Suvestinė redakcija nuo 2015-07-02 iki 2015-12-29
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2883, i. k. 1001010ISTAIII-2043
Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 (25 straipsnio 6 dalis įsigaliojo nuo 2009-07-01):
Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS
ĮSTATYMAS
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
2. Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:
1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais;
2. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
5. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.
6. Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys.
7. Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.
8. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.
9. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
10. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
12. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
13. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
14. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma.
15. Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.
16. Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.
17. Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.
18. Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.
19. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.
20. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas sankryžas.
21. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
22. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.
23. Kelio saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo (rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.
24. Kelio saugumo tikrinimas – periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.
25. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
26. Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).
27. Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.
28. Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
29. Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
31. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
32. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
33. Motociklininkų apsaugos – motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojams ir keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės.
34. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.
35. Motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.
36. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.
37. Nauja transporto priemonė – transporto priemonė, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai.
38. Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.
39. Oficialus vizitas – užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendrijos oficialaus asmens apsilankymas Lietuvos Respublikoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ministro arba kito Vyriausybės nario, taip pat kariuomenės vado oficialiu kvietimu kviečiančiajai institucijai ir oficialaus asmens institucijai susitarus dėl vizito oficialaus statuso.
40. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas:
1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata;
41. Periodinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas teisės aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.
42. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
43. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.
45. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginis lyginamasis naujo kelio tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui vertinimas.
46. Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.
47. Pradinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant suteikti šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.
48. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
49. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.
50. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą.
51. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
52. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
53. Ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.
54. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.
55. Skiriamoji kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.
56. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.
57. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas.
58. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
59. Šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.
60. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.
62. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.
63. Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti keleivių sėdynių.
64. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
65. Transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.
66. Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio.
67. Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.
69. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
70. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
71. Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.
72. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.
73. Transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.
74. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.
75. Transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes.
77. Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas.
78. Triratis – triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
79. Vairavimo egzaminas (toliau – egzaminas) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.
80. Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.
81. Vairavimo mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.
82. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.
83. Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
84. Vairuotojų mokymas – mokymas, per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.
85. Vairuotojų mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-760, 2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
Nr. XI-1808, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 156-7389 (2011-12-22)
Nr. XI-1942, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 38-1892 (2012-03-31)
Nr. XI-1943, 2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)
Nr. XII-53, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 151-7722 (2012-12-21)
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
Nr. XII-970, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09986
Nr. XII-969, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-10014
3 straipsnis. Eismo tvarka
4 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo principai
Eismo saugumo užtikrinimo principai yra:
1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos;
2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai;
5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas
6 straipsnis. Pagrindinės eismo saugumo užtikrinimo kryptys
Eismo saugumas užtikrinamas:
1) nustatant Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų, savivaldybių įgaliojimus eismo saugumo užtikrinimo srityje;
2) reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje;
7) vykdant socialiai orientuotą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką transporto srityje;
8) vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
61 straipsnis. Valstybės rinkliava
1. Už liudijimų, patvirtinančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išdavimą vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.
2. Už teisės vykdyti vairuotojų mokymą ar papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGAUS EISMO UŽTIKRINIMO VALDYMAS
7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika
Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-893, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)
8 straipsnis. Valstybinės eismo saugumo programos vykdymo finansavimas
9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisija
1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.
3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.
4. Komisija:
1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;
2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams;
6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-360, 2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)
10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas
1. Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:
1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;
2) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą;
4) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;
5) nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;
6) suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
7) suteikia teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
11) suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;
12) nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;
13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;
14) nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);
15) organizuoja ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;
16) tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);
17) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;
18) nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;
20) suteikia asmenims teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
21) suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
23) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;
24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką;
25) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką;
28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką;
29) nustato transporto priemonių ir transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo tvarką;
2. Užtikrindama eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.
3. Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;
4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo ir mokslo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1584, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-02, i. k. 2015-05020
5. Užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;
5) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką;
6) nustato laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;
7) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką;
6. Užtikrindama eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
3) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;
4) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (jei mokymai susiję su pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija);
5) nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;
6) suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją masę;
8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: