Suvestinė redakcija nuo 2022-05-01 iki 2022-09-26
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2883, i. k. 1001010ISTAIII-2043
Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 (25 straipsnio 6 dalis įsigaliojo nuo 2009-07-01):
Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS
ĮSTATYMAS
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
2. Keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms keliamus reikalavimus ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų ir valstybės įmonių pareigas nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Antialkoholinis variklio užraktas – įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
2. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais;
3. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
4. Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
5. Bėginė transporto priemonė – bėgiais judanti transporto priemonė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
6. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
7. Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi dideliu trūkumu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
9. Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
10. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
11. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
12. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
13. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
14. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
15. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
16. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
17. Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
18. Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
19. Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
20. Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
21. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
22. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas sankryžas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
221. Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
23. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
231. Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
24. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
241. Kelio ruožo saugumo kategorija – kategorija, prie kurios priskiriami kelių tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
242. Kelių infrastruktūros projektas – poveikį kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
25. Kelių saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar rekonstravimo ir pradinio eksploatavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
251. Kelių saugumo auditorius – fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti kelių saugumo auditą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
26. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
27. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
28. Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
29. Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
30. Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
31. Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
32. Mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
34. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
35. Motociklininkų apsaugos – motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojams ir keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
36. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
37. Motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
38. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme panaikinimas – uždraudimas visam laikui motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
39. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas – ribotos trukmės draudimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
40. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
41. Nacionalinis ryšių palaikymo punktas – Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už keitimąsi informacija dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Komisija.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
42. Nauja transporto priemonė – transporto priemonė, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
43. Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-468, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15846
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
45. Neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-265, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08867
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
46. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
Nr. XIII-1966, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02746
47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba darantis poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi pavojingu trūkumu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
471. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
48. Periodinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas teisės aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
50. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
51. Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
52. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginė lyginamoji naujo kelio ar esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio gretimo kelių tinklo saugumui analizė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
53. Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
54. Pradinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant suteikti šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
55. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
56. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
57. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonė (toliau – techninės apžiūros įmonė) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
58. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
59. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
60. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
601. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
61. Ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
62. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
63. Savivaldis automobilis – save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuris gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdomas asmens, jeigu šią galimybę numatė šio automobilio gamintojas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
64. Skiriamoji kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
65. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2920, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10921
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
66. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
68. Šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
69. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
70. Tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
71. Techninis patikrinimas kelyje (toliau – techninis patikrinimas) – policijos ir (ar) Lietuvos transporto saugos administracijos atliekamas netikėtas M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių, T5 kategorijos ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, techninės būklės, krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo patikrinimas kelyje. Techninį patikrinimą sudaro pradinis techninis patikrinimas kelyje ir esant pagrįstam poreikiui išsamesnis techninis patikrinimas techninės apžiūros įmonėje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
72. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
721. Tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tyrimas, per kurį vietoje atliekama esamo kelio arba kelio ruožo apžiūra ir kuriuo siekiama nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, lemiančius eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizikos padidėjimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
73. Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti keleivių sėdynių.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
74. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
75. Transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
751. Transporto priemonės markė – transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba jo prekių ženklas, kuriuo žymimos to gamintojo prekės, siekiant išskirti jas iš kitų gamintojų prekių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
76. Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
77. Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
771. Transporto priemonės modelis – transporto priemonės pavadinimas, kurį gamintojas suteikia to paties tipo transporto priemonių šeimai arba serijai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
78. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
79. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
80. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
81. Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3441, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24618
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
82. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
83. Transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
84. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
85. Transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
86. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
87. Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
88. Triratis – triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
89. Vairavimo egzaminas (toliau – egzaminas) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
90. Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
91. Vairavimo mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
92. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
921. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
93. Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
94. Vairuotojų mokymas – mokymas, per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
95. Vairuotojų mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
96. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
97. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
98. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1139, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-15, i. k. 2018-07790
3 straipsnis. Eismo tvarka
4 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo principai
Eismo saugumo užtikrinimo principai yra:
1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos;
2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai;
5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas
6 straipsnis. Pagrindinės eismo saugumo užtikrinimo kryptys
Eismo saugumas užtikrinamas:
1) nustatant Vyriausybės įgaliojimus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės įmonių kompetenciją eismo saugumo užtikrinimo srityje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
2) reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje;
7) vykdant socialiai orientuotą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką transporto srityje;
8) vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
61 straipsnis. Valstybės rinkliava
1. Už liudijimų, patvirtinančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išdavimą vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.
2. Už teisės vykdyti vairuotojų mokymą ar papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
62 straipsnis. Techninės apžiūros kontrolierių, kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, nepriekaištinga reputacija
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti techninės apžiūros kontrolieriumi, kelių saugumo auditoriumi, asmeniu, atliekančiu poveikio kelių saugumui vertinimą, asmeniu, dėstančiu kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGAUS EISMO UŽTIKRINIMO VALDYMAS
7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika
Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja ir valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemones nacionalinėse plėtros programose tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
8 straipsnis. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimas
1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonės, suplanuotos nacionalinėse plėtros programose, finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.
2. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėms, suplanuotoms nacionalinėse plėtros programose, finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisija
1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.
3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
4. Komisija:
1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams;
3) dalyvauja rengiant nacionalines plėtros programas, kuriose planuojamos valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonės;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas
1. Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:
1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
11) rengia valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
2) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą;
4) nustato privalomosios techninės apžiūros atlikimo ir privalomosios techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimo tvarką, techninės ekspertizės atlikimo tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Nr. XIII-695, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16998
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
5) nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;
6) suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
7) suteikia teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
11) suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
12) nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;
13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;
14) nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);
15) Neteko galios nuo 2018-05-20
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
16) tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);
17) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;
18) nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;
20) suteikia asmenims teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
21) suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
23) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;
24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
25) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką;
27) atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
29) Neteko galios nuo 2020-09-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
30) nustato techninės apžiūros kontrolierių kvalifikacinio ir žinių patikrinimo egzaminų tvarką;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
31) nustato įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir reikalavimus;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
32) nustato reikalavimus, taikomus motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netiesioginio matymo įrangai ir eismo saugumą užtikrinančioms priemonėms, nurodytoms šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
33) nustato savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas ir tvarką;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
34) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
2. Užtikrindama eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.
3. Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;
4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
5. Užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;
5) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką;
6) nustato laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
7) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką;
8) nustato vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimo tvarką;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
9) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
6. Užtikrindama eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
3) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;
4) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (kai mokymai susiję su formaliuoju profesiniu mokymu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, ši tvarka turi būti suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
5) nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;
6) suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją masę;
8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius:
1) vadovaudamasis nacionalinėse plėtros programose suplanuotomis valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėmis, tvirtina savivaldybės eismo saugumo užtikrinimo priemones ir projektus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją;
3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose;
4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
9. Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija:
1) prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos;
3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-106, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29755
5) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo;
6) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose, atlieka M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių, T5 kategorijos ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, pradinius techninius patikrinimus kelyje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
8) teikia eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra kvalifikuoto medicinos darbuotojo;
9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;
10) eskortuoja ir lydi vadovybę, oficialius Lietuvos Respublikos svečius ir oficialias delegacijas, lydi didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai;
11) kontroliuoja, ar N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
12) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
91. Užtikrindama eismo saugumą, Karo policija:
2) įstatymų nustatytais atvejais tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3441, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24618
10. Užtikrindama eismo saugumą, Lietuvos transporto saugos administracija:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
1) nustato N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimus, krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumų sąrašą ir jų klasifikaciją;
2) organizuoja ir atlieka M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių pradinius techninius patikrinimus kelyje, kontroliuoja, ar N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;
3) turi teisę sustabdyti M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemones, nurodyti jų vairuotojams važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos techniniam patikrinimui atlikti;
4) suteikia arba panaikina įgaliojimą atlikti Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje subjektams, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
11. Užtikrindama eismo saugumą, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija:
2) planuoja, organizuoja ir koordinuoja intelektinių transporto sistemų (eismo valdymo, eismo kontrolės, eismo stebėjimo ir eismo apskaitos, kelių oro sąlygų, viešojo transporto kelionių planavimo) diegimą, naudojimą ir plėtrą;
4) per visuomenės informavimo priemones informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose;
5) organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
7) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu valstybinės reikšmės keliuose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
12. Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;
6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;
7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, taip pat atlieka reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;
9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;
10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;
11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
13. Tikrinantys pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-261, 2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 61-2405 (2009-05-26)
Nr. XI-717, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1942 (2010-04-10)
Nr. XI-760, 2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
TREČIASIS SKIRSNIS
KELIAS
11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose
1. Saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
3. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
5. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.
6. Reklamos įrengimo keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ar prie jų, reikalavimus ir ribojimus nustato Reklamos įstatymas. Reklama, įrengta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išardyta jos savininko arba įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių.
7. Kelio savininkas (valdytojas) privalo:
1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;
2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos;
5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų;
6) Susisiekimo ministerijos nustatytais atvejais suderinti eismo organizavimą su Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija, įstaiga arba valstybės įmone.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
111 straipsnis. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimas
1. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūroms taikomi šie reikalavimai:
1) turi būti atliekamas visų viešajam eismui skirtų projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų kelių ir gatvių kelių saugumo auditas;
2) turi būti atliekamas planuojamų, projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
3) turi būti atliekamas ne miesto teritorijose esančių kelių, kurie nenaudojami susisiekimui su šalia vietinės reikšmės kelių esančiomis privačiomis teritorijomis ir kurie buvo nutiesti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, išskyrus susisiekimui skirtą infrastruktūrą, kuri nėra skirta motorinių transporto priemonių eismui (pavyzdžiui, dviračių takai arba keliai, kurie nėra suprojektuoti tranzitiniam eismui, arba privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų), ir tokių kelių projektų poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
4) gali būti atliekamas krašto ir rajoninių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas.
2. Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas). Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį.
3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniu kelio eksploatavimo etapu. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius.
4. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas pagal reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas pagal kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka.
5. Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas).
6. Atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą, pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimo rizika.
7. Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.
8. Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
112 straipsnis. Reikalavimai kelių saugumo auditoriams, asmenims, organizuojantiems ir dėstantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą
1. Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
3) būti užbaigęs kelių saugumo auditorių mokymą, išlaikęs kelių saugumo auditoriaus egzaminą ir gavęs kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;
2. Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą.
3. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas. Išlaikiusiam kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą asmeniui viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.
4. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui, kuris nustatytu periodiškumu neišklausė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino, sustabdomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.
5. Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:
5) atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra;
6. Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą.
7. Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį.
8. Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) suderinti mokymo programą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir užtikrinti mokymo kokybę;
2) vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl materialiųjų ir metodinių išteklių naudojimo, tinkamo kursų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą.
9. Asmuo, dėstantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
3) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais);
4) dėstyti šiuos kursus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą, suderintą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, ir užtikrinti mokymo kokybę;
10. Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra.
11. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
113 straipsnis. Atlyginimas už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas
Už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas. Atlyginimo dydis nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina. Į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su konkrečios paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Paslaugos savikainos (išlaidų) dydis turi būti pagrindžiamas vadovaujantis šiais ekonominiais rodikliais: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros praėjusių finansinių metų materialinių ir joms prilygintų sąnaudų (ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, komunalinių paslaugų, ryšio, remonto ir panašiai) ir darbo sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir darbuotojų mokymų), turėtų teikiant konkrečią paslaugą, detalizavimu ir numatomos teikti konkrečios paslaugos galimų šių sąnaudų apskaičiavimu. Atlyginimo dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodiką nustato Vyriausybė, o konkrečius jo dydžius, vadovaudamasis šia metodika, – susisiekimo ministras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
KETVIRTASIS SKIRSNIS
EISMO DALYVIAI
12 straipsnis. Bendrosios eismo dalyvių pareigos
3. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
4. Eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
5. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.
7. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.
9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.
10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
13 straipsnis. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos
1. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.
2. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.
3. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET.
4. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
5. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
6. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso).
8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento.
9. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
10. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
11. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
12. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų naudojamos transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.
13. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.
14. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
15. Motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka dalyvauti ir baigti papildomus vairuotojų mokymus.
16. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.
17. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai kelyje yra vaikai arba neįgalieji.
18. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.
19. Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
Nr. XI-2107, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-974, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21733
14 straipsnis. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos
1. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose.
2. Vairuotojai, kurie verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą ir tikrinančio pareigūno reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir jo vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), šis vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.
4. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.
5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti.
TAR pastaba. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
15 straipsnis. Pėsčiųjų pareigos
1. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
3. Pėstiesiems draudžiama:
1) eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
4) išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
16 straipsnis. Keleivių pareigos
1. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio.
3. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.
4. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
5. Važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
17 straipsnis. Reikalavimai dviračių vairuotojams
1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1584, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-02, i. k. 2015-05020
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
3. Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
4. Dviračių vairuotojams draudžiama:
5) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1594, 2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
18 straipsnis. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams
1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
2. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
3) varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos
1. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2920, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10921
2. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
3. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų.
4. Leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1594, 2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
Nr. XI-2107, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
20 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams
1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti:
1) Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo;
2) užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – šių aplinkybių atsiradimo dieną.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ši nuostata netaikoma, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos) arba išperkamosios nuomos pagrindu.
3. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.
4. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
5. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.
6. Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuo metu, kai perima savivaldžio automobilio valdymą.
7. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-267, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08870
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1144, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7259 (2010-12-04)
Nr. XI-1224, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7791 (2010-12-28)
Nr. XII-362, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3403 (2013-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
21 straipsnis. Mokymas vairuoti
1. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.
2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.
4. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.
5. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
6. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas
1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
2. Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
3. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-974, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21733
31. Asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-491, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11221
4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
5. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.
TAR pastaba. 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019-04-01), netaikomos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
6. Neteko galios nuo 2022-05-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
7. Asmenims, iki 2004 m. balandžio 30 d. įgijusiems teisę vairuoti C, D kategorijų transporto priemones, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
8. Turintiems teisę vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones vairuotojams suteikiama teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones tik po to, kai jie išlaiko egzaminą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
9. Vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
10. Vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
11. Asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
12. Ne jaunesniems kaip 24 metų asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 2 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka baigusiems A1 kategorijos transporto priemonių praktinio vairavimo mokymą, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti A1 kategorijos transporto priemones. Dėl to vairuotojo pažymėjime nenurodoma, kad vairuotojas turi teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, o prie B kategorijos transporto priemonių kategorijos nurodomas Vidaus reikalų ministerijos nustatytas nacionalinis kodas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-288, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09690
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
221 straipsnis. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kvalifikacijos reikalavimai ir jų taikymo išimtys, vairuotojo kvalifikacijos įgijimas ir jos periodinis tobulinimas
1. Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius vairuotojo kvalifikacijos egzaminą). Išlaikiusių kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris laikomas ir vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris laikomas ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.
2. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi:
1) transporto priemonių, kurių didžiausiasis leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;
2) ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių vairuotojams, kai vežimas yra tiesiogiai susijęs su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis;
3) transporto priemonių, naudojamų atliekant techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymus kelyje, taip pat naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;
4) transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui naudojamas transporto priemones, vairuotojams;
5) transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą ar vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmenims, norintiems gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, jeigu toks asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu jį lydi kitas vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo;
6) transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;
7) transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, vairuotojams, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;
8) transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;
9) jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: vairuotojai transporto priemones naudoja kaimo gyvenamosiose vietovėse kroviniams pristatyti į vairuotojui nuosavybės teise priklausančią įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui;
3. Prieš gaudamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti tam tikras šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu su pradiniu profesiniu vairuotojų mokymu gali įgyti teisę vairuoti atitinkamos (atitinkamų) kategorijos (kategorijų) motorinę (motorines) transporto priemonę (priemones).
4. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, kai siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.
5. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.
6. Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašyti suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimą gavusiems Lietuvos Respublikoje, į vairuotojo pažymėjimą šalia atitinkamų kategorijų įrašomi suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija.
7. Jeigu Europos Sąjungos kodo (95) negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Valstybės įmonė „Regitra“, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.
8. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius
1. Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos:
2) A1 kategorija – motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;
3) A2 kategorija – motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;
6) B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;
7) BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai;
8) C1 kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
9) C1E kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;
10) C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
11) CE kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
12) D1 kategorija – automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
13) D1E kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
14) D kategorija – automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
15) DE kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
2. Asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą:
4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama asmenims nuo 21 metų;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
3. Asmenų, įgijusių kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodytas šio įstatymo 2 priede.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
4. Vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:
1) šio straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;
2) A2 kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones;
3) A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto priemones;
4) B, C arba D kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemones;
5) C1E, CE, D1E arba DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir BE kategorijos transporto priemones;
6) CE, DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir C1E, D1E kategorijų transporto priemones;
7) CE kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir DE kategorijos transporto priemones vairuotojams, kurie turi teisę vairuoti D kategorijų transporto priemones;
5. Teisė vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones įgyjama (egzaminai laikomi) laikantis šių sąlygų:
1) teisė vairuoti C1, C, D1, D ir T kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
24 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas
1. Teisė vairuoti transporto priemones atimama:
2) sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka;
2. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.
3. Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
4. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.
5. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.
6. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
7. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 68-3401) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT133-N10/2020, 2020-07-24, paskelbta TAR 2020-07-24, i. k. 2020-16411
8. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 8 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 68-3401) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT133-N10/2020, 2020-07-24, paskelbta TAR 2020-07-24, i. k. 2020-16411
9. Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
TAR pastaba. 24 straipsnio 9 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019-04-01), netaikomos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
PENKTASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONĖS
25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms
1. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
2. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
3. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
4. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios:
4) turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalo tam numatytose vietose turėti įrengtą papildomą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo matomumui pagerinti, – eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus plataus stebėjimo kampo ar (ir) artimo vaizdo veidrodžius.
5. Dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.
6. Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.
7. Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1139, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-15, i. k. 2018-07790
9. Pradedantiesiems vairuotojams draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje.
10. Jeigu savivaldžio automobilio gamintojas numatė galimybę asmeniui tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdyti savivaldį automobilį, savivaldžio automobilio įranga privalo būti tokia, kad būtų sudaryta galimybė patikrinti, ar savivaldis automobilis yra valdomas savivaldžio automobilio įrangos veiksmais, ar jį tiesiogiai arba nuotoliniu būdu valdo asmuo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
11. Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams. Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-760, 2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
26 straipsnis. Transporto priemonių ir priekabų skiriamieji ženklai
1. Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.
2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.
3. Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.
4. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
27 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimas, leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas ir panaikinimas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
1. Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.
2. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi:
1) asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui;
2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki šešių mėnesių;
3) asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama jos valdymo laikotarpiui;
4) asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; šiuo atveju transporto priemonė registruojama laikotarpiui iki mėnesio.
3. Neteko galios nuo 2021-05-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
4. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme viešai skelbiama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
5. Neteko galios nuo 2018-05-20
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1298, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16782
6. Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės techninė apžiūra susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė turi teisę sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą tik po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Ši transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1298, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16782
7. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti. Eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Informaciją apie užsienyje eksploatuoti netinkamomis tapusias motorines transporto priemones ir (ar) priekabas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas gauna iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų arba tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Nr. XIII-695, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16998
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
9. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas (Europos Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus patvirtinimas) ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
10. Galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme.
11. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos (įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikino registravimo atvejus) tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių savininkas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka yra deklaravęs duomenis apie registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
12. Neteko galios nuo 2018-05-20
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1298, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16782
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-760, 2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)
Nr. XI-1198, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7566 (2010-12-18)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
271 straipsnis. Transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės
2. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.
3. Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija.
5. Ieškomų transporto priemonių registro valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
6. Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės informaciją teikia per CTADB.
7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
8. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.
9. Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-403, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09787
272 straipsnis. Keitimasis duomenimis tarp su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių
1. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija tvarko CTADB duomenis, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo, siekdama užtikrinti privalomosios techninės apžiūros sistemos funkcionavimą pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis per CTADB. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, tvarkydama techninės apžiūros, techninės ekspertizės ir techninės apžiūros įmonių vidaus kokybės kontrolės duomenis ir atlikdama kitus duomenų tvarkymo veiksmus, užtikrina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir teikimą asmenims, kurie turi teisę duomenis gauti.
2. CTADB tvarkomi šie duomenys:
1) transporto priemonės duomenys (transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo duomenys);
2) transporto priemonės valdytojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, transporto priemonės valdytojo vairuotojo pažymėjimo numeris ir vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės kodas);
3) techninės apžiūros registravimo duomenys (įmonės ir stoties kodas ir pavadinimas, techninę apžiūrą atlikusio kontrolieriaus kodas, jo vardas ir pavardė, kiti techninės apžiūros registravimo duomenys);
3. Siekdami užtikrinti tinkamą su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių funkcionavimą ir naudojimą, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro, Administracinių nusižengimų registro, Ieškomų transporto priemonių registro, Eismo įvykių informacinės sistemos, CTADB, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės valdytojai ir tvarkytojai tarpusavyje neatlygintinai keičiasi šiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse esančiais su eismo saugumo sritimi susijusiais duomenimis. Visus reikiamus duomenis apie motorinę transporto priemonę arba jos priekabą, taip pat su jomis susijusius duomenis šioje dalyje nurodytų registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių valdytojai ir (ar) tvarkytojai neatlygintinai teikia Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Šis registras yra pagrindinis informacijos apie registruotą motorinę transporto priemonę arba jos priekabą šaltinis.
4. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija prireikus teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis kitoms Europos ekonominės erdvės šalių įgaliotoms institucijoms, taip pat prireikus gauna iš šių institucijų su technine apžiūra susijusius duomenis.
5. Su eismo saugumo sritimi susiję registrai ir valstybės informacinės sistemos valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Su eismo saugumo sritimi susijusiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse kaupiami asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
6. Kai yra techninės galimybės, tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą ir šiuose dokumentuose įrašytus duomenis patikrinti naudodami su eismo saugumo sritimi susijusius registrus, valstybės informacines sistemas, duomenų bazes ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-403, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09787
273 straipsnis. Duomenų viešas skelbimas siekiant nustatyti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkus ir valdytojus
Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas viešai skelbia šiuos duomenis:
3) šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais deklaravimo atvejais motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą ir galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą ir kodo būseną (galiojantis ar negaliojantis);
4) apie nuosavybės teisės į motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos įgijimo arba perleidimo, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją deklaravimo datą;
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas, techninė priežiūra ir remontas
1. Tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių sudedamosioms dalims.
2. Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipą patvirtina ir atitiktį įvertina Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
29 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė apžiūra ir techninė ekspertizė
1. Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Registruojant motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, pripažįstama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri dar galioja atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą privalomosios techninės apžiūros dažnumą. Jeigu kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktos privalomosios techninės apžiūros, nacionalinis ryšių palaikymo punktas kreipiasi į valstybės, kurioje atlikta privalomoji techninė apžiūra, atitinkamą instituciją dėl privalomosios techninės apžiūros atlikimo fakto patvirtinimo. Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje gali atlikti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgalioti subjektai, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1679, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07663
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
2. Šio įstatymo 25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais motorinių transporto priemonių, priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai.
3. Naujos motorinės transporto priemonės ir priekabos laikotarpiu nuo transporto priemonės pirmo registravimo datos iki pirmos privalomosios techninės apžiūros dalyvauja viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos transporto priemones).
4. Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Techninės apžiūros įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. Techninės apžiūros įmonės privalo turėti ir naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir atitinka jiems taikomus reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1679, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07663
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
5. Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius.
7. Duomenys apie motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi CTADB.
8. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai, nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti.
9. Maksimalias privalomosios techninės apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus.
10. Techninį patikrinimą atliekančių pareigūnų, techninės apžiūros kontrolierių atlygis nėra tiesiogiai susijęs su jų atliktų pradinių arba išsamesnių techninių patikrinimų rezultatais. Techninės apžiūros kontrolieriai, atliekantys privalomąją techninę apžiūrą, ir techninį patikrinimą atliekantys pareigūnai turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
291 straipsnis. Techninės apžiūros kontrolieriams taikomi reikalavimai
1. Techninės apžiūros kontrolierius turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus transporto inžinerijos arba mechanikos inžinerijos studijas, arba aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų, ir techniko, techniko-mechaniko, jaunesniojo inžinieriaus arba lygiavertę kvalifikaciją;
2) turėti žinių kelių transporto priemonių mechanikos, dinamikos, vidaus degimo variklių, medžiagų ir medžiagų apdirbimo, elektronikos, elektros, elektroninių transporto priemonės dalių, informacinių technologijų taikymo srityse;
3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodytų studijų trukmė trumpesnė kaip 3 metai, turėti praktinės ir (ar) pedagoginės veiklos patirties nors vienoje iš šios dalies 2 punkte nurodytų sričių (bendra studijų, praktinės ir (ar) pedagoginės veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 metai);
3. Techninės apžiūros kontrolierius privalo ne rečiau kaip kartą per 2 kalendorinius metus nuo teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą suteikimo dienos išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą Susisiekimo ministerijoje arba jos įgaliotoje institucijoje.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
EISMO ĮVYKIAI
30 straipsnis. Eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui
Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:
2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai;
31 straipsnis. Gelbėjimo darbai
Jeigu eismo įvykyje buvo sužeistas arba (ir) žuvo žmogus, jei dėl eismo įvykio susidarė transporto grūstis, jei eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonė, kuri veža pavojingą krovinį arba krovinį, kurio išsipylė (išsiliejo) ant kelio, ir taip sudaro pavojų eismui, Vyriausybės įgaliotų institucijų tarnybos privalo nedelsdamos atvykti į eismo įvykio vietą, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiesiems, neutralizuoti įvykio padarinius.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
32 straipsnis. Atsakomybė
33 straipsnis. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba uždraudimas toliau važiuoti
1. Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai).
2. Nustačius transporto priemonės techninės būklės, krovinių ar keleivių vežimo tvarkos pažeidimų, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimų, kai tolesnis važiavimas kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, taip pat nustačius N2, N3, O3, O4 klasės transporto priemonės didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, susijusį su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, kol pašalinama grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Dėl didelio ir (ar) pavojingo trūkumo, susijusio su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudus toliau važiuoti N2, N3, O3, O4 klasės transporto priemonei, laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumai.
3. Pradinio techninio patikrinimo kelyje ar išsamesnio techninio patikrinimo techninės apžiūros įmonėje metu nustačius didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, uždraudžiama M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasės transporto priemonei, T5 kategorijos ratiniam traktoriui, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, toliau važiuoti ir laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti nustatyti dideli ir (ar) pavojingi trūkumai. Nustačius Lietuvoje registruotos transporto priemonės pavojingą trūkumą, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Uždraudus transporto priemonei toliau važiuoti, policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai gali išduoti leidimą transporto priemonei nuvykti iki vienos iš artimiausių remonto vietų, kurioje galima pašalinti nustatytus trūkumus, jeigu pavojingi trūkumai gali būti ištaisyti taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki šios remonto vietos nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugumui.
4. Transporto priemonė priverstinai gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, šiais atvejais:
2) kai stovinti transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar įstaigoms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius;
5. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytais atvejais sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priima policijos arba savivaldybių vykdomųjų institucijų pareigūnai, šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais atvejais – policijos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, o šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytais atvejais – policijos pareigūnai.
6. Pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, apie jį praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui).
7. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarką, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasės kelių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
8. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, neatlygina.
9. Išlaidas, susijusias su išsamesnio techninio patikrinimo atlikimu techninės apžiūros įmonėje, transporto priemonės trūkumų šalinimu, padengia transporto priemonės valdytojas ir (ar) vairuotojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-766, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18819
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Nr. XIV-265, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08867
Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobilių
keliais įstatymo
1 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 44) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 21 d. Komisijos direktyva 2007/37/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo I ir III priedus (OL 2007 L 161, p. 60).
3. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 317) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos direktyva 2009/112/EB (OL 2009 L 223, p. 23).
4. 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendacija 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių.
5. 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 399), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).
6. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
7. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
8. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL 2007 L 263, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 371/2010 (OL 2010 L 110, p. 1).
9. 2008 m. kovo 3 d. Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą (OL 2008 L 63, p. 43).
10. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936.
11. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL 2014 L 127, p. 51).
12. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/46/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL 2014 L 127, p. 129).
13. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB (OL 2014 L 127, p. 134).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-261, 2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 61-2405 (2009-05-26)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
2 priedas
MINIMALUS AMŽIUS, NUO KURIO ASMENIMS, ĮGIJUSIEMS KVALIFIKACIJĄ VEŽTI KROVINIUS AR KELEIVIUS KOMERCINIAIS TIKSLAIS, LEIDŽIAMA ĮGYTI TEISĘ VAIRUOTI C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE KATEGORIJŲ MOTORINES TRANSPORTO PRIEMONES, JŲ JUNGINIUS SU PRIEKABOMIS IR GALIMA IŠDUOTI VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMĄ
| Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorija |
Minimalus amžius, nuo kurio asmenims, įgijusiems kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą |
||||
| Galioja Europos Sąjungos teritorijoje |
Galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje |
||||
| Vairuotojo kvalifikacija |
Vairuotojo kvalifikacija, įgyta mokantis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą |
Vairuotojo kvalifikacija |
Vairuotojo kvalifikacija, įgyta mokantis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą |
||
| Krovinių vežimas |
C1 |
18 |
18 |
– |
– |
| C1E |
|||||
| C |
18 |
21 |
– |
– |
|
| CE |
|||||
| Keleivių vežimas |
D1 |
21 |
21 |
18 |
– |
| D1E |
|||||
| D |
21 |
23; 21 (tik vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km) |
20; 18 (vairuojant D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis, kuriose nėra keleivių) |
– |
|
| DE |
|||||
Papildyta priedu:
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1256, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5543 (2002-12-24)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 13, 14, 17, 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1470, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1715 (2003-04-24)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 6 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1654, 2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3166 (2003-07-16)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 3, 6, 12 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 4 straipsnis įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2192, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2526 (2004-04-30)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 1, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-290, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3207 (2005-07-16)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru, įsigalioja nuo 2005 m. spalio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registru, įsigalioja nuo 2006 m. spalio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-734, 2006-06-27, Žin., 2006, Nr. 78-3060 (2006-07-18)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. spalio 10 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-973, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5403 (2006-12-28)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1252, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 81-3317 (2007-07-21)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1455, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 36-1274 (2008-03-29)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalis įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d.
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1594, 2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-261, 2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 61-2405 (2009-05-26)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-717, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1942 (2010-04-10)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-760, 2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 10, 25, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010-07-01; 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2010-07-01 ir galioja iki 2013-06-30; 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2013-07-01; 3 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2011-01-01.
Įstatymo įsigaliojimas keistas:
14.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1808, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 156-7389 (2011-12-22)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. gruodžio 31 d.
14.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1942, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 38-1892 (2012-03-31)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. balandžio 1 d.
14.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-53, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 151-7722 (2012-12-21)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. gruodžio 31 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1144, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7259 (2010-12-04)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1198, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7566 (2010-12-18)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1224, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7791 (2010-12-28)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 13, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.
Šio įstatymo 1 ir 4 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 19 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2107, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 13 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-362, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3403 (2013-06-28)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1), 27(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Įstatymo įsigaliojimas:
Šis įstatymas, išskyrus 26 straipsnio 7 dalį, 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 ir 57 dalis, 15 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalis, taip pat 15 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 20 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 8 dalis galioja iki 2016 m. spalio 28 d.
Šio įstatymo 20 straipsnio išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2016 m. spalio 29 d.
Pakeitimai:
21.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-970, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09986
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6-1, 27-1 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XII-360 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-969, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-10014
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1298, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16782
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT6-N2/2015, 2015-02-06, paskelbta TAR 2015-02-06, i. k. 2015-01856
Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies (2010 m. balandžio 15 d., 2013 m. birželio 13 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punkto (2008 m. liepos 16 d., 2012 m. vasario 29 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1584, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-02, i. k. 2015-05020
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1679, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07663
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1849, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10594
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 33 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2186, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20889
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-106, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29755
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 20 ir 27-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-403, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09787
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27-1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-2 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-491, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11221
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-107, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29786
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-695, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16998
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-766, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18819
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 27, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-2, 29-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-692 1, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-856, 2017-12-07, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20338
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-972, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21731
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-692, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16995
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 27, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-2, 29-1 straipsniais įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1139, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-15, i. k. 2018-07790
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-974, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21733
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1539, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-25, i. k. 2018-16597
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1966, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02746
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2920, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10921
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT133-N10/2020, 2020-07-24, paskelbta TAR 2020-07-24, i. k. 2020-16411
Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7, 8 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3089, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13966
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3122, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15365
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3441, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24618
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3218, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15754
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 2, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-3 straipsniu įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-468, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15846
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-288, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09690
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-265, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08867
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-267, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08870
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-784, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27361
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 6-2, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 11-2, 11-3 straipsniais įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-917, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01359
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27-2 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu ir 2 priedu įstatymas