Suvestinė redakcija nuo 2017-06-28 iki 2017-07-12

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 64-1914; Žin. 2000, Nr.68-0, i. k. 1001010ISTAIII-1835

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004-01-01:

Nr. IX-1889, 2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5574 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 33

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835

Vilnius

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

1. Šis Įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Kai šio Įstatymo normos taikomos ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.

2. Įstatyme nenustatytus akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos vertybinių popierių emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas. Šio Įstatymo nuostatos dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, taikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

3. Šis Įstatymas finansų įstaigoms taikomas tiek, kiek kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ar finansų įstaigų veiklą arba finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą, nenustato kitaip.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

4. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-715, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2964 (2006-07-14)

Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkstančių eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“.

6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

3 straipsnis. Akcininkai

1. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų.

2. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.

4 straipsnis. Bendrovės įstatai

1. Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

2. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės teisinė forma (akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė);

3) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.);

4) bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą;

5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

6) akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases, nominali vertė ir suteikiamos teisės;

7) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka;

8) kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka;

9) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

10) šaltinis, kuriame skelbiami vieši pranešimai;

11) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

12) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka, bendrovės filialų ir atstovybių vadovų skyrimo ir atšaukimo tvarka;

13) bendrovės įstatų keitimo tvarka;

14) bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

15) įstatų pasirašymo data.

3. Bendrovės veiklos objektas įstatuose nurodomas trumpai apibūdinant bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdį.

4. Bendrovės įstatuose nurodomas šaltinis, kuriame skelbiami bendrovės vieši pranešimai, turi būti Lietuvos Respublikos dienraštis arba Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad bendrovės vieši pranešimai skelbiami dviejuose šaltiniuose, t. y. ir įstatuose nurodytame dienraštyje, ir Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

5. Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.

7. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.

8. Steigiamos bendrovės įstatus turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.

9. Steigiamos bendrovės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo dienos, kurią juos pasirašė visi steigėjai.

10. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

11. Bendrovės įstatus pasirašiusių asmenų parašų tapatumas notaro netvirtinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-611, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-22 (2010-01-05)

5 straipsnis. Patronuojanti ir dukterinė bendrovės

1. Laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

2. Laikoma, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų.

3. Laikoma, kad bendrovė netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje, jeigu ji tiesiogiai turi balsų daugumą bendrovėje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje.

4. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininkė ir:

1) turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba

2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje. Įgaliojimas, suteikiantis bendrovei teisę atstovauti kitam akcininkui ir už jį balsuoti bei priimti sprendimus, yra pakankamas tokio susitarimo įrodymas.

5. Laikoma, kad netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei gali bendrovė, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) ši bendrovė gali tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei;

2) ši bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei;

3) kartu su kitomis bendrovėmis, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai ši bendrovė turi balsų daugumą arba kurioms gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje arba šiame punkte nurodytos kitos bendrovės kartu turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje.

Antrasis skirsnis

BENDROVĖS STEIGIMAS

6 straipsnis. Steigėjai

1. Bendrovės steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

2. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku.

3. Dokumentai, sudaryti steigiamos bendrovės vardu, bei su bendrovės įsteigimu susiję dokumentai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bendrovės įregistravimo turi būti perduoti bendrovės vadovui perdavimo aktu.

7 straipsnis. Bendrovės steigimo sutartis ir steigimo aktas

1. Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas.

2. Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);

2) steigiamos bendrovės pavadinimas ir buveinė;

3) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų teisės ir pareigos;

4) bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

5) akcijos nominali vertė, emisijos kaina;

6) akcijų skaičius pagal klases, jų suteikiamos teisės;

7) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases;

8) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, taip pat pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai;

9) kiekvieno steigėjo nepiniginis įnašas, jeigu akcijos iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu;

10) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas;

11) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas;

12) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

13) sandorių steigiamos bendrovės vardu sudarymo ir jų tvirtinimo tvarka;

14) pradinių įnašų grąžinimo tvarka, jei bendrovė nebūtų įregistruota;

15) steigimo sutarties sudarymo data.

3. Bendrovės steigimo sutartyje gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

4. Bendrovės steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.

5. Bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke.

6. Bendrovės steigimo sutartis pateikiama juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais įstatymų nustatytais bendrovei įregistruoti reikalingais dokumentais. Steigimo sutartį pakeitus iki bendrovės įregistravimo, juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su steigimo sutartimi pateikiami ir pakeitimai.

7. Bendrovės steigimo akto turiniui taikomi bendrovės steigimo sutarčiai šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus 10 ir 11 punktus, nustatyti reikalavimai. Steigimo aktui taip pat taikomos šio straipsnio 3–6 dalys.

8. Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-611, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-22 (2010-01-05)

8 straipsnis. Steigiamos bendrovės akcijų pasirašymas ir apmokėjimas

1. Steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, akcijų pasirašymo sutarties sąlygos nustatomos steigimo sutartyje ar steigimo akte. Laikoma, kad bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis.

2. Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo jo sudarymo dienos.

3. Steigiamos bendrovės akcijų apmokėjimui taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio 1, 2, 3, 7, 10, 11 ir 12 dalys.

4. Pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrovės įregistravimo.

5. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų nominalios vertės viso perviršio sumos.

6. Įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalų įstatinį kapitalą.

7. Likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas po bendrovės įsteigimo gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

8. Nepiniginį įnašą, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti akcijas, turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:

1) nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė);

2) kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;

3) panaudotų vertinimo metodų aprašymas;

4) nurodytas numatomų įsigyti už nepiniginį įnašą akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir akcijos priedas (akcijos nominalios vertės perviršis);

5) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų nominalių verčių ir akcijų priedų (akcijų nominalių verčių perviršio) sumą.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta steigėjams.

10. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta turto vertinimo ataskaita kartu su kitais bendrovei įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

9 straipsnis. Akcinės bendrovės steigimo ataskaita

1. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti ir yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki steigiamojo susirinkimo turi būti parengta akcinės bendrovės steigimo ataskaita. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;

3) už akcijas įmokėtų pinigų suma;

4) nepiniginiai įnašai už pasirašytas akcijas, šių įnašų vertė ir nuorodos į turto vertintojų, įvertinusių nepiniginius įnašus, ataskaitas;

5) akcijų, kurias kiekvienas steigėjas pasirašė ir įmokėjo pradinius įnašus, skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases;

6) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.

2. Steigimo ataskaita pateikiama juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais akcinei bendrovei įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

10 straipsnis. Steigiamasis susirinkimas

1. Iki bendrovės įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas.

2. Steigiamajame susirinkime kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam suteikia jo pasirašytos akcijos.

3. Steigiamajam susirinkimui (taip pat pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo nustatytos visuotiniam akcininkų susirinkimui nuostatos dėl atstovavimo, kvorumo nustatymo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.

4. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, taip pat gali spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai šio Įstatymo priskirtus klausimus.

5. Uždarosios akcinės bendrovės steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo uždarosios akcinės bendrovės organo nariai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROVĖS REGISTRAVIMAS

11 straipsnis. Bendrovės įregistravimas

1. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį), kuriame išrinktas pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas bendrovės organas, patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), išrinktas bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose ir steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XII-594, 2013-11-14, Žin., 2013, Nr. 120-6058 (2013-11-23)

12 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodoma:

1) duomenys apie stebėtojų tarybos narius, nurodant stebėtojų tarybos pirmininką, jų išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos datos;

2) duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos;

3) kiekybinio atstovavimo taisyklė, jeigu bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, bei duomenys apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas;

4) duomenys apie bendrovės akcininką ir visų akcijų įgijimo data (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data), kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo;

5) neteko galios nuo 2010-01-05;

6) bendrovės veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

7) duomenys apie likvidatorių, jo paskyrimo ir įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus numatytus įstatymuose ir bendrovės įstatuose;

8) bendrovės interneto svetainės adresas, jeigu bendrovė ją turi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie fizinius asmenis yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, o duomenys apie juridinius asmenis – juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė.

3. Jeigu akcininkas – fizinis asmuo bendrovei yra nurodęs adresą korespondencijai, vietoj gyvenamosios vietos juridinių asmenų registre kaip duomuo nurodomas adresas korespondencijai.

4. Kai keičiami juridinių asmenų registro duomenys ar bendrovės įstatai arba turi būti teikiami kiti įstatymų numatyti dokumentai, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės organo sprendimą patvirtinantį dokumentą, jeigu toks sprendimas būtinas pagal įstatymus, bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.

5. Bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, gali remtis juridinių asmenų registro duomenimis, informacija ir dokumentais tiktai po to, kai jie buvo viešai paskelbti juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys žinojo apie juos. Tačiau vykdant sandorius, sudarytus anksčiau nei šešioliktą dieną po viešo paskelbimo, remtis juridinių asmenų registro duomenimis, informacija ir dokumentais bendrovė negali, jeigu tretieji asmenys įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

6. Tretieji asmenys gali remtis bendrovės duomenimis, informacija ir dokumentais, dėl kurių sprendimai yra priimti, bet kurių pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui ar įregistravimo juridinių asmenų registre formalumai dar nėra baigti. Tačiau pakeistais bendrovės įstatais tretieji asmenys gali remtis tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

7. Po to, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia duomenis apie asmenis, turinčius teisę veikti bendrovės vardu, bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, negali remtis asmenų, turinčių teisę veikti bendrovės vardu, išrinkimo procedūrų pažeidimu, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys apie tai žinojo.

8. Jeigu juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbti bendrovės duomenys ir informacija, taip pat bendrovės dokumentai ar nuorodos į dokumentus neatitinka juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų, bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, negali remtis paskelbtu tekstu, tačiau tretieji asmenys gali remtis paskelbtu tekstu, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys yra susipažinę su juridinių asmenų registrui pateiktais dokumentais.

9. Bendrovė juridinių asmenų registro tvarkytojui gali savanoriškai teikti bendrovės įstatų ir kitų įstatymų numatytų dokumentų, taip pat juridinių asmenų registro duomenų vertimus į vieną ar kelias oficialias Europos Sąjungos valstybių narių kalbas. Pateikti vertimai turi būti viešai skelbiami juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės duomenys ir dokumentai neatitinka jų vertimų, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, bendrovė negali remtis šiais vertimais, tačiau tretieji asmenys gali jais remtis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys yra susipažinę su juridinių asmenų registrui pateiktais bendrovės duomenimis ir dokumentais, kurių vertimais jie remiasi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-611, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-22 (2010-01-05)

Nr. XII-594, 2013-11-14, Žin., 2013, Nr. 120-6058 (2013-11-23)

13 straipsnis. Turto įsigijimas iš akcinės bendrovės steigėjo

1. Dvejus metus nuo akcinės bendrovės įsteigimo kiekvienas jos sandoris dėl turto įsigijimo iš šios akcinės bendrovės steigėjo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 1/10 akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, turi būti visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti išvada, ar akcinės bendrovės įsigyjamo turto vertė atitinka mokamą už jį sumą.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto vertė gali būti nustatoma nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomas šio Įstatymo 45¹ straipsnis.

4. Turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 45¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta akcinei bendrovei ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi, kai turtas įsigyjamas verčiantis įprasta akcinės bendrovės ūkine veikla, taip pat sandoriams dėl vertybinių popierių, sudaromiems reguliuojamoje rinkoje, išskyrus tiesioginius sandorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

KETVIRTASIS skirsnis

AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14 straipsnis. Akcininkų teisės ir pareigos

1. Akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.

2. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

3. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

4. Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai.

5. Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

6. Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

7. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-715, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2964 (2006-07-14)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

15 straipsnis. Turtinės akcininkų teisės

1. Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises akcinėse bendrovėse turi asmenys, kurie buvo akcinės bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje (toliau – teisių apskaitos dienos pabaigoje).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

16 straipsnis. Neturtinės akcininkų teisės

1. Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

6) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises.

2. Bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės.

3. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

16¹ straipsnis. Akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų

1. Akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

2. Jeigu pateikti keli to paties turinio klausimai, bendrovė gali pateikti vieną bendrą atsakymą.

3. Bendrovė atsakymo į akcininko pateiktą klausimą jam asmeniškai neteikia, kai atitinkama informacija yra pateikta klausimo ir atsakymo forma bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi.

4. Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, informuodama apie tai akcininką, išskyrus atvejus, kai negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės.

5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, kai akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų, pateikia bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Tokiu atveju kiekvienam akcininkui atsakymai į jų klausimus pateikiami asmeniškai.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

17 straipsnis. Akcininko balsavimo teisė

1. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.

3. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kai kurių klasių privilegijuotosios akcijos balsavimo teisės nesuteikia. Privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės, savininkams teisė balsuoti suteikiama šio Įstatymo nustatytais atvejais.

4. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas − fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas − juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

18 straipsnis. Akcininko teisė gauti informaciją

1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

2. Bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

3. Akcinės bendrovės akcininkams pateikiamame akcinės bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti akcinės bendrovės turimi kiekvieno akcininko, o jei akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė), akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams pateikiamas šio Įstatymo 41¹ straipsnyje nurodytas sąrašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-445, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3765 (2013-07-13)

PENKtasis skirsnis

BENDROVĖS VALDYMAS

19 straipsnis. Bendrovės organai

1. Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą.

2. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba.

3. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, šiame Įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos, išskyrus šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nustatytą atvejį.

4. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis.

5. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

6. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas.

7. Jeigu bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas.

8. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

9. Kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

10. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

20 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių (toliau – auditorius) ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;

9) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

10) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

11) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

12) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

14) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

15) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

16) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

17) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

18) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

19) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

20) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

21) priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais;

22) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

23) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-611, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-22 (2010-01-05)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

21 straipsnis. Teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje − susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

2. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

3. Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

4. Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

5. Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

6. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.

7. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Jeigu visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo bendrovės vadovas.

8. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, ir elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

22 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius

1. Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorių būsimam susirinkimui renka visuotinis akcininkų susirinkimas, jeigu inspektoriaus rinkimas numatytas bendrovės įstatuose.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius nustato:

1) kiek iš viso balsų suteikia bendrovės išleistos akcijos visuotinio akcininkų susirinkimo dieną;

2) kiek yra pateikta galiojančių ir negaliojančių iš anksto užpildytų bendrųjų balsavimo biuletenių;

3) kiek yra pateikta galiojančių ir negaliojančių įgaliojimų;

4) kiek yra pateikta balsavimo teisės perleidimo sutarčių;

5) kokiam balsavimo teisę suteikiančių akcijų skaičiui susirinkime yra atstovaujama (asmeniškai, įgaliotinių, asmenų pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis, pagal iš anksto užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius, pagal kitus suteikiančius teisę balsuoti dokumentus);

6) ar yra susirinkimo kvorumas;

7) balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime rezultatus.

3. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų, papildomai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo turi nustatyti:

1) įstatinio kapitalo dalį, kuriai atstovaujama balsuojant;

2) visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų, kuriomis buvo balsuota, skaičių;

3) bendrą balsavusiųjų akcininkų balsų skaičių, iš jų – balsų už ir prieš kiekvieną sprendimą skaičių.

4. Jeigu nė vienas akcininkas visuotiniame akcininkų susirinkime iki balsavimo pradžios nereikalauja išsamios balsavimo ataskaitos, šio straipsnio 3 dalis netaikoma.

5. Jeigu inspektoriaus rinkimas bendrovės įstatuose nenumatytas arba išrinktas inspektorius negali vykdyti savo pareigų, visuotinis akcininkų susirinkimas išrenka asmenį, atsakingą už šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

23 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas

1. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.

3. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai:

1) bendrovėje valdyba nesudaryta, arba

2) yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba

3) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo.

4. Jei bendrovės valdyba ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.

5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

6. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

24 straipsnis. Eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už šiame Įstatyme nustatytą minimalų;

3) atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas;

4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar yra numatytas įstatuose;

5) to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas;

6) baigiasi įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;

7) to reikia pagal šį ir kitus įstatymus ar bendrovės įstatus.

3. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;

2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys ar bendrovės organai, kad valdyba ar bendrovės vadovas šio Įstatymo nustatytais atvejais nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo;

3) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal šio Įstatymo 23 straipsnį;

4) į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės kreditorius dėl to, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

25 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė

1. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − bendrovės vadovas. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti bendrovės organai ir asmenys bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę.

5. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus akcininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus ar naujo auditoriaus arba naujos audito įmonės rinkimo klausimai.

7. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja tik neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)(įstatymo25 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymas)

Pastaba. Pranešimas apie banko visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatyti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalių, 26 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. Be to, banko visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl banko įstatinio kapitalo padidinimo papildomais valstybės įnašais ar kiti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, turi teisę dalyvauti ir kalbėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Šis atstovas taip pat turi Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises.

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

26 straipsnis. Informavimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą

1. Bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti.

2. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas, buveinė ir kodas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);

3) susirinkimo apskaitos diena ir paaiškinta, kad dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje (akcinei bendrovei);

4) teisių apskaitos diena, jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime priimami spendimai yra susiję su akcininkų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, ir paaiškinta, kad šias teises turės asmenys, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės akcininkai (akcinei bendrovei);

5) susirinkimo darbotvarkė;

6) visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;

7) bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą;

8) įstatinio kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas, kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo;

9) dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, jeigu bendrovė sudaro tokią galimybę;

10) kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu.

3. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos tvarkos pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą nurodyti nereikia, jeigu šiame pranešime nurodoma, kad ta tvarka yra pateikta bendrovės interneto svetainėje, ir pateikiamas šios svetainės adresas.

4. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

5. Jeigu bendrovė savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

7. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka.

8. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bet kuriuo šiame Įstatyme nustatytu būdu akcininkams turi būti skelbiamas, įteikiamas ar siunčiamas neatlygintinai.

9. Apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje.

10. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto.

11. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 dalys netaikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)(įstatymo26 straipsnio 3 dalies taikymas)

Pastaba. Pranešimas apie banko visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatyti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalių, 26 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. Be to, banko visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl banko įstatinio kapitalo padidinimo papildomais valstybės įnašais ar kiti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, turi teisę dalyvauti ir kalbėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Šis atstovas taip pat turi Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises.

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

26¹ straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai

1. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be informacijos, nurodytos šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, papildomai turi būti nurodyta:

1) akcininkų teisė siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikiant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, – akcininko paaiškinimą, šios teisės įgyvendinimo procedūros, kurių akcininkai privalo laikytis, ir terminas, iki kurio akcininkai turi teisę teikti siūlymus papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę;

2) akcininkų teisė siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, šios teisės įgyvendinimo procedūros, kurių akcininkai privalo laikytis, ir terminas, iki kurio akcininkai turi teisę siūlyti sprendimų projektus;

3) akcininkų teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, šios teisės įgyvendinimo procedūros, kurių akcininkai privalo laikytis, ir terminas, iki kurio akcininkai turi teisę iš anksto pateikti klausimų, susijusių su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke;

4) balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime pagal įgaliojimą tvarka, įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime forma, jeigu ji yra nustatyta, ir pranešimo apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą tvarka ir terminai;

5) balsavimo raštu, kai užpildomas bendrasis balsavimo biuletenis, tvarka;

6) interneto svetainės, kurioje bus pateikta šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyta informacija, adresas.

2. Akcininkų teisių, išvardytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, įgyvendinimo procedūros, kurių privalo laikytis akcininkai, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą gali būti nenurodomos, jeigu šiame pranešime nurodyta, kad tos procedūros yra pateiktos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje.

3. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai gali būti skelbiamas akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įstatuose nurodytame šaltinyje, jeigu toks papildomas skelbimo būdas nurodytas įstatuose.

4. Jeigu akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

5. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

26² straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informacijos ir dokumentų  pateikimas interneto svetainėje

1. Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, interneto svetainėje turi pateikti akcininkams bent šią informaciją ir dokumentus:

1) pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą;

2) bendrą akcijų skaičių ir balsavimo teisę suteikiančių akcijų skaičių visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo dieną (įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų);

3) sprendimų projektus dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui;

4) bendrąjį balsavimo biuletenį ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime formą, jeigu ji yra nustatyta, kuri turi būti naudojama balsuojant pagal įgaliojimą, išskyrus atvejus, kai bendrasis balsavimo biuletenis ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime forma siunčiami tiesiogiai kiekvienam akcininkui.

2. Papildyta darbotvarkė, taip pat pasiūlyti sprendimų projektai ir, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimai nedelsiant pateikiami akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje.

3. Kai dėl techninių priežasčių šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas bendrasis balsavimo biuletenis ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime forma, jeigu ji yra nustatyta, negali būti pateikiami akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje, joje nurodoma, kaip šiuos dokumentus galima gauti spausdintus. Jeigu akcininkai pareikalauja, akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi neatlygintinai registruotu laišku išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime formą, jeigu ji yra nustatyta, arba įteikti juos asmeniškai pasirašytinai to pareikalavusiems akcininkams.

4. Kai pagal šio Įstatymo 26¹ straipsnio 4 dalį apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 16 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, o pagal šio Įstatymo 26¹ straipsnio 5 dalį apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas atitinkamai sutrumpinamas.

5. Ne vėliau kaip per 7 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje pateikia akcininkams balsavimo rezultatus, nustatytus pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

27 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas ir sprendimų priėmimas

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

2. Jeigu sprendimui priimti reikia kurios nors klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo sprendimą priima atitinkamos klasės akcijų savininkų susirinkimas. Toks susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų tos klasės akcijų. Šiam susirinkimui (taip pat pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo visuotiniam akcininkų susirinkimui nustatytos nuostatos dėl susirinkimo sušaukimo, atstovavimo, kvorumo nustatymo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.

3. Kiekvienas visuotinis akcininkų susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu.

4. Nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos:

1) bendrovės įgytos savos akcijos;

2) bendrovės įstatuose nustatytos klasės privilegijuotosios akcijos, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

5. Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

6. Jei šio Įstatymo nustatytais atvejais akcininkas negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų balsų skaičių.

7. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu šis Įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

9. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu.

28 straipsnis. Sprendimai, priimami kvalifikuota balsų dauguma

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus:

1) keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

2) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

4) keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;

5) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

6) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

7) dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

8) išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

9) padidinti įstatinį kapitalą;

10) sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;

11) dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;

12) dėl bendrovės pertvarkymo;

13) dėl bendrovės restruktūrizavimo;

14) dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

2. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.

3. Bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams priimti, bei didesnę nei 3/4 balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 2 dalyje nurodytam sprendimui priimti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

29 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas

1. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.

2. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas.

3. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

4. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.

5. Prie protokolo turi būti pridedama: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

6. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

7. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

30 straipsnis. Bendrasis balsavimo biuletenis

1. Jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, bendrovė turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.

2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad akcininkas galėtų balsuoti už ar prieš sprendimą;

2) kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, renkamą auditorių ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui.

3. Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas akcininko fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas; akcininko juridinio asmens pavadinimas ir kodas.

4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba kitas asmuo, turintis teisę balsuoti šiam akcininkui priklausančiomis akcijomis. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.

5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendrovė jį gavo iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad akcininkas iš anksto nebalsavo.

7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti akcininko valios, laikoma, kad akcininkas šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

30¹ straipsnis. Balsavimas pagal įgaliojimą

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas.

2. Įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti įgaliotas daugiau negu vieno akcininko.

3. Įgaliotinis visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsuoti laikydamasis akcininko duotų nurodymų. Jeigu įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime yra įgaliotas daugiau negu vieno akcininko, jis gali balsuoti skirtingai pagal kiekvieno akcininko duotus nurodymus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

30² straipsnis. Elektroninių ryšių priemonėmis duodamo įgaliojimo ir pranešimo apie jį akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ypatumai

1. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks akcininko įgaliojimas notaro netvirtinamas.

2. Akcininkas apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą privalo pranešti akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas apie duotą įgaliojimą turi būti rašytiniai. Akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jie pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

4. Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, privalo sudaryti sąlygas akcininkams šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus apie duotus įgaliojimus pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam įgaliojimui, šio straipsnio 2 dalyje nurodytam pranešimui apie duotą įgaliojimą ir balsavimo nurodymų pateikimui įgaliotiniui gali būti taikomi tik tokie reikalavimai, kurie yra būtini akcininko ir įgaliotinio tapatybei nustatyti ir balsavimo nurodymų turiniui patikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

6. Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos ir įgaliojimo atšaukimui.

7. Jeigu akcininko turimos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcijos yra laikomos keliose vertybinių popierių sąskaitose, akcininkas gali įgalioti po atskirą įgaliotinį dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime pagal kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje laikomų akcijų suteikiamas teises. Tokiu atveju akcininko duoti įgaliojimai galioja vienam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

30³ straipsnis. Informacijos pateikimas akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1. Akcininkas, turintis akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcijų, įgytų savo vardu, bet dėl kitų asmenų interesų, prieš balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime turi atskleisti akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, galutinio kliento tapatybę, akcijų, kuriomis balsuojama, skaičių ir jam pateiktų balsavimo nurodymų turinį ar kitokį paaiškinimą dėl sutarto su klientu dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas akcininkas dalies akcijų suteikiamais balsais gali balsuoti skirtingai nuo kitos akcijų dalies suteikiamų balsų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

31 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudarymas

1. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas.

2. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių.

3. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų.

4. Stebėtojų taryba renkama bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

5. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

6. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:

1) bendrovės vadovas;

2) bendrovės valdybos narys;

3) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

7. Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove.

8. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

9. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

10. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.

11. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

12. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

13. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

Pastaba: šio įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos bendrovėse renkant naują valdybą ir stebėtojų tarybą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkta valdyba ar stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka iki kadencijos, kuriai ji buvo išrinkta, pabaigos arba iki bus išrinkta nauja valdyba ar stebėtojų taryba.

32 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas

1. Stebėtojų taryba:

1) renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;

2) prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą;

3) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;

4) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui;

5) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

6) sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

2. Stebėtojų taryba neturi teisės šio Įstatymo ir bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.

3. Stebėtojų taryba turi teisę prašyti bendrovės valdybą ir bendrovės vadovą pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus.

4. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.

5. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu.

6. Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

7. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

8. Stebėtojų tarybos narys savo valią − už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

9. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.

10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

11. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

33 straipsnis. Valdybos sudarymas

1. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas.

2. Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.

3. Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 ir 12 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

4. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

5. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

1) bendrovės stebėtojų tarybos narys;

2) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų;

3) bendrovės vadovas, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma ir bendrovės įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas.

7. Kai bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove.

8. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui.

9. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

10. Stebėtojų taryba (jei stebėtojų taryba nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

11. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

12. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

Pastaba: šio įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos bendrovėse renkant naują valdybą ir stebėtojų tarybą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkta valdyba ar stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka iki kadencijos, kuriai ji buvo išrinkta, pabaigos arba iki bus išrinkta nauja valdyba ar stebėtojų taryba.

34 straipsnis. Valdybos kompetencija

1. Valdyba svarsto ir tvirtina:

1) bendrovės veiklos strategiją;

2) bendrovės metinį pranešimą;

3) bendrovės tarpinį pranešimą;

4) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

5) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

6) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

2. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

3. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.

4. Valdyba priima:

1) sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

2) sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;

3) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;

4) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;

5) sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma;

6) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina;

7) Neteko galios nuo 2014-06-17;

8) kitus šiame Įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

5. Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.

6. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;

2) bendrovės veiklos organizavimą;

3) bendrovės finansinę būklę;

4) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

8. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

9. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės tarpiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

10. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

1) prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos;

2) svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai;

3) teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams;

4) sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

11. Bendrovės valdyba atlieka funkcijas, kurios Įmonių restruktūrizavimo įstatyme priskirtos valdymo organo kompetencijai.

12. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

13. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus.

14. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

15. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

35 straipsnis. Valdybos sprendimų priėmimas

1. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

2. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

3. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

4. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

5. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

6. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju valdyba sprendžia dėl valdybos nario nušalinimo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu.

7. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

8. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

36 straipsnis. Neteko galios nuo 2006-07-27.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

37 straipsnis. Bendrovės vadovas

1. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

2. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.

3. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

4. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.

5. Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:

1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba;

2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

6. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

7. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

8. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

9. Neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 25 d.

10. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12 ir 13 dalyse.

11. Bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

12. Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;

3) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;

4) sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus;

5) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

6) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

7) akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

8) šiame Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje;

9) informacijos pateikimą akcininkams;

10) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą;

11) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

13. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams.

14. Kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

15. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi ar audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

ŠEŠTASIS skirsnis

BENDROVĖS KAPITALAS

38 straipsnis. Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis

1. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

1) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;

2) akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);

3) perkainojimo rezervas;

4) privalomasis rezervas;

5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;

6) kiti rezervai;

7) nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai).

2. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.

5. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo), turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

39 straipsnis. Rezervai ir akcijų priedai

1. Bendrovėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, taip pat perkainojimo rezervas.

2. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną gali būti perskirstyta. Panaudojus privalomąjį rezervą nuostoliams padengti, jo dydis atkuriamas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka iš paskirstytinojo pelno.

3. Šio Įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudaromas iš paskirstytinojo pelno.

4. Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems bendrovės tikslams įgyvendinti. Jie gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti ir įstatiniam kapitalui didinti.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio atskaitymas į privalomąjį rezervą.

6. Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai nepanaudoti ir nenumatoma jų panaudoti, skirstant kitų finansinių metų pelną jie gali būti perskirstyti.

7. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai.

8. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) − bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

40 straipsnis. Akcijos

1. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

2. Visos bendrovių akcijos yra vardinės.

3. Akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases.

4. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos.

5. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

6. Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta eurais euro centų tikslumu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

7. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios.

8. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios.

9. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

10. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.

11. Materialioje akcijoje turi būti nurodyta:

1) pavadinimas „Akcija“, akcijos klasė ir akcijos numeris;

2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;

3) akcijos nominali vertė;

4) privilegijuotosios akcijos dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;

5) akcijos išleidimo data;

6) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

12. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai.

13. Akcijų sertifikate turi būti nurodyta:

1) pavadinimas „Akcijų sertifikatas“ ir sertifikato numeris;

2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;

3) akcijų, kurias atitinka sertifikatas, skaičius;

4) akcijos nominali vertė;

5) akcijų klasė;

6) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;

7) išdavimo data;

8) akcijų sertifikato savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

14. Materiali akcija patvirtinama valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) parašu.

15. Akcijų sertifikatų apskaitai, perleidimui, keitimui, pripažinimui negaliojančiais taikomi šio Įstatymo materialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

16. Akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina.

17. Bendrovė negali išleisti šiame Įstatyme nenumatytų akcijų, taip pat akcijų, kurias būtų galima keisti į obligacijas.

41 straipsnis. Akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas

1. Bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

2. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.

4. Sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas.

5. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

41¹ straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas ir duomenų apie akcininkus pateikimas Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui

1. Uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo.

2. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodoma:

1) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė;

2) kiekvieno akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);

3) kai akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė) ir kuris iš savininkų yra atstovas;

4) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė;

5) akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;

6) akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;

7) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo data.

3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys uždarajai akcinei bendrovei yra nurodę adresą korespondencijai, uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodomas tik adresas korespondencijai.

4. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti juridiniai asmenys įsteigti ir pagal taikomą teisę įregistruoti užsienio valstybėse, papildomai nurodomas registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo registravimo numeris tame registre.

5. Kai uždaroji akcinė bendrovė yra išleidusi tik paprastąsias vardines akcijas, reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodyti akcijų klases, nustatyti šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, netaikomi.

6. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą pasirašo jos vadovas.

7. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Jeigu pasikeičia šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti duomenys, sudaromas naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas. Naujas sąrašas sudaromas nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. Įrašai akcininkų sąraše turi atitikti įrašus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale.

8. Šio straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodyti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo.

9. Už uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas.

10. Neteko galios nuo 2014-01-01.

11. Ginčus dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo ir duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas.

12. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:

1) teikiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie juos, kartą per kalendorinius metus;

2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;

3) teikiama mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.

13. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-594, 2013-11-14, Žin., 2013, Nr. 120-6058 (2013-11-23)

42 straipsnis. Paprastosios ir privilegijuotosios akcijos

1. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotosios akcijos gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.

2. Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės.

3. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytojo pelno rezervų šio Įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų.

4. Bendrovės paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas. Bendrovei neleidžiama įstatuose ar akcijų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų akcijų savininkams.

5. Bendrovės privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos į paprastąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jei galimybė jas konvertuoti yra nustatyta bendrovės įstatuose ir jei kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Konvertuodama privilegijuotąsias su kaupiamuoju dividendu akcijas į paprastąsias, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

6. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės.

7. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Tai nustatoma bendrovės įstatuose nurodant akcijų klases.

8. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą.

9. Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų akcijų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

10. Jeigu bendrovėje paskirti dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, iš dividendams skirtos sumos pirmiausia turi būti išmokama privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams už praėjusius finansinius metus ir už tų pačių finansinių metų trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį neišmokėta suma.

11. Jeigu per 2 finansinius metus iš eilės bendrovė neskiria privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balso teisės savininkams viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balso teisę iki tų finansinių metų, kuriais visiškai atsiskaityta su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

43 straipsnis. Darbuotojų akcijos

1. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas.

2. Teisę įsigyti darbuotojų akcijų turi tokias akcijas išleidusios bendrovės darbuotojai, išskyrus darbuotojus, kurie yra šios bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas.

3. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nustatytas terminas, per kurį darbuotojų akcijų savininkas gali perleisti akcijas tik kito bendrovės darbuotojo nuosavybėn. Šis apribojimas negali būti nustatytas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo akcijų pasirašymo dienos. Pasibaigus akcijų perleidimo apribojimo terminui, darbuotojų akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis. Darbuotojų akcijas paveldėjus, šių akcijų statusas nesikeičia iki akcijų perleidimo apribojimo termino pabaigos.

4. Už pasirašytas akcijas darbuotojas turi įmokėti pradinius įnašus pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Likusi įmokėti dalis gali būti apmokama atskaičiuojant iš darbo užmokesčio, jei darbuotojas to pageidauja. Neleidžiama versti darbuotoją pirkti bendrovės akcijų, taip pat neleidžiami atskaitymai iš darbo užmokesčio apmokėti tas akcijas, kurių jis nepasirašęs.

5. Darbuotojas turi apmokėti pasirašytas darbuotojų akcijas iki akcijų perleidimo apribojimo termino pabaigos.

44 straipsnis. Akcijų pasirašymas

1. Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos bankas.

2. Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1092, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12714

3. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) įregistruotas įstatinio kapitalo dydis;

3) įstatinio kapitalo padidinimo suma;

4) visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, data;

5) akcinės bendrovės akcijų prospekto patvirtinimo pažymos data ir numeris, jei prospektas turi būti tvirtinamas vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

6) akcijos nominali vertė ir emisijos kaina, išleidžiamų kiekvienos klasės akcijų skaičius ir jų suteikiamos teisės;

7) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai;

8) akcijų skirstymo jas pasirašiusiems asmenims tvarka, jeigu būtų pasirašyta daugiau akcijų, negu yra numatyta jų išleisti;

9) bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo galimybė ir tvarka, jeigu būtų pasirašyta mažiau akcijų, negu yra numatyta jų išleisti;

10) pasirašančiojo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens − pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir jo atstovo vardas, pavardė;

11) pasirašomų akcijų skaičius pagal klases.

4. Už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą atsako bendrovės vadovas.

5. Jei bendrovė akcijų pasirašymo sutartyje pateikė neteisingus ar ne visus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, akciją pasirašęs asmuo iki bendrovės pakeistų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įstatų įregistravimo turi teisę raštu reikalauti grąžinti jo įnašą už pasirašytas akcijas. Bendrovė nedelsdama privalo jo įnašą grąžinti be jokių atskaitymų.

6. Bendrovė negali pati pasirašyti savų akcijų.

7. Dukterinė bendrovė negali pasirašyti patronuojančios bendrovės akcijų.

8. Bendrovės organo nariai, priėmę sprendimą bendrovei pasirašyti savas ar patronuojančios bendrovės akcijas, šias akcijas turi apmokėti patys. Apmokėjusieji akcijas įgyja į jas nuosavybės teisę.

9. Kai bendrovės akcijas pasirašo asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, laikoma, kad akcijų pasirašymo sutartį sudaro pats asmuo.

10. Už šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

45 straipsnis. Akcijų apmokėjimas

1. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Šio Įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais.

2. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.

3. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Nepiniginiais įnašais negali būti išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

4. Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

5. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta bendrovei iki akcijų pasirašymo. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais.

6. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl įstatinio kapitalo padidinimo, be kita ko, turi būti nurodytas kiekvienas asmuo, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina.

7. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

8. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

9. Jeigu didinant įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais apmokama visa pasirašytų akcijų emisijos kaina, visas nepiniginis įnašas turi būti perduotas bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

10. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn.

11. Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį.

12. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

45¹ straipsnis. Akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu, bendrovei didinant įstatinį kapitalą, ypatumai

1. Šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatytų nepiniginio įnašo įvertinimo reikalavimų gali būti nesilaikoma, jeigu, bendrovei didinant įstatinį kapitalą, akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos:

1) perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba pinigų rinkos priemonėmis, jeigu tokiais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba pinigų rinkos priemonėmis yra prekiaujama vienoje ar keliose rinkose, kurios pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojamomis ir veikia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje. Tokių perleidžiamųjų vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių verte yra laikoma jų vidutinė svertinė rinkos kaina per 6 mėnesius iki apmokėjimo tokiais nepiniginiais įnašais dienos;

2) nepiniginiu įnašu, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, kurio vertę jau yra nustatęs nepriklausomas turto vertintojas ir jeigu nepiniginio įnašo vertinimas atliktas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka, o nepiniginio įnašo vertė nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos.

2. Sprendimą dėl akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu, nesilaikant šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatytų nepiniginio įnašo įvertinimo reikalavimų, priima bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas).

3. Bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) iniciatyva nepiniginis įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka ir pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, jei:

1) šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių vertei nustatyti įtakos turėjo išimtinės aplinkybės, kurios iki apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos ir apmokėjimo nepiniginiu įnašu dieną labai pakeistų tokio nepiniginio įnašo vertę, įskaitant atvejus, kai perleidžiamieji vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės tapo nelikvidūs;

2) atsirado naujų svarbių aplinkybių, kurios iki akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos ir apmokėjimo nepiniginiu įnašu dieną labai pakeistų nepiniginio įnašo vertę, nustatytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu.

4. Neatlikus nepiniginio įnašo vertinimo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu atveju, vienas ar daugiau akcininkų, kuriems visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo dieną (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje) iš viso priklauso ne mažiau kaip 5 procentai bendrovės akcijų, gali reikalauti, kad nepiniginis įnašas būtų įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka ir pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus būtų parengta turto vertinimo ataskaita. Toks akcininkas arba akcininkai gali pateikti reikalavimą iki apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos, jeigu reikalavimo pateikimo dieną tokiam akcininkui ar akcininkams vis dar priklauso ne mažiau kaip 5 procentai bendrovės akcijų.

5. Jeigu apmokėjimas nepiniginiu įnašu atliekamas nesilaikant šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatytų nepiniginio įnašo įvertinimo reikalavimų, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos turi būti parengta pažyma. Pažymoje nurodoma:

1) akcijų, apmokėtų nepiniginiu įnašu, skaičius, nominali vertė, kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas ir asmuo, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė);

2) nepiniginio įnašo vertė, vertės nustatymo šaltinis ir, kai akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, kurio vertė nustatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu, vertės nustatymo metodas;

3) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų nominalių verčių ir akcijų priedų (akcijų nominalių verčių perviršio) sumą;

4) išvada, kad neiškilo išimtinių ar naujų svarbių aplinkybių, susijusių su pirminiu nepiniginio įnašo vertės nustatymu.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nepiniginis įnašas turi būti perduotas bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 4 dalyse nurodyta turto vertinimo ataskaita kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos.

8. Už šiame straipsnyje nurodytų sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)(įstatymo 45 straipsnio 5 dalies taikymas)

Pastaba: Kai valstybė įsigyja naujai išleistas banko akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.

45² straipsnis. Finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti apribojimai

1. Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytas išimtis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmoka lėšų, suteikia paskolą ar užtikrina prievolių įvykdymą savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, išskyrus atvejus, kai šie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytų išimčių atveju bendrovės nuosavas kapitalas, įvertinus nuosavo kapitalo sumažėjimą, įvykusį bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėjus lėšų, suteikus paskolą ar užtikrinus prievolių įvykdymą fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turi būti ne mažesnis kaip apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti suma.

4. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

46 straipsnis. Akcijų perleidimas

1. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.

2. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

3. Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:

1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;

3) akcinių bendrovių akcijoms – Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.

4. Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi akcijų perleidimo sutartims, kurios sudaromos reguliuojamoje rinkoje.

6. Iki bendrovės įsteigimo arba dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti akcijų kitiems asmenims.

7. Akcininkas neturi teisės perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtų akcijų.

8. Akcinė bendrovė neturi teisės varžyti akcininkų teisės šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visiškai apmokėtas akcijas kito asmens nuosavybėn, išskyrus atvejį, kai nepasibaigęs darbuotojų akcijų perleidimo apribojimo terminas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. X-715, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2964 (2006-07-14)

47 straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai

1. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.

2. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai.

3. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos.

4. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas.

5. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.).

6. Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui.

7. Jei per šiame straipsnyje nustatytus terminus uždarosios akcinės bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas.

8. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui.

9. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei šio straipsnio 1–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka.

10. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1092, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12714

11. Jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas, tačiau bet kuriuo akcijų perleidimo atveju akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti didesnis nei nustatyta šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1092, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12714

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

48 straipsnis. Bendrovės išleistų akcijų negaliojimas ir keitimas

1. Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos.

2. Pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams, uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcininkų turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, išskyrus atvejį, kai duomenys apie savininką pasikeitė dėl materialios akcijos ar akcijų sertifikato perleidimo ir yra įrašyti indosamente. Apie materialių akcijų ar akcijų sertifikatų pakeitimą uždaroji akcinė bendrovė turi nedelsdama pranešti akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Pakeistoji akcija ar akcijų sertifikatas galioja iki naujų akcijų ar akcijų sertifikatų išdavimo akcininkams, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Naujas akcijas ir akcijų sertifikatus iki jų atsiėmimo saugo uždaroji akcinė bendrovė.

3. Akcininko reikalavimu uždaroji akcinė bendrovė turi pakeisti sugadintą ir apyvartai netinkančią uždarosios akcinės bendrovės materialią akciją ar akcijų sertifikatą, jeigu akciją ar akcijų sertifikatą galima identifikuoti.

4. Vietoj pamestų, sunaikintų ar kitaip prarastų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų uždaroji akcinė bendrovė išduoda kitas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus.

5. Apie uždarajai akcinei bendrovei per nustatytą terminą negrąžintas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, taip pat tais atvejais, kai materialios akcijos ar akcijų sertifikatai yra pamesti, sunaikinti ar kitaip prarasti, bendrovės vadovas privalo viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje nedelsdamas po to, kai apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti. Tokiame skelbime turi būti nurodytas uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas bei materialios akcijos ar akcijų sertifikato numeris.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

49 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas

1. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susijęs įstatinio kapitalo padidinimas. Sprendimui dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais išleidžiant privilegijuotąsias akcijas priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų klasių savininkų pritarimas.

2. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę.

3. Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).

4. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje), išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis. Jeigu bendrovės, turinčios skirtingų klasių akcijas, įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant vienos klasės akcijų emisiją, kitos klasės akcijų turintys akcininkai pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų įgyja po to, kai šia teise pasinaudojo tos klasės, kurios akcijos yra išleidžiamos, akcijų turintys akcininkai.

6. Kai per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas gali būti didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, sprendime buvo numatyta tokia galimybė. Remdamasi šiuo sprendimu, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią jų vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui.

7. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų.

8. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, uždarosios akcinės bendrovės vadovas įstatuose nustatyta tvarka turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką. Akcijas iki jų atsiėmimo saugo bendrovė. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

50 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais

1. Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.

2. Nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.

3. Išleidusios konvertuojamąsias obligacijas bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas, konvertuojamųjų obligacijų išleidimo sprendime nurodytos klasės ir nominalios vertės akcijas, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, jei jų savininkas per sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytą terminą raštu pareiškė norą keisti šias obligacijas į akcijas. Akcijos už konvertuojamąsias obligacijas suteikiamos pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui. Bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas), pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui ir jų savininkams raštu pareiškus norą keisti šias obligacijas į akcijas, turi bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šiuo atveju apmokėjimas už konvertuojamąsias obligacijas laikomas apmokėjimu už akcijas, į kurias pakeistos šios obligacijos.

4. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)(įstatymo 50 straipsnio 2 dalies taikymas)

Pastaba: Kai valstybė įsigyja naujai išleistas banko akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.

51 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų

1. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

2. Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateiktas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais, reikalingais pakeistiems įstatams įregistruoti.

3. Jeigu bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo.

4. Kai bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, akcininkai, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, turi teisę nemokamai gauti naujų paprastųjų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

52 straipsnis. Įstatinio kapitalo mažinimas

1. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio Įstatymo nustatytais atvejais − teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria tos klasės akcijų savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs.

2. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams:

1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;

2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;

3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.

3. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:

1) sumažinant akcijų nominalias vertes;

2) anuliuojant akcijas.

4. Sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydį.

5. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iki sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo buvusio dydžio ar daugiau, šio Įstatymo 53 straipsnio nuostatos netaikomos.

6. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Sprendimas priimamas tada, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, ir tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) bendrovės privalomojo rezervo dydis sumažinus įstatinį kapitalą ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio;

2) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinyje nėra nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Reikalavimas dėl ilgalaikių įsipareigojimų netaikomas, kai dėl to yra rašytinis visų kreditorių, kuriems bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, sutikimas.

7. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, negali būti priimtas, jei sprendimo priėmimo dieną bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi lėšų akcininkams taptų nemoki.

8. Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įregistruojami juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Akcininkui išmokėtą išmoką bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad išmoka yra paskirta ir (arba) išmokėta neteisėtai.

9. Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti tas jos išleistas akcijas, kurias yra įgijusi pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės. Likusių akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje, nominaliai vertei. Pakeistus bendrovės įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, akcinė bendrovė per vieną darbo dieną privalo Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pateikti jo nustatytus dokumentus įrašams vertybinių popierių sąskaitose pakeisti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

10. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

11. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

53 straipsnis. Informavimas apie įstatinio kapitalo mažinimą ir bendrovės prievolių vykdymo užtikrinimas

1. Apie sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba apie jį pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.

2. Mažindama įstatinį kapitalą, bendrovė privalo savo prievolių įvykdymą papildomai užtikrinti kiekvienam to pareikalavusiam savo kreditoriui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

3. Prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo gali reikalauti kreditorius, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos. Bendrovės kreditorius savo reikalavimus gali pateikti bendrovei ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos.

4. Bendrovė gali neteikti kreditoriams prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) kreditorių reikalavimų suma neviršija 1/2 bendrovės nuosavo kapitalo dydžio po įstatinio kapitalo sumažinimo. Ši sąlyga netaikoma, kai įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

2) kreditorių reikalavimai yra pakankamai užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija;

3) įstatinis kapitalas mažinamas vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai.

5. Ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo bendrovei mažinant įstatinį kapitalą sprendžia teismas.

6. Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti bendrovės įstatai pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui po to, kai buvo įvykdyti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti veiksmai, bet ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos ir ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. Pakeisti dėl įstatinio kapitalo sumažinimo bendrovės įstatai gali būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui nesilaikant šioje dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) bendrovė neturi kreditorinių įsiskolinimų ir apie įstatinio kapitalo mažinimą buvo viešai paskelbta, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje;

2) įstatinis kapitalas mažinamas vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;

3) įstatinis kapitalas mažinamas, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.

7. Jei teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti įstatai negali būti pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Jei bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo sumažinimo buvo įregistruoti bendrovei pažeidus šio straipsnio reikalavimus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo kreditoriams, įstatinio kapitalo mažinimas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

54 straipsnis. Bendrovės teisė įsigyti savas akcijas

1. Bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas pati ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savas akcijas, bendrovė turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijų.

2. Bendrovė savas akcijas gali įsigyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:

1) akcijų įsigijimo tikslas;

2) maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius;

3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių;

4) maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina;

5) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina. Pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų.

3. Bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

4. Bendrovė negali įsigyti savų akcijų, jeigu tokiu atveju jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

5. Bendrovei draudžiama įsigyti nevisiškai apmokėtas savas akcijas, išskyrus šio Įstatymo 45 straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį.

6. Bendrovė gali įsigyti savas akcijas, jeigu bendrovėje yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą.

7. Bendrovė, įsigijusi savų akcijų, neturi teisės naudotis jų suteikiamomis šio Įstatymo nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

8. Akcijų priėmimas prievolės įvykdymui užtikrinti yra prilyginamas savų akcijų įgijimui.

9. Kai bendrovės akcijas įgyja jos dukterinė bendrovė, laikoma, kad akcijas įgyja pati bendrovė, kurios akcijos įgyjamos.

10. Kai bendrovės akcijas įgyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, laikoma, kad akcijas įgyja pati bendrovė, kurios akcijos įgyjamos.

11. Bendrovės akcijos, įgytos pažeidžiant šio straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas, turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo. Jei akcijos neperleidžiamos per šį laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis.

12. Jei bendrovė nepaskelbia akcijų negaliojančiomis ir jų neanuliuoja, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalyje, akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas teismo sprendimu. Teisę kreiptis į teismą turi bendrovės vadovas, valdyba, akcininkas ir kreditorius.

13. Teismui priėmus sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) privalo bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir atitinkamai anuliuoti bendrovės savas akcijas. Pakeisti bendrovės įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Už šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 11 dalyse nurodytų sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

55 straipsnis. Obligacijos

1. Bendrovės obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai turi būti nurodyti sprendime išleisti obligacijas.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti obligacijas turi būti nurodyta obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis arba šio dydžio apskaičiavimo tvarka, palūkanų mokėjimo tvarka, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligacijos savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės pinigų sumą, kurią sudaro obligacijos nominali vertė ir metinės palūkanos.

3. Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises.

4. Sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma. Įstatuose gali būti numatyta, kad sprendimą išleisti obligacijas priima valdyba (jei valdyba nesudaroma, − bendrovės vadovas). Sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas šio Įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai.

6. Tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas), bendrovė prieš išleisdama obligacijas turi sudaryti sutartį su obligacijų savininkų patikėtiniu. Šiais atvejais obligacijų savininkų interesų gynimą santykiuose su bendrove reguliuoja Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas ir šis Įstatymas.

7. Obligacijos (obligacijų) savininkas (savininkai) turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui jo (jų) vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusių obligacijos (obligacijų) savininko (savininkų) interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu.

8. Bendrovė ir (ar) tretieji asmenys obligacijų savininkui tiesiogiai ar, kai taikomas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas, obligacijų savininkų naudai per obligacijų savininkų patikėtinį gali užtikrinti bendrovės prievolių, atsirandančių dėl obligacijų išleidimo, įvykdymą.

9. Jeigu obligacijos savininkas per 3 metus nuo sprendime išleisti obligacijas nurodytos obligacijų išpirkimo datos nepateikia reikalavimo išpirkti obligaciją, obligacijos savininkas praranda šio reikalavimo teisę.

10. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Obligacijų ir jų apyvartos apskaitai taikomi nematerialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

11. Uždarosios akcinės bendrovės obligacijas, išskyrus konvertuojamąsias obligacijas, gali siūlyti viešai, jei laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Uždarosios akcinės bendrovės obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, siūlymui šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

12. Viešai siūlyti obligacijas gali uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas, ir tik tada, kai ji:

1) sudarė sutartį su finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkytoju dėl viešai siūlomų vertybinių popierių (obligacijų) sąskaitų tvarkymo;

2) paskelbė vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą prospektą ar parengė šio Įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį dokumentą apie bendrovę ir jos siūlomą obligacijų emisiją tais atvejais, kai vieną iš šių dokumentų privalu rengti ar skelbti.

13. Uždarosios akcinės bendrovės, kuri obligacijas siūlo viešai, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas yra privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams.

14. Viešai siūlomų obligacijų sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko ir viešo vertybinių popierių siūlymo sąvokos šiame Įstatyme yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. Obligacijų savininkų patikėtinio sąvoka šiame Įstatyme yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatyme.

TAR pastaba. 55 straipsnio nuostatos taikomos akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sprendimą dėl obligacijų emisijos priėmė įsigaliojus (2016-11-01) įstatymui Nr. XII-2444.

Akcinių bendrovių, kurios sprendimą dėl obligacijų emisijos priėmė iki įstatymo Nr. XII-2444 įsigaliojimo dienos (2016-11-01), obligacijų savininkų interesai ginami vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2444, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17729

56 straipsnis. Konvertuojamosios obligacijos

1. Bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas.

2. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai. Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma, kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų savininkų sutikimas, priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai.

4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės;

2) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasė, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės;

3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalią vertę;

4) laikotarpis, per kurį konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas;

5) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka;

6) obligacijų išpirkimo data.

5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.

6. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje), išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis.

7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise

1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

2. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytas terminas, per kurį akcininkas pasinaudodamas pirmumo teise gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos.

4. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę Lietuvos banko nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų.

5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti tokį sprendimą tik jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;

2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), jei šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas;

3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas).

6. Visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) turi pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;

2) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos kainos pagrindimas;

3) asmuo ar asmenys, kuriems siūloma suteikti teisę įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), bei išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, kurių kiekvienas iš šių asmenų gali įsigyti, skaičius (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas).

7. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta tik visiems bendrovės akcininkams.

8. Sprendimas dėl pirmumo teisės atšaukimo per 10 dienų turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-715, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2964 (2006-07-14)

Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01)

SEPTINTASIS skirsnis

BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR PELNO PASKIRSTYMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

58 straipsnis. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys

1. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

4. Jeigu pagal įstatymus bendrovė privalo sudaryti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį metinį pranešimą, tokiam finansinių ataskaitų rinkiniui ir tokiam metiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės metinio pranešimo.

5. Jeigu šio Įstatymo 60¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bendrovė priima sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, tarpinis pranešimas ir numatytais atvejais auditoriaus išvada per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

59 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas

1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma:

1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

2) grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);

3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);

4) pervedimai iš rezervų;

5) akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai);

6) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso;

7) pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;

8) pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;

9) pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

10) pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti. Atskirai nurodoma per ataskaitinius finansinius metus akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėtų dividendų suma, jeigu jie buvo paskirti;

11) pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

12) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus.

3. Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma.

4. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dydžių suma yra teigiama, visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinąjį pelną šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, kol bus pasiektas šio Įstatymo nustatytas privalomojo rezervo dydis.

6. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;

2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);

3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

7. Bendrovė šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti.

8. Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.

9. Jeigu ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius − į paskirstytinąjį pelną (nuostolius) pervedamas sumas įtraukti tokia seka:

1) pervedamas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais;

2) pervedamas iš privalomojo rezervo;

3) pervedamas iš akcijų priedų.

10. Jeigu šio straipsnio 9 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka:

1) likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;

2) akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais − bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

11. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl:

1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba

2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba

3) bendrovės likvidavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-1890, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-113 (2012-01-06)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

60 straipsnis. Dividendai

1. Dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.

3. Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

4. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir jos apmokėjimo terminas nepasibaigęs, akcininko dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Jeigu akcija ne visiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas. Bedrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad mažinamas ir apmokėtų akcijų dividendas, jeigu už jas baigta mokėti tais finansiniais metais arba kitu laikotarpiu, už kurį skiriamas dividendas.

5. Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

6. Bendrovė dividendus išmoka pinigais.

7. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

60¹ straipsnis. Dividendų skyrimas už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį

1. Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

2. Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau negu 1/3 visų balsų, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

3. Jeigu bendrovė gauna iniciatyvos teisę turinčių akcininkų rašytinę paraišką, kurioje siūloma skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti sudarytas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas tarpinis pranešimas ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektas. Trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pradžia sutampa su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar numatytas bendrovės įstatuose, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas.

4. Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos.

5. Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gali būti skiriami, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) patvirtintas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys;

2) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra teigiama (nėra nuostolių);

3) dividendams išmokėti skiriama suma neviršija trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių), ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių), perkelto į einamuosius finansinius metus, sumos, atskaičius per trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gauto pelno dalį, kuri pagal šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalį ar bendrovės įstatus turi būti paskirta į rezervus;

4) bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir išmokėjusi dividendus būtų pajėgi įvykdyti savo prievoles už einamuosius finansinius metus.

6. Paskyrus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu po 3 mėnesių.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

AŠTUNTASIS skirsnis

BENDROVėS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS,

pertvarkymas IR LIKVIDAVIMAS

61 straipsnis. Bendrovės reorganizavimas

1. Bendrovės reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais būdais.

2. Bendrovė gali būti reorganizuojama ar dalyvauti reorganizavime tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).

3. Reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos bendrovės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

62 straipsnis. Sprendimo dėl bendrovės reorganizavimo priėmimas

1. Sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai).

2. Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje.

3. Sprendimu dėl reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar priimti po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai.

4. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

63 straipsnis. Reorganizavimo sąlygos

1. Reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybos (jeigu valdybos nesudaromos − bendrovių vadovai), gavusios visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, privalo parengti bendrovės reorganizavimo sąlygas, kuriose, be kitų sąlygų, turi būti numatyta:

1) informacija, nustatyta Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje, apie kiekvieną reorganizuojamą ir dalyvaujančią reorganizavime bendrovę ir kiekvienos po reorganizavimo sukuriamos naujos bendrovės pavadinimas, teisinė forma, buveinė;

2) reorganizavimo būdas (prijungimas, sujungimas, išdalijimas, padalijimas);

3) po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės ir po reorganizavimo veiksiančios bendrovės;

4) po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases ir jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės;

5) po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų išdavimo jų akcininkams tvarka ir terminai;

6) akcininkams priklausančių ir gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais;

7) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcininkams suteikiama teisė į bendrovės, kuri veiks po reorganizavimo, pelną, ir visos su šios teisės suteikimu susijusios sąlygos;

8) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei;

9) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą;

10) teisės, kurias po reorganizavimo veiksianti bendrovė suteikia atskirų klasių akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių savininkams;

11) skaidymo atveju – tikslus skaidomos bendrovės turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms;

12) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių organų nariams ir reorganizavimo sąlygas vertinantiems ekspertams suteikiamos specialios teisės.

2. Reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos auditoriaus ar audito įmonės, su kuria sutartį sudaro kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė. Jeigu norima sudaryti sutartį su bendru auditoriumi ar audito įmone, tokiam auditoriui ar audito įmonei turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas.

3. Auditorius ar audito įmonė turi parengti reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, turi būti:

1) išvados dėl akcijų keitimo santykio teisingumo ir pagrįstumo;

2) metodai, panaudoti akcijų keitimo santykiui nustatyti, ir išvados dėl šių metodų tinkamumo ir įtakos nustatant akcijų vertę;

3) kilusių vertinimo sunkumų aprašymas.

4. Reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita turi būti parengta ir pateikta bendrovei ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo.

5. Reorganizavimo sąlygų vertinimas neatliekamas ir reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita nerengiama, jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės akcininkai su tuo sutinka. Bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas bet kokia forma, kuria gali būti įgyvendinama akcininkų teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

6. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti tęsiančių veiklą bendrovių pakeisti įstatai ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai.

7. Pasiūlymus dėl reorganizavimo sąlygų gali teikti stebėtojų taryba, valdyba, bendrovės vadovas ir akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo.

8. Reorganizavimo sąlygos juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną. Kartu su reorganizavimo sąlygomis juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita, jeigu ji rengiama.

9. Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas.

10. Šio straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu bendrovė ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais dokumentais pateikia bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos. Tokiu atveju juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą.

11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju bendrovė visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną ir pasibaigiantį ne anksčiau kaip reorganizavimo pabaigos dieną, reorganizavimo sąlygas privalo viešai ir neatlygintinai skelbti savo interneto svetainėje ir nurodyti jų paskelbimo šioje interneto svetainėje datą.

12. Juridinių asmenų registro tvarkytojas informaciją apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą skelbia iki reorganizavimo pabaigos. Su šia informacija ar nuoroda kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti neatlygintinai.

13. Nuo viešo paskelbimo bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje apie reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos bendrovės statusą, o bendrovė, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, − dalyvaujančios reorganizavime bendrovės statusą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

64 straipsnis. Ataskaita apie numatomą reorganizavimą

1. Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − vadovas) privalo parengti išsamią rašytinę ataskaitą. Ataskaitoje turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai, teisiniai bei ekonominiai reorganizavimo sąlygų pagrindai, ypač nustatant akcijų keitimo santykį ir akcijų paskirstymo po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcininkams taisykles. Ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitos parengimą ir duomenys apie juridinių asmenų registro tvarkytoją, kur saugomos reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime akcinių bendrovių dokumentų bylos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita apie numatomą akcinės bendrovės reorganizavimą nerengiama, jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės akcininkai su tuo sutinka. Akcinės bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma.

3. Šio straipsnio 1 dalis uždarosioms akcinėms bendrovėms taikoma tik tuo atveju, kai akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, to pareikalauja.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

65 straipsnis. Informavimas apie numatomą reorganizavimą

1. Kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi viešai paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti 63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 ir 9 punktuose išvardyti duomenys ir nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje išvardytais dokumentais.

2. Visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, ir pasibaigiantį ne anksčiau kaip reorganizavimo pabaigos dieną, kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui turi būti sudaryta galimybė kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės buveinėje arba interneto svetainėje susipažinti su:

1) reorganizavimo sąlygomis;

2) tęsiančių veiklą bendrovių pakeistais įstatais ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatais;

3) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais, jeigu jie sudaromi. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudaromas, jeigu reorganizavimo sąlygos parengtos praėjus 6 ar daugiau mėnesių po nors vienos reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės finansinių metų pabaigos, bet ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų parengimo. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas pagal tas pačias taisykles, kaip ir prieš tai sudarytas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys nesudaromas, jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės akcininkai su tuo sutinka, taip pat tuo atveju, kai reorganizuojama ar dalyvaujanti reorganizavime akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tarpines finansines ataskaitas skelbia vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro galimybę su jomis susipažinti visiems reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės akcininkams. Bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma;

4) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitomis, jeigu jos rengiamos;

5) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybų (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo) parengtomis reorganizavimo ataskaitomis apie numatomą reorganizavimą, jeigu jos rengiamos.

3. Akcininko ir kreditoriaus reikalavimu bendrovė privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų kopijas. Akcininkui dokumentų kopijos pateikiamos nemokamai. Akcininkui sutikus, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų kopijos gali būti pateikiamos akcininko nurodytu elektroniniu paštu. Bendrovės akcininko sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma.

4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma bendrovėms, kurių akcininkai šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus gali neatlygintinai atsisiųsti ir išsispausdinti visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį. Šiuo atveju bendrovės akcininkams ir kreditoriams taip pat turi būti sudaryta galimybė su šiais dokumentais susipažinti bendrovės buveinėje.

5. Reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas turi pranešti bendrovės akcininkams (rašytinį pranešimą pridėti prie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir pranešti žodžiu visuotiniame akcininkų susirinkime) apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus nuo reorganizavimo sąlygų sudarymo dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, dienos. Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus bendrovėje turi informuoti kitų reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių vadovus, kad šie apie tai galėtų pranešti tų bendrovių akcininkams.

6. Nereikalaujama, kad reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas pateiktų šio straipsnio 5 dalyje nustatytą informaciją, jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės akcininkai su tuo sutinka. Bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

65¹ straipsnis. Reorganizavimo išdalijimo būdu ypatumai

1. Reorganizavimo išdalijimo būdu atveju nereikalaujama, kad skaidomos išdalijimo būdu bendrovės, kurios teisės ir pareigos išdalijamos kitoms po reorganizavimo tęsiančioms veiklą bendrovėms, visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą dėl reorganizavimo, jeigu visos po reorganizavimo išdalijimo būdu tęsiančios veiklą bendrovės kartu turi visas skaidomos išdalijimo būdu bendrovės akcijas ir yra tenkinamos šios sąlygos:

1) apie reorganizavimą išdalijimo būdu paskelbiama taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse ir šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje ne vėliau kaip likus 30 dienų iki po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, kurių darbotvarkėse numatyta priimti sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo išdalijimo būdu;

2) ne vėliau kaip likus 30 dienų iki po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, kurių darbotvarkėse numatyta priimti sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo išdalijimo būdu, kiekvienam skaidomos išdalijimo būdu ir dalyvaujančios skaidyme išdalijimo būdu bendrovės akcininkui bendrovės buveinėje sudaroma galimybė susipažinti su šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais. Tokiu atveju taip pat taikomos šio Įstatymo 63 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 64 straipsnis ir 65 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys.

2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sprendimą dėl reorganizavimo išdalijimo būdu priima po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

66 straipsnis. Prievolių įvykdymo papildomas užtikrinimas reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių kreditoriams

1. Kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam to reikalaujančiam jos kreditoriui, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki viešo paskelbimo apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės.

2. Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo reorganizavimo sąlygų paskelbimo pirmos dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo.

3. Bendrovė gali neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jei jos įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.

4. Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, ar jų įstatų įregistravimo bei dokumentai dėl bendrovių, kurios po reorganizavimo pasibaigs, išregistravimo, jeigu nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to reikalaujančiam kreditoriui, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo.

5. Reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės obligacijų savininkai turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas kreditorių teises, o bendrovė obligacijų savininkų atžvilgiu turi šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytas teises ir pareigas.

67 straipsnis. Akcijų keitimas reorganizuojant bendroves

1. Reorganizuojamų bendrovių akcijos turi būti keičiamos į po reorganizavimo veiksiančių (reorganizuojant sukurtų naujų ir po reorganizavimo tęsiančių veiklą) bendrovių akcijas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

2. Po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkams gali būti skirstomos proporcingai arba neproporcingai reorganizuojamų bendrovių įstatiniam kapitalui.

3. Kai skaidant bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos proporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, šio Įstatymo 63 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 64 straipsnis, 65 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai ir 5 dalis netaikomi.

4. Kai skaidant bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, akcininkai, kurių akcijų nominali vertė mažesnė kaip 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo turi teisę pareikalauti, kad jų akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma bendrovė. Tokiam akcijų išpirkimui netaikomos šio Įstatymo 54 straipsnio nuostatos. Išpirktoms akcijoms taikoma šio straipsnio 4 dalis. Išperkamų akcijų apmokėjimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę paskutinių 6 mėnesių iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo šių akcijų rinkos kainą. Ginčus dėl atlyginimo už akcijas dydžio sprendžia teismas. Jei reikalaujamų išpirkti akcijų nominali vertė viršija 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, toliau pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas bendrovė negali būti reorganizuojama.

5. Po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės įgytos savos akcijos ar po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcijos, įgytos asmens, veikiančio savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, bei tos po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcijos, kurias yra įgijusi po reorganizavimo veiksianti bendrovė ar asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, į bendrovės, veiksiančios po reorganizavimo, akcijas nekeičiamos.

6. Keičiant akcijas į naujas po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas, po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkams akcijų kainos skirtumas gali būti išmokamas pinigais. Išmokos pinigais negali būti didesnės kaip 10 procentų akcininkų gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių naujų akcijų nominalios vertės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

68 straipsnis. Reorganizuojamų bendrovių turto, teisių ir pareigų perėjimas

1. Reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas.

2. Jei skaidomos bendrovės koks nors turtas pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirtas kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, šį turtą ar lėšas, gautas jį pardavus, perima visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės proporcingai nuosavo kapitalo, priskirto kiekvienai iš tų bendrovių pagal reorganizavimo sąlygas, daliai.

3. Jei skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirta kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, už ją solidariai atsako visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę už šią prievolę riboja nuosavo kapitalo, priskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis.

4. Kai skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas yra priskirta vienai iš po reorganizavimo veiksiančių bendrovių, už šią prievolę atsako ta bendrovė. Jei ji šios prievolės ar jos dalies neįvykdo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę (ar neįvykdytą jos dalį) solidariai atsako visos kitos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę riboja nuosavo kapitalo, paskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis.

5. Jei reorganizuojama bendrovė yra išleidusi kitokių nei akcijos vertybinių popierių, šių vertybinių popierių savininkams po reorganizavimo veiksiančiose bendrovėse suteikiamos teisės turi būti ne mažesnės, nei jie turėjo reorganizuotoje bendrovėje.

6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma, jeigu kitokių nei akcijos vertybinių popierių savininkas sutinka su jo teisių pakeitimu, taip pat jeigu kitokių nei akcijos išperkamų vertybinių popierių savininkui pagal reorganizavimo sąlygas suteikiama teisė reikalauti, kad šie vertybiniai popieriai būtų išperkami. Kitokie nei akcijos išperkami vertybiniai popieriai turi būti išpirkti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki sprendime išleisti šiuos vertybinius popierius nustatyto jų išpirkimo termino.

69 straipsnis. Reorganizavimo pabaiga

1. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrovės ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrovių pakeisti įstatai.

2. Iki bendrovės, kuri po reorganizavimo tęs veiklą, dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui sušaukiamas šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas tais atvejais, kai tai numatyta šiame Įstatyme ar reorganizavimo sąlygose. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti tiek po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, tiek po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkai, kuriems pagal reorganizavimo sąlygas priskirtos po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcijos.

3. Po reorganizavimo sukuriama nauja bendrovė įregistruojama po to, kai įvyko šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, išrinkęs pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamus bendrovės organus, kai yra išrinkti valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad valdyba sudaroma), bendrovės vadovas ir juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymuose nurodyti dokumentai.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti visuotiniai akcininkų susirinkimai gali spręsti visus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

5. Reorganizuota bendrovė pasibaigia nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

6. Reorganizuotos ir dalyvavusios reorganizavime bendrovės valdymo organų nariai, rengę ir įgyvendinę reorganizavimo sąlygas, bei pagal bendrovės sutartį su auditoriumi ar audito įmone reorganizavimo sąlygas vertinę ekspertai įstatymų nustatyta tvarka turi atlyginti dėl jų kaltės padarytą žalą tų bendrovių akcininkams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

70 straipsnis. Prijungimas prie bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso visos prijungiamos bendrovės akcijos

1. Prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra visų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė, netaikomi šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktai, 2, 3, 4 ir 5 dalys, 64 straipsnis, 65 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai, 5 ir 6 dalys, 67 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 69 straipsnio 6 dalis.

2. Prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra visų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė, netaikomas šio Įstatymo 62 straipsnis, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) apie reorganizavimą prijungimo būdu paskelbiama taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse ir šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje;

2) kiekvienam po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkui šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaroma galimybė susipažinti su šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais dokumentais. Tokiu atveju taip pat taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio 3 ir 4 dalys;

3) vienas ar keli po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, per 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje, turi teisę pareikalauti, kad būtų sušauktas po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau akcininkai šia teise nepasinaudoja.

3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas nešaukiamas, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam terminui priima po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės valdyba, jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas. Sprendimu dėl reorganizavimo patvirtinamos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės įstatai. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

70¹ straipsnis. Prijungimas prie bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 90 procentų prijungiamos bendrovės akcijų

1. Prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra ne mažiau kaip 90 procentų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė, nereikalaujama, kad po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) apie reorganizavimą prijungimo būdu paskelbiama taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse ir šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje;

2) kiekvienam po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkui šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaroma galimybė susipažinti su joje nurodytais dokumentais. Tokiu atveju taip pat taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys;

3) vienas ar keli po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, per 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje, turi teisę pareikalauti, kad būtų sušauktas po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau akcininkai šia teise nepasinaudoja.

2. Prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra ne mažiau kaip 90 procentų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė, netaikomos šio Įstatymo 63 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 64 straipsnis ir 65 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys, jeigu kitų prijungiamos bendrovės akcininkų reikalavimu bendrovė iki reorganizavimo pabaigos išperka jų akcijas. Akcijų išpirkimui taikomos šio Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies nuostatos.

3. Šis straipsnis netaikomas prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra visų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

71 straipsnis. Bendrovės atskyrimas

1. Bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam atskyrimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

72 straipsnis. Pertvarkymas

1. Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį:

1) uždarąją akcinę bendrovę;

2) valstybės įmonę;

3) savivaldybės įmonę;

4) žemės ūkio bendrovę;

5) kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

6) tikrąją ūkinę bendriją;

7) komanditinę ūkinę bendriją;

8) individualią įmonę;

9) viešąją įstaigą;

10) mažąją bendriją.

2. Uždaroji akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę ar į kitą šio straipsnio 1 dalies 2–10 punktuose išvardytų teisinių formų juridinį asmenį.

3. Bendrovė pertvarkoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir naujos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiu įstatymu.

4. Nemoki bendrovė negali būti pertvarkoma.

5. Sprendimą pertvarkyti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas pertvarkyti bendrovę priimamas, jei jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai).

6. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl bendrovės pertvarkymo turi būti patvirtinti naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai ir išrinkti (sudaryti) dalyvių susirinkimo renkami organai. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) naujos teisinės formos juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė;

2) naujos teisinės formos juridinio asmens veiklos tikslai;

3) pertvarkomos bendrovės akcininko tapimo naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai.

7. Apie sprendimą pertvarkyti bendrovę turi būti viešai paskelbta įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešta visiems bendrovės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie bendrovę bei naujos teisinės formos juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma ir buveinė.

8. Pertvarkant akcinę bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, be kita ko, turi būti uždaryta bendroji vertybinių popierių sąskaita Centriniame vertybinių popierių depozitoriume. Akcinėje bendrovėje, kuri pagal Vertybinių popierių įstatymą laikoma vertybinių popierių emitentu, be kita ko, turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti akcinės bendrovės akcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytam oficialiam siūlymui taikomos Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomus oficialius siūlymus, jeigu ši dalis nenustato kitaip. Oficialų siūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą pertvarkyti akcinę bendrovę. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keletas akcininkų. Oficialaus siūlymo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo pertvarkyti akcinę bendrovę priėmimo metu balsavę prieš ar nebalsavę.

10. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą pertvarkyti bendrovę, turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.

11. Nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę dienos ji įgyja pertvarkomos bendrovės teisinį statusą.

12. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turtas, už kurį išduodamos bendrovės akcijos, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje.

13. Šio straipsnio 12 dalyje nurodyto reikalavimo įvertinti tam tikrą turtą gali būti nesilaikoma, jeigu akcijos išduodamos:

1) už šio Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą turtą, kurio vertė nustatyta laikantis to straipsnio reikalavimų ir procedūrų;

2) už turtą, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, kurio vertė nustatyta pagal atskirų turto vienetų vertes iš praėjusių finansinių metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, laikantis šio Įstatymo 45¹ straipsnio procedūrų, nustatytų to straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam turtui.

14. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 45¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo dienos turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.

15. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų kapitalą. Jeigu pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę neužtenka šio juridinio asmens turto šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytam minimaliam įstatiniam kapitalui sudaryti arba įsipareigojimai viršija turto vertę, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai turi teisę mokėti papildomus įnašus.

16. Pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę, taip pat kitos įstatymuose numatytos teisinės formos juridinį asmenį į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, turi būti:

1) akcijų prospektas patvirtintas vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

2) išrinktas auditorius ar audito įmonė metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti.

17. Bendrovė gali būti pertvarkoma į valstybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra valstybė.

18. Bendrovė gali būti pertvarkoma į savivaldybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra savivaldybė.

19. Į žemės ūkio bendrovę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.

20. Į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 5 akcininkai.

21. Į tikrąją ūkinę bendriją arba komanditinę ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai.

22. (Neteko galios nuo 2012-09-01.)

23. Į individualią įmonę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkas yra vienas fizinis asmuo.

24. Į mažąją bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkai yra fiziniai asmenys ir jų yra ne daugiau kaip 10.

25. Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, suteiktas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas to pareikalavusiems kreditoriams ir atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės, taip pat pateikti įstatymuose nustatyti dokumentai. Pakeisti steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę priėmimo.

26. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-2075, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4016 (2012-07-04)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

73 straipsnis. Bendrovės likvidavimas

1. Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

2. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

3. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę.

4. Bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

5. Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių.

6. Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas šio Įstatymo nustatyta tvarka.

7. Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas „likviduojama“.

8. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena.

9. Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

10. Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti visi Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie bendrovę.

11. Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save.

12. Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis Civilinio kodekso 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

13. Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.

14. Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti veiksmai.

15. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

16. Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto.

17. Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XII-1072, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10459

74 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija

1. Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.

2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:

1) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus;

3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

5) sudaryti bendrovės likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;

7) panaikinti bendrovės interneto svetainės adresą, jeigu bendrovė jį turi.

3. Jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.

4. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Devintasis skirsnis

UŽSIENIO BENDROVIŲ FILIALAI

75 straipsnis. Užsienio bendrovių filialų steigimas, veikla ir veiklos nutraukimas

1. Užsienio bendrovių filialais laikomi:

1) Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtų bendrovių filialai;

2) Europos ekonominės erdvės susitarimo 77 straipsnyje bei XXII priedo 8 punkte nurodytose valstybėse įsteigtų bendrovių filialai;

3) kitose šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nenurodytose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų, kurių teisinės formos yra panašios į bendrovių teisines formas, filialai.

2. Užsienio bendrovės filialas laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.

3. Juridinių asmenų registrui pateikiami tik šio Įstatymo 76 straipsnyje nurodyti dokumentai ir 77 straipsnyje nurodyti duomenys. Už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui atsako užsienio bendrovės filialo vadovas.

4. Užsienio bendrovių filialų dokumentuose, kuriuos jie naudoja turėdami santykių su kitais asmenimis, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę bei nurodytas registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie užsienio bendrovės filialą, ir užsienio bendrovės filialo kodas. Registras, kuriame įregistruota užsienio bendrovė, nenurodomas, jei užsienio bendrovei taikoma teisė nereikalauja įregistravimo.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti ir užsienio bendrovės filialo interneto svetainėje, jeigu jis ją turi.

6. Užsienio bendrovės filialas savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

7. Apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą filialo vadovas turi viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šiame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys ir terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo viešo paskelbimo dienos.

8. Viešai paskelbus apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą, užsienio bendrovės filialo kreditoriai turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę ar kad užsienio bendrovė, kuriai priklauso filialas, suteiktų papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Ginčus dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.

9. Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl užsienio bendrovės filialo išregistravimo, jeigu nėra įvykdytos prievolės ar papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to pareikalavusiems kreditoriams, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo.

10. Veiklą nutraukusio užsienio bendrovės filialo dokumentai iki filialo išregistravimo perduodami saugoti įmonėms Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Papildymas 11 dalimi įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema:

11. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 7, 9, 10 dalys.

Papildymas 12 dalimi įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema:

12. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie nemokumo procedūrų (bankroto, restruktūrizavimo ar kitų analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas turi apie tai nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu.

Papildymas 13 dalimi įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema:

13. Užsienio bendrovės filialas filialo vadovo iniciatyva turi būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XII-985, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09904

76 straipsnis. Juridinių asmenų registrui pateikiami užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai

1. Juridinių asmenų registrui turi būti pateikiami šie užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai:

1) registro, kuriame saugoma užsienio bendrovės byla, išrašas, patvirtinantis, kad užsienio bendrovė įregistruota registre;

2) užsienio bendrovės steigimo dokumentai, steigimo sutartis ir įstatai, jeigu tai yra atskiri dokumentai, taip pat visi šių dokumentų pakeitimai;

3) užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), taip pat, jeigu sudaromi, metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis metinis pranešimas (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę;

4) dokumentai, patvirtinantys nemokiai bendrovei taikomas procedūras.

2. Jeigu šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis kitokiais, negu Europos Sąjungoje taikomi, reikalavimais, turi būti sudarytas ir vietoj šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio juridinių asmenų registrui pateiktas užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai turi būti legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tarptautinių sutarčių nustatytus atvejus.

4. Šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos užsienio bendrovės, įsteigusios daugiau nei vieną filialą, gali pasirinkti, kurio filialo byloje bus saugomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Tokiu atveju kitų filialų bylose turi būti nurodytas tokio pasirinkto filialo pavadinimas, kodas ir registro tvarkytojas.

5. Šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsienio bendrovės be dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, bent kartą per metus juridinių asmenų registrui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį užsienio bendrovės pasirašyto kapitalo dydį, jeigu pasirašyto kapitalo dydis nėra nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose dokumentuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XII-985, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09904

77 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys apie užsienio bendrovę ir jos filialą

1. Juridinių asmenų registre apie užsienio bendrovę ir jos filialą nurodomi šie duomenys:

1) filialo adresas;

2) filialo veikla;

3) užsienio bendrovės pavadinimas ir teisinė forma bei filialo pavadinimas, jeigu jis skiriasi nuo užsienio bendrovės pavadinimo;

4) duomenys apie asmenis, kurie kaip užsienio bendrovės organų nariai veikia užsienio bendrovės vardu esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teismo procesuose, jų paskyrimo bei įgaliojimų pabaigos datos;

5) duomenys apie tai, ar šios dalies 4 punkte nurodyti asmenys, veikdami užsienio bendrovės vardu, gali veikti vienvaldiškai ar privalo veikti bendrai, jų teisių ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas;

6) duomenys apie filialo vadovą, jo paskyrimo bei įgaliojimų pabaigos datos ir parašo pavyzdys;

7) užsienio bendrovės likvidatorių paskyrimo data, kai bendrovė likviduojama, duomenys apie likvidatorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;

8) užsienio bendrovės pasibaigimo data;

9) filialo veiklos nutraukimo data.

2. Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registre, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų, taip pat nurodomas registras, kuriame laikoma užsienio bendrovės byla, ir bendrovės numeris tame registre.

3. Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registre, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų, taip pat nurodomi šie duomenys:

1) užsienio bendrovei taikoma teisė;

2) užsienio bendrovės teisinė forma, buveinė, veiklos sritis;

3) jei pagal užsienio bendrovei taikomą teisę reikia įregistravimo – registras, kuriame įregistruota užsienio bendrovė, ir jos registravimo numeris tame registre;

4) užsienio bendrovės pasirašyto kapitalo dydis, jeigu šis dydis nėra pažymėtas užsienio bendrovės steigimo dokumentuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

DEŠIMTASIS skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ir įstatymo įsigaliojimas

78 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šio Įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 26¹, 26², 30² ir 30³ straipsnių nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus.

2. Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų viešas platinimas nepatenka į vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo sritį ir šių vertybinių popierių bendra pardavimo vertė viršija 100 tūkstančių eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų platinimą turi būti parengtas informacinis dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie akcinę bendrovę ir siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba uždarąją akcinę bendrovę ir siūlomas obligacijas, ir sudaryta galimybė su juo susipažinti vertybinių popierių įsigyti ketinantiems asmenims. Lietuvos bankas detalizuoja informacinio dokumento turinį ir nustato atvejus, kada šio dokumento parengti nereikalaujama.

TAR pastaba. 78 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sprendimą dėl obligacijų emisijos priėmė įsigaliojus (2016-11-01)
 įstatymui Nr. XII-2444.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

Nr. XII-2444, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17729

3. Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.

4. Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

5. Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui numatoma pateikti po šios datos, įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė bendrovės steigimo sutartyje ar steigimo akte ir įstatuose nurodomi eurais euro centų tikslumu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

6. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti bendrovės įstatus priimtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pakeisti įstatai juridinių asmenų registro tvarkytojui numatomi pateikti po šios datos, įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė įstatuose nurodomi eurais euro centų tikslumu. Akcijų nominalios vertės išraiška litais pakeičiama į išraišką eurais euro centų tikslumu Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta tvarka. Įstatinio kapitalo dydis lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu sumai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

7. Bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatų keitimą, kai jie keičiami dėl įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais, ir kitų dėl euro įvedimo atsirandančių pareigų vykdymą šis Įstatymas reglamentuoja tiek, kiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas nenustato kitaip.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

8. Nuo 2015 m. sausio 1 d. juridinių asmenų registrui pateikiamuose bendrovių įstatuose įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė turi būti nurodyti eurais euro centų tikslumu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01)

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

Nr. XII-594, 2013-11-14, Žin., 2013, Nr. 120-6058 (2013-11-23)

79 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

2. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528 (Žin., 1994, Nr. 55-1046, Nr. 102-2050; 1995, Nr. 21-492, Nr. 41-993,Nr. 107-2393; 1996, Nr. 1-4, Nr. 100-2257, Nr. 126-2947; 1997, Nr. 69-1739; 1998, Nr. 36-961, Nr. 115-3246; 1999, Nr. 86-2562; 2000, Nr. 15-380, Nr. 28-760; 2001, Nr. 34-1125) taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti iki 2001m. birželio 30 d.

3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (Žin., 2000, Nr. 64-1914, Nr. 113-3614; 2001, Nr. 112-4081; 2002, Nr. 43-1607, Nr. 72-3013, Nr. 101-4495, Nr. 124-5628) taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti nuo 2001 m. liepos 1 d. iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

4. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „bendrovės administracijos vadovas“ atitinka sąvoką „bendrovės vadovas“.

5. Šiame Įstatyme nustatytos normos dėl bendrovių registravimo juridinių asmenų registre bei juridinių asmenų registro tvarkytojo pareigos paskelbti apie šiame Įstatyme nurodytus skelbtinus faktus įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

6. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

1) bendrovės, jų filialai ir atstovybės bei jų dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre;

2) dokumentai, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui, pateikiami Įmonių rejestro tvarkytojui;

3) terminai, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais turi būti skaičiuojami nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie šiame Įstatyme nurodytus faktus, skaičiuojami nuo nustatytų dokumentų gavimo Įmonių rejestre.

7. Nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

1) Įmonių rejestre kaupti dokumentai ir duomenys laikomi juridinių asmenų registro dokumentais ir duomenimis;

2) Įmonių rejestre įregistruotos bendrovės, jų filialai ir atstovybės laikomi įregistruotais juridinių asmenų registre.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 50) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

2. 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės narės įstatymai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 100).

3. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/63/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/855/EEB ir 82/891/EEB dėl reikalavimo, kad jungiant arba skaidant akcines bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą (OL 2007 L 300, p. 47).

4. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL 2007 L 184, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

5. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (OL 2009 L 258, p. 11).

6. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/102/EB bendrovių teisės srityje dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių (OL 2009 L 258, p. 20).

7. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/109/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB bei Direktyvos 2005/56/EB nuostatas dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves (OL 2009 L 259, p. 14).

8. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/35/ES dėl akcinių bendrovių jungimo (OL 2011 L 110, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

9. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL 2012 L 315, p. 74), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

10. 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos (OL 2012 L 156, p. 1).

TAR pastaba. Papildymas 10 punktu įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema.

Priedo pakeitimai:

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

Nr. XII-985, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09904

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-120, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 113-3614 (2000 12 30)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 78 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-662, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4081 (2001-12-30)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-844, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 43-1607 (2002-04-26)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-998, 2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 72-3013 (2002-07-17)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1124, 2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 101-4495 (2002-10-23)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1275, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5628 (2002-12-27)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 20, 24, 27, 32 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1889, 2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5574 (2003-12-30)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

Pastaba: Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528 taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti iki 2001m. birželio 30 d.; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti nuo  2001 m. liepos 1 d. iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 33 (2004-03-02)

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-271, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 84-3109 (2005-07-12)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 13, 44, 46, 48, 55, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-715, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2964 (2006-07-14)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 1, 14, 46, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2, 7, 8, 9, 12, 18, 20, 32, 34, 37, 45, 58 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 36 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 ir 5 straipsniai įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1015, 2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-489 (2007-01-30)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 15, 45, 52, 53, 58, 59, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 78 STRAIPSNIO 1 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad bendrovės, kurios akcininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, tvirtinama tik audituota metinė finansinė atskaitomybė, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1540, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2378 (2008-06-03)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 13, 15, 24, 34, 39, 44, 49, 51, 52, 53, 54, 56, 60 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 1, 57 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1805, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5241 (2008-11-25)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 29, 34, 35, 37, 63, 64, 65, 70, 74, 75 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1), 26(1), 26(2), 30(1), 30(2), 30(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15, 16, 17, 19, 20, 21 ir 38 straipsniai įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)

FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMAS

Įstatymo taikymą nusakantis įstatymas.

Pranešimas apie banko visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatyti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalių, 26 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. Be to, banko visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl banko įstatinio kapitalo padidinimo papildomais valstybės įnašais ar kiti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, turi teisę dalyvauti ir kalbėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Šis atstovas taip pat turi Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises.

Kai valstybė įsigyja naujai išleistas banko akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7, 10, 11, 12, 14, 17, 18, 26, 26(1), 32, 34, 35, 37, 41, 45, 47, 48, 53, 57, 62, 63, 65, 72, 73, 74, 75, 77, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, 10 straipsnį, 11 straipsnį, 15 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 23 straipsnį, 24 straipsnį, 25 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnį, 29 straipsnį ir 32 straipsnį, įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnis, 11 straipsnis, 15 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnis, 24 straipsnis, 25 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnis ir 29 straipsnis įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-611, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-22 (2010-01-05)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 4, 7, 12, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1489, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3966 (2011-07-05)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 20, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 69, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 65(1), 70(1) STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 37, 44, 57 IR 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šios įstatymas įsigalioja 2012-01-01.

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1890, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-113 (2012-01-06)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1798, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7565 (2011-12-28)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 42, 58, 59, 60, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 60(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2075, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4016 (2012-07-04)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 72 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-445, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3765 (2013-07-13)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-594, 2013-11-14, Žin., 2013, Nr. 120-6058 (2013-11-23)

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 11, 12, 41(1), 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-912, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07641

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 19, 20, 24, 25, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 44, 54, 59, 60-1, 63, 67, 69, 72 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45-2 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

Pastaba: Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatos ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos bendrovėse renkant naują valdybą ir stebėtojų tarybą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkta valdyba ar stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka iki kadencijos, kuriai ji buvo išrinkta, pabaigos arba iki bus išrinkta nauja valdyba ar stebėtojų taryba.

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-985, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09904

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 75, 76 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema.

Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1072, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10459

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1092, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12714

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1224, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14524

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2062, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19173

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2444, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17729

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-465, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10825

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas