Suvestinė redakcija nuo 2026-06-24 iki 2026-10-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 47-1365, i. k. 1002250ISAK00000301

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301

Vilnius

Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nuostatas:

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

Nr. V-967, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08887

1. Tvirtinu:

1.1. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių ir apmokėjimo tvarkos aprašą (1 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

1.2. Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimo tvarką (2 priedas);

1.3. Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (3 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (4 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

1.5. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (5 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-635, 2026-06-23, paskelbta TAR 2026-06-23, i. k. 2026-10813

1.6. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką (6 priedas);

1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

1.8. Neteko galios nuo 2026-02-11

Punkto naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

1.9. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (9 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

1.11. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

1.12. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (12 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

1.14. Neteko galios nuo 2003-10-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

1.15. Neteko galios nuo 2016-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

1.16. Neteko galios nuo 2015-08-22

Punkto naikinimas:

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

1.17. Neteko galios nuo 2026-02-11

Punkto naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

1.18. Neteko galios nuo 2026-02-11

Punkto naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

Nr. V-175, 2023-02-06, paskelbta TAR 2023-02-06, i. k. 2023-02219

1.19. Ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms teikimo reikalavimų tvarkos aprašą (19 priedas).

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

2. Pavedu:

2.1. Neteko galios nuo 2009-04-08

Punkto naikinimas:

Nr. V-178, 2009-03-13, Žin. 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178

2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti šio įsakymo vykdymą.

3. Laikau netekusiais galios:

3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);

3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);

3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;

3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);

3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);

3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);

3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);

3.10. sveikatos apsaugos ministro 1999 03 18 įsakymą Nr. 125 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ dalinio pakeitimo“.

4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2026 m. vasario 10 d.

įsakymo Nr. V-127

redakcija)

1 priedas

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠIŲ IR APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS

1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieni metai (2 priedas);

1.2. vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas (3 priedas);

1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas);

1.4. sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų (5 priedas);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-635, 2026-06-23, paskelbta TAR 2026-06-23, i. k. 2026-10813

1.5. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės (6 priedas);

1.6. vairuotojų (7 priedas);

1.7. fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus (atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“);

1.8. vykstančiųjų į užsienį (9 priedas);

1.9. licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas);

1.10. įsidarbinančių asmenų (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir darbuotojų (darbo metu ar kai veikla tęsiama) periodiniai profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.10.1. vairuotojų (7 priedas);

1.10.2. licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų ir keleivių salono įgulos narių (10 priedas);

1.10.3. jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių (11 priedas);

1.10.4. traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis (12 priedas);

1.10.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiant sveikatai kenksmingiems veiksniams ar pavojingus darbus) (13 priedas);

1.10.6. darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“);

1.11. ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms gavėjų (19 priedas);

1.12. asmenų, kurių sveikatos patikrinimai pagal nustatytą tvarką privalo būti atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose valstybės, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

II SKYRIUS

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA

2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.5 papunkčiuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos (šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto, teikiančio šeimos gydytojo paslaugas) apmokamos pagal nustatytą metinę vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinę kainą, antrinės sveikatos priežiūros paslaugos (gydytojų specialistų konsultacijos) – pagal gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinę kainą, nurodytą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priedų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“ (toliau – gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinė kaina). 1.4 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų, atliekamų Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamente, išlaidos apmokamos lėšomis, skirtomis šiam departamentui išlaikyti. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.11 papunktyje, apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 35 punkte nustatyta tvarka.

3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.12 papunktyje, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose valstybės, kaip LNSS įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Jeigu prieš sveikatos patikrinimą šiose įstaigose reikia pateikti formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų ir privalomų elektroninių medicinos dokumentų duomenų rinkinių aprašų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 027/a), išduotą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, formos Nr. 027/a parengimo išlaidos yra apmokamos paties paciento arba kitų fizinių ar juridinių asmenų, vadovaujantis Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-506 „Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.

4. Profilaktinių sveikatos tikrinimų, nurodytų 1.6–1.9 papunkčiuose, išlaidas apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

5. 1.10 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų, atliekamų prieš pradedant darbą, išlaidas apmoka pats įsidarbinantis asmuo arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, darbuotojų periodinių sveikatos tikrinimų išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

6. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.6–1.10 papunkčiuose, kainos yra apskaičiuojamos vadovaujantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).

7. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų kainas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodika.

8. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių mokamų profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą, išskyrus atvejus, kai kartu yra atliekamas 1.10.6 papunktyje nurodytas sveikatos tikrinimas, kurio metu pacientui turi būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Jeigu krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas nėra kito brangiau kainuojančio sveikatos tikrinimo sudėtinė dalis, už jos atlikimą mokama pagal kainą, apskaičiuotą vadovaujantis Metodika.

9. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šio tvarkos aprašo numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų kainas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodika. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“.

10. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatoma medicininių indikacijų. Šios konsultacijos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal gydytojų specialistų profilaktinio tikrinimo bazinę kainą.

III SKYRIUS

MEDICINOS DOKUMENTŲ PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS

11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į elektroninį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – forma Nr. E025), nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede.

12. Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos pažyma.

_______________________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

2 priedas

NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

Eil. Nr.	Tikrinamųjų kontingentai	Tikrintojas		Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai
		Tikrintojas
		Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai	Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos
1.	Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra	Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė Privaloma: • Odontologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas	Oftalmologo Kitų specialistų, jei yra indikacijų	Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)
2.	Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas	Akušerės patronažas Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo	Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų	Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. kovo 23 d. įsakymo

Nr. V-383 redakcija)

3 priedas

VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ, UGDOMŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomo profilaktinio vaikų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytų 18 metų ir vyresnių mokinių, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas, (toliau – pilnamečių mokinių) sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

2. Vaiko amžiaus tarpsniai:

2.1. naujagimis – nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus;

2.2. kūdikis – nuo gimimo iki 1 metų amžiaus;

2.3. ankstyvojo amžiaus vaikas – nuo 1 iki 4 metų amžiaus;

2.4. viduriniojo amžiaus vaikas – nuo 4 iki 10 metų amžiaus;

2.5. paauglys – nuo 10 iki 18 metų amžiaus.

3. Apraše nustatyto profilaktinio vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo tikslas – išaiškinti ir koreguoti rizikos sveikatai veiksnius, nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus, ar dėl sveikatos būklės jis gali lankyti švietimo įstaigą ir pan.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

4. Apraše nustatyto vaikų psichomotorinės raidos tikrinimo tikslas – ankstyvas vaikų, turinčių raidos sutrikimų riziką, išaiškinimas ir siuntimas toliau tirti bei gydyti.

5. Vaikų, pilnamečių mokinių sveikatos ir vaikų psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčioje įstaigoje (toliau – ASPĮ), kurioje asmuo yra prirašytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ nustatyta tvarka (toliau – prirašytas). Vaikų sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) yra pasirinkęs. Pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vidaus ligų gydytojas, kurį pacientas yra pasirinkęs.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

6. Vaikų ir pilnamečių mokinių dantų ir burnos higienos būklę pagal kompetenciją tikrina ir informavimo dantų ir burnos ligų profilaktikos klausimais paslaugą teikia gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas ASPĮ, teikiančiose pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

7. Sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu bei kitais teisės aktais.

II SKYRIUS

PROFILAKTINIO VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

8. Profilaktinio vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo reikalavimai taikomi sveikatos priežiūrai ir profilaktiniam sveikatos tikrinimui, nustatyti Aprašo 1 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

9. Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“.

10. Prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai ASPĮ atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.

11. Fizinio ugdymo grupė, kurioje vaikui ar pilnamečiam mokiniui rekomenduojama dalyvauti kūno kultūros pamokose, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metodinėmis rekomendacijomis „Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“ (1999 m., antrasis leidimas, 2003 m).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

12. Pilnametis mokinys, vaikas, jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą ASPĮ informuojami apie higienos įgūdžius, o švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančio vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami, kaip nuolat prižiūrėti odą, nagus, plaukus, kaip tikrinti dėl utėlių ir niežų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

13. Duomenis apie profilaktinį sveikatos tikrinimą Aprašo 5 ir 6 punktuose bei Aprašo 1 priede nurodyti specialistai įrašo į:

13.1. formą Nr. 025-112/a „Vaiko sveikatos raidos istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 025-112/a), jeigu buvo patikrinta vaiko sveikata;

13.2. formą Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, jeigu buvo patikrinta pilnamečio mokinio sveikata.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

III SKYRIUS

VAIKŲ PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

14. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimas (toliau – raidos tikrinimas) apima pagrindines vaiko raidos sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą.

15. Raida tikrinama Aprašo 1 priede nurodytais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Neišnešiotų naujagimių raida tikrinama sulaukus 3, 6, 9 mėnesių koreguoto amžiaus, o ankstyvojo amžiaus vaikų – 12, 18, 24 mėnesių koreguoto amžiaus bei 36 ir 48 mėnesių chronologinio amžiaus. Leidžiamas tikrinimo laiko nukrypimas nuo nustatyto laiko – ne daugiau kaip 2 savaitės.

16. Raidos tikrinimas pagal vaiko amžių ir įgūdžius nustatytas Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape (2 priedas).

17. Tikrinant raidą naudojamos šios priemonės: barškutis ar varpelis, plastikinis puodelis arba analogiško dydžio dėžutė, kaladėlės, dėlionė: lenta su 3 pagrindinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinė dėžutė su atitinkamų formų angomis, knygutė su paveikslėliais, skirta 1–3 metų vaikams, lėlė, popierius, vaikiškos piešimo kreidelės arba pieštukai.

18. Atitinkamo amžiaus vaiko raidos įgūdžius, nurodytus Aprašo 2 priede, galima tikrinti ne eilės tvarka.

19. Raidos tikrinimas atliekamas tik pagal vaiko amžiaus tarpsnio užduotis. Svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti raidos sutrikimo riziką, kai tėvai pasako apie anksčiau turėtų įgūdžių praradimą, t. y. vaikas nebesugeba atlikti to, ką anksčiau atliko gerai.

20. Kiekvieno raidos tikrinimo metu Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis, ir užpildo Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapą (atitinkama Aprašo 2 priedo lentelė):

20.1. jeigu vaikas atlieka vertinamo amžiaus tarpsnio užduotis, įrašo išvadą „Normali raida“ ir tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas, informuoja apie kito tikrinimo terminą;

20.2. jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, įrašo išvadą „Raidos sutrikimo rizika“.

21. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapai įklijuojami į Aprašo 5 punkte nurodyto gydytojo pildomą formą Nr. 025-112/a.

22. Gydytojas su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria kiekvieno raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Jei nustatoma raidos sutrikimo rizika, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

23. Jeigu po raidos tikrinimo pacientas siunčiamas pas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą atlikti išsamesnio raidos vertinimo ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos į antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią ASPĮ, apie tai įrašoma formoje Nr. 025-112/a. Siunčiant išsamiau įvertinti psichomotorinės raidos, išrašo iš medicinos dokumentų formoje Nr. 027/a įrašoma, kurių raidos tikrinimo užduočių vaikas neatliko.

24. Nesant galimybės pagal vaiko gyvenamąją vietą teikti antrinio lygio ambulatorinių vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas vaiką siunčia vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos arba vaikų neurologo konsultacijos.

25. Jei vaikas toliau stebimas ir gydomas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančioje ASPĮ dėl raidos sutrikimo, raidos tikrinimas pirminės ASPĮ nebeatliekamas ir Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas tai įrašo jo formoje Nr. 025-112/a.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Atlikus privalomą profilaktinį pilnamečio mokinio ar vaiko, lankančio švietimo ar kitą ugdymo įstaigą, sveikatos tikrinimą, elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) užpildoma elektroninės statistinės apskaitos forma Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl elektroninės statistinės apskaitos formos Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (toliau – forma E027-1), kurioje įrašomi reikiami duomenys, išvados ir rekomendacijos švietimo ar kitai ugdymo įstaigai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

Nr. V-1535, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21774

26¹. Esant ESPBI IS arba ASPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, forma E027-1 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą.

Papildyta punktu:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

27. Jeigu nepasibaigus formos Nr. E027-1 galiojimo laikui vaiko ar pilnamečio mokinio sveikatos būklė pasikeičia taip, kad turi būti keičiama jo fizinio ugdymo grupė arba atsiranda naujų bendrų arba specialių rekomendacijų, kurių turi būti laikomasi jam dalyvaujant ugdymo veikloje, ši informacija įrašoma į formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, kuri pateikiama visuomenės sveikatos specialistui, vykdančiam sveikatos priežiūrą mokykloje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

28. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą, pilnamečiam mokiniui ar švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančiam vaikui (jo tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą) pageidaujant, ASPĮ nustatyta tvarka išduodama formos Nr. E027-1 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

29. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą užpildyta forma Nr. E027-1 galioja 1 metus nuo užpildymo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

29¹. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visos Lietuvos Respublikos mastu sustabdomas arba apribojamas vaikų profilaktinio patikrinimo paslaugų teikimas, iki karantino ir (ar) ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos paskutinė išduota forma Nr. E027-1 laikoma galiojančia iki einamųjų metų pabaigos toliau nurodytas sąlygas atitinkantiems pilnamečiams mokiniams ir vaikams, lankantiems švietimo ar kitą ugdymo įstaigą:

29¹.1.kurių ugdymas naujais mokslo metais bus tęsiamas toje pačioje švietimo įstaigoje arba toje pačioje ugdymo įstaigoje;

29¹.2. kurių sveikatos būklė nuo paskutinio privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo nepasikeitė taip, kad reikėtų keisti jų fizinio ugdymo grupę, arba neatsirado naujų bendrų arba specialių rekomendacijų, kurių turi būti laikomasi jiems dalyvaujant ugdymo veikloje.

Papildyta punktu:

Nr. V-1615, 2020-07-07, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15197

30. Sudėtingais atvejais (kai dėl medicininių priežasčių reikia priimti individualius sprendimus) išvadą ar rekomendacijas dėl tinkamumo dėl medicininių priežasčių lankyti švietimo ar kitą įstaigą pateikia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų

pagal bendrojo ugdymo programas,

tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

PROFILAKTINIO VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI

Eil. Nr.

Amžius

Sveikatos priežiūra

Profilaktinis sveikatos tikrinimas

Periodiškumas

Specialistai

Privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai

Periodiškumas

Specialistai

Privalomieji veiksmai

Nauja-gimis

1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro

Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos arba vaikų ligų gydytojas (toliau – gydytojas) arba bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas (toliau kartu – slaugytojas) arba akušeris

1.1. Aplankyti ir apžiūrėti naujagimį namuose.

1.2. Įvertinti šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą.

1.3. Patarti tėvams naujagimio priežiūros, higienos (ypač odos, bambos), žindymo, motinos mitybos klausimais.

1.4. Informuoti tėvus apie prisiregistravimo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PASPĮ) tvarką.

1.5. Įvertinti įrašus apie akių dugno raudono reflekso tyrimo (toliau – tyrimas) ir klausos tikrinimo (toliau – tikrinimas) atlikimą bei kraujo paėmimą visuotiniam naujagimių tikrinimui dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų (toliau – kraujo paėmimas dėl ĮMAL) formos

Nr. 113/a dalyje „Žinios apie naujagimį.“ Jei tyrimas ir tikrinimas neatlikti, siųsti pas atitinkamus specialistus ištirti ir patikrinti, o jei nepaimtas kraujas dėl ĮMAL, paimti.

1.6. Prireikus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka informuoti socialinį darbuotoją ir (ar) savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą.

1.7. Paaiškinama apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes bei įteikiamas lankstinukas apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes (toliau – lankstinukas).

1 kartą

Gydytojas oftalmologas,

otorinolarin-gologas,

jeigu naujagimis nebuvo patikrintas akušerijos stacionare

Akių dugno raudono reflekso tyrimas,

klausos tikrinimas“

1–2 kartus per mėnesį

Gydytojas

1.8. Naujagimiui apsilankius PASPĮ, įvertinti jo sveikatos būklę.

1.9. Skatinti motiną žindyti naujagimį, dar kartą paaiškinti žindymo ypatumus.

1.10. Rachito profilaktika.

1–2 kartus per mėnesį

Slaugytojas arba akušeris

1.11. Įvertinti naujagimio priežiūros kokybę.

1.12. Paaiškinti žindymo, dienos, mitybos režimo reikšmę, migdymo padėtį, šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą.

1.13. Informuoti tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uždusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką.

Kūdikis

1–6 mėn. amžiaus

1 kartą per mėnesį

Gydytojas

2.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę.

2.2. Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius. Atkreipti dėmesį į klubo sąnarių būklę, širdies veiklą, momenėlio būklę, raumenų tonusą.

2.3. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

2.3.1. 3 mėn. ir 6 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę raidą;

4–6 mėn. amžiaus 1 kartą

Gydytojas

2.3.2. bendrą kraujo tyrimą (kūdikio, priskirto rizikos grupei: jeigu jis gimė neišnešiotas, jei buvo ABO ar Rh nesuderinamumas; įgimtos infekcijos; iš daugiavaisio nėštumo, mažo gimimo svorio (<2500g).

1–6 mėn. amžiaus

1 kartą per mėnesį

Slaugytojas

2.4. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti kūdikio galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į atitinkamas ūgio ir svorio kitimo diagramas.

2.5. Suteikti žinių apie kūdikio aplinkos higieną ir jos saugumą.

2.6. Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką.

2.7. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius, skatinti žindymą.

2.8. Informuoti tėvus apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti.

2.9. 1, 2, 4 ir 6 mėnesio apsilankymo metu pasiteirauti kūdikio motinos ar kito kūdikį lydinčio asmens (toliau – lydintis asmuo) apie kūdikio motinos emocinę sveikatą užduodant šiuos klausimus:

2.9.1. Ar per pastarąjį mėnesį Jus (kūdikio motiną) dažnai vargino prislėgta, depresiška, nevilties nuotaika?

2.9.2. Ar per pastarąjį mėnesį Jus (kūdikio motiną) dažnai vargino menkas susidomėjimas ir mėgavimasis ką nors veikiant?

Jei kūdikio motina teigiamai atsako bent į vieną iš šių klausimų, jai pateikiamas užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimynas (toliau – klausimynas) arba jis užpildomas kartu su kūdikio motina. Jei lydintis asmuo teigiamai atsako bent į vieną iš šių klausimų, jam (jai) pateikiamas klausimynas, kurį paprašoma perduoti užpildyti kūdikio motinai bei paaiškinama, kokią balų sumą surinkus kūdikio motinai reikėtų skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

Jei užpildžius klausimyną, gautų rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, kūdikio motinai rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba bei, jei anksčiau nebuvo įteiktas lankstinukas, įteikiamas lankstinukas.

Jei klausimyno gautų rezultatų suma mažiau nei 12 balų, suteikiama informacija apie pagalbos galimybes būklei pablogėjus bei, jei anksčiau nebuvo įteiktas lankstinukas, įteikiamas lankstinukas.

Jei kūdikio motina informuoja, kad jai jau yra teikiama pagalba dėl depresijos po gimdymo, šiame papunktyje nurodyti veiksmai neatliekami bei ši informacija įrašoma medicinos dokumentuose.

7–12 mėn. amžiaus

2–3 kartus

Gydytojas

2.10. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti kūdikio sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į regėjimo organus, klubo sąnarių būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę.

2.11. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

2.12. 9 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę raidą;

9–11 mėn. amžiaus

1 kartą

Vaikų ligų gydytojas

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilakti-nius patikrinimus.

9–12 mėn. amžiaus 1 kartą

Gydytojas

2.13. bendrą kraujo tyrimą.

7–12 mėn. amžiaus

2–3 kartus

Slaugytojas

2.14. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į atitinkamas diagramas bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą.

2.15. Paaiškinti apie kūdikio aplinkos saugumą.

2.16. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir šeimos mitybos įgūdžius. Paaiškinti apie kūdikių maitinimą, papildomo maitinimo įvedimo terminus ir maisto produktus.

2.17. Informuoti tėvus:

2.17.1. apie ligų ir traumų, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką;

2.17.2. apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti.

2.18. Kiekvieno apsilankymo metu pasiteirauti kūdikio motinos ar lydinčio asmens apie kūdikio motinos emocinę sveikatą užduodant šiuos klausimus:

2.18.1. Ar per pastarąjį mėnesį Jus (kūdikio motiną) dažnai vargino prislėgta, depresiška, nevilties nuotaika?

2.18.2. Ar per pastarąjį mėnesį Jus (kūdikio motiną) dažnai vargino menkas susidomėjimas ir mėgavimasis ką nors veikiant?

Jei kūdikio motina teigiamai atsako bent į vieną iš šių klausimų, jai pateikiamas užpildyti klausimynas arba jis užpildomas kartu su kūdikio motina. Jei lydintis asmuo teigiamai atsako bent į vieną iš šių klausimų, jam / jai pateikiamas klausimynas, kurį paprašoma perduoti užpildyti kūdikio motinai bei paaiškinama, kokią balų sumą surinkus kūdikio motinai reikėtų skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

reikalinga pagalba bei, jei anksčiau nebuvo įteiktas lankstinukas, įteikiamas lankstinukas.

Jei kūdikio motina informuoja, kad jai jau yra teikiama pagalba dėl depresijos po gimdymo, šiame papunktyje nurodyti veiksmai neatliekami bei ši informacija įrašoma medicinos dokumentuose.

Ankstyvojo amžiaus vaikas

1 kartą per metus

Gydytojas

3.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

3.1.1. vaiko sveikatos būklę;

3.1.2. fizinę būklę pagal galvos apimties bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas pagal lytį nuo gimimo iki 2 metų, o nuo 2 metų amžiaus – pagal asmenines svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį;

3.1.3. regėjimą;

3.1.4. atramos judamąjį aparatą;

3.1.5. klausą.

3.2. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

3.2.1. 12 mėn.; 18 mėn.; 24 mėn.; 36 mėn.; 48 mėn. amžiaus vaiko psichomotorinę raidą;

3.2.2. arterinį kraujo spaudimą (toliau – AKS) iki 3 metų amžiaus – rizikos grupių vaikams: neišnešiotiems, jei naujagimio svoris buvo mažesnis negu 1500 g, kuriems buvo kateterizuota bambos vena, turintiems įgimtą širdies ydą, sergantiems inkstų ligomis, esant padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui, po širdies ar kepenų transplantacijos, o nuo 3 metų amžiaus – visiems vaikams kiekvieno apsilankymo metu;

1–3 metų amžiaus 1 kartą

Gydytojas oftalmologas

Vaikų ligų gydytojas

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos).

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.

12–18 mėn. amžiaus

1 kartą

Gydytojas

3.2.3. šlapimo tyrimą;

15–18 mėn. amžiaus

1 kartą

Gydytojas

3.2.4. bendrą kraujo tyrimą – 2.3.2 papunktyje nurodytų rizikos grupių vaikams, taip pat tiems, kurių racione > 600 ml karvės / ožkos pieno, tiems, kurių tėvai vegetarai, tiems, kurie turi specialiųjų sveikatos poreikių (serga lėtinėmis ligomis, dažnai serga, nustatytas neharmoningas augimas).

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas arba

gydytojas odontologas specialistas

3.3. 1–2 metų amžiaus įvertinti dantų dygimą;

3.4. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies diagnostiką;

3.5. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui tėvus mokyti burnos higienos pagrindų.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas arba

gydytojas odontologas specialistas,

arba burnos higienistas

3.6. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies profilaktiką.

3.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui tėvus pamokyti burnos higienos pagrindų, sveikos mitybos pagrindų.

1 kartą per metus

Slaugytojas

3.8. Kiekvieno apsilankymo iki 2 m. amžiaus metu pasverti vaiką, pamatuoti galvos apimtį, ūgį, šiuos duomenis įrašyti į augimo diagramą, o nuo 2 metų – pasverti, pamatuoti ūgį ir įrašyti į atitinkamą svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą.

3.9. Informuoti tėvus ir vaikus apie racionalią mitybą, traumų, nudegimų ir smurto, žalingų sveikatai įpročių profilaktiką.

Viduriniojo amžiaus vaikas

1 kartą per metus

Gydytojas

4.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę, fizinę būklę, augimą, nubrėžiant asmeninę ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; paklausti, ar jis sportuoja (planuoja sportuoti), ir jeigu reikia, teikti rekomendacijas atsižvelgiant į Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytą Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą, taip pat įvertinti:

4.1.1. kūno masės indeksą (toliau – KMI);

4.1.2. klausą;

4.1.3. regėjimą;

4.1.4. atramos judamąjį aparatą;

4.1.5. psichikos būklę;

4.1.6. mitybos ir higienos įgūdžius;

4.1.7. AKS.

4.1.8. EKG (sportuojantiems ar planuojantiems sportuoti, išskyrus atvejus, kai profilaktiškai sveikata tikrinama sporto medicinos gydytojo).

6–7 metų amžiaus

1 kartą

Gydytojas oftalmologas

Vaikų ligų gydytojas

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos).

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

6–7 metų amžiaus

1 kartą

Gydytojas

4.2. Atlikti ir įvertinti:

4.2.1. bendrą kraujo tyrimą;

4.2.2. šlapimo tyrimą;

4.2.3. tyrimą dėl helmintozių;

4.2.4. elektrokardiogramą;

4.2.5. tuberkulino mėginį (rizikos grupės vaikams – kasmet).

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas

4.3. Įvertinti 5–7 metų vaiko nuolatinių dantų dygimą.

4.4. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką, siųsti gydyti.

4.5. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti konsultacijos / gydyti.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas,

arba burnos higienistas

4.6. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.

4.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos pagrindų (dantų valymo šepetėliu ir tarpdančių siūlu).

4.8. Patikrinti burnos sveikatą prieš einant į mokyklą.

1 kartą per metus

Slaugytojas

4.9. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti AKS, ūgį, svorį ir šiuos duomenis įrašyti į atitinkamas ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas, apskaičiuoti KMI.

4.10. Informuoti tėvus ir vaikus apie fizinį aktyvumą, racionalią mitybą, traumų, nudegimų, paskendimo, smurto, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, sveiko gyvenimo būdo ir lytinio švietimo principus.

4.11. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti vaikui ir tėvams formuoti higienos, racionalios mitybos, sveiko gyvenimo būdo, imunoprofilaktikos nuostatas.

Paauglys, pilnametis mokinys

1 kartą per metus

Šeimos gydytojas

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vaikų ligų gydytojas (tik paaugliams)

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vidaus ligų gydytojas (tik pilnamečiams mokiniams)

5.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti paciento sveikatos būklę, fizinę būklę, lytinį brendimą, augimą, nubrėžiant asmenines ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; paklausti, ar jis sportuoja (planuoja sportuoti), ir jeigu reikia, teikti rekomendacijas atsižvelgiant į Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytą Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą; įvertinti KMI, AKS, EKG (sportuojantiems ar planuojantiems sportuoti, išskyrus atvejus, kai profilaktiškai sveikata tikrinama sporto medicinos gydytojo), mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, regėjimo aštrumą, klausos aštrumą, įsitraukimą į rizikingą sveikatai elgseną (pvz., patyčios, smurtas), lytinio aktyvumo bei lytinės elgsenos saugumą bei, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, mokyti pacientą, jo tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą sveikos gyvensenos principų, rekomenduoti profilaktines priemones, pagal paciento poreikius teikti informavimo ir konsultavimo paslaugas toliau išvardytais sveikatos klausimais:

5.1.1. asmens higienos;

5.1.2. racionalios mitybos;

5.1.3. miego ir budrumo režimo;

5.1.4. burnos sveikatos;

5.1.5. fizinio aktyvumo lauke ir sveiko gyvenimo būdo;

5.1.6. regėjimo sutrikimų, kuriuos sukelia darbas su videoterminalais, profilaktikos, taisyklingos laikysenos sėdint prie kompiuterio, darbo ir poilsio režimo;

5.1.7. traumų, prievartos, uždusimo, paskendimo, apsinuodijimų, nudegimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, saugaus elgesio kelyje ir kitoje aplinkoje, profilaktikos, imunoprofilaktikos;

5.1.8. žalingų sveikatai įpročių (alkoholio, nikotino ir narkotinių medžiagų vartojimo);

5.1.9. atsparumo rizikingai sveikatai elgsenai;

5.1.10. lytinės elgsenos saugumo;

5.1.11. sveikatos priežiūros pagalbos vaiko su negalia šeimai.

1 kartą per 2 metus

Šeimos gydytojas

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vaikų ligų gydytojas (tik paaugliams)

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vidaus ligų gydytojas (tik pilnamečiams mokiniams)

5.2. Atlikti ir įvertinti:

5.2.1. bendrą kraujo tyrimą, jei yra šie rizikos veiksniai: neracionali mityba (ypač – vegetarams), gausios menstruacijos, pacientas sportuoja, gyvena blogomis socialinėmis sąlygomis, augimo spurto metu ir jei paauglys netenka kūno masės;

5.2.2. kapiliarinės glikemijos tyrimą, jei yra šie klinikiniai simptomai: poliurija, polidipsija, svorio kritimas, nuovargis; nuo 10 metų arba prasidėjus lytiniam brendimui, kai KMI viršija 85 procentilę ir yra rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas ir (ar) širdies kraujagyslių ligos šeimoje, atsparumo insulinui požymių (juodoji akantozė, dislipidemija, hipertenzija, policistinių kiaušidžių sindromas);

visiems, kurių KMI viršija 95 procentilę pagal amžių ir lytį;

5.2.3. bendrą šlapimo tyrimą.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas, gydytojas odontologas specialistas arba burnos higienistas

5.3. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, jei reikia, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti gydyti.

5.4. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, jei reikia, pagydyti ar siųsti konsultacijos / gydyti.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas,

gydytojas odontologas specialistas

arba burnos higienistas

5.5. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.

5.6. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos ir racionalios mitybos pagrindų, informuoti apie deimantų ant dantų, auskarų liežuvyje žalą.

1 kartą per metus

Slaugytojas

5.7. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti paciento AKS, ūgį bei svorį ir šiuos duomenis įrašyti į asmeninę svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą pagal lytį, apskaičiuoti KMI.

5.8. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti pacientui susiformuoti racionalios mitybos, fizinio aktyvumo, sveiko gyvenimo būdo nuostatas.

5.9. Informuoti apie sveiką gyvenimo būdą, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, imunoprofilaktiką, lytinės elgsenos saugumą.

______________

Papildyta priedu:

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Priedo pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

Nr. V-2130, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20108

Nr. V-1259, 2023-12-04, paskelbta TAR 2023-12-04, i. k. 2023-23483

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

Nr. V-635, 2026-06-23, paskelbta TAR 2026-06-23, i. k. 2026-10813

Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų

pagal bendrojo ugdymo programas,

tikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

____________________

Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.

VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (KŪDIKIS)

1 lentelė

Nr.	Kūdikio amžius	Įgūdžio aprašymas		Įgūdžio vertinimas		Išvada	Data	Gydytojo parašas, spaudas
Nr.	Kūdikio amžius	Įgūdžio aprašymas		Taip √	Ne √	Išvada	Data	Gydytojo parašas, spaudas
1.	3 mėn.	1.1. Laiko galvą gulėdamas ant pilvo.	Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.			□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		1.2. Gulėdamas ant nugaros suveda rankas į vidurio liniją.	Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą.
		1.3. Šypsosi kalbinamas.	Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina vaiką, vaikas atsako šypsena.
2.	6 mėn.	2.1. Verčiasi nuo nugaros ant pilvo.	Vaikas, gulėdamas ant nugaros, visiškai arba dalinai apsiverčia ant pilvo.			□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		2.2. Tikslingai paima paduotą žaislą.	Vaikas, gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę.
		2.3. Vaikas lokalizuoja garso šaltinį.	Vaikui sėdint mamai ant kelių iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučiu ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso link.
3.	9 mėn.	3.1. Sėdi savarankiškai.	Vaikas ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.			□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		3.2. Stovėdamas tvirtai remiasi kojomis.	Vaikas tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos.
		3.3. Ima žaislus abiem rankomis.	Vaikas abiem rankomis paima po daiktą (pvz., kaladėlę, barškutį) ir laiko.
		3.4. Siekia daikto už akiračio ribų.	Vaikas stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį.
		3.5. Čiauška skiemenimis.	Vaikas sako sudvigubintus skiemenis (pvz., da-da, ba-ba ir pan.). Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

______________

____________________

Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.

VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKAS)

2 lentelė

Nr.	Vaiko amžius	Įgūdžio aprašymas			Įgūdžio vertinimas		Išvada	Data	Gydytojo parašas, spaudas
Nr.	Vaiko amžius	Įgūdžio aprašymas			Taip √	Ne √			Gydytojo parašas, spaudas
1.	12 mėn. (1 m.)	1.1. Ropoja.	Vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu.				□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		1.2. Eina pristatomu žingsniu.	Vaikas eina laikydamasis už baldų.
		1.3. Atlieka veiksmus su dviem daiktais.	Vaikas įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vienas į kitą.
		1.4. Mėgdžioja veiksmus, garsus.	Vaikas pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.
		1.5. Reaguoja į savo vardą.	Pašauktas vardu vaikas suklūsta, atsisuka.
		1.6. Sako „mama“, „tete“.	Vaikas sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą, tėtį. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
		1.7. Ima maistą rankomis ir valgo.	Vaikas gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.
2.	18 mėn. (1,5 m.)	2.1. Vaikšto savarankiškai.	Vaikas pereina per kambarį.				□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		2.2. Žaidžia funkcinius žaidimus.	Vaikas žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.
		2.3. Vykdo žodinį nurodymą „duok“.	Paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą.
		2.4. Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino.	Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.
		2.5. Sako 3 prasmingus žodžius.	Vaikas sako 3 prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams įvardyti. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
3.	24 mėn. (2 m.)	3.1. Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą.	Vaikas sudeda 2 kaladėles vieną ant kitos.				□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		3.2. Piešimas: piešia keverzonę.	Vaikas braižo popieriuje netaisyklingas linijas.
		3.3. Rodo kūno dalis.	Vaikas parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus.
		3.4. Rodo paveikslėlius.	Vaikas parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus.
		3.5. Taria dviejų žodžių frazes.	Vaikas sako frazes, pvz., „mama duok“, „mama, niam“ ir pan. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
		3.6. Savarankiškai valgo.	Vaikas gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
		3.7. Atneša daiktus norėdamas juos parodyti.	Vaikas savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
4.	36 mėn. (3 m.)	4.1. Žaidžia konstravimo žaidimus.	Vaikas žaidžia su konstruktoriais, pvz., kaladėlėmis, lego ir kt., statydamas statinius ir pan.				□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		4.2. Sudeda dėlionę.	Vaikas sudeda 3 formų dėlionę ( ∆ O □ ) nesuklysdamas.
		4.3. Piešia apskritimą.	Vaikas nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį.
		4.4. Skiria spalvas.	Vaikas parodo bent 1 spalvą iš 3, prašant parodyti pieštukus, žaislus ar paveikslėlius.
		4.5. Supranta kalbos sąvokas.	Vaikas supranta bent vieną sąvoką iš 5: „toks pats“,“ didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“, prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius.
		4.6. Jungia žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius.	Vaikas sako trijų žodžių frazes, sakinius. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.
5.	48 mėn. (4 m.)	5.1. Žaidžia vaidmeninius žaidimus.	Vaikas, žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.).	-			□ Normali raida □ Raidos sutrikimo rizika
		5.2. Nupiešia atpažįstamą objektą.	Vaikas nupiešia atpažįstamą objektą, pvz., mašiną, žmogų iš 2–3 dalių ir pan.
		5.3. Piešia pliusą (+).	Vaikas nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pamėgdžiodamas pagal pavyzdį.
		5.4. Supranta prielinksnius.	Vaikas įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu,“„ įdėk į dėžutę,“ „padėk už nugaros.“
		5.5. Papasakoja trumpą pasakojimą.	Vaikas paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, Įvykusius, pvz., namuose, ugdymo įstaigoje.

Papildyta priedu:

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Priedo pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

4 priedas

STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos tikrinimo tikslas – vadovaujantis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 518), nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo profesinio mokymo metu galės atlikti praktines užduotis bei dirbti.

2. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.

3. Stojančių mokytis į profesinio mokymo mokyklas ir norinčių įsidarbinti nepilnamečių sveikatos tikrinimas (toliau – sveikatos tikrinimas) atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas.

5. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Nutarimu Nr. 518.

6. Esant indikacijų, šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas siunčia tikrinamą asmenį kitų profesinių kvalifikacijų specialistų konsultacijos, skiria reikalingus tyrimus.

7. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi paciento elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytame Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, o išvada apie tinkamumą mokytis ar dirbti – į Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (forma Nr. 086/a), nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

II Skyrius

LIGOS, KURIOMIS SERGANTYS asmenys negali STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS

8. Į profesinio mokymo mokyklas negali stoti asmenys, sergantys:

8.1. bet kokios lokalizacijos tuberkulioze, kuria sergant išskiriamos mikobakterijos;

8.2. ūmiomis užkrečiamosiomis ligomis (sprendžiama pacientui pasveikus).

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

III SKYRIUS

12 priedasLIGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS, DĖL KURIŲ RIBOJAMA TEISĖ MOKYTIS PROFESINIO MOKYMO MOKYKLOSE PAGAL ATSKIRAS PROGRAMAS

Eil. Nr.	Mokymo programa	Kenksmingi veiksniai	Papildomi medicininiai priešparodymai
1.	Meno dirbinių gamintojų	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos	1.	Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su
	Mokymosi kodas	ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,		dirginančiomis medžiagomis
	(M kodas) 31812	pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius	2.	Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų
				dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys
				profesinei veiklai
			3.	Spalvų jutimo sutrikimas
			4.	Miopija daugiau kaip 8,0 D
			5.	Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi
				(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be
				korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais)
			6.	Alergija cheminėms medžiagoms
2.	2.1. Fotografų ir interjero	Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint),	Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su
	apipavidalintojų	regos analizatorius	cheminėmis medžiagomis
	M kodas 31899
	2.2. Baleto artistų	Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza,	1.	Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir
	M kodas 31899	pasilenkimai, įtampa, monotonija		defektai, trukdantys judėjimui
			2.	Kojų venų išsiplėtimas
			3.	Binokulinio matymo sutrikimas
			4.	Širdies ydos
			5.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
			6.	CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių
				sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai
			7.	Vestibulinės funkcijos sutrikimai
3.	Sekretorės	Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita
	M kodas 33404	priėmimas, regos ir klausos analizatoriai	akimi
4.	Apskaitininkės –	Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra-	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita
	kasininkės	vimo trukmė į stebimus objektus	akimi
	M kodas 33432
5.	Verslo organizatorių	Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir
	M kodas 33439	pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai
6.	Socialinių slaugytojų	Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo	1.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	M kodas 35012	įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų		profesinei veiklai
		priėmimas, regos ir klausos analizatoriai	2.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
				ligai sparčiai progresuojant
			3.	Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,
				kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų,
				trukdančių profesinei veiklai
7.	Ortopedų – protezuotojų	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei
	M kodas 35099	pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,	veiklai
		liemens palenkimai, regos analizatorius
8.	Maisto pramonės ir mais-	Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai,	1.	Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais
	to ruošimo specialisto	dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims,		paūmėjimais
	M kodas 35212	dėmesys, regos ir klausos analizatoriai,	2.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
		mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai,
		virėjui – aukšta temperatūra
9.	Statybininkų, pastatų res-	Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio	1.	Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys
	tauratorių, elektromontuo-	kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,		profesinei veiklai
	tojų, mūro montuotojų ir	dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims,	2.	Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys
	betonuotojų, santechnikų	statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai,		profesinei veiklai
	M kodas 35216	judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir	3.	Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje
		klausos analizatoriai, monotonija	4.	Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,
				kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai
			5.	Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai)
			6.	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir
				0,3 – kita akimi
			7.	Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos
				sutrikimu
			8.	Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu
				kraujotakos nepakankamumu
			9.	Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant
				aukštyje)
10.	Elektromechanikų,	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	1.	Miopija didesnė nei 6,0 D
	elektros įrenginių, radijo	plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,	2.	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir
	ir televizijos aparatūros	darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys,		0,7 – kita akimi
	taisytojų	regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų	3.	Binokulinio matymo sutrikimas
	M kodas 35222	priėmimas, monotonija	4.	Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys
				profesinei veiklai
11.	Kalvių, metalo apdirbimo	Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas,	1.	Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir
	staklininkų, suvirintojų,	stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų		0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais)
	šaltkalvių	plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,	2.	Epilepsija
	M kodas 35232	darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji	3.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
		spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės		profesinei veiklai
			4.	Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos
				sutrikimu
12.	Automechanikų automo-	Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio	1.	Miopija didesnė kaip 6,0
	bilių kėbulų remontininkų,	kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,	2.	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir
	lengvosios pramonės	darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas,		0,2 – kita akimi
	mašinų mechanikų,	dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių	3.	Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m)
	žemės ūkio technikos	signalų priėmimas, monotonija	4.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	mechanikų,			profesinei veiklai
	ryšių įrenginių
	mechanikų
	M kodas 35242
	Lėktuvų mechaniko		Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka
13.	13.1. Baldžių, stalių	Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas,	1.	Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai)
		krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis,	2.	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir
		darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas,		0,2 – kita akimi
		medienos dulkės, lakios medžiagos,	3.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
		aerozoliai		profesinei veiklai
			4.	Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu
	13.2. Miško ruošos ir	Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo	5.	Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos
	medienos apdirbėjų	judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų,		specialistams
		pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys,	6.	Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos
		regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės		specialistams)
			7.	Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,
				kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams)

	13.3. Pynėjų iš vytelių	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei
		plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo	veiklai
	M kodas 35262	įtampa, dėmesys, regos analizatoriai
14.	Ventiliacijos, oro kondicionavimo	Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas,	1.	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir
	sistemų	darbo poza, liemens palenkimai		0,2 – kita akimi
	gamintojų		2.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	M kodas 35264			profesinei veiklai
15.	Avalynės gamintojų,	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	1.	Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais
	avalynininkų	plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,	2.	Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos
	M kodas 35274	darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos		sutrikimu
		analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos	3.	Regos korekcija mažesnė kaip 05/02
		(dažai, klijai)
16.	Audėjų, audinių gamybos	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	1.	Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu
	įrenginių operatorių, ver-	plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,	2.	Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04
	pėjų, verpinių gamybos	darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos	3.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai
	įrenginių operatorių	analizatoriai, monotonija, dulkės	4.	Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai
	M kodas 35274			su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai
			5.	Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais
			6.	Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms
			7.	Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui
17.	Mezgėjų, mezgimo maši-	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	1.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	nų operatorių, siuvėjų, su-	plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,		profesinei veiklai
	kirpėjų – konstruktorių	darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas,	2.	Odos ligos su dažnais paūmėjimais
	M kodas 35276	dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi-	3.	Alergija vilnai, dulkėms
		kartojančios operacijos	4.	Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė
				kaip 07/04
			5.	Binokulinio matymo sutrikimas
			6.	Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų
				operatoriams
			7.	Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) -
				mezgimo mašinų operatoriams
18.	Plokščiosios ir ofsetinės	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų	1.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys
	spaudos spaudėjų, tekstų	plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo		profesinei veiklai
	rinkėjų, archyvarų,	poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas,	2.	Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos
	knygrišių	dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos		sutrikimu
	M kodas 35278		3.	Miopija daugiau kaip 6,0D
			4.	Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui
19.	Cheminio pluošto, naftos	Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo	1.	Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos
	perdirbimo, chemijos ir	poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius		sutrikimu
	naftos produktų gamybos		2.	Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su
	operatorių			cheminėmis medžiagomis
	M kodas 35299		3.	Alergija cheminėms medžiagoms
			4.	Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė
				kaip 06/03
20.	Žemės matininkų	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys,
	M kodas 35402	informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius,
		monotonija
21.	Braižytojų ir kompiuterinės	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų,	1.	Miopija didesnė kaip 6,0D
	įrangos operatorių	plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys,	2.	Regos korekcija mažesnė kaip 05/02
	M kodas 35406	regos analizatorius, monotonija	3.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
				profesinei veiklai
			4.	Binokulinio matymo sutrikimas
22.	Kelių statytojų	Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,	1.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
	M kodas 35416	stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo	2.	Cukrinis diabetas (nekompensuotas)
		poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos,	3.	Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos
		klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos	4.	Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos
			5.	Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu
23.	Ūkininkų	Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza,
	M kodas 36201	judrus darbas, regos, klausos analizatorius
24.	Arklininkų		1.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
	M kodas 36203		2.	Alergija arklio šeriams
25.	Sodininkų, želdinių	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,	1.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	tvarkytojų	liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai,		profesinei veiklai
	M kodas 36206	krovinio kėlimas, pernešimas	2.	Polinozė
26.	Bitininkų	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,	Alergija bičių nuodams
	M kodas 36249	regos analizatorius
27.	Miškininkų	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,	1.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
	M kodas 36262	regos analizatorius	2.	Cukrinis diabetas esant komplikacijų
28.	Žuvininkų	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,	1.	Epilepsija
	M kodas 36272	regos analizatorius	2.	Cukrinis diabetas esant komplikacijų
29.	Namų ūkio ekonomės,	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus
	pagalbininkės, meistro,	darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant
	komunalinio ūkio meistro	pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo
	M kodas 36606	poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas
		regos, klausos analizatoriai
30.	Jūreivių, laivų motoristų,	Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus	Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka
	korpusų remontininkų,	darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant
	suvirintojų, sistemų	pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo
	surinkėjų	poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas,
		regos, klausos analizatoriai
	Nekeleivinių laivų	Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant	Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka
	jūreivių, virėjų	rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,
	M kodas 37004	judėjimo atstumas
31.	Lokomotyvo mašinistų, padėjėjų, keleivinių traukinių vagonų palydovų, stoties budėtojų, SCB ir kontaktinio tinklo elektromontuotojų, riedmenų vagonų remontininkų, automotoristų, drezinų, geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų M kodas 37006	Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių signalų priėmimas, regos, klausos analizatoria	Vadovautis Traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu
32.	Pašto operatorių, teletaipo,	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,	1.	Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m)
	telefakso, kompiuterio	plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys	2.	Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02
	operatorių	regos ir klausos analizatoriai, informacinių	3.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
	M kodas 37026	signalų priėmimas		ligai sparčiai progresuojant
33.	Kirpėjų, kosmetikų	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,	1.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
	M kodas 37812	plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys	2.	Alergija cheminėms medžiagoms
		regos analizatorius, informacinių signalų	3.	Rankų odos lėtinės ligos
		priėmimas, klausos analizatorius, monotonija,	4.	Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07
		cheminės medžiagos	5.	Binokulinio matymo sutrikimas
			6.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
				ligai sparčiai progresuojant
			7.	Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,
				kai yra funkcijos sutrikimų
34.	Padavėjų, barmenų, virėjų	Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,	1.	Epilepsija su dažnais paroksizmais
	M kodas 37822	statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas,	2.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
		dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos		profesinei veiklai
		analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams	3.	Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04
			4.	Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui)
			5.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
				ligai sparčiai progresuojant
35.	Pardavėjų ir prekių žinovų	Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos,	1.	Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m)
	M kodas 37862	plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,	2.	Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu
		dėmesys, regos, klausos analizatoriai		judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai
			3.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
				ligai sparčiai progresuojant
36.	Viešbučių ir turizmo kompleksų	Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza,	1.	Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei
	darbuotojų	dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo		ligai sparčiai progresuojant
	M kodas 378872	judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų
		raumenims
37.	Drabužių priežiūros	Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,	1.	Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys
	meistrų, floristų	plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas,		profesinei veiklai
	M kodas 37899	darbo poza, dėmesys, regos analizatorius	2.	Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms

______________

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2026 m. birželio 23 d.

įsakymo Nr. V-635 redakcija)

5 priedas

SPORTININKŲ IR FIZINIO AKTYVUMO PRATYBAS LANKANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENROSIOS NUOSTATOS

1. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato aukšto meistriškumo sporto pratybose ir aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių asmenų (toliau – sportininkai) ir fizinio aktyvumo pratybose ir sporto renginiuose dalyvaujančių asmenų, užsiimančių fizine veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jose dalyvauti (toliau – fizinio aktyvumo pratybų dalyviai), sveikatos tikrinimo reikalavimus, sporto šakų klasifikaciją pagal dominuojantį fizinio krūvio tipą ir intensyvumą, ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą, sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo periodiškumą ir paslaugų mastą.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos sporto įstatyme. Pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo bei aukšto meistriškumo ugdymo etapai Apraše suprantami taip, kaip yra nustatyta Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“.

II SKYRIUS

SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

3. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Profilaktiškai sveikatą tikrina:

4.1. nepilnamečių sportininkų (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, nepilnamečių aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkų ir pilnamečių sportininkų – sporto medicinos gydytojai, prireikus konsultuodamiesi su kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

4.2. vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, kurie yra fizinio aktyvumo pratybų dalyviai, pradinio rengimo etapo ugdymo grupės ugdytiniai, nepriklausomai nuo to, kiek akademinių valandų per savaitę jie sportuoja, taip pat meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių ugdytiniai, kurie sportuoja mažiau nei 8 akademines valandas per savaitę, – šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai pagal Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, prireikus konsultuodamiesi su sporto medicinos gydytoju ar kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

4.3. pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių (išskyrus Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų pilnamečių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas) – šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, prireikus konsultuodamiesi su sporto medicinos gydytoju ar kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus.

5. Sportininkų, nurodytų Aprašo 4.1 papunktyje, sveikatą tikrinantys sporto medicinos gydytojai:

5.1. įvertina tiriamojo sveikatą bei funkcinę būklę, vertina prisitaikymą prie fizinio krūvio pagal pasirinktą sporto šaką;

5.2. esant indikacijų, siunčia ir (ar) rekomenduoja konsultuotis ir tirtis pas kitus specialistus;

5.3. pateikia išvadą dėl tiriamojo asmens galimybės lankyti pasirinktos sportinės veiklos aukšto meistriškumo sporto pratybas ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą.

6. Pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.3 papunktyje, sveikatą tikrinantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:

6.1. įvertina tiriamojo sveikatą bei funkcinę būklę;

6.2. esant indikacijų, siunčia ir (ar) rekomenduoja konsultuotis ir tirtis pas kitus specialistus;

6.3. teikia rekomendacijas apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos fizinio aktyvumo pratybas ir dalyvauti sporto renginiuose.

7. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į:

7.1. elektroninį medicininį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, (toliau – forma Nr. E025) arba į formą Nr. 061/a „Sportininko sveikatos stebėjimo kortelė“, nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, atlikus sportininkų, nurodytų Aprašo 4.1 papunktyje, sveikatos tikrinimą;

7.2. formą Nr. E025, atlikus pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.3 papunktyje, sveikatos tikrinimą.

8. Atlikus Aprašo 4.1 papunktyje nurodytų sportininkų sveikatos patikrinimą išduodama forma Nr. 068/a „Sportuojančiojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – forma 068/a), kurioje įrašoma išvada apie tikrinamo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos aukšto meistriškumo sporto pratybas ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose bei pateikiamos reikalingos rekomendacijos dėl fizinio krūvio. Forma 068/a išduodama tik nustačius, kad asmuo pagal sveikatos būklę gali treniruotis ar dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose.

9. Atlikus Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų asmenų sveikatos patikrinimą, vadovaujantis Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje užpildoma elektroninės statistinės apskaitos forma Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl elektroninės statistinės apskaitos formos Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“, kurią tėvai (globėjai, rūpintojai) esant poreikiui gali pateikti fizinio aktyvumo pratybų ar kitų sporto renginių organizatoriui atspausdinę arba suformavę peržiūros kodą.

10. Tikrindami sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.1 ir 4.3 papunkčiuose, sveikatą, sporto medicinos gydytojai ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi šiuo Aprašu, Aprašo 1 priede nustatyta Sporto šakų klasifikacija pagal dominuojantį komponentą ir fizinio krūvio intensyvumą, Aprašo 2 priede nurodytu Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašu, Aprašo 3 priede nustatytu Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių sveikatos tikrinimo periodiškumu ir paslaugų mastu.

11. Tikrindami Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų asmenų sveikatą, šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai pagal poreikį atsižvelgia į Aprašo 2 priede nurodytų Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Šio Aprašo nuostatos nėra taikomos sportuojančių karių sveikatos tikrinimui.

13. Sportininkų, kurių sveikatos tikrinimas apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, kategorijas nustato Lietuvos Respublikos sporto įstatymas.

14. Pacientas, nesutinkantis su sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

–––––––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-184, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 29-1370 (2011-03-08), i. k. 1112250ISAK000V-184

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų sveikatos

tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

SPORTO ŠAKŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANTĮ FIZINIO KRŪVIO TIPĄ IR INTENSYVUMĄ

Fizinio krūvio

intensyvumas^*

Sporto šakos pagal dominuojantį fizinio krūvio tipą

Įgūdžių

Jėgos

Mišrios

Ištvermės

ŽEMAS

Golfas

Stalo tenisas

(2 arba 4 žaidėjai)

Šaudymas

Akmenslydis

Boulingas

Rutulio stūmimas (rekreacinis)

Disko metimas (rekreacinis)

Kalnų slidinėjimas (rekreacinis)

Futbolas (asmenų su negalia)

Rankinis (asmenų su negalia)

Bėgimas ristele

Ilgų distancijų ėjimas

Plaukimas (rekreacinis)

VIDUTINIS

Buriavimas (įskaitant jachta)

Žirgų sportas

Trumpų distancijų bėgimas

Rutulio stūmimas

Disko metimas

Kalnų slidinėjimas

Dziudo / karatė

Tinklinis

Tenisas (4 žaidėjai)

Sportinis ėjimas

Vidutinių / ilgų nuotolių bėgimas

Šokiai

AUKŠTAS

Sunkioji atletika

Imtynės

Boksas

Ledo ritulys

Regbis

Fechtavimas

Tenisas (2 žaidėjai)

Vandensvydis

Futbolas (varžybų lygmuo)

Krepšinis (varžybų lygmuo)

Rankinis (varžybų lygmuo)

Dviračių sportas (plento)

Vidutinių / ilgų nuotolių plaukimas

Ilgų nuotolių čiuožimas

Penkiakovė

Irklavimas

Baidarių-kanojų irklavimas

Lygumų slidinėjimas

Biatlonas

Triatlonas

–––––––––––––––––––––––––

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų sveikatos

tikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

ligų ir patologinių būsenų, kuriomIS SERGANT Ribojamas fizinis krŪvis arba nerekomenduojama sportuoti, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Ligos ir patologinės būsenos

Nepilnamečiai sportininkai (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę,

nepilnamečiai aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkai ir pilnamečiai sportininkai, nurodyti Aprašo 4.1 papunktyje

Pilnamečiai ir nepilnamečiai fizinio aktyvumo pratybų dalyviai, pradinio rengimo etapo ugdymo grupės ugdytiniai, nepriklausomai nuo to, kiek akademinių valandų per savaitę jie sportuoja, meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių ugdytiniai, kurie sportuoja mažiau nei 8 akademines valandas per savaitę, nurodyti Aprašo 4.2 ir 4.3 papunkčiuose

Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos

Nerekomenduojama

Nervų sistemos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos

2.1.

Epilepsija

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su svoriais (galimos su individualia priežiūra)

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su svoriais (galimos su individualia priežiūra), futbolas iki 12 metų, kontaktinis sportas, kuriame galimi smūgiai į galvą

2.2.

Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt.

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą

Vidaus ligos

3.1.

Širdies vožtuvų ligos

3.1.1.

Aortos vožtuvo stenozė (toliau – AVS)

Nedidelė AVS, fizinio krūvio tolerancija gera, be išemijos ir be ventrikulinės tachiaritmijos epizodų bei patologinių laidumo sutrikimų krūvio metu, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių

Sprendžiama individualiai – rekomenduojama

Rekomenduojamos visos sporto šakos

Vidutinė AVS, nustatyta echokardiografiškai

Sprendžiama, jei išstūmio frakcija (toliau – IF) ≥ 50 %, geras fizinis darbingumas, normalus fizinio krūvio mėginys, adekvati (normotoninio tipo) reakcija į krūvį (ypač arterinio kraujo spaudimo kaita krūvio metu), be ventrikulinės tachiaritmijos epizodų ir patologinių laidumo sutrikimų, be išemijos krūvio metu

Rekomenduojamos žemo intensyvumo sporto šakos

Rekomenduojamas žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Vidutinė AVS, nustatyta echokardiografiškai

Sprendžiama, kai IF ˂ 50 %, fizinio krūvio mėginys ribinis ar patologinis, neadekvati reakcija į krūvį, ventrikulinės tachiaritmijos epizodai, patologiniai laidumo sutrikimai ar išemija krūvio metu

Nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis, jei yra nors vienas iš simptomų)

Didelė AVS:

1) Jei IF ≥ 50 ir normalus fizinio krūvio mėginys, arterinis kraujo spaudimas viso krūvio metu normotoninio tipo be hemodinamikos sutrikimų

2) Jei yra nors vienas iš toliau išvardytų simptomų ar požymių:

IF ˂ 50 %, fizinio krūvio mėginys ribinis ar patologinis, neadekvati reakcija į krūvį, ventrikulinės tachiaritmijos epizodai, patologiniai laidumo sutrikimai ar išemija krūvio metu

Nerekomenduojama (1 ir 2 atveju). Ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis

1 atveju – jei simptomų nėra iki operacijos, leistinas žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę

2 atveju – nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.2.

Aortos vožtuvo nesandarumas (toliau –AVN)

Nedidelis AVN

Rekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

Vidutinis AVN

a) jei kairiojo skilvelio (toliau – KS) diastolinis diametras normalus pagal kūno paviršiaus plotą (vyrams kairiojo skilvelio galinis diastolinis indeksuotas diametras (toliau – KSGDDi) ≤ 35 mm/m² ar kairiojo skilvelio galinis sistolinis dydis (toliau – KSGSD) ≤ 50 mm ir moterims KSGDDi ≤ 40 mm/m² ar KSGSD ≤ 40 mm)

b) KS IF ˃ 50 %

c) ir normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojama

Vidutinis AVN, jei KS padidėjęs pagal pirmiau nurodytus požymius ir gera KS sistolinė funkcija

Sprendžiama individualiai (bet stebima individualiai ir tikslinga atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą (toliau –MRT)

Rekomenduojamos žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis (KS padidėjimas nesusijęs su remodeliacija dėl sporto, nes nėra tokio intensyvumo krūvio)

Didelis AVN

Jei mažai ar vidutiniškai dilatuotas KS su IF ˃ 50 % ir normalus fizinio krūvio mėginys

Jei KS IF ≤ 50 % ir (arba) fizinio krūvio sukelta aritmija

Žemo intensyvumo fizinis krūvis ir individualiai dozuojamas krūvis

Nerekomenduojama

(ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, ir individualiai dozuojamas krūvis

Nerekomenduojama

(ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.3.

Dviburis aortos vožtuvas

Vertinamas pagal triburio aortos vožtuvo disfunkcijos lygį (žiūrėti prie nesandarumo, stenozės ar aortos patologijos)

Rekomendacijos atsižvelgiant į triburio aortos vožtuvo nesandarumo ir stenozės pažaidos lygį

3.1.4.

Mitralinio vožtuvo stenozė (toliau – MVS)

Nedidelė MVS (mitralinio vožtuvo (toliau – MV) angos plotas 1,5–2,0 cm²) + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 40 mm Hg ir normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojama

Vidutinė MVS (MV angos plotas 1,0–1,5 cm²) maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 40 mmHg ir normalus fizinio krūvio mėginys

Tik žemo intensyvumo fizinis krūvis

Žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Didelė MVS (MV angos plotas ˂ 1,0 cm²)

Nerekomenduojama

Nerekomenduojamas vidutinio ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis

3.1.5.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas (toliau –MVN)

Simptomatinis MVN su sumažėjusiu fiziniu darbingumu ar fizinio krūvio sukeltais kompleksiniais ritmo sutrikimais

Nerekomenduojama

Besimptomis nedidelis MVN ir

vidutinis MVN:

a) normalus KS dydis (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m², moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m²)

b) normali KS funkcija IF ≥ 60 %

c) ramybės sistolinis plaučių arterijos (toliau – sPA) spaudimas ˂ 50 mmHg

d) normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojamos visos sporto šakos, bet rekomenduotinas individualus sekimas

Didelis MVN:

a) normalus KS dydis (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m², moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m²)

b) normali KS funkcija IF ≥ 60 %

c) ramybės sPA spaudimas ˂ 50 mmHg

d) normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojamas tik žemo intensyvumo fizinis krūvis, bet rekomenduojamas individualus sekimas

Rekomenduojamas žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, bet rekomenduojamas individualus sekimas

Didelis MVN, kai IF ˂ 60 % ir KS remodeliacija neatitinka fizinio krūvio

Nerekomenduojama

(ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

Nerekomenduojama

(ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.6.

Mitralinio vožtuvo prolapsas (toliau –MVP)

MVP su mažu ar vidutiniu MVN, jei nėra:

a) sinkopių anamnezėje – besimptomiai pacientai;

b) fibrozės (atsiradus simptomams, vertinti Holterio 24 val. monitoravimo tyrime ir fizinio krūvio mėginyje fiksuotų skilvelinių ekstrasistolių iš KS ar T dantelio inversijos apatinėse KS sienelėse dėl fibrozės);

c) ilgo QT intervalo ramybėje ir mitralinio žiedo disfunkcijos;

d) ryškios KS disfunkcijos, randų (pagal MRT) KS apatinėje bazinėje dalyje;

e) staigių mirčių šeimoje dėl MVP

Rekomenduojama

MVP ir pirmiau šiame papunktyje išvardyti pakitimai

Nerekomenduojama

Tik žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

MVP su dideliu MVN, be simptomų ir be pirmiau išvardytų rizikos veiksnių, kai

a) KS nedilatuotas (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m², moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m²)

b) normali KS funkcija IF ≥ 60 %

c) normalus fizinio krūvio mėginys

Sprendžiama individualiai dėl žemo intensyvumo sporto šakos

Sprendžiama individualiai dėl žemo ir vidutinio intensyvumo sporto šakos

3.1.7.

Triburio vožtuvo nesandarumas

Triburio vožtuvo geros funkcijos, dešiniojo skilvelio (toliau –DS) funkcija išlikusi, ramybės sPA spaudimas ˂ 40 mmHg ir nėra kompleksinių ritmo sutrikimų

Rekomenduojama

3.2.

Aortos patologijos

3.2.1.

Marfano sindromas be aortos dilatacijos

Nerekomenduojama

Vengti aukšto ir labai aukšto intensyvumo fizinio krūvio, kontaktinio sporto, jėgos sporto.

Nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos

3.2.2.

Dviburis arba triburis aortos vožtuvas, kai aortos ties sinusais 40–45 mm ir santykinis rodiklis daugiau kaip 20 mm/m²

Po sėkmingos krūtininės aortos operacijos dėl dviburio vožtuvo

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo įgūdžių arba mišrus sportas, siekiant gerinti funkcinę būklę

3.2.3.

Aortos dilatacija

Vidutinė aortos dilatacija:

Marfano sindromas arba kita krūtininės aortos patologija, kai aorta ties sinusais 40-45 mm

Turnerio sindromas, aortos ties sinusais santykinis rodiklis 20–25 mm/m²;

Fallot tetrada, aortos ties sinusais diametras < 50 mm

Po sėkmingos krūtininės aortos operacijos dėl Marfano sindromas arba kitos įgimtos krūtininės aortos patologijos

Nerekomenduojama

Ryški aortos dilatacija:

Marfano sindromas arba kita krūtininės aortos patologija, aortos diametras > 45 mm

Dviburis arba triburis vožtuvas, kai aortos diametras > 50 mm

Turnerio sindromas, kai aortos ties sinusais santykinis rodiklis > 25 mm/m²

Fallot tetrada, aortos diametras > 50 mm

Nerekomenduojama

3.3

Kardiomiopatijos

3.3.1.

Hipertrofinė kardiomiopatija (toliau –HKMP)

Patvirtinta genetiniais tyrimais, tačiau nėra fenotipiškai išreikštų HKMP būdingų struktūrinių pokyčių, ritmo sutrikimų

Tikslinga profilaktinė patikra 1 kartą per metus

Rekomenduojamos visos sporto šakos saugioje aplinkoje

Fenotipiškai išreikšta HKMP. Patologinė reakcija į fizinį krūvį:

˃ 20mmHg sistolinio kraujospūdžio padidėjimas arba fizinio krūvio sukelta hipotenzija – neadekvati reakcija į krūvį

Fizinio krūvio išprovokuoti simptomai arba aritmija

Anamnezėje buvusi neaiškios kilmės sinkopė, širdies sustojimas

Kardiologinė patikra kas 6 mėn., siekiant įvertinti progresavimą, riziką arba atsiradus naujiems simptomams

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo rekreacinis sportas, siekiant gerinti funkcinę būklę, vengti dinamiško sporto (krepšinis, futbolas). Atsiradus naujiems simptomams fizinis krūvis turi būti nutrauktas

3.3.2.

Aritmogeninė kardiomiopatija

Fenotipiškai išreikšta aritmogeninė kardiomiopatija esant staigios kardialinės mirties rizikos veiksniui (buvęs širdies sustojimas, neaiškios kilmės sinkopė, skilvelinė tachikardija, sutrikusi DS ir (arba) KS sistolinė funkcija), išreikšti struktūriniai širdies pokyčiai, skilvelinių ekstrasistolių ≥ 500/24 val.

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, 150 min./sav. saugioje aplinkoje

Patvirtinta genetiniais tyrimais, fenotipiškai neišreikšta

Nerekomenduojama

Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Genetiškai neigiama, fenotipiškai išreikšta aritmogeninė kardiomiopatija, nesant staigios kardialinės mirties rizikos veiksnio, minimalūs širdies struktūriniai pokyčiai, skilvelinių ekstrasistolių < 500/24 val.

Kasmetinė kardiologinė patikra

Sprendžiama individualiai

Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

3.3.3.

Kairiojo skilvelio nekompaktinė kardiomiopatija

Patvirtinta genetiniais tyrimais (+LVNC), fenotipiškai neišreikšta (išskyrus esant nustatytai LMNA arba FLNC geno mutacijai)

Asimptominė KS IF ≥ 50 %, nėra dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių

Galimas ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis, išskyrus sporto šakas, kuriomis užsiimant įvykus sinkopei galimi sunkūs sužeidimai arba mirtis

Kai KS IF 40–49 %, nėra sinkopių, dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu

Nerekomenduojama

Žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

3.3.4.

Dilatacinė kardiomiopatija

Patvirtinta genetiniais tyrimais, tačiau fenotipiškai neišreikšta (išskyrus esant lamino A/C arba filamino C mutacijoms)

Rekomenduojama

Asimptominė dilatacinė kardiomiopatija, atitinka visus kriterijus: vidutiniškai sumažėjusi KS funkcija (IF 45–50 %); nėra dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu; MRT metu nerandama miokardo fibrozės; fizinio krūvio mėginio metu IF padidėja 10–15 %; nėra lamino A/C arba filamino C mutacijos

Galimas ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis, išskyrus sporto šakas, kuriomis užsiimant įvykus sinkopei galimi sunkūs sužeidimai arba mirtis

Asimptominė dilatacinė kardiomiopatija, KS IF < 45 %, nėra fizinio krūvio sukeltų skilvelinių ekstrasistolių

Nerekomenduojama

Žemo arba vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Simptominė dilatacinė kardiomiopatija

arba anamnezėje buvęs širdies sustojimas arba nepaaiškintos kilmės sinkopė; KS IF < 45 %; dažnos arba grupinės skilvelinės ekstrasistolės, registruojamos paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu; išreikšta miokardo fibrozė (> 20% MRT); lamino A/C arba filamino C mutacijos

Nerekomenduojama

Žemo arba vidutinio intesyvumo fizinis krūvis

3.4.

Ūminis perikarditas

Leidžiama praėjus 30 dienų–3 mėnesiams po visiško pasveikimo, priklausomai nuo ligos eigos sudėtingumo

Asimptominis, nedidelis skysčio kiekis perikarde

Nerekomenduojama

Leidžiama, reikalingas periodiškas sekimas

Nerekomenduojama

Leidžiama, reikalingas periodiškas sekimas

3.5.

Konstrikcinis perikarditas

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

3.6.

Ūminis miokarditas

Leidžiama grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį tik pasveikus, po 3–6 mėn., kai sportininkas atitinka šiuos kriterijus: nėra simptomų, nepadidėjęs troponino ir uždegimo biožymenų kiekis; normali KS sistolinė funkcija (širdies echskopija ir MRT); geras fizinis darbingumas; nėra dažnų arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu

Nerekomenduojama

Liekamieji reiškiniai – randinis audinys miokarde persirgus miokarditu

Nerekomenduojamas labai aukšto ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis

3.7.

Širdies ritmo sutrikimai ir kanalopatijos

3.7.1.

Paroksizminės supraventrikulinės tachikardijos

Atrioventrikulinė sinusinio mazgo grįžtamojo sujaudinimo (re-entry) tachikardija

Sprendžiama individualiai, jei nėra priešlaikinio sujaudinimo

Atrioventrikulinė grįžtamojo sujaudinimo tachikardija (macro re-entry), esant papildomam laidumo pluoštui,

rekomenduojama abliacija

Po abliacijos praėjus 3 mėn. sprendžiama individualiai, atlikus krūvio mėginį ir 24 val. EKG monitoravimą Leidžiama, jei tyrimai nepatologiniai

Grįžimas į žemo intensyvumo fizinį krūvį, siekiant gerinti funkcinę būklę, leidžiama praėjus 1 mėn. po abliacijos

3.7.2.

Ankstyvo skilvelių sužadinimo sindromai (WPW ir LGL sindromai)

Asimptominiai pacientai

Rekomenduojama spręsti individualiai po elektrofiziologinio ištyrimo staigios mirties rizikai įvertinti

Sprendžiama

individualiai

Aritmijos anamnezėje

Rekomenduojama abliacija

Po abliacijos praėjus 3 mėn. sprendžiama individualiai, atlikus krūvio mėginį ir 24 val. EKG monitoravimą. Jei tyrimai nepatologiniai, leidžiama

Rekomenduojama abliacija

Po abliacijos praėjus 3 mėn. sprendžiama individualiai, atlikus krūvio mėginį ir 24 val. EKG monitoravimą. Jei tyrimai nepatologiniai, leidžiama

3.7.3.

Prieširdžių virpėjimas

Asimptominis, nėra struktūrinio širdies pažeidimo, pastebima adekvati širdies susitraukimų dažnio kontrolė fizinio krūvio mėginio metu arba sekant širdies veiklą treniruočių, varžybų metu

Sprendžiama individualiai

Atlikta abliacija. Jei prieširdžių virpėjimas neatsinaujina per 1 mėnesį, galima grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį

Sprendžiama individualiai

Skiriami antikoaguliantai

Sprendžiama individualiai,

nerekomenduojamas kontaktinis sportas bei sporto šakos, turinčios didelę traumų riziką

Sprendžiama individualiai,

nerekomenduojamas kontaktinis sportas bei sporto šakos, turinčios didelę traumų riziką

3.7.4.

Priešlaikiniai skilvelių susitraukimai (skilvelinės ekstrasistolės) ir neilgalaikė skilvelinė tachikardija

Sprendžiama individualiai po ištyrimo

3.7.5.

Skilvelių virpėjimas, polimorfinė skilvelinė tachikardija (Torsades de pointes), katecholaminerginė skilvelių tachikardija

Nerekomenduojama

3.7.6.

Ilgo QT sindromas

Genetiniais tyrimais patvirtintas, tačiau fenotipiškai neišreikštas (QTc < 470/480 ms vyrams / moterims, nėra simptomų)

Sprendžiama individualiai

Asimptominis, QTc > 500 ms arba genetiškai patvirtintas ilgo QT sindromas, kai QTc ≥ 470 ms vyrams ir ≥ 480 ms moterims

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, vartojant β-blokatorius

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, vartojant β-blokatorius

Anamnezėje širdies sustojimas arba aritminės kilmės sinkopė (tiek su implantuotu kardioverteriu defibriliatoriumi, tiek be jo)

Nerekomenduojama

3.7.7.

Brugada sindromas

Asimptominis, genetiškai patvirtintas I tipo Brugada sindromas

Įvertinti vartojamus vaistus, elektrolitų pakitimus, kurie gali provokuoti simptomus

Leidžiama, išskyrus ištvermės fizinį krūvį ekstremalaus karščio ir (arba) drėgmės sąlygomis, kai šerdinė kūno temperatūra pakyla > 39°

Simptominis Brugada sindromas (anamnezėje širdies sustojimas arba aritminės kilmės sinkopė)

Rekomenduojama kardioverterio defibriliatoriaus implantacija

Po kardioverterio defibriliatoriaus implantacijos

Galima grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį, jei ≥ 3 mėn. nebuvo pasikartojančių aritmijų

Nerekomenduojama fizinė veikla, kurios metu yra rizika patirti krūtinės traumą

Galima grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį, jei ≥ 3 mėn. nebuvo pasikartojančių aritmijų

Nerekomenduojama fizinė veikla, kurios metu yra rizika patirti krūtinės traumą

3.8.

Hipertenzija

Nekontroliuojama hipertenzija (sistolinis kraujospūdis >160 mmHg)

Žemo intensyvumo sporto šakos

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

Kontroliuojama hipertenzija, kai yra aukšta širdies kraujagyslių sistemos ligų rizika, KS hipertrofija, diastolinė disfunkcija, hipertenzinė retinopatija, arterijų sienelių sustorėjimas arba aterosklerotinės plokštelės (UG tyrimas), padidėjęs serumo kreatinino kiekis (vyrams 1.3–1.5 mg/dL, moterims 1.2–1.4 mg/dL) ir (arba) mikroalbuminurija

Sprendžiama individualiai, išskyrus intensyviausias jėgos sporto šakas (disko / ieties metimas, rutulio stūmimas, sunkioji atletika)

Kontroliuojama hipertenzija, kai širdies kraujagyslių sistemos ligų rizika yra vidutinė arba žema

Sprendžiama individualiai

3.9.

Koronarinių arterijų ligos

3.9.1.

Aterosklerotinė koronarinių arterijų liga

(vertinti vyresniems sportuojantiems asmenims (vyresniems nei 35 metų)

Pacientas turi aterosklerozės rizikos veiksnių arba patikros metu nustatyta asimptominė aterosklerozė, subklinikinis lėtinis koronarinis sindromas be miokardo išemijos.

Sprendžiama individualiai, reikalingas fizinio krūvio mėginys ir pageidautina kardioechskopija

Sprendžiama individualiai, reikalingas fizinio krūvio mėginys ir pageidautina kardioechoskopija

Lėtinis koronarinis sindromas. Būtina įvertinti ūmaus koronarinio sindromo įvykio riziką dėl fizinio krūvio

Asimptominiai pacientai, turintys žemą ūmaus koronarinio sindromo įvykio riziką fizinio krūvio metu (fizinio krūvio mėginio metu nesukeliama aritmija, KS IF > 50 %)

Sprendžiama individualiai

(reikalingas fizinio krūvio mėginys ir kardioechskopija)

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

Sprendžiama individualiai

(reikalingas fizinio krūvio mėginys ir kardioechskopija)

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

Fizinio krūvio metu atsiradusi išemija, nepaisant adekvataus gydymo Rekomenduojama angiografija, kurios metu įvertinama koronarinės pažaidos rizika:

a) koronarinės pažaidos rizika maža, atvejis asimptominis, KS IF > 50 %, fizinio krūvio mėginio metu nesukeliamos aritmijos – ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizika dėl fizinio krūvio maža

Leidžiama po angiografijos

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

Leidžiama po angiografijos

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

b) Koronarinės pažaidos rizika didelė, atvejis asimptominis, KS IF frakcija > 50 %, fizinio krūvio mėginio metu nesukeliamos aritmijos, galima revaskuliarizacijos procedūra

Ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizika dėl fizinio krūvio maža

Sprendžiama individualiai

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

Sprendžiama individualiai

Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

c) Koronarinės pažaidos rizika didelė, atvejis simptominis, KS IF ≤ 50 %, sienelės judesio anomalijos, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu sukeliama išemija; pastebima trumpalaikė skilvelinė tachikardija, polimorfinės arba labai dažnos skilvelinės ekstrasistolės ramybės metu ar maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu

Žemo intensyvumo įgūdžių sportas, sprendžiama individualiai

Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari patikra

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę, parenkant fizinį krūvį, nesukeliantį miokardo išemijos ir krūtinės anginos

Po sėkmingos revaskuliarizacijos, esant nepatologiniam fizinio krūvio mėginiui arba funkciniam radiologiniam tyrimui.

Rekomenduojama kineziterapija praėjus 8–12 savaičių po atlikto gydymo

Leidžiama praėjus 3–6 mėn., grįžimas laipsniškas (reikalingas fizinio krūvio mėginys ir kardioechskopija)

Fizinio krūvio metu sukeliama išemija, nepaisant adekvataus gydymo, kai revaskuliarizacija negalima

Sprendžiama individualiai

Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari patikra

Žemo intensyvumo individualizuotas fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę

Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari sveikatos patikra

3.9.2.

Ūminis koronarinis sindromas (nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas su ST segmento pakilimu ir be pakilimo)

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo individualizuotas fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, paraleliai su reabilitacija praėjus 8–12 sav. po įvykio. Tęsti 3–6 mėn., kol bus pasiektas tinkamas aktyvumo lygis

Grįžimas į buvusį fizinio aktyvumo lygį

Spręsti atlikus detalų ištyrimą: širdies echoskopiją, maksimalaus fizinio krūvio mėginį su EKG ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizikos įvertinimu fizinio krūvio metu

Jeigu rizika maža, sprendžiama individualiai

Jeigu rizika didelė – žemo intensyvumo fizinis krūvis, sprendžiama individualiai

Jeigu rizika maža, sprendžiama individualiai

Jeigu rizika didelė – žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę. Sprendžiama individualiai

3.9.3.

Koronarinių arterijų anomalijos

Radiologinis ištyrimas, fizinio krūvio mėginys miokardo išemijai nustatyti

Asimptominė koronarinių arterijų anomalija, patologinė koronarinė arterija nepraeina tarp kitų stambių kraujagyslių, nėra susiaurėjusio spindžio ir siauros angos; fizinis krūvis neišprovokuoja išemijos

Rekomenduojama

Patologinės koronarinės arterijos pradžia labai smailaus kampo arba praeina tarp kitų stambių kraujagyslių

Nerekomenduojamas sportas, kurio metu širdžiai sukeliamas vidutinis arba aukšto intensyvumo fizinis krūvis

Nerekomenduojama sportas, kurio metu širdžiai sukeliamas vidutinis arba aukšto intensyvumo fizinis krūvis

Atliktas chirurginis gydymas, atvejis asimptominis, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu neišprovokuojama miokardo išemija, grupinės aritmijos

Leidžiama praėjus 3 mėn.

Miokardo tiltelis

Simptominiai pacientai, pastebimos grupinės aritmijos maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu arba yra persistuojanti miokardo išemija

Nerekomenduojama

Asimptominiai pacientai, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu nėra skilvelinių aritmijų, fizinio krūvio metu išemija neišprovokuojama

Sprendžiama individualiai

Rekomenduojama

3.10.

Lėtinis širdies nepakankamumas

Prieš parenkant fizinį krūvį turi būti optimizuotas medikamentinis gydymas, pacientas kliniškai stabilus, jei reikia, implantuotas kardioverteris defibriliatorius. Fiziniam krūviui parinkti turi būti atliekamas maksimalaus fizinio krūvio mėginys (prioritetas – kardiopulmoninis ištyrimas) siekiant įvertinti fizinį darbingumą, išemijos slenkstį, fizinio krūvio sukeltas aritmijas ir hemodinamikos sutrikimus, esant prieširdžių virpėjimui, vertinama pagal Borgo skalę, būtinas kardioechoskopinis ištyrimas

Hipotenzija arba hipertenzija ramybės arba fizinio krūvio metu; nestabili krūtinės angina, ryškėjanti širdies nepakankamumo simptomatika / atsiranda naujų simptomų; pasireiškia miokardo išemija nepaisant medikamentinio gydymo, fizinio krūvio sukeltos aritmijos ir hemodinamikos sutrikimai arba sunki / neoptimaliai gydoma plaučių liga

Nerekomenduojama (ypač aukšta rizika, jei atsiranda bent vienas iš simptomų)

Nerekomenduojama (rekomenduojamos žemo intensyvumo įgūdžių sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę, tik iki šio slenksčio, griežtai sekant keletą savaičių ir dozuojant bei individualizuojant krūvį, vėliau tyrimų kontrolė kas 3–6 mėn.)

Asimptominiai stabilūs (mažiausiai 4 sav.), mažos rizikos pacientai, kuriems išsaugota IF (≥ 50 %) ir vid. sumažėjusi IF (≥ 40–59 %), kai optimizuotas medikamentinis gydymas ir nėra fizinio krūvio sukeltų ritmo sutrikimų ir fizinio krūvio išprovokuotos hipotenzijos

Žemo intensyvumo įgūdžių sporto šakos be apribojimų, dėl kitų sporto šakų sprendžiama individualiai

Žemo ir vidutinio intensyvumo įgūdžių, jėgos, mišrios ir ištvermės sporto šakos, palaipsniui didinant krūvį, koreguojant rizikos veiksnius ir pagal individualią fizinio krūvio programą (mažiausiai 4 sav. stabilūs pacientai, kuriems išsaugota IF), vid. sumažėjusi IF (≥ 40–59 %) sprendžiama individualiai, bet aukšto intensyvumo jėgos, mišrios ir ištvermės sporto šakos nerekomenduojamos

3.11.

Įgimtos širdies ydos (paaugliams ir suaugusiesiems)

Fizinis krūvis yra efektyvi terapija daugeliui paauglių ir jaunų suaugusiųjų, turinčių įgimtas širdies ydas

Prieš parenkant fizinį krūvį vertinami 5 parametrai – skilvelių funkcija, spaudimas plaučių arterijoje, aortos šaknies ir kylančios dalies dydis, atmetant koarktaciją (pagal echokardiografinius ar MRT rodiklius) ir pulsoksimetrija (saturacija) ramybės būsenos / krūvio metu

Be to, vertinama anamnezė, gretutinės ligos ir būklės, medikamentinė terapija, maisto papildai, aplinkos faktorių įtaka (pvz., povandenis sportas), fizinio krūvio netoleravimas, kai atsiranda hemodinamikos ir ritmo sutrikimų, atsiranda bet kurie kardiovaskuliniai simptomai ramybės būsenos ar krūvio metu

Sprendžiama individuliai

Sprendžiama individualiai

3.12.

Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos (ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu)

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus

3.13.

Bronchinė astma

Sprendžiama individualiai, rekomenduojant visas galimas profilaktikos ir indikuotinas gydymo priemones

3.14.

Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos)

Nerekomenduojama

3.15.

Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė

Sprendžiama individualiai

3.16.

Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Esant II–III laipsnio nutukimui sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

4.1.

Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos

Sprendžiama individualiai

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

Sprendžiama individualiai

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

Kraujagyslių ligos

5.1.

Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), angiotrofoneurozės

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos

6.1.

Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo

Nerekomenduojamas vandens sportas iki visiško pasveikimo

6.2.

Vienos ar abiejų ausų pūlinė antikoantralinė arba visų formų ir stadijų tubotimpaninė vidurinės ausies liga

Nerekomenduojama, išskyrus tuos atvejus, kai atkuriamas būgnelio vientisumas vandens sporto atstovams

Kitų sporto šakų dalyviams nerekomenduojama iki sėkmingo konservatyvaus ar chirurginio antikoantralinės ligos išgydymo

Nerekomenduojama iki sėkmingo konservatyvaus ar chirurginio antikoantralinės ligos išgydymo

6.3.

Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija)

Nerekomenduojama, jei nustatoma būgnelio perforacija

6.4.

Vestibulinės funkcijos sutrikimas

Nerekomenduojama, išskyrus visiško pasveikimo atveju

Sprendžiama individualiai

6.5.

Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

Infekcinės ligos

7.1.

Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos, sukeliamos chlamidijų, riketsiozių, ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų

Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai

a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai

b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos)

7.2.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose galima leisti sportuoti

7.3.

Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų

Sprendžiama individualiai

Asmenims, sergantiems neaktyvia kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkulioze, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų galima leisti sportuoti

Akių ligos ir traumos

8.1.

Afakija

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

8.2.

Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

–––––––––––––––––––––––––

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų

sveikatos tikrinimo tvarkos

aprašo

3 priedas

SPORTININKŲ IR FIZINIO AKTYVUMO

PRATYBAS LANKANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS IR PASLAUGŲ MASTAS

Eil. Nr.	Sportuojantys asmenys	Tikrinimų periodiškumas	Tikrinantys specialistai	Tyrimų apimtis	Pastabos
1.	Nepilnamečiai sportininkai (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę; nepilnamečiai aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkai ir pilnamečiai sportininkai	1 kartą per 12 mėn.	Sporto medicinos gydytojas, kiti specialistai pagal indikacijas	Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje arba su fizine apkrova, regos įvertinimas, kraujo ir šlapimo tyrimai, kiti tyrimai pagal indikacijas	EKG, kraujo ir šlapimo tyrimai kartą metuose arba pagal idikacijas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sportininkams galimi ir kiti tyrimai pagal varžybų organizatorių reikalavimus 35 metų ir vyresniems sportininkams krūvio EKG su AKS matavimu
	Kai kurių sporto šakų ir sportininkų sveikatos tikrinimo ypatumai:
1.1.	triatlonas, labai ilgų nuotolių (42, 25; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas	1 kartą per 6 mėn.		Papildomai EKG su apkrova

1.2.	Sportininkai su negalia	1 kartą per 12 mėn. arba individualiai gydytojo nustatytu periodiškumu	Prireikus, konsultuojamasi su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju	Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje
2.	Pilnamečiai fizinio aktyvumo pratybų dalyviai	Rekomenduojama 1 kartą per 12 mėn.	Šeimos medicinos gydytojas, kiti specialistai pagal indikacijas Jeigu sportuojama 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, rekomenduojama papildomai konsultuotis su sporto medicinos gydytoju	Judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje, kiti tyrimai pagal indikacijas	35 metų ir vyresniems, sportuojantiems 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, rekomenduojama skirti krūvio EKG su AKS matavimu, dėl poreikio sprendžia sporto medicinos gydytojas

–––––––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo

Nr. V-943 redakcija)

NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA

1. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (toliau – Tvarka) nustato įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtį ir dažnį.

2. Tvarkoje nustatyti tyrimai atliekami atsižvelgiant į asmenų amžiaus grupes.

3. Tvarkos 5.1–5.7, 5.13–5.17 papunčiuose numatytus tyrimus pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas, o 5.8–5.13 papunkčiuose nurodytus tyrimus atlieka šeimos gydytojas kartu su bendrosios praktikos slaugytoju, bendruomenės slaugytoju ar išplėstinės praktikos slaugytoju (universitetams parengus išplėstinės praktikos slaugytojus).

4.Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta įstatymuose.

5. Sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtis ir dažnis:

Eil. Nr.	Atliekami tyrimai	Tyrimų dažnis pagal amžiaus grupes
Eil. Nr.	Atliekami tyrimai	Iki 18 metų	19–40 m.	41–65 m.	Nuo 65 metų
5.1.	Odos ir matomų gleivinių apžiūra	1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus	1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus	1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar- tus per metus	1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus
5.2.	Burnos apžiūra	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.3.	Periferinių limfmazgių apčiuopa	Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu	Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu	Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu	Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu
5.4.	Krūtų apžiūra ir apčiuopa Mamografija	1 kartą per 2 metus Esant indikacijų	1 kartą per metus Esant indikacijų	1 kartą per metus Esant indikacijų, 50–65 m. 1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus Esant indikacijų, 65–69 m. 1 kartą per 2 metus
5.5.	Ginekologinė apžiūra	Esant indikacijų	Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas	1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas	1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas
5.6.	Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu	Esant indikacijų	1 kartą per 2 metus	41–50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.7.	Plaučių rentgenologinis ištyrimas	Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan- tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus	Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan- tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus	Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan- tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus	Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan- tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus
5.8.	Svorio, ūgio matavimas	1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus	1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus	1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus	1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus
5.9.	Elektrokardiogramos atlikimas	Esant indikacijų	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.10.	Arterinio kraujo spaudimo matavimas	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.11.	Regėjimo aštrumo nustatymas	1 kartą per metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus
5.12.	Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.13.	Akispūdžio matavimas	Esant indikacijų	1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus
5.14.	Bendras kraujo tyrimas	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus
5.15.	Bendras šlapimo tyrimas	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus
5.16.	Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per metus
5.17.	Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas	Esant indikacijų	1 kartą per metus	1 kartą per metus	1 kartą per metus

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-943, 2015-08-11, paskelbta TAR 2015-08-17, i. k. 2015-12372

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. V-973

7 priedas

VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias sveikatos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

2. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos:

2.1. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

2.2. Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

2.2.1. 1 grupei priskiriami šių kategorijų transporto priemonių vairuotojai:

2.2.1.1. AM – mopedų ir lengvųjų keturračių;

2.2.1.2. A1 – motociklų, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračių, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;

2.2.1.3. A2 – motociklų, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;

2.2.1.4. A – triračių, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklų

2.2.1.5. B1 – keturračių;

2.2.1.6. B – automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“;

2.2.1.7. BE – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginių;

2.2.2. 2 grupei priskiriami šių kategorijų transporto priemonių vairuotojai:

2.2.2.1. C1 – automobilių, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

2.2.2.2. C1E – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių, taip pat junginių, sudarytų iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;

2.2.2.3. C – automobilių, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

2.2.2.4. CE – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;

2.2.2.5. D1 – automobilių, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

2.2.2.6. D1E – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;

2.2.2.7. D – automobilių, skirtų ir suprojektuotų vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

2.2.2.8. DE – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginių;

2.2.2.9. T – troleibusų, tai yra nebėginių transporto priemonių, sujungtų su išoriniu elektros šaltiniu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

3. Šio Aprašo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

4. Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (įgyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą), (toliau – kandidatai), arba vairuotojai, norintys atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas.

5. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

6. Visi kandidatai bei 1 ir 2 grupės ir joms prilyginti vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka. Aprašo nuostatos taip pat taikomos užsienio valstybėje vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams, norintiems įsidarbinti ar dirbti pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

7. Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas nurodyti 1 lentelėje.

9. Kandidatai ir vairuotojai prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną) (4 lentelė).

10. Kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Šie gydytojai įvertina paciento sveikatos duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS), vadovaudamiesi šiuo įsakymu paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

10.1. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į elektroninį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – forma Nr. E025), nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašas), priede;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

10.2. Paciento psichikos sveikatą tikrina gydytojas psichiatras, dirbantis paciento pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (psichikos sveikatos centre, prie kurio jis yra prisirašęs arba kuriam, kaip aptarnaujančiam sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – SPĮ), prie kurios jis yra prisirašęs, yra priskirtas). Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu toks gydytojas psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

10.3. Kandidatas arba vairuotojas apsilankymo pas šeimos arba vidaus, arba vaikų ligų gydytoją metu užpildo, pasirašo ir pateikia gydytojui Klausimyną dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalę (Aprašo priedas). Gydytojas, įvertinęs atsakymus, naudodamasis Obstrukcinės miego apnėjos sindromo (toliau – OMA) klausimyno vertinimo metodika ir įtaręs šią ligą, siunčia kandidatą arba vairuotoją Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka gydytojo neurologo arba gydytojo pulmonologo konsultacijos.

Papildyta punktu:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

10¹. Sveikatą tikrinantys gydytojai turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“, nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

11. Neteko galios nuo 2021-11-17

Punkto naikinimas:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

12. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:

12.1. nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

12.2. pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai);

12.3. pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – forma Nr. 048/a) ar Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau – forma Nr. 047/a), nurodytas Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, arba informuoja SPĮ, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo ESPBI IS užpildė elektroninės statistinės apskaitos formą „Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas)“ (toliau – forma Nr. E048) ar elektroninės statistinės apskaitos formą „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ (toliau – forma Nr. E047), nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo priede, – jeigu kartu yra atliekamas ir įsidarbinančių ar dirbančių pagal darbo sutartis 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų ar B kategorijos transporto priemonių vairuotojų, naudojančių vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams, sveikatos patikrinimas, vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, o tikrinant vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatą, vadovaujamasi ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

13. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ar vaikų ir paauglių psichiatro.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

14. Neteko galios nuo 2019-04-17

Punkto naikinimas:

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

15. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka nurodyta Aprašo 1 lentelės 2 dalyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, ESPBI IS užpildoma elektroninės statistinės apskaitos forma Nr. E083-1 „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ (toliau – F Nr. E083-1) arba išduodama forma Nr. 083-1/a „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – F Nr. 083-1/a). Jeigu pacientui buvo atliktas Aprašo 1 lentelės 1 punkte nustatytas sveikatos patikrinimas, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) turi būti nurodytos visos 1 grupei priskiriamos transporto priemonių kategorijos, kurias pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti pacientas. Jeigu pacientui buvo atliktas Aprašo 1 lentelės 2 punkte nustatytas sveikatos patikrinimas, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) turi būti nurodytos visos transporto priemonių kategorijos (1, 2 grupės ir kitos), kurias pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti pacientas. Esant ESPBI IS arba SPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, F Nr. E083-1 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą. F Nr. 083-1/a gali būti išduodama tik asmens kodo neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, neketinantiems įsigyti ar keisti vairuotojo pažymėjimo, kuriems nėra galimybių ESPB IS užpildyti F Nr. E083-1. Jeigu sveikatos tikrinimo metu nustatoma, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti nė vienos kategorijos transporto priemonės, F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a) nėra išduodama.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

17. Vairuotojo, turinčio galiojančią F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau šiais atvejais: asmens sveikatos priežiūros specialistui nurodžius, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

18. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus / vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai, nurodydami vairuotojui taikomų apribojimų kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai), įrašo į formą Nr. E025.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

19. Galutinę išvadą į formą Nr. E025 įrašo SPĮ vadovo įsakymu įgaliotas asmuo.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

20. Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a). F Nr. E083-1 elektroniniu parašu pasirašo SPĮ vadovo įgaliotas asmuo. F Nr. 083-1/a pasirašo ir patvirtina asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu komisijos pirmininkas ir sekretorius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

21. Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikis ir pavojingas darbas), išvada įrašoma ir į formą Nr. 048/a, įsidarbinant – ir į formą Nr. 047/a. Jeigu SPĮ, atliekančioje vairuotojo, dirbančio galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos patikrinimą, gauta darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens elektroniniu būdu užpildytos formos Nr. E047 ar formos Nr. E048 darbdavio dalis, atlikus sveikatos tikrinimą, ESPBI IS yra užpildoma atitinkamos formos SPĮ dalis. Esant ESPBI IS arba SPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, forma Nr. E047 arba forma Nr. E048 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą. Užpildytą formą Nr. E047 arba formą Nr. E048 darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gauna tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis. Pacientui pageidaujant, SPĮ nustatyta tvarka išduodama atspausdinta formos Nr. E047 arba formos Nr. E048 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

22. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į Aprašo 3 lentelėje „Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

23. Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau – F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu.

24. Neteko galios nuo 2026-02-11

Punkto naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

25. F Nr. E083-1 gali būti išduodama asmenims, ne jaunesniems kaip 14 metų amžiaus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės negali vairuoti traktorių ir (arba) savaeigių mašinų, o apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės negali vairuoti kitų transporto priemonių – akcinę bendrovę „Regitra“. Informacija, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali vairuoti, pateikiama nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

27. Jei laminuojama, pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą, F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodamos pacientui. Užpildytą F Nr. E083-1 vairuotojo pažymėjimą išduodanti įstaiga (valstybės įmonė „Regitra“) gauna tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis. Pacientui pageidaujant, SPĮ nustatyta tvarka išduodama atspausdinta F Nr. E083-1 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

29. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK.

30. Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

1 lentelė

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS

Tikrinamieji: kandidatai ir vairuotojai	Tikrinimų periodiškumas	Sveikatos tikrintojai		Tyrimai
		Pirminis lygis	Kiti
1. 1 grupės:		Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas arba vaikų ligų gydytojas	Oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas, kai sveikatą tikrina vidaus ligų gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, arba kuris nors iš jų šeimos gydytojo sprendimu. Pulmonologas¹ arba neurologas¹ tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.	Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto – regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo tyrimas. Klausos – šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos tyrimai. EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus). Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir (ar) polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui ar neurologui skyrus).
1.1. asmenys iki 65 metų	1 kartą per 10 metų², pažyma išduodama ne ilgesniam laikotarpiui nei asmeniui sukanka 70 metų
1.2. asmenys nuo 65 iki 80 metų	1 kartą per 5 metus², pažyma išduodama ne ilgesniam laikotarpiui nei asmeniui sukanka 82 metai
1 3. asmenys nuo 80 metų	1 kartą per 2 metus²
2. 2 grupės; B kategorijos transporto priemonių vairuotojai, naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.)³; traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai		Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)	Oftalmologas (privaloma), otorinolaringologas, neurologas, kai sveikatą tikrina vidaus ligų gydytojas, arba kuris nors iš jų šeimos gydytojo sprendimu Pulmonologas¹arba neurologas¹ tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.	Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo (spręsti individualiai). Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma – esant indikacijų, vestibulinės funkcijos tyrimai. Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus). Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir (ar) polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). Tais atvejais, kai kartu atliekamas sveikatos patikrinimas vadovaujantis Asmenų, dirbančių aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu (13 priedas), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“, atliekami papildomi tyrimai ir konsultacijos pagal kenksmingus rizikos veiksnius vairuotojo darbo vietoje.
2.1. asmenys iki 55 metų amžiaus	1 kartą per 5 metus², pažyma išduodama ne ilgesniam laikotarpiui nei asmeniui sukanka 57 metai
2.2. asmenys nuo 55 metų amžiaus	1 kartą per 2 metus²

Pastabos:

¹ Įstaigose, kurios turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba vertinti gydymo efektyvumą.

² Jeigu kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams yra diagnozuotos ligos ar sveikatos problemos (dėl kurių gali būti ribojama teisė vairuoti transporto priemones), nurodytos Aprašo 3 lentelėje, atsižvelgiant į ligos ar sveikatos problemos progresavimą, už sveikatos patikrinimo išvadą atsakingo asmens, nurodyto Aprašo 19 punkte, sprendimu gali būti nustatytas ankstesnis kito sveikatos patikrinimo laikas.

³Nuostata taikoma asmenims, dirbantiems vairuotojais. Patikrinus B kategorijos transporto priemonių vairuotojų, naudojančių vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams, sveikatą, pažymos galiojimo terminas vairuoti B kategorijos transporto priemones nurodomas vadovaujantis Aprašo 1 lentelės 1 punkto nuostatomis, pastabose papildomai įrašant datą, iki kada leidžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones profesiniais tikslais.

__________________________

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

Nr. V-1178, 2023-11-15, paskelbta TAR 2023-11-15, i. k. 2023-21992

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

2. Neteko galios nuo 2026-02-11

Lentelės naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-224, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02965

3 lentelė

MINIMALIOS SVEIKATOS TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, SIEKIANTIEMS VAIRUOTI IR VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ

Eil. Nr.

Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę

(Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones)

Transporto priemonių, kurias vairuoti draudžiama, kategorijos bei apribojimų (žr. 5 lentelę) kodai

1 grupė

2 grupė

REGĖJIMAS

Visi kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti šeimos gydytojo patikrinami, ar jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstų abejonių dėl kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti regėjimo, jį tikrina gydytojas oftalmologas. Patikrinimo metu dėmesys visų pirma kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje, jautrumą ryškiai šviesai ir kontrastinį jautrumą, diplopiją (dvejinimasis) ir į kitus regėjimo funkcijos sutrikimus, kurie gali trukdyti saugiai vairuoti. Nustačius regėjimo prieblandoje sutrikimų, sprendžiama dėl transporto priemonės naudojimo ribojimo kodo 61 (tik kelionės dienos metu) taikymo.

1 grupės vairuotojams, kurių regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, pažymėjimai gali būti išduodami išskirtiniais atvejais; tokiais atvejais gydytojas oftalmologas turi ištirti vairuotojo regėjimą ir nustatyti, ar jis neturi jokių kitų regėjimo funkcijos sutrikimų, įskaitant jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo ir regėjimo prieblandoje sutrikimus. Šiame priede intraokuliniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais.

1 grupė:

1.1.

Kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokulinis regėjimas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis, turi būti ne mažesnis kaip 0,5.

Be to, regėjimo horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.

Jei kandidatui nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos galiojimo laikas gali būti trumpinamas ir pažyma atnaujinama po gydytojo oftalmologo patikros.

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07

1.2.

Kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančio viena akimi arba matančio tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turi būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5. Gydytojas oftalmologas turi patvirtinti, kad tokia kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti, ir kad regėjimo ta akimi laukas atitinka 1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus.

Spręsti individualiai

1.3.

Jeigu diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo sutikimą.

Spręsti individualiai

2 grupė:

1.4.

Kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, turi būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,1. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad mažiausias regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,1, toks regėjimo aštrumas privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. Korekcija turi būti gerai toleruojama.

Be to, regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis turi būti ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturi būti jokių regėjimo defektų.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kurių regėjimo kontrastinis jautrumas yra sumažėjęs arba nustatyta diplopija.

Smarkiai pablogėjus vienos akies regėjimui, turi būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus palankią gydytojo oftalmologo išvadą.

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07

1 ir 2 grupės:

1.5.

Diplopija ir žvairumas: H49–H50; H53.0–H53.2. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

1.6.

Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36. Sprendžiama individualiai, kai regėjimas (su korekcija) 1 grupės kategorijų vairuotojams atitinka 1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, o 2 grupės kategorijų vairuotojams – 1.4 papunktyje nustatytus reikalavimus. H25–H28, H33 atveju, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

1.7.

Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos).

Leidžiama vairuoti, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, kai regėjimas (su korekcija) 1 grupės kategorijų vairuotojams atitinka 1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, o 2 grupės kategorijų vairuotojams – 1.4 papunktyje nustatytus reikalavimus.

Spręsti individualiai

1.8.

Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.): H30–H36, H47. (H30–H36 atvejais leidžiama vairuoti 1 grupės kategorijų transporto priemones, kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena geriau matančia akimi).

Visos transporto priemonės – H30.1–H36 H47

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

1.9.

Glaukoma: H40.1–H40.9, H42.

Esant pradinei nekomplikuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas (su korekcija) 1 grupės kategorijų vairuotojams atitinka 1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, o 2 grupės kategorijų vairuotojams – 1.4 papunktyje nustatytus reikalavimus, gydytojas oftalmologas sprendžia individualiai dėl galimybės vairuoti bei tikrinimo periodiškumo.

Spręsti individualiai

KLAUSA

1 grupė:

Esant klausos susilpnėjimui (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 5 m atstumu, gydytojas otorinolaringologas atlieka audiogramą. Jeigu geriau girdinčios ausies klausos sutrikimo laipsnis, esant 500 ir 1000 Hz dažniui, viršija 40 dB, būtina naudoti klausos ir susikalbėjimo pagalbinę priemonę (taikomas apribojimas 02).

2 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti klausos sutrikimų turintiems kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas.

Jeigu geriau girdinčios ausies klausos sutrikimo laipsnis, esant 500 ir 1000 Hz dažniui, viršija 40 dB, būtina naudoti klausos ir susikalbėjimo pagalbinę priemonę (taikomas apribojimas 02).

Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų.

2.1.

Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9

Spręsti individualiai

2.2.

Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų,

Visos transporto

polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4

PASTABA.

Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai.

priemonės

ASMENYS, TURINTYS JUDĖJIMO SUTRIKIMŲ

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ir neatnaujinami vairuotojams, kuriems nustatyti judėjimo sistemos sutrikimai, keliantys pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui.

1 grupė:

1. Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ir vairuotojams išduodami atsižvelgiant į vairuotojų sveikatos tikrinimo arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos (toliau kartu – gydytojų komisija) išvadą.

Ši išvada turi būti pagrįsta atitinkamo sutrikimo medicininiu įvertinimu ir, jei būtina, vairavimo gebėjimų ir elgsenos praktiniu patikrinimu. Išvadoje turi būti nurodyta, koks transporto priemonės pritaikymas reikalingas ir ar vairuotojui reikalinga ortopedijos techninė priemonė, kuria naudojantis, atsižvelgiant į vairavimo gebėjimų ir elgsenos patikrinimo rezultatus, vairavimas nekeltų pavojaus.

Gydytojų komisija gali iš karto priimti individualų sprendimą dėl asmenų, turinčių judėjimo sutrikimų, galimybės vairuoti, kai asmeniui saugiai vairuoti pakanka tik transporto priemonės su automatine pavarų dėže arba transporto priemonės su rankinio valdymo sistema.

Jeigu asmuo, turintis judėjimo sutrikimų, gali vairuoti tik transporto priemonę su automatine pavarų dėže, išvadoje įrašomas transporto priemonės pritaikymo kodas 10.02 (automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas).

Jeigu asmuo, turintis judėjimo sutrikimų, gali vairuoti tik transporto priemonę su rankinio valdymo sistema, priklausomai nuo to, ar asmuo planuoja vairuoti automobilį su automatine ar mechanine pavarų dėže, išvadoje įrašomi 3 transporto priemonės pritaikymo kodai:

a) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 10.02 (automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas) – transporto priemonei su automatine pavarų dėže;

b) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 15.02 (ranka valdoma sankaba) – transporto priemonei su mechanine pavarų dėže (šią kodų kombinaciją rekomenduojama naudoti, kai asmens sveikata tikrinama ne pirmą kartą ir jis jau vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže).

2 grupė:

2. Gydytojų komisija įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla vairuojant prie šios grupės priskiriamas transporto priemones.

Jeigu gydytojų komisija nusprendžia, kad išvadai dėl tikrinamo asmens sveikatos būklės tinkamumo vairuoti 1 ar 2 grupės transporto priemones priimti nepakanka turimos informacijos, tikrinamas asmuo siunčiamas praktiškai patikrinti vairavimo gebėjimų į įstaigą, turinčią įrangą, leidžiančią įvertinti specifinius vairavimo gebėjimus (vairo pasukimo jėgą, ištvermę, rankinio akseleratoriaus stūmimo, traukimo jėgą, reakcijos greitį, pedalo paspaudimo jėgą ir kt.) ir galinčią pateikti rekomendacijas dėl asmens gebėjimo saugiai vairuoti ir tam būtino transporto priemonės pritaikymo (nurodant transporto priemonės pritaikymo kodus) ir (ar) ortopedijos techninės priemonės reikalingumo.

3.1.

Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos, dėl kurių yra sutrikusi lokomotorinė funkcija: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9.

PASTABA.

Spręsti individualiai, prireikus taikant reikiamą apribojimą

03.01, 03.02

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

Spręsti individualiai, prireikus taikant reikiamą apribojimą

03.01, 03.02

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

3.2.

Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą, abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6.

PASTABA.

Visų transporto priemonių kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, koks transporto priemonės pritaikymas reikalingas ir ar vairuotojui reikalinga ortopedijos techninė priemonė, kuria naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.

Spręsti individualiai, prireikus taikant apribojimą 03.01

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

Spręsti individualiai, prireikus taikant apribojimą 03.01

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS

Dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar ligų gali staiga sutrikti cerebrinės funkcijos, o tai kelia pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į šiuos sutrikimus nustatomi šie laikini ar nuolatiniai vairavimo apribojimai

4.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami prie nurodytų grupių priskiriamiems kandidatams į vairuotojus arba atnaujinami vairuotojams, patyrusiems toliau išvardytus širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus, tik po veiksmingo šių sutrikimų gydymo, jei tie asmenys turi atitinkamo gydytojo išvadą, kad gali vairuoti, ir jei atitinkamais atvejais reguliariai atliekamas tų asmenų sveikatos būklės vertinimas

1 ir 2 grupės:

4.1.1.

bradiaritmiją (sinusinio mazgo disfunkciją ir laidumo sutrikimus) bei tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), kai dėl šių aritmijų patiriama sinkopė ar jos epizodai: I45.9, I45.3, I45.6, I49.0, I49.5, I47.0, I47.1, I47.2, I47.9

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.2.

tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), sergantiems struktūrine širdies liga ir pasireiškiančią ilgalaike skilveline tachikardija arba skilvelių tachisistolija: I47.0, I47.1, I47.2, I47.9, I48.2

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.3.

simptominę anginą: I20

(I ir II funkcinės klasės atvejais 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo leidimas, o III ir IV funkcinės klasės atvejais 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.4

sinkopę – trumpalaikį, greitai prasidedantį ir savaime praeinantį refleksinį sąmonės netekimą, kūno suglebimą, atsirandantį dėl nežinomų priežasčių, pablogėjus bendrajai smegenų kraujotakai, kai nėra duomenų, kad tokį sutrikimą lemtų širdies liga: R55

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo arba neurologo leidimas)

4.1.5.

ūmų koronarinį sindromą: I21, I22, I25.2

(I25.2 atveju – per vienų metų laikotarpį patirtas miokardo infarktas)

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.6.

stabiliąją krūtinės anginą, jei simptomai nepasireiškia atliekant lengvus pratimus (I ir II funkcinės klasės atvejais): I20

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo leidimas)

4.1.7.

kuriems atlikta perkutaninė koronarinė intervencija: Z95.5

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.8

kuriems atliktas koronarinių arterijų šuntavimas: Z95.1

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.9.

ūminį/praeinantį (tranzitinį) smegenų išemijos priepuolį: G45, I63

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo neurologo leidimas)

4.1.10.

kuriems atlikta širdies transplantacija: Z94.1

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.11.

kuriems atlikta širdies vožtuvo operacija: Z95.2, Z95.4

(1 ir 2 grupės vairuotojams pirmus metus po operacijos reikalingas gydytojo kardiologo leidimas, vėliau – šeimos gydytojo leidimas)

4.1.12.

piktybinę hipertenziją, pasireiškiančią pakilusiu sistoliniu kraujospūdžiu (≥ 180 mmHg) arba diastoliniu kraujospūdžiu (≥ 110 mmHg) ir gręsiančiu ar laipsnišku organų pažeidimu: I10, I15

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.13.

kurie turi įgimtą širdies ydą: Q20, Q21, Q24

(jeigu įgimta širdies yda yra hemodinamiškai reikšminga, 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas, kitais atvejais – šeimos gydytojo leidimas)

1 grupė:

4.1.14.

kuriems implantuotas ar pakeistas defibriliatorius arba kurie patyrė tinkamą ar netinkamą defibriliatoriaus iškrovą: Z95.0

(jeigu defibriliatorius implantuotas pirminei prevencijai, draudžiama vairuoti 4 sav. po implantacijos, o jeigu antrinei prevencijai – 3 mėn. po implantacijos. Po tikslingos defibriliatoriaus iškrovos draudžiama vairuoti 3 mėn., po netikslingos iškrovos draudžiama vairuoti, kol nebus pašalinta ją sukėlusi priežastis. Po defibriliatoriaus pakeitimo draudžiama vairuoti 1 sav., po laidų pakeitimo draudžiama vairuoti 4 sav.)

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.15.

širdies nepakankamumą I, II, III klasių pagal Niujorko širdies asociacijos (toliau – NYHA) klasifikaciją: I50

(I ir II funkcinės klasės atvejais reikalingas šeimos gydytojo leidimas, o III funkcinės klasės atveju – gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.16.

kurie naudoja širdies veiklą palaikančią priemonę (prietaisą) (dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti): Z95.8

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.17.

hipertrofinę kardiomiopatiją, jei nepasireiškia sinkopė: I42, I42.1, I42.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.18.

ilgo QT sindromą, pasireiškiantį sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) arba didesniu kaip 500 ms QTc: I49.8

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

2 grupė:

4.1.19.

bradiaritmiją: simptominę sinusinio mazgo disfunkciją ir laidumo sutrikimus su antrojo laipsnio Mobico II tipo atrioventrikuline (AV) blokada, trečiojo laipsnio AV blokada arba intermituojančia Hiso pluošto kojyčių blokada: I44.1, I44.2, I44.7, I49.5

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.20.

pavojingą tachiaritmiją (polimorfinę trumpalaikę skilvelinę tachikardiją ar ilgalaikę skilvelinę tachikardiją) arba būklę, kai rekomenduojamas defibriliatoriaus implantavimas: I47.0, I47.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.21.

kuriems implantuotas arba pakeistas nuolatinis širdies stimuliatorius: Z95.0

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.22.

didelę miego arterijos stenozę: I65.2

(reikalingas gydytojo neurologo leidimas)

4.1.23.

kurių didžiausias kylančiosios aortos skersmuo didesnis kaip 5,5 cm: I71.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.1.24.

širdies nepakankamumą I ir II klasių pagal NYHA klasifikaciją, jei kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ne mažiau kaip 35 % : I50

(reikalingas šeimos gydytojo leidimas)

4.1.25.

kuriems nustatytas III laipsnio kraujospūdis: diastolinis kraujospūdis – ≥ 110 mmHg ir (arba) sistolinis kraujospūdis – ≥ 180 mmHg: I10–I15

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

4.2.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami prie nurodytų grupių priskiriamiems kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, patiriantiems šiuos širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus:

PASTABA. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik šiame punkte nurodytais atvejais „Spręsti individualiai“, kai gydytojas kardiologas išvadoje pagrindžia asmens gebėjimą saugiai vairuoti, ir jei reguliariai atliekamas sveikatos būklės vertinimas, kurio duomenys, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimų poveikį, leistų užtikrinti asmens gebėjimą saugiai vairuoti transporto priemonę

1 ir 2 grupės:

4.2.1.

sergantiems periferinių arterijų liga – krūtinės ir pilvo aortos dalies aneurizma, kuriai esant didžiausias aortos skersmuo yra toks, kad kyla didelis staigaus plyšimo, galinčio sukelti ūmią negalią, pavojus: I71.2, I71.4, I71.6

Spręsti individualiai

4.2.2.

Brugados sindromą, pasireiškiantį sinkope arba asmenims, išgyvenusiems staigią kardialinę mirtį: I49.8

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

4.2.3.

širdies nepakankamumą IV klasės pagal NYHA klasifikaciją: I50

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

1 grupė:

4.2.4.

sergantiems širdies vožtuvų liga, jei yra regurgitacija per aortos vožtuvą, aortos stenozė, regurgitacija per mitralinį vožtuvą arba mitralinio vožtuvo stenozė, jei pagal NYHA klasifikaciją įvertinus funkcinį pajėgumą nustatytas IV klasės širdies nepakankamumas arba buvo sinkopės epizodų: I05, I06, I08, I34, I35, I39.0, I50

Spręsti individualiai

2 grupė:

4.2.5.

kuriems implantuotas defibriliatorius: Z95.0

Visos transporto priemonės

4.2.6.

širdies nepakankamumą III klasės pagal NYHA klasifikaciją: I50

Spręsti individualiai

4.2.7.

kurie naudoja širdies veiklą palaikančias priemones (prietaisus) (dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti): Z95.8

Visos transporto priemonės

4.2.8.

sergantiems širdies vožtuvų liga, per kurią pasireiškė III arba IV klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumas arba išstūmimo frakcija mažesnė kaip 35 %, mitralinio vožtuvo stenozė ir sunki plaučių hipertenzija arba sunki aortos stenozė, kuri įvertinta atliekant echokardiografinį tyrimą, arba sinkopę sukelianti aortos stenozė, išskyrus visiškai besimptomę sunkią aortos stenozę, jei įvykdomi fizinio krūvio toleravimo reikalavimai: I05.0, I05.2, I06.0, I06.2, I08, I34.2, I35.0, I35.2, I39.0, I39.1, I27.2, I50

Visos transporto priemonės

4.2.9.

struktūriniais pokyčiais ar elektrine disfunkcija pasireiškiančią kardiomiopatiją – hipertrofinę kardiomiopatiją, per kurią pasireiškia sinkopė arba patiriami du ar daugiau iš šių sutrikimų: kairiojo skilvelio sienelės storis – > 3 cm, trumpalaikė skilvelinė tachikardija, šeimoje (tarp pirmos eilės giminaičių) būta staigios mirties atvejų, krūvio mėginių AKS nepadidėja: I42.1, I42.2

Visos transporto priemonės

4.2.10.

ilgo QT sindromą, pasireiškiantį sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) ir didesniu kaip 500 ms QTc: I49.8

Visos transporto priemonės

4.3.

Kitos kardiomiopatijos: I42

Turi būti įvertinamas staigių kardiovaskulinių įvykių, sukeliančių gebėjimo vairuoti praradimą, poveikis kandidatams į vairuotojus arba vairuotojams, sergantiems kardiomiopatijomis (pvz., aritmogenine dešiniojo skilvelio kardiomiopatija, nekompaktinio kairiojo skilvelio miokardo sukeliama kardiomiopatija, katecholaminergine polimorfine skilveline tachikardija ir turintiems trumpo QT sindromą). Reikalingas išsamus gydytojo kardiologo vertinimas. Turi būti atsižvelgiama į konkrečią kardiomiopatiją pranašaujančius požymius.

Spręsti individuliai

Spręsti individualiai

CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14

Tolesniuose punktuose sunki hipoglikemija reiškia, kad ją patiriančiam asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, o pasikartojanti hipoglikemija apibūdinama kaip antrą kartą per dvylika mėnesių pasireiškusi sunki hipoglikemija..

1 grupė:

5.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami cukriniu diabetu sergantiems kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinami ja sergantiems vairuotojams. Jei tokie asmenys gydomi hipoglikemizuojančiais vaistais, apie jų būklę turėtų būti pateikiama gydytojo endokrinologo išvada, o jų sveikata turėtų būti periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas penkerius metus, tikrinama.

Spręsti individualiai

5.2.

Cukriniu diabetu sergantis kandidatas į vairuotojus arba vairuotojas, gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos riziką, turi įrodyti, kad jis suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus ir geba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklę, kad jam nepasireikštų hipoglikemija.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, kurie nepakankamai aiškiai suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija, išskyrus atvejus, kai pateikiama gydytojo endokrinologo išvada ir atliekamas sveikatos būklės vertinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-159 „Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-159) nustatyta tvarka. Jei sunki hipoglikemija kartojasi ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas tris mėnesius po paskutinio tokios hipoglikemijos atvejo.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami išskirtiniais atvejais, kai gydytojas endokrinologas išvadoje pagrindžia asmens gebėjimą saugiai vairuoti ir jei vadovaujantis įsakymu Nr. V-159, atliekamas sveikatos būklės vertinimas, kuriuo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimų poveikį, užtikrinamas asmens gebėjimas saugiai vairuoti transporto priemonę.

Spręsti individualiai

2 grupė:

5.3.

Gali būti svarstoma galimybė išduoti ir (arba) atnaujinti 2 grupės vairuotojų pažymėjimus cukriniu diabetu sergantiems vairuotojams. Jei asmuo gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos padidėjimo riziką, t. y. insulinu ir kai kuriomis tabletėmis (sulfanilkarbamidais ar glinidais arba insulino ir sulfanilkarbamidų ar glinidų deriniais), jam turėtų būti taikomi šie reikalavimai:

Spręsti individualiai

5.3.1.

per praėjusius dvylika mėnesių neturėti sunkios hipoglikemijos pasireiškimo atvejų;

5.3.2.

visapusiškai suvokti hipoglikemijos keliamus pavojus;

5.3.3.

tinkamai kontroliuoti savo būklę nuolat (mažiausiai du kartus per dieną ir prieš vairavimą) tikrinant gliukozės kiekį kraujyje;

5.3.4.

įrodyti, kad suvokia hipoglikemijos sukeliamą riziką;

5.3.5.

neturėti jokių kitų vairuoti trukdančių cukrinio diabeto komplikacijų.

Be to, šiais atvejais atitinkami vairuotojo pažymėjimai turėtų būti išduodami atsižvelgiant į gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekamo medicininio patikrinimo, atliekamo ne rečiau kaip kas treji metai, rezultatus.

5.4.

Jei asmeniui ne miego metu, net jei jis nevairavo, pasireiškia sunki hipoglikemija, apie tai turėtų būti pranešama ir tokiu atveju turėtų būti naujai vertinama tokio asmens teisė gauti arba turėti vairuotojo pažymėjimą.

Spręsti individualiai

NEUROLOGINĖS LIGOS IR OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.

Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę.

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus.

2 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai.

6.1.

Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės būsenos pakitimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį, vairuojantį varikliu varomą transporto priemonę.

Epilepsija sergantis asmuo – asmuo, kuris per mažiau nei penkerius metus patyrė du ar daugiau epilepsijos priepuolių. Sukeltas epilepsijos priepuolis – atpažįstamo veiksnio, kurio galima išvengti, sukeltas priepuolis.

Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti. Gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turėtų būti nurodytas draudimo vairuoti laikotarpis ir reikalaujamos paskesnės priemonės.

Labai svarbu, kad būtų nustatytas konkretus asmens epilepsijos sindromas ir priepuolio tipas, kad būtų tinkamai įvertintas jo vairavimo saugumas (įskaitant tolesnių priepuolių riziką) ir paskirtas reikiamas gydymas. Tai turėtų padaryti gydytojas neurologas.

1 grupė:

6.1.1.

1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė turėti vairuotojo pažymėjimą nuolat (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus.

Jei asmuo serga epilepsija, jis neatitinka kriterijų vairuotojo pažymėjimui, kuriam netaikomos jokios sąlygos, gauti ir apie tai turi būti pateiktas pranešimas Aprašo 26 punkte nustatyta tvarka.

6.1.2.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra patyręs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, atskirais atvejais toks asmuo gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą (vertinimas, jei jo reikėtų, turėtų būti atliktas atsižvelgiant į kitas 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, poveikį išgėrus alkoholio arba sergant kitomis ligomis).

Spręsti individualiai, alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68

6.1.3.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti, turėjęs pirmą arba vienintelį neišprovokuotą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per šešių mėnesių laikotarpį daugiau priepuolių neturėjo ir jei atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas. Vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta g40.9.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

6.1.4.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant.

Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Dažni alpimai ir kolapsai R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0 – būtina neurologo išvada.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

6.1.5.

Epilepsija G40. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei jie vienų metų laikotarpiu daugiau priepuolių neturėjo.

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, G40.0; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais G40.1; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais G40.2; Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.3; Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.4; Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Mažieji priepuoliai, nepatikslinti, be didžiųjų priepuolių G40.7; Kitokia epilepsija G40.8; Epilepsinė būklė G41.

Spręsti individualiai

6.1.6.

Tik miegant ištinkantys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kurį priepuoliai ištinka tik miegant, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei epilepsijos priepuolių būna ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

6.1.7.

Sąmonei arba gebėjimui veikti poveikio neturintys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kuris niekada neturėjo priepuolių, išskyrus priepuolius, kurie neturi poveikio sąmonei ir nesukelia funkcinių sutrikimų, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau nei laikotarpį, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei jį ištinka kitokie priepuoliai, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

6.1.8.

Priepuoliai, atsiradę dėl gydytojo nurodymo pakeisti epilepsijos gydymą. Pacientui gali būti patariama nevairuoti nuo gydymo nutraukimo pradžios ir vėliau, šešis mėnesius po gydymo nutraukimo. Jei priepuoliai atsirado gydytojo nurodymu pakeitus vaistus arba nutraukus jų vartojimą ir jei vėl pradėtas taikyti ankstesnis veiksmingas gydymas, tris mėnesius negalima vairuoti.

Spręsti individualiai

6.1.9.

Po epilepsijos gydymo tikslais atliktos operacijos (žr. „6.1.5. Epilepsija“).

2 grupė:

6.1.10.

Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti per reikalaujamą epilepsijos priepuolių nebuvimo laikotarpį turėtų nevartoti vaistų nuo epilepsijos. Turi būti atliktas atitinkamas medicininis patikrinimas. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atlikta elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

Spręsti individualiai

6.1.11.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra turėjęs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, toks asmuo atskirais atvejais, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą, gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atliekama elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

Struktūrinį intracerebrinį sužeidimą turinčiam asmeniui su didele priepuolių rizika neturėtų būti leidžiama vairuoti 2 grupės transporto priemonių tol, kol epilepsijos rizika sumažės bent iki 2 proc. per metus. Prireikus vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kitas susijusias 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo atveju).

Specialieji epilepsijos sindromai G40.5. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, turėjęs pirmą sukeltą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei jam atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas ir pripažinta, kad jo ligos prognozė yra gera. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai, alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68

6.1.12.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Po atitinkamo gydytojo neurologo įvertinimo pirmą neišprovokuotą epilepsijos priepuolį patyręs kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per penkerius metus neturėjo daugiau priepuolių ir to pasiekė nevartodamas vaistų nuo epilepsijos. Vairuotojams, kurių ligos prognozė yra gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta, g40.9. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

6.1.13.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant. Sąmonės netekimo rizika turėtų būti 2 proc. per metus arba mažesnė.

Koma, nepatikslinta R40.2; Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Alpimas ir kolapsas R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

6.1.14.

Epilepsija G40. Reikia per 10 metų neturėti daugiau priepuolių ir tokia būklė turi būti pasiekta nevartojant vaistų nuo epilepsijos. Nacionalinės valdžios institucijos vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Tai taikoma ir jaunuolių epilepsijos atveju.

Spręsti individualiai

6.1.15.

Tam tikri sutrikimai (pavyzdžiui, arterijų ir venų ydingas susiformavimas arba intracerebrinė hemoragija I67.1) padidina priepuolių riziką, net jei jie dar nebuvo ištikę. Tokiu atveju būklę turėtų vertinti gydytojas neurologas, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei priepuolio rizika yra 2 proc. per metus arba mažesnė.

Spręsti individualiai

6.4.

OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS G47.32

Gydytojas neurologas arba gydytojas pulmonologas turi nustatyti OMA sunkumo laipsnį, kad tinkamai įvertintų paciento gebėjimą saugiai vairuoti ir paskirtų reikiamą gydymą bei nurodytų galimas pagalbos priemones ar taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodus. Tai turėtų padaryti gydytojas pulmonologas ar gydytojas neurologas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba įvertinti gydymo efektyvumą.

Kandidatus į vairuotojus arba atnaujinančius vairuotojo pažymėjimą asmenis, kuriems įtariama vidutinio sunkumo ir sunki OMA, reikia informuoti, kad iki patikslintos diagnozės nustatymo jie turi nevairuoti.

Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas 15–29 / val., sunki OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas daugiau kaip 30/val., draudžiama vairuoti. Gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turi būti nurodytas draudimas vairuoti, iki bus pateikta išvada, kad pacientas vairuoti gali (kai bus pritaikytas gydymas ir įvertintas gydymo efektyvumas)

nevairuoti.

6.4.1.

Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama.

Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį.

Spręsti individualiai

2 grupė

6.4.2.

Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama.

Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas vienus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį.

Spręsti individualiai

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

7.1.

Visų etiologijų demencijos F00–F03

Visos transporto priemonės

7.2.

Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06.

Sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus

Spręsti individualiai

7.3.

Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07, F09.

Sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą

Spręsti individualiai

7.4.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas

F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)

(X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7).

Praėjus abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai (gydytojo nustatytu dažnumu) atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti

Spręsti individualiai

Esant F10.1–F10.9 taikyti apribojimą 68

Spręsti individualiai

Esant F10.1–F10.9 taikyti apribojimą 68

7.5.

Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–29

(esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą).

Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės, išskyrus F21 ir F23, – spręsti individualiai

7.6.

Afektiniai sutrikimai esant psichozės simptomams F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)

Spręsti individualiai

7.7.

Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60, F61, F62 –sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems

asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras

Spręsti individualiai

7.8.

Protinis atsilikimas

F70.0, F70.8, F70.9

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

7.9.

Protinis atsilikimas F 70.1, F71, F72–F79

Visos transporto priemonės

7.10.

Psichologinės raidos sutrikimai F83, F84

Spręsti individualiai

7.11.

Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F95.2 ir F90

Spręsti individualiai

Neteko galios nuo 2020-12-30

10.

INKSTŲ SUTRIKIMAI:

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus gydytojo nefrologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

2 grupė:

Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami gydytojo nefrologo išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. Lėtinis inkstų nepakankamumas N 18

Spręsti individualiai

11.

KITOS NUOSTATOS

1 grupė:

Pateikus atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti.

2 grupė:

Atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kylą kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės.

Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad galinčių sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

12.

Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų komisijos sprendimu, asmuo negali vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti.

Pastabos:

1. Neteko galios nuo 2018-09-14.

2. Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 29 punkte nurodytais atvejais – Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija ar gydytojų konsultacinė komisija gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į ligą, kompensaciją, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis. Tais atvejais, kai dėl vairuotojo sveikatos būklės būtina taikyti papildomas priemones saugiam vairavimui užtikrinti, Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija ar gydytojų konsultacinė komisija priima motyvuotą sprendimą dėl transporto priemonės naudojimo ribojimų taikymo ir įrašo reikiamą transporto priemonės naudojimo ribojimo kodą (-us), nurodytą (-us) Aprašo 5 lentelėje į F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a).

3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu ir apie draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla) privaloma įrašyti F Nr. E083-1 (ar F Nr. 083-1/a). Čia įrašomi ir vairuotojų profesinės atrankos („D“ kategorijos, troleibuso, traktorių ir savaeigių mašinų) metu vykdyto psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis).

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

Nr. V-1, 2017-01-02, paskelbta TAR 2017-01-03, i. k. 2017-00405

Nr. V-381, 2018-04-06, paskelbta TAR 2018-04-09, i. k. 2018-05598

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

Nr. V-3037, 2020-12-28, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28848

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

4 lentelė

VAIRUOTOJO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

___________________

(data)

______________________________________

(sudarymo vieta)

Eil. Nr.	Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti üv) lankantis pas gydytoją dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti)	Taip	Ne
A.	Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti motorinę transporto priemonę?
1.	Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas
	1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas)
	1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus)
	1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis)
	1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
	1.6. pablogėjęs akių judrumas
	1.7. jautrumas akinimui
	1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas
	1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti):
2.	Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
3.	Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis?
4.	Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
5.	Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis:
	5.1. insultas (paralyžius)
	5.2. širdies ritmo sutrikimai
	5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija)
	5.4. širdies įgimta ar įgyta liga
	5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.)
6.	Ar sergate cukriniu diabetu?
7.	Ar turėjote galvos smegenų traumą?
8.	Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
9.	Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
10.	Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
11.	Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
12.	Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
13.	Ar skundžiatės miego sutrikimais: 12.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
13.	12.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai?
14.	Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
15.	Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
B.	Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt.
16.	Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą
17.	Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus:
18.	Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai:
19.	Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti vairuotojo pažymėjimą? Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada:
20.	Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos?
21.	Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis:

Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad, pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

_________________ _____________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Pastaba: Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F 025/a

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

5 lentelė

VAIRUOTOJUI TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ KODAI

Kodas	Vairuotojui taikomas apribojimas^*
Dėl medicininių priežasčių (Išvadą pateikia sveikatos priežiūros įstaiga)
01	Regos korekcija ir (arba) apsauga
01.01	Akiniai
01.02	Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai)
01.05	Akies raištis (papildomai nurodoma reikiama raidė – a arba b)
01.06	Akiniai arba kontaktiniai lęšiai
01.07	Speciali optinė pagalbinė priemonė
02	Klausos ir susikalbėjimo pagalbinė priemonė (papildomai nurodoma reikiama raidė – a arba b)
03	Galūnių protezai arba korekcijos įtaisai
03.01	Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas (papildomai nurodoma reikiama raidė – a, b, c, f, g)
03.02	Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas (papildomai nurodoma reikiama raidė – a, b, d)
Transporto priemonės pritaikymas
Nuo 10 iki 50	Transporto priemonės pritaikymas – išvadą pateikia gydytojų komisija, atsižvelgdama į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliekamas praktinis vairavimo gebėjimų patikrinimas, rekomendacijas (jei toks patikrinimas buvo atliekamas) (žymima kodu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-186 „Dėl Vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“)
Transporto priemonės naudojimo ribojimo kodai
61	Tik kelionės dienos metu (pavyzdžiui, viena valanda po saulėtekio ir viena valanda iki saulėlydžio)
62	Tik kelionės … km spinduliu nuo vairuotojo pažymėjimo savininko gyvenamosios vietos arba tik mieste (rajone)
63	Važiavimas be keleivių
64	Tik kelionės ne didesniu kaip … km/h greičiu
65	Vairuoti leidžiama tik kai kartu važiuoja bent lygiavertės kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėtojas
66	Be priekabos
67	Draudžiama važiuoti greitkeliais (automagistralėmis)
68	Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio

^*Lentelėje naudojamų raidžių reikšmės:

a – kairė

b – dešinė

c – plaštaka

d – pėda

f – ranka

g – nykštys

__________________________

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-1, 2017-01-02, paskelbta TAR 2017-01-03, i. k. 2017-00405

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

Vairuotojų sveikatos tikrinimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

priedas

KLAUSIMYNAS DĖL OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS

_____________________

(pildymo data)

1.	Lytis	Vyras ☐ Moteris ☐
2.	Amžius
3.	Svoris
4.	Ūgis
5.	Ar vairuodamas buvote užsnūdęs?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐
6.	Ar buvote patekęs į rimtą autoįvykį (buvote sužeistas ar buvo sudaužyta transporto priemonė) dėl mieguistumo per pastaruosius 3 metus?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐
7.	Ar Jūs knarkiate beveik kiekvieną naktį?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐
8.	Ar kas nors Jums yra sakęs, kad nustojate kvėpuoti miego metu?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐
9.	Ar atsibundate pailsėjęs po nakties miego?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐
10.	Ar Jūsų kraujo spaudimas būna padidėjęs arba vartojate vaistus, skirtus kraujo spaudimui mažinti?	Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

* Klausimynas dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalė turi būti atspausdinta ant vieno lapo iš abiejų pusių.

Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę kitoje lapo pusėje*.

EPWORTH MIEGUISTUMO SKALĖ

Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę, skirtą tikimybei, kad Jūs užsnūsite ar užmigsite, esant situacijoms, pateiktoms toliau esančioje lentelėje, neatsižvelgiant į nuovargį, įvertinti. Atsakymai turi apibūdinti Jūsų šių dienų gyvenimo būdą. Jeigu Jūs paskutiniu laiku nebuvote tokiose situacijose, pabandykite įsivaizduoti, kaip jose jaustumėtės. Į lentelės balų skiltį įrašykite vieną iš skalėje pateiktų labiausiai kiekvienai situacijai tinkančių skaičių:

0 = niekada nesnaudžiu

1 = nedidelė galimybė užsnūsti

2 = vidutinė galimybė užsnūsti

3 = didelė galimybė užsnūsti

Svarbu įvertinti situaciją kuo tiksliau.

Situacija	Balai
Sėdint ir skaitant
Žiūrint televizorių
Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime)
Valandą laiko be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje
Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės
Sėdint ir su kuo nors kalbantis
Ramiai sėdint, papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų
Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu

Užtikrinu, kad mano pateikta informacija yra teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

_________________ _____________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Pastaba. Klausimynas įdedamas į Asmens sveikatos istoriją „F 025/a

Papildyta priedu:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

8 priedas. Neteko galios nuo 2026-02-11

Priedo naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2026 m. vasario 10 d.

įsakymo Nr. V-127

redakcija)

9 priedas

VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

1. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę.

2. Asmenų, vykstančių į užsienį dirbti ar mokytis, sveikata tikrinama atsižvelgiant į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu to reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai.

3. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas (toliau – sveikatos tikrinimas) atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas ar vaikų ligų gydytojas). Pacientas siunčiamas pas gydytojus specialistus esant medicininių indikacijų arba jeigu to reikalauja užsienio šalis, į kurią vykstama.

5. Prieš sveikatos tikrinimą pacientas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).

6. Pacientas gydytojui gali pateikti dokumentus, gautus iš užsienio šalies institucijų ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie jo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus. Tais atvejais, kai yra reikalingas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą ar kitas užsienio kalbas, už vertimo paslaugų organizavimą yra atsakingas pacientas.

7. Tikrinant sveikatą gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės, nurodyti priede, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti.

8. Sveikatos tikrinimą atliekantis gydytojas turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios privalo tokią informaciją teikti Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“, nustatyta tvarka.

9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, traukinio mašinistų, darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, jūrininkų, vidaus vandenų transporto specialistų ir kitų profesijų darbuotojų sveikatos tikrinimus reglamentuojančiais teisės aktais.

10. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi paciento elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytame Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede.

11. Jeigu pacientas nėra pateikęs užsienio šalies institucijų ar išvykos organizatorių nustatytos formos dokumentų, kuriuose gydytojai turi įrašyti informaciją apie jo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir (ar) skiepus, atlikus sveikatos tikrinimą yra išduodama Vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma (forma Nr. 082/a), nurodyta Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – pažyma). Įvertinęs visų atliktų tyrimų ir konsultavusių gydytojų specialistų išvadas (jeigu jos buvo reikalingos), pažymą užpildo ir galutinę išvadą įrašo šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (išskyrus 17 punkte nustatytus atvejus). Išduotos pažymos registruojamos.

12. Jeigu pacientas vyksta į epidemiologiškai pavojingas šalis, kuriose reikalingas Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas, jis pildomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-1032 „Dėl Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo pildymo ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje buvo paskiepytas pacientas.

Informacija vykstantiems į užsienį apie skiepus ar kitas profilaktines priemones, parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, skelbiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

13. Jeigu vykstama į užsienio šalis, reikalaujančias turėti atskirą ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, jis išduodamas tyrimą atlikusioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

14. Išduotą pažymą, sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus), gydytojas tvirtina asmeniniu spaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu.

15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų.

Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai).

16. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, pažyma neišduodama.

17. Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija.

__________________________

Vykstančiųjų į užsienį sveikatos

tikrinimo tvarkos aprašo

priedas

SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ

Sveikatos tikrintojas

Tyrimai

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, gydytojas psichiatras – esant indikacijų

Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas

Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei pagal medicinines indikacijas.

Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso), kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos).

Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar išvykos organizatoriai.

Kraujo tyrimas dėl sifilio, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos).

Šlapimo tyrimas, jei reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar išvykos organizatoriai.

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas.

EKG pagal medicinines indikacijas.

__________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2019 m. sausio 3 d. įsakymo

Nr. V-12 redakcija)

10 priedas

LICENCIJUOJAMŲ CIVILINĖS AVIACIJOS SPECIALISTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

1. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (toliau – aviacijos specialistai) sveikatos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar aviacijos specialistas pagal savo sveikatos būklę gali siekti gauti (mokytis) ar naudotis teisėmis, nurodytomis licencijoje, ir atlikti joje nurodytas pareigas.

2. Aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Aviacijos specialistų sveikatos būklę tikrina gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir kompetentingos institucijos išduotą aviacijos medicinos gydytojo pažymėjimą (toliau – aviacijos medicinos gydytojas).

4. Aviacijos medicinos gydytojas aviacijos specialistų sveikatos būklę tikrina vadovaudamasis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais aviacijos specialistų sveikatos tikrinimo reikalavimais.

_________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

Nr. V-12, 2019-01-03, paskelbta TAR 2019-01-07, i. k. 2019-00194

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2013 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-320 redakcija)

11 priedas

JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato išankstinių (prieš įsidarbinant), periodinių (dirbant) ir neeilinių privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų (toliau – sveikatos tikrinimo) reikalavimus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.

2. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka šiame Apraše nustatytus sveikatos būklės reikalavimus.

3. Aprašas taikomas visiems jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kur tikrinama šiame punkte nurodytų asmenų sveikata.

4. Aprašas netaikomas karinio laivyno, karinio laivyno pagalbinių laivų, pakrančių apsaugos laivų personalui.

5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių profesinės grupės pagal darbo pobūdį (toliau – profesinė grupė):

6.1. I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan.;

6.2. II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan.;

6.3. III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan.;

6.4. IV profesinė grupė – Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai.

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

7. Asmenys, dirbantys ar norintys įsidarbinti jūrininkais ar vidaus vandenų transporto specialistais arba įgyti teisę valdyti motorinį pramoginį laivą, kitas motorines plaukiojimo priemones, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradedant darbą ar veiklą (toliau – įsidarbindami), o dirbančiųjų sveikata tikrinama periodiškai, kaip nurodyta šio Aprašo III skyriuje, vadovaujantis šiuo Aprašu bei atsižvelgiant į šio Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ nuostatas.

8. Prieš sveikatos tikrinimą Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ) asmuo, nurodytas Aprašo 7 punkte (toliau – pacientas), pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Pacientas užpildo ir pasirašo Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio Garbės deklaraciją (sveikatos tikrinimo klausimyną) (2 priedas), kuri įklijuojama į gydytojo pildomą jo Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – forma Nr. 025/a), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – įsakymas Nr. 515), saugomą ASPĮ , kurioje tikrinama paciento sveikata.

9. Sveikatą tikrinantys gydytojai turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų ASPĮ bei privačiai dirbančių gydytojų, o pastarieji tokią informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Prieš įsidarbinimą jūrininko ar vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatą tikrina gydytojas psichiatras (psichikos sveikatos centre, prie kurio asmuo yra prisirašęs teisės aktų nustatyta tvarka, arba psichikos sveikatos centre, prie kurio, kaip prie sudariusio sutartį su asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia ASPĮ dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, asmuo yra priskirtas). Gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) iš jo formos Nr. 025/a (toliau – forma Nr. 027/a).

11. Jūrininkų sveikatą tikrina ASPĮ, turinčios licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovo patvirtinta Jūrininkų sveikatos tikrinimo komisija (toliau – Komisija), kurią sudaro vidaus ligų (arba šeimos ar darbo medicinos) gydytojas, gydytojas oftalmologas, gydytojas otorinolaringologas, gydytojas odontologas, gydytojas akušeris-ginekologas (moterų), gydytojas radiologas, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai – pagal indikacijas. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi Aprašu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-967, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08887

11¹. ASPĮ, sudariusi Komisiją ar panaikinusi sudarytą Komisiją, apie tai per 5 darbo dienas nuo Komisijos sudarymo ar panaikinimo informuoja Lietuvos transporto saugos administraciją. Sudarius Komisiją, Lietuvos transporto saugos administracijai pateikiama informacija apie Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, nurodant jų vardus, pavardes ir pareigas.

Papildyta punktu:

Nr. V-967, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08887

12. Atliekami šie tyrimai:

12.1. veninio arba kapiliarinio kraujo (automatizuotu būdu);

12.2. eritrocitų nusėdimo greičio (ENG);

12.3. gliukozės kiekio veniniame kraujyje (nevalgius) (prieš įsidarbinimą ir asmenims nuo 40 m.);

12.4. veninio kraujo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV);

12.5. kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra nustatyta);

12.6. kraujo dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos);

12.7. bendrasis šlapimo tyrimas analizatoriumi;

12.8. krūtinės ląstos rentgenograma;

12.9. EKG ramybės metu (prieš įsidarbinimą ir nuo 35 m.);

12.10. akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m. amžiaus – 1 kartą kas 3 metus);

12.11. regėjimo aštrumo nustatymas;

12.12. spalvinės regos nustatymas – I ir IV profesinei grupei;

12.13. klausos patikrinimas;

12.14. audiometrija – II profesinei grupei;

12.15. citologinis Pap tyrimas moterims – nuo 35 m;

12.16. rekomenduojamas PSA tyrimas vyrams, vyresniems kaip 50 m. amžiaus.

13. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas, nurodytas Aprašo 11 punkte, nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir į formą Nr. 025/a įrašo išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu. Išvadoje nurodo, ar asmuo gali dirbti, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.

14. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikata tikrinama ASPĮ, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

15. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių, kuriems reikia sveikatos pažymėjimo dėl vykdomų funkcijų, sveikatą tikrina ASPĮ šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas, įvertinę paciento sveikatos duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, gydytojo psichiatro bei kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojų tikrinimų išvadas, įrašytas formoje Nr. 027/a.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

16. Gydytojai, tikrinantys vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatą, paskiria tyrimus ir nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi savo profesinės kvalifikacijos gydytojo Lietuvos medicinos norma, šiuo Aprašu, Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas) bei kitais teisės aktais, ir atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.

17. Visais atvejais paciento regėjimo aštrumą, spalvų jutimą tikrina gydytojas oftalmologas, o klausą – gydytojas otorinolaringologas. Jie nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir, jei reikia, į formą Nr. 027/a.

18. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi formoje Nr. 025/a. Gydytojai nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.

19. Aprašo 15 punkte nurodytas sveikatą tikrinantis gydytojas į formą Nr. 025/a įrašo apibendrintą išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu ir siunčia atitinkamai ASPĮ vadovo įsakymu paskirtam gydytojui ar į ASPĮ gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK) dėl galutinės išvados.

20. Galutinė išvada formuluojama taip: „Tinka (be apribojimų)“, „Tinka, taikant tam tikrus apribojimus (pažymėti / įrašyti tai, kas tinka)“, „Netinka“, ir įrašoma į atitinkamą sveikatos pažymėjimą (jūrininkui – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-1/a jūrininko sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-1/a), o vidaus vandenų transporto specialistui bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-2/a vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-2/a).

21. Minimalūs sveikatos tinkamumo reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams, ir tikrinimo mastai nurodyti Aprašo 1 priede.

22. Neteko galios nuo 2018-09-05

Punkto naikinimas:

Nr. V-976, 2018-09-04, paskelbta TAR 2018-09-04, i. k. 2018-13962

III. JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS

23. Profesinių grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkai ir vidaus vandenų transporto specialistai bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai (toliau – darbuotojai) sveikatą privalo tikrintis:

23.1. I–III profesinės grupės darbuotojai iki 18 ir nuo 46 metų – 1 kartą per 1 metus;

23.2. I–III profesinės grupės darbuotojai nuo 18 iki 45 metų – 1 kartą per 2 metus;

23.3. IV profesinės grupės darbuotojai iki 55 metų – 1 kartą per 10 metų;

23.4. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus;

23.5. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus;

23.6. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 80 metų – 1 kartą per 1 metus.

24. Komisijos pirmininkas arba GKK komisijos pirmininkas ar ASPĮ vadovo įsakymu paskirtas gydytojas sveikatos tikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl tikrinamo darbuotojo sveikatos būklės.

25. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, raštu nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo.

26. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats asmuo – jei mano, kad dėl jo sveikatos būklės tinkamumo saugiai vykdyti nustatytas funkcijas kyla abejonių, jis tuojau pat praneša apie tai darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

IV. SVEIKATOS PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

27. Galutinę išvadą, įvertinę tyrimų duomenis ir visų konsultavusių gydytojų išvadas, vadovaujantis šiuo Aprašu, į atitinkamos formos (Nr. 048-1/a ar Nr. 048-2/a) sveikatos pažymėjimą įrašo ir pasirašo:

27.1. jūrininkams – Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas), vadovaudamasis ASPĮ vadovo patvirtintu Komisijos darbo reglamentu, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei ASPĮ antspaudu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-967, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08887

27.2. vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams – ASPĮ vadovo įsakymu patvirtintas gydytojas arba GKK pirmininkas, atitinkamai vadovaudamasis ASPĮ vadovo patvirtintu įsakymu arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos GKK nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei atitinkamai ASPĮ arba GKK antspaudu.

28. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą dirbti sprendžia ASPĮ GKK.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-967, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08887

29. Sveikatos tikrinimo išvada registruojama atitinkamai Ambulatorinių ligonių registravimo žurnale (forma Nr. 074/a) (toliau – forma Nr. 074/a) arba Gydytojų konsultacinės komisijos išvadų registravimo žurnale (forma Nr. 035/a (toliau – forma Nr. 035/a).

30. Išvada priimama, įrašoma ir išrašomas atitinkamas pažymėjimas, kurio numeris atitinka registracijos numerį, atitinkamame žurnale (formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a).

31. Asmenims, atitinkantiems sveikatos būklės reikalavimus, yra išduodami tai patvirtinantys atitinkamai formos Nr. 048-1/a arba formos Nr. 048-2/a sveikatos pažymėjimai.

32. Atitinkamų grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos pažymėjimo (toliau – sveikatos pažymėjimas) galiojimo terminas nuo sveikatos tikrinimo datos yra ne ilgesnis kaip:

32.1. I–III profesinės grupės darbuotojams iki 18 metų ir nuo 46 metų – 1 metai;

32.2. I–III profesinės grupės darbuotojams nuo 18 metų iki 45 metų – 2 metai;

32.3. IV profesinės grupės darbuotojams iki 55 metų – 10 metų;

32.4. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 56 iki 69 metų – 5 metai;

32.5. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 70 iki 79 metų – 2 metai;

32.6. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 80 metų – 1 metai.

33. Esant 24 punkte numatytoms aplinkybėms, sveikatos pažymėjimas gali būti išduotas trumpesniam laikotarpiui, nei nurodyta 32 punkte.

34. Jei sveikatos pažymėjimo galiojimas baigiasi laivo reiso metu, jūrininko sveikatos pažymėjimas toliau galioja iki kito uosto, kuriame kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas jam galėtų išduoti jūrininko sveikatos pažymėjimą, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jūrininko sveikatos pažymėjimo galiojimo pasibaigimo datos.

35. Sveikatos pažymėjimas išrašomas lietuvių ir anglų kalbomis.

36. Jūrininko sveikatos pažymėjimas yra pripažįstamas tinkamu Vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimo atitikmeniu.

37. Įrašai sveikatos pažymėjime turi būti įskaitomi, atitikti įrašus asmens tapatybės dokumente, jų negalima taisyti.

38. Pildant elektroninę sveikatos pažymėjimo formą Nr. 048-1/a ar formą Nr. 048-2/a, duomenys įrašomi laužtiniuose skliaustuose.

39. Elektroninė sveikatos pažymėjimo forma išduodama ir registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Atlikus sveikatos tikrinimą, atitinkamas sveikatos pažymėjimas išduodamas pasitikrinusiam asmeniui, kuris pasirašo jame ir formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a.

41. Asmuo, nesutinkantis su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto

specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir

kitų motorinių plaukiojimo priemonių

laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

MINIMALŪS SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMAI, TAIKOMI JŪRININKAMS IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTAMS BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIAMS

Eil. Nr.	Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių ribojama teisė dirbti jūrininkais ir (ar) vidaus vandenų transporto specialistais bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiais	Jūrininkų sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes	Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes	Pastabos
1	2	3	4	5
1.	REGA BEI AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS
1.1.		*Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau. Spalvų juslė – norma. Akiplotis – normalus regėjimo laukas.	*Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau. Spalvų juslė – norma. Akiplotis – normalus regėjimo laukas.	Tikrina gydytojas oftalmologas. Vertinamas regėjimo aštrumas, spalvinė rega, akispūdis, akiplotis ir progresuojančios akių ligos.
1.2.		*Mašinų tarnyba* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.	*Mašinų tarnyba* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.
1.3.		*Laivo aptarnavimo tarnyba* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.	*Laivo aptarnavimo tarnyba* Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.	Asmenys, kurių regėjimas koreguojamas kontaktiniais lęšiais ar akiniais, dirbti narais netinka. Esant normatyvų neatitikimams, sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos. Narams nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi – 0.5 ar daugiau.
1.4.	Vokų, ašarų sistemos ir akiduobės ligos, H00–H06			Po konservatyvaus ar operacinio gydymo dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo, po gydytojo oftalmologo konsultacijos.
1.5.	Lęšiuko ligos, H25–H28			Praėjus po kataraktos ar refrakcinės ragenos operacijų ne mažiau kaip 1 mėnesiui, pasiekus stabilizacijos periodą, dėl darbo jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos.
1.6.	Gyslainės ir tinklainės ligos, H30–H36			Dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į regėjimo funkcijas ir tinklainės atšokimo ar plyšio dydį, po gydytojo oftalmologo konsultacijos.
1.7.	Glaukoma, H40	Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.	Esant kompensuotai glaukomai (I stadija), asmenys gali dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose. Gydytojo oftalmologo konsultacija – kas 6 mėnesiai.
1.8.	Žvairumas, H49, H50, Dvejinimasis (diplopija), H53.2, Aklumas naktį, H53.6	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
1.9.	Dirbtinė akis, Z97.0	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
2.	KLAUSA BEI AUSIES IR SPENINĖS ATAUGOS LIGOS
2.1.		*Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai* Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo.	*Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai* Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo.	Tikrina gydytojas otorinolaringologas.
2.2.		*Mašinų tarnyba* Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB. Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais.	*Mašinų tarnyba* Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB. Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais.	Narus, prieš juos įdarbinant, tiria gydytojas otorinolaringologas (vestibulinės funkcijos tyrimas, audiometrija), taip pat įvertinama baro funkcija, atliekant bandymą baro kameroje. Esant indikacijų, tiriama išorinio kvėpavimo funkcija.
2.3.		*Laivo aptarnavimo tarnyba* Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų).	*Laivo aptarnavimo tarnyba* Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų).	Naudoti klausos aparatus leidžiama tik laivo aptarnavimo tarnybos darbuotojams. Klausos aparatai turi būti aprūpinti baterijomis ir turi būti laikomi prieinamoje vietoje, jeigu miego metu būtų paskelbtas aliarmas.
2.4.	Išorinės ir vidurinės ausies ligos, H60–H75			Sergant lėtiniu otitu ir esant ligos progresavimo rizikai, sprendžiama individualiai po gydytojo otorinolaringologo konsultacijos. Nesant tikimybės, kad liga pasikartos, kai klausa atitinka girdėjimo standartus, visų grupių išgydyti asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
2.5.	Vestibulinės funkcijos sutrikimai, H81 Menjero liga, H81.0	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
2.6.	Otosklerozė, H80 Neurosensorinis prikurtimas, H90.3			Po gydymo ir esant klausos standartų reikalavimų neatitikimų asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
3.	KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS, ĮGIMTOS KRAUJO APYTAKOS SISTEMOS FORMAVIMOSI YDOS BEI GĖRYBINIAI ŠIRDIES NAVIKAI
3.1.	Pirminė (esencialinė) hipertenzija, I10	Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip 160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų laive. Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip 100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.	Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti vidaus vandenų laive. Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.	Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.
3.2.	Krūtinės angina, I20	Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.3.	Ūminis miokardo infarktas, I21	Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po 4 mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.4.	Plaučių embolija, I26	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, esant 6 mėnesių ligos remisijai, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.5.	Kitos širdies ligos (Perikarditas, I30.0– I32.8 Mitralinio vožtuvo prolapsas, I34.1 Miokarditas, I40.0–I41.8 Kardiomiopatija, I42–I43 ir kt.)			Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.6.	Širdies laidumo sutrikimai, atrioventrikulinė (toliau – AV) I–IIIlaipsnio blokada, I44.0–I44.3	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive, esant III laipsnio AV blokadai.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive, esant IIIlaipsnio AV blokadai.	Esant I–IIlaipsnioAV blokadai dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.7.	Bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada, I45.0–I45.5 WPW sindromas, I45.6			Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.8.	Supraventrikulinė tachikardija, I47.1 Skilvelinė tachikardija, I47.2 Paroksizminė tachikardija, I47.9	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.	Po širdies ritmo korekcijos (radiodažninė abliacija) dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams nuo operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.9.	Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas, I48	Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.
3.10.	Širdies nepakankamumas, I50	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti vidaus vandenų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA I–II), gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo kardiologo konsultacija – kas 6 mėnesiai.
3.11.	Gerybiniai širdies navikai, D15.1 Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos, Q20.0–Q25.9			Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama praėjus 6 mėnesiams nuo operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.12.	Širdies prietaisas. Buvimas: AIKD, širdies ritmo reguliavimo prietaiso, Z95.0	Nė vienos grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.
3.13.	Širdies vožtuvo protezas, Z95.2	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kuriems implantuotas širdies vožtuvo mechaninis protezas, negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Jeigu implantuotas biologinis protezas arba atlikta vožtuvų plastikos operacija, jūrų laive galima dirbti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.14.	Koronarinis angioplastinis implantatas ar transplantatas, Z95.5	Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 4 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 2 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.15.	Kitas širdies ar kraujagyslių (krūtinės aortos) implantatas ar transplantatas, Z95.8	Dėl galimybės dirbti jūrų laive spendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.
3.16.	Antikoagulianto Warfarinum vartojimas	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.
4.	KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS
4.1.	Kvėpavimo organų tuberkuliozė, A16			Esant neaktyviai tuberkuliozės formai, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.2.	Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, J00–J06			Kol tiriama, nustatoma liga ir gydoma, asmenys negali dirbti laive. Pabaigus gydymą, nesikartojant jokiems ligos požymiams, asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
4.3.	Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos, J40–J47, išskyrus astmą			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.4.	Astma, J45	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti vidaus vandenų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai, sergantys lengvos ir vidutinės formos astma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.5.	Bronchektazės, J47			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.6.	Išorinių veiksnių sukeltos plaučių ligos, J60–J70			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.7.	Pneumotoraksas, J93			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 12 mėn. po diagnozuoto pneumotorakso. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
4.8.	Įgytas plaučio nebuvimas, Z90.2	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai	Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po gydytojo pulmonologo konsultacijos. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.
5.	KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS
5.1.	Limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai, C81–C96			Asmenys, sergantys aktyvia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Esant visiškai ar dalinei remisijai, kurios trukmė ≥6 mėnesiai, bet ≤5 metai, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos. Esant ligos remisijai ≥5 m., visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
5.2.	Tikroji policitemija, D45 Mielodisplaziniai sindromai, D46 Lėtinė mieloproliferacinė liga, D47.1			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.
5.3.	Mitybinės, hemolizinės, aplazinės ir kitos anemijos, D50–D64			Po gydymo, esant normaliems kraujo rodikliams, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydymo metu, esant Hb ≥100 g/l, dėl tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.
5.4.	Krešėjimo defektai, purpura ir kitos hemoraginės būklės, D65–D69			Asmenys, sergantys sunkia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose; asmenys, sergantys lengva ir vidutine ligos forma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo hematologo konsultacijos.
6.	ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
6.1.	Hipotirozė, E03			Dėl asmenų, kuriems po gydymo nustatoma normali skydliaukės funkcija, tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.2.	Tirotoksikozė, E05			Visų profesinių grupių asmenys, jei gydant skydliaukės funkcija tampa normali, dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose gali po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.3.	I tipo cukrinis diabetas, gydomas insulinu, E10	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.	Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.4.	II tipo cukrinis diabetas, E11, gydomas dieta arba hipoglikemizuojančiais peroraliniais medikamentais			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.5.	II tipo cukrinis diabetas E11 (nekontroliuojamas skiriant peroralinius hipoglikemizuojančius medikamentus didelėmis dozėmis, išryškėjus encefalopatijai, retinopatijai, nefropatijai, polineuropatijai), taikant pakaitinę terapiją insulinu	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.	Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.6.	Hipofizės hiperfunkcija, E22.0–E22.9 Hipofizės hipofunkcija ir kiti funkcijos sutrikimai, E23.0–E23.7			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.7.	Pirminis antinksčių žievės nepakankamumas, E27.1–E27.4	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
6.8.	Antinksčių funkcijos sutrikimai, E27.5–E27.9			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
6.9.	Nutukimas, E66	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kurių KMI > 40, negali dirbti jūrų laive.	Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.	Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.
7.	VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS
7.1.	Lėtinis hepatitas B, B18.1 Lėtinis hepatitas C, B18.2			Po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo ar gydytojo infektologo konsultacijos.
7.2.	Erozinis ezofagitas, K20 Skrandžio opa, K25.7 Dvylikapirštės žarnos opa, K26.7 Ūminis hemoraginis gastritas, K29.0			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, jei liga komplikuojasi (po kraujavimo), praėjus 3 mėn. po pasveikimo, po gydytojo gastroenterologo konsultacijos.
7.3.	Krono liga, K50 Opinis kolitas, K51			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo gastroenterologo konsultacijos sprendžiama individualiai, jeigu 1 metų laikotarpiu buvo ligos remisija.
7.4.	Storosios žarnos divertikulinė liga, komplikuota divertikulitu, kraujavimu, K57.23			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po 3 mėn. po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija.
7.5.	Kepenų cirozė, K74	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
7.6.	Tulžies pūslės akmuo be cholecistito, K80.2			Jei nėra klinikinių požymių – visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
7.7.	Ūminis pankreatitas, K85 Lėtinis pankreatitas, K86.1			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija.
8.	JUNGIAMOJO AUDINIO IR RAUMENŲ BEI SKELETO LIGOS
8.1.	Uždegiminės poliartropatijos, M05–M14 Sisteminės jungiamojo audinio ligos, M30–M36			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo reumatologo konsultacijos.
9.	LYTINĖS IR ŠLAPIMO SISTEMOS LIGOS
9.1.	Glomerulų ligos, N00–N08			Jei nėra inkstų funkcijos nepakankamumo, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.
9.2.	Lėtinės urogenitalinės sistemos uždegiminės ligos, N11.1, N30.2,N34.1, N41.1			Visų profesinių grupių asmenys, jei liga neūmi ir nesutrikusios organų funkcijos, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Periodinis tikrinimas – pagal gydytojo urologo rekomendacijas.
9.3.	Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija, N13.0–N13.9			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką.
9.4.	Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (I–II laipsnio)			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.
9.5.	Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (III–IV laipsnio)	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
9.6.	Inkstų ir šlapimo takų akmenligė, N20–N23			Nekomplikuotos ir komplikuotos akmenligės (uždegimas, hidronefrozė ir kitos komplikacijos) atveju po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.
9.7.	Įgyta inksto cista, (dauginė) (solitarinė) N28.1			Negalima dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose, kai yra didelė komplikacijų rizika ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Dėl tinkamumo sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos.
9.8.	Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, N40			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.
9.9.	Įgimtos šlapimo organų sistemos formavimosi ydos, Q60– Q64			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką.
9.10.	Inksto įgytas nebuvimas (būklė po nefrektomijos), Z90.5			Jei vienintelio inksto funkcija normali, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.
9.11.	Kitos dirbtinės šlapimo takų angos (nefrostoma, urostoma), Z93.6	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.	Dėl asmenų, kuriems atlikta urostoma, tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.
9.12.	Persodintas inkstas, Z94.0	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.
10.	NĖŠTUMAS
10.1.	Nėštumas, O09	Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti vidaus vandenų laive.
11.	NEUŽDEGIMINĖS MOTERS LYTIES ORGANŲ LIGOS
11.1.	Gerybiniai navikai Gimdos gerybiniai navikai, D25, D26 Kiaušidžių gerybiniai navikai, D27 Kitų ir nepatikslintų moters lyties organų gerybiniai navikai, D28			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.
11.2.	Neuždegiminės moters lyties organų ligos, N80–N98			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.
12.	NERVŲ SISTEMOS LIGOS
12.1.	Uždegiminės centrinės nervų sistemos ligos, G00–G09 Sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą, G10–G13 Kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, neklasifikuojamos kitur, G30–G32			Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.2.	Parkinsono liga, G20 Antrinis parkinsonizmas, G21			Esant I, II ir III ligos stadijai, jeigu simptomai koreguojami vaistiniais preparatais, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. Esant IV, V ligos stadijai, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
12.3.	Demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, G35–G37	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
12.4.	Epilepsija, G40 Epilepsinė būklė, G41	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.	Jeigu 3 metus nėra epilepsijos priepuolių, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.5.	Miego apnėja, G47.3	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
12.6.	Nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimai, G50–G59			Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.7.	Polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai, G60–G64			Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.8.	Intracerebrinis kraujavimas, I61 Smegenų infarktas, I63			Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.9.	Dorsopatijos, M40–M54			Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
12.10.	Sąmonės netekimas, R40.2			Iki bus išaiškintos ir pašalintos sąmonės praradimo priežastys, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.
13.	CHIRURGINĖS LIGOS
13.1.	Krūties gerybiniai navikai, D24			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.2.	Asplenija, po procedūros, D73.0			Negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacijos iki visiško pasveikimo. Vėliau sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.
13.3.	Galūnių arterijų aterosklerozė, I70.2			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacinio gydymo sprendžiama individualiai, po gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos.
13.4.	Flebitas ir tromboflebitas, I80			Po konservatyvaus gydymo gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo ar gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos.
13.5.	Tulžies pūslės akmuo, su kitu cholecistitu (lėtiniu), K80.1			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.6.	Kojų giliųjų venų trombozė, I80.2	Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.
13.7.	Kojų venų varikozė, I83			Dėl galimybės dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama atsižvelgiant į klinikinius požymius (C): C₁ – tinklinės venos išsiplėtusios – gali dirbti laive, C_2-6– varikozinės venos, galūnės edema, odos pigmentacija, egzema, susijusi ar aktyvi opa – po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
13.8.	Hemorojus, I84			Esant kraujuojantiems, krentantiems hemorojiniams mazgams ar dažniems uždegimams, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
13.9.	Limfedema, I89.0			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. Esant kompensuotai ligos eigai, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
13.10.	Kirkšninė išvarža, K40 Bambinė išvarža, K42	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.	Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos. Diagnozavus bambos išvaržą sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.11.	Išangės ir tiesiosios žarnos įplėšos bei fistulės, K60 Tiesiosios žarnos iškritimas, K62.3			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.12.	Potrauminė koksartrozė, M16.5 Potrauminė gonartrozė, M17.2			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.
13.13.	Delno fascijos fibromatozė (Diupitreno), M72.0			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.
13.14.	Osteomielitas, M86	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.		Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.15.	Rankos sužalojimų padariniai, T92 Kojos sužalojimų padariniai, T93			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai pagal galūnių funkciją ir gydymo rezultatus po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.
13.16.	Įgytas galūnės nebuvimas, Z89	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
13.17.	Piršto (-ų) (įskaitant nykštį) įgytas nebuvimas (plaštakos pirmojo piršto arba vienos plaštakos dviejų pirštų nebuvimas), Z89.0	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
13.18.	Įgytas organų nebuvimas, Z90	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.		Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.
13.19.	Klubo sąnario implantas, Z96.64 Kelio sąnario implantas, Z96.65			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 6 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.
13.20.	Dirbtinė galūnė, Z97.1	Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.
14.	PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
14.1.	Psichikos ir elgesio sutrikimai, F00–F99			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos.
15.	TAM TIKROS INFEKCINĖS IR PARAZITŲ SUKELIAMOS LIGOS
15.1.	Žarnyno infekcinės ligos, A00–A09 Tam tikros bakterinės zoonozinės ligos, A20–A28 Kitos bakterijų sukeltos ligos, A30–A49			Visų profesinių grupių darbuotojai, visiškai pasveikę po gydymo, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
15.2.	Dažniausiai lytiškai plintančios infekcijos, A50–A64			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.
15.3.	Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusu, Z21 Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, B20–B24			Dėl infekuotų ŽIV asmenų tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo infektologo konsultacijos. Asmenys, sergantys AIDS, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.
16.	ODOS IR POODŽIO LIGOS
16.1.	Mikozės, B35–B49			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.
16.2.	Kiti dermatitai, L30			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.
16.3.	Infekcinis dermatitas, L30.3	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.		Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.
16.4.	Psoriazė, L40			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.
16.5.	Dažnai pasikartojanti dilgėlinė, L50	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.		Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo ar gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos.
17.	PIKTYBINIAI NAVIKAI
17.1.	Išplitę piktybiniai navikai, C00–C96	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.	Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.
17.2.	Būklė po piktybinių navikų operacinio ar kito kompleksinio gydymo			Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo onkologo radioterapeuto ar gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos.
18.	KITOS NEPAMINĖTOS LIGOS			Sprendžiama individualiai.

Papildyta priedu:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

JŪRININKO AR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTO BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS TIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

/ SEAFARERS OR NAVIGATOR‘S OF MOTOR PLEASURE AND OTHER CRAFT DECLARATION OF HONOUR

__________________

(data / date)

________________________

(užpildymo vieta / place)

______________________ ________________________________

(vardas / name) (pavardė / surname)

_______________________ _______________________________ ____________

(gimimo data / date of birth) (asmens kodas / identity code) (lytis / gender)

_________________________________________________________________________

(nuolatinė gyvenamoji vieta / domicile)

___________________________________________

(pareigos / position)

Profesinės grupės pagal darbo pobūdį:

I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan.

II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan.

III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan.

IV profesinė grupė – Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai.

Į pateiktus klausimus atsakykite pažymėdami Jums tinkantį variantą / Please answer the questions below and select the options (Taip / Yes; Ne / No)

1.	Ar Jums anksčiau buvo atliktas medicininis patikrinimas dėl darbo jūroje? / Have you previously performed a medical examination for a job at sea?	Taip / Yes	Ne / No
2.	Ar buvote pripažintas netinkamu dirbti jūroje ir (ar) buvo taikyti apribojimai dėl darbo jūroje? / Have you ever been declared unfit for work at sea and (or) the restrictions applicable to the work at sea?
3.	Ar per pastaruosius dvejus metus gydėtės ligoninėje? / Have you been admitted to the hospital in the last two years?
4.	Ar per pastaruosius dvejus metus buvote nepertraukiamai nedarbingas ilgiau nei 30 dienų? / Have you had unfitted period of sickness leave for more than 30 days in the last two years?
5.	Ar esate sirgęs plaučių ligomis (tuberkulioze, bronchine astma)? / Have you been sick with lung diseases including tuberculosis, asthma?
6.	Ar esate sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis? / Have you ever been sick with any heart and circulatory diseases?
7.	Ar esate sirgęs klausos organų ligomis? / Have you ever been sick with any ear diseases?
8.	Ar esate sirgęs regos organų ligomis? / Have you ever been sick with any eye diseases?
9.	Ar esate sirgęs epilepsija? / Have you been sick with epilepsy?
10.	Ar sergate cukriniu diabetu? / Have you sick with diabetes?
11.	Ar Jums yra buvę sunkių alerginių reakcijų / egzemos / odos ligų? / Have you had any serious allergic reaction / eczema / skin disease?
12.	Ar esate turėjęs psichikos sutrikimų? / Have you had any mental disturbances?
13.	Ar esate turėjęs problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo? / Have you had problems with addiction to alcohol and drugs use?
14.	Ar esate turėjęs kokių nors nugaros skausmo problemų (traumą, reumatą)? / Have you had any painful back trouble, including lumbago and sciatica?
15.	Ar dirbdamas jūroje esate patyręs sunkių traumų? / Have you been suffered by serious injury leaving permanent effects as consequences of the work at sea?
16.	Ar esate turėjęs virškinimo sutrikimų, dėl kurių buvo paskirtas gydymas? / Have you had any digestive problems, which were being treated?
17.	Ar reguliariai vartojate kokius nors vaistinius preparatus? / Do you use medicament on prescription regularly?
18.	Ar nešiojate akinius ar kontaktinius lešius? / Do you wear glasses or contact lenses to improve your eyesight?
19.	Ar Jums sunku orientuotis prietemoje? / Do you find difficulties in orienteering yourself in dusk / twilit?
20.	Ar skiriate spalvas? / Do you have difficulties in colors differentiation?
21.	Neteko galios nuo 2018-09-05
22.	Papildomas klausimas /Any other addressed question

Patvirtinu, kad pateiktus klausimus supratau, atsakiau į juos sąžiningai.

I hereby confirm that the questions were fully understood and replied in good faith.

Suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

Due to my deteriorating state of health, I must seek medical care immediately.

Asmens, kuriam tikrinama sveikata, parašas / Examined person‘s signature ______________

Papildyta priedu:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

Priedo pakeitimai:

Nr. V-976, 2018-09-04, paskelbta TAR 2018-09-04, i. k. 2018-13962

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2023 m. balandžio 25 d.

įsakymo Nr. V-506

redakcija)

12 priedas

TRAUKINIO MAŠINISTŲ IR DARBUOTOJŲ, ATLIEKANČIŲ EISMO SAUGAI UŽTIKRINTI SVARBIAS UŽDUOTIS, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą ir įsidarbinti ar dirbti traukinio mašinistais, bei darbuotojų, pageidaujančių atlikti arba atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, bendruosius sveikatos būklės reikalavimus, sveikatos tikrinimo (toliau – privalomas sveikatos tikrinimas) reikalavimus ir tvarką.

2. Privalomo sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens fizinė ir psichikos sveikatos būklė atitinka Apraše nustatytus reikalavimus traukinio mašinistams ir darbuotojams, atliekantiems eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis.

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, 2019 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/77ir kituose Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

4. Asmenys, pageidaujantys gauti traukinio mašinisto pažymėjimą ir įsidarbinti ar dirbti traukinio mašinistais, bei darbuotojai, pageidaujantys atlikti eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, pasitikrina sveikatą prieš įsidarbindami bei vėliau dirbdami tikrinasi ją Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) 2019/773 priedo 4.7.2.2.1 skirsnyje nustatytu periodiškumu Apraše nustatyta tvarka.

5. Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų sveikatos būklė turi atitikti bendruosius sveikatos būklės reikalavimus, nurodytus Aprašo III skyriuje, įvertinus ribojimus, taikomus asmenims, siekiantiems įsidarbinti ar dirbti traukinio mašinistais, nurodytus Aprašo 1 lentelėje.

6. Asmenims, pageidaujantiems gauti traukinio mašinisto pažymėjimą ir įsidarbinti traukinio mašinistais, (toliau – įsidarbinantieji traukinio mašinistai) turi būti atlikti Aprašo IV skyriuje nurodyti sveikatos patikrinimai.

7. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, atliekančių eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis (toliau – geležinkeliečiai) periodinis privalomas sveikatos tikrinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo V skyriuje nurodytais reikalavimais.

8. Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų privalomas sveikatos tikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Prieš privalomą sveikatos tikrinimą, norintis įsidarbinti ar dirbti traukinio mašinistu asmuo, užpildo ir pasirašo Traukinio mašinisto garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną), nurodytą Aprašo 2 lentelėje.

9. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (šis reikalavimas netaikomas šeimos gydytojams, baigusiems Lietuvos sveikatos mokslų universitetą 2012 m. ir vėliau, bei šeimos gydytojams, baigusiems Vilniaus universitetą 2005 m. ir vėliau), arba darbo medicinos gydytojas ir gydytojas psichiatras, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su Apraše nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojais, medicinos psichologais ir, esant indikacijų, skirdami reikiamus tyrimus.

10. Atliekant privalomą sveikatos tikrinimą psichikos sveikatą tikrina paciento pasirinktos ASPĮ, kurioje pacientas prisirašęs, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, įvertinęs medicinos psichologo atlikto psichologinio tyrimo rezultatus.

11. Siekdamas įvertinti, ar tikrinamas asmuo neturi psichologinių trūkumų ar asmeninių savybių, kurios galėtų kliudyti saugiai vykdyti pareigas ir atlikti skirtas užduotis, medicinos psichologas, įgijęs universitetinį išsilavinimą ir vadovaudamasis Aprašu, gydytojui psichiatrui skyrus, atlieka asmens psichologinį tyrimą ir tyrimo rezultatus pateikia gydytojui psichiatrui.

12. Atlikdami privalomą sveikatos tikrinimą, gydytojai, nurodyti Aprašo 9 punkte, įvertina Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) pateiktus paciento sveikatos duomenis, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi Aprašu, bei atsako už privalomo sveikatos tikrinimo kokybę.

13. Privalomą sveikatos patikrinimą atliekantys gydytojai turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“, nustatyta tvarka.

14. Tikrinant traukinio mašinistų ir geležinkeliečių, kurių darbo aplinkoje galima profesinė rizika, sveikatą, vadovaujamasi Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Įsakymas Nr. 301).

15. Privalomo sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi paciento elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – forma Nr. E025), nurodytame Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašas), priede, išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą („dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant, kaip), „dirbti negali“) – į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – forma Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) ar Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – forma Nr. 048/a) (dirbančiajam), nurodytas Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, arba į elektroninės statistinės apskaitos formą „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ (toliau – forma Nr. E047) ar elektroninės statistinės apskaitos formą „Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas)“ (toliau – forma Nr. E048), nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

16. Gydytojas, privalomo sveikatos tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas asmuo dėl ribojimų, nurodytų Aprašo 1 lentelėje, arba kitų Apraše nustatytų reikalavimų negali dirbti traukinio mašinistu ar geležinkeliečiu, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į formą Nr. E025, o išvadą darbdaviui – į formą Nr. 047/a (ar formą Nr. E047) arba į formą Nr. 048/a (ar formą Nr. E048) ir pasirašo. Pasirašytos formos Nr. 047/a ir Nr. 048/a patvirtinamos gydytojo asmeniniu spaudu bei ASPĮ antspaudu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

17. Asmenys, norintys atlikti privalomą sveikatos patikrinimą, ASPĮ pateikia:

17.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

17.2. formą Nr. 027/a „Medicinos išrašas/siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, išduotą jo ASPĮ aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, įvertinusio Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka medicinos psichologo atlikto psichologinio tyrimo rezultatus;

17.3. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą formą Nr. 047/a, jei privalomai sveikata tikrinama įsidarbinančiam traukinio mašinistui ar įsidarbinančiam geležinkeliečiui, arba informuoja ASPĮ, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo ESPBI IS formą Nr. E047 užpildė elektroniniu būdu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

17.4. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą formą Nr. 048/a, jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama asmeniui, dirbančiam traukinio mašinistu ar geležinkeliečiu, arba informuoja ASPĮ, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo ESPBI IS formą Nr. E048 užpildė elektroniniu būdu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

18. Galutinę išvadą dėl asmens tinkamumo dirbti traukinio mašinistu ar geležinkeliečiu į formą Nr. E025 įrašo ir pasirašo privalomą sveikatos tikrinimą pradėjęs gydytojas, įvertinęs visų konsultavusių profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir tyrimų rezultatus.

19. Išvada dėl asmens tinkamumo dirbti traukinio mašinistu ar geležinkeliečiu įrašoma į formą Nr. 047/a (ar formą Nr. E047) arba formą Nr. 048/a (ar formą Nr. E048) ir patvirtinama gydytojo parašu. Išvada įrašyta formoje Nr. 047/a ar formoje Nr. 048/a taip pat turi būti patvirtinta ir gydytojo asmeniniu spaudu bei ASPĮ antspaudu. Traukinio mašinisto minimalus amžius nustatytas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje. Forma Nr. 047/a (ar forma Nr. E047) arba forma Nr.048/a (ar forma Nr. E047) gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama dirbti traukinio mašinistu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

20. Formoje Nr. 047/a (ar formoje Nr. E047) arba formoje Nr. 048/a (ar formoje Nr. E048) įrašus turi teisę tikrinti darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

21. Medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“.

III SKYRIUS

BENDRIEJI SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMAI

22. Traukinio mašinistai ir geležinkeliečiai negali turėti sveikatos sutrikimų arba vartoti vaistų ar medžiagų, kurie galėtų sukelti:

22.1. staigų sąmonės praradimą;

22.2. atidumo ir susikaupimo sumažėjimą;

22.3. staigų nepajėgumą dirbti;

22.4. pusiausvyros ar koordinacijos pablogėjimą;

22.5. žymų judumo sumažėjimą (t. y. judumo sumažėjimą, trukdantį įlipti į traukinį ir (ar) vykdyti savo funkcijas).

23. Traukinio mašinistams ir geležinkeliečiams taikomi šie regėjimo reikalavimai:

23.1. regėjimo į tolį aštrumas su korekcija ar be jos:

23.1.1. traukinio mašinistui – 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5;

23.1.2. geležinkeliečiui – 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3;

23.2. korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 (toliaregystė) / -8 (trumparegystė); išimtis galima daryti ypatingais atvejais, gavus gydytojo oftalmologo išvadą, šiuo atveju sprendimą priima gydytojas oftalmologas;

23.3. regėjimas trumpu ir vidutiniu atstumu: pakankamas, su korekcija ar be jos;

23.4. leidžiama naudoti:

23.4.1. traukinio mašinistui – kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas;

23.4.2. geležinkeliečiui – kontaktinius lęšius ar akinius;

23.5. normalus spalvų jutimas: naudojamas pripažintas testas, pvz., Išiharos testas, ir prireikus kitas pripažintas testas;

23.6. regos laukas: visas (regos horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regos lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn; centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų bei anomalijų galinčių turėti įtakos darbui);

23.7. regėjimas abiem akimis:

23.7.1. traukinio mašinistui – efektyvus;

23.7.2. geležinkeliečiui – yra;

23.8. abiakis matymas (binokulinis):

23.8.1. traukinio mašinistui – yra (efektyvus);

23.8.2. geležinkeliečiui – yra;

23.9. traukinio mašinistui – spalvų signalų atpažinimas: testas grindžiamas atskirų spalvų atpažinimu, o ne reliatyviais skirtumais;

23.10. kontrastų jutimas traukinio mašinistui ir geležinkeliečiui – geras;

23.11. progresuojančios akių ligos – nėra;

23.12. lęšių implantai, atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuo atveju, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytu periodiškumu konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims;

23.13. traukinio mašinistui – atsparumas akinimui;

23.14. traukinio mašinistui – draudžiama naudoti spalvotus kontaktinius lęšius ir fotochrominius lęšius, leidžiama naudoti lęšius su UV filtru.

24. Turi būti laikomasi šių traukinio mašinistų ir geležinkeliečių klausai ir kalbėjimui taikomų reikalavimų:

24.1. traukinio mašinistui ir geležinkeliečiui: pakankama, audiograma patvirtinta klausa, t. y. pakankama klausa kalbėtis telefonu ir gebėjimas išgirsti pavojaus signalus bei radijo pranešimus. Orientacinės reikšmės yra šios:

24.1.1. klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

24.1.2. tos ausies, kurioje oro laidumas garsui yra blogesnis, klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui;

24.2. traukinio mašinistui: neturi būti jokių vestibulinės sistemos anomalijų;

24.3. traukinio mašinistui: neleistini jokie lėtiniai kalbos sutrikimai (dėl būtinybės garsiai ir aiškiai perduoti pranešimus);

24.4. traukinio mašinistui: ypatingais atvejais (jeigu nėra triukšmo ir vibracijos kenksmingų rizikos veiksnių poveikio) leidžiama naudoti klausos aparatus.

25. Minimalūs traukinio mašinistų ir geležinkeliečių psichologinio tinkamumo reikalavimai:

25.1. normalus arba greitas reakcijos laikas;

25.2. adekvatus regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimas;

25.3. normalus vidutinis kalbos tempas, aiškus žodžių tarimas, pakankamas instrukcijų suvokimas;

25.4. gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį, ryškių dėmesio išsekimo požymių nebuvimas;

25.5. informacijos įsiminimo ir išlaikymo atmintyje sutrikimų nebuvimas.

26. Nustačius nėštumo patologiją ar kitų nėštumą komplikuojančių veiksnių, teikiama rekomendacija perkelti traukinio mašinistę į kitas pareigas, kuriose yra saugesnės darbo sąlygos. Traukinio mašinistėms turi būti taikomos Lietuvos Respublikos 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatos.

IV SKYRIUS

PRIEŠ PRIIMANT Į DARBĄ ATLIKTINI BŪTINIAUSI SVEIKATOS PATIKRINIMAI

27. Įsidarbinančiajam traukinio mašinistui ir įsidarbinančiajam geležinkeliečiui turi būti atliekamas bendras sveikatos patikrinimas (t. y. profilaktinis sveikatos tikrinimas, atliekamas vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka, patvirtinta Įsakymu Nr. 301). Antropomorfiniai darbuotojų matmenys turi būti tinkami saugiai naudoti geležinkelių riedmenis. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad traukinio mašinistas valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jo ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.

28. Įsidarbinančiajam traukinio mašinistui turi būti atliekamas sensorinių funkcijų patikrinimas:

28.1. regėjimo (tikrina gydytojas oftalmologas):

28.1.1. regėjimo aštrumo;

28.1.2. regėjimo lauko (akipločio);

28.1.3. regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai);

28.1.4. akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.);

28.1.5. kontrastų jutimo;

28.1.6. spalvų jutimo:

28.1.6.1. spalvinio jutimo (įgyjant traukinio mašinisto pažymėjimą);

28.1.6.2. spalvų signalo atpažinimo;

28.1.7. atsparumo akinimui;

28.2. klausos (tikrina gydytojas otorinolaringologas):

28.2.1. klausos aštrumo, šnabždesiu abipus;

28.2.2. audiograma;

28.3. vestibulinės funkcijos įvertinimas (tikrina gydytojas otorinolaringologas):

28.3.1. tikrinamas spontaninis nistagmas;

28.3.2. atliekami koordinaciniai mėginiai (Rombergo poza, piršto–nosies mėginys ir kt.);

28.3.3. videonistagmometrija atliekama esant bent vienam patologiniam simptomui, nustatytam atlikus 28.3.1 ir 28.3.2 papunkčiuose nurodytus tyrimus.

29. Įsidarbinančiajam traukinio mašinistui turi būti atliekami laboratoriniai tyrimai:

29.1. kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi;

29.2. kraujo tyrimas dėl cukrinio diabeto (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, esant indikacijų), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę;

29.3. bendras šlapimo tyrimas analizatoriumi, įskaitant gliukozės nustatymą (esant indikacijų).

30. Įsidarbinančiajam traukinio mašinistui turi būti atliekama elektrokardiograma (toliau – EKG) esant ramybės būsenos.

31. Patikrinimai dėl psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, neteisėtų narkotinių medžiagų ar psichotropinių medikamentų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, atliekami, jei dėl to kyla abejonių dėl tinkamumo darbui.

32. Psichikos sveikatos įvertinimą atlieka gydytojas psichiatras, įvertinęs medicinos psichologo atliktus tyrimus:

32.1. kognityvines funkcijas:

32.1.1. reakcijos greitį;

32.1.2. regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimą;

32.1.3. kalbos funkcijas (automatinė kalba, kalbos nuoseklumas, šnekamosios kalbos suvokimas, komunikabilumas);

32.1.4. dėmesį;

32.1.5. atmintį;

32.2. mąstymo tyrimą (gydytojui psichiatrui skyrus);

32.3. asmenybės ir emocijų tyrimą (gydytojui psichiatrui skyrus);

32.4. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimus (jei yra klinikinių indikacijų).

33. Atliekamas neurologo įvertinimas:

33.1. jutimų, motorikos ir koordinacijos įvertinimas;

33.2. kalbos funkcijų įvertinimas (afazija, dizartrija).

34. Esant indikacijų, įvertinama krūtinės ląstos rentgenograma.

V SKYRIUS

PERIODINIO privalomo SVEIKATOS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

35. Traukinio mašinistams ir geležinkeliečiams sveikata turi būti tikrinama:

35.1. traukinio mašinistams – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu periodiškumu;

35.2. geležinkeliečiams – Reglamento (ES) 2019/773 priedo 4.7.2.2.1 skirsnyje nustatytu periodiškumu;

35.3. gydytojas sveikatos patikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl traukinio mašinisto ar geležinkeliečio sveikatos: jis gali nuspręsti, kad traukinio mašinisto ar geležinkeliečio, turinčio galiojančią išvadą dėl tinkamumo dirbti (formoje Nr. 048/a ar formoje Nr. E048), sveikata turi būti neeilinį kartą patikrinta grįžtant į darbą po ilgo nedarbingumo periodo, jeigu jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į jo nedarbingumo priežastį, ar kitais atvejais;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

35.4. sveikatos patikrinimas turi būti atliktas, jei yra pagrindas abejoti, kad pažymėjimo ar sertifikato turėtojo sveikatos būklė nebeatitinka bendrųjų sveikatos būklės reikalavimų, nurodytų Aprašo III skyriuje;

35.5. darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodęs priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio privalomo sveikatos tikrinimo:

35.5.1. po kiekvieno nelaimingo atsitikimo darbe, ypač po geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio ar rikto, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida;

35.5.2. po nebuvimo darbe dėl nelaimingo atsitikimo, per kurį nukentėjo asmenys;

35.5.3. jeigu darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turėjo nušalinti traukinio mašinistą nuo pareigų, kai dėl jo veikos iškilo grėsmė eismo saugai;

35.5.4. dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas – jei mano, kad jo sveikatos būklė gali būti netinkama dirbti šį darbą, jis tuojau pat praneša apie tai darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

36. Jei traukinio mašinistas ar geležinkelietis atitinka visus sveikatos patikrinimo prieš priimant į darbą kriterijus, periodiniai patikrinimai privalo apimti bent:

36.1. bendrą sveikatos patikrinimą vadovaujantis Aprašo 27 punktu;

36.2. sensorinių funkcijų patikrinimą (regėjimas, klausa, spalvų jutimas);

36.3. kraujo tyrimą hematologiniu analizatoriumi;

36.4. gliukozės kiekio kraujyje tyrimą;

36.5. bendrą šlapimo tyrimą analizatoriumi (įskaitant tyrimą dėl cukrinio diabeto), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę asmens būklę;

36.6. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimus, jei yra klinikinių indikacijų;

36.7. vyresniems nei 40 metų traukinio mašinistams – EKG, esant ramybės būsenos.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37. ASPĮ atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, forma Nr. 047/a ar F Nr. 048/a atiduodama pacientui, kuris pats ją pateikia darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

38. Jeigu ASPĮ, atliekančioje privalomą sveikatos patikrinimą, gauta darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens elektroniniu būdu užpildytos formos Nr. E047 ar formos Nr. E048 darbdavio dalis, atlikus Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų sveikatos tikrinimą, ESPBI IS yra užpildoma atitinkamos formos ASPĮ dalis. Esant ESPBI IS arba ASPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, forma Nr. E047 arba forma Nr. E048 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą. Užpildytą formą Nr. E047 arba formą Nr. E048 darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gauna tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis. Pacientui pageidaujant, ASPĮ nustatyta tvarka išduodama atspausdinta formos Nr. E047 arba formos Nr. E048 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

39. Sudėtingais ir ginčytinais atvejais apie tinkamumą dirbti traukinio mašinistu ar geležinkeliečiu sprendžia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK).

40. Kai kyla klausimų dėl individualaus tinkamumo dirbti dėl psichikos sveikatos būklės, sprendžia psichikos sveikatos priežiūros įstaigos GKK, sudaryta iš gydytojų psichiatrų. Į šią komisiją gali būti įtraukti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai.

41. Pacientas, nesutinkantis su privalomo sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

1 lentelė

RIBOJIMAI, TAIKOMI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS ĮSIDARBINTI AR DIRBTI TRAUKINIO MAŠINISTAIS

Eil. Nr.	Ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių ribojama teisė įsidarbinti ar dirbti traukinio mašinistais	Draudžiama
Eil. Nr.		Prieš priimant į darbą	Periodiškai (dirbant)
1.	REGĖJIMAS Turi būti laikomasi šių su regėjimu susijusių reikalavimų: regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos: 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5 Pastaba. Įsidarbinančiųjų traukinio mašinisto pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip1,0, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 1,0 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (1,0 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus penkios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas ne mažiau kaip 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Mašinisto pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į mašinistus ar neatnaujinami tiems, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.	Žr. pastabą	Žr. pastabą
1.1.	Toliaregystė H52.0 arba trumparegystė H52.1 Pastaba. Leidžiama naudoti kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas. Korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 D ir -8 D. Jei mašinistas daug metų dirbo tą darbą – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, sprendimą priima gydytojas oftalmologas.	Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė daugiau kaip -5 D žr. Pastabą	Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė daugiau kaip -8 D žr. Pastabą
1.2	Glaukoma H40.1–H42 (II–III stadija) Kitos tinklainės ligos H35–H36 (Progresuojančios akių ligos) Pastaba. I stadijos glaukoma ir jei traukinio mašinistas dirbo tą darbą ne mažiau kaip 10 metų – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu.	Draudžiama	Spręsti individualiai
1.3.	Vokų ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5. Įgimtos vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydos Q10.0–Q10.3. Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
1.4.	Lėtinės ašarų sistemos ligos, neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6; H04.8; H04.9 Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
1.5.	Diplopija ir žvairumas: H49–H50 Pastaba. Traukinio mašinistu mokytis ir dirbti gali. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
1.6.	Lęšiuko ligos H 25–H 28, gyslainės ir tinklainės uždegimas H30–H36, kitos regos nervo (2-ojo) ir regos takų ligos H47 Pastaba. Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių.	Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies	Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies
1.7.	Silpnas abiejų akių regėjimas H54.2	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis	Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis
1.8.	Akipločio defektai H53.4	Draudžiama	Draudžiama
1.9.	Spalvinio matymo trūkumai H53.5	Draudžiama	Draudžiama
2	KLAUSA Sergant šiomis ausies ir speninės ataugos ligomis:
2.1.	Vienpusiu ar abipusiu kurtumu H91.3	Draudžiama	Draudžiama
2.2.	otosclerozė H80.0 Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama (ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus) apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
2.3.	lėtine atikoantraline liga H66.2 svaigimas Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama: ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
2.4.	Sergant kitomis ausų, nosies, gerklės ligomis:
2.5.	Menjero liga H81.0 svaigimas	Draudžiama	Draudžiama
2.6.	Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybiniai navikai D36 klausos (8-ojo) nervo neurinoma D36.1) svaigimas	Draudžiama	Draudžiama
2.7.	Gerklų stenoze su ryškiu kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimu: gerklų papilomatoze D14.0	Draudžiama	Draudžiama
2.8.	abipusiu balso klosčių paralyžiumi J38.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
2.9.	gerklų ir ryklės onkologinėmis ligomis C14.0–C32.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
2.10.	Gerklų tuberkulioze A16.4 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
2.11.	Pastaba. Individualiais atvejais, kai trauma ar nelaimingas atsitikimas sutrikdo klausos ar kalbos bei kvėpavimo funkcijas, sprendžia gydytojas otorinolaringologas. Ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
3.	NĖŠTUMAS. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinio mašinistėms apsaugą teikiančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
4.	ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS 4.1. Išduoti ar neišduoti pažymėjimą įsidarbinantiesiems, kurie skundžiasi padidintu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis išplėstinės klinikinės kardiologo apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti geležinkelių transporto eismo saugai. Dirbantiems traukinio mašinistams, sergantiems didelės rizikos arterine hipertenzija, turėtų būti nustatomi individualūs sveikatos tikrinimo terminai ir pažymėjimai atnaujinami po kardiologo konsultacijos. 4.2. Pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga stabilia III–IV f. klasės krūtinės angina ar yra persirgę ūminiais išeminiais sindromais – nestabiliąja krūtinės angina ar ūminiu miokardo infarktu be kardiologo konsultacijos. 4.3. Be kardiologo konsultacijos pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga pasikartojančiais paroksizminiais laidumo sutrikimais arba jiems diagnozuoti atrioventrikulinio ritmo sutrikimai, reikalingi gydymo. Pastaba: Esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo kardiologo išvada.
4.1.	II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija I11–I15 Pastaba: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
4.2.	Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I 47.2.	Draudžiama	Draudžiama
4.3.	Nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I 44.2.	Draudžiama	Draudžiama
5.	KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS Sunkios lėtinės plaučių ligos esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Pastaba: Esant sunkiems kvėpavimo funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo pulmonologo išvada.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
6.	ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS. CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14 Pažymėjimai dirbti traukinio mašinistu gali būti išduodami, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
7.	NEUROLOGINĖS LIGOS Traukinio mašinistų pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, sergantiems sunkiomis nervų sistemos ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Centrinės ar periferinės nervų sistemos neurologiniai sutrikimai ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, traukinio mašinisto pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę, vadovaujantis gydytojo neurologo išvada.
7.1.	Epilepsija su įvairaus pobūdžio priepuoliais: G40 PASTABOS: 1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio negali dirbti mašinistu 2 metus. 2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, negali dirbti mašinistu 10 metų.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
7.2.	Kiti sąmonės sutrikimo epizodai: R56.8 Pastaba: Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo negali dirbti traukinio mašinistu 2 metus.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
7.3.	Ūminės ir lėtinės nervų sistemos ligos ir jų liekamieji reiškiniai (išlikus reikšmingiems judėjimo, koordinacijos ir jautros sutrikimams).	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.	PSICHIkos ir elgesio SUTRIKIMAI Traukinio mašinisto pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, turintiems: – sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar įgytų, sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų, – sunkų protinį atsilikimą, – sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, dirbant traukinio mašinistu.
8.1.	Visų etiologijų demencijos F00–F03, G30	Draudžiama	Žr. pastabą
8.2.	Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus.	Žr. pastabą Spręsti individualiai	Žr. pastabą Pasveikus spręsti individualiai
8.3.	Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą.	Spręsti individualiai
8.4.	Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7)	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.5.	Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 (esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės dirbti traukinio mašinistu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą)	Spręsti individualiai
8.6.	Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą). Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)	Spręsti individualiai
8.7.	Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.8.	Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.9.	Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.10	Protinis atsilikimas F70–F71– sprendžiama individualiai, remiantis psichologo išvada, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų.	Spręsti individualiai,	Žr. pastabą
8.11	Protinis atsilikimas F72–F79	Draudžiama
8.12.	Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
8.13	Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
	PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus	Spręsti individualiai	Žr. pastabą
9.	UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS: PASTABA: Pažymėjimai negali būti išduodami sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, išskyrus atvejus, kai inkstų nepakankamumas yra lengvesnio laipsnio ir tai yra pagrįsta gydytojo nefrologo išvada, paremta reguliariai atliekamomis medicininėmis apžiūromis.	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
	Lėtinis inkstų nepakankamumas N18	Spręsti individualiai	Spręsti individualiai
10.	KITOS LIGOS AR BŪKLĖS, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, asmuo negali dirbti traukinio mašinistu. Sprendimą priima ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti.

Pastabos:

1. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už sveikatos tikrinimus, o individualiais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadomis ir rekomendacijomis, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą tęsiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo ypatumus, gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui dirbti traukinio mašinistu.

2. Apie būtinybę dirbti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti privaloma įrašyti į formą Nr. 047/a (ar formą Nr. E047) arba į formą Nr. 048/a (ar formą Nr. E048).

_________________

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

2 lentelė

TRAUKINIO MAŠINISTO GARBĖS DEKLARACIJA

(SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

________________________

(data)

______________________________

(sudarymo vieta)

Eil. Nr.	Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti üv) lankantis pas gydytoją dėl traukinio mašinisto sveikatos pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti)	Taip	Ne
A.	Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą dirbti traukinio mašinistu
1.	Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas
	1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas)
	1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus)
	1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis)
	1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
	1.6. pablogėjęs akių judrumas
	1.7. jautrumas akinimui
	1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas
	1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti):
2.	Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
3.	Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis?
4.	Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
5.	Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis:
	5.1. insultas (paralyžius)
	5.2. širdies ritmo sutrikimai
	5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija)
	5.4. širdies įgimta ar įgyta liga
	5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.)
6.	Ar sergate cukriniu diabetu?
7.	Ar turėjote galvos smegenų traumų?
8.	Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
9.	Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
10.	Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
11.	Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
12.	Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
13.	Ar skundžiatės miego sutrikimais: 13.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
13.	13.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai?
14.	Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
15.	Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)
B.	Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt.
16.	Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą)
17.	Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus:
18.	Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai:
19.	Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti traukinio mašinisto pažymėjimą? Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada:
20.	Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos?
21.	Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis:

Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

___________ ______________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Pastaba. Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F Nr. 025/a.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. V- 1072 redakcija)

13 priedas

ASMENŲ, DIRBANČIŲ DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS), PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai.

2. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimo ir kontrolės tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-20, 2020-01-07, paskelbta TAR 2020-01-09, i. k. 2020-00251

3. Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę tikrinama periodiškai, vadovaujantis šiuo Aprašu bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu, Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

4. Aprašu nustatyta tvarka taikoma atsižvelgiant į konkretų pavojingą darbą ir (ar) kenksmingą veiksnį. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1615, 2020-07-07, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15197

Nr. V-1978, 2020-09-04, paskelbta TAR 2020-09-04, i. k. 2020-18795

Nr. V-2191, 2020-10-06, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20813

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

5. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas:

5.1. apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;

5.2. įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės;

5.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis;

5.4. siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

6. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos atitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

7. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatos, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos“ formą (toliau – forma Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) ar „Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą)“ (toliau – forma Nr. 048/a) (dirbančiajam), nurodytas Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, arba Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) užpildyti elektroninės statistinės apskaitos formą „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ (toliau – forma Nr. E047) ar elektroninės statistinės apskaitos formą „Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas)“ (toliau – forma Nr. E048), nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašas), priede, nurodant:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

7.1. vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais;

7.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje;

7.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje;

7.4. metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);

7.5. F Nr. 048/a turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.

8. Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai.

9. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, pacientas ASPĮ turi pateikti:

9.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

9.2. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pagal Aprašo 7 punkto nurodymus užpildytą formą Nr. 047/a ar formą Nr. 048/a arba informuoja ASPĮ, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo ESPBI IS formą Nr. E047 ar formą Nr. E048 užpildė elektroniniu būdu, kuriose nurodytus profesinės rizikos veiksnius šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas įrašo į paciento elektroninį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – forma Nr. E025), nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo priede;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

9.3. jei reikia, formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ (toliau – forma Nr. 027/a), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, išduotą gydytojo psichiatro.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

9.4. Neteko galios nuo 2021-11-17

Punkto naikinimas:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

9.5. Neteko galios nuo 2024-10-08

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-20, 2020-01-07, paskelbta TAR 2020-01-09, i. k. 2020-00251

10. Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (šis reikalavimas netaikomas šeimos gydytojams, baigusiems Lietuvos sveikatos mokslų universitetą 2012 m. ir vėliau, bei šeimos gydytojams, baigusiems Vilniaus universitetą 2005 m. ir vėliau), arba darbo medicinos gydytojai, įvertinę paciento sveikatos duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir, esant indikacijų, skirdami reikiamus tyrimus:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

10.1. Neteko galios nuo 2021-11-17

Punkto naikinimas:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

10.2. Formą Nr. 027/a pildydamas gydytojas psichiatras nurodo, kad nėra įregistruota asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų arba nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pasirašyta forma Nr. 027/a turi būti patvirtinta gydytojo asmeniniu spaudu bei ASPĮ antspaudu. Paciento psichikos sveikatą tikrina gydytojas psichiatras, dirbantis paciento pasirinktoje ASPĮ, teikiančioje pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (psichikos sveikatos centre, prie kurio jis yra prisirašęs arba kuriam, kaip aptarnaujančiam ASPĮ, prie kurios jis yra prisirašęs, yra priskirtas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

10.3. tikrinantis sveikatą bet kurios profesinės kvalifikacijos ir šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas gali kreiptis informacijos apie paciento sveikatos būklę į kitą ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas šio Aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą.

11. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenis bei išvadą dėl profesinio tinkamumo kiekvienas tikrinantis sveikatą gydytojas įrašo į formą Nr. E025.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

12. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo („dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant, kaip), „dirbti negali“) įsidarbinančiam – į formą Nr. 047/a (ar formą Nr. E047), dirbančiajam – į formą Nr. 048/a (ar formą Nr. E048) įrašo Aprašo 10.4 papunktyje nurodytas gydytojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

13. Tikrinamiesiems dėl darbo su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais gydytojas turi nurodyti, kad medicininė priežiūra turi būti tęsiama ir pasibaigus jų poveikiui.

14. Darbuotojų, dirbančių su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais, pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų baigus dirbti su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais.

15. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys bei įrašai apie tinkamumą dirbti turi būti saugomi visą darbuotojo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4 papunktyje, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui, informuoja apie galimybę dalyvauti Lietuvoje vykdomose ligų prevencijos programose, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Gydytojas įrašo į formą Nr. E025, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo, kokią.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

17. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, ar už sveikatos priežiūrą atsakinga ASPĮ, ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba gali pasiūlyti darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad būtų atliekamas to darbuotojo ir bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, sveikatos patikrinimas:

17.1. jei nustatoma rizika darbuotojų sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 V-1025 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

17.2. jei nustatoma, kad dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 136-5540) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas ir sveikatos problemas), jei gydytojas, nurodytas 10.4. punkte, nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės poveikis darbe;

17.3. jei nustatoma, kad darbuotoją veikia triukšmas, viršijantis kasdienio triukšmo viršutinę ekspozicijos vertę, jis turi teisę, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas otorinolaringologas. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija kasdienio triukšmo žemutinę ekspozicijos vertę, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai. Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą;

17.4. jei mechaninės vibracijos poveikis darbuotojui yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti liga ar kenksmingi sveikatai padariniai, ar tikėtina, kad liga ar kenksmingi sveikatai padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms, bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojus veikia vibracija, kurios veikimo vertės viršija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350) nustatytas vertes;

17.5. tikrinant sveikatą asmenims, dirbantiesiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – vadovautis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu.

17.6. kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

18. ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.

19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, asmenų su negalia, privalomi sveikatos tikrinimai:

19.1. tikrinant asmenų iki 18 metų amžiaus sveikatą, vadovaujamasi Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;

19.2. tikrinant nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų sveikatą, vadovaujamasi Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 469 „Dėl Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašo patvirtinimo“;

19.3. tikrinant asmenų su negalia sveikatą, dėl asmens galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia Aprašo 10.4 papunktyje nurodytas gydytojas, atsižvelgdamas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tais atvejais, kai asmens su negalia prašymu toks sprendimas buvo išduotas ir pateiktas gydytojui prieš sveikatos patikrinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-20, 2020-01-07, paskelbta TAR 2020-01-09, i. k. 2020-00251

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

19¹. Tikrinant asmenų, siekiančių verstis ar besiverčiančių asmens sveikatos priežiūros praktika, sveikatą, papildomai vadovaujamasi Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašo patvirtinimo.

Papildyta punktu:

Nr. V-1512, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21686

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2596, 2021-11-16, paskelbta TAR 2021-11-16, i. k. 2021-23674

III. LIGŲ IR SVEIKATOS PROBLEMŲ, DĖL KURIŲ DRAUDŽIAMA DIRBTI DARBO APLINKOJE PROFESINĖS RIZIKOS (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS) SĄLYGOMIS, SĄRAŠAS (BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS)

20. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti profesinės rizikos sąlygomis:

20.1. piktybiniai navikai (po gydymo, sprendžiama individualiai);

20.2. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė su mikobakterijų išskyrimu;

20.3. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos (sąnarių, stuburo) su nuolatiniais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus, funkcijos sutrikimais (esant atramos judėjimo funkcijos sutrikimams, jei jie koreguojami specialiomis priemonėmis, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas ortopedas traumatologas);

20.4. dekompensuota glaukoma.

21. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti darbus, įrašytus į pavojingų darbų sąrašą:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

21.1. organinės centrinės nervų sistemos ligos su nuolatiniais funkcijos sutrikimais;

21.2. lėtiniai ir dažnai pasikartojantys psichikos sutrikimai ir jiems prilygstančios būklės paūmėjimo metu, kai reikalingas aktyvus psichiatro stebėjimas ir gydymas;

21.3. Neteko galios nuo 2023-04-26

Punkto naikinimas:

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

21.4. lėtinės kraujotakos sistemos ligos:

21.4.1. nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I47.2;

21.4.2. nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I44.2;

21.4.3. sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos su nepakankamumu I50–I52, funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D; (esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas kardiologas);

21.5. lėtinės kvėpavimo takų ligos J41–J47, kai yra indikacijų gydyti ilgalaike oksigenoterapija;

21.6. cukrinis diabetas, gydomas insulinu, sulfonilkarbamidais ar glinidais, esant hipoglikeminėms būklėms, ir kiti gliukozės apykaitos ir kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimai E10.0–E14.0; E15 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas endokrinologas).

IV. baigiamosios nuostatos

22. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į formą Nr. E025.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

23. Privalomai profilaktiškai patikrinus asmens sveikatą, darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu ASPĮ gali būti apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos dėl įdarbinimo.

24. Po privalomo profilaktinio periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu gali būti surašomas šio priedo 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atitinkantis protokolas.

25. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą forma Nr. 047/a arba forma Nr.048/a išduodama asmeniui, kuris pats ją pateikia darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Jeigu ASPĮ, atliekančioje privalomą sveikatos patikrinimą, gauta darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens elektroniniu būdu užpildytos formos Nr. E047 ar formos Nr. E048 darbdavio dalis, atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą, ESPBI IS yra užpildoma atitinkamos formos ASPĮ dalis. Esant ESPBI IS arba ASPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, forma Nr. E047 arba forma Nr. E048 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą. Užpildytą formą Nr. E047 arba formą Nr. E048 darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gauna tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis. Pacientui pageidaujant, ASPĮ nustatyta tvarka išduodama atspausdinta formos Nr. E047 arba formos Nr. E048 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

26. Formos Nr. 047/a, Nr.048/a, Nr. E047, Nr. E048 saugomos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

27. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine dokumentacija.

28. Sveikatos tikrinimo ir jo dokumentacijos kontrolę gali vykdyti ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. Formos Nr. 047/a (ar formos Nr. E047) ir formos Nr. 048/a (ar formos Nr. E048) įrašus turi teisę tikrinti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

29. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.

30. Įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė. Jei darbuotojui buvo išduota forma Nr. 048/a, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas jį iš darbo, turi pasilikti formos Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o formos Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas pateikia jį naujam darbdaviui. Jei ESPBI IS buvo užpildyta forma Nr. E048 elektroniniu būdu, po paskutinio sveikatos patikrinimo įsidarbinantis asmuo naujam darbdaviui pateikia atspausdintą formos Nr. E048 kopiją arba ESPBI IS suformuoja peržiūros kodą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-966, 2024-10-07, paskelbta TAR 2024-10-07, i. k. 2024-17546

31. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais, 10.4. punkte nurodyto gydytojo siuntimu, įvertinusi konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, apie tinkamumą dirbti sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija.

32. Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398).

33. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004,Nr. 115-4284) numatyta tvarka.

_________________

1 lentelė

DARBAI, ĮRAŠYTI Į PAVOJINGŲ DARBŲ SĄRAŠĄ, KURIUOS DIRBANT IR (AR) PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMA TIKRINTIS SVEIKATĄ.

TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR MASTAS. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS

Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą	Tikrinimų periodiškumas	Sveikatos tikrintojai		Privalomi tyrimai		Papildomos kontraindikacijos
Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą	Tikrinimų periodiškumas			Privalomi tyrimai		Papildomos kontraindikacijos
1	2	3	4	5		6
1. Darbas elektros įrenginiuose, įrengtuose lauke, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių grandinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko ištyrimas, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. 7. Epilepsija G40
2. Mechaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas		1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Epilepsija G40
3. Krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą), akispūdžio – asmenims nuo 40 m., vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 1.2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 1.3. Spalvų jutimo sutrikimai (tiems, kurie dirba su spalvota signalizacija) H53.5 1.4. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 4. Epilepsija G40
4. Darbai laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose		Vadovaujamasi Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka (11 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365)				Vadovaujamasi „Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 11 priedu.
5. Darbai šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma, EKG		1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Obliteruojantis endarteritas, žymus venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais, komplikacijomis I77.6, I83.0, I83.1, I83.2 6. Išvaržos ir galinčios įstrigti išvaržos K40–K46, tiesiosios žarnos iškritimas K62.3 7. Išplitę subatrofiniai viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pakitimai J30; J31; J37–J39; uodimo sutrikimai R43,0; R43,1; R43,8; uodžiamojo nervo ligos G 52,0 8. Astma J45 9. Lėtiniai sąnarių uždegimai su ženkliu funkcijos sutrikimu M15 10. Cukrinis diabetas E10-E14 11. Epilepsija G40
6. Darbai atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai)	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą) ištyrimas, EKG, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi 4. Epilepsija G40
7. Darbai su plėšriaisiais ir kitais pavojingais gyvūnais	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Degeneracinė trumparegystė H44.2 4. Paveldimos tinklainės distrofijos H35.5 5. Epilepsija G40
8. Hidroelektrinių, hidrotechninių įrenginių konstrukcijų, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma	1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas) 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 4. Epilepsija G40
9. Darbai cirke	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas		1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius
10. Darbai skraidančiuose orlaiviuose		Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas				Vadovaujamasi Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030).
11. Miško ruošos darbai (stačiojo miško kirtimas, vėjavartų, vėjalaužų likvidavimas)	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas otorinolaringeologas, neurologas	Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Venų ligos: žymus ar komplikuotas kojų venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais ar komplikacijomis (kraujavimu, tromboze) I83.0, I83.1, I83.2, I84 6. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I77.6. 7. Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 8. Išvaržos K40–K46 9. Cukrinis diabetas E10–E14
12. Gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, otorinolaringologas	Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma	1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 kita akimi
13. Elektros, ryšių bei laidinio radijo oro ir požeminių linijų, dujotiekių, naftotiekių ar kitų produktotiekių vamzdynų įrengimo, išmontavimo darbai	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. 3. Epilepsija G40 4. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius
14. Grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas		1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I70. 4. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 5. Išvarža K40–K46 6. Cukrinis diabetas E10–E14
15. Žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų (13 punktas) apsauginėse zonose	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas		1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82
16. Darbai potencialiai sprogioje aplinkoje	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas otorinolaringologas, psichiatras	Regėjimo aštrumo ištyrimas, audiograma		1. Regėjimas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras.
17. Remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas, audiograma	1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.
18. Traukinių sąstatų formavimas (išformavimas), traukinių techninė apžiūra jų stovėjimo vietose ir darbai eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose, automobilių kelių važiuojamosiose juostose		Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas				Vadovaujamasi Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030).
19. Psichikos ligonių gydymas ir priežiūra	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Otorinolaringologas	Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma.	1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82
20. Valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, otorinolaringologas	Esant indikacijų – audiograma		1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Aklumas H53.0
21. Potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas	Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko tyrimas vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 5. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 6. Epilepsija G40
22. Inkasatorių, apsaugos darbuotojų, apsaugininkų, apsaugos vadovų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Regėjimo aštrumo, refrakcijos, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimas su korekcija silpnesnis nei 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi. 2. Refrakcijos anomalijos: trumparegiškumas (daugiau kaip 4,0D), progresuojantis trumparegiškumas su pakitimais akių dugne, hipermetropija – daugiau kaip 4,0D, hipermetropinis astigmatizmas – daugiau kaip 1,0D, miopinis astigmatizmas – daugiau kaip 1D. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82. 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Galūnės, plaštakos, pėdos trūkumas. 6. Periferinių kraujagyslių ligos (obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas, varikozinis venų išsiplėtimas ir kitos): I70-I73.0, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. 7. Lėtinės, dažnai paūmėjančios, odos ligos: L23-L24, L50, L53. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas dermatovenerologas. 8. Epilepsija: G40. 9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija: F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras.
23. Gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai pramoninių ir transporto avarijų vietose, gaivalinių nelaimių padarinių, cheminių ir radiacinių incidentų likvidavimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas. Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Regėjimo aštrumo, akipločio, vestibulinės funkcijos ištyrimas, KLR1, EKG1, esant indikacijų – audiograma		1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimo aštrumo susilpnėjimas. Regėjimas silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 1.2. Lėtinės ašarų takų, vokų ligos, organiniai vokų trūkumai H02, H04.2–H04.3 1.3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 10⁰H53.4 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m. atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Lėtinės periferinės nervų sistemos ligos G62–G64 5. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ir esant kompensacijai) I05–I09, I10–I15, I20–I28, I30–I52 6. Lėtinės kvėpavimo organų ligos su funkcijos sutrikimu J44–J47, J45, J96.1 7. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05.1, K05.3, K12 8. Krūtinės ląstos deformacija, trikdanti kvėpavimą ir apsunkinanti darbą su dujokauke 9. Gerybiniai navikai, trukdantys dirbti su dujokauke 10. Visų rūšių išvaržos K40–K46 11. Obliteruojantis endarteritas, kojų venų varikozinis išsiplėtimas, trofinės opos, tromboflebitas, hemorojus I70, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. I84 12. Nosies polipai, pertvaros iškrypimai, žymiai trikdantys kvėpavimą pro nosį J33; J34,2 13. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai ar hipertrofiniai pakitimai J30; J31; J37; J38; J39 14. Cukrinis diabetas E10–E14 15. Epilepsija G40
24. Savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Tyrimai ir konsultacijos – atliekama vadovaujantis Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127)
25. Kiti darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose), išskyrus nurodytus 22 punkte.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Pagal konkrečius profesines rizikos veiksnius

_________________

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Nr. V-1210, 2018-11-02, paskelbta TAR 2018-11-05, i. k. 2018-17813

2 lentelė

PRIVALOMŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA PRIIMANT Į DARBĄ IR (AR) DIRBANT KENKSMINGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKYJE

(KAI KURIAIS ATVEJAIS – PAKEITUS DARBĄ AR DARBOVIETĘ)

Kenksmingi rizikos veiksniai ir medžiagos		Darbo pobūdis	Tikrinimų periodiškumas	Sveikatos tikrintojai			Privalomi tyrimai	Papildomos kontraindikacijos
				Pirminio lygio		Antrinio lygio
1		2	3	4		5	6	7
1. CHEMINIAI VEIKSNIAI
1.1. Akrilonitrilas (K, R, O) *	Naudojimas, procesai, susiję su akrilonitrilo išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas		Esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime
1.2. Alifatiniai aminai (etanolaminas, dietanolaminas, metilaminas ir kiti) (O)	Naudojimas, procesai, susiję su alifatinių aminų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23
					Esant indikacijų – Otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas
1.3. Alifatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (dichloretanas, anglies tetrachloridas, chloroformas) (O, K)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas, psichiatras (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 J96.1 4. Lėtinės priekinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Riebioji seborėja, odos folikulinio aparato ligos L00–L08, L10–L14, L21 6. Toksikomanija F10–F19
					Esant indikacijų –oftalmologas, dermatovenerologas
1.4. Anglies disulfidas (K, R, O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
					Esant indikacijų –neurologas, oftalmologas, pulmonologas, gastroenterologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.5. Aromatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (bifenilai, benzilchloridas, chlorbenzenas, halogeniniai benzilai)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Psichiatras (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
					Esant indikacijų –neurologas, hematologas, dermatovenerologas
1.6. Aromatinių angliavandenilių nitro dariniai (dinitrofenolis dinitrobenzenas, trinitrotoluenas) (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Psichiatras, oftalmologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Katarakta (kontaktuojant su tolueno nitrojunginiais) H25–H26, H28 4. Priekinės akies dalies lėtinės ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Astma J45 6. Lėtinės uždegiminės šlapimo pūslės ligos (dirbant su anilino dažais) N30 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 9. Toksikomanija, narkomanija F10–F19
					Esant indikacijų –neurologas, gastroenterologas, nefrologas, urologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas
1.7. Aromatiniai aminai (benzidinas, fenilendiaminas dianizidinas, toluidinas, naftilaminai) (J)	Naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Lėtinės šlapimo takų ir inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23, N25–N29 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
					Esant indikacijų –urologas, nefrologas, hematologas, pulmonologas, dermatovenerologas
1.8. Asbestas ir (ar) asbesto turintys produktai: Sąvoka „asbestas“ šiame įsakyme reiškia šiuos pluoštinius silikatus: 1.8.1. asbesto aktinolitas, CAS Nr. 77536-66-4 (), 1.8.2. asbestas griuneritas (amozitas) CAS Nr. 12172-73-5 (), 1.8.3. antofilitas, CAS Nr. 77536-67-5 (), 1.8.4. chrizotilas, CAS Nr. 12001-29-5 (), 1.8.5. krokidolitas, CAS Nr. 12001-28-4 (), 1.8.6. tremolitas, CAS Nr. 77536-68-6 (), (*) Cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (CAS) suteikiamas numeris	Procesai, susiję su asbesto plaušelių išsiskyrimu		Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus. Nebedirbantiems su asbestu, bet galėjusiems patirti jo poveikį praeityje – 1 kartą per 5 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)		Pokalbis su asmeniu, kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, krūtinės ląstos klinikinis patikrinimas, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J39, J34.2 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas		Esant indikacijų – skreplių citologinis tyrimas arba KLR arba tomodensitometrija
1.9. Arsenas: 1.9.1. neorganiniai junginiai (arseno hidridas, arseno sulfidas, arseno oksidas, arseno chloridas, arsenatai); 1.9.2. organiniai junginiai (arsenazai ir kt.) (K)	Naudojimas; procesai, susiję su jo išsiskyrimu		1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės inkstų ir šlapimo pūslės ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23, N30
					Esant indikacijų –neurologas, otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas
1.10. Azodažikliai (antrachinoniniai, ftalocianiliniai)	Naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
					Esant indikacijų –dermatovenerologas, gastroenterologas
1.11. Azoto rūgštis, amoniakas, azoto oksidai (Ū)	Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas
1.12. Baris ir jo junginiai (bario karbonatas, bario hidrofosfatas, bario feritas)	Tirpių ir netirpių bario junginių naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, EKG	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Širdies ritmo sutrikimai I47–I49
					Esant indikacijų –pulmonologas, kardiologas		Esant indikacijų –kalis, natris, cholesterolis kraujo serume
1.13. Benzenas (K, O) ir jo homologai (ksilenas, toluenas, stirenas, izopropilbenzenas)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Hematologas, psichiatras (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi,	1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
					Esant indikacijų –dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.14. 1,2-benzendikarboksirūgštis (ftalio rūgštis, ftalio rūgšties anhidridas (Ū, J)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas
1.15. Berilis ir jo junginiai (berilio oksidas, berilio sulfatas, berilio nitratas, berilio chloridas) (J, K)	Naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 5. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas – dirbant su tirpiais berilio junginiais, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.16. Bromas ir jo junginiai (brombenzenas bromfenolis ir kt.) (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, oftalmologas
1.17. Chloras ir jo junginiai (chloro vandenilis), chloro turintys mišiniai (chlorbutanas, chlorfenolis ir jo druskos ir kt.) (Ū)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas		Esant indikacijų – KLR
1.18. Chromas, chromo rūgštis (J, K), jų junginiai ir lydiniai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, dermatovenerologas		Esant indikacijų – leukograma
1.19. Ciano vandenilio rūgštis ir jos junginiai, cianamidai ir kt. (Ū, O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32
					Esant indikacijų – oftalmologas
1.20. Dibutilftalatas (R)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas
1.21. 3,4-dichloroanilinas (O, J)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas
1.21. Diizodecilftalatas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas
1.22. Diizononilftalatas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas
1.23. Dimetilformamidas, dietilacetamidas ir kt. riebiųjų rūgščių amidai (R, O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, psichiatras (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 3. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 4. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, dermatovenerologas
1.24. Dirbtinis ir sintetinis pluoštas (J)	Gamyba, perdirbimas, naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, neurologas
1.25. Di-C_9–11 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C₁₀ angliavandenilių	Naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39, 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas
1.26. Di-C_8–10šakotieji alkilesteriai, turintys daug C₉ angliavandenilių	Naudojimas		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
					Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas

1.27. Dulkės:
1.27.1. abrazyvinės ir turinčios abrazyvinių medžiagų (elektrokorundų, karbido, boro, elboro, silicio ir kt.);	Apdirbimas, naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.27.2. anglies (juodųjų suodžių, grafito, kokso, dirbtinių deimantų);	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.27.3. augalinės ir gyvulinės kilmės (medvilnės, linų, kanapių, vilnos, džiuto, grūdų, tabako, medienos, durpių, popieriaus) (J)	Gamyba, naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.27.4. metalų ir jų lydinių dulkės	Apdirbimas, padengimo procesai naudojant metalų aerozolius	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.27.5. neorganinių liuminoforų, (taip pat su mažiau kaip 5 % kadmio kiekiu)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.27.6. turinčios silicio (laisvas ir amorfinis silicio dioksidas)	Liejimo darbai, paviršių, pastatų valymo smėliu darbai	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas
1.28. Etilendiamintetraacetatas (J)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, pulmonologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas
1.29. Farmakologinės priemonės (narkotiniai preparatai, vitaminai, hormonai, antibiotikai, citostatikai)	Gamyba, naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, psichiatras, otorinolaringologas, neurologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Uoslės funkcijos sutrikimas R43.0, R43.1 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, Menjero liga H81, H81.0 3. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 4. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 5. Alerginės odos ligos L23 6. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 7. Astma J45 8. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 9. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 10. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 11. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99 12. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 13. Nėštumas Z32, Z33, Z34, Z35
				Esant indikacijų – oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas, nefrologas, hematologas	Klinikinis kraujo tyrimas
1.30. Fenoliai ir jų dariniai (chlorfenoliai, krezoliai, butilfenoliai ir kt.) (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas
1.31. Fluoras ir jo junginiai (vandenilio fluoridas, fluoridai, fluoritai ir kt.) (Ū)	Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jo išsiskyrimu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas. Nosies pertvaros iškrypimai J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Burnos ertmės ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, odontologas, dermatovenerologas
1.32. Formaldehidas (Ū, J, K) ir kiti alifatiniai aldehidai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų ligos J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.33. Fosforas ir jo junginiai (geltonasis fosforas (K), fosforo pentoksidas, fosforo chloroksidas (Ū, O), fosforo trichloridas, fosforo rūgštis, fosfatai ir kt.)	Gamyba, naudojimas, procesai susiję su jų išsiskyrimu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Galūnių polineuropatijos G60–G64 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, gastroenterologas, dermatovenerologas
1.34. Furanas ir jo dariniai (furfurolas, tetrahidrofuranas ir kt.) (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG	1. Hiperplastinis laringitas J37.0 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas
1.35. Gyvsidabris ir jo junginiai (K, O), gyvsidabrio garai (K)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas, odontologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, gyvsidabris šlapime	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Žandikaulių ir dantų ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Esant indikacijų – dermatovenerologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.36. Hidrazinas ir jo junginiai (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, kardiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, cholesterolis kraujo serume	1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujotakos sistemos ligos I00–I99
				Esant indikacijų – gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas
1.37. Izocianatai (Ū J)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.38. Kadmis ir jo junginiai (K)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas su kvėpavimo funkcijos sutrikimu J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Gerybinė prostatos hiperplazija N40 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, nefrologas, hematologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas	Esant indikacijų –leukograma
1.39. Koksavimo dujos ir kiti koksavimo produktai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu, asfaltbetoninių dangų paruošimas ir klojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, hematologas, pulmonologas	Esant indikacijų – leukograma
1.40. Litis ir jo junginiai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG	1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32
				Esant indikacijų – oftalmologas, dermatovenerologas	Esant indikacijų – litis kraujo serume
1.41. Manganas ir jo junginiai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 8. Alerginės odos ligos L23
				Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas
1.42. Metalai: (kobaltas (J), vanadis, molibdenas, titanas cirkonis (F), volframas) ir jų junginiai	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Alerginės odos ligos L23 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
				Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas	Esant indikacijų – baltymas kraujo serume, ALT, AST, EKG
1.43. Metanolis (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Psichiatras, oftalmologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, akių dugno tyrimas	1. Regos nervo ir tinklainės ligos H46–H48, H33–H25 2. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19
				Esant indikacijų –neurologas
1.44. Metilacetatas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, KLR, IKFT	1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, dermatovenerologas
1.45. Monochloracto rūgštis (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – pulmonologas, dermatovenerologas	Esant indikacijų – leukograma
1.46. Nafta, naftos perdirbimo produktai, benzinas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas, neurologas, psichiatras (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Hiperplastinis laringitas J37 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Lėtinės odos ligos, diskeratozės L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 9. Galūnių polineuropatijos G60–G64 10. Narkomanija, toksikomanija F10–F19 11. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas	Esant indikacijų –leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST
1.47. Naftalenas (naftalinas), chloruoti naftalenai ir jų junginiai (O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, IKFT	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas	Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST
1.48. ?beta–naftomis	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –nefrologas, dermatovenerologas
1.49. Nikelis (J) ir jo junginiai (oksidas, karbonatas, chloridas, sulfatas ir kt.) (K, J, R), subsulfidas, karbonilas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinis hiperplastinis rinitas, laringitas J31, J37 5. Gerybiniai navikai D10–D36 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Odos alerginės ligos L23
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, hematologas	Esant indikacijų – leukograma
1.50. Ozonas (Ū)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas
1.51. Pentanas	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.52. Pesticidai	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, audiograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Klausos nervo pažeidimas H80–H83, H94 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų – neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas	Esant indikacijų – gyvsidabrio nustatymas šlapime arba kraujyje

1.53. Plastmasės ir sintetinės dervos masės, kurių pagrindas:
1.53.1. akrilinė ir metakrilinė rūgštys (J)	Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas, emulsijų, lakų, dažų naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Alerginės odos ligos L23
				Esant indikacijų – neurologas, otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas
1.53.2. alifatiniai neprisotintieji angliavandeniliai (etilenas, propilenas ir kt.)	Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas, hematologas	Esant indikacijų – leukograma
1.53.3. amino dvibazės rūgštys (sebacino rūgštis, ftalio rūgštis ir kt.) diaminai (diamindifeniloksidas, diaminofenolis ir kt.) (J)	Poliamidų gamyba, perdirbimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas, hematologas	Esant indikacijų – klinikinis kraujo tyrimas
1.53.4. epichlorhidrinas (J, K, O)	Epoksidinių dervų ir plastmasių jo pagrindu gamyba ir naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Astma J45 2. Alerginės odos ligos L23 3. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Esant indikacijų – pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.53.5. Fenolis (O) ir formaldehidas (Ū, J, K)	Polimerų gamyba, Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, nefrologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas	Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST
1.53.6. Fluoro organiniai junginiai (fluorofortas, fluorotanas ir kt.)	Polimerų (fluoroplastų) ir kopolimerų gamyba; fluoroplastų šiluminis ir mechaninis perdirbimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, hipertrofinis laringitas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų –neurologas, otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas
1.53.7. Silicio organiniai junginiai	Dervų, lakų, skystų silikonų gamyba; polimerų, presavimo medžiagų perdirbimas; lakų, tepalų, dervų naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas
1.53.8. Stirenas (O)	Stireno polimerų ir kopolimerų, polieterinių dervų, lakų ir klijų, stikloplastikų gamyba; dervų ir plastmasių perdirbimas; dervų lakų, klijų naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, IKFT	1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Astma J45 3. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
				Esant indikacijų – hematologas, gastroenterologas, pulmonologas, radiologas	Esant indikacijų –krūtinės ląstos rentgenograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST
1.53.9. Vinilchlorido monomeras (toliau – VCM) , (K, O) vinilchloridas, chloretenas, chloretilenas	Polivinilchlorido naudojimas, procesai, susiję su VCM monomero išsiskyrimu	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, neurologas, dermatovenerologas, endokrinologas, psichiatras, pulmonologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, gliukozės kiekis kraujyje, KLR, IKFT, baltymas kraujo serume, ALT, AST Esant indikacijų –rankų kaulų rentgenologinis tyrimas	1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6.Cukrinis diabetas E10–E14 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 8. Lėtinės odos ligos, sklerodermija L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, M34 9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 10. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 11. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
1.54. Retieji žemės elementai (lantanas, cezis, kandis, erbis ir kt.)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1
				Esant indikacijų – pulmonologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.55. Selenas, telūras ir jų junginiai	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas	Esant indikacijų – KLR
1.56. Siera ir jos junginiai (sieros ir sulfitinė rūgštys, sieros dioksidas (Ū), sieros trioksidas, sieros vandenilis ir kt.) (F, Ū)	Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT, KLR	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas
1.57. Skalūnų dervos	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 3. Lėtinės odos ligos, fotodermatozės, diskeratozės, seborėjinis dermatitas L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, L56, L21, L80, L84–L85 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20
				Esant indikacijų – dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.58. Sintetinės skalbimo priemonės (J)	Naudojimas, gamyba	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Odos alerginės ligos L23
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, dermatovenerologas, pulmonologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.59. Stibis ir jo junginiai (stibio oksidas, stibio chloridas, stibio jodidas, stibio fluoridas ir kt.)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas
1.60. Sintetinis kaučiukas (butadieninis, poliizopreninis, polichlorpreninis)	Naudojimas, vulkanizavimas, perdirbimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Astma J45 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – pulmonologas
1.61. Švinas ir jo neorganiniai junginiai (R)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, eritrocitai su bazofiliniu grūdėtumu, hemoglobinas, retikuliocitų kiekis leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi	1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 3. Galūnių polineuropatijos G60–G64
				Esant indikacijų – neurologas

1.62. Suvirinimo aerozoliai:
1.62.1. turintys, nikelio, chromo, fluoro junginių, berilio, švino (J, K, R);	Suvirinimas, pjovimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas
1.62.2. turintys mangano, aliuminio, titano, vario, cinko, molibdeno, vanadžio, volframo	Suvirinimas, pjovimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Radiologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Galūnių polineuropatijos G60–G64 9. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas dermatovenerologas
1.63. Talis ir jo junginiai (talio bromidas, talio jodidas, talio chloridas, talio hidroksidas, talio nitratas ir kt.)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinis gingivitas, stomatitas, paradontozė K05.1, K12, K05.3 3. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, neurologas, oftalmologas
1.64. Taurieji metalai (auksas, sidabras, jų junginiai ir lydiniai) (J)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG	1. Astma J45 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas
1.65. Tetraetilšvinas (R, O)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Neurologas (privaloma)	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma	1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – hematologas
1.66. Tetranatrioetilendiamintetraacetatas	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Astma J45 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1
				Esant indikacijų –pulmonologas	Esant indikacijų – KLR
1.67. Urzolis ir urzoliniai dažai (J)	Naudojimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Astma J45 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1 5. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Odos alerginės ligos L23
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.68. Vandenilio peroksidas (Ū)	Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
				Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, radiologas	Esant indikacijų – KLR
1.69. Kitos pavojingos cheminės medžiagos, neišvardytos šiame sąraše ir naudojamos Lietuvoje		1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR	1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 9. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 10. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77
				Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, nefrologas, gastroenterologas, hematologas, radiologas, klinikinės imunologijos ir alergologijos gydytojas,	Esant indikacijų – leukograma

2. BIOLOGINIAI VEIKSNIAI
2.1. Alergenai, skirti diagnostikai ir gydymui; kraujo preparatai, imunobiologiniai preparatai	Gamyba	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime	1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos J44–J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54 5.Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N23 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48
				Otorinolaringologas esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
2.2. Antibiotikai („A“)	Naudojimas medicinoje, veterinarijoje ir vaistinėse	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime	1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos J 44– J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54; 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
				Otorinolaringologas esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
2.3. Fermentiniai preparatai, biostimuliatoriai („A“)	Gamyba ir panaudojimas medicinoje, vaistinėse, žemės ūkyje ir kt.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – radiologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR	1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30– J31
				Otorinolaringologas esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
2.4. Grybai – producentai, baltymų – vitaminų koncentratai, pašarinės mielės, kombinuotieji pašarai („A“)	Gamyba ir produktų, gautų mikrobiologinės sintezės būdu, naudojimas. Transportavimo taros plovimas	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – radiologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR	1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30–J31 3. Lėtinės plaučių ligos J41– J47
				Otorinolaringologas esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
2.5. Helmintais užkrėsta medžiaga	Kontaktavimas su užkrėsta helmintais medžiaga, infekciniais ligoniais	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), KLR, esant indikacijų – išmatų tyrimas dėl helmintų ir kiti tyrimai	Bendrosios kontraindikacijos
2.5.1. Pavojingos biologinės medžiagos (I – IV rizikos grupės, iš jų infekcinių ir virusinių ligų sukėlėjai)	Darbai maisto gamybos įmonėse, darbai, kurių metu kontaktuojama su gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais; darbai sveikatos apsaugos įstaigose, įskaitant darbą izoliatoriuose ir lavoninėse; darbai klinikinėse, veterinarijos ir diagnostikos laboratorijose; darbai žemės ūkyje; darbai atliekų perdirbimo (utilizavimo) įmonėse, vandens valymo įrenginiuose ir kt.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR	Bendrosios kontraindikacijos

3. FIZIKINIAI VEIKSNIAI
3.1. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai („A“, „C“)	1. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriais ir uždaraisiais ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ( „A“ kategorijos darbuotojai)	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas, esant indikacijų – IKFT, KLR	1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0.5 – viena ir 0.2 – kita akimi. Refrakcija skiaskopiškai: trumparegystė, esant normaliam akies dugnui iki 10.0 D, toliaregystė – iki 8.0 D, astigmatizmas – ne mažiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26 – H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77. 4. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48. 6. Susirgimai, neleidžiantys naudotis individualiųjų saugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 7. II–IV stadijų spindulinė liga, esant nuolatiniam kenkimui (esant spindulinės ligos I stadijai, apie tinkamumą dirbti sprendžiama individualiai) T66 8. Prienosinių ančių lėtinės pūlinės ligos J32 9. Lėtiniai otitai su dažnais paūmėjimais H65–H75 10. Cukrinis diabetas E10–E14 11. Psichikos ir elgesio sutrikimai F20–F29 (kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – paūmėjimo metu)
				Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
	2. Darbai su atvirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, atominėje elektrinėje bei radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklose (kapinynuose) („A“ kategorijos darbuotojai)	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, šlapimo tyrimas analizatoriumi, regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas, EKG, esant indikacijų – IKFT, KLR
				oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas, dermatovenerologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
3.2 .Vibracija
	Visi darbai, susiję su vibracijos poveikiu: rankas ir visą žmogaus kūną veikianti vibracija	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	----	Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – audiograma	1. Didelė komplikuota trumparegystė (daugiau kaip 8.0 D) H52.1 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Diskogeninės juosmens srities stuburo ligos M51.1
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas
3.3. Akustinis triukšmas	Darbai, kai kasdienio veikiančio triukšmo lygis viršija arba gali viršyti žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams pradėti 80 dB (A)	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Otorinolaringologas	Audiograma, esant indikacijų – vestibulinės funkcijos tyrimas	1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 3. Sunki arterinė hipertenzija I 11– I15
				Neurologas, otorinolaringologas
3.4. Dirbtinė optinė spinduliuotė 3.4.1. Lazerio (koherentinė) spinduliuotė 3.4.2. Nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė (ultravioletinė, regimoji, infraraudonoji) spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę	Visos darbo su lazeriais ir su nekoherentinės optinės spinduliuotės šaltiniais rūšys	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai)	1. Regėjimo susilpnėjimas: mažiau kaip 0.6 – viena ir mažiau kaip 0.5 – kita akimi (su korekcija). Leidžiamos šios anomalinės skiaskopiškai nustatomos refrakcijos ribos: silpnesnės akies – trumparegystė ne daugiau kaip 6.0 D, esant normaliam akies dugnui – iki 10 D, toliaregystė, priklausomai nuo korekcijos – iki 6.0 D, sudėtingas trumparegiškas ar toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D, trumparegiškas ir toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Lėtinės pasikartojančios odos ligos L20, L23, L40, L50, L53
				oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas, neurologas
3.5. Elektrinis ir magnetinis laukai:
3.5.1. Elektromagnetinis laukas 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose	Visos darbo su nurodyto diapazono elektromagnetinės energijos šaltiniais (stacionarūs radiotechniniai objektai bei jų sistemos) rūšys	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – neurologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG	Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.
				Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas
3.5.2. Pramoninio dažnio (50Hz) elektromagnetinis laukas	Visi darbai, atliekami pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko įtakos zonoje	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – neurologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG	Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.
				Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas
3.6. Elektrostatinis laukas	Visi darbai su elektrostatinių laukų šaltiniais	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – neurologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG	Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.
				Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas
3.7. Šiluminė aplinka
3.7.1. Šiluminė aplinka darbo patalpose, šiltuoju metų laikotarpiu	Darbai pagal technologinį procesą, kai negalima užtikrinti šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo vietose higienos normos	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Oftalmologas	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), regėjimo aštrumas	1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0.5 viena ir 0.2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 20⁰H53.4 3. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 4. Lėtinės odos ligos L20, L23, L40, L50, L53–L54
				Oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas
3.7.2. Šiluminė aplinka darbo patalpose šaltuoju metų laikotarpiu	Darbai, viršijant žemiausią ribą pagal šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo patalpose higienos normą	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M13 M30–M35, M60–M63, M65–M68 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73
				Neurologas esant indikacijų – reumatologas
3.7.3. Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis	Šiltuoju metų laiku daugiau kaip +30°C, šaltuoju metų laiku – žemesnė nei -10⁰C	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), regėjimo aštrumas	Žr. 3.7.1 arba 3.7.2 punktus
				Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, dermatovenerologas
3.8. Padidėjęs atmosferos slėgis	Darbai po vandeniu (naro) kesonuose, barokamerose	1 kartą per metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – KLR, IKFT, regėjimo aštrumas, audiograma	1. Nuolatiniai regėjimo funkcijos sutrikimai, regėjimas mažesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 2. Išorinės ausies ligos: H60–H62; vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos H65–H75; vidinės ausies ligos: H80–H83; H90.3; H90.4; H91.1; H91.3; H93.3; H94, įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H90, H91. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 4. Žymūs skeleto–raumenų išsivystymo trūkumai ir traumų pasekmės (kūno defektai, anomalijos, deformacijos), sunkinančios judėjimą 5. Vienos rankos dviejų pirštų nebuvimas ar nejudrumas 6. Gerybiniai navikai D10-D36 7. Randai, trofikos sutrikimai, grybelinė infekcija, lėtinės odos ligos joms paūmėjus I83, B35, B37.2, L20, L23, L40, L50, L52, L53 8. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05, K06, K10–K13 9. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 10. Astma J45 11. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I-II° J96.1 12. Lėtinės (centrinės ir periferinės) nervų sistemos ligos G00–G99 13. Somatoforminė autonominė disfunkcija F45.3 14. Lėtinės inkstų ligos, akmenligė N00–N08, N10–N39 15. Širdies ligos, nepriklausomai nuo jų kompensacijos laipsnio I05–I09, I10–I15, I20–I25, I26–I28, I30–I52 16. Arterinė hipertenzija I10–I15 17. Išsiplėtusių kojų venų varikozinės ligos, hemorojus, obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0, I80, I83, I84 18. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M25, M30–M36 19. Visos tuberkuliozės formos A15–A19 20. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8 – jei remisija trumpesnė negu 3 m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m.; protinis atsilikimas F71–F79
				Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – psichiatras, radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
3.9. Ultragarsas (kontaktinis perdavimas)	Darbas su ultragarso defektoskopais ir medicinine aparatūra	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Jautrumas vibracijai, esant indikacijų – EKG, šalčio mėginys	1. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0
				Neurologas

4. ERGONOMINIAI (BIOMECHANINIAI) VEIKSNIAI
4.1. Balso stygų nuolatinis įtempimas	Darbai, susiję su balso stygų pertempimu (mokytojų, dėstytojų, diktorių, dainininkų, telefono stočių kai kurių darbuotojų)	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Esant indikacijų – otorinolaringologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai	Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – klausos tyrimas		1. Lėtinės ligos, susijusios su garso funkcijos sutrikimu (lėtiniai laringitai, faringitai ir pan.) J37.0, J31.2, J38 2. Balso pakitimai R49
					Otorinolaringologas
4.2. Darbo sunkumas
4.2.1. Krovinių tvarkymas rankomis	Bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			Dinamometrija, EKG		1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, tromboflebitas, hemorojus I80–I84 5. Išvaržos, enteroptozės K40–K46, K63.4, 6. Diskogeninės kaklo ir juosmens stuburo ligos M50, M51.1
					Neurologas, esant indikacijų – reumatologas
4.2.2. Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai	Dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas)	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Esant indikacijų – radiologas	Esant indikacijų – plaštakų rentgenograma		1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2.Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0
					Neurologas esant indikacijų – reumatologas
4.2.3. Darbo poza	Periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas			EKG		1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, I80–I84
					Neurologas, esant indikacijų – kardiologas reumatologas
4.3.Darbo įtampa
4.3.1.analizatoriai
4.3.1.1. Padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis	Visos darbo rūšys, susijusios su regėjimo įtampa a) I° (su objektu iki 0,15 mm) ir II° (su objektu nuo 0,15 iki 0,3 mm) preciziniai darbai	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Oftalmologas	Regėjimo aštrumo, akispūdžio nustatymas		1. Regėjimas su korekcija: išankstinio tikrinimo metu – mažiau kaip 1,0, periodinių tikrinimų metu – mažiau kaip 0,8 viena ir 0,5 kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos H52: išankstinio tikrinimo metu: miopija – daugiau kaip 3 D, hipermetropija – daugiau kaip 3 D, astigmatizmas – daugiau kaip 1,5 D, periodiškų tikrinimų metu: miopija – daugiau kaip 6,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 4,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais sprendžia gydytojas oftalmologas
	b) III ir IV laipsnio tikslumo (0,5–1 mm) darbai įtempus regėjimą: informacijos stebėjimas ekrane ir pan.				Oftalmologas	Regėjimo aštrumo, akispūdžio, binokulinio regėjimo nustatymas		1. Regėjimas su korekcija – ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi Refrakcijos anomalijos H52: miopija – daugiau kaip 8,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 6,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D 2. Binokulinio regėjimo nebuvimas H49–H52 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45– H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.
4.3.1.2. Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai)	Darbai dispečerinėse, informacines paslaugas telefonu teikiančiose tarnybose ir pan.	1 kartą per 2 metus	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Otorinolaringologas	Esant indikacijų – audiograma		1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. (ypatingais atvejais leidžiama naudotis klausos aparatais)
4.3.2. Padidėjusi akių raumenų įtampa dirbant su videoterminalais	Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)	1 kartą per 4 metus (asmenims iki 40 metų, kuriems nėra diagnozuota ligų, dėl kurių jų regėjimo patikrinimas gydytojo sprendimu turi būti atliekamas dažniau) 1 kartą per 2 metus (asmenims nuo 40 metų)	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas		Oftalmologas	Regėjimo aštrumo, refrakcijos, akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas –vyresniems nei 40 m.		1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi. 2. Lėtinės akių ligos H15–H45. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 4. Glaukoma H40–H42. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.
5. Psichosocialiniai veiksniai
5.1. Naktinis darbas	Naktį dirbantys darbuotojai	1 kartą per 2 metus		Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas	Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai		EKG, esant indikacijų – radiologinis tyrimas	1. Kvėpavimo organų ir širdies kraujagyslių ligos su nepakankamumu J44.9, J45, J80, J84, I05–I52; 2. Miego sutrikimai F51.1, F51.4, F51.5; 3. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8– jei remisija trumpesnė negu 3m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m; protinis atsilikimas F71–F79.

*– poveikis: F – fibrogeninis, J – jautrinantis, K – kancerogeninis, M – mutageninis, O – patekimas per nepažeistą odą,

R – reprodukcijai toksiškas, Ū – ūmus.

SANTRUMPOS: EEG – elektroencefalograma,

EKG – elektrokardiograma,

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis,

KLR – krūtinės ląstos rentgenograma,

IKFT – išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas.

_________________

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

3 lentelė

Pavyzdinis PROTOKOLAS

Įstaigos (įmonės) pavadinimas
Adresas
Tel.,	faks.	el. paštas

PROTOKOLAS

200.................

(Data, Nr.)

..................

(Vieta)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284), visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą turi būti konfidenciali, ja galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant pastarojo asmens privatumą.

Dėl asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo

...................................................................................................................................................

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

...................................................................................................................................................

šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas

(gydytojo vardas, pavardė)

vadovaudamasis įstaigos vadovo 200... m. ...............mėn. d. įsakymu Nr. ... atliko profilaktinį dirbančiųjų sveikatos tikrinimą.

1. Įmonės (įstaigos) profesinės rizikos veiksniai (cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, fiziniai ir kt.):

2. Profilaktinio sveikatos tikrinimo duomenys:

Tikrinimo duomenys					Vyrai	Moterys	Iš viso
Reikėjo patikrinti
Patikrinta
Eil. Nr.	vardas, pavardė	gim. m.	profesija	profesinės rizikos veiksnys
1.
2.
3.

3. Tikrinimo metu atlikta:

Eil. Nr.	Tyrimai	Skaičius
1.	Klinikiniai kraujo tyrimai (Hb, leukocitai, ENG)
2.	Šlapimo tyrimai
3.	Krūtinės ląstos rentgenogramos
4.	Biocheminiai kraujo tyrimai
5.	Mikroprecipitacijos reakcijos
6.	Audiogramos
7.	EKG
8.	Tyrimai ultragarsu
9.	Kvėpavimo funkcijos tyrimai
10.	Skreplių citologiniai tyrimai
11.	Kiti tyrimai

4. Pateiktos išvados:

4.1. Dėl asmenų, kuriems leidžiama dirbti su apribojimais:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Gim. m.	Profesija	Profesinės rizikos veiksnys	Apribojimai	Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui
1.
2.
3.

4.2. Dėl asmenų, kuriems įtariama profesinė liga:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Gim. m.	Profesija	Profesinės rizikos veiksnys	Įtariama diagnozė	Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui
1.
2.
3.

4.3. Dėl asmenų, kuriems dėl sveikatos būklės būtina pakeisti darbo sąlygas į nesusijusias su profesinės rizikos veiksniais:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Gim. m.	Profesija	Profesinės rizikos veiksnys	Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui
1.
2.
3.

Protokolas surašomas dviem egzemplioriais (paciento darbdaviui, patikrinimą atlikusiai ASPĮ)

...................................................................................................................................................

šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, tel. ...... (vardas, pavardė) “

(parašas)

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

14 priedas. Neteko galios nuo 2003-10-02

Priedo naikinimas:

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

15 priedas. Neteko galios nuo 2016-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

16 priedas. Neteko galios nuo 2015-08-22

Priedo naikinimas:

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

17 priedas. Neteko galios nuo 2026-02-11

Priedo naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

18 priedas. Neteko galios nuo 2026-02-11

Priedo naikinimas:

Nr. V-127, 2026-02-10, paskelbta TAR 2026-02-10, i. k. 2026-02068

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1393, 2014-12-22, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21128

Nr. V-73, 2015-01-29, paskelbta TAR 2015-02-02, i. k. 2015-01489

Nr. V-175, 2023-02-06, paskelbta TAR 2023-02-06, i. k. 2023-02219

Nr. V-506, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-25, i. k. 2023-07901

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2024 m. gegužės 13 d.

įsakymu Nr. V-530

19 priedas

AMBULATORINIŲ SLAUGOS IR AKUŠERIJOS ANKSTYVOSIOS INTERVENCIJOS PASLAUGŲ ŠEIMOMS TEIKIMO REIKALAVIMŲ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms teikimo reikalavimų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus ambulatorines slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugas šeimoms paslaugą teikiančioms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), specialistams, taip pat šių paslaugų organizavimo, teikimo bei išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

2.1. Ambulatorinės slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugos šeimoms (toliau – šeimų lankymo paslaugos) – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose ar kitoje jam artimoje aplinkoje, siekiant įgalinti besilaukiančią ir (ar) vaiką iki 2 metų auginančią moterį priimti atsakingus sprendimus, užtikrinančius jos pačios, šeimos ir vaiko gerovę, laiku nustatyti nėštumo ir vaiko auginimo eigą bloginančias rizikas, atlikti aktyvius veiksmus šioms rizikoms mažinti ar šalinti;

2.2. Ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms specialistas (toliau – šeimų lankymo specialistas) – savarankiškai šeimų lankymo paslaugas teikiantis slaugytojas (bendruomenės ir (ar) bendrosios praktikos, ir (ar) išplėstinės praktikos) slaugytojas ir (ar) akušeris, išklausęs 63 valandų „Šeimų lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ podiplominių studijų programą ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimą;

2.3. Vaikas – šeimų lankymo paslaugas gaunantis pacientas, kuris priklausomai nuo paslaugos gavimo laiko gali būti vadinamas naujagimiu (nuo gimimo iki 28 savaitės), kūdikiu (nuo 28 sav. iki 1 m. amžiaus) ir vaiku iki 2 m. amžiaus;

2.4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Šeimų lankymo paslaugas gali teikti ASPĮ, turinčios galiojančią licenciją teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros šeimos medicinos paslaugas.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI SPECIALISTAMS IR PATALPOMS

4. Rekomenduojama, kad šeimų lankymo paslaugas tai pačiai šeimai teiktų tas pats šeimų lankymo specialistas ir nėštumo metu, ir iki vaikui sukaks 2 metai. Jeigu vaikas ir motina prisirašę skirtingose PAASP įstaigose, šeimų lankymo paslaugas šiai šeimai teikianti ASPĮ turi sudaryti bendradarbiavimo sutartis su abejomis PAASP įstaigomis.

5. Šeimų lankymo paslaugas teikiančioje ASPĮ turi būti:

5.1. šeimų lankymo specialistų veikloms (atliktų užduočių ataskaitoms rengti, medicinos dokumentams pildyti, darbo priemonėms laikyti ir pan.) vykdyti pritaikytos patalpos ir priemonės;

5.2. kompiuteris su prieiga prie interneto ir galimybe teikti nuotolines paslaugas;

5.3. patalpa išimtinais atvejais teikti šeimų lankymo paslaugas, kai dėl kritinės situacijos pacientės namuose negalima suteikti kokybiškos paslaugos (rekomenduojama). Šių patalpų naudojimo šeimų lankymo paslaugoms teikti tvarką nustato įstaigos vadovas.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI MEDICINOS PRIEMONĖMS (PRIETAISAMS) IR KITOMS DARBO PRIEMONĖMS

6. Šeimų lankymo specialistas, vykstantis į paciento namus teikti paslaugų, privalo turėti:

6.1. priemones motinos, vaisiaus ir vaiko sveikatos būklei vertinti:

6.1.1. vienkartines medines menteles;

6.1.2. stetofonendoskopą ar fonendoskopą;

6.1.3. arterinio kraujospūdžio matavimo aparatą;

6.1.4. diagnostinį apžiūros šviestuvėlį;

6.1.5. termometrą kūno temperatūrai matuoti (esant galimybių - bekontaktį);

6.1.6. gliukometrą ir diagnostines juosteles gliukozės kiekiui kraujuje nustatyti;

6.1.7. svarstykles ir ūgio matuoklę kūdikiui;

6.1.8. priemones vaiko raidos įvertinimui, kurių sąrašas nustatytas Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. V-383 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo“;

6.2. asmens apsaugos, higienos ir dezinfekcinės priemones:

6.2.1. tirpalus ir priemones odai dezinfekuoti;

6.2.2. vienkartines pirštines (sterilias ir nesterilias), veido kaukes (nesterilias);

6.2.3. nesterilias drėgnas servetėles, tinkančias ir vaiko odai valyti;

6.2.4. vienkartinį paklotą ant svarstyklių kūdikiui;

6.2.5. priemones, skirtos medicinos atliekoms tvarkyti (pvz., konteinerius, maišus);

6.3. ryšio ir kanceliarines, informacinių technologijų priemones (mobilųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį su interneto prieiga).

7. Šeimų lankymo specialistas, vykstantis į paciento namus teikti paslaugų, įstaigos vadovo nustatyta tvarka aprūpinamas transporto priemone (rekomenduojama automobiliu), užtikrinant saugų ir savalaikį paslaugos suteikimą, paslaugos teikimui būtinų priemonių (prietaisų) transportavimą. Nešiojamą kompiuterį su prieiga prie interneto šeimų lankymo specialistas, įvertinęs poreikį ir rizikas, gali naudoti ASPĮ patalpose arba paslaugos teikimo vietoje.

8. Priemonės (prietaisai), rekomenduojami šeimų lankymo paslaugoms teikti:

8.1 mobilusis elektrokardiografas (ne mažiau kaip 12 derivacijų);

8.2. diagnostines juosteles baltymui šlapime nustatyti;

8.3. akušerinį stetoskopą arba portatyvų ultragarsinį doplerinį stetoskopą;

8.4. sterilūs ir nesterilūs tvarsčiai, vata, kitos perrišimams naudojamos priemonės;

8.5. papildomos priemonės vaiko higienai;

8.6. pavyzdinės ir mokymo priemonės (rinkinys į ligoninę vykstančiai gimdyvei, vaizdinės priemonės apie nėštumo eigą, vaiko raidą, motinos ir vaiko organizmo ypatumus (knygos, paveikslai, muliažai, skaitmeninės vaizdinės priemonės ir pan.);

8.7. šeimų lankymo specialistas gali papildomai naudoti ir kitas apraše neišvardytas priemones (prietaisus), su kuriomis gali efektyviau pasiekti paslaugos teikimo tikslų.

9. Siekiant užtikrinti duomenų apie suteiktas šeimų lankymo paslaugas perdavimą paciento šeimos gydytojo komandai, bendradarbiaujančioms ASPĮ rekomenduojama naudoti bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą. Ši informacinė sistema privalo turėti galimybę jungtis ir pateikti duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) ir galimybę keistis duomenimis su PAASP įstaigomis. Nesant galimybės naudoti bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą, šeimų lankymo paslaugas teikianti įstaiga ir PAASP įstaiga duomenimis apie suteiktas šeimų lankymo paslaugas keičiasi bendradarbiavimo sutartyje numatytu būdu.

IV SKYRIUS

ŠEIMŲ LANKYMO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

10. Šeimų lankymo paslaugas gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nėštumo metu ir iki jų vaikui sukaks 2 metai ir vaikai iki jiems sukaks 2 metai. Jeigu vaiką iki jam sukaks 2 metai auginančioje šeimoje paslaugų gavimo laikotarpiu nėra vaiko mamos, šeimų lankymo paslauga vaikui teikiama, dalyvaujant kitam šeimos nariui.

11. Prioritetas gauti šeimas lankymo paslaugas teikiamas:

11.1. 18 m. ir jaunesnėms moterims bei pirmo vaiko besilaukiančioms 40 m. ir vyresnėms moterims;

11.2. bet kurio amžiaus padidintus socialinius poreikius ir (ar) šiuos rizikos veiksnius turinčiai moteriai ir (ar) šie rizikos veiksniai nustatomi jos gyvenamojoje aplinkoje: nesaikingas alkoholio ir (ar) kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas, žemi socialiniai įgūdžiai, socialiai nepriimtinas elgesys, nesaugi socialinė aplinka, nusikalstama ir kriminalinė patirtis, psichikos sveikatos sutrikimai ir ligos, nepakankami tėvystės įgūdžiai, prasti santykiai poroje ir (ar) šeimoje, smurtas artimoje aplinkoje, prieraišumo stoka, prastos gyvenimo sąlygos, žema savivertė, žemas psichologinis atsparumas, vaiko nepriežiūra, nepageidaujami nėštumai.

12. Šeimos gydytojas arba šeimos gydytojo komandos narys (pvz., slaugytojas, akušeris, socialinis darbuotojas), nustatęs nėščiajai ar pagimdžiusiai moteriai padidintus socialinius poreikius ir (ar) rizikos veiksnius, dėl kurių gali būti teikiamos šeimų lankymo paslaugos, supažindina ją su šeimų lankymo paslaugų teikimo principais ir pasiūlo galimybę gauti šeimų lankymo paslaugas. Jeigu pacientė atsisako gauti šeimų lankymo paslaugas, jos atsisakymas įforminamas raštu ASPĮ vadovo nustatyta tvarka. Jeigu pacientė sutinka gauti šeimų lankymo paslaugas, šeimos gydytojas ar jo komandos narys, asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025) įrašo rekomendaciją šeimų lankymo paslaugos teikimo. PAASP įstaigos paskirtas atsakingas asmuo informuoja šeimų lankymo paslaugas teikiančią įstaigą apie naują pacientę, nukreiptą šeimų lankymo paslaugų gauti.

13. Šeimų lankymo specialistas, gavęs informaciją apie naują šeimų lankymo paslaugų poreikį turinčią pacientę, aktyviai susisiekia su ja, įvertina visus socialinius poreikius, rizikos faktorius ir priima sprendimą teikti arba neteikti šeimų lankymo paslaugas.

14. Šeimų lankymo paslaugos gali būti pradėtos teikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu arba auginant vaiką iki jam sukanka 2 metai, kai tik nustatomi Aprašo 13 punkte išvardyti veiksniai. Rekomenduojama kuo anksčiau pradėti teikti šeimų lankymo paslaugas ir nuolat palaikyti pacientės motyvaciją gauti visas pagal kalendorinį planą numatytas paslaugas iki vaikui sukaks 2 metai.

15. Kiekviena šeimų lankymo paslauga teikiama atitinkamu nėštumo ar vaiko auginimo laikotarpiu (toliau – pagal kalendorinį planą), siekiant suteikti aktualią informaciją, įvertinti moters ir vaiko sveikatos būklę, jai kylančias rizikas, pagal galimybes sumažinti neigiamą fizinės ir socialinės aplinkos įtaką moters bei vaiko sveikatai. Jeigu šeimų lankymo paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei numatyta pagal kalendorinį planą, šeimų lankymo specialistas įvertina, kiek papildomų paslaugų būtina suteikti („pasivyti kalendorių“), kad moteris ir šeima turėtų pakankamai informacijos apie nėštumo, gimdymo, pogimdyminio laikotarpio eigą, vaiko auginimo ypatumus, o šeimų lankymo specialistas pakankamai pažintų šeimos aplinką, moters ir (ar) vaiko sveikatos būklę ir jai įtakos turinčius rizikos veiksnius. Po paslaugos suteikimo suteiktų paslaugų turinys yra aprašomas ir pateikiamas į ESPBI informacinę sistemą. Medicinos dokumentuose taip pat turi būti pateikiamas paslaugos gavėjo sutikimas (prašymas) gauti šias paslaugas, kontaktiniai paslaugų gavėjų duomenys, sutikimas dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo priežiūrą vykdančių institucijų kreipimosi paslaugų teikimo priežiūros tikslu.

16. Šeimų lankymo specialistas kiekvieno kontaktinio apsilankymo šeimoje metu pagal poreikį įvertina motinos ir (ar) vaiko sveikatos būklę, atlieka higienos ar slaugos procedūras (pvz., iššutimų higieną, žaizdos tvarstymą), naudodamas Aprašo 6 ir 8 punktuose išvardytas priemones (prietaisus). Šeimų lankymo paslaugos teikiamos pagal kalendorinį planą:

Paslaugos Nr.	Paslaugos suteikimo terminas	Paslaugos teikimo turinys (apibūdinama, ką siekiama atlikti, kokius įgūdžius įtvirtinti ir pan.)	Klausimai ar temos, kurios aptariamos su šeima
Nėštumo laikotarpis ne mažiau 6 ir ne daugiau 14 paslaugų
1	Iki 12 sav.	 Nėščiosios sveikatos vertinimas.  Supažindinimas su nėščiųjų sveikatos priežiūra, tyrimais.  Pateikti informaciją apie rizikingus nėštumus ir socialines garantijas.  Pildo klausimyną „Sociodemografiniai duomenys” (Aprašo priedas Nr. 1).  Pildo klausimyną “Nėščiosios sveikata (1 vizitas)” (Aprašo priedas Nr. 2).	 Nėščiosios sveikata ir galimybė gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Nėščiųjų sveikatos priežiūra, privalomi tyrimai, rizikingi nėštumai.
2	12 - 16 sav.	 Pildo klausimyną “Nėščiosios elgesys ir gyvensena nėštumo metu” (Aprašo priedas Nr. 3).	 Priklausomybės.  Rizikingos elgsenos apraiškos.  Elgesio ir emocijų sutrikimai.  Seksualinis elgesys.  Tinkama mityba.  Fizinis aktyvumas.
3	12 - 16 sav.	 Pildo klausimyną “Gyvenimo sąlygų vertinimas” (Aprašo priedas Nr. 4).	 Būsto, aplinkos, reikalingų daiktų ir priemonių vaiko priežiūrai vertinimas.  Gyvenamosios aplinkos pritaikymas saugiam vaiko auginimui.
4	16 -20 sav.	 Pildo klausimyną “Nėščiosios šeimos gyvenimo patirtys” (Aprašo priedas Nr. 5).	 Nėščiosios šeimos narių gyvenimo patirtys. Gyvenime vykusiu konfliktų sprendimo būdai.
5	16 -20 sav.	 Supažindinti su akušerijos paslaugas ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiomis ASPĮ.	 Tinkamai pasirinkti ASPĮ, kurioje planuojama gimdyti, pagal nėštumo rizikos laipsnį.  Vaiko prirašymo prie pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos tvarka.
6	20 - 24 sav.	 Pildo klausimyną “Artimos aplinkos požiūris į nėštumą” (Nr. 6).  Pildo klausimyną “Šeimos funkcionavimas” (Aprašo priedas Nr. 7).	 Vertinamas pačios nėščiosios požiūris į nėštumą.  Nėščiosios partnerio požiūris į nėštumą ir palaikymas bei pagalba nėščiajai.  Artimosios aplinkos požiūris į nėštumą ir palaikymas nėščiajai.  Šeimos narių sveikatos būklė, priklausomybės.  Šeimos narių elgesys, tarpusavio ryšio kokybė.  Konfliktai šeimoje.
7	20 - 24 sav.	 Įvertinti gyvenamąją aplinką ir padėti įrengti namus naujagimiui.	 Naujagimio kraitelis (būtini ir rekomenduojami daiktai).  Kaip tinkamai paruošti namus naujagimiui ir saugiai pervežti jį iš ligoninės į namus.
8	24 -28 sav.	 Pateikti informaciją apie reprodukcinę sveikatą ir šeimos planavimą.	 Informuojama apie sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikėjus, kurių dažniausiai prireikia nėštumo ir vaiko auginimo laikotarpiu.  Nėščiosios sveikata ir galimybė gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
9	24 -28 sav.	 Pildo klausimyną “Nėščiosios auklėjimo įgūdžiai ir vaikystės patirtys” (Aprašo priedas Nr. 8).  Pildo klausimyną “Smurtas šeimoje” (Aprašo priedas Nr. 9).	 Pozityvios tėvystės įgūdžiai ir požiūris į auklėjimą.  Nėščiosios patirtys vaikystėje.  Nėščiosios ir jos šeimos narių gyvenimo vertinimas, siekiant išryškinti šeimos gyvenime vykstančius konfliktus ar krizes.
10	28 - 32 sav.	 Pildo klausimyną Rengimosi tėvystei vertinimas (Aprašo priedas Nr. 10)  Pildo klausimyną “Emocinė nėščiosios situacija” (Aprašo priedas Nr.11).	 Supažindinimas su tarnybomis, į kurias galėtų kreiptis pagalbos (seniūnija, socialinių reikalų skyrius savivaldybėje, krizių centras ir pan.)  Vertinti nerimo, baimės lygį ir skatinti gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių.
11	28 - 32 sav.	 Supažindinti su žindymu.	 Dažniausios žindymo problemos ir jų sprendimo būdai.  Žindymo padėtis.  Taisyklingas krūties apžiojimas.  Žindymo nauda moteriai ir vaikui.
12	32 - 36 sav.	 Pildo klausimyną „Pogimdyminės depresijos skalė“ (Aprašo priedas Nr.12).	 Emocijų ir elgesio sutrikimai.  Santykiai su partneriu ir tėvais.  Moters psichologinė būsena nėštumo metu.  Gebėjimas spręsti nenumatytas kasdienes problemas.
13	32 - 36 sav.	 Pildo klausimyną „Nėščiosios sveikata“ (Aprašo priedas Nr. 13)  Supažindinti su moters pokyčiais pogimdyviniu laikotarpiu.  Pateikti informacija kaip pasiruošti artėjančiam gimdymui.	 Nėščiosios sveikata ir galimybė gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Moters organizmo pokyčiai pogimdyminiu laikotarpiu, dažniausi sunkumai ir kaip juos palengvinti.  Pasiruošimas gimdymui.  Artėjančio gimdymo požymiai.  Gimdymo periodai, savipagalba gimdymo metu
14	36 - 40 sav.	 Pildo klausimyną „Nėščiosios sveikata“ (Aprašo priedas Nr. 13)  Pildo klausimyną „Rengimosi tėvystei vertinimas“ (Aprašo priedas Nr. 10).  Pildo klausimyną „Gyvenimo sąlygų vertinimas (Aprašo priedas Nr. 4)  Pildo klausimyną “Antenatalinės rizikos vertinimas nėščiosioms» (Nr. 14).  Pateikti informaciją apie pirmąsias valandas su naujagimiu.	 Pakankamas paslaugas teikiančių institucijų ir specialistų kiekis.  Paslaugų prieinamumas.  Nėščiosios sveikata ir galimybė gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Būsto ir gyvenamosios aplinkos saugumas  reikalingų daiktų ir priemonių kūdikio priežiūrai stoka  Moters psichologinė būsena nėštumo metu.  Patirtys vaikystėje.  Emocijų ir elgesio sutrikimai.
Laikotarpis iki vaikui sueis 12 mėn. ne daugiau kaip 28 paslaugos
1	Iki 1 mėn.	 Pildyti klausimyną “Gimdyvės sveikata” (Aprašo priedas Nr. 15).  Aptarti kasdieninę naujagimio priežiūrą.  Pateikti su naujagimio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.  Supažindinti su žindymo pozomis, mitybos ypatumais.  Rasti ir išspęsti problemas kilusias žindymo metu.	 Naujagimio skiepijimas.  Naujagimio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Elgesio ir emocijų sunkumai/ sutrikimai.  Gimdyvės žalingi įpročiai.  Naujagimio priežiūra.  Bendravimas su naujagimiu ir jo lavinimas.  Sėkmingas žindymas. Žindančių moterų gyvensenos ypatumai.
2		 Pildo klausimyną „Savivertės klausimynas“ (Aprašo priedas Nr.17).	 Gebėjimas įvertinti save.  Elgesio ir emociniai sutrikimai.  Sveikatos priežiūros specialistų prieinamumas ieškant pagalbos.
3		 Pildo klausimyną „Namų aplinkos saugumas naujagimiui“ (Aprašo priedas Nr. 16)  Suteikti informaciją apie pirmąją pagalbą vaikui.  Vertinti žindymą ir supažindinti su LAM.  Išklausyti ir padėti išspręsti emocines problemas.	 Saugi namų vidaus aplinka.  Saugus vaiko kambarys, pritaikytas vaiko poreikiams.  Saugi aplinka kieme.  Žindymas ir kontracepcija.  Emocinė būklė pagimdžius, kaip nepervargti, režimo sutvarkymas.
4	1 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 0-3 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 18).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	 Vaiko skiepijamas ir skatinimas atlikti vakcinaciją Vaiko sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybes gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
5		 Pildo klausimyną „Pogimdyminės depresijos skalė“ (Aprašo priedas Nr. 12).  Pildo klausimyną “Antenatalinės rizikos vertinimas gimdyvėms” (Aprašo priedas Nr. 19).  Skatinti po gimdymo apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą.	 Emocijų ir elgesio sutrikimai.  Mamos vaikystės patirtys.  Santykiai su partneriu ir tėvais.  Patirtys gimdant ir auginant kūdikį.  Mamos psichologinė būsena po gimdymo.
6		 Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus  Supažindinti su vaikų ligomis ir jų prevencija.  Informuoti apie tinkamą kūdikių vaistinėlę namuose.	 Vaikų ligos (bėrimai, karščiavimai, pilvo diegliai, rachitas ir kt.).  Neramus vaikas.  Apmokoma kūdikio masažo, mankštos, glostymo, oro vonių.  Įvertinamas namų vaistinėlės turinys.
7	2 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 0-3 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 18).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	 Vaikų ligos (bėrimai ir kiti simptomai)  Kūdikio skiepijamo kalendorius.  Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir pakartojama informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Reprodukcinė sveikata ir šeimos planavimo metodai po gimdymo.
8	2 mėn.	 Pildo klausimyną “Emocinė gimdyvės situacija” (Aprašo priedas Nr. 20).  Pildo klausimyną „Moters elgesys ir gyvensena“ (Aprašo priedas Nr. 21).	 Mamos emocinė ir fizinė sveikata.  Fizinė savijauta trukdo atlikti kasdieninius darbus ir/ar trukdo dirbti įprastą darbą.  Emocinė savijauta trukdo atlikti įprastus darbus.  Fizinė ir emocinė savijautos poveikis socialiniam gyvenimui.  Rizikingos elgsenos apraiškos.  Elgesio ir emocijų sutrikimai.  Seksualinis elgesys.  Tinkama mityba.  Fizinis aktyvumas.  Nerimas, baimės.  Gebėjimas prisitaikyti.
9	3 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 0-3 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 18).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.  Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius.  Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų.	 Raida atitinkanti amžių.  Kūdikio skiepijamas.  Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir pakartojama informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Bendravimas su 3 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
10	3 mėn.	 Pildo klausimyną „Smurtas šeimoje“ (Aprašo priedas Nr. 9).  Padėti sudaryti kūdikio dienotvarkę.	 Mamos ir jos šeimos narių gyvenimo vertinimas, siekiant išryškinti šeimos gyvenime vykstančius konfliktus ar krizes.  Kūdikio dienotvarkė.
11	4 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 4-5 mėn. “ (Aprašo priedas Nr. 23).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.  Pildo klausimyną „Emocinė mamos situacija“ (Aprašo priedas Nr. 22).	 Nerimas.  Emocinė sveikata.  Kūdikio skiepijamas.  Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir pakartojama informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Bendravimas su 4 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
12	4 mėn.	 Supažindinti su dantų priežiūra, primaitinimu.	 Primaitinimas.  Pirmųjų dantukų priežiūra.
13	5 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 4-5 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 23).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	 Raida atitinkanti amžių.  Kūdikio skiepijamas.  Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir pakartojama informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Bendravimas su 5 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
14	5 mėn.	 Pateikti rekomendacijas apie išmaniųjų įrenginių neigiamą poveikį kūdikio sveikatai.	Televizoriaus ar kompiuterio ekrano įtaka kūdikiams.
15	6 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 5-6 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 24).  Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Kūdikio skiepijamas. 2) Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir pakartojama informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 3) Bendravimas su 6 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
16	6 mėn.	 Pildo klausimyną “Tėvystės iššūkių skalė” (Aprašo priedas Nr. 25).	1) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 2) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio. 3) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl „laukiamų“ ar „teisėtų“ vaikų poreikių tenkinimo naštos. 4) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 5) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų.
17	7 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 7-8 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 26).  Pildo klausimyną „Namų aplinkos saugumas kūdikiui“ (Aprašo priedas Nr. 27).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. 3) Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 4) Saugi namų vidaus aplinka. 5) Saugus vaiko kambarys, pritaikytas vaiko poreikiams. 6) Saugi aplinka kieme.
18	7 mėn.	 Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Bendravimas su 7 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
19	8 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 7-8 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 26).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
20	8 mėn.	 Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Bendravimas su 8 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
21	9 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 9-10 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 28).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
22	9 mėn.	 Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Bendravimas su 9 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
23	10 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 9-10 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 28).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
24	10 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su kūdikio lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 10 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
25	11 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 11-12 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 29).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. Kūdikio sveikata (mityba, vitamino D vartojimas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
26	11 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su kūdikio lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 11 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
27	12 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 11-12 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 29).	1) Pildo klausimynus raidos vertinimui priklausomai nuo kūdikio amžiaus 2) Kūdikio skiepijamas. Kūdikio sveikata (mityba, šlapinimasis ir tuštinimasis, miegas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
28	12 mėn.	 Pateikti su kūdikio lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Bendravimas su 12 mėn. kūdikiu ir jo lavinimas.
Laikotarpis iki vaikui sueis 13-24 mėnesiai ne daugiau kaip 11 paslaugų
1	13 mėn.	 Pildo klausimyną „Namų aplinkos saugumas vaikui“ (Aprašo priedas Nr. 30).  Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.  Padėti sudaryti vaiko dienotvarkę.	1) Saugi namų vidaus aplinka. 2) Saugus vaiko kambarys, pritaikytas vaiko poreikiams. 3) Saugi aplinka kieme. 4) Bendravimas su 13 mėn. vaiku ir jo lavinimas. 5) Vaiko dienotvarkė.
2	13 mėn.	 Pildo klausimyną „Savivertės klausimynas“ (Aprašo priedas Nr.17).	1) Priklausomybės. 2) Rizikingos elgsenos apraiškos. 3) Seksualinis elgesys. 4) Tinkama mityba. 5) Fizinis aktyvumas. 6) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 7) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų. 8) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 9) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio 10) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl „laukiamų“ ar „teisėtų“ vaikų poreikių tenkinimo naštos. 11) Pakankamos lėšos šeimos poreikiams. 12) Gebėjimas planuoti laiką šeimos ir asmeniniams poreikiams. 13) Gebėjimas spręsti nenumatytas kasdienes problemas.
3	14 mėn.	 Supažindinti su vaiko emocijomis.  Pildo klausimyną “Tėvystės iššūkių skalė“ (Aprašo priedas Nr. 25).	1) Vaiko emocijos. 2) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 3) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 4) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio. 5) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl „laukiamų“ ar „teisėtų“ vaikų poreikių tenkinimo naštos. 6) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 7) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų.
4	14 mėn.	 Pateikti su vaiko lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.	1) Bendravimas su 14 mėn. vaiku ir jo lavinimas. 2) Nujunkimas.
5	15 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 13-16 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 31).	1) Raida atitinkanti amžių. 2) Vaiko skiepijamas. 3) Vaiko sveikata (mityba, šlapinimasis ir tuštinimasis, miegas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
6	15 mėn.	 Pateikti su vaiko lavinimu ir bendravimu susijusias rekomendacijas.  Pateikti informaciją apie vaikų fizinę veiklą.	1) Bendravimas su 15 mėn. vaiku ir jo lavinimas. 2) Vaikų fizinė veikla.
7	16 mėn.	 Pildo klausimyną „Emocinė mamos situacija“ (Aprašo priedas Nr. 22)  Supažindinti su vaiko poreikiais ir jų patenkinimu.  Pateikti informaciją apie vaikų elgseną.	1) Nerimas. 2) Emocinė sveikata. 3) Vaiko poreikiai ir jų tenkinimas. 4) Iššūkius keliantis vaikų elgesys.
8	16 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 16 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
9	17 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) profilaktiškai ir kai serga. 2) Bendravimas su 17 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
10	17 mėn.	 Pildo klausimyną “Motinos saviveiksmingumo skalė“ (Aprašo priedas Nr. 32).	1) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio. 2) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 3) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų.
11	18 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 18 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
12	18 mėn.	 Pildo klausimyną „Smurtas šeimoje“ (Aprašo priedas Nr. 9).	1) Mamos ir jos šeimos narių gyvenimo vertinimas, siekiant išryškinti šeimos gyvenime vykstančius konfliktus ar krizes.
13	19 mėn.	 Pildo klausimyną “Tėvystės iššūkių skalė” (Aprašo priedas Nr. 25).	6) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 7) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio. 8) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl „laukiamų“ ar „teisėtų“ vaikų poreikių tenkinimo naštos. 9) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų.
14	19 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su kūdikio lavinimu ir bendravimu.  Įvertinti ir pateikti informaciją, kaip palaikyti ryšį su augančiu vaiku.	1) Bendravimas su 19 mėn. vaiku ir jo lavinimas. 2) Mamos ir vaiko ryšys.
15	20 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Raida atitinkanti amžių.  Vaiko skiepijamas. Vaiko sveikata (mityba, šlapinimasis ir tuštinimasis, miegas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2) Bendravimas su 20 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
16	20 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 16-20 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 33).	1) Raida atitinkanti amžių  Vaiko skiepijamas. Vaiko sveikata (mityba, šlapinimasis ir tuštinimasis, miegas) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2)
17	21 mėn.	 Pildo klausimyną „Namų aplinkos saugumas vaikui“ (Aprašo priedas Nr. 30).  Aptarti mamos ateities gyvenimo planus ir perspektyvas.	1) Saugi namų vidaus aplinka. 2) Saugus vaiko kambarys, pritaikytas vaiko poreikiams. 3) Saugi aplinka kieme. 4) Mamos ateities gyvenimo planavimas.
18	21 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 21 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
19	22 mėn.	 Pildo klausimyną „Savivertės klausimynas“ (Aprašo priedas Nr.17).	1) Priklausomybės. 2) Rizikingos elgsenos apraiškos. 3) Seksualinis elgesys. 4) Tinkama mityba. 5) Fizinis aktyvumas. 6) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 7) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų. 8) Gebėjimas išsikelti vaikų auklėjimo tikslus ar užduotis. 9) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio 10) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl „laukiamų“ ar „teisėtų“ vaikų poreikių tenkinimo naštos. 11) Pakankamos lėšos šeimos poreikiams. 12) Gebėjimas planuoti laiką šeimos ir asmeniniams poreikiams. 13) Gebėjimas spręsti nenumatytas kasdienes problemas.
20	22 mėn.	 Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Bendravimas su 22 mėn. vaiku ir jo lavinimas.
21	23 mėn.	 Pildo klausimyną “Motinos saviveiksmingumo skalė” (Aprašo priedas Nr. 32).  Padėti ir pateikti rekomendacijas tėvams, kaip paruošti vaiką darželiui.	1) Gebėjimas spręsti sunkumus, kylančius dėl varginančio vaikų elgesio. 2) Gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius. 3) Gebėjimas pasirūpinti savo vaiku esant skirtingoms situacijoms namuose ar išvykus iš namų. 4) Vaiko adaptacija pradėjus lankyti darželį.
22	24 mėn.	 Pildo klausimyną “Vaiko sveikata ir raida 20-24 mėn.” (Aprašo priedas Nr. 34).  Pateikti rekomendacijas susijusias su vaiko lavinimu ir bendravimu.	1) Raida atitinkanti amžių. 2) Vaiko skiepijimo kalendorius. 3) Vaiko sveikata (mityba, miegas, šlapinimasis ir tuštinimasis) ir informacija apie galimybę gauti pagal sveikatos būklę reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Bendravimas su 23 mėn. vaiku ir jo lavinimas.

17. Teikdamas pirmąją paslaugą, šeimų lankymo specialistas:

17.1. priskiria pacientei vieną iš Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) 21 skyriaus Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose kodų;

17.2. pagal galimybes surenka papildomą kontaktinę informaciją, kuri dar nėra žinoma, bet yra būtina, organizuojant ir teikiant šeimų lankymo paslaugas (pvz., artimųjų, kitų asmenų, bendraujančių su pacientais, kontaktinius duomenis (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), kitų gyvenamojoje vietoje teikiančių paslaugas specialistų kontaktinius duomenis (įstaigos pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris), kitą svarbią informaciją ir įformina paciento ar jo atstovo sutikimą gauti šeimų lankymo paslaugas;

17.3. pacientei pateikia šeimų lankymo paslaugas teikiančios įstaigos ir specialisto, kuris pacientei teiks šeimų lankymo paslaugas, kontaktinius duomenis, įsitikina, kad pacientė žino šeimos gydytojo ar jo komandos narių kontaktinius duomenis;

17.4. paskiria kitos šeimų lankymo paslaugos teikimo vietą ir datą.

18. Prioritetinis šeimų lankymo paslaugų teikimo būdas – tiesioginis kontaktas su paciente jos gyvenamojoje aplinkoje. Jeigu šeimų lankymo specialistas gauna informacijos, kad paslaugos kokybė gali pablogėti dėl tiesioginio kontakto pacientės gyvenamojoje vietoje arba sumažinti pacientės motyvaciją tęsti šeimų lankymo paslaugas, dalis paslaugų gali būti suteikiamos nuotoliniu būdu arba kontaktiniu būdu pacientei saugioje vietoje. Nuotoliniu būdu gali būti suteikta ne daugiau kaip 10 % paslaugų nėštumo laikotarpiu, ne daugiau kaip 20 % paslaugų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu, ir ne daugiau kaip 20 % paslaugų antrųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu.

19. Vienas šeimų lankymo specialistas, dirbantis 1 etato krūviu, vienu metu gali teikti šeimų lankymo paslaugas vidutiniškai 25 šeimoms. Vidutinė vienos kontaktinės paslaugos trukmė – 1 valanda, nuotolinės – iki 30 min.:

19.1. nėštumo laikotarpiu pacientei suteikiama ne mažiai kaip 6 ir ne daugiau kaip 14 šeimų lankymo paslaugų;

19.2. nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 metai – ne daugiau kaip 28 paslaugos;

19.3. nuo 1 metų iki vaikui sueis 2 metai – ne daugiau kaip 11 paslaugų.

20. Šeimų lankymo specialistas apie lankomos pacientės ir (ar) jos vaiko sveikatos būklės pokyčius, dėl kurių jam gali būti reikalingos šeimos gydytojo komandos paslaugos, privalo informuoti pacientės šeimos gydytojo komandą bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

21. Jei šeimų lankymo specialistas pastebi pacientės būklės pokyčių, dėl kurių pacientui gali būti reikalingos psichikos sveikatos specialistų paslaugos, apie tai informuoja paciento šeimos gydytoją. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos organizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Jei šeimų lankymo specialistas apsilankymo paciento namuose metu pastebi arba įtaria smurto artimoje aplinkoje požymius, apie tai informuoja valstybės įgaliotas institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Jei šeimų lankymo specialistas apsilankymo paciento namuose metu pastebi sveikatos būklės pokyčius, dėl kurių gali kilti skubiosios medicinos pagalbos poreikis, jis pradeda teikti ją pagal savo kompetenciją ir organizuoja greitosios medicinos pagalbos kvietimą arba pacientės (vaiko) transportavimą į skubiosios pagalbos skyrių.

24. Suteikus šeimų lankymo paslaugą užpildoma statistinė forma 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, įrašant informaciją apie suteiktą šeimų lankymo paslaugą į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą SVEIDRA:

24.1. nėštumo metu suteikta paslauga įforminama moteriai;

24.2. po gimdymo suteikta paslauga įforminama vaikui.

25. Paciento medicinos dokumentai, susiję su šeimų lankymo paslaugų teikimu, tvarkomi ESPBI IS, vadovaujantis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Informacija apie šeimų lankymo paslaugas, suteiktas gimus vaikui, pildoma vaiko ir (ar) motinos asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025), priklausomai nuo suteiktos paslaugos turinio (pvz., jeigu daugiausia veiksmų paslaugos teikimo metu buvo atlikti motinai, jos medicinos dokumentuose detaliai aprašomi atlikti veiksmai, o vaiko medicinos dokumentuose atžymimas šeimų lankymo paslaugos teikimo faktas). Formos, klausimynai, anketos, skalės, kurios nėra tvarkomos ESPBI IS, pildomos ir saugomos ASPĮ vadovo nustatyta tvarka.

26. Medicininės atliekos, susidarančios teikiant šeimų lankymo paslaugas, tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos norma HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

_______________________

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

Priedų pakeitimai:

19 priedo 1 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 2 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 3 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 4 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 5 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 6 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 7 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 8 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 9 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 10 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 11 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 12 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 13 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 14 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 15 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 16 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 17 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 18 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 19 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 20 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 21 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 22 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 23 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 24 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 25 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 26 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 27 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 28 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 29 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 30 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 31 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 32 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 33 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

19 priedo 34 priedas (V-530)

Papildyta priedu:

Nr. V-530, 2024-05-13, paskelbta TAR 2024-05-15, i. k. 2024-08858

Pakeitimai: