš vaikų vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, sutampantį su motinystės išmokos mokėjimo laikotarpiu, kitam iš turinčių teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų asmenų jo prašymu skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

4. Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

5. Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną po laikinosios globos nustatymo kitam globėjui arba teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

24 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos dydis

1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra 54,31 procento, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

 

2. Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžius, galiojusius praeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų ir jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

 

4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

5. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

6. Kai vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

7. Vaiko priežiūros išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

8. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, įsidarbina kitoje darbovietėje ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, vaiko priežiūros išmoka iš naujo neskiriama.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

IV SKYRIUS

PROFESINĖS REABILITACIJOS IŠMOKA

 

25 straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos išmoką

1. Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;

2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką taip pat turi asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ar tarnybos ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

4. Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos išmoką yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų išdavimo taisyklėmis.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

26 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas

1. Profesinės reabilitacijos išmoka turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingas arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši išmoka mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).

2. Profesinės reabilitacijos išmoka neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.

 

27 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos dydis

1. Profesinės reabilitacijos išmoka, mokama pagal šį įstatymą, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

 

2. Profesinės reabilitacijos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.

3. Kai profesinės reabilitacijos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, profesinės reabilitacijos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

4. Profesinės reabilitacijos išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

 

28 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos nemokėjimas

Jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

 

29 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo atnaujinimas

Nutrauktos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka atnaujinamas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą.

 

V SKYRIUS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

 

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui

1. Ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatytus šių valstybinio socialinio draudimo rūšių įmokų tarifus.

2. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

 

3. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms mokėti.

 

31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.

 

32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir išmokų skaičiavimo tvarka

1. Ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

2. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos skaičiuojamos ir mokamos bei pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) kitus papildomai pateiktus dokumentus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

 

33 straipsnis. Išmokų skyrimas ir mokėjimas, permokėtų išmokų sumų išieškojimas

1. Šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

 

2. Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl išmokų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo, visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

3. Fondo valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl išmokos, per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, išskyrus tą pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo neskirti išmokos nuorašą (kopiją, išrašą) pareiškėjui, kuriam sprendimas neskirti išmokos priimtas naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine  duomenų baze, Fondo valdybos Vilniaus skyrius registruotu laišku išsiunčia per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti bet kuriame Fondo valdybos teritoriniame skyriuje, išskyrus pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze – jis sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti tik Fondo valdybos Vilniaus skyriuje.

4. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos.

5. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2891, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10792

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                            VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1248, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1333, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1419, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1975, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2483, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pripažintas negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį, įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos, padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai. 

Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.

Apdraustiesiems asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms gauti.

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1400, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1618, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1788, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.

Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.

Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš tų metų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio).

Savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais, o ūkininkų ir jų partnerių – ir 2010 metais, įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:

17.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-167, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-969 (2009-03-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

                17.2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-526, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6773 (2009-12-22)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-929, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4223 (2010-07-10)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl šio nedarbingumo atsiranda teisė gauti ligos pašalpą, ši pašalpa apskaičiuojama ir mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1 d.

Įstatymo galiojimas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-981, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-420, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4992 (2009-10-01)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-639, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

Įstatymo pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1245, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 8, 16, 18, 18(1), 18(3), 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1803, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7569 (2011-12-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2048, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.

 

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-284, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16, 18, 18(1), 18(3), 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

 

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-850, 2014-04-24, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-04999

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2014 m. birželio 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

 

 

Konstitucinio Teismo nutarimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin., 2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMU NR. 86 PATVIRTINTŲ LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1329, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17047

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1395, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19922

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1930, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11185

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1993, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18261

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2142, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20133

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2501, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20641

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-299, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06976

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-245, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05916

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-300, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06977

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-717, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18149

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-300 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-831, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20050

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-832, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20051

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-987, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00962

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1338, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11433

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT23-N13/2018, 2018-12-19, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20843

Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1827, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21847

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2323, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12116

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2489, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17216

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 5, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2741, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21563

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2824, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05705

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 papildymo 11-1 straipsniu įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3006, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13045

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2891, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10792

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3305, 2020-09-29, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21152

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 5 ir 11-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-125, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28981

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 11-1, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11-1, 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymas

 

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-752, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26584

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 11-1, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas