Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 64-1931, i. k. 1001010ISTAIII-1861

Nauja redakcija nuo 2013-01-01:

Nr. XI-2289, 2012-10-17, Žin. 2012, Nr. 129-6463 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2289

lietuvos Respublikos
žvalgybos
ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 17 d. Nr. VIII-1861

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato žvalgybos institucijų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, veiklos sritis ir principus, teises ir pareigas, struktūrą, veiklos kontrolės pagrindus ir būdus, taip pat žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

2. Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

3. Prievarta – poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti.

5. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir (ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones.

6. Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė.

7. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

8. Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

9. Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

10. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

11. Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

12. Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

13. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

14. Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

15. Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

16. Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-674, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16704

3 straipsnis. Teisiniai žvalgybos institucijų veiklos pagrindai

Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos pavestus uždavinius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

4 straipsnis. Žvalgybos institucijų veiklos principai

1. Žvalgybos institucijų veikla grindžiama bendraisiais teisiniais ir specialiaisiais principais.

2. Žvalgybos institucijų veikla yra vykdoma laikantis šių bendrųjų teisinių principų:

1) teisėtumo;

2) pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

3) visuomenės ir valstybės intereso viršenybės;

4) atskaitomybės valstybės aukščiausiosioms vadovaujančioms institucijoms, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui.

3. Specialieji žvalgybos institucijų veiklos principai:

1) politinio neutralumo – žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai negali jiems suteiktų įgaliojimų panaudoti taip, kad savo aktyviais ar pasyviais veiksmais savavališkai įsiterptų į valstybėje vykstančius demokratinius procesus, dalyvautų priimant politinius sprendimus;

2) veiklos metodų neskelbtinumo – žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo;

3) savalaikiškumo – žvalgybos informacija nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms turi būti pateikiama per protingą terminą;

4) objektyvumo – žvalgybos informacija turi būti neiškraipyta ir nešališka;

5) aiškumo – žvalgybos informacija turi būti pateikiama taip, kad negalima būtų jos suvokti dviprasmiškai ir kitaip.

5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą apsauga

1. Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

2. Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę, žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.

3. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, ir teritorijas, patenkančias į karines teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras, įskaitant jose esančius statinius, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų ir 200 metrų spinduliu aplink šias teritorijas, o patenkančias į karines teritorijas, kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJŲ VEIKLOS TIKSLAS, ŽVALGYBOS IR KONTRŽVALGYBOS UŽDAVINIAI

6 straipsnis. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas

Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.

7 straipsnis. Žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai

1. Žvalgybos uždavinys – prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

2. Kontržvalgybos uždaviniai:

1) prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia;

2) nustatyti užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijų ir su jomis susijusių asmenų veiklą, galinčią pažeisti valstybės suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, konstitucinę santvarką, valstybės interesus, gynybinę ir ekonominę galią, ir šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes;

3) organizuoti ir vykdyti informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, apsaugą ir kontroliuoti, kaip tokia informacija yra saugoma Lietuvos Respublikos viduje ir Lietuvos Respublikos institucijose užsienyje.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJOS, JŲ VEIKLOS SRITYS, TEISĖS IR PAREIGOS

8 straipsnis. Žvalgybos institucijos ir jų veiklos sritys

1. Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo:

1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) – Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija;

2) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) – krašto apsaugos ministrui pavaldi krašto apsaugos sistemos institucija.

2. Valstybės saugumo departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

1) visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sritis;

2) Lietuvos Respublikos valstybės diplomatinės tarnybos ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų, veikiančių užsienyje, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų, saugumo srityje;

3) valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų institucijų, srityje;

4) valstybės valdymui skirtų elektroninių ryšių tinklų įrengimo, eksploatavimo ir jų kriptografinės ir kitos apsaugos srityje.

3. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

1) gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje, karinėje-technologinėje, karinėje-informacinėje srityse;

2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos užsienyje srityje;

3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos srityje.

9 straipsnis. Žvalgybos institucijų teisės ir pareigos

1. Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:

1) taikyti žvalgybos metodus;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;

4) gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

5) gauti iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti;

7) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

8) bendradarbiauti su juridiniais asmenimis, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, valstybės įgaliotais asmenimis ir fiziniais asmenimis;

9) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę;

10) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis;

11) gaminti ir naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones, taip pat vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą naudoti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu pagamintus dokumentus ir priemones;

12) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;

13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jeigu žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas, – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytoju suderinta tvarka;

14) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijų priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;

15) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;

16) pasitelkti ekspertus, specialistus;

17) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

18) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka;

19) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą;

20) gauti paramą iš Lietuvos Respublikos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų;

21) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą;

22) turėti kitų teisių, numatytų šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas teises ir žvalgybos institucijoms gamina šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytus dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones.

3. Žvalgybos institucijos pareigos:

1) teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti;

2) raštu informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

3) užtikrinti vidaus saugumą, rūpintis žvalgybos institucijos personalo, žvalgybos slaptųjų bendradarbių, rezervo žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių saugumu;

4) valdyti žvalgybos informaciją;

5) tvarkyti asmens duomenis;

6) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS IR KONTRŽVALGYBOS VYKDYMO PAGRINDAI, ŽVALGYBOS INFORMACIJOS RINKIMAS, TVARKYMAS, NAUDOJIMAS IR TEIKIMAS

10 straipsnis. Žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymo pagrindai

1. Žvalgyba ir kontržvalgyba vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos ne rečiau kaip kartą per metus tvirtinamais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos užduočių pagrindu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2. Žvalgybos užduotis, vadovaudamiesi Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams įgyvendinti sau pavaldžioms žvalgybos institucijoms nustato krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius.

11 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimo bendrosios nuostatos

Žvalgybos informacija renkama:

1) taikant žvalgybos metodus;

2) atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus;

3) gaunant duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių;

4) gaunant duomenis iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų ir (ar) fizinių asmenų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

12 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus

1. Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

2. Krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius, nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus.

3. Žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu vykdoma žvalgybos užduotis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

13 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus

1. Pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekami šie veiksmai:

1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas;

2) patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūra ir fiksavimas;

3) dokumentų ar daiktų paėmimas ar slapta jų apžiūra ir fiksavimas;

4) informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimas;

5) pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas;

6) Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1683, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07664

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

3. Žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų teikime apygardos teismui nurodoma:

1) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;

2) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus;

3) duomenys apie galinį įrenginį, kurį naudojant bus perduodama informacija (identifikacinis numeris, pavadinimas ir (arba) galinio įrenginio buvimo adresas), kai numatoma kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį;

4) veiksmai, kuriuos prašoma leisti atlikti;

5) prašomų taikyti veiksmų trukmė;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1683, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07664

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6) siekiamas rezultatas.

4. Pasikeitus asmens naudojamam galiniam įrenginiui, kuriuo elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija vadovaujantis motyvuota teismo nutartimi buvo slapta stebima ir fiksuojama, ar nustačius, kad asmuo informacijai perduoti naudoja ir kitus galinius įrenginius, tokios informacijos, kuri yra perduodama per kitus to paties asmens naudojamus galinius įrenginius, kontrolė ir jos fiksavimas pradedami ir vykdomi, kai žvalgybos institucijos vadovas informuoja apygardos teismą, sankcionavusį elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Apygardos teismas, gavęs žvalgybos institucijos informaciją, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba pareikalauja šiuos veiksmus nutraukti. Apygardos teismas sprendimą priima ir žvalgybos instituciją informuoja nedelsdamas.

5. Nutartyje leisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus turi būti nurodyta:

1) teikimą pateikusios žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas (vardas, pavardė, pareigos);

2) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;

3) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus;

4) veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;

5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1683, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07664

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6) siekiamas rezultatas.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęsiamas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1683, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07664

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

7. Žvalgybos institucijos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, kreiptis į kitą apygardos teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo draudžiama.

8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui. Skundą apygardos teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir nutartį priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.

9. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

14 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių

1. Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, turi teisę jų veiklai reikalingus duomenis gauti iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos, kiti juridiniai asmenys, atliekantys valstybės perduotas funkcijas, pagal atskiras sutartis privalo sudaryti žvalgybos institucijoms sąlygas neatlygintinai naudotis jų tvarkomais valstybės ir žinybiniais registrais, informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis, taip pat neatlygintinai pateikti žvalgybos institucijoms jų tvarkomuose valstybės ir žinybiniuose registruose informacinėse sistemose ar duomenų bazėse kaupiamą, saugomą ir (ar) tvarkomą informaciją, reikalingą žvalgybos institucijoms įgyvendinant joms pavestus uždavinius.

3. Duomenys iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų juridinių asmenų, atliekančių valstybės perduotas funkcijas, tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytais būdais arba teikiant žvalgybos institucijoms valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą.

4. Informacija apie duomenų pateikimą žvalgybos institucijoms iš šiame straipsnyje nurodytų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių tretiesiems asmenims ir duomenų subjektams neteikiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3254, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15769

15 straipsnis. Duomenų gavimas iš asmenų

1. Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis.

2. Jeigu asmuo per žvalgybos institucijos nurodytą terminą nepateikia prašomų duomenų arba atsisako juos pateikti, žvalgybos institucijos turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti. Apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutartį dėl skundo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

3. Privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose, registruose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų, registrų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

16 straipsnis. Žvalgybos informacijos tvarkymas

1. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindamos joms pavestus uždavinius. Jeigu tvarkant žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos.

2. Žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai.

3. Neteko galios nuo 2020-10-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-3254, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15769

4. Žvalgybos informacija tvarkoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka ir saugoma tiek, kiek to reikia žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams vykdyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

16¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais

1. Vykdydamos šiame įstatyme numatytą veiklą, žvalgybos institucijos renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Šiais tikslais žvalgybos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.

3. Žvalgybos institucijos, tvarkydamos skirtingų kategorijų duomenų subjektų duomenis, privalo, kiek įmanoma, šiuos duomenis atskirti. Šis reikalavimas taikomas tvarkant šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis:

1) asmenų, kurių veiksmai gali kelti pavojų ar grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai;

2) asmenų, kurių duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant įvertinti informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai;

3) asmenų, turinčių ar pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija;

4) asmenų, kurių duomenis teikia Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių teisėsaugos, žvalgybos ir saugumo institucijos;

5) asmenų, kuriuos su žvalgybos institucija sieja ar siejo atrankos į žvalgybos instituciją,  tarnybos (darbo) arba bendradarbiavimo santykiai.

4. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, taip pat Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ar įgyvendinus šioje dalyje nurodytas jo teises gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika ir (ar) padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai. Žvalgybos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams jų prašymu.

5. Žvalgybos institucijų veiksmai ar neveikimas, susiję su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galimai pažeidžiant šio įstatymo ar Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nuostatas, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat asmuo turi teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-869, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-25, i. k. 2021-26906

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3254, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15769

17 straipsnis. Žvalgybos informacijos naudojimas

1. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.

2. Žvalgybos institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, jeigu gauna duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.

3. Sprendimą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą priima žvalgybos institucijos vadovas žvalgybos institucijos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, žvalgybos informacijos rinkimas apie tą fizinį ar juridinį asmenį nedelsiant nutraukiamas.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kriminalinės žvalgybos tyrimai atliekami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o jų metu gauti duomenys gali būti naudojami Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, šio įstatymo nuostatos nebetaikomos.

5. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms buvo patikėta žvalgybos informacija, turi teisę tokią informaciją naudoti:

1) nustatytiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti;

2) kriminalinės žvalgybos tyrimui;

3) baudžiamajam procesui.

6. Asmenys, neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu numato šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Žvalgybos informacijos teikimas

1. Žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu.

2. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją teikia:

1) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus;

2) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos tvirtinamus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3) Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui pradėti;

4) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms atlikti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3. Pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją:

1) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių institucijų veiklai;

2) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms atlikti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3) žvalgybos institucijų kontrolę vykdančioms institucijoms, jeigu joms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos kitos informacijos.

4. Sprendimą dėl žvalgybos informacijos pagal atskirus prašymus pateikimo ar atsisakymo ją teikti priima arba Valstybės saugumo departamento direktorius, arba Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, arba jų įgalioti asmenys.

5. Žvalgybos informacija yra neteikiama, jeigu:

1) prašyme pateikti žvalgybos informaciją nėra nurodyti prašymo motyvai, tokios informacijos panaudojimo tikslai;

2) žvalgybos informacijos pateikimas tarptautinei organizacijai ir institucijai arba užsienio valstybės kompetentingai institucijai galėtų pakenkti nacionalinio saugumo ar užsienio politikos interesams;

3) tai padarytų žalos žvalgybos institucijos veiklai.

6. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

PENKTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ

19 straipsnis. Žvalgybos institucijų veiklos koordinavimas

1. Žvalgybos institucijų veiklą koordinuoja Valstybės gynimo taryba. Ši taryba:

1) tvirtina žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus;

2) tvirtina žvalgybos institucijų veiklos strategijas;

3) vertina žvalgybos informacijos atitiktį žvalgybos informacijos poreikiams ir prioritetams;

4) sprendžia žvalgybos institucijų veiklos koordinavimo klausimus;

5) nustato žvalgybos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis gaires.

2. Žvalgybos institucijų sąveikos ir veiksmų koordinavimo klausimus sprendžia jų vadovai.

20 straipsnis. Bendrieji žvalgybos institucijos veiklos kontrolės principai

1. Žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklą, teikia žvalgybos institucijos veiklos strategijos projektus pagal žvalgybos institucijos veiklos sritis.

2. Asmenys, atliekantys žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2382, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14743

3. Duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami.

21 straipsnis. Žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė

1. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

3. Seimo komitetas:

1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;

3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;

4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo;

5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos.

4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:

1) žvalgybos informacijos poreikius;

2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;

3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;

4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais.

5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

22 straipsnis. Žvalgybos institucijų vyriausybinė kontrolė

1. Vyriausybė žvalgybos institucijų kontrolę atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

2. Vyriausybė:

1) pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus teikia žvalgybos institucijoms žvalgybos informacijos poreikius, būtinus valstybės saugumui užtikrinti;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijų gauna informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

3. Žvalgybos institucijos teikia Ministrui Pirmininkui metinį rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimą ir ataskaitą pagal savo veiklos sritis. Metinis rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimas ir ataskaita teikiami prieš Vyriausybės nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitos rengimą. Ministras Pirmininkas su žvalgybos institucijų pateiktais vertinimais ir ataskaita pagal kompetenciją gali supažindinti atskirus ministrus.

22¹ straipsnis. Žvalgybos institucijų nepriklausoma išorės kontrolė

1. Žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai.

2. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į žvalgybos kontrolierių dėl žvalgybos institucijos vykdomos galimai neteisėtos veiklos ir (ar) jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų dėl asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-869, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-25, i. k. 2021-26906

23 straipsnis. Skundų dėl žvalgybos pareigūnų, vykdančių žvalgybą ir kontržvalgybą, veiksmų nagrinėjimas

Fizinių ir juridinių asmenų pateiktus skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, nagrinėja žvalgybos kontrolieriai Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-869, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-25, i. k. 2021-26906

24 straipsnis. Žvalgybos institucijų vidaus kontrolė

1. Žvalgybos institucijos vadovas, siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą ir organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:

1) steigia sau tiesiogiai pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus vertinimus;

2) nustato lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2. Žvalgybos institucijos Seimo komitetui du kartus per metus arba pagal atskirą šio komiteto reikalavimą teikia susistemintą statistinę informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės rezultatus, taip pat atliekamus tarnybinius vidaus tyrimus, personalo administravimą, struktūrą ir kitą su vidaus kontrole susijusią informaciją.

25 straipsnis. Žvalgybos institucijų auditas ir finansinės veiklos kontrolė

1. Žvalgybos institucijų auditas ir finansinės veiklos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Žvalgybos institucijų vadovai, vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais, sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą vadovaujamoje institucijoje ir patvirtina finansų kontrolės taisykles.

26 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas teikimas visuomenei

1. Žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2. Kita informacija visuomenei ar atskiriems asmenims apie žvalgybos institucijų veiklą gali būti teikiama tik žvalgybos institucijos vadovo sprendimu.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJŲ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

27 straipsnis. Žvalgybos institucijos

1. Valstybės saugumo departamentas yra juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublika. Valstybės saugumo departamentas“, taip pat sąskaitų bankuose.

2. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir užrašu „Lietuvos Respublika. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos“, taip pat sąskaitų bankuose. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir gina valstybę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3245, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15883

3. Žvalgybos institucijos turi savo vėliavas, ženklus, medalius ir kitą atributiką. Žvalgybos institucijų vėliavas, ženklus, medalius ir kitą atributiką gaminti ne pagal žvalgybos institucijų užsakymus draudžiama. Žvalgybos institucijoms priklauso išimtinė vėliavų, ženklų, medalių ir kitos atributikos realizavimo ir naudojimo teisė.

4. Žvalgybos institucijų ženklus, medalius ir kitą atributiką tvirtina šių institucijų vadovai.

5. Žvalgybos pareigūnų profesinė šventė yra spalio 27-oji – Žvalgų diena.

28 straipsnis. Žvalgybos institucijų struktūra

1. Žvalgybos institucijas sudaro valdybos, skyriai ir poskyriai.

2. Valstybės saugumo departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą tvirtina Valstybės saugumo departamento direktorius.

3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, taip pat kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

29 straipsnis. Žvalgybos institucijų personalas

1. Žvalgybos institucijos personalą sudaro:

1) žvalgybos pareigūnai;

2) darbuotojai.

2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytą kario statusą. Jiems be išlygų taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalies, 32 ir 33 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 50 ir 51 straipsnių, 54 straipsnio 2 dalies, 57, 64, 64¹ ir 65 straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.

4. Duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jeigu tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

30 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų pareigybės

Žvalgybos pareigūnų pareigybių sąrašas:

1) direktorius;

2) direktoriaus pavaduotojas;

3) valdybos viršininkas;

4) valdybos viršininko pavaduotojas;

5) patarėjas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

6) skyriaus viršininkas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

7) skyriaus viršininko pavaduotojas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

8) poskyrio viršininkas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

9) vyriausiasis specialistas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

10) vyresnysis specialistas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

11) specialistas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

12) jaunesnysis specialistas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

31 straipsnis. Žvalgybos institucijų vadovybė

1. Žvalgybos institucijos vadovybę sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojai.

2. Valstybės saugumo departamento:

1) direktorių Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas;

2) direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento:

1) direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras;

2) direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.

4. Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

5. Žvalgybos institucijos direktorius ir jo pavaduotojai, taip pat valdybų viršininkai ir jų pavaduotojai skiriami 5 metų laikotarpiui. Į šias pareigas asmenys 5 metų laikotarpiui gali būti skiriami pakartotinai, tačiau tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

6. Žvalgybos institucijos direktorius:

1) organizuoja žvalgybos institucijos darbą ir jai vadovauja;

2) atstovauja žvalgybos institucijai;

3) nustatyta tvarka teikia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčioms valstybės institucijoms;

4) tvirtina žvalgybos institucijos struktūrinių padalinių nuostatus, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareiginius nuostatus;

5) priima į tarnybą (darbą) ir atleidžia iš tarnybos (darbo) žvalgybos pareigūnus ir darbuotojus, informuoja žvalgybos pareigūnus apie jų tarnybos sąlygas, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų ir kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu ir tarnybos (darbo) eiga;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1194, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15185

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6) žvalgybos pareigūnams suteikia tarnybinius rangus, išskyrus rangus, kuriuos suteikia Respublikos Prezidentas ar krašto apsaugos ministras;

7) leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi.

7. Jeigu žvalgybos institucijos direktoriaus laikinai nėra:

1) Valstybės saugumo departamente direktoriaus pareigas eina direktoriaus įgaliotas direktoriaus pavaduotojas;

2) Antrajame operatyvinių tarnybų departamente direktoriaus pareigas eina krašto apsaugos ministro įgaliotas direktoriaus pavaduotojas arba kitas departamento žvalgybos pareigūnas.

8. Žvalgybos institucijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai gali būti atleisti iš pareigų šiame įstatyme numatytais žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindais.

9. Pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimami į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų amžiaus apribojimų ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų atrankos procedūrų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ (DARBĄ) ŽVALGYBOS INSTITUCIJOJE

32 straipsnis. Reikalavimai asmenims, priimamiems į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje

1. Asmuo į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimamas vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais.

2. Asmuo, priimamas į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis;

2) būti nepriekaištingos reputacijos ir pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 55 metų (išskyrus asmenis, priimamus dirbti pagal darbo sutartį);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4) turėti siekiamoms pareigoms nustatytą išsilavinimą;

5) būti tinkamas pagal sveikatos būklę;

6) atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2382, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14743

7) gauti teigiamus šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytos atrankos rezultatus.

3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar išnyko teistumas;

2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų (išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas veikas) ir nėra išnykęs teistumas;

3) buvo pašalintas arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, teismo antstolio, antstolio, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus juo pasitikėjimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

4) buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ buvo taikomi darbinės veiklos apribojimai, ar buvo šios organizacijos rezerve;

5) apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš eitų pareigų arba buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas;

6) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

7) Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Asmenims, priimamiems į tarnybą žvalgybos institucijoje, keliami šie išsilavinimo reikalavimai:

1) jaunesniesiems specialistams ir specialistams – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) vyresniesiems specialistams ir vyriausiesiems specialistams – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) nuo poskyrio viršininko iki direktoriaus – aukštasis universitetinis išsilavinimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

5. Žvalgybos institucijos vadovas tam tikroms žvalgybos pareigūnų pareigybėms gali nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su asmens išsilavinimu, užsienio kalbų mokėjimu, darbo patirtimi, intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti žvalgybos pareigūno pareigas.

6. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti amžiaus apribojimai ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytos atrankos procedūros netaikomi žvalgybos pareigūnams, tarnavusiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį ir nepertraukiamai tęsiantiems tarnybą pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, taip pat buvusiems rezervo žvalgybos pareigūnams, priimamiems į tarnybą nepertraukiamai po jų išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

33 straipsnis. Priėmimo į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje apribojimai

Į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje negali būti priimami asmenys:

1) kurių veiksnumas apribotas teismo;

2) atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužę Lietuvos valstybei duotą priesaiką;

3) esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai;

4) esantys įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariai;

5) pateikę žinomai neteisingas žinias apie save, savo ryšius ir interesus;

6) kurių sutuoktiniai, artimieji giminaičiai, svainystės ryšiais su jais susiję asmenys tarnauja (dirba) žvalgybos institucijoje ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

7) turintys sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalės eiti pareigų.

34 straipsnis. Asmenų atranka į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje

1. Asmenys į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimami vadovaujantis bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta atrankos tvarka, siekiant įvertinti, ar asmuo tinkamas tarnauti (dirbti) žvalgybos institucijoje. Atrankos metu gali būti atliekamas asmens psichologinis tyrimas ir kiti gebėjimų nustatymo vertinimai.

2. Asmuo, pretenduojantis į pareigas žvalgybos institucijoje, privalo pateikti prašymą priimti į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, rašytinį sutikimą dėl informacijos apie jį tikrinimo ir kitą atrankos tvarkos apraše nurodytą informaciją.

3. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka siunčiamas tikrintis sveikatos į sveikatos priežiūros įstaigą.

4. Siekiant patikrinti priimamo į pareigas asmens tinkamumą tarnauti (dirbti) žvalgybos institucijoje, gali būti naudojamas poligrafas.

5. Asmuo, dalyvavęs atrankoje, yra informuojamas apie atrankos rezultatus.

35 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų priesaika

1. Žvalgybos pareigūnas, prieš pradėdamas eiti pareigas žvalgybos institucijoje, prisiekia Lietuvos valstybei.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadovų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis,

savo elgesiu visur ir visada saugoti gerą žvalgybos pareigūno vardą.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadovų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis,

savo elgesiu visur ir visada saugoti gerą žvalgybos pareigūno vardą.“

3. Prisiekęs žvalgybos pareigūnas pasirašo po priesaikos tekstu. Pasirašytas priesaikos lapas saugomas žvalgybos pareigūno asmens byloje.

4. Valstybės saugumo departamento direktoriaus priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus – krašto apsaugos ministras. Kitų žvalgybos pareigūnų priesaiką priima žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas žvalgybos pareigūnas.

36 straipsnis. Priėmimas į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje ir bandomasis laikotarpis

1. Asmenys, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu ir krašto apsaugos ministro įsakymu, į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimami ir į pareigas skiriami žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

2. Priimant asmenis į žvalgybos pareigūno pareigas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių bandomasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos žvalgybos institucijoje pradžios. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas.

3. Sprendimą dėl bandomojo laikotarpio taikymo (netaikymo) ir jo termino nustatymo priima žvalgybos institucijos vadovas.

4. Bandomuoju laikotarpiu žvalgybos institucijos vadovas turi teisę nutraukti su žvalgybos pareigūnu sudarytą žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ir atleisti jį iš tarnybos nenurodydamas priežasčių.

5. Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro skiriamiems žvalgybos pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

37 straipsnis. Asmenų, priimamų į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, sutartys

1. Žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijoje tarnauja pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis. Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties formą nustato šis įstatymas (1 priedas).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

2. Žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartys su žvalgybos institucijų direktoriais ir jų pavaduotojais nesudaromos.

3. Žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis su žvalgybos pareigūnais sudaro ir juos į pareigas skiria žvalgybos institucijos vadovas.

4. Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

5. Su Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujančiais kariais žvalgybos pareigūno tarnybos sutartys nesudaromos.

38 straipsnis. Žvalgybos pareigūno statuso atkūrimas

1. Atkurti žvalgybos pareigūno statusą – žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas žvalgybos pareigūno pareigas žvalgybos institucijose – turi teisę buvę žvalgybos pareigūnai:

1) pačių prašymu atleisti iš pareigų ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje;

2) pačių prašymu atleisti iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti užsienyje.

2. Žvalgybos pareigūno statusas gali būti atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti žvalgybos pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

39 straipsnis. Tarnybiniai pažymėjimai ir ženklai

1. Paskirtam į pareigas žvalgybos pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir ženklas.

2. Tarnybinio pažymėjimo ir ženklo formą, pažymėjimų ir ženklų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TARNYBOS ŽVALGYBOS INSTITUCIJOJE SĄLYGOS

40 straipsnis. Žvalgybos pareigūnams taikomi draudimai ir apribojimai

1. Žvalgybos pareigūnui draudžiama:

1) būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju;

2) būti įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu;

3) dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;

4) daryti politinius pareiškimus, sakyti kalbas, skelbti straipsnius, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios paskelbta ir vykdoma politika, viešai kelti politinius reikalavimus valstybės valdžiai;

5) būti privataus ar viešojo juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar nariu komanditoriumi, skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, juridinio asmens steigėju ir dalyviu;

6) dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo ar civilinę sutartį, nesvarbu, ar už šį darbą mokamas atlygis, ar ne, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus atvejus, kai dirbama arba atlygis gaunamas žvalgybos institucijos interesais;

7) vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą;

8) gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir su jais susijusių sandorių, jeigu tai atliekama versliškai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

9) verstis žemės ūkio veikla ir miškininkyste;

10) atstovauti kitų Lietuvos ir užsienio valstybių juridinių asmenų interesams;

11) streikuoti;

12) piketuoti;

13) kurti profesines sąjungas, būti jų nariu ir dalyvauti jų veikloje;

14) naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais;

15) priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

2. Žvalgybos pareigūnas ne tarnybos tikslais negali vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu žvalgybos pareigūno buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Žvalgybos pareigūnų vykimo į užsienio valstybes tvarką ir užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias vykti žvalgybos pareigūnams negalima, sąrašus tvirtina žvalgybos institucijos vadovas.

3. Žvalgybos pareigūnas žvalgybos institucijos vadovo pritarimu turi teisę:

1) užsiimti kūrybine veikla, kurios rezultatams taikomas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, taip pat pedagogine ar psichologo profesine veikla;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2) dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje.

41 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų veiklos ir saugumo garantijos

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

1. Žvalgybos pareigūnai be žvalgybos institucijos vadovo sutikimo negali būti atvesdinti, sulaikyti, negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto priemonių, patalpų krata ar apžiūra, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas sulaikomas darantis nusikalstamą veiką. Tokiu atveju žvalgybos pareigūną sulaikiusi institucija privalo ne vėliau kaip per 12 valandų apie tai pranešti žvalgybos institucijos vadovui ir generaliniam prokurorui.

2. Sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras.

3. Žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

4. Valstybė rūpinasi žvalgybos pareigūnu ir jo šeimos nariais, nukentėjusiais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba žvalgybos institucijoje, ir teikia jiems pagalbą. Valstybė atlygina žalą, padarytą žvalgybos pareigūnui ar jo šeimos nariui dėl priežasčių, susijusių su tarnyba žvalgybos institucijoje. Žalos atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Žvalgybos pareigūnui ikiteisminiame tyrime ir (ar) teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam liudytojo statusu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos pareigūno tarnybinių funkcijų atlikimu, įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6. Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (dėl to yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1952, 2019-01-12, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00867

7. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai, turtui ar kitoms konstitucinėms vertybėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

42 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Žvalgybos pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kas 12 mėnesių, taip pat tais atvejais, kai sprendžiama, ar žvalgybos pareigūnas tinka tarnybai žvalgybos institucijoje.

2. Žvalgybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dokumente turi būti apibūdinamas pareigūno elgesys, kvalifikacija, veiklos rezultatai, tinkamumas einamoms ir kitoms pareigoms, pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3. Žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir aukštesnysis vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Žvalgybos pareigūnas supažindinamas su vertinimo rezultatais ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų turi teisę juos apskųsti.

5. Skundą nagrinėja žvalgybos institucijos vadovo sudaryta komisija. Per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos ji priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo. Komisijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

6. Žvalgybos pareigūnų tarnybinė veikla vertinama bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

1. Žvalgybos pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas žvalgybos institucijose, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.

2. Žvalgybos institucijos vadovas tvirtina žvalgybos pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, nustato atrankos ir siuntimo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką.

3. Žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, visą mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpį garantuojamos einamos pareigos ir tarnybinis atlyginimas, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos.

4. Pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikacijos žvalgybos pareigūnų aprūpinimo sąlygas mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems po mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

44 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų rezervas

1. Žvalgybos institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas).

2. Į rezervą žvalgybos pareigūnai su jų sutikimu gali būti įrašomi, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Į rezervą taip pat gali būti įrašomi asmenys, anksčiau tarnavę žvalgybos institucijoje.

3. Asmenys, įrašyti į rezervą, yra laikomi rezervo žvalgybos pareigūnais.

4. Rezervo žvalgybos pareigūnams formuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys.

5. Rezervo žvalgybos pareigūnai iš rezervo išbraukiami, kai jiems nebeformuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys arba kai tokie asmenys jų nevykdo.

6. Rezervo žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

7. Asmens buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, kuris yra perskaičiuojamas išbraukus asmenį iš rezervo.

8. Asmenys rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęsiamas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas negali viršyti 10 metų.

9. Rezervo sudarymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

45 straipsnis. Tarnybos žvalgybos institucijose laikas ir trukmė

1. Žvalgybos pareigūnai tarnauja žvalgybos institucijoje iki sulaukia 55 metų.

2. Atsižvelgdamas į žvalgybos institucijos poreikius ir žvalgybos pareigūno prašymą, žvalgybos institucijos vadovas gali pratęsti tarnybos laiką, iki žvalgybos pareigūnui sukaks senatvės pensijos amžius.

3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra 24 valandos, – 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Žvalgybos pareigūnų tarnybos laiko apskaitos tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas

Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1801, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10142

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

47 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų turto, pajamų ir privačių interesų deklaravimas

1. Žvalgybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka turtą, pajamas ir privačius interesus deklaruoja žvalgybos institucijoje. Turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijos saugomos žvalgybos institucijoje.

2. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3. Turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijos pildomos, tikrinamos ir saugomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRIEVARTOS IR TARNYBINIŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ NAUDOJIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-674, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16704

48 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) kai asmenys vengia vykdyti žvalgybos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į žvalgybos institucijų statinius (įskaitant patalpas), tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ar kitą turtą;

4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais).

3. Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi jį perduoti policijai.

4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

5. Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie yra asmenys su negalia;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2) prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios;

3) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.

6. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

7. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

8. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-674, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16704

49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimas

1. Tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus;

3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.

3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat prieš bepilotį orlaivį, jeigu jo skrydis vykdomas nepaisant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

5. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

6. Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

2) statiniuose (įskaitant patalpas), kuriuose (kuriose) yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-674, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16704

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ, ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

50 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

1. Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

2. Žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu ar sutikimu;

2) kai žvalgybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai arba gerai ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas.

3. Žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas ir lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu ar sutikimu;

2) dėl žvalgybos institucijos struktūros pertvarkos, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

3) dėl sveikatos būklės, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas;

4) jeigu įvertinus žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai arba nepatenkinamai, priimamas sprendimas perkelti jį į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

5) pasibaigus valdybos viršininko ar valdybos viršininko pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;

6) kai skiriama šio įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda.

4. Žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami iš vienos žvalgybos institucijos į kitą šių institucijų vadovų susitarimu. Tokiam perkėlimui būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas.

5. Atsižvelgiant į reikiamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai jų rašytiniu sutikimu žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti laikinai, laikotarpiui iki 3 metų, perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas iki 3 metų. Žvalgybos pareigūnams tarnybos užsienyje laikotarpiu taikomas šio įstatymo 64¹ straipsnyje nustatytas aprūpinimas.

6. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarptautines operacijas. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, aprūpinami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

7. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęsiamas iki 2 metų. Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą, skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą.

8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

51 straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos institucijos vadovas žvalgybos pareigūnams, neperkeliant jų į kitas pareigas, be jų sutikimo gali laikinai pavesti atlikti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes žvalgybos pareigūno pareigas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas žvalgybos pareigūnui negali trukti ilgiau kaip vienus metus nepertraukiamai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus žvalgybos pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis tarnybinis atlyginimas. Pavedus atlikti žemesnes ar lygiavertes pareigas, mokamas tarnybinis atlyginimas, gautas iki laikino pavedimo.

52 straipsnis. Žvalgybos pareigūno nušalinimas nuo pareigų

1. Žvalgybos pareigūnas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu:

1) atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo;

2) jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kuriuo pažemino žvalgybos pareigūno vardą;

TAR pastaba. 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2526, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20284

3) tarnyboje jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – tą dieną.

2. Nušalintas nuo pareigų žvalgybos pareigūnas grąžina tarnybinį pažymėjimą, materialines vertybes ir dokumentus, kuriuos jis gavo eidamas pareigas.

3. Žvalgybos pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas nemokamas.

4. Žvalgybos pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Į šį terminą neįskaitomas žvalgybos pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas.

5. Jeigu žvalgybos pareigūnas nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad žvalgybos pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, jis grąžinamas į eitas pareigas ir jam išmokamas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.

TAR pastaba. 52 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2526, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20284

6. Žvalgybos pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

53 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

Žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama:

1) paties prašymu;

2) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti tam tikri duomenys (dokumentai) ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), pateiktos žinomai neteisingos žinios apie save, savo ryšius ir interesus, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

3) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo žvalgybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, taip pat dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai padarymo;

4) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) kai jis sulaužo žvalgybos pareigūno priesaiką;

6) neišlaikęs bandomojo laikotarpio;

7) kai jis pažeidžia šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus draudimus ar apribojimus;

8) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina žvalgybos pareigūno vardą;

9) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra kitų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų;

10) kai jis įvertinamas kaip netinkamas tęsti tarnybos;

11) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

12) kai paaiškėja, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės esant medicinos išvadai, ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas;

13) žvalgybos institucijos vadovo valia, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu laikinasis nedarbingumas nesusijęs su sveikatos sutrikdymu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

14) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos likvidavimo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

15) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos struktūros pertvarkos ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

16) kai jis sulaukia šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nebuvo pratęsta arba baigėsi tarnybos pratęsimo laikas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

17) šalių susitarimu;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

18) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam paskyrimo į valdybos viršininko ar viršininko pavaduotojo pareigas laikotarpiui ir jeigu jis atsisakė būti perkeltas į žemesnes pareigas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

19) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam paskyrimo į žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas laikotarpiui.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

54 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarka ir sąlygos

1. Žvalgybos pareigūnai iš tarnybos atleidžiami ir tarnybos sutartis su jais nutraukiama žvalgybos institucijos vadovo įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu ar krašto apsaugos ministro įsakymu.

2. Atleidžiamas iš tarnybos žvalgybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias jis gavo tarnaudamas žvalgybos institucijoje.

3. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai žvalgybos institucija likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 15 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos negali būti atleidžiamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

5. Negalima atleisti iš tarnybos žvalgybos institucijoje nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai žvalgybos institucija likviduojama).

6. Šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18 ir 19 punktuose numatytais pagrindais žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos jo atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

7. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais žvalgybos pareigūnai išbraukiami iš žvalgybos pareigūnų sąrašų žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

8. Ginčai, kilę dėl atleidimo iš tarnybos, sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Žvalgybos pareigūno atleidimas iš tarnybos paties prašymu

1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, žvalgybos institucijos vadovui pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Žvalgybos pareigūnas atleidžiamas prašyme nurodytą dieną.

2. Jeigu žvalgybos institucijos vadovas sutinka, žvalgybos pareigūnas gali būti atleistas ir sutartis su juo nutraukta anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Žvalgybos pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Jeigu yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas tik baigus tyrimą, per 3 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos.

56 straipsnis. Žvalgybos pareigūno atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu

Žvalgybos pareigūną atleidžiant iš tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos (jos dydis negali viršyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio) mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

57 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai

1. Už pavyzdingą tarnybą žvalgybos pareigūnai gali būti skatinami ar apdovanojami:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant žvalgybos institucijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1102, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06969

4) žvalgybos institucijos medaliu ar pasižymėjimo ženklu;

5) krašto apsaugos sistemos medaliu.

2. Už ypatingus nuopelnus tarnyboje žvalgybos pareigūnai gali būti pristatomi valstybiniams apdovanojimams.

3. Žvalgybos pareigūnai skatinami ir apdovanojami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

4. Žvalgybos pareigūnai, turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami ir neapdovanojami.

58 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

Už tarnybinius nusižengimus žvalgybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6) atleidimas iš tarnybos.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

59 straipsnis. Tarnybiniai nusižengimai

1. Tarnybiniai nusižengimai skirstomi į:

1) šiurkščius;

2) kitus tarnybinius nusižengimus.

2. Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai:

1) tyčinė žvalgybos pareigūno veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat žvalgybos pareigūno veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama (piktnaudžiavimas tarnyba), jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių;

2) tyčinis tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3) tyčinė ar neatsargi veika, vykdant neteisėtą užduotį ar pavedimą (neteisėtos užduoties vykdymas). Žvalgybos pareigūnas, pradėdamas ar pradėjęs vykdyti įsakymą ar užduotį, kurių teisėtumu abejoja, darbo reglamente ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka informavęs aukštesnįjį, negu davusį įsakymą ar pavedimą, vadovą ar žvalgybos institucijos vadovą apie pradedamą vykdyti ar vykdomą pavedimą, nuo atsakomybės atleidžiamas, jeigu jo veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių;

4) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

5) nebuvimas tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

6) tyčinė ar neatsargi veika, kuria pažeidžiamos darbo su įslaptinta informacija tvarkos taisyklės, nustatančios įslaptintos informacijos naudojimą, saugojimą (darbo su įslaptinta informacija taisyklių pažeidimas), jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių;

7) tyčinė ar neatsargi veika, kuria pažeidžiama tarnybinių šaunamųjų ginklų išdavimo, grąžinimo, nešiojimo, laikymo ir naudojimosi tvarka, taip pat naudojimosi kitais daiktais, mechanizmais ar įrenginiais, pripažintais didesnio pavojaus šaltiniais, taisyklės (elgesio su didesnio pavojaus šaltiniu taisyklių pažeidimas);

8) melagingo paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo davimas, taip pat vertimas duoti melagingą paaiškinimą;

9) tyčinė veika, kuria pažeidžiamos vidaus tvarka ir naudojimosi daiktais, įrankiais ar įrenginiais taisyklės, padariusi žvalgybos institucijai turtinę žalą, jeigu joje nėra nusikalstamos veikos požymių (turtinės žalos padarymas).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

3. Už šiurkščius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) griežtas papeikimas;

2) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

3) perkėlimas į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4) atleidimas iš tarnybos.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Atleidimas iš tarnybos gali būti skiriamas ir už vieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

5. Kiti tarnybiniai nusižengimai – pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių, taip pat neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6. Už kitus tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas.

7. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) asmuo pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;

2) asmuo nuoširdžiai gailisi;

3) asmuo užkirto kelią žalingiems tarnybinio nusižengimo padariniams, savo noru pašalino padarytą žalą;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

5) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina atsakomybės;

6) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

7) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

8) kitos lengvinančios aplinkybės, žvalgybos institucijos vadovo pripažintos svarbiomis.

8. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;

2) tarnybinis nusižengimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti;

3) šiurkštus tarnybinis nusižengimas per metus padarytas pakartotinai;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės asmenų;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

9. Žvalgybos pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus veikiant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

60 straipsnis. Tarnybinių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra pradedama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gauna informaciją apie žvalgybos pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

2. Tarnybinį patikrinimą atlieka žvalgybos institucijos vadovo įgalioti žvalgybos pareigūnai.

3. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, juo turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Esant galimybei, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės.

4. Tarnybinis patikrinimas negali būti vykdomas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų.

5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas nusikalstamas veikas. Jeigu atsisakoma pradėti baudžiamąjį procesą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tarnybinis patikrinimas tęsiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

7. Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, reikalaujama, kad žvalgybos pareigūnas raštu pateiktų paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą.

8. Tarnybinė nuobauda skiriama žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

9. Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda.

10. Skirdamas tarnybinę nuobaudą, žvalgybos institucijos vadovas atsižvelgia į:

1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį;

2) kaltės formą;

3) pažeidėjo asmenybę;

4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažinamas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Tarnybinio atlyginimo sumažinimo dydį ir terminą nustato žvalgybos institucijos vadovas skirdamas tarnybinę nuobaudą.

12. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

13. Žvalgybos pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

14. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinama anksčiau, negu sueina šio straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

15. Duomenys apie žvalgybos pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

16. Tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką žvalgybos institucijos vadovas nustato įsakymu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

17. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

61 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygos

1. Žvalgybos pareigūnai, neteisėta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarę tiesioginę tikrąją žalą žvalgybos institucijai, kurioje tarnauja, privalo šią žalą atlyginti.

2. Žvalgybos pareigūnai traukiami riboton ar visiškon materialinėn atsakomybėn.

3. Žvalgybos pareigūnai netraukiami materialinėn atsakomybėn, jeigu yra šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos.

4. Aplinkybes, panaikinančias materialinę atsakomybę, patvirtina žvalgybos institucijos vadovas, išleisdamas įsakymą dėl žvalgybos pareigūno netraukimo materialinėn atsakomybėn.

5. Žvalgybos pareigūnų žalos, padarytos žvalgybos institucijai dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atlyginimo dydis negali būti didesnis kaip 3 jo mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

6. Žvalgybos pareigūnai, įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti nuolat ar laikinai eiti pareigas ar atlikti darbų, susijusių su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu jais ar tvarkymu, materialiai atsako už visą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą, kai jie pinigines lėšas, materialines vertybes ar kitą turtą priėmė savo žinion arba pradėjo realiai tvarkyti jų apskaitą, arba jiems buvo suteikta teisė priimti sprendimą, susijusį su jų valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais.

7. Žvalgybos pareigūnai atsako už visą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą, neatsižvelgiant į einamas pareigas, šiais atvejais:

1) kai žala padaryta dėl nusikalstamos veikos;

2) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta tyčia;

3) kai žala padaryta esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

4) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta ne tarnybinių pareigų atlikimo metu ar ne dėl tarnybos interesų.

8. Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo už ją tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

9. Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų žvalgybos pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti tarnybinio atlyginimo.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ TARNYBINIAI RANGAI IR KARIŲ LAIPSNIAI

62 straipsnis. Tarnybiniai rangai ir karių laipsniai

1. Žvalgybos pareigūnams, išskyrus karius, suteikiami tarnybiniai rangai, atitinkantys žvalgybos pareigūno einamas pareigas, kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Aukščiausias yra pirmas rangas, žemiausias – šešioliktas rangas.

2. Valstybės saugumo departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia krašto apsaugos ministras.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme bei krašto apsaugos ministro įsakymuose nustatytais reikalavimais ir tvarka.

4. Žvalgybos pareigūnams, turintiems galiojančių tarnybinių nuobaudų, aukštesni tarnybiniai rangai nesuteikiami.

5. Žvalgybos pareigūną šio įstatymo nustatyta tvarka perkėlus į žemesnes pareigas, išskyrus atvejus, kai į žemesnes pareigas jis perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, paliekamas turėtas tarnybinis rangas. Kai žvalgybos pareigūnas į žemesnes pareigas perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, jam suteikiamas aukščiausias tai pareigybei, į kurią jis perkeliamas, nustatytas tarnybinis rangas.

6. Tarnybiniai rangai suteikiami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

63 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų pareigybių, karių laipsnių ir tarnybinių rangų derinimas

Žvalgybos pareigūnams nustatomi tokie pareigybes atitinkantys karių laipsniai ir tarnybiniai rangai:

1) direktoriaus – nuo pulkininko (jūrų kapitono) iki brigados generolo (flotilės admirolo) ar pirmo tarnybinio rango;

2) direktoriaus pavaduotojo – pulkininko (jūrų kapitono) ar antro tarnybinio rango;

3) valdybos viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo – pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio tarnybinio rango;

4) patarėjo, skyriaus viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar nuo ketvirto tarnybinio rango iki trečio tarnybinio rango;

5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto tarnybinio rango;

6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki majoro (komandoro leitenanto) ar nuo septinto iki ketvirto tarnybinio rango;

7) vyresniojo specialisto – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno, štabo laivūno specialisto) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) ar nuo dvylikto iki aštunto tarnybinio rango;

8) specialisto – nuo eilinio (jūreivio) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto ar nuo penkiolikto iki trylikto tarnybinio rango;

9) jaunesniojo specialisto – jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) ar šešiolikto tarnybinio rango.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą);

3) priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą).

2. Žvalgybos institucijos vadovas patvirtina žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą (toliau – tarnybos apmokėjimo sistema), kurioje detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos didžiausias koeficientas negali viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede.

3. Žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma iš tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo parenkant konkretų pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

4. Žvalgybos pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas, su žvalgybos pareigūno sutikimu;

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos;

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemokų dydį nustato žvalgybos institucijos vadovas, tačiau kiekvienos iš šių priemokų dydis negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos. Žvalgybos pareigūnui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

6. Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

7. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų tarnybinio atlyginimo ir gautos ligos išmokos skirtumas.

9. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.

10. Žvalgybos pareigūnams, dėl tarnybinio būtinumo perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro bendru įsakymu nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

11. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnams jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 14 dalyje numatyta garantija.

12. Jeigu šeimoje yra du žvalgybos pareigūnai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje savivaldybėje, ir nėra teismo patvirtinimo dėl jų gyvenimo skyrium, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.

13. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su žvalgybos pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką pagal žvalgybos pareigūno ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršydamas Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

14. Žvalgybos pareigūnams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu dėl tarnybinio būtinumo perkėlus į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

15. Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnai į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 10–13 dalyse numatytos garantijos.

16. Žvalgybos pareigūnams, kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su žvalgybos pareigūno faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

17. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 14 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

18. Perkeliamiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje žvalgybos pareigūnams bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio, apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

19. Žvalgybos pareigūnams, kuriuos žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo siunčia į tarnybinę komandiruotę, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komandiruotės išlaidos. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.

TAR pastaba: 64 straipsnio 10–19 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai nurodytas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 10–19 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1102, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06969

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

64¹ straipsnis. Žvalgybos pareigūnų aprūpinimas tarnybos užsienyje laikotarpiu

1. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokami šiame įstatyme nustatyta pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

2. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, aprūpinami asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

3. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinami diplomatinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

4. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, aprūpinami šio straipsnio 5–28 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

6. Žvalgybos pareigūnui už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu šiame straipsnyje – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, mokamos šio straipsnio 7–17, 26 ir 27 dalyse numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.

7. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Žvalgybos pareigūno sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Ši kompensacija nemokama, jeigu sutuoktinis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

8. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

9. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena kiti, negu šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti, išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

10. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

11. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamą dalį, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

12. Kai į tą pačią ar skirtingas užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas laikinai perkeliami tarnauti kartu gyvenantys sutuoktiniai, šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų.

13. Žvalgybos pareigūnas, laikinai perkeltas tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš žvalgybos pareigūną perkėlusiai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su žvalgybos pareigūno arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos bendrai krašto apsaugos ministro ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų taikant gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

14. Žvalgybos pareigūnui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat apmokamos arba kompensuojamos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos arba kompensuojamos žvalgybos pareigūno ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje išmoka, kurią apskaičiuojant taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas. Persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos arba kompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas pasibaigus šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų ar tarnybos terminui persikėlė į Lietuvos Respubliką per šio įstatymo 65 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą, o jo šeimos nariai – per 2 mėnesius nuo paskutinės žvalgybos pareigūno tarnybos (rezidavimo) užsienio valstybėje dienos. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti dydžius ir jų skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo ar kompensavimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti apskaičiuojama taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas toje valstybėje yra aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

15. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos buvusio žvalgybos pareigūno ir (ar) jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), kai tarnybos sutartis buvo nutraukta su užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose tarnavusiu žvalgybos pareigūnu ir buvęs žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 2 mėnesius nuo sutarties nutraukimo.

16. Žvalgybos pareigūno mirties ar žūties atveju apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio asmens asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jeigu mirusio ar žuvusio žvalgybos pareigūno šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos. Be to, kartu su mirusiu ar žuvusiu žvalgybos pareigūnu gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos, taikomos šio straipsnio 7–14 ir 26 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

17. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl žvalgybos pareigūno atšaukimo iš pareigų, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, į Lietuvos Respubliką grįžusių šio straipsnio 11 dalyje nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos bendrojo ugdymo programos. Mokymosi išlaidų apmokama ar kompensuojama dalis, jos apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatoma šio straipsnio 11 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, atšauktas iš pareigų žvalgybos pareigūnas yra perkeliamas į kitas pareigas užsienio valstybėje, šioje dalyje nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.

18. Žvalgybos pareigūnui, kuris užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje neaprūpinamas biurui skirtomis patalpomis, apmokama biurui skirtų patalpų nuoma, sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kiti mokesčiai, susiję su nuomojamos patalpos išlaikymu. Patalpų nuomos, mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kitų mokesčių, susijusių su nuomojamos patalpos išlaikymu, išlaidų metams dydžius nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas.

19. Žvalgybos pareigūnui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems žvalgybos pareigūnams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

20. Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją.

21. Žvalgybos pareigūnams, kuriems užsienio valstybių ar tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos nemokamos.

22. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

23. Žvalgybos pareigūnams, perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, esančias valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61² straipsnyje nustatytas tarnybos apmokėjimas. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

24. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į miesto, kuriame žvalgybos pareigūnas yra laikinai perkeltas tarnauti, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems vienos valstybės miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą).

25. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.

26. Kartą per metus, skaičiuojant nuo perkėlimo tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją dienos, žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai yra laikinai perkelti tarnauti į skirtingas užsienio valstybes arba skirtingus tos pačios užsienio valstybės miestus, vieno iš jų pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą užsienio valstybę ar kitą tos pačios užsienio valstybės miestą, kuriame paskirtas atlikti tarnybos kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam žvalgybos pareigūno prašymui, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai žvalgybos pareigūno sutuoktinis yra diplomatas, kitas valstybės tarnautojas ar profesinės karo tarnybos karys, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

27. Žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą (reziduoja), kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.

28. Užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje tarnybą atliekantiems žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 26 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, taip pat šio straipsnio 19 dalyje nustatyta automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo garantija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1123, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12615

65 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atostogos

1. Žvalgybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą:

1) iki 5 metų – 22 darbo dienos;

2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;

3) nuo 10 iki 15 metų – 29 darbo dienos;

4) nuo 15 iki 20 metų – 33 darbo dienos;

5) 20 metų ir daugiau – 37 darbo dienos.

2. Žvalgybos pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos už tarnybos žvalgybos institucijoje metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju) atsiranda, kai žvalgybos pareigūnas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

3. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

4. Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai žvalgybos institucija turi užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.

5. Žvalgybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) prevencinės reabilitacijos;

7) nemokamos.

6. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

7. Atostogos vaikui prižiūrėti žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau, negu pareigūnas sulaukia šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nėra pratęsiama arba baigiasi tarnybos pratęsimo laikas. Nesibaigus suteiktoms atostogoms vaikui prižiūrėti, žvalgybos pareigūnas gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai žvalgybos institucijos vadovą.

8. Žvalgybos pareigūnui, dėl paskyrimo į kitas pareigas arba pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas keičiančiam gyvenamąją vietą, gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogos.

9. Žvalgybos pareigūnams, vykdžiusiems užduotis didesnio pavojaus sąlygomis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokamos prevencinės reabilitacijos atostogos.

10. Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

11. Kasmetinių ir tikslinių atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą.

12. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos, nepanaudotos kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Už nepanaudotas kasmetines atostogas jam išmokama piniginė kompensacija. Teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

13. Kasmetinių atostogų, mokymosi atostogų, persikėlimo atostogų ir prevencinės reabilitacijos atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

66 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų valstybinis socialinis draudimas

1. Žvalgybos pareigūnai draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

2. Žvalgybos pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

67 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų sveikatinimo veikla

1. Žvalgybos pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat krašto apsaugos ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose. Krašto apsaugos ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose žvalgybos pareigūnams teikiamos sveikatinimo veiklos mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras.

2. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra tikrinama žvalgybos pareigūnų sveikatos būklė dėl tinkamumo tarnybai pagal nustatytus sveikatos būklės kriterijus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1645, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06587

68 straipsnis. Išeitinė kompensacija atleidžiamiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams

1. Žvalgybos pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija žvalgybos pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus žvalgybos pareigūno tarnybos stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

69 straipsnis. Kompensacijos žvalgybos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikdymo atveju

1. Žvalgybos pareigūnui žuvus (mirus) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, jo šeimai, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų nuolatinėse studijose vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo žūties (mirties), tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo žvalgybos pareigūno žūties (mirties) lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1645, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06587

Nr. XIII-1808, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21821

2. Žvalgybos pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, jo šeimos nariams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, neviršijant 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio sumos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1808, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21821

3. Žvalgybos pareigūnui, kurio sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas arba kurio sveikata sutriko dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar žvalgybos pareigūno statuso, išmokama tokio dydžio jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:

1) netekusiems 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

4) netekusiems iki 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 23,28 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo, – 18,62 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo, – 13,97 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo, – 9,31 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1645, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06587

Nr. XIII-1808, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21821

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

4. Žvalgybos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

5. Ar žvalgybos pareigūno žūtis (mirtis) ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, nustatoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

6. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) žvalgybos pareigūnas žuvo (mirė), sveikata sutriko jam darant nusikalstamą veiką;

2) žvalgybos pareigūno žuvimo (mirties), sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) žvalgybos pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė sau sveikatą;

4) žvalgybos pareigūnas žuvo (mirė), sveikata sutriko eismo įvykio metu, jeigu vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

5) žvalgybos pareigūnas žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu;

6) žvalgybos pareigūno žūties (mirties), sveikatos sutrikdymo priežastis buvo saugos taisyklių pažeidimas.

7. Žvalgybos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.– darbingumo) lygį, skirtumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

8. Mokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio žvalgybos pareigūno tarnybinį atlyginimą.

9. Žvalgybos pareigūnai, žuvę (mirę) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydį nustato ir Žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2621, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-28, i. k. 2016-24162

10. Žvalgybos pareigūno, kuris žuvo (mirė) užsienyje dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su žvalgybos pareigūnu užsienyje gyvenusių asmenų: sutuoktinio, nepilnamečių vaikų (įvaikių), kurie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, kurie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečių vaikų (įvaikių), kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir kurie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir kurie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-675, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16705

70 straipsnis. Kitos žvalgybos pareigūnų garantijos

1. Žvalgybos pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.

2. Mirusio, išskyrus žuvusį dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, žvalgybos pareigūno šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa.

3. Asmuo gali būti priimamas į tarnybą žvalgybos institucijoje arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą ir esant neigiamiems sveikatos patikrinimo rezultatams, jeigu dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių priežasčių to reikia tarnybos interesams užtikrinti.

4. Darbo kodekse nustatytos garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus, taikomos žvalgybos pareigūnams tiek, kiek jų nenustato šis įstatymas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2621, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-28, i. k. 2016-24162

5. Žvalgybos pareigūnui garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas tarnybinis atlyginimas:

1) kai žvalgybos pareigūnas pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykęs į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

2) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

3) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

6. Žvalgybos institucijos direktoriaus nustatyta tvarka žvalgybos pareigūnai informuojami apie jų tarnybos sąlygas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1194, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15185

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

71 straipsnis. Specialiosios žvalgybos pareigūnų ir slaptųjų bendradarbių socialinės garantijos

Žvalgybos pareigūnams ir slaptiesiems bendradarbiams specialiąsias socialines garantijas nustato Vyriausybė.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                               VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo

1 priedas

ŽVALGYBOS PAREIGŪNO TARNYBOS SUTARTIS Nr. ______

____________________

(data)

____________________

(sudarymo vieta)

Žvalgybos institucija, atstovaujama __________________________________________

(vardas, pavardė, pareigos)

___________________________________________________________________________ ,

veikiančio __________________________________________________________________ ,

(teisės aktas, įgaliojantis pasirašyti sutartį)

ir Lietuvos Respublikos pilietis __________________________________________________

___________________________________________________________________________  

(vardas, pavardė, asmens kodas)

(toliau – žvalgybos pareigūnas), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, sudarė šią žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį:

1. Žvalgybos institucija priima į tarnybą žvalgybos pareigūną neterminuotai.

2. Žvalgybos pareigūnui nustatomas _________________________________________

(nurodomas terminas iki 12 mėnesių arba įrašoma, kad nenustatomas)

bandomasis laikotarpis.

3. Žvalgybos pareigūnas į pareigas žvalgybos institucijoje skiriamas, perkeliamas į kitas pareigas, atleidžiamas iš pareigų Žvalgybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

4. Ši sutartis įsigalioja ir asmuo tampa žvalgybos pareigūnu, kai paskiriamas į konkrečias pareigas žvalgybos institucijoje ir prisiekia Lietuvos valstybei.

5. Ši sutartis gali būti nutraukta Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

6. Papildomos sutarties sąlygos:

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

7. Ginčai dėl sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais – vienas saugomas žvalgybos institucijoje, antras atiduodamas žvalgybos pareigūnui.

Žvalgybos institucijos vardu                                          Žvalgybos pareigūnas

_________________ (vardas, pavardė, pareigos) _________________ (parašas)

_________________ (vardas, pavardė) _________________ (parašas)

A. V.

Žvalgybos pareigūnas paskirtas į pareigas _____________ įsakymu Nr. ____________ .

(data)

Sutartis nutraukta ________________________________________________________

___________________________________________________________________________

(pagrindas, atleidimo iš tarnybos įsakymo data, Nr., sutarties nutraukimo data)

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo

2 priedas

ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais)
1.	Direktorius	4,00
2.	Direktoriaus pavaduotojas	nuo 2,08
3.	Valdybos viršininkas	nuo 1,98
4.	Valdybos viršininko pavaduotojas	nuo 1,88
5.	Patarėjas	nuo 1,73
6.	Skyriaus viršininkas	nuo 1,62
7.	Skyriaus viršininko pavaduotojas	nuo 1,52
8.	Poskyrio viršininkas	nuo 1,52
9.	Vyriausiasis specialistas	nuo 1,47
10.	Vyresnysis specialistas	nuo 1,37
11.	Specialistas	nuo 1,22
12.	Jaunesnysis specialistas	nuo 1,11

___________________

Papildyta priedu:

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1019, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 72-3019 (2002-07-17), i. k. 1021010ISTA0IX-1019

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2289, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6463 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2289

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-121, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7999 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA0XII-121

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1645, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06587

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1683, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07664

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 13 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1801, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10142

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 46 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2382, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14743

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2526, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20284

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 52 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2621, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-28, i. k. 2016-24162

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-675, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16705

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-674, 2017-10-12, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16704

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1102, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06969

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 57 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1808, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21821

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1821, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21842

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 29 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1952, 2019-01-12, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00867

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2349, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-31, i. k. 2019-12633

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3254, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15769

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3245, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15883

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-869, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-25, i. k. 2021-26906

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 16-1, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1194, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15185

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1123, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12615

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2017, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11596

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64-1 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2392, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25906

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 69, 70 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas