Suvestinė redakcija nuo 2020-09-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 66-1987, i. k. 1001010ISTAIII-1889

 

Nauja redakcija nuo 2020-09-01:

Nr. XIII-3041, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13953

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

REGIONINĖS PLĖTROS

ĮSTATYMAS

 

2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, regioninės plėtros skatinimo priemones, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, nacionalinę regioninę politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus, regionų plėtros tarybų statusą, steigimą, valdymą, veiklą, finansavimą ir pabaigą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Funkcinė zona – ekonominiais ar socialiniais ryšiais pasižyminti ir (ar) bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose.

2. Išankstinė sąlyga – Regionų plėtros programoje nustatytas reikalavimas, skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose planavimo dokumentuose nustatytų uždavinių veiksmingam ir rezultatyviam įgyvendinimui užtikrinti, kurį įgyvendinus įgyjama teisė regiono plėtros plano priemonėms įgyvendinti naudoti Regionų plėtros programoje numatytus finansinius išteklius.

3. Labiau išsivystęs regionas – regionas, kurio bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais, yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

4. Regionas – apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, arba iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių apskričių ar kelių bendras ribas turinčių savivaldybių Vyriausybės sudaryta teritorija.

5. Regiono plėtros taryba – konkrečios apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, planuojantis ir koordinuojantis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą toje apskrityje, skatinantis apskrities socialinę ir ekonominę plėtrą bei apskrities savivaldybių bendradarbiavimą, atstovaujantis regionui.

6. Tikslinė teritorija – teritorija, išskirta pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, siekiant bent vieno iš šių tikslų:

1) papildomai skatinti palankių sąlygų socialinei ir ekonominei plėtrai neturinčios teritorijos vystymąsi, mažinant socialinius ar ekonominius skirtumus tarp regionų arba regiono vidinius socialinius ar ekonominius netolygumus;

2) išnaudoti išskirtinį teritorijos plėtros potencialą;

3) padėti prisitaikyti prie iš esmės pasikeitusių ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygų.

 

II SKYRIUS

NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PLANAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

3 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir jo įgyvendinimo uždaviniai

1. Nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.

2. Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:

1) skatinti regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją;

2) didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir (ar) paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai;

3) mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.

 

4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimas

1. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas planuojamas šiuose planavimo dokumentuose:

1) Regionų plėtros programoje;

2) kitose Vyriausybės tvirtinamose plėtros programose, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;

3) regionų plėtros planuose.

2. Regionų plėtros programa 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją ir jos pagrindu Vyriausybės patvirtintus planavimo dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nustatoma:

1) regionų socialinės, ekonominės ir demografinės būklės ir vystymosi tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys;

2) regionų plėtros uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai (tai yra kiekybiškai ir kokybiškai išreikšti dydžiai, rodantys esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant regionų plėtros uždavinius) konkrečių regionų lygmeniu;

3) tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai (tai yra kiekybiškai ir kokybiškai išreikšti dydžiai, rodantys esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant tikslinės teritorijos vystymo tikslus ir uždavinius);

4) išankstinės sąlygos; 

5) preliminarūs regionams skirti finansiniai ištekliai.

3. Regionų plėtros programa rengiama ir tvirtinama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Regionų plėtros programos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Regionų plėtros planai 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas:

1) pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė;

2) įvertinamas numatomas Vyriausybės patvirtintų planavimo dokumentų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygmeniu;

3) prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos;

4) nurodomi regiono plėtros tikslai ir uždaviniai;

5) suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančios priemonės ir (ar) projektai, nurodomi preliminarūs kiekvienai priemonei ir (ar) projektui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai;

6) nustatomi rezultato rodikliai, tai yra kiekybiškai arba kokybiškai išreikšti dydžiai, kuriais matuojami produktų, sukurtų įgyvendinant regiono plėtros plano priemones ar projektus, nauda tikslinei grupei, institucijai, regiono plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (ar) kokybės pagerėjimas.

5. Regionų plėtros planai rengiami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas, priežiūra ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Regionų plėtros planų įgyvendinimo finansavimas

1. Regionų plėtros planų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) ir savivaldybių biudžetų lėšų ir gali būti finansuojami iš kitų šaltinių.

2. Regionų plėtros programoje planuojant finansinius išteklius regionams, užtikrinama, kad regionų plėtros planams įgyvendinti būtų nustatoma Lietuvos Respublikai ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslui skiriamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162, 176 ir 177 straipsniuose nurodytų Europos Sąjungos fondų (toliau – ES fondai) lėšų dalis. Regionų plėtros planams įgyvendinti nustatoma ES fondų lėšų dalis nuo Lietuvos Respublikai skiriamų ES fondų lėšų, išreikšta procentine išraiška, turi būti ne mažesnė kaip 85 procentai vidutinės paskutinių trejų finansinių metų vietos valdžios sektoriaus išlaidų bendrojo kapitalo formavimui dalies, palyginti su visu valdžios sektoriumi (toliau – minimali ES fondų lėšų dalis regionams). Minimali ES fondų lėšų dalis regionams apskaičiuojama pagal formulę:

MINd = 0,85 x ((Ivvn + Ivvn-1 + Ivvn-2) / (Ivsn + Ivsn-1 + Ivsn-2)), kurioje:

MINd – minimali ES fondų lėšų dalis regionams;

Ivvn – vietinės valdžios išlaidos bendrojo kapitalo formavimui pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą dydį n-aisiais metais;

Ivsn – valdžios sektoriaus išlaidos bendrojo kapitalo formavimui pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą dydį n-aisiais metais.

 

6 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir jų taikymas

1. Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama taikant šias priemones:

1) teikiant valstybės pagalbą, skirtą papildomoms investicijoms ar ekonominei veiklai palankių sąlygų socialinei ir ekonominei plėtrai neturinčiose teritorijose skatinti;

2) vykdant administracinį reglamentavimą ir (ar) nustatant viešųjų paslaugų teikimo tvarką, darančius įtaką atskirų regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose;

3) vykdant Vyriausybės patvirtintuose planavimo dokumentuose nustatytas priemones, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;

4) skatinant investicijas ir bendradarbiavimą, skirtus regionų, esančių prie Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūros sienos, nustatytoms bendroms problemoms spręsti;

5) vykdant regionų plėtros planų priemonėms įgyvendinti atrinktus projektus;

6) skatinant regioninės svarbos projektų įgyvendinimą;

7) taikant finansavimo priemones labiau išsivysčiusio regiono vidiniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams mažinti;

8) teikiant tyrimų, analizės, prognozavimo, konsultavimo paslaugas ir metodinę, techninę pagalbą regionų plėtros taryboms ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms šios dalies 1–6 punktuose nurodytas priemones.

2. Savivaldybėse, kurios nėra apskrities savivaldybių įsteigtos regiono plėtros tarybos dalyvės, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu tam pritaria tos apskrities regiono plėtros taryba.

3. Regiono plėtros tarybai svarstant klausimus dėl regioninės politikos planavimo, jos įgyvendinimo, lėšų panaudojimo, gali dalyvauti savivaldybės, nesančios regiono plėtros taryboje, jeigu tam pritaria regiono plėtros taryba.

 

7 straipsnis. Regioninės svarbos projektai

1. Projektą regioninės svarbos projektu, tai yra projektu, kurio įgyvendinimas turės esminę teigiamą įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei ar aplinkos būklei ir (ar) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei, pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijais.

2. Regiono plėtros taryba prižiūri, ar regioninės svarbos projekto įgyvendinimas ir jo rezultatai atitinka kriterijus, kuriais remiantis projektas pripažintas regioninės svarbos projektu.

3. Regiono plėtros taryba pripažįsta netekusiu galios regiono plėtros tarybos sprendimą, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, jeigu regioninės svarbos projektas nebeatitinka kriterijų, kuriais remiantis regiono projektas pripažintas regioninės svarbos projektu.

4. Projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, regioninės svarbos projekto įgyvendinimo priežiūros ir regiono plėtros tarybos sprendimo, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, pripažinimo netekusiu galios priėmimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

8 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos

Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama šiose teritorijose:

1) regionų teritorijose;

2) tikslinėse teritorijose;

3) funkcinėse zonose;

4) prie Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūros sienos esančiose teritorijose.

 

III SKYRIUS

NACIONALINĘ REGIONINĘ POLITIKĄ FORMUOJANTYS IR ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ ĮGALIOJIMAI

 

9 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) tvirtina Regionų plėtros programą ir kitas plėtros programas, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;

2) sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių;

3) tvirtina arba suteikia įgaliojimus tvirtinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir išskiria arba suteikia įgaliojimus išskirti tikslines teritorijas pagal patvirtintus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus;

4) priima sprendimus dėl finansavimo priemonių taikymo labiau išsivysčiusių regionų vidiniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams mažinti;

5) tvirtina įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, teikiančių ministerijoms ir regionų plėtros taryboms tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, sąrašą (toliau – ekspertinių valstybės įstaigų sąrašas);

6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

 

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų įgaliojimai

1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, formuodama nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:

1) rengia Regionų plėtros programą, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) teikia kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;

3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;

4) vertina regionų plėtros planų ir jų pakeitimo projektus, ar jie atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų regionų plėtros taryboms;

5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų rodiklių, išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;

6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų, turinčių ar galinčių turėti skirtingą įtaką atskiroms Lietuvos Respublikos teritorijoms, poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, norminiai teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;

9) teikia metodinę ir techninę pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;

10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, įtraukimo į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą;

11) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;

12) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole.

2. Kitos ministerijos, dalyvaudamos formuojant nacionalinę regioninę politiką:

1) pagal kompetenciją teikia Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos;

2) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planuose planuojamų regiono plėtrai aktualių priemonių nustatymo;

3) pagal kompetenciją vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimo projektai dera su Vyriausybės patvirtintų planavimo dokumentų tikslais ir uždaviniais.

 

11 straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai

1. Nacionalinė regioninės plėtros taryba yra kolegiali Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą įtraukiami ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkai ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Po vieną atstovą į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą turi teisę deleguoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą atrinktos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos ir po vieną nevyriausybinių organizacijų atstovą – Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba.

2. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos institucinę sudėtį ir pirmininką tvirtina Vyriausybė, o personalinę sudėtį ir darbo reglamentą – vidaus reikalų ministras. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininku skiriamas vienas iš regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkų.

3. Nacionalinė regioninės plėtros taryba:

1) svarsto Regionų plėtros programos, kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas gali turėti poveikį regionų plėtrai, projektus; teikia Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl šių dokumentų;

2) svarsto norminių teisės aktų, kurių įgyvendinimas turės poveikį regionų plėtrai, projektus ir dėl jų parengtas numatomo poveikio vertinimo išvadas, teikia Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

3) svarsto šios dalies 1 punkte nurodytų planavimo dokumentų įgyvendinimo pažangą, prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai dėl šių dokumentų tobulinimo;

4) svarsto kitus nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus jų rengėjai privalo derinti su Nacionaline regioninės plėtros taryba. Jeigu dokumento rengėjas nepritaria Nacionalinės regioninės plėtros tarybos išvadoms ar pasiūlymams, jis turi pateikti tokio sprendimo motyvus.

 

12 straipsnis. Regiono plėtros taryba ir jos įgaliojimai

1. Regiono plėtros tarybos veiklos tikslai:

1) planuoti ir koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione ir bendrai su kitomis regionų plėtros tarybomis, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis įgyvendinamas regioninės plėtros skatinimo priemones;

2) skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regiono ir kitų regionų bei šių skirtumų tarp regiono savivaldybių mažinimą;

3) skatinti savivaldybių bendradarbiavimą, siekiant padidinti funkcinių zonų vystymo ir viešųjų paslaugų teikimo organizavimo efektyvumą;

4) atstovauti regionui.

2. Regiono plėtros taryba veikia regiono gyventojų interesais pagal šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais jai suteiktą kompetenciją.

3. Regiono plėtros taryba:

1) rengia, tvirtina regiono plėtros planą, jo pakeitimus, koordinuoja ir kontroliuoja regiono plėtros plano įgyvendinimą;

2) svarsto ir teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms Vyriausybės tvirtinamus planavimo dokumentus rengiančioms valstybės institucijoms, įstaigoms dėl Regionų plėtros programos ir kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;

3) teikia pasiūlymus savivaldybių taryboms dėl savivaldybių strateginių plėtros planų;

4) koordinuoja Regionų plėtros programoje regionui nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimą arba pagal kompetenciją jas įgyvendina;

5) suderinusi su kitomis regionų plėtros tarybomis arba šios regiono plėtros tarybos dalyvėmis nesančių savivaldybių tarybomis nustato bendrų su kitais regionais ir (ar) savivaldybėmis funkcinių zonų vystymo tikslus, uždavinius ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms dėl teisės aktų, kurių įgyvendinimas gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;

7) pripažįsta projektus regioninės svarbos projektais, atlieka šių projektų įgyvendinimo priežiūrą ir sprendžia dėl regiono plėtros tarybos sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios;

8) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant programas, skirtas regionų, esančių prie Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūros sienos, problemoms spręsti, ir atliekant jų įgyvendinimo stebėseną;

9) atstovauja regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir bendradarbiauja su kitų valstybių regionais;

10) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, įgyvendina kelių ar visų regiono savivaldybių perduotus viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus;

11) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose nustatytas regiono plėtros tarybos funkcijas.

4. Regiono plėtros taryba gali atlikti ir kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas, kurios neatsiejamai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais regiono plėtros tarybos veiklos tikslais.

 

13 straipsnis. Savivaldybių institucijų įgaliojimai

1. Savivaldybių tarybos:

1) teikia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais;

2) pagal kompetenciją priima sprendimus dėl Regionų plėtros programoje nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje;

3) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos:

1) vadovaudamosi savivaldybių tarybų patvirtintais planavimo dokumentais ir (ar) kitais savivaldybių tarybų priimtais sprendimais, teikia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano ir jo pakeitimų;

2) vadovaudamosi regionų plėtros tarybų ir savivaldybių tarybų priimtais sprendimais, organizuoja projektų įgyvendinimą;

3) vadovaudamosi regionų plėtros tarybų ir savivaldybių tarybų priimtais sprendimais, organizuoja išankstinių sąlygų įgyvendinimą;

4) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

 

14 straipsnis. Kompetencijų centras

1. Kompetencijų centrą sudaro į Vyriausybės patvirtintą ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtrauktos įstaigos ir Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti šias paslaugas teiksiantys ekspertai (toliau – išorės ekspertai). Vidaus reikalų ministerija viešai skelbia šių įstaigų ir išorės ekspertų sąrašą.

2. Kompetencijų centras ministerijoms ir regionų plėtros taryboms teikia tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, reikalingas rengiant ar įgyvendinant Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus, sprendimus dėl savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimų perdavimo regiono plėtros tarybai.

3. Kompetencijų centro paslaugos teikiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Kompetencijų centro paslaugų teikimo rezultatai (tyrimai, analizės, prognozės ir teikiant konsultavimo paslaugas parengtos rekomendacijos) ir šių paslaugų teikimo metu surinkti ar parengti dokumentai, išskyrus dokumentus ar jų dalis, kurių viešą skelbimą ir (ar) pakartotinį naudojimą riboja teisės aktai, skelbiami viešai, sudarant galimybę pakartotinai naudoti šiuos dokumentus komerciniais arba nekomerciniais tikslais.

5. Kompetencijų centro paslaugų teikimą koordinuoja ir teikiamų paslaugų kokybę prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija.

 

15 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai

Vyriausybės įgaliota įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:

1) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

TAR pastaba. 15 straipsnis įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. ir galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d.

 

IV SKYRIUS

REGIONO PLĖTROS TARYBOS STATUSAS, STEIGIMAS, VALDYMAS, VEIKLA, FINANSAVIMAS, PABAIGA

 

16 straipsnis. Regiono plėtros tarybos statusas, veiklos pagrindai ir ribojimai

1. Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Regiono plėtros tarybos teisinė forma – regiono plėtros taryba. Regiono plėtros tarybos pavadinime turi būti žodžiai „regiono plėtros taryba“ ir nurodytas apskrities pavadinimas. Regiono plėtros tarybos buveinė turi būti tos apskrities, kurios savivaldybės įsteigė regiono plėtros tarybą, teritorijoje.

2. Regiono plėtros taryba savo veikloje vadovaujasi savo nuostatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

3. Regiono plėtros taryba gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, regiono plėtros tarybos nuostatams ir veiklos tikslams.

4. Regiono plėtros tarybai neleidžiama:

1) neatlygintinai perduoti regiono plėtros tarybos turtą nuosavybėn pagal patikėjimo ar panaudos sutartį regiono plėtros tarybos dalyviui ar juridiniam asmeniui, kurio savininku ar dalyviu yra regiono plėtros tarybos dalyvis (išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį);

2) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;

3) prisiimti skolinius įsipareigojimus;

4) suteikti paskolas;

5) steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu.

5. Apskrityje gali būti tik viena regiono plėtros taryba.

 

17 straipsnis. Regiono plėtros tarybos steigimas ir steigimo sutartis

1. Regiono plėtros tarybą gali kartu steigti ne mažiau kaip 3/4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą priklauso vienos apskrities teritorijai.

2. Regiono plėtros tarybos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta regiono plėtros tarybos steigimo sutartis. Regiono plėtros tarybos steigimo sutartį pasirašo visų regiono plėtros tarybą steigiančių savivaldybių tarybų įgalioti asmenys.

3. Regiono plėtros tarybos steigimo sutartis surašoma vadovaujantis visų regiono plėtros tarybą steigiančių savivaldybių tarybų sprendimais dėl regiono plėtros tarybos steigimo.

4. Regiono plėtros tarybos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (savivaldybių pavadinimai, buveinės, kodai, joms atstovaujančių asmenų vardai ir pavardės);

2) savivaldybių institucijos, kurioms pavedama atstovauti steigėjams;

3) regiono plėtros tarybos pavadinimas;

4) steigiamos regiono plėtros tarybos veiklos tikslai;

5) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;

6) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

7) steigėjų ginčų sprendimo tvarka;

8) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai regiono plėtros tarybai, jų teisės ir įgaliojimai;

9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;

10) regiono plėtros tarybos steigimo sutarties sudarymo data.

5. Regiono plėtros tarybos steigimo sutartyje gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

6. Pavyzdinę regiono plėtros tarybos steigimo sutarties formą tvirtina vidaus reikalų ministras.

7. Iki regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre regiono plėtros tarybos steigėjai, atsižvelgdami į vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius regiono plėtros tarybos nuostatus, parengia regiono plėtros tarybos nuostatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame patvirtina regiono plėtros tarybos nuostatus, regiono plėtros tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) personalinę sudėtį ir darbo reglamentą, o Kolegija paskiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių. Regiono plėtros tarybos steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi regiono plėtros tarybos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą. Steigiamos regiono plėtros tarybos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

8. Regiono plėtros taryba laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

 

18 straipsnis. Regiono plėtros tarybos nuostatai

1. Regiono plėtros tarybos nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo regiono plėtros taryba vadovaujasi savo veikloje. Regiono plėtros tarybos nuostatuose turi būti nurodyta:

1) regiono plėtros tarybos pavadinimas;

2) teisinė forma – regiono plėtros taryba;

3) veiklos tikslai;

4) regiono plėtros tarybos dalyvių teisės ir pareigos;

5) dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu nuostatuose nenurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;

6) visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;

7) Kolegijos kompetencija ir jos sudarymo tvarka;

8) regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka;

9) naujų dalyvių priėmimo į regiono plėtros tarybą ir dalyvių išstojimo iš regiono plėtros tarybos tvarka;

10) dokumentų ir kitos informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo regiono plėtros tarybos dalyviams tvarka;

11) informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo visuomenei tvarka;

12) nuostatų keitimo tvarka;

13) vidaus auditą atliekantis subjektas ir tvarka.

2. Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

3. Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, Kolegijos ir regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencijos, Kolegijos sudarymo ir administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma regiono plėtros tarybos nuostatuose.

4. Regiono plėtros tarybos nuostatus turi pasirašyti visų steigėjų įgalioti asmenys. Pakeistus regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašo regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti nuostatus, įgaliotas asmuo.

5. Regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras neliudija.

 

19 straipsnis. Regiono plėtros tarybos dalyviai

1. Visi regiono plėtros tarybos steigėjai nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos dalyviais ir įgyja šiame ir kituose įstatymuose, regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas dalyvio teises.

2. Regiono plėtros tarybos dalyvis turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti ir balsuoti regiono plėtros tarybos visuotiniame dalyvių susirinkime;

2) susipažinti su regiono plėtros tarybos dokumentais ir gauti regiono plėtros tarybos turimą informaciją apie jos veiklą;

3) išstoti iš regiono plėtros tarybos. Tokiu atveju stojamieji dalyvio įnašai ir dalyvio mokesčiai ar kitaip regiono plėtros tarybos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;

4) kitas įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas neturtines teises.

3. Regiono plėtros tarybos dalyvio teisės negali būti perleistos.

 

20 straipsnis. Regiono plėtros tarybos organai

Regiono plėtros tarybos organas yra visuotinis dalyvių susirinkimas ir valdymo organai – Kolegija ir regiono plėtros tarybos administracijos direktorius.

 

21 straipsnis. Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas

1. Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas:

1) keičia regiono plėtros tarybos nuostatus;

2) laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, priima sprendimą dėl Kolegijos narių skaičiaus ir sudėties;

3) tvirtina Kolegijos personalinę sudėtį ir Kolegijos darbo reglamentą;

4) tvirtina regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

5) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir veiklos audito atlikimo ir parenka auditorių ar audito įmonę;

6) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

7) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos pabaigos;

8) skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio įstatymo numatytais atvejais regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas priima sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą;

9) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių dydžio, mokėjimo tvarkos, kai tokia tvarka nėra nustatyta regiono plėtros tarybos nuostatuose;

10) nustato regiono plėtros tarybos lėšų naudojimo, regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės tvarką;

11) tvirtina regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą;

12) sprendžia kitus šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

2. Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami visų visuotinio dalyvių susirinkimo dalyvių pritarimu.

3. Visuotiniame dalyvių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi regiono plėtros tarybos dalyviai. Vienas dalyvis visuotiniame dalyvių susirinkime turi vieną balsą.

4. Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi regiono plėtros tarybos dalyvis.

 

22 straipsnis. Kolegijos sudarymas

1. Kolegija sudaroma iš visų regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų šių savivaldybių tarybų narių (toliau – Kolegijos nariai).

2. Sudarant Kolegiją, turi būti užtikrinama, kad bendras Kolegijos narių skaičius nebūtų didesnis kaip šių dviejų skaičių suma:

1) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių skaičiaus, padauginto iš 2;

2) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių gyventojų skaičiaus, padalinto iš 35 000.

3. Nustatant Kolegijoje savivaldybei atstovaujančių narių skaičių, turi būti užtikrinama, kad:

1) kiekvienai savivaldybei Kolegijoje atstovautų ne mažiau kaip du Kolegijos nariai;

2) kiekvienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne mažesnis kaip savivaldybės gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, išskyrus atvejį, kai šis skaičius viršytų 1/3 visų Kolegijos narių;

3) vienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių;

4) savivaldybei, kurios gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, yra didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių, atstovautų 1/3 Kolegijos narių.

4. Atliekant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, gaunami skaičiai aritmetiškai suapvalinami.

5. Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir nustatytais terminais.

6. Regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

7. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

 

23 straipsnis. Kolegijos funkcijos, veikimo tvarka

1. Kolegija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina regiono plėtros planą ir jo pakeitimus;

2) tvirtina regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitas;

3) priima sprendimus dėl šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2–6 ir 8 punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos funkcijų įgyvendinimo;

4) priima sprendimus dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat sprendimus dėl regiono plėtros tarybų sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios;

5) nustato kompetencijų centro paslaugų regiono plėtros tarybai poreikį;

6) priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl regiono plėtros tarybos bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;

7) priima sprendimus dėl pasiūlymų teikimo savivaldybių taryboms perduoti savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, o savivaldybių taryboms priėmus sprendimą perduoti konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, priima sprendimus dėl tokių įgaliojimų įgyvendinimo;

8) tvirtina regiono plėtros tarybos metinį veiklos planą ir metinę veiklos ataskaitą;

9) skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atleidžia jį iš pareigų;

10) priima sprendimus dėl kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose regiono plėtros tarybai nustatytų funkcijų įgyvendinimo, taip pat atlieka kitas šiame įstatyme Kolegijai nustatytas funkcijas.

2. Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti Kolegijai nustatyta atlikti ir kitas šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančias funkcijas.

3. Kolegija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima regiono plėtros tarybos vardu.

4. Kolegija sprendimus priima visų Kolegijos narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus.

5. Kolegija sprendimus, kuriais tvirtinamas ar keičiamas regiono plėtros planas, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus sprendimus priima 4/5 visų Kolegijos narių balsų dauguma. Šioje dalyje nurodyti Kolegijos sprendimai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Kolegijoje sprendžiamojo balso teisę turi visi Kolegijos nariai. Vienas Kolegijos narys turi vieną balsą.

7. Kolegija gali pakeisti arba panaikinti savo sprendimus, jeigu nustatoma, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios regiono plėtros tarybos sprendimo priėmimą, ir (ar) nepasiekiami regiono plėtros tarybos priimto sprendimo tikslai.

8. Kolegijos pagrindinė veiklos forma – Kolegijos posėdžiai.

9. Kolegija iš Kolegijos narių renka Kolegijos pirmininką ir jo pavaduotoją, atšaukia juos iš šių pareigų. Pirmąjį Kolegijos posėdį kviečia ir laikotarpiu, iki Kolegija išrenka regiono plėtros tarybos Kolegijos pirmininką, Kolegijos posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių Kolegijos narys.

10. Kolegija iš darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau – partneriai) atstovų sudaro patariamąją Kolegijos partnerių grupę.

11. Partnerių grupė:

1) svarsto regiono plėtros plano ir jo pakeitimų, regiono plėtros tarybos sprendimų dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų projektus ir dėl šių dokumentų teikia išvadas Kolegijai;

2) Kolegijos prašymu svarsto kitus su nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimu regione susijusius klausimus ir teikia nuomonę Kolegijai;

3) savo iniciatyva gali svarstyti bet kurį Kolegijoje svarstomą klausimą ir teikti dėl jo nuomonę Kolegijai.

12. Jeigu Kolegija, priimdama sprendimą, neatsižvelgia į partnerių grupės pateiktas pastabas, pasiūlymus arba atsižvelgia į juos iš dalies, apie Kolegijos argumentus partnerių grupė turi būti informuota Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka.

13. Atstovus į partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

14. Renkant partnerius ir jų atstovus į partnerių grupę, turi būti užtikrinama, kad:

1) partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę nedeleguojamas šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;

2) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių partnerių grupės narių sudarytų tai pačiai interesų grupei priklausančių partnerių deleguoti atstovai.

15. Partneriams partnerių grupėje atstovaujantys asmenys turi teisę:

1) gauti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus dokumentus ir susijusią medžiagą;

2) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose patariamojo balso teise;

3) dalyvauti Kolegijos sudaromų darbo grupių veikloje.

16. Partneriams partnerių grupėje atstovaujantiems asmenims Kolegijos darbo reglamente gali būti nustatyta ir kitų šiam įstatymui neprieštaraujančių teisių.

17. Partnerių ir jų atstovų atrankos ir partnerių grupės veiklos tvarka nustatoma Kolegijos darbo reglamente.

 

24 straipsnis. Kolegijos nario pareigos ir įgaliojimų pasibaigimas

1. Kolegijos narys privalo:

1) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose;

2) Kolegijos sprendimu atstovauti regiono plėtros tarybai;

3) apie esamą interesų konfliktą informuoti Kolegijos pirmininką, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotoją (Kolegijos pirmininkas, o kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas apie esamą interesų konfliktą privalo informuoti kitus Kolegijos narius), pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant Kolegijos sprendimą, dėl kurio kyla interesų konfliktas.

2. Kolegijos pirmininkas, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų, turi šias pareigas:

1) sudaryti Kolegijos posėdžių darbotvarkes;

2) pirmininkauti Kolegijos posėdžiams;

3) pasirašyti Kolegijos posėdžių protokolus ir priimtus sprendimus;

4) dalyvauti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžiuose;

5) atlikti kitas šiame įstatyme ir Kolegijos darbo reglamente Kolegijos pirmininkui nustatytas pareigas.

3. Kolegijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai. Po savivaldybių tarybų rinkimų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo naujos savivaldybės tarybos posėdžio.

4. Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia, kai:

1) jis atsistatydina;

2) jį atšaukia delegavusi institucija;

3) jis per 12 mėnesių nedalyvavo daugiau kaip pusėje Kolegijos posėdžių, kai nėra objektyvių nuo paties Kolegijos nario nepriklausančių priežasčių;

4) paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

5. Pasibaigus Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimams šio straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ankstesnio Kolegijos nario įgaliojimų pasibaigimo.

 

25 straipsnis. Kolegijos nario darbo apmokėjimas

1. Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas Kolegijos nariui (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją) mokamas atlyginimas iš Vidaus reikalų ministerijai regiono plėtros tarybų veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kai Kolegijos nario pareigų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu. Kolegijos nario darbo laikas apskaičiuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atlyginimą Kolegijos nariui moka regiono plėtros taryba.

2. Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją), kurios nėra susijusios su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu, Kolegijos nariui gali būti mokamas atlyginimas iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų regiono plėtros tarybos lėšų, jeigu regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas taip nusprendžia.

3. Kolegijos nariui mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydį regione, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką atliekant Kolegijos nario pareigas. Kolegijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, kai jis nesant Kolegijos pirmininko atlieka jo pareigas, atlyginimas už laiką, praleistą Kolegijos posėdžiuose ir jiems rengiantis, papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto Kolegijos nario atlyginimo už kiekvieną Kolegijos posėdį.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regionų plėtros taryboms skiriamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Kolegijos narys turi teisę atsisakyti atlyginimo už darbą Kolegijoje, Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka pateikdamas prašymą administracijos direktoriui dėl Kolegijos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam Kolegijos nariui atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

6. Kolegijos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje tuo laiku, kai jis atlieka Kolegijos nario pareigas.

 

26 straipsnis. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir regiono plėtros tarybos administracija

1. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius (toliau – administracijos direktorius) yra vienasmenis regiono plėtros tarybos valdymo organas ‒ juridinio asmens vadovas. Administracijos direktoriaus pareigos:

1) organizuoti ir kontroliuoti regiono plėtros tarybos administracijos darbą, kad būtų įgyvendinami regiono plėtros tarybos veiklos tikslai ir atliekamos regiono plėtros tarybos ir jos organų funkcijos;

2) sudaryti darbo sutartis su regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojais ir jas nutraukti, įgyvendinti kitus darbdavio įgaliojimus darbo teisės srityje;

3) organizuoti regiono plėtros tarybos turto valdymą;

4) užtikrinti šio įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nurodytų dokumentų pateikimą regiono plėtros tarybos partnerių grupei ir partnerių grupės išvados, kuri pateikta dėl šių dokumentų, pateikimą Kolegijai;

5) užtikrinti metinių veiklos planų parengimą ir pateikimą visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Kolegijai;

6) užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui;

7) užtikrinti duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;

8) užtikrinti informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;

9) tvirtinti regiono plėtros tarybos administracijos darbo reglamentą;

10) užtikrinti veiksmingą regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės sistemos veikimą;

11) atlikti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jam nustatytas pareigas.

2. Administracijos direktorius veikia regiono plėtros tarybos vardu su kitais asmenimis tais klausimais, kurie šiuo įstatymu ir regiono plėtros tarybos nuostatais nepriskirti Kolegijai ir visuotiniam dalyvių susirinkimui.

3. Administracijos direktorius atsiskaito už savo ir regiono plėtros tarybos administracijos veiklą teikdamas regiono plėtros tarybos metines veiklos ataskaitas Kolegijai.

4. Administracijos direktorius priimamas į pareigas konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu kadencijai, kuri prasideda nuo jo priėmimo į pareigas dienos ir baigiasi, kai Kolegija, sudaryta po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iš naujai kadencijai išrinktų savivaldybių tarybų narių ir merų, susirenka į pirmąjį Kolegijos posėdį. Kai steigiama regiono plėtros taryba, administracijos direktoriaus kadencija prasideda nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tas pats asmuo tos pačios regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

5. Darbo sutartį su regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo.

6. Pasibaigus administracijos direktoriaus pirmai kadencijai, Kolegija pirmajame posėdyje priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų arba sprendimą skirti administracijos direktorių antrai kadencijai. Pasibaigus antrai kadencijai, administracijos direktorius yra atleidžiamas iš pareigų. Jeigu Kolegija priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tol, kol administracijos direktorius nėra paskirtas, administracijos direktoriaus pareigas eina Kolegijos pirmininko arba laikinai Kolegijos pirmininko pareigas einančio Kolegijos nario siūlymu Kolegijos paskirtas regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojas. Konkursas į regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas turi būti paskelbtas per vieną mėnesį nuo ankstesnio administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų dienos.

7. Administracijos direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

8. Administracijos direktorius gali būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu, tik gavęs Kolegijos sutikimą. Kolegija sprendimą dėl sutikimo administracijos direktoriui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Šis administracijos direktoriaus prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo Kolegijos pirmininkui dienos. Sutikimas duodamas, jeigu administracijos direktoriaus buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai atlikti pareigų, nurodytų šiame ir kituose įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose. Kolegijos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

9. Administracijos direktorius turi būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, jeigu:

1) Kolegija du kartus iš eilės nepatvirtina regiono plėtros tarybos metinės veiklos ataskaitos;

2) jis nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

3) jis pažeidžia šio straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytus reikalavimus;

4) jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

10. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus darbo santykiams taikomos Darbo kodekso nuostatos.

11. Regiono plėtros tarybos administracija:

1) rengia dokumentus, kuriuos, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir regiono plėtros tarybos nuostatais, turi tvirtinti Kolegija ar visuotinis dalyvių susirinkimas;

2) koordinuoja Kolegijos sprendimų įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną arba pati įgyvendina Kolegijos sprendimus;

3) atlieka veiksmus, susijusius su savivaldybių tarybų regiono plėtros tarybai perduotų viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijų įgyvendinimu;

4) atlieka regiono plėtros tarybos bendrąsias funkcijas (dokumentų, personalo, finansinių ir materialinių išteklių valdymo, atstovavimo teismuose ir kitas pagalbinio pobūdžio funkcijas) arba organizuoja šioms funkcijoms atlikti reikalingų paslaugų teikimą;

5) organizuoja Kolegijos, visuotinio dalyvių susirinkimo posėdžius, atlieka šių regiono plėtros tarybos organų sekretoriato funkcijas;

6) atlieka kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose regiono plėtros tarybos administracijai nustatytas funkcijas.

12. Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

13. Kolegija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos direktoriaus pareigas ar administracijos direktoriaus atitikties šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytiems reikalavimams, o administracijos direktorius, turėdamas duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos darbuotojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigas ar tokius įgaliojimus turinčio administracijos darbuotojo atitikties šiame įstatyme nustatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

 

27 straipsnis. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos

1. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos;

3) premijos;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą.

2. Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje (toliau – darbo apmokėjimo sistema), atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, nustatomi administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareigybių pareiginės algos nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, detalizuojama šio straipsnio 59 dalyse nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.

3. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

4. Administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą nustato Kolegija iš šio įstatymo priede atitinkamai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgdama į darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir pareiginės algos koeficientų dydžius. Administracijos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir koeficientų dydžius nustato administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje.

5. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti skiriama viena iš šių priemokų:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito administracijos darbuotojo funkcijas;

2) už papildomų užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis.

6. Administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui skiriama priemoka negali būti didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos dydžio.

7. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams, neviršijant regiono plėtros tarybos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos už pasiektus labai gerus regiono plėtros tarybos veiklos rezultatus ir (ar) labai gerą konkrečių užduočių atlikimą. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per finansinius metus ir negali viršyti pareiginės algos dydžio. Premija negali būti skiriama administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.

8. Regiono plėtros tarybos veiklos rezultatai ir administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal regiono plėtros tarybos metiniame veiklos plane nustatytus konkrečius regiono plėtros tarybos veiklos vertinimo rodiklius ir (ar) administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius. Administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal administracijos direktoriaus nustatytus konkrečiam administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius.

9. Šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytas priemokas ir premijas administracijos direktoriui skiria regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas Kolegijos teikimu, administracijos darbuotojui – administracijos direktorius.

10. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

11. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti mokama už dalyvavimą regiono plėtros tarybos įgyvendinamuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius regiono plėtros tarybos veiklos tikslus, ir kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Šioje dalyje nurodytos išmokos nėra įskaičiuojamos į administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Už laiką, kurį administracijos direktorius ir administracijos darbuotojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojui nemokamas.

 

28 straipsnis. Parama regionų plėtros tarybų veiklai, regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas

1. Valstybė remia regionų plėtros tarybas:

1) valstybės biudžeto lėšomis finansuodama regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 18 ir 11 punktuose, atlikimą, taip pat Kolegijos narių, administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;

2) neatlygintinai teikdama regiono plėtros tarybai kompetencijų centro paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

2. Regiono plėtros tarybai skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regiono plėtros tarybai skiriamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

3. Kiti regiono plėtros tarybos lėšų šaltiniai:

1) regiono plėtros tarybos dalyvių stojamieji įnašai pinigais ir dalyvių mokesčiai;

2) lėšos, gautos kaip parama;

3) kitos teisėtai gautos lėšos.

4. Regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas gali būti naudojami tik regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytiems regiono plėtros tarybos veiklos tikslams.

 

29 straipsnis. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita ir auditas

1. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita rengiami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Regiono plėtros taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas, – audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, taip pat metinę veiklos ataskaitą. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai paskelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.

3. Regiono plėtros tarybos finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, jeigu paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija 1 800 000 eurų arba jeigu pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 3 500 000 eurų.

4. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Kas atlieka regiono plėtros tarybos vidaus auditą, nustatoma regiono plėtros tarybos nuostatuose. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 finansinius metus.

 

30 straipsnis. Regiono plėtros tarybos likvidavimas

1. Regiono plėtros taryba negali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį.

2. Regiono plėtros taryba yra likviduojama tuo atveju, kai regiono plėtros tarybos dalyvių skaičius tampa mažesnis už 3/4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą priklauso atitinkamos apskrities teritorijai, skaičiaus, ir kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.

3. Jeigu regiono plėtros taryboje liko mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių, per 30 dienų apie tokį dalyvių sumažėjimą regiono plėtros taryba turi pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

4. Regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Kai regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą priimamas vadovaujantis visų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybų sprendimais dėl regiono plėtros tarybos likvidavimo.

6. Jeigu regiono plėtros taryboje lieka mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių arba jeigu kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais priimamas sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą, regiono plėtros taryba netenka įgaliojimų vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų. Šiais atvejais sutartys dėl regiono plėtros tarybos patvirtinto regiono plėtros plano priemonių įgyvendinimo (toliau – projektų sutartys) toliau vykdomos šiose projektų sutartyse nustatyta tvarka. Naujos projektų sutartys nesudaromos. Tolesnę regiono plėtros plano priemonių, dėl kurių įgyvendinimo vykdomos projektų sutartys, įgyvendinimo stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

7. Likęs regiono plėtros tarybos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir regiono plėtros tarybos dalyvių reikalavimus dėl regiono plėtros tarybos turto dalies, neviršijančios dalyvio stojamojo įnašo ir mokesčių, dalyvio sumokėtų per visą jo dalyvavimo juridiniame asmenyje laikotarpį, sumos, iki regiono plėtros taryba išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, perduodami kitam viešajam juridiniam asmeniui (kitiems viešiesiems juridiniams asmenims), kurį (kuriuos) nustato visuotinis dalyvių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą.

8. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, regiono plėtros tarybos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti regiono plėtros tarybos nuostatuose nurodytame dienraštyje apie regiono plėtros tarybos likvidavimą ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą, taip pat savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios finansinės būklės ataskaitą;

3) perduoti likusį regiono plėtros tarybos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą. Regiono plėtros tarybos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus regiono plėtros tarybai išregistruoti.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                   VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Lietuvos Respublikos

regioninės plėtros įstatymo

priedas

 

REGIONŲ PLĖTROS TARYBŲ ADMINISTRACIJŲ DIREKTORIŲ IR ADMINISTRACIJŲ DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

Pareigybės pavadinimas

Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)

Administracijos direktorius

13,3–16,3

Ekspertas

11,4–14,4

Vyriausiasis specialistas

8,2–12

Vyresnysis specialistas

7,7–10,5

 

Šiame priede nurodytoms regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų pareigybėms priskiriamos funkcijos:

1. Eksperto pareigybei priskiriamos regiono situacijos analizės, regiono plėtros plano projekto ir kitų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų rengimo, taip pat tyrimų regiono plėtros tarybos sprendimų projektams pagrįsti atlikimo funkcijos.

2. Vyriausiojo specialisto pareigybei priskiriamos regiono plėtros plano (priemonių, projektų) įgyvendinimo valdymo funkcijos.

3. Vyresniojo specialisto pareigybei priskiriamos bendrosios funkcijos, t. y. funkcijos, padedančios užtikrinti regiono plėtros tarybos vidaus administravimą, funkcionavimą.

4. Eksperto, vyriausiojo specialisto ir (ar) vyresniojo specialisto pareigybei, be šio priedo 1, 2 ar 3 punkte nurodytų funkcijų, gali būti priskiriamos ir kitos su regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytomis regiono plėtros tarybos funkcijomis susijusios funkcijos.

 

 

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2372, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-728, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1134, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-735, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-690, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7067 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1094, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-10-01, i. k. 2014-13329

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-583, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11951

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-958, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21689

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3041, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13953

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas