Suvestinė redakcija nuo 2002-03-17 iki 2011-08-06

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 109-3489, i. k. 1002250ISAK00000730

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS IR PSICHOTERAPIJOS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPŲ, APRAŠYMO IR TEIKIMO REIKALAVIMŲ

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, psichikos sveikatos priežiūros įstatymais ir Valstybine sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa bei siekdamas racionaliau panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (2000 10 20 protokolas Nr. 7),

1. Tvirtinu:

1.1. Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principus (1 priedas);

1.2. Bendruosius vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus (2 priedas);

1.3. Vaikų ir paauglių psichiatrijos ambulatorinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus (3 priedas);

1.4. Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo reikalavimus (Vaikų ir paauglių psichiatrija II A) (4 priedas);

1.5. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus (Vaikų ir paauglių psichiatrija II B) (5 priedas);

1.6. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimus (Vaikų ir paauglių psichiatrija II C) (6 priedas).

2. Neteko galios nuo 2002-03-17

Punkto naikinimas:

Nr. 116, 2002-03-08, Žin. 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116

3. Neteko galios nuo 2002-03-17

Punkto naikinimas:

Nr. 116, 2002-03-08, Žin. 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116

SVEIKATOS APSAUGOS Ministras                                                        Vinsas Janušonis

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

1 priedas

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS IR PSICHOTERAPIJOS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

Vaikų psichikos sveikatos priežiūra – tai psichiatrijos, psichoterapijos, psichologinio konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, paaugliams ir jų tėvams (globėjams, paciento atstovams). Vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugos teikiamos savivaldybių psichikos sveikatos centruose ar psichiatrijos kabinetuose, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose.

I. BENDROSIOS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO NUOSTATOS, VARTOJAMI TERMINAI

1. Vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugos teikiamos vaikams nuo 3 iki 18 metų amžiaus, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų ar rizikos faktorių tiems sutrikimams atsirasti.

2. Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimams gydyti dažniausiai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai bei priemonės.

3. Gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos metodai taikomi ne tik vaikams. Į gydymo procesą įtraukiama šeima, artimiausi žmonės (mokytojai, globėjai).

4. Gydymo tikslai įgyvendinami dirbant specialistų komandos principu. Komandą sudaro: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras – komandos koordinatorius, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, stacionare – ir vaikų priežiūros darbuotojai.

5. Vaikai ir paaugliai konsultuojami ir gydomi atskirai nuo suaugusiųjų, specialiai tam įrengtose patalpose, kuriose sukurta terapinė aplinka, atitinkanti vaiko raidos ypatumus.

6. Vienai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialisto paslaugai (diagnostikos ar terapijos) skiriama 1 valanda.

7. Šiame įsakyme vartojami terminai ir apibrėžimai:

7.1. intensyvi psichiatrinė slauga – nuolatinis individualus stebėjimas ir paciento slaugos procesas, atliekamas psichikos sveikatos slaugytojo;

7.2. aplinkos terapija – tai bazinė vaikų ir paauglių stacionaruose taikoma programa. Konkrečiam vaikui ir vaikų grupei sukurta aplinkos terapija padeda saugiai jaustis, moko suvokti elgesio pasekmes ir sąmoningai rinktis tinkamus elgesio būdus bei įsisavinti įgūdžius, būtinus socialinei kompetencijai atstatyti. Socialinė kompetencija – tai žmogaus įgūdžiai ir gebėjimai, kurie būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Aplinkos terapija galima įtakoti asmenį veikiančius stresorius, patologiją, pareigas, lankstumą, aplinkos apsaugos veiksnius ir įgūdžius bei gebėjimus. Aplinkos terapiją taiko vaikų priežiūros darbuotojai, vadovaujami vaikų ir paauglių psichiatrų bei medicinos psichologų. Aplinkos terapiją sudaro:

7.2.1. vaiko ar paauglio gydymas etapais – priėmimas į skyrių bei stebėjimas, terapijos procesas, išvykimas;

7.2.2. struktūruota aplinka;

7.2.3. mokymas mokytis bei laisvalaikis;

7.2.4. elgesio valdymas;

7.2.5. terapinės erdvės, suskirstytos į zonas, įrengimas;

7.3. vaikų priežiūros darbuotojas – tai aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą turintis specialistas, išklausęs vaikų ir paauglių psichiatrijos kursą ir įgijęs praktinio darbo įgūdžių vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare.

Pastaba: kol šie specialistai rengiami, vaiko priežiūros darbuotojo pareigas gali eiti auklėtojai bei pedagogai, gavę Vaikų psichiatrijos skyriaus, kuriame dirba, vedėjo bei asmens, atsakingo už darbo kokybę, leidimą;

7.4. supervizija – tai stebėjimas, vadovavimas ir priežiūra klinikiniame darbe labiau patyrusio kolegos mažiau patyrusiam;

7.5. psichologinis konsultavimas – tai pagalba vaikams ir jų tėvams, skirta padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenime, ir išmokti siekti savo tikslo prasmingai, pagrįstai renkantis ir sprendžiant emocinio ir asmeninio pobūdžio problemas;

7.6. krizinė situacija – žmogaus gyvenimo lūžis, turintis didelę psichologinę reikšmę ir keliantis grėsmę jo asmenybės vientisumui – gerai nuomonei apie save, socialinei padėčiai, sveikatai arba gyvybei;

7.7. krizių intervencija – ypač intensyvi specialistų komandos pagalba paciento krizių laikotarpiu. Trunka 5–7 dienas, kurių metu, įvertinus būklę ir nustačius diagnozę, pacientas perkeliamas į kitus sveikatos priežiūros skyrius, kitas institucijas arba grąžinamas į šeimą. Krizių intervencija atliekama specialiai įrengtame sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje;

7.8. mobili komanda – tai vaikų-paauglių krizių intervencijos skyriaus struktūrinė dalis. Pagrindinė mobilios komandos funkcija – skubi psichiatrinė – psichologinė pagalba krizinės situacijos vietoje. Vaikų – paauglių krizių intervencijos skyrius, gavęs pranešimą apie vaiką ar paauglį, išgyvenantį psichologinę krizę, skubiai siunčia mobilią komandą;

7.9. absoliuti indikacija – tai indikacija hospitalizuoti, t. y., nustačius diagnozę, prie kurios pažymėta absoliuti indikacija, pacientą būtina guldyti į vaikų-paauglių psichiatrijos skyrių.

II. PIRMINĖS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS

1. Vaikų ir paauglių nuo 3 iki 18 metų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos savivaldybių psichikos sveikatos centruose ir psichiatrijos kabinetuose. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas. Pirminės vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikslas – bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijų, nukreipti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Centro buveinėje skiriamas kabinetas vaikų ir paauglių psichiatrui, medicinos psichologui bei atskira specialiai įrengta patalpa darbui su vaiku ir šeima.

2. Jei psichikos sveikatos centre šiuo metu nedirba vaikų ir paauglių psichiatras, vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai teikia gydytojas psichiatras. Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras:

2.1. suteikia vaikams ir paaugliams būtinąją psichiatrinę pagalbą;

2.2. siunčia vaikus ir paauglius pas vaikų ir paauglių psichiatrą;

2.3. siunčia vaikus ir paauglius gydyti stacionare;

2.4. tęsia vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos metu paskirtą medikamentinį gydymą.

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

2 priedas

Bendrieji vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimai

I. Antrinio lygio vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugos

1. Vaikų ir paauglių psichiatrijos ambulatorines paslaugas teikia: vaikų ir paauglių psichiatrai, gydytojai psichoterapeutai arba psichologai psichoterapeutai, medicinos psichologai, kiti specialistai.

2. Šios paslaugos teikiamos antrinio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Vaikų ir paauglių psichiatrijos ambulatorinės antrino lygio paslaugos yra šios:

3.1. vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija;

3.2. individuali psichoterapija;

3.3. grupinė psichoterapija (vaikams ir/ar tėvams);

3.4. individualus ar šeimos konsultavimas.

4. Vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu gali skirti individualios, grupinės psichoterapijos kursą, individualų ar šeimos konsultavimą.

5. Vaikų ir paauglių psichiatras siunčia pacientus pas logopedą.

6. Individualias, grupinės psichoterapijos paslaugas teikia gydytojas psichoterapeutas ar psichologas psichoterapeutas, atitinkantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus.

7. Individualias (tėvų ar vaikų) ir šeimos konsultavimo paslaugas teikia vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas ir kiti atitinkamą kvalifikaciją įgiję ir tai patvirtinantį pažymėjimą turintys specialistai.

8. Vieną kartą per mėnesį gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultuoja medicinos psichologo bei logopedo pacientus.

9. Ambulatorinės terapijos seansas trunka 1 val. Seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę.

10. Mokama tik už faktiškai įvykusius ambulatorinės terapijos seansus.

11. Ambulatorinės terapijos seansas aprašomas kiekvieno paciento asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a), nurodoma kito terapinio seanso data, taip pat užpildoma „Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė“ (forma 025/a–LK).

II. Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos (Vaikų ir paauglių psichiatrija II A)

1. Šios paslaugos teikiamos vaikų ir paauglių dienos stacionaruose, įkurtuose prie stacionarinių vaikų ir paauglių psichiatrijos, pediatrijos skyrių.

2. Specialistų komanda teikia diagnostikos ir gydymo paslaugas, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, paciento būklė negerėja arba blogėja, o gydymas dienos stacionare gali padėti išvengti gydymo stacionare.

3. Dienos stacionare paslaugas vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais teikia psichikos sveikatos specialistų komanda: vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojai bei vaikų priežiūros darbuotojai.

4. Vienam vaikų priežiūros darbuotojui vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro skyriuje turi tekti ne daugiau kaip 5 pacientai.

5. Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro skyriuose ar poskyriuose pacientams įrengiama 10–15 vietų.

III. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarINĖS ANTRINIO LYGIO paslaugos (Vaikų ir paauglių psichiatrija II B)

1. Stacionarinės paslaugos teikiamos vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuose arba poskyriuose.

2. Vaikų nuo 14 iki 18 metų psichiatrijos skyriai veikia psichiatrijos ligonininėse, o vaikų iki 14 metų amžiaus – psichiatrijos ligoninėse arba ligoninėse, turinčiose vaikų ligų skyrius.

3. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos terapijai. Tuo rūpinasi vaikų priežiūros darbuotojai ir psichikos sveikatos slaugytojai, vykdydami nuolatinę individualią ir grupinę hospitalizuotų vaikų priežiūrą, taikydami aplinkos terapiją bei apsaugodami vaikus nuo jų psichiką žeidžiančių veiksnių. Tinkami personalo ir gydomų stacionare vaikų santykiai yra būtina stacionarinio gydymo efektyvumo sąlyga. Vienam vaikų priežiūros darbuotojui vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje turi tekti ne daugiau kaip 5 pacientai.

4. Darbas organizuojamas komandiniu principu, įtraukus vaikų priežiūros darbuotojus ir kitus specialistus.

5. Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuose (poskyriuose) turi būti iki 15 lovų.

IV. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos stacionarINĖS paslaugos (Vaikų ir paauglių psichiatrija II C)

1. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė – psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psichologinių problemų. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus veiklos pagrindas – gebėjimas skubiai reaguoti į krizės ištiktą vaiką.

2. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriai gali būti prie vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų skyrių ar prie pediatrijos skyrių.

3. Skyriuje turi būti ne daugiau kaip 8 lovos. Į skyrių priimami vaikai nuo 3 iki 18 metų. Gydymas trunka iki 7 parų.

4. Darbas skyriuje organizuojamas komandiniu principu. Komandą sudaro: vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.

5. Skyriuje visą parą turi budėti mobili specialistų komanda, kurią sudaro:

5.1. nuolatiniai nariai – gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas;

5.2. ne nuolatiniai nariai – medicinos psichologas ar socialinis darbuotojas.

6. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus specialistai konsultuoja skyriuje ir krizės ištikimo vietoje.

7. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius bendradarbiauja (pagal sutartis) su vaikų ir paauglių reanimacijos ir vidaus ligų, chirurgijos skyriais, policijos komisariatais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

3 priedas

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI (VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA II)

Eil. Nr.	TLK-10 kodas	Ligos pavadinimas	Papildomi duomenys	Diagnostikos metodai	Gydymo metodai	Būtini specialistai
1.	F 06.3- F 06.8 F07.0- F07.2 F07.8 F10-19 F20.0-F20.8 F21 F25.0-F25.2, F25.8 F30.0-F30.2 F31.0-F31.8 F32.1-F32.2 F33.1- F33.2 F33.9 F34-F34.1, F34.8 F38.0 –F38.1 F39 F40.0-F40.8 F41.0- F 41.8 F 42 F 43.1- F 43.8 F 44 F 45 F 48.0 F 50 F 51 F 81 F 83 F 84 F 88 F89 F90.0 F90.1 F90.8 F91.0-F91.8 F92.0, F92.8 F93.0-F93.8 F94.0-F94.8 F95.0-F95.8 F98.0-F98.8, išskyrus F98.6	Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos, somatinės ligos Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo, disfunkcijos Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas Schizofrenija Schizotipinis sutrikimas Schizoefektiniai sutrikimai Manijos epizodai Bipolinis afektinis sutrikimas Depresijos epizodas Pasikartojantis depresinis sutrikimas Nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai Nepatikslintas nuotaikos sutrikimas Fobiniai nerimo sutrikimai Kiti nerimo sutrikimai Obsesinis - kompulsinis sutrikimas Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai Disocialiniai (konversiniai) sutrikimai Somatoforminiai sutrikimai Neurastenija Valgymo sutrikimai Neorganiniai miego sutrikimai Specifiniai mokymosi, sugebėjimų, raidos sutrikimai Mišrūs raidos sutrikimai Įvairiapusiai raidos sutrikimai Kiti psichologinės raidos sutrikimai Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas Hiperkineziniai sutrikimai Elgesio sutrikimas Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje Tikai Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje	Motyvuotas paciento ar jo artimųjų pageidavimas skirti intensyvesnį gydymą kursą Diagnozės patikslinimas Psichikos būsenos negerėjimas arba blogėjimas Stacionarinių gydymo indikacijų patikslinimas	Klinikinis įvertinimas Klinikinės psichiatrinės diagnozės patikslinimas (medicininės dokumentacijos analizė, anamnezės papildymas) Jei reikia – išplėstinės konsultacijos Jei reikia – psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija (GKK)	Vienas iš šių metodų: Individuali psichoterapija, Grupinė psichoterapija, Šeimos psichoterapija. Šeimos konsultavimas Psichotarmakocerapija	Vaikų ir paauglių psichiatras Medicinos psichologas Psichoterapeutas
2.	F80.0 F80.1 F80.2 F80.3 F80.8 F81.0 F81.1 F81.2 F81.3 F81.8 F82 F84 F88 F96.2 F96.5 F96.6	Specifinis tarimo sutrikimas Kalbos išraiškos sutrikimas Kalbos supratimo sutrikimas Įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas) Kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai Specifinis skaitymo sutrikimas Specifinis raidžių suvokimo sutrikimas Specifinis aritmetinių sugebėjimą sutrikimas Mišrus mokymosi sugebėjimo sutrikimas Kiti mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai Specifinis motorinės funkcijos raidos sutrikimas Įvairiapusiai raidos sutrikimai Kiti psichologinės raidos sutrikimai Mitybos sutrikimai kūdikystėje ir vaikystėje Mikčiojimas Greitakalbė	Motyvuotas paciento ar jo artimųjų pageidavimas skirti intensyvesnį gydymo kursą Diagnozės patikslinimas Psichikos būsenos negerėjimas arba blogėjimas	Klinikinis įvertinimas Klinikinės psichiatrinės diagnozės patikslinimas (medicininės dokumentacijos analizė, anamnezės papildymas) Psichikos raidos įvertinimas Kalbos diagnostika Jei reikia – išplėstinės konsultacijos Jei reikia – psichiatrinė GKK	Šeimos konsultavimas Kalbos terapija Psichofarmakoterapija (jei reikia)	Vaikų ir paauglių psichiatras Medicinos psichologas Specialusis pedagogas - logopedas
3.	Y06 Y07 Z61 Z62 Z63.1 Z63.2 Z63.3 Z63.4 Z63.5 Z63.7 Z63.8 Z64 Z70 Z71.4 Z71.5 Z71.6 Z72 Z73 Z75 Z76.5 Z81 Z82.0 Z86 Z91	Vienišumas ir apleistumas Kiti blogo elgesio sindromai Problemos, susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais išgyvenimais Problemos, susijusios su auklėjimu Santykių su patėviais problemos Neadekvati šeimos parama Šeimos nario nebuvimas Šeimos nario dingimas ar minis Šeimos iširimas dėl atsiskyrimo ir skyrybų Kitos stresinės situacijos, veikiančios šeimą ir šeimos narius Kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis Problemos, susijusios su tam tikromis  psichosocialinėmis aplinkybėmis Konsultavimas dėl seksualinės, nuostatos, elgesio ir orientacijos Konsultacija ir stebėjimas dėt piktnaudžiavimo alkoholiu Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavime vaistais Konsultacija dėl piktnaudžiavimo tabaku Problemos, susijusios su gyvenimo būdu Problemos, susijusios su gyvenimo sunkumais Problemos, susijusios su medicininėmis priemonėmis ir kita medicinine pagalba Simuliantas (sąmoninga simuliacija) Psichikos elgesio sutrikimai šeimoje Epilepsija ir kitos nervų sistemos ligos šeimoje Buvusios asmeniui tam tikros kitos ligos Buvę asmeniui rizikos faktoriai, neklasifikuojami kitur	Motyvuotas paciento ar jo artimųjų pageidavimas skirti intensyvesnį gydymo kursą Diagnozės patikslinimas Psichikos būsenos negerėjimas arba blogėjimas Stacionarinio gydymo indikacijų patikslinimas	Klinikinis įvertinimas Klinikinės psichiatrinės diagnozės patikslinimas (medicininės dokumentacijos analizė, anamnezės papildymas) Jei reikia – išplėstinės konsultacijos Jei reikia – psichiatrinė GKK	Individualus konsultavimas Šeimos konsultavimas	Vaikų ir paauglių psichiatras Medicinos psichologas

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

4 priedas

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI (VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA II A)

Eil. Nr.	TLK-10 kodas	Ligos pavadinimas	Papildomi duomenys	Diagnostikos metodai	Gydymo metodai	Būtini specialistai	Kitos būtinos sąlygos
1.	F02.4-F09	Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną, neourologinė diagnostika	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas
2.	F20-22.8 išskyrus F20.2 F24-28	Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas. Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
3.	F30.0, F31.0 F32.0-F32.1 F33.0 F33.1 F34 F38	Afektiniai sutrikimai	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
4.	F40-48	Neuroziniai, stresiniai ir somatofominiai sutrikimai	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
5.	F50.0-F50.9	Valgymo sutrikimai	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas Nereikalingas somatinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
6.	F60-F89	Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
7.	F70-F79	Protinis atsilikimas	Tik tie klinikiniai atvejai, kuriuos įtakoja kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas
8.	F83-F88	Psichologinės raidos sutrikimai	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną, neurologinė diagnostika, logopedinė diagnostika	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 2 sesijos), logoterapija, socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas, logopedas
9.	F90-F94.9 F95.1 F95.2 F98.1-F98.3	Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje	Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 70 Neefektyvus ambulatorinis gydymas	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 2 tyrimo metodikos), klinikinės būklės  vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individualus psichologinis konsultavimas (ne mažiau kaip 7 sesijos), šeimos konsultavimas (ne mažiau kaip 3 sesijos), socialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

5 priedas

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI (VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA II B)

Eil. Nr.	TLK-10 kodas	Ligos pavadinimas	Papildomi duomenys	Diagnostikos metodai	Gydymo metodai	Būtini specialistai	Kitos būtinos sąlygos
1.	F02.4-F09, išskyrus F06	Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, neurologinė diagnostika, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas	Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
2.	F20-29, išskyrus F20.2	Schizofrenija	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
3.	F20.2	Katatoninė achizofrenija	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis ištyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija, EKG, oftalmoskopija ir akių dugno tyrimas, neurologinė diagnostika	Medikamentinis gydymas, šeimos konsultavimas, jei reikia – elektros impulso terapija	Vaikų neurologas, pediatras, oftalmologas	Reanimacijos ir intensyvios terapijos tarnyba Laboratorija Intensyvi psichiatrinė slauga Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
4.	F06.0-F06.2 F20-F29 F23	Įvairios etiologijos psichoziniai sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, neurologinė diagnostika, akių dugno tyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 10 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas, oftalmologas
5.	F30-F39	Afektiniai sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
6.	F40-48	Neuroziniai, stresiniai ir somatofominiai sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Pablogėjusi socialinė adaptacija	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
7.	F50	Valgymo sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), pediatrinė diagnostika, konsultavimas, neurologinė diagnostika, klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 25 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, jei reikia – psichofarmakologinis, somatinis medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas, pediatras	Laboratorija Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti Intensyvi psichiatrinė slauga
8.	F51	Neorganiniai miego sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), neurologinė diagnostika, klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas	Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
9.	F60-F69	Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
10.	F70-F79	Protinis atsilikimas	Tik tie klinikiniai atvejai, kuriems daro įtaką kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Ambulatorinis gydymas neefektyvus Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinės būklės vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
11.	F80-F83	Psichologinės raidos sutrikimai	Tik tie klinikiniai atvejai, kuriems daro įtaką kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Ambulatorinis gydymas neefektyvus Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinės būklės vertinimas naudojant bent vieną klinikinę skalę ar klausimyną	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Logopedas, vaikų neurologas	Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
12.	F84-F89	Įvairiapusiai ir kiti raidos sutrikimai	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, neurologinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 3 šeimos konsultavimo sesijos, psichosocialinė reabilitacija, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas	Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti
13.	F90-F94 F95.2	Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje	Neefektyvus ambulatorinis gydymas Vertinimas pagal vaikų veiklos bendro įvertinimo skalę mažesnis nei 50	Kompleksinė psichodiagnostika (ne mažiau kaip 3 tyrimo metodai), klinikinis psichiatrinis ištyrimas, mažiausiai 1 klinikinė skalė ar klausimynas	Individuali gydymo programa kurią sudaro ne mažiau kaip 15 individualios ar grupinės psichoterapijos sesijų, ne mažiau kaip 5 šeimos konsultavimo sesijos, aplinkos terapija, jei reikia – medikamentinis gydymas		Diferencinė diagnostika gydymo taktikai nustatyti

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 730

6 priedas

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI (VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA II C)

Eil. Nr.	TLK-10 kodas	Ligos pavadinimas	Papildomi duomenys	Diagnostikos metodai	Gydymo metodai	Būtini specialistai	Kitos būtinos sąlygos
1.	X60-X84	Tyčiniai susižalojimai	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
2.	X93-Y04	Pasikėsinimas šaunant iš pistoleto, naudojant aštrius daiktus ir kt.	Reakcija į stiprų stresą bei adaptaciniai sutrikimai F43	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras, vaikų neurologas, vaikų chirurgas	Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
3.	Y05	Pasikėsinimas išžaginti naudojant fizinę jėgą	Reakcija į stiprų stresą bei adaptaciniai sutrikimai F43	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras, vaikų neurologas, vaikų chirurgas, ginekologas – jei reikia	Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
4.	Y06	Vienišumas ir apleistumas	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F92.8, depresinis elgesio sutrikimas F92.0	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras, vaikų neurologas, vaikų chirurgas – jei reikia	Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
5.	Y07	Kiti blogo elgesio sindromai	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F92.8, depresinis elgesio sutrikimas F92.0	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras, vaikų neurologas, vaikų chirurgas – jei reikia	Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
6.	Z60	Problemos, susijusios su socialine aplinka	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Pediatras – jei reikia	Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
7.	Z61	Problemos, susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais pergyvenimais	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43, emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas		Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
8.	Z62	Problemos, susijusios su auklėjimu	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43, emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas		Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
9.	Z63	Kitos problemos, susijusios su artimais asmenimis, įskaitant šeimynines aplinkybes	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43, emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas		Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
10.	Z64	Problemos, susijusios su tam tikromis psichosocialinėmis aplinkybėmis	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43, emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas		Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
11.	Z81	Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje	Socialiniai raidos sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F94, elgesio sutrikimai F91, reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai F43, emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas		Mobili komanda, galinti išvykti į įvykio vietą Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
12.	F23	Ūmiai praeinantys psichoziniai sutrikimai	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Medikamentinis gydymas. Šeimos konsultavimas	Vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
13.	F23	Ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas be schizofrenijos simptomų	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Medikamentinis gydymas. Šeimos konsultavimas	Vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
14.	F23.2	Ūmus panašus į schizofreniją psichozinis sutrikimas	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Medikamentinis gydymas. Šeimos konsultavimas	Vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
15.	F23.3- F23.9	Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Medikamentinis gydymas	Vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
16.	F32.1, F32.2, F32.3	Sunkus ir vidutinio sunkumo depresinis epizodas	Intensyvios suicidinės mintys, suicidinis bandymas	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Medikamentinis gydymas, intensyvi ligonio slauga ir priežiūra. Psichoterapinė pagalba	Vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
17.	F43.0	Ūmi reakcija į stresą	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), šeimos konsultavimas	Vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas
18.	F43.1	Potrauminio streso sutrikimas	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), psichosocialinis šeimos konsultavimas. Individuali ir grupinė psichoterapija	Vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas. Juristo konsultacija – jei reikia Bendradarbiavimas su Vaikų teisių apsaugos tarnyba – jei reikia
19.	F43.8-F43.9	Kitos reakcijos į stiprų stresą	Absoliuti indikacija	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), psichosocialinis šeimos konsultavimas. Individuali ir grupinė psichoterapija	Vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas. Juristo konsultacija – jei reikia Bendradarbiavimas su Vaikų teisių apsaugos tarnyba – jei reikia
20.	F91	Elgesio sutrikimai	Pasireiškianti agresyviu elgesiu kitų atžvilgiu, savęs žalojimas	Klinikinis psichiatrinis, klinikinis psichologinis ištyrimas, psichosocialinės būklės įvertinimas, klinikinis stebėjimas	Krizių intervencija, medikamentinis gydymas (jei reikia), psichosocialinis šeimos konsultavimas. Individuali ir grupinė psichoterapija	Vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, vaikų neurologas – jei reikia	Intensyvi slauga, intensyvus klinikinis stebėjimas

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 116, 2002-03-08, Žin., 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių vaikų ir suaugusiųjų antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, dalinio pakeitimo