Suvestinė redakcija nuo 2026-06-30 iki 2026-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 56-1648, i. k. 1001010ISTAIII-1756
Nauja redakcija nuo 2026-01-10:
Nr. XV-274, 2025-06-12, paskelbta TAR 2025-06-20, i. k. 2025-11219
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija
1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.
3. Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akvakultūra – vandens organizmų auginimas ir (arba) veisimas taikant metodus, kuriais siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją.
2. Akvakultūros produktai – bet kurios savo gyvenimo stadijos vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.
3. Akvakultūros produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, žuvų augintojų įsteigtas akvakultūros produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos.
4. Akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai.
5. Atrankioji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kurios tikslas – gaudyti tam tikro dydžio ir (arba) rūšių žuvis, nesugaunant ir nesužalojant kitų žuvų.
6. Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (arba) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.
7. Atviroji jūra – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 22 dalyje.
8. Europos Sąjungos vandenys – kaip apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
9. Europos Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ir registruotas Europos Sąjungoje.
10. Geografinis žvejybos rajonas – geografinio žvejybos zonų klasifikavimo vienetu laikomas jūros rajonas, įvardijamas nurodant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) parajonį, kvadratą ar pakvadratį arba, kur tai galioja, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) statistinį stačiakampį, žvejybos pastangų zoną, ekonominę zoną arba geografinėmis koordinatėmis apibrėžtą rajoną.
11. Individualios žvejybos galimybės – ūkio subjektui skirta Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis.
12. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.
13. Jūrų vandenys – valstybių teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra.
14. Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, kol tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.
15. Lietuvos Respublikos žūklės laivas – Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotas žūklės laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam išduotą Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą.
16. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas – žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduodamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas dokumentas.
17. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas – su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas.
18. Pasyviosios žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant nebūtina užtikrinti jo aktyvaus judėjimo.
19. Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).
20. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą – ūkio subjektui suteikiama teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą, kurią jis gali perleisti šio įstatymo nustatyta tvarka.
21. Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.
22. Pirminis žvejybos produktų pardavimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba jų pardavimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.
23. Pirminis žvejybos produktų supirkėjas – ūkio subjektas arba žvejybos produktų gamintojų organizacija, vykdantys pirminį žvejybos produktų supirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
24. Pirminis žvejybos produktų supirkimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, supirkimas arba jų supirkimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.
25. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.
26. Priekrantės žvejyba – žvejyba žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.
27. Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones.
28. Regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti pripažįstamą kompetenciją nustatyti žuvų išteklių, kurie jai buvo priskirti pagal jos įkūrimo konvenciją arba pagal susitarimą, išsaugojimo ir valdymo priemones.
29. Specialioji žvejyba – žvejyba mokslinių ar veterinarinių tyrimų, stebėsenos, žuvivaisos, biologinės melioracijos, mokymo tikslais.
30. Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti.
31. Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara) ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.
32. Tarpšakinė žuvininkystės organizacija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti ūkio subjektus, užsiimančius žuvininkystės produktų gamyba, prekyba ir (arba) perdirbimu, įsteigta žuvininkystės produktų rinkai plėtoti ir pardavimo sąlygoms gerinti.
33. Tolimieji žvejybos rajonai – besiribojančių su jūrų vandenimis (išskyrus Baltijos jūrą) valstybių išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra, įskaitant toliau nei Baltijos jūra esančius regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojamus rajonus.
34. Tvenkinių akvakultūra – vandens organizmų veisimas, auginimas ir gaudymas akvakultūros tvenkiniuose.
35. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.
36. Uždaroji akvakultūros sistema – uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai.
40. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą tvarką.
41. Verslinės žvejybos įrankiai – teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.
42. Vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys.
43. Vidaus vandenų žvejybos laivas – laivas, naudojamas vidaus vandenyse žuvų ištekliams gaudyti komerciniais tikslais.
44. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai žuvininkystės veiklai, pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme.
45. Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą.
46. Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvininkystę reglamentuojančių ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų fizinių asmenų ir ūkio subjektų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
48. Žuvininkystės produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą (žuvininkystės produktų gamyba, įskaitant žuvų auginimą ir gaudymą) ir pirminį perdirbimą (apdorojimas, kurio metu iš žuvininkystės produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žuvininkystės produktas).
49. Žuvininkystės produktų perdirbimas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 21 dalyje.
51. Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas ir jų perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.
52. Žuvų augintojas – ūkio subjektas, auginantis žuvis gėlame ar jūros vandenyje, sudarydamas joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.
53. Žuvų išgaudymo duobė – žuvims išgaudyti skirta speciali duobė, kurioje jos susikaupia nuleidžiant vandenį iš akvakultūros tvenkinio.
54. Žuvų ištekliai – visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis.
55. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.
56. Žuvų išteklių naudotojas – ūkio subjektas, turintis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos arba privataus vidaus vandenų telkinio savininko suteiktą teisę naudoti žuvų išteklius šio įstatymo nustatyta tvarka, arba privataus vidaus vandenų telkinio savininkas.
57. Žūklės laivas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 33 dalyje.
58. Žvejyba – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje.
60. Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreiškiama leidžiamu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.
61. Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu.
62. Žvejybos laivas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje.
63. Žvejybos leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejybos laivu vykdyti žvejybos veiklą, išvardytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje, jame nurodytomis sąlygomis.
64. Žvejybos limitas – vidaus vandenų telkiniui nustatytas arba didžiausias galimas sugauti žuvų kiekis arba žvejybos įrankių arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius.
65. Žvejybos pajėgumas – žūklės laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žūklės laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW). Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu.
66. Žvejybos pastangos – žūklės laivo pajėgumo ir žvejybos trukmės sandauga. Laivų grupės žvejybos pastangos yra visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma.
68. Žvejybos priežiūra – žvejybos veiklos stebėjimas, remiantis stebėjimu, vykdomu inspektavimo laivais, oficialiais orlaiviais, oficialiomis nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis (RPAS), transporto priemonėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant techninius aptikimo bei identifikavimo metodus siekiant užtikrinti žuvininkystės kontrolę.
69. Žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.
70. Žvejybos produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, versline žvejyba užsiimančių žuvų išteklių naudotojų įsteigtas žvejybos produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos.
71. Žvejybos stebėtojas – fizinis asmuo, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos įgaliotas stebėti, kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivo kapitonas ir kiti įgulos nariai laikosi žvejybos srities teisės aktų.
3 straipsnis. Žuvininkystės sektoriaus valstybinis valdymas
1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:
1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvininkystės kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;
2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse;
2. Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui patarti ir siūlymams bei rekomendacijoms žuvininkystės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti steigiama Žuvininkystės taryba, sudaroma iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Žuvininkystės tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.
4 straipsnis. Žuvininkystės produktų gamyba
5 straipsnis. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos
1. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų valdytoja yra Žemės ūkio ministerija. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytoja yra žemės ūkio ministro įgaliota institucija – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija.
2. Už žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.
3. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija atlieka nacionalinio korespondento, atsakingo už informacijos apie Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos rengimą ir įgyvendinimą mainus su Europos Komisija, funkcijas.
4. Informacija apie žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse, vidaus vandenų biologiniais duomenimis ir kita informacija disponuoja, ją valdo ir naudoja Aplinkos ministerija arba aplinkos ministro įgaliota institucija.
5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, tvirtina šio registro nuostatus ir skiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.
6. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai.
7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.
8. Ūkio subjektai, užsiimantys žuvininkyste, teikia Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus duomenis ar duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos žuvininkystės būklei įvertinti ir analizei atlikti, pagal kompetenciją žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos arba aplinkos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas
1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.
2. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:
3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jeigu, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vidaus vandenų telkinyje blogėja.
4. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.
5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.
II SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės
1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:
3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl veiklos, atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.
2. Patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką ir įkainius jūrų vandenyse nustato žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.
8 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų pareigos
Žuvų išteklių naudotojai privalo:
2) laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų;
3) skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir saugoti, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras;
4) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o atsiradus žalingiems padariniams nedelsdami juos šalinti ir apie tai informuoti Aplinkos ministeriją bei privačių vidaus vandenų telkinių savininkus;
6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos pareigūnų reikalavimus;
7) pildyti žvejybos žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse;
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS IR ŽŪKLĖS LAIVAI
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula
1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos žūklės laivai
1. Lietuvos Respublikos žūklės laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, o vidaus vandenyse žvejojantys laivai – į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašą, kurį žemės ūkio ministro nustatyta tvarka sudaro žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
2. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas išduodamas įtraukus žūklės laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą išduoda žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
3. Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žūklės laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede.
11 straipsnis. Žvejybos pajėgumas
1. Lietuvos Respublikos žūklės laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise arba kitu teisėtu pagrindu priklausančio žūklės laivo nuomos be įgulos sutarties (angl. bareboat charter) atveju Lietuvos Respublikos žūklės laivo nuomininkui nuosavybės teise arba kitu teisėtu pagrindu priklauso Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žūklės laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.
2. Laisvas žvejybos pajėgumas gali būti panaudotas įtraukiant žūklės laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą arba didinant įtraukto į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žūklės laivo žvejybos pajėgumą.
3. Kai fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija įgyja nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos žūklės laivą, laikoma, kad nuosavybės teisė į šio žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodytą žvejybos pajėgumą pereina kartu su Lietuvos Respublikos žūklės laivu, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žūklės laivo žvejybos pajėgumą pereina kartu su nuosavybės teise į tą žūklės laivą, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žūklės laivą perleidžiama be šio žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodyto žvejybos pajėgumo, prieš Lietuvos Respublikos žūklės laivo nuosavybės teisės perleidimą turi būti panaikintas to Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas.
4. Žvejybos pajėgumo apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras. Žvejybos pajėgumo apskaitą tvarko Žuvininkystės tarnyba.
5. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, neturintys teisės įregistruoti laivo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nuosavybės teisės ar kitų teisių į Lietuvos Respublikos žūklės laivo žvejybos pajėgumą ir į laisvą žvejybos pajėgumą įgyti negali.
6. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie Lietuvos Respublikos žūklės laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikavimas
1. Ūkio subjektas, kuriam išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, prieš sumontuodamas naują arba prieš pakeisdamas ar techniškai modifikuodamas esamą Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomąjį variklį, apie tai informuoja Žuvininkystės tarnybą jos nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos žūklės laivų naujų varomųjų variklių, pakeičiamųjų varomųjų variklių ir techniškai modifikuotų varomųjų variklių, kurių galia didesnė kaip 120 kilovatų (kW), išskyrus tik pasyviosios žvejybos įrankius naudojančius laivus, pagalbinius laivus ir tik akvakultūroje naudojamus laivus, galią sertifikuoja Žuvininkystės tarnyba arba turinčios technines galimybes atlikti laivų variklių galios sertifikavimą klasifikacinės bendrovės (toliau – klasifikacinės bendrovės), arba laivų variklių gamintojai.
3. Sumontavęs naują arba pakeitęs ar techniškai modifikavęs esamą varomąjį variklį, ūkio subjektas kreipiasi į Žuvininkystės tarnybą arba klasifikacinę bendrovę, arba laivų variklių gamintoją dėl sertifikato, kad Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomasis variklis nėra pajėgus pasiekti didesnės, negu sertifikate nustatyta didžiausia ilgalaikė variklio galia, galios, (toliau – Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikatas) išdavimo.
4. Lietuvos transporto saugos administracija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos žūklės laive sumontuotas naujas arba pakeistas ar techniškai modifikuotas esamas varomasis variklis, bet ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikato, apie tai praneša Žuvininkystės tarnybai.
5. Žemės ūkio ministras nustato Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomųjų variklių galios sertifikavimo tvarką. Žuvininkystės tarnyba tvirtina atrankos Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomojo variklio galios patikrai planą ir atlieka Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomojo variklio galios patikrą.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, liudijimo pakeitimas ir liudijimo galiojimo panaikinimas
1. Ūkio subjekto valdomas žūklės laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:
3) žūklės laivas yra registruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;
4) ūkio subjektas turi galiojantį leidimą laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava;
6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas tam žūklės laivui, dėl kurio kreipiamasi;
7) žūklės laivas nėra registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre kitoje valstybėje narėje;
8) įtraukus žūklės laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, neviršijamas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis;
9) ūkio subjektas turi ne mažesnio kaip žūklės laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą, žvejybos pajėgumo dydžio laisvą žvejybos pajėgumą. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, reikalingam moksliniams tyrimams atlikti, prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą vykdyti žvejybą tik mokslinių tyrimų tikslais;
10) nėra galutinai panaikintas žūklės laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą, anksčiau išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nustatytą taškų skaičiavimo sistemą.
2. Dėl vieno žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas gali būti išduodamas tik vienam ūkio subjektui. Lietuvos Respublikos žūklės laivą verslinei žvejybai gali naudoti tik tas ūkio subjektas, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas.
3. Prašymas išduoti Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.
5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
6. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas sustabdomas, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu priimamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žūklės laivą šio įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) sukauptas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytas taškų skaičius;
3) ūkio subjektas pateikia Žuvininkystės tarnybai informaciją apie numatomą Lietuvos Respublikos žūklės laivo naujo varomojo variklio sumontavimą arba esamo pakeitimą ar techninį modifikavimą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas sustabdomas nuo numatomų atlikti Lietuvos Respublikos žūklės laivo naujo varomojo variklio sumontavimo arba esamo pakeitimo ar techninio modifikavimo darbų pradžios;
4) nustatoma, kad žvejojama su Lietuvos Respublikos žūklės laivu, kurio žvejybos pajėgumas viršija nurodytąjį Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime, arba kad Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomasis variklis pakeistas nauju ar techniškai modifikuotas ir ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikato.
7. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to liudijimo galiojimas:
1) panaikinamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žūklės laivą arba baigiasi sprendimo sulaikyti Lietuvos Respublikos žūklės laivą galiojimas šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis;
3) atlikus naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikavimą, patvirtinama, kad naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galia nepasikeitė ir atitinka nurodytą Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime.
8. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas turi būti keičiamas, atitinkamai keičiant duomenis Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) dėl atlikto Lietuvos Respublikos žūklės laivo modifikavimo pasikeičia Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodyti duomenys apie žvejybos pajėgumą, jeigu ūkio subjektas turi laisvą žvejybos pajėgumą, kuris panaudojamas padidinant Lietuvos Respublikos žūklės laivo žvejybos pajėgumą, ir yra įvykdyti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
9. Pakeitus Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą, anksčiau tam pačiam žūklės laivui išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas laikomas negaliojančiu.
10. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas panaikinamas be teisės kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju;
2) sukauptas Reglamento (EB) 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytas taškų skaičius.
11. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas panaikinamas su teise kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo ir žūklės laivas išbraukiamas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos žūklės laivas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro;
12. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
IV SKYRIUS
VERSLINĖ ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE
14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse
1. Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė stintų žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.
2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato aplinkos ministras. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose verslinė žvejyba leidžiama aplinkos ministro leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais ir būdais, nedraudžiamu laiku pagal visų vandens telkinio savininkų bendrai nustatytą tvarką.
3. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.
4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
5. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali tik gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą.
6. Žvejybos limitai, išreikšti tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.
15 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytų priežasčių, pakartotinai ši teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.
2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.
3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
3) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į turėtą žvejybos kvotą, neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;
4) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.
4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (arba) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:
1) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus ūkio subjektas žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (-ioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
4) balai mažinami 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 10 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus.
5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą.
6. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu. Nustačius žvejybos limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro.
7. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio dienos.
8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.
10. Nustačius naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.
13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.
14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises.
17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.
19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
20. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.
21. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.
22. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
23. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.
16 straipsnis. Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimas
1. Žvejybos kvota, išreikšta tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, skiriama ūkio subjektui suteikus jam teisę į žvejybos kvotą.
17 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
a) šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 3 mėnesiams;
2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo dienos skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
3) ūkio subjektas padarė du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;
4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama.
18 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas
1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama ir atitinkamai mažinamas tam vidaus vandenų telkiniui nustatytas žvejybos limitas.
2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.
3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:
1) nuo paraiškos pateikimo aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai dienos neperleisti žvejybos kvotos arba jos dalies kitam ūkio subjektui;
4. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
5. Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, apskaičiuojama ir išmokama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 metais iš verslinės žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones. Išmoką aplinkos ministro nustatyta tvarka išmoka aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga iš Aplinkos ministerijai šiam įstatymui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
19 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu.
2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
3. Prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija, gavusi prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, išsiunčia automatinį pranešimą apie gauto prašymo statusą, jeigu trūksta duomenų arba jie neteisingi, apie tai informuoja pareiškėją.
4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
5. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.
6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
7. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
8. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (arba) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.
9. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
20 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai
1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais, arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį žvejybos įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus.
V SKYRIUS
VERSLINĖ ŽVEJYBA JŪRŲ VANDENYSE
21 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse
2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žūklės laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žūklės laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.
3. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.
4. Žvejybos teisių suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos darbuotojų (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio).
5. Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali skirti vieną atstovą į Žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
7. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs.
9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.
10. Žemės ūkio ministras tvirtina atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus.
11. Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ūkio subjektams atskirai ar kartu valdantiems Lietuvos Respublikos žūklės laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.
12. Žvejybos teisių suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio dienos.
13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.
14. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas.
15. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio dienos.
22 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
1. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.
2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.
3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, tos pačios arba Lietuvos Respublikai tenkančiomis didesnės vertės žvejybos galimybių dalimi arba Lietuvos Respublikai tenkančia ne daugiau kaip 30 procentų mažesnės vertės žvejybos galimybių dalimi. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija gali leisti apsikeisti Lietuvos Respublikai tenkančia daugiau kaip 30 procentų mažesnės vertės žvejybos galimybių dalimi, jeigu apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės išlyginimas bus vykdomas per kelis apsikeitimus pagal iš anksto sudarytą susitarimą su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava.
4. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.
5. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.
6. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis arba perleidžia savo individualias žvejybos galimybes ar jų dalį, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti individualias žvejybos galimybes ar jų dalį perleidęs ūkio subjektas arba ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes, negu jam buvo skirta, turi sumokėti 5 procentų atitinkamai nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės arba apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo lėšų sumą, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektai būna iš anksto susitarę dėl apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių išlyginimo per kelis apsikeitimus arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai tarpusavyje keičiasi ar tarpusavyje perleidžia vienas kitam individualias žvejybos galimybes.
7. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis, kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
8. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus.
9. Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.
23 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.
24 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius
1. Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.
2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.
3. Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žūklės laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.
4. Vienu Lietuvos Respublikos žūklės laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.
5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 15 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.
6. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo.
25 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žūklės laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žūklės laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.
2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, (toliau – pasirinkti metai) iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.
3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.
4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.
5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.
7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje arba 27 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo, išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.
8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.
10. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žūklės laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį.
12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.
26 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai
1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 25 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu bent 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (toliau – pažeidimas), kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.
4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 15 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.
5. Jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 40 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.
27 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 25 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.
3. Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės bent 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žūklės laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.
28 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
1. Teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas viršijo individualias žvejybos galimybes, jo teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio, sustabdoma vieniems kalendoriniams metams. Jeigu turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes, negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai 2 ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.
2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės.
3. Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi, negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą.
4. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą darbo dieną po to, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes, negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nustatytą taškų skaičiavimo sistemą, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žūklės laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas, priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus pažeidimo padarymo kalendoriniais metais ūkio subjektas buvo panaudojęs tuo Lietuvos Respublikos žūklės laivu.
6. Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama;
4) nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemoka už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta.
7. Jeigu per šio straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą.
9. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Ūkio subjekto verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama.
10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta.
29 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes perleidimas
1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.
2. Teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
30 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.
2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
3. Jeigu ūkio subjekto, perleidusio visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis.
4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.
31 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
1. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjo už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius dalies, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas;
3. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;
3) ūkio subjektas per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;
4. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nustatytą taškų skaičiavimo sistemą, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žūklės laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žūklės laivui.
5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas nevykdė verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;
2) ūkio subjektas nesumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;
3) jeigu ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.
6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
7. Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių, turi būti panaikinamas verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui. Panaikinus dalį teisės naudoti žvejybos įrankius, verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, turi būti keičiamas.
8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje ir 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.
32 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas
1. Ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žūklės laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.
2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
33 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir galiojimo panaikinimas
1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jeigu ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.
2. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams:
1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes, išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos, ar individualias žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;
2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį;
3) ūkio subjektas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žūklės laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žūklės laivui eksploatuoti, galiojimas;
4) Lietuvos Respublikos žūklės laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
5) ūkio subjektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jeigu jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;
6) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žūklės laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:
a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žūklės laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žūklės laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žūklės laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro;
b) užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su savo vėliava laikotarpiu, kai tas žūklės laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius, (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė) arba nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius išbraukė tą žūklės laivą iš tos užsienio valstybės laivyno registro;
7) nėra sustabdyta verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. Ši sąlyga netaikoma, kai žvejybą planuojama vykdyti tik mokslinių tyrimų tikslais;
4. Prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
5. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.
7. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju – kai užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina savo išduoto žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi;
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 69 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą;
3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žūklės laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, arba iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams;
5) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, – kai užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo savo išduoto žvejybos leidimo galiojimą;
8. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju – kai užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina savo išduoto žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą;
2) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;
5) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, – kai užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina savo išduoto žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą;
6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;
7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;
9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
10. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) panaikinamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
3) Lietuvos Respublikos žūklės laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
4) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, – kai užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina savo išduoto žvejybos leidimo galiojimą;
6) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žūklės laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas;
7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;
34 straipsnis. Žvejybos leidimų žvejybos ne žūklės laivais veiklai vykdyti išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir galiojimo panaikinimas
1. Žvejybos leidimus žvejybos ne žūklės laivais veiklai vykdyti išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
2. Žvejybos leidimas žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams:
1) ūkio subjektas turi galiojantį leidimą žvejybos ne žūklės laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava;
2) ūkio subjektas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti žvejybos veiklą tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti, ir nėra sustabdytas žvejybos leidimo, išduoto dėl to paties Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, galiojimas;
3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
4) ūkio subjektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jeigu jos taikomos žvejybos leidimui žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti išduoti;
3. Prašymas išduoti žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti gavimo dienos išduoda žvejybos leidimą ne žūklės laivui arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
5. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas žvejybos leidimui žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.
6. Žvejybos leidimo žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 69 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą;
7. Žvejybos leidimo žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti žvejybos veikla jūrų vandenyse atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
8. Žvejybos leidimas žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti keičiamas, jeigu pasikeičia leidime nurodytos žvejybos veiklos sąlygos.
9. Žvejybos leidimo žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas žvejybos leidimas žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
3) išduodant žvejybos leidimą žvejybos ne žūklės laivu veiklai vykdyti buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
VI SKYRIUS
MĖGĖJŲ IR SPECIALIOJI ŽVEJYBA
35 straipsnis. Mėgėjų žvejyba
36 straipsnis. Specialioji žvejyba
1. Specialiosios žvejybos tvarką jūrų vandenyse nustato žemės ūkio ministras, o vidaus vandenyse – aplinkos ministras. Už specialiosios žvejybos žuvivaisos tikslais metu sugautas žuvis privačių vidaus vandenų telkinių savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka kompensuoja asmenys, užsiimantys specialiąja žvejyba.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimti specialiąja žvejyba gali tik turėdami specialiosios žvejybos leidimą.
3. Specialiosios žvejybos leidimai, reikalingi žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai, kuriems yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, išduodami tik gavus šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą.
4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vidaus vandenų telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.
37 straipsnis. Specialiosios žvejybos leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
1. Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse leidimus pagal žemės ūkio ministro nustatytą specialiosios žvejybos jūrų vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija. Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse leidimus pagal aplinkos ministro nustatytą specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
2. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu fizinis arba juridinis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) pareiškėjas aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro pagal kompetenciją nustatyta tvarka pateikė prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą, pagrįsdamas specialiosios žvejybos poreikį ir tikslingumą;
2) pareiškėjas aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro pagal kompetenciją nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie vykdytą specialiąją žvejybą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas;
3) pareiškėjas neturi paskirtos ir nesumokėtos baudos už specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir yra atlyginęs žuvų ištekliams padarytą žalą, jeigu jis turėjo atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą;
4) pareiškėjui nėra atimta teisė vykdyti specialiąją žvejybą arba išduoto specialiosios žvejybos leidimo galiojimas nėra sustabdytas;
5) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai, kuriems yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, pareiškėjas pateikė šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą;
6) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti jūrų vandenyse mokslinių tyrimų tikslais – specialioji žvejyba bus vykdoma Lietuvos Respublikos žūklės laivu, dėl kurio eksploatavimo yra išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Ši sąlyga netaikoma, jeigu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalį.
3. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami tam tikram žuvų kiekiui sugauti arba galioja specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį. Leidžiamą sugauti žuvų kiekį arba specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį nustato žemės ūkio ministro arba aplinkos ministro įgaliota institucija pagal kompetenciją, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytą pagrįstą poreikį.
4. Prašymas išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
5. Specialiosios žvejybos leidimą išduoti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos išduoda specialiosios žvejybos leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai leidimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. Jeigu specialiąją žvejybą mokslinių tyrimų tikslais planuojama vykdyti jūrų vandenyse, į kuriuos viena ar kelios kitos Europos Sąjungos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dviem savaitėms, išskyrus atvejį, kai specialiąją žvejybą planuojama vykdyti vandens organizmų išteklių atkūrimo arba perkėlimo tikslais, – tokiu atveju terminas pratęsiamas 20 kalendorinių dienų ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių leidimą. Jeigu specialiąją žvejybą jūrų vandenyse planuojama vykdyti daugiau kaip šešiais žūklės laivais, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas pratęsiamas 3 mėnesiams ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus Europos Komisijos pritarimą.
6. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus specialiosios žvejybos leidimui išduoti arba prašyme pateikta ne visa privaloma pateikti informacija, specialiosios žvejybos leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas specialiosios žvejybos leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
8. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas padaręs specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams, ir pradėta nagrinėti pažeidimo byla;
9. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas pažeidimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai pažeidimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą. Jeigu specialiosios žvejybos leidimo galiojimas buvo sustabdytas dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo, specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymą.
10. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriam buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas;
VII SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR ATKŪRIMAS
38 straipsnis. Žuvų išteklių išsaugojimas
1. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis ir jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims ir jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba žalos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai.
2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja žemės ūkio ministro ir (arba) aplinkos ministro įgaliotos institucijos.
39 straipsnis. Žuvivaisa
1. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal žemės ūkio ministro tvirtinamas ir su aplinkos ministru suderintas programas.
2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru.
VIII SKYRIUS
AKVAKULTŪRA
40 straipsnis. Akvakultūra
1. Akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.
2. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją.
3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyto dydžio akvakultūros tvenkinių apsaugos zonos.
4. Specialiosios žemės naudojimo akvakultūros tvenkinių apsaugos zonose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:
6. Pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras tvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.
IX SKYRIUS
PREKYBA ŽVEJYBOS PRODUKTAIS IR PARAMA ŽUVININKYSTEI
41 straipsnis. Pirminis jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas
1. Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės tvarką nustato žemės ūkio ministras.
2. Pirminis žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas vykdomi žemės ūkio ministro nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose arba aukcionuose. Pirminį žvejybos produktų supirkimą žemės ūkio ministro nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose gali vykdyti Žuvininkystės tarnybai pranešę apie numatomą vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą ūkio subjektai arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.
42 straipsnis. Teisė vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą
1. Ūkio subjektas, norintis vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, turi pateikti Žuvininkystės tarnybai pranešimą apie numatomos pirminio žvejybos produktų supirkimo veiklos pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimas pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žuvininkystės tarnybą.
2. Pranešimo formą ir pateikimo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad ūkio subjektą būtų galima nustatyti ir įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą.
3. Per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos Žuvininkystės tarnyba įrašo ūkio subjektą į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, kuris skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.
4. Ūkio subjektas gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą kitą darbo dieną nuo pranešimo pateikimo Žuvininkystės tarnybai dienos.
5. Žuvininkystės tarnyba, nustačiusi, kad pranešime pateikta ne visa reikalaujama informacija ar ji klaidinga, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos apie tai informuoja ūkio subjektą. Jeigu trūkstama informacija ar ūkio subjekto pranešime nurodyti klaidingi duomenys nekliudo nustatyti ūkio subjekto ir jo įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, jis gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, tačiau per 3 darbo dienas nuo informacijos iš Žuvininkystės tarnybos gavimo dienos turi pateikti patikslintą pranešimą.
6. Pirminis žvejybos produktų supirkėjas, nutraukęs savo veiklą, privalo apie tai pranešti Žuvininkystės tarnybai jos nustatyta tvarka.
7. Ūkio subjektas netenka teisės vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą:
1) jeigu miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, įtrauktas į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą;
43 straipsnis. Žuvininkystės produktų realizavimas
1. Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejybos veiklą vykdančių žvejybos laivų tvarką ir vietas nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – aplinkos ministras arba jo įgaliota institucija.
2. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.
44 straipsnis. Žvejybos produktų gamintojų organizacijų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės organizacijų pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas
45 straipsnis. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas
Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
46 straipsnis. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas
1. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 2 dalyje, leidžia ūkio subjektams naudotis palankesnėmis muitinio tikrinimo sąlygomis importuojant žuvininkystės produktus. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija suteikia patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą tiems ūkio subjektams, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus.
2. Suteikus patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą, ūkio subjektui išduodamas patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 9 straipsnyje nustatytomis patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo sąlygomis.
3. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija pagal Reglamente (EB) Nr. 1010/2009 nustatytas sąlygas.
4. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo, patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
47 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas
1. Parama žuvininkystei teikiama iš valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.
2. Valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemones administruoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos.
48 straipsnis. Valstybės biudžeto pajamos iš žuvininkystės sektoriaus
Į valstybės biudžetą pervedamos:
1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą, pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos padarius sunkų pažeidimą, ir pajamos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius;
2) Europos Sąjungos valstybių narių, užsienio valstybių, organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti;
3) asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žvejybai jūrų vandenyse, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti;
4) lėšos, gautos pardavus mokslinių tyrimų tikslais jūrų vandenyse sužvejotas žuvis ir iš jų pagamintus žvejybos produktus;
X SKYRIUS
ŽUVININKYSTĖS KONTROLĖ
49 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas
1. Bendrosios žuvininkystės politikos, šio įstatymo ir kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija arba aplinkos ministro įgaliota institucija ir Žemės ūkio ministerija arba žemės ūkio ministro įgaliota institucija, o atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir Žuvininkystės tarnyba. Vykdydamos šias funkcijas, Aplinkos ministerija arba aplinkos ministro įgaliota institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, o Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės tarnyba – šiuo įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu minimalus jų dydis, parduodamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
3. Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.
50 straipsnis. Žvejybos stebėtojai
1. Tarptautinių žvejybos organizacijų reikalavimu jų jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose žvejojančiuose Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose privalo dirbti žvejybos stebėtojai. Žvejybos stebėtojai gali būti skiriami ir į kitus jūrų vandenyse žvejojančius Lietuvos Respublikos žvejybos laivus.
2. Žvejybos stebėtojų veiklos Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
51 straipsnis. Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamos sistemos
1. Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų, reikalingų Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti, taikymo tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
52 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų pareigos, teisės ir atsakomybė
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas.
2. Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus – ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis;
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri pažeidimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša kompetentingoms institucijoms;
7) gavę pranešimą apie pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti;
3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, regioninių žvejybos valdymo organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus – tarptautiniuose vandenyse ir užsienio valstybių vandenyse pagal tarptautinius susitarimus;
4) šio įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti pažeidimo padarymo vietą;
6) vykdami į pažeidimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja asmuo, įtariamas pažeidimo padarymu, arba kurioje yra asmenų, įtariamų pažeidimo padarymu, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
4. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
6. Šio straipsnio ir šio įstatymo 53–68 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (arba) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio ir šio įstatymo 53, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.
53 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos tikrinimo tvarka
1. Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
4) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti žemės ūkio ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, kuriame turi būti užfiksuotas pats patikrinimo faktas ir pažeidimas, jeigu jis buvo padarytas, ir protokolą, kurie pateikiami ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui susipažinti ir pasirašyti. Jeigu protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo ar ūkio subjekto atstovas arba nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant;
2. Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą, nustatęs pažeidimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;
2) pranešti pažeidimą padariusiam asmeniui arba ūkio subjektui ar jo atstovui apie nustatytą pažeidimą, pareikalauti nutraukti pažeidimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;
3) priimti pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto skundus, pareiškimus ir paaiškinimus, susijusius su padarytu pažeidimu;
4) pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su pažeidimo nustatymu;
5) ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos surašyti protokolą. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.
54 straipsnis. Sunkaus pažeidimo padarymo įrankio ar objekto paėmimas
1. Pažeidimą pripažinę sunkiu pagal šio įstatymo 70 straipsnį, žuvininkystės kontrolės ir įgalioti muitinės pareigūnai turi teisę paimti žvejybos įrankius, kurie yra pažeidimo įrankis, ir (arba) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas. Žvejybos produktai, kurie yra teisės pažeidimo objektas, paimami, jeigu ūkio subjektas nepateikia sugautų žvejybos produktų vertės, nustatytos pagal šio įstatymo 73 straipsnio 4 dalį, dydžio garantijos.
2. Paimti žvejybos įrankiai, iki bus išnagrinėta sunkaus pažeidimo byla, saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, žvejybos įrankiai konfiskuojami arba grąžinami teisėtam jų valdytojui.
3. Paimti žvejybos produktai sunkaus pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos ar pareigūno nutarimu realizuojami Vyriausybės nustatyta konfiskuoto turto realizavimo tvarka.
4. Jeigu už sunkų pažeidimą neskiriama papildoma sankcija – žvejybos produktų, kurie buvo sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, teisėtam valdytojui grąžinama ta už parduotus žvejybos produktus gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė, atėmus pinigų sumas, išmokėtas fiziniams ir juridiniams asmenims už suteiktas žvejybos produktų saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su žvejybos produktais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos, arba grąžinama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija.
55 straipsnis. Patekimas į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus
1. Pateikęs tarnybinį pažymėjimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas, atliekantis ūkio subjekto patikrinimą, gali netrukdomas patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu.
2. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi teisę patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir ne darbo metu kartu su to ūkio subjekto administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad daromi pažeidimai.
3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi žinių ir pagrįstai įtaria, kad ūkio subjektas padarė sunkų pažeidimą, kai ūkio subjekto naudojamos teritorijos administracijos atstovo ar savininko negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą ar atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į ūkio subjekto naudojamą teritoriją, kai kitais būdais neįmanoma užkirsti kelio pažeidimui ar siekiama užkirsti kelią pažeidimo įrodymų naikinimui, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ne darbo metu patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų.
56 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai
Privalomasis nurodymas duodamas, kai:
1) yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;
2) pažeidimas yra tęstinis ir, šį pažeidimą išaiškinus ir nubaudus kaltus asmenis, nustatomas terminas jį nutraukti;
57 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys
1. Privalomajame nurodyme turi būti nurodyta:
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;
2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotąja pašto siunta.
58 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
59 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
1. Ūkio subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti duoto nurodymo, šio nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.
2. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
60 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas
2. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.
3. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo dienos.
4. Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
61 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jeigu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį ūkio subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jeigu pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, arba jeigu privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 56 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
62 straipsnis. Teisės stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti, kai:
63 straipsnis. Stabdant ir apžiūrint transporto priemonę taikomi reikalavimai
1. Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
2. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
3. Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
4. Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
5. Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
64 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;
3) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
65 straipsnis. Laivų stabdymas
1. Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.
2. Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.
3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.
4. Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.
5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.
6. Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.
66 straipsnis. Laivų tikrinimas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti žemės ūkio ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
67 straipsnis. Laivo sulaikymas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė pažeidimą, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šį pažeidimą ištirti.
2. Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnybos direktorius.
3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
4. Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.
5. Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.
6. Sprendimas sulaikyti laivą per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
8. Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
68 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip;
2. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.
3. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 darbo dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo dienos arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo dienos.
4. Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.
5. Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
XI SKYRIUS
ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS ŽUVININKYSTĖS SRITYJE
69 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
1. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalyje nurodyti pažeidimai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai.
2. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pažeidimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV priede.
3. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (arba) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.
70 straipsnis. Sunkių pažeidimų pripažinimas ir protokolo surašymas
1. Pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sunkių pažeidimų Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai. Įgalioti muitinės pareigūnai pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies c, d ir n punktuose ir 90 straipsnio 3 dalies m punkte nurodytų sunkių pažeidimų, kai jie susiję su muitinės pareigūnų vykdoma veikla ir (arba) muitinei teikiamų dokumentų, informacijos ar duomenų klastojimu.
2. Siekdami nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, žuvininkystės kontrolės pareigūnai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra pažeidimo įrankis, ir (arba) žvejybos produktus, kurie yra pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą arba žvejybos leidimo ne žūklės laivui galiojimą;
3. Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, pažeidimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
4. Šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytam pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam subjektui.
5. Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kuriame nustatytus reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.
6. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant, tai pažymima protokole.
7. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
71 straipsnis. Sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas
1. Dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sunkių pažeidimų bylas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija, kurios darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.
2. Jeigu padarytas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies c, d ir n punktuose ir 90 straipsnio 3 dalies m punkte nurodytas sunkus pažeidimas, susijęs su muitinės pareigūnų vykdoma veikla ir (arba) muitinei teikiamų dokumentų, informacijos ar duomenų klastojimu, sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų muitinės pareigūnas.
3. Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.
4. Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų registruotąja pašto siunta fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
5. Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.
6. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.
7. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais dienos. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.
8. Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:
9. Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos pavadinimas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pareigūno vardas, pavardė, pareigos; bylos nagrinėjimo data; duomenys apie ūkio subjektą, kurio byla nagrinėjama; duomenys apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kuriame nustatytus reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; byloje priimtas sprendimas.
10. Jeigu sprendžiant klausimą dėl sankcijos už sunkų pažeidimą skyrimo kartu sprendžiamas klausimas dėl sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo, nutarime nurodomas išieškotinos žalos dydis, jos atlyginimo terminas ir tvarka.
11. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priedą už sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, skiriami taškai, nutarime nurodomas jų skaičius.
12. Nutarime turi būti išspręstas klausimas dėl paimtų sunkaus pažeidimo padarymo įrankių ar objektų, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.
13. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos nutarimas priimamas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
14. Nutarimą pasirašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas.
72 straipsnis. Ūkio subjekto teisės tiriant ir nagrinėjant sunkius pažeidimus
1. Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.
2. Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.
73 straipsnis. Sankcijos už sunkius pažeidimus
2. Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš penkių.
3. Jeigu per 3 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš aštuonių.
4. Žūklės laivų sugautų žvejybos produktų ir akvakultūros vertės nustatymo tvarką nustato žemės ūkio ministro įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos arba akvakultūros produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.
5. Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos ar akvakultūros produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos arba akvakultūros praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.
6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.
7. Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.
8. Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga ir (arba) neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.
9. Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.
10. Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
11. Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:
3) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas tęsė sunkų pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos ar pareigūno nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) per 3 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas už to paties sunkaus pažeidimo padarymą;
5) per 3 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas du ar daugiau kartų už sunkaus pažeidimo padarymą;
7) dėl sunkaus pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 1 000 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
8) ūkio subjektas padarė sunkų pažeidimą, už kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priedą skiriama 6 ir daugiau taškų.
74 straipsnis. Baudų išieškojimas
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.
2. Nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-890, 2026-05-12, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08220
75 straipsnis. Taškų skyrimas ūkio subjektams
1. Už Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.
2. Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
3. Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui, kai Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, su kuriuo buvo susieti taškai, parduodamas, perduodamas ar pasikeičia Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojas.
4. Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
5. Jeigu šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
76 straipsnis. Papildomos sankcijos už sunkius pažeidimus
1. Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:
1) žvejybos įrankių, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, žvejybos ar akvakultūros produktų, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, pajamų, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, arba transporto priemonių, kurios yra sunkaus pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimas;
2) teisės užsiimti žvejyba atėmimas, sustabdant arba panaikinant Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimą;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso, suteikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalį, galiojimo sustabdymas arba ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo panaikinimas;
2. Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
3. Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:
1) žvejybos įrankiai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos įrankiai yra draudžiami Europos Sąjungos teisės aktais ar neatitinka jų reikalavimų;
2) žvejybos ar akvakultūros produktai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamos, gautos juos realizavus, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos produktai nedeklaruoti Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimas panaikinamas, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė importuodamas žuvininkystės produktus;
4. Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytą taškų skaičių.
77 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams ir teisės eiti pareigas atėmimas
1. Už Administracinių nusižengimų kodekso 301 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba nutarimu pažeidimo byloje žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.
2. Teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atimama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju ir terminais.
3. Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
79 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, su visais pakeitimais.
2. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės.
3. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, su visais pakeitimais.
4. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais.
5. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, su visais pakeitimais.
6. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais.
7. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su visais pakeitimais.
8. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, su visais pakeitimais.
9. 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, su visais pakeitimais.
10. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008.
11. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005, su visais pakeitimais.
12. 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2842, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir, kiek tai susiję su žuvininkystės kontrole, iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 bei (EB) Nr. 1005/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/1139, (ES) 2017/2403 bei (ES) 2019/473.
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Nr. XV-274, 2025-06-12, paskelbta TAR 2025-06-20, i. k. 2025-11219
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2193, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2527 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2193
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26-1, 26-2, 26-3, 26-5, 26-11, 26-14, 26-15, 26-17, 26-18, 26-19, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1351, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2525 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1351
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1408, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 68-3227 (2011-06-04), i. k. 1111010ISTA0XI-1408
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4, 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2056, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 72-3706 (2012-06-27), i. k. 1121010ISTA0XI-2056
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-397, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 71-3579 (2013-07-01), i. k. 1131010ISTA0XII-397
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1, 14-2, 14-3, 14-4 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1523, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21157
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17-1 straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1836, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10370
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14-3 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1929, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11212
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17-1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 10, 11, 13, 17, 17-1, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 17-2, 17-3, 17-4, 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9, 17-10, 17-11 straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-765, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18818
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14-1, 14-3, 14-4, 15, 17-1, 17-7, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14-1, 14-3, 14-4, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-39, 2024-12-05, paskelbta TAR 2024-12-18, i. k. 2024-22441
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-130, 2025-03-20, paskelbta TAR 2025-03-26, i. k. 2025-04948
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14-3 straipsnio pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-274, 2025-06-12, paskelbta TAR 2025-06-20, i. k. 2025-11219
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-890, 2026-05-12, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08220
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 74 straipsnio pakeitimo įstatymas