Suvestinė redakcija nuo 2017-07-01 iki 2018-04-09
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 47-1365, i. k. 1002250ISAK00000301
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301
Vilnius
Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatas:
Preambulės pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
1. Tvirtinu:
1.3. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (3 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586
Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324
1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas);
1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
1.11. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740
1.12. „Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (12 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101
1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
1.14. Neteko galios nuo 2003-10-02
Punkto naikinimas:
Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540
1.15. Neteko galios nuo 2016-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985
Punkto pakeitimai:
Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418
1.16. Neteko galios nuo 2015-08-22
Punkto naikinimas:
Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478
1.18. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainas (18 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418
2. Pavedu:
2.1. Neteko galios nuo 2009-04-08
Punkto naikinimas:
Nr. V-178, 2009-03-13, Žin. 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178
3. Laikau netekusiais galios:
3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);
3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);
3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;
3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);
3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);
3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);
3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);
4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
1 priedas
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA
I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS
1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.2. vaikų (3 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586
1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;
1.8. Vairuotojų (7 priedas)
Punkto pakeitimai:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
1.11. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas)
Punkto pakeitimai:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.12.1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740
1.12.2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas);
1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.13.1. gydytojų, norinčių gauti medicinos praktikos licenciją (15 priedas);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418
1.13.2. Neteko galios nuo 2015-08-22
Punkto naikinimas:
Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478
1.14. Neteko galios nuo 2015-08-20
Punkto naikinimas:
Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418
II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA
2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).
Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.
3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai).
4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:
5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
5.3. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainos (18 priedas) patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, I dalyje „Profilaktinių sveikatos tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kainos“ gali būti indeksuojamos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotu koeficientu ir iš naujo tvirtinamos ministro įsakymu. Kainos gali būti indeksuojamos, kai koeficientas yra ne mažesnis kaip 1,2.
Papildyta punktu:
Nr. V-481, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 63-3002 (2011-05-26), i. k. 1112250ISAK000V-481
Punkto pakeitimai:
Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418
6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892).
7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą.
8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų.
III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS
11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
2 priedas
NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Eil. Nr.
|
Tikrinamųjų kontingentai |
Tikrintojas |
Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai |
|
|
|
|||||
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
||||
1. |
Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra |
Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė Privaloma: • Odontologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas |
Oftalmologo Kitų specialistų, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
|
2. |
Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas |
Akušerės patronažas Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo |
Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
(Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2015 m. kovo 23 d. įsakymo
Nr. V-383 redakcija)
3 priedas
VAIKŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomo profilaktinio vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir Vaiko sveikatos pažymėjimo, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (toliau – Vaiko sveikatos pažymėjimas), išdavimo tvarką.
2. Vaiko amžiaus tarpsniai:
3. Apraše nustatyto profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo tikslas – išaiškinti ir koreguoti rizikos sveikatai veiksnius, nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali lankyti švietimo įstaigą ar pan.
4. Apraše nustatyto vaikų psichomotorinės raidos tikrinimo tikslas – ankstyvas vaikų, turinčių raidos sutrikimų riziką, išaiškinimas ir siuntimas toliau tirti bei gydyti.
5. Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – ASPĮ), kurioje vaikas yra prirašytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ nustatyta tvarka (toliau – prirašytas). Tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) yra pasirinkęs.
6. Vaikų dantų ir burnos higienos būklę pagal kompetenciją tikrina ir informavimo dantų ir burnos ligų profilaktikos klausimais paslaugą teikia gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas ASPĮ, teikiančiose pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas.
7. Sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu bei kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
profilaktinio VAIKų sveikatos tikrinimo REIKALAVIMAI IR TVARKA
8. Profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimai taikomi sveikatos priežiūrai ir profilaktiniam sveikatos tikrinimui, nustatyti Aprašo 1 priede.
9. Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“.
10. Prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai ASPĮ atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.
11. Fizinio pajėgumo grupė, kurioje vaikui rekomenduojama dalyvauti kūno kultūros pamokose, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metodinėmis rekomendacijomis „Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“ (1999 m., antrasis leidimas 2003 m).
12. Vaikas, jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą ASPĮ informuojami apie higienos įgūdžius, o švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančio vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami, kaip nuolat prižiūrėti odą, nagus, plaukus, kaip tikrinti dėl utėlių ir niežų.
13. Duomenis apie profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą Aprašo 5 ir 6 punktuose bei Aprašo 1 priede nurodyti specialistai įrašo į Vaiko sveikatos raidos istoriją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 025-112/a), saugomą ASPĮ, kurioje tikrinama vaiko sveikata.
III SKYRIUS
VAIKŲ PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA
14. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimas (toliau – raidos tikrinimas) apima pagrindines vaiko raidos sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą.
15. Raida tikrinama Aprašo 1 priede nurodytais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Neišnešiotų naujagimių raida tikrinama sulaukus 3, 6, 9 mėnesių koreguoto amžiaus, o ankstyvojo amžiaus vaikų – 12, 18, 24 mėnesių koreguoto amžiaus bei 36 ir 48 mėnesių chronologinio amžiaus. Leidžiamas tikrinimo laiko nukrypimas nuo nustatyto laiko – ne daugiau kaip 2 savaitės.
16. Raidos tikrinimas pagal vaiko amžių ir įgūdžius nustatytas Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape (2 priedas).
17. Tikrinant raidą naudojamos šios priemonės: barškutis ar varpelis, plastikinis puodelis arba analogiško dydžio dėžutė, kaladėlės, dėlionė: lenta su 3 pagrindinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinė dėžutė su atitinkamų formų angomis, knygutė su paveikslėliais, skirta 1–3 metų vaikams, lėlė, popierius, vaikiškos piešimo kreidelės arba pieštukai.
18. Atitinkamo amžiaus vaiko raidos įgūdžius, nurodytus Aprašo 2 priede, galima tikrinti ne eilės tvarka.
19. Raidos tikrinimas atliekamas tik pagal vaiko amžiaus tarpsnio užduotis. Svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti raidos sutrikimo riziką, kai tėvai pasako apie anksčiau turėtų įgūdžių praradimą, t. y. vaikas nebesugeba atlikti to, ką anksčiau atliko gerai.
20. Kiekvieno raidos tikrinimo metu Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis, ir užpildo Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapą (atitinkama Aprašo 2 priedo lentelė):
20.1. jeigu vaikas atlieka vertinamo amžiaus tarpsnio užduotis, įrašo išvadą „Normali raida“ ir tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas, informuoja apie kito tikrinimo terminą;
21. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapai įklijuojami į Aprašo 5 punkte nurodyto gydytojo pildomą formą Nr. 025-112/a.
22. Gydytojas su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria kiekvieno raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Jei nustatoma raidos sutrikimo rizika, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
23. Jeigu po raidos tikrinimo pacientas siunčiamas pas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą atlikti išsamesnio raidos vertinimo ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos į antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią ASPĮ, apie tai įrašoma formoje Nr. 025-112/a. Siunčiant išsamiau įvertinti psichomotorinės raidos, išrašo iš medicinos dokumentų formoje Nr. 027/a įrašoma, kurių raidos tikrinimo užduočių vaikas neatliko.
24. Nesant galimybės pagal vaiko gyvenamąją vietą teikti antrinio lygio ambulatorinių vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas vaiką siunčia vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos arba vaikų neurologo konsultacijos.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Atlikus profilaktinį vaiko, lankančio švietimo ar kitą ugdymo įstaigą, sveikatos tikrinimą, išrašomas Vaiko sveikatos pažymėjimas, kuriame įrašomi reikiami duomenys, išvados ir rekomendacijos švietimo ar kitai ugdymo įstaigai.
27. Jei medicininės priežastys, dėl kurių vaikui buvo rekomenduoti apribojimai (pvz., fizinis pajėgumas), išlieka ilgiau nei nustatytas Vaiko sveikatos pažymėjimo galiojimo laikas, vaikas (jo tėvai arba kiti atstovai pagal įstatymą) kreipiasi dėl naujo Vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.
28. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančiam vaikui (jo tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą), ASPĮ išduoda užpildytą ir ASPĮ užregistruotą Vaiko sveikatos pažymėjimą, kurį vaikas (jo tėvai arba kiti atstovai pagal įstatymą) pateikia švietimo ar kitai ugdymo įstaigai.
29. Jei reikia, muzikos, dailės mokyklai, vaikų poilsio stovyklai ar kitai ugdymo įstaigai išduodama Vaiko sveikatos pažymėjimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija.
Priedo pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586
Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324
Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo
1 priedas
PROFILAKTINIO VAIKŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI
Eil. Nr. |
Amžius |
Sveikatos priežiūra |
Profilaktinis sveikatos tikrinimas |
||||
Periodiškumas |
Specialistai
|
Privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai
|
Periodiškumas |
Specialistai
|
Privalomieji veiksmai |
||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
1.
|
Naujagimis
|
1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro
|
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos arba vaikų ligų gydytojas (toliau – gydytojas) arba bendrosios praktikos slaugytojas (toliau – slaugytojas), akušeris
|
1.1. Aplankyti ir apžiūrėti naujagimį namuose.
1.2. Įvertinti šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą.
1.3. Patarti tėvams naujagimio priežiūros, higienos (ypač odos, bambos), maitinimo krūtimi, mamos mitybos klausimais.
1.4. Informuoti tėvus apie prisiregistravimo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PASPĮ) tvarką.
1.5. Įvertinti įrašus apie akių dugno raudono reflekso tyrimo (toliau – tyrimas) ir klausos tikrinimo (toliau – tikrinimas) atlikimą bei kraujo paėmimą visuotiniam naujagimių tikrinimui dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų (toliau – kraujo paėmimas dėl ĮMAL) formos Nr. 113/a dalyje „Žinios apie naujagimį.“ Jei tyrimas ir tikrinimas neatlikti, siųsti pas atitinkamus specialistus ištirti ir patikrinti, o jei nepaimtas kraujas dėl ĮMAL, paimti.
1.6. Prireikus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka informuoti socialinį darbuotoją ir (ar) savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. |
1 kartą
|
Gydytojas oftalmologas, otorinolarin-gologas, jeigu naujagimis nebuvo patikrintas akušerijos stacionare
|
Akių dugno raudono reflekso tyrimas, klausos tikrinimas
|
1–2 kartus per mėnesį
|
Gydytojas |
1.7. Naujagimiui apsilankius PASPĮ, įvertinti jo sveikatos būklę.
1.8. Skatinti motiną naujagimį maitinti krūtimi. 1.9. Rachito profilaktika. |
|||||
1–2 kartus per mėnesį |
Slaugytojas arba akušeris |
1.10. Įvertinti naujagimio priežiūros kokybę. 1.11. Paaiškinti maitinimo krūtimi, dienos, mitybos režimo reikšmę, migdymo padėtį, šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą. 1.12. Informuoti tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uždusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką. |
|||||
2.
|
Kūdikis
|
1–6 mėn. amžiaus 1 kartą per mėnesį
|
Gydytojas
|
2.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę. 2.2. Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius. Atkreipti dėmesį į klubo sąnarių būklę, širdies veiklą, momenėlio būklę, raumenų tonusą. 2.3. Atlikti, patikrinti ir įvertinti: 2.3.1. 3 mėn. ir 6 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę raidą; |
|
|
|
4–6 mėn. amžiaus 1 kartą |
Gydytojas |
2.3.2. bendrą kraujo tyrimą (kūdikio, priskirto rizikos grupei: jeigu jis gimė neišnešiotas, jei buvo ABO ar Rh nesuderinamumas; įgimtos infekcijos; iš daugiavaisio nėštumo, mažo gimimo svorio (<2500g). |
|||||
1–6 mėn. amžiaus 1 kartą per mėnesį |
Slaugytojas |
2.4. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti kūdikio galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į atitinkamas ūgio ir svorio kitimo diagramas. 2.5. Suteikti žinių apie kūdikio aplinkos higieną ir jos saugumą. 2.6. Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką. 2.7. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius, skatinti maitinimą krūtimi. 2.8. Informuoti tėvus apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti. 2.9. Atkreipti dėmesį dėl motinos pogimdyminės depresijos pasireiškimo. |
|||||
7–12 mėn. amžiaus 2–3 kartus
|
Gydytojas
|
2.10. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti kūdikio sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į regėjimo organus, klubo sąnarių būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę. 2.11. Atlikti, patikrinti ir įvertinti: 2.12. 9 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę raidą; |
9–11 mėn. amžiaus 1 kartą
|
Vaikų ligų gydytojas |
Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius. Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus. |
||
9–12 mėn. amžiaus 1 kartą |
Gydytojas |
2.13. bendrą kraujo tyrimą. |
|
|
|
||
7–12 mėn. amžiaus 2–3 kartus
|
Slaugytojas |
2.14. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į atitinkamas diagramas bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą. 2.15. Paaiškinti apie kūdikio aplinkos saugumą. 2.16. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir šeimos mitybos įgūdžius. 2.17. Informuoti tėvus: 2.17.1. apie ligų ir traumų, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką; 2.17.2. apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti. |
|||||
3.
|
Ankstyvojo amžiaus vaikas
|
1 kartą per metus
|
Gydytojas |
3.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti: 3.1.1. vaiko sveikatos būklę; 3.1.2. fizinę būklę pagal galvos apimties bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas pagal lytį nuo gimimo iki 2 metų, o nuo 2 metų amžiaus – pagal asmenines svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; 3.1.3. regėjimą; 3.1.4. atramos judamąjį aparatą; 3.1.5. klausą. 3.2. Atlikti, patikrinti ir įvertinti: 3.2.1. 12 mėn.; 18 mėn.; 24 mėn.; 36 mėn.; 48 mėn. amžiaus vaiko psichomotorinę raidą; 3.2.2. arterinį kraujo spaudimą (toliau – AKS) iki 3 metų amžiaus – rizikos grupių vaikams: neišnešiotiems, jei naujagimio svoris buvo mažesnis negu 1500 g, kuriems buvo kateterizuota bambos vena, turintiems įgimtą širdies ydą, sergantiems inkstų ligomis, esant padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui, po širdies ar kepenų transplantacijos, o nuo 3 metų amžiaus – visiems vaikams kiekvieno apsilankymo metu; |
1–3 metų amžiaus 1 kartą
|
Gydytojas oftalmologas
Vaikų ligų gydytojas
|
Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos). Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius. Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus. |
12–18 mėn. amžiaus 1 kartą |
Gydytojas |
3.2.3. šlapimo tyrimą; |
|||||
15–18 mėn. amžiaus 1 kartą
|
Gydytojas
|
3.2.4. bendrą kraujo tyrimą – 2.3.2 papunktyje nurodytų rizikos grupių vaikams, taip pat tiems, kurių racione > 600 ml karvės / ožkos pieno, tiems, kurių tėvai vegetarai, tiems, kurie turi specialiųjų sveikatos poreikių (serga lėtinėmis ligomis, dažnai serga, nustatytas neharmoningas augimas). |
|||||
1 kartą per metus
|
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas
|
3.3. 1–2 metų amžiaus įvertinti dantų dygimą; 3.4. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies diagnostiką;
3.5. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui tėvus mokyti burnos higienos pagrindų. |
|
|
|
||
1 kartą per metus |
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas |
3.6. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies profilaktiką.
3.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui tėvus pamokyti burnos higienos pagrindų, sveikos mitybos pagrindų. |
|||||
1 kartą per metus |
Slaugytojas
|
3.8. Kiekvieno apsilankymo iki 2 m. amžiaus metu pasverti vaiką, pamatuoti galvos apimtį, ūgį, šiuos duomenis įrašyti į augimo diagramą, o nuo 2 metų – pasverti, pamatuoti ūgį ir įrašyti į atitinkamą svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą. 3.9. Informuoti tėvus ir vaikus apie racionalią mitybą, traumų, nudegimų ir smurto, žalingų sveikatai įpročių profilaktiką. |
|||||
4.
|
Viduriniojo amžiaus vaikas
|
1 kartą per metus
|
Gydytojas |
4.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę, fizinę būklę, įvertinti augimą, nubrėžiant asmeninę ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; įvertinti: 4.1.1. kūno masės indeksą (toliau – KMI); 4.1.2. klausą; 4.1.3. regėjimą; 4.1.4. atramos judamąjį aparatą; 4.1.5. psichikos būklę; 4.1.6. mitybos ir higienos įgūdžius; 4.1.7. AKS.
|
6–7 metų amžiaus 1 kartą
|
Gydytojas oftalmologas
Vaikų ligų gydytojas
|
Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos). Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.
|
6–7 metų amžiaus 1 kartą |
Gydytojas
|
4.2. Atlikti ir įvertinti: 4.2.1. bendrą kraujo tyrimą; 4.2.2. šlapimo tyrimą; 4.2.3. tyrimą dėl helmintozių; 4.2.4. elektrokardiogramą; 4.2.5. tuberkulino mėginį (rizikos grupės vaikams – kasmet). |
|||||
1 kartą per metus
|
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas
|
4.3. Įvertinti 5–7 metų vaiko nuolatinių dantų dygimą.
4.4. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką, siųsti gydyti. 4.5. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti konsultacijos / gydyti. |
|||||
1 kartą per metus |
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas |
4.6. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.
4.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos pagrindų (dantų valymo šepetėliu ir tarpdančių siūlu).
4.8. Patikrinti burnos sveikatą prieš einant į mokyklą. |
|||||
1 kartą per metus
|
Slaugytojas
|
4.9. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti AKS, ūgį, svorį ir šiuos duomenis įrašyti į atitinkamas ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas, apskaičiuoti KMI. 4.10. Informuoti tėvus ir vaikus apie fizinį aktyvumą, racionalią mitybą, traumų, nudegimų, paskendimo, smurto, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, sveiko gyvenimo būdo ir lytinio švietimo principus. 4.11. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti vaikui ir tėvams formuoti higienos, racionalios mitybos, sveiko gyvenimo būdo, imunoprofilaktikos nuostatas. |
|||||
5.
|
Paauglys
|
1 kartą per metus
|
Gydytojas
|
5.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti paauglio sveikatos būklę, fizinę būklę, lytinį brendimą, augimą, nubrėžiant asmenines ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; įvertinti KMI, AKS, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, regėjimo aštrumą, klausos aštrumą, įsitraukimą į rizikingą sveikatai elgseną (pvz., patyčios, smurtas), lytinio aktyvumo bei lytinės elgsenos saugumą bei, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, informuoti pacientą, jo tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą apie sveikos gyvensenos ugdymą, rekomenduoti profilaktines priemones, mokyti sveikos gyvensenos principų, pagal paciento poreikius teikti sveikatos informavimo ir konsultavimo paslaugas toliau išvardytais klausimais: 5.1.1. asmens higienos; 5.1.2. racionalios mitybos; 5.1.3. miego ir budrumo režimo; 5.1.4. burnos sveikatos; 5.1.5. fizinio aktyvumo (rekomenduotina ne mažiau kaip 1 val. kasdien) lauke, ir sveiko gyvenimo būdo; 5.1.6. regėjimo sutrikimų, sukeliamų darbo su videoterminalais, profilaktikos, taisyklingos laikysenos sėdint prie kompiuterio, darbo ir poilsio režimo; 5.1.7. traumų, prievartos, uždusimo, paskendimo, apsinuodijimų, nudegimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, saugaus elgesio kelyje ir kitoje aplinkoje profilaktiką, imunoprofilaktiką; 5.1.8. žalingų sveikatai įpročių (alkoholio, nikotino ir narkotinių medžiagų vartojimo); 5.1.9. atsparumo rizikingai sveikatai elgsenai; 5.1.10. lytinės elgsenos saugumo; 5.1.11. sveikatos priežiūros pagalbos neįgalaus vaiko šeimai. |
|
|
|
1 kartą per 2 metus
|
Gydytojas
|
5.2. Atlikti ir įvertinti: 5.2.1. bendrą kraujo tyrimą, jei yra šie rizikos veiksniai: neracionali mityba (ypač – vegetarams), gausios menstruacijos, vaikas sportuoja, gyvena blogomis socialinėmis sąlygomis, augimo spurto metu ir jei paauglys netenka kūno masės; 5.2.2. kapiliarinės glikemijos tyrimą, jei yra šie klinikiniai simptomai: poliurija, polidipsija, svorio kritimas, nuovargis; nuo 10 metų arba prasidėjus lytiniam brendimui, kai KMI viršija 85 procentilę ir yra rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas ir (ar) širdies kraujagyslių ligos šeimoje, atsparumo insulinui požymių (juodoji akantozė, dislipidemija, hipertenzija, policistinių kiaušidžių sindromas); visiems, kurių KMI viršija 95 procentilę pagal amžių ir lytį; 5.2.3. bendrą šlapimo tyrimą. |
|||||
1 kartą per metus |
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas |
5.3. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti gydyti. 5.4. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, esant reikalui, pagydyti ar siųsti konsultacijos / gydyti. |
|||||
1 kartą per metus |
Gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas |
5.5. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.
5.6. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos ir racionalios mitybos pagrindų, informuoti apie deimantų ant dantų, auskarų liežuvyje žalą.
|
|||||
1 kartą per metus
|
Slaugytojas
|
5.7. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti paauglio AKS, ūgį bei svorį ir šiuos duomenis įrašyti į asmeninę svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą pagal lytį, apskaičiuoti KMI. 5.8. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti paaugliui susiformuoti racionalios mitybos, fizinio aktyvumo, sveiko gyvenimo būdo nuostatas. 5.9. Informuoti apie sveiką gyvenimo būdą, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, imunoprofilaktiką, lytinės elgsenos saugumą. |
______________
Papildyta priedu:
Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324
Vaikų sveikatos
tikrinimo tvarkos aprašo
2 priedas
____________________
Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.
VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (KŪDIKIS)
1 lentelė
Nr. |
Kūdikio amžius |
Įgūdžio aprašymas |
Įgūdžio vertinimas |
Išvada |
Data |
Gydytojo parašas, spaudas |
|||
Taip √ |
Ne √ |
||||||||
1. |
3 mėn.
|
1.1. Laiko galvą gulėdamas ant pilvo. |
Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. |
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
1.2. Gulėdamas ant nugaros suveda rankas į vidurio liniją. |
Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą. |
|
|
|
|||||
1.3. Šypsosi kalbinamas. |
Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina vaiką, vaikas atsako šypsena. |
|
|
|
|||||
2. |
6 mėn. |
2.1. Verčiasi nuo nugaros ant pilvo. |
Vaikas, gulėdamas ant nugaros, visiškai arba dalinai apsiverčia ant pilvo. |
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
2.2. Tikslingai paima paduotą žaislą. |
Vaikas, gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę. |
|
|
|
|||||
2.3. Vaikas lokalizuoja garso šaltinį. |
Vaikui sėdint mamai ant kelių iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučiu ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso link. |
|
|
|
|||||
3. |
9 mėn. |
3.1. Sėdi savarankiškai. |
Vaikas ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.
|
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
|
3.2. Stovėdamas tvirtai remiasi kojomis. |
Vaikas tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos. |
|
|
|
||||
|
3.3. Ima žaislus abiem rankomis. |
Vaikas abiem rankomis paima po daiktą (pvz., kaladėlę, barškutį) ir laiko. |
|
|
|
||||
|
3.4. Siekia daikto už akiračio ribų. |
Vaikas stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį. |
|
|
|
||||
|
3.5. Čiauška skiemenimis. |
Vaikas sako sudvigubintus skiemenis (pvz., da-da, ba-ba ir pan.). Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
______________
____________________
Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.
VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKAS)
2 lentelė
Nr. |
Vaiko amžius |
Įgūdžio aprašymas |
Įgūdžio vertinimas
|
Išvada |
Data |
Gydytojo parašas, spaudas |
|||
Taip √ |
Ne √ |
|
|
||||||
1. |
12 mėn. (1 m.)
|
1.1. Ropoja. |
Vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu. |
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
1.2. Eina pristatomu žingsniu. |
Vaikas eina laikydamasis už baldų. |
|
|
|
|||||
1.3. Atlieka veiksmus su dviem daiktais. |
Vaikas įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vienas į kitą. |
|
|
|
|||||
1.4. Mėgdžioja veiksmus, garsus. |
Vaikas pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis. |
|
|
|
|||||
1.5. Reaguoja į savo vardą. |
Pašauktas vardu vaikas suklūsta, atsisuka. |
|
|
|
|||||
1.6. Sako „mama“, „tete“. |
Vaikas sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą, tėtį. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
1.7. Ima maistą rankomis ir valgo. |
Vaikas gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti. |
|
|
|
|||||
2.
|
18 mėn. (1,5 m.)
|
2.1. Vaikšto savarankiškai. |
Vaikas pereina per kambarį.
|
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika
|
|
|
2.2. Žaidžia funkcinius žaidimus. |
Vaikas žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę. |
|
|
|
|||||
2.3. Vykdo žodinį nurodymą „duok“. |
Paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą. |
|
|
|
|||||
2.4. Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino. |
Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu. |
|
|
|
|||||
2.5. Sako 3 prasmingus žodžius. |
Vaikas sako 3 prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams įvardyti. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
3.
|
24 mėn. (2 m.) |
3.1. Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą. |
Vaikas sudeda 2 kaladėles vieną ant kitos.
|
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
3.2. Piešimas: piešia keverzonę. |
Vaikas braižo popieriuje netaisyklingas linijas.
|
|
|
|
|||||
3.3. Rodo kūno dalis. |
Vaikas parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus. |
|
|
|
|||||
3.4. Rodo paveikslėlius. |
Vaikas parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus. |
|
|
|
|||||
3.5. Taria dviejų žodžių frazes. |
Vaikas sako frazes, pvz., „mama duok“, „mama, niam“ ir pan. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
3.6. Savarankiškai valgo. |
Vaikas gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
3.7. Atneša daiktus norėdamas juos parodyti. |
Vaikas savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
4. |
36 mėn. (3 m.) |
4.1. Žaidžia konstravimo žaidimus. |
Vaikas žaidžia su konstruktoriais, pvz., kaladėlėmis, lego ir kt., statydamas statinius ir pan. |
|
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
4.2. Sudeda dėlionę. |
Vaikas sudeda 3 formų dėlionę ( ∆ O □ ) nesuklysdamas.
|
|
|
|
|||||
4.3. Piešia apskritimą. |
Vaikas nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį. |
|
|
|
|||||
4.4. Skiria spalvas. |
Vaikas parodo bent 1 spalvą iš 3, prašant parodyti pieštukus, žaislus ar paveikslėlius. |
|
|
|
|||||
4.5. Supranta kalbos sąvokas. |
Vaikas supranta bent vieną sąvoką iš 5: „toks pats“,“ didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“, prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius. |
|
|
|
|||||
4.6. Jungia žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius. |
Vaikas sako trijų žodžių frazes, sakinius. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis. |
|
|
|
|||||
5.
|
48 mėn. (4 m.) |
5.1. Žaidžia vaidmeninius žaidimus. |
Vaikas, žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.). |
- |
|
|
□ Normali raida
□ Raidos sutrikimo rizika |
|
|
5.2. Nupiešia atpažįstamą objektą. |
Vaikas nupiešia atpažįstamą objektą, pvz., mašiną, žmogų iš 2–3 dalių ir pan. |
|
|
|
|||||
5.3. Piešia pliusą (+). |
Vaikas nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pamėgdžiodamas pagal pavyzdį. |
|
|
|
|||||
5.4. Supranta prielinksnius. |
Vaikas įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu,“„ įdėk į dėžutę,“ „padėk už nugaros.“ |
|
|
|
|||||
5.5. Papasakoja trumpą pasakojimą. |
Vaikas paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, Įvykusius, pvz., namuose, ugdymo įstaigoje. |
|
|
|
Papildyta priedu:
Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
4 priedas
ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.
2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas).
3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus.
II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
Eil. Nr. |
Mokymo programa |
Kenksmingi veiksniai |
Papildomi medicininiai priešparodymai |
|
1. |
Meno dirbinių gamintojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos |
1. |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su |
|
Mokymosi kodas |
ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
|
dirginančiomis medžiagomis |
|
(M kodas) 31812 |
pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų |
|
|
|
|
dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Spalvų jutimo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 8,0 D |
|
|
|
5. |
Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi |
|
|
|
|
(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be |
|
|
|
|
korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais) |
|
|
|
6. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
2. |
2.1. Fotografų ir interjero |
Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint), |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su |
|
|
apipavidalintojų |
regos analizatorius |
cheminėmis medžiagomis |
|
|
M kodas 31899 |
|
|
|
|
2.2. Baleto artistų |
Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza, |
1. |
Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir |
|
M kodas 31899 |
pasilenkimai, įtampa, monotonija |
|
defektai, trukdantys judėjimui |
|
|
|
2. |
Kojų venų išsiplėtimas |
|
|
|
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Širdies ydos |
|
|
|
5. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
|
6. |
CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių |
|
|
|
|
sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
7. |
Vestibulinės funkcijos sutrikimai |
3. |
Sekretorės |
Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita |
|
|
M kodas 33404 |
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
akimi |
|
4. |
Apskaitininkės – |
Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra- |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita |
|
|
kasininkės |
vimo trukmė į stebimus objektus |
akimi |
|
|
M kodas 33432 |
|
|
|
5. |
Verslo organizatorių |
Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir |
|
|
|
M kodas 33439 |
pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
|
|
6. |
Socialinių slaugytojų |
Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35012 |
įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
|
profesinei veiklai |
|
|
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
2. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
3. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų, |
|
|
|
|
trukdančių profesinei veiklai |
7. |
Ortopedų – protezuotojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
M kodas 35099 |
pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
veiklai |
|
|
|
liemens palenkimai, regos analizatorius |
|
|
8. |
Maisto pramonės ir mais- |
Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai, |
1. |
Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais |
|
to ruošimo specialisto |
dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims, |
|
paūmėjimais |
|
M kodas 35212 |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, |
2. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai, |
|
|
|
|
virėjui – aukšta temperatūra |
|
|
9. |
Statybininkų, pastatų res- |
Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio |
1. |
Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys |
|
tauratorių, elektromontuo- |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
tojų, mūro montuotojų ir |
dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys |
|
betonuotojų, santechnikų |
statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 35216 |
judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir |
3. |
Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje |
|
|
klausos analizatoriai, monotonija |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai) |
|
|
|
6. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir |
|
|
|
|
0,3 – kita akimi |
|
|
|
7. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
|
|
|
8. |
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu |
|
|
|
|
kraujotakos nepakankamumu |
|
|
|
9. |
Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant |
|
|
|
|
aukštyje) |
10. |
Elektromechanikų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 D |
|
elektros įrenginių, radijo |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
ir televizijos aparatūros |
darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys, |
|
0,7 – kita akimi |
|
taisytojų |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų |
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
M kodas 35222 |
priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
11. |
Kalvių, metalo apdirbimo |
Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas, |
1. |
Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
staklininkų, suvirintojų, |
stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
|
0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais) |
|
šaltkalvių |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Epilepsija |
|
M kodas 35232 |
darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
12. |
Automechanikų automo- |
Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0 |
|
bilių kėbulų remontininkų, |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
lengvosios pramonės |
darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
mašinų mechanikų, |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) |
|
žemės ūkio technikos |
signalų priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
mechanikų, |
|
|
profesinei veiklai |
|
ryšių įrenginių |
|
|
|
|
mechanikų |
|
|
|
|
M kodas 35242 |
|
|
|
|
Lėktuvų mechaniko |
|
Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka |
|
13. |
13.1. Baldžių, stalių |
Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas, |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai) |
|
|
krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
|
darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
|
medienos dulkės, lakios medžiagos, |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
aerozoliai |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
13.2. Miško ruošos ir |
Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo |
5. |
Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos |
|
medienos apdirbėjų |
judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, |
|
specialistams |
|
|
pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, |
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos |
|
|
regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės |
|
specialistams) |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams) |
|
|
|
|
|
|
13.3. Pynėjų iš vytelių |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
|
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo |
veiklai |
|
|
M kodas 35262 |
įtampa, dėmesys, regos analizatoriai |
|
|
14. |
Ventiliacijos, oro kondicionavimo |
Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas, |
1. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
sistemų |
darbo poza, liemens palenkimai |
|
0,2 – kita akimi |
|
gamintojų |
|
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35264 |
|
|
profesinei veiklai |
15. |
Avalynės gamintojų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais |
|
avalynininkų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
M kodas 35274 |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
|
sutrikimu |
|
|
analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos |
3. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
|
(dažai, klijai) |
|
|
16. |
Audėjų, audinių gamybos |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
įrenginių operatorių, ver- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04 |
|
pėjų, verpinių gamybos |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai |
|
įrenginių operatorių |
analizatoriai, monotonija, dulkės |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai |
|
M kodas 35274 |
|
|
su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais |
|
|
|
6. |
Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui |
17. |
Mezgėjų, mezgimo maši- |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
nų operatorių, siuvėjų, su- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
|
profesinei veiklai |
|
kirpėjų – konstruktorių |
darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais |
|
M kodas 35276 |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi- |
3. |
Alergija vilnai, dulkėms |
|
|
kartojančios operacijos |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 07/04 |
|
|
|
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų |
|
|
|
|
operatoriams |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) - |
|
|
|
|
mezgimo mašinų operatoriams |
18. |
Plokščiosios ir ofsetinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys |
|
spaudos spaudėjų, tekstų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo |
|
profesinei veiklai |
|
rinkėjų, archyvarų, |
poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
knygrišių |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos |
|
sutrikimu |
|
M kodas 35278 |
|
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D |
|
|
|
4. |
Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui |
19. |
Cheminio pluošto, naftos |
Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
perdirbimo, chemijos ir |
poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius |
|
sutrikimu |
|
naftos produktų gamybos |
|
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su |
|
operatorių |
|
|
cheminėmis medžiagomis |
|
M kodas 35299 |
|
3. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 06/03 |
20. |
Žemės matininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys, |
|
|
|
M kodas 35402 |
informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius, |
|
|
|
|
monotonija |
|
|
21. |
Braižytojų ir kompiuterinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų, |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0D |
|
įrangos operatorių |
plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys, |
2. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
M kodas 35406 |
regos analizatorius, monotonija |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
22. |
Kelių statytojų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 35416 |
stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo |
2. |
Cukrinis diabetas (nekompensuotas) |
|
|
poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos, |
3. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos |
|
|
klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos |
4. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos |
|
|
|
5. |
Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu |
23. |
Ūkininkų |
Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 36201 |
judrus darbas, regos, klausos analizatorius |
|
|
24. |
Arklininkų |
|
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36203 |
|
2. |
Alergija arklio šeriams |
25. |
Sodininkų, želdinių |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
tvarkytojų |
liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 36206 |
krovinio kėlimas, pernešimas |
2. |
Polinozė |
26. |
Bitininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
Alergija bičių nuodams |
|
|
M kodas 36249 |
regos analizatorius |
|
|
27. |
Miškininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36262 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
28. |
Žuvininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija |
|
M kodas 36272 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
29. |
Namų ūkio ekonomės, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
|
|
|
pagalbininkės, meistro, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
komunalinio ūkio meistro |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
M kodas 36606 |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
30. |
Jūreivių, laivų motoristų, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka |
|
|
korpusų remontininkų, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
suvirintojų, sistemų |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
surinkėjų |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas, |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
Nekeleivinių laivų |
Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
jūreivių, virėjų |
rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 37004 |
judėjimo atstumas |
|
|
31. |
Lokomotyvo mašinistų, |
Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių |
Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
padėjėjų, keleivinių trauki- |
signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
nių vagonų palydovų, |
|
|
|
|
stoties budėtojų, SCB ir |
|
|
|
|
kontaktinio tinklo elektro- |
|
|
|
|
montuotojų, riedmenų |
|
|
|
|
vagonų remontininkų, |
|
|
|
|
automotoristų, drezinų, |
|
|
|
|
geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
M kodas 37006 |
|
|
|
32. |
Pašto operatorių, teletaipo, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m) |
|
telefakso, kompiuterio |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02 |
|
operatorių |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
M kodas 37026 |
signalų priėmimas |
|
ligai sparčiai progresuojant |
33. |
Kirpėjų, kosmetikų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37812 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
regos analizatorius, informacinių signalų |
3. |
Rankų odos lėtinės ligos |
|
|
priėmimas, klausos analizatorius, monotonija, |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07 |
|
|
cheminės medžiagos |
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų |
34. |
Padavėjų, barmenų, virėjų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37822 |
statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas, |
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos |
|
profesinei veiklai |
|
|
analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams |
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04 |
|
|
|
4. |
Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui) |
|
|
|
5. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
35. |
Pardavėjų ir prekių žinovų |
Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m) |
|
M kodas 37862 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
2. |
Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu |
|
|
dėmesys, regos, klausos analizatoriai |
|
judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
36. |
Viešbučių ir turizmo kompleksų |
Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
darbuotojų |
dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo |
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
M kodas 378872 |
judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų |
|
|
|
|
raumenims |
|
|
37. |
Drabužių priežiūros |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
meistrų, floristų |
plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 37899 |
darbo poza, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms |
|
|
|
|
|
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.
įsakymu Nr. 301
(Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2011 m. vasario 28 d.
įsakymo Nr. V-184 redakcija)
5 priedas
SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENROSIOS NUOSTATOS
1.1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
1.2. Profilaktiškai sveikatą tikrina:
1.2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;
1.2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, ir sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupių narių – profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;
1.2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;
1.2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar turintys cerebrinį paralyžių, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis, turi būti nustatyta medicininė ir funkcinė klasifikacija. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.
1.3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:
1.3.3. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą;
1.4. sportininkų, kurie sistemingai ir intensyviai treniruojasi, siekia aukštų sporto rezultatų, sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai papildomai:
1.4.1. nustato fizinį išsivystymą, funkcinių organizmo rezervų rodiklius, organizmo prisitaikymą prie pasirinktos sportinės veiklos bei fizinių krūvių;
1.4.3. vykdo sportininkų pratybų ir mokomųjų treniruočių stovyklų specializuotą medicininę priežiūrą (vykdo funkcinį testavimą ir vertina sportininkų organizmo prisitaikymą prie krūvių, registruoja, gydo traumas ir ligas, teikia ataskaitą renginio organizatoriams ir sporto medicinos centro direktoriui ir kt.).
1.5. Profilaktinio sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 061/a) ir pažymimi asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025a) arba vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112a).
1.6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyriausieji teisėjai.
1.7. Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos sporto medicinos centruose, apmokamos iš valstybės biudžeto.
1.8. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi sporto šakų klasifikacija pagal dinaminio ir statinio fizinio krūvio (toliau – SDK klasifikacija) poveikį:
|
A Žemas dinaminis krūvis |
B Vidutinis dinaminis krūvis |
C Aukštas dinaminis krūvis |
I. Žemas statinis krūvis |
Biliardas Boulingas Kriketas Golfas Šaudymas Kerlingas |
Fechtavimas Beisbolasx Stalo tenisas Tenisas (dvejetas) Tinklinis |
Badmintonas Sportinis ėjimas Slidinėjimas (klasikiniu būdu) Orientacinis sportas Ilgų distancijų bėgimas Skvošas |
II. Vidutinis statinis krūvis |
Šaudymas iš lanko Buriavimas Karatė/dziudo! Šuoliai į vandenį! Žirgų sportas! Automobilių sportas! Motosportas! |
Lengvoji atletika (šuoliai) Lengvoji atletika (sprintas) Dailusis čiuožimasx Šuoliai Sprintas Regbisx ! Burlenčių sportasx ! Sinchroninis plaukimas Povandeninis plaukimas |
Krepšinisx Biatlonas Ledo ritulysx Žolės riedulysx Futbolasx Slidinėjimas (čiuožėjo žingsniu) Lengvoji atletika (vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas) Šiuolaikinė penkiakovė Plaukimas Tenisas (vienetai) Rankinis |
III. Aukštas statinis krūvis |
Bobslėjus! Alpinizmas Kovų menaix Sunkumų kilnojimasx ! Burlenčių sportas Vandens slidėsx ! Gimnastikax ! Lengvoji atletika (metimai) Buriavimasx ! |
Kultūrizmasx ! Kalnų slidinėjimasx ! Imtynėsx Snieglentėsx ! Riedlentėsx ! |
Boksasx Baidarių ir kanojų irklavimas Dviračių sportasx Lengvoji atletika (dešimtkovė) Irklavimas Greitasis čiuožimasx ! Triatlonasx ! Dekatlonas x ! |
x – didelė su(si)žeidimų rizika; ! – didelė pasikartojančių sinkopių rizika.“
II. ligų ir patologinių būsenų SĄRAŠAS, kurioms esant Ribojamas fizinis krŪvis arba nerekomenduojama sportuoti
Eil. Nr. |
Ligos ir patologinės būsenos |
Asmenims, lankantiems sporto mokymo įstaigas, sporto klases, sporto gimnazijas; Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkams, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir sportininkams, esantiems šios rinktinės rezerve |
Sportuotojams, sveikos gyvensenos puoselėtojams, individualiai sportuojantiesiems |
|||||||
2.1. |
Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.2. |
Fizinio išsivystymo ypatybės |
|||||||||
2.2.1. |
Ryškus fizinio vystymosi atsilikimas, trukdantis atlikti pratimus ir normatyvus, numatytus ugdymo programose; ryški kūno ir galūnių disproporcija. M95-M99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.2.2. |
Visos rankų deformacijos, trukdančios atlikti įvairius fizinius pratimus. M95 |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.2.3. |
Ryški krūtinės ląstos deformacija, trikdanti normalią krūtinės ląstos organų funkciją. M99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.2.4. |
Ryški dubens deformacija, turinti įtakos laikysenai bei eisenos biomechanikai. M95, M99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.2.5. |
Viena koja trumpesnė daugiau nei 3 cm (net esant visavertei eisenai); kojų deformacijos: iškrypimas į vidų („X“ formos) ar į išorę („O“ formos), kai atstumas tarp vidinių šlaunies krumplių arba vidinių kulkšnelių paviršiaus yra daugiau nei 12 cm. M99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.3. |
Nervų ir psichikos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos |
|||||||||
2.3.1. |
Psichoziniai ir nepsichoziniai psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo. Endogeninės psichozės: šizofrenija ir afektinės psichozės. Simptomatinės psichozės ir kiti egzogeninės etiologijos psichikos sutrikimai. G00-G09, F00-F09, F20-F29, F50-F59, F70-79, F99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.3.2. |
Reakcinės psichozės ir neurotiniai sutrikimai. F40-48 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.3.3. |
Protinis atsilikimas. F70-F79 |
Nerekomenduojama |
Tik specialiose grupėse |
|||||||
2.3.4. |
Epilepsija. G40-47 |
Nerekomenduojama |
Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su įrankiais |
|||||||
2.3.5. |
Centrinės nervų sistemos infekcinės, parazitinės, virusinės ligos ir jų padariniai. Galvos ir stuburo smegenų pažeidimai esant bendroms infekcijoms, ūmioms ir lėtinėms intoksikacijoms ir jų padariniai (asteninė, neurocirkuliacinė distonija, nuolatiniai išsėtiniai organiniai požymiai). G00-G09, G10-G13, G35-G37 |
Nerekomenduojama |
Tik specialiose grupėse |
|||||||
2.3.6. |
Galvos ir stuburo smegenų traumos ir jų padariniai. S00-S09, T90 |
Nerekomenduojama |
Atsižvelgiant į traumos sunkumą |
|||||||
2.3.7. |
Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt. G00-G09, G44, G45 |
Nerekomenduojama |
Atsižvelgiant į ligos sunkumą |
|||||||
2.4. |
Vidaus ligos |
|||||||||
2.4.1. |
Įgimtos širdies ydos: |
|
|
|||||||
2.4.1.1. |
Prieširdžių pertvaros defektas (PPD). I51.0 nedidelis PPD, esant normaliam dešiniam skilveliui, be plaučių hipertenzijos; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
didelis PPD ir nepakitęs spaudimas plaučių arterijoje; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
||||||||
PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija |
Nerekomenduojama |
IA klasės sporto šakos pagal statinio ir dinaminio krūvio klasifikaciją (toliau – SDK klasifikacija) |
||||||||
PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija, esant plaučių arterijos vožtuvo stenozei, cianozei ir dideliam šuntui iš dešinės į kairę; |
Nerekomenduojama |
Sportuoti nerekomenduojama |
||||||||
po PPD uždarymo operacijos |
Sprendžiama individualiai |
Sportuoti gali po 3–6 mėn., jei nėra: plaučių hipertenzijos, ritmo ir laidumo sutrikimų, miokardo disfunkcijos |
||||||||
2.4.1.2. |
Skilvelių pertvaros defektas (SPD). I51.0 SPD ir normalus spaudimas plaučių arterijoje; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
didelis SPD; |
Nerekomenduojama |
Operacinis gydymas |
||||||||
po SPD operacinio gydymo; |
Nerekomenduojama |
Po 3–6 mėn. gali sportuoti, jei nėra nusiskundimų, nėra defekto recidyvo, plaučių arterijos hipertenzijos, tachikardijos, miokardo disfunkcijos |
||||||||
esant vidutinio laipsnio plaučių hipertenzijai |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
2.4.1.3. |
Atviras arterinis latakas (AAL). I70-I79 nedidelis AAL ir normalus kairysis skilvelis; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
vidutinis ar didelis AAL su kairiojo skilvelio padidėjimu; |
Nerekomenduojama |
Būtinas operacinis gydymas |
||||||||
3–6 mėn. po operacijos, pacientai be klinikinių simptomų, nesant plaučių hipertenzijos ir kairiojo skilvelio padidėjimo |
Sprendžiama individualiai |
Galimos visos sporto šakos |
||||||||
2.4.1.4. |
Plaučių arterijos stenozė. I28 jei maks. sistolinis gradientas per vožtuvą <40 mm Hg ir normali dešiniojo skilvelio funkcija; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos, bet privalo tikrintis kasmet |
|||||||
jei maks. sistolinis gradientas > 40 mm Hg; |
Nerekomenduojama |
Gali dalyvauti IA ir IB klasės sporto šakose (pagal SDK klasifikaciją); siūlomas chirurginis gydymas |
||||||||
po operacijos, jei nėra klinikinių simptomų |
Sprendžiama individualiai |
Galimos visos sporto šakos |
||||||||
2.4.1.5. |
Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35.2 nedidelė AVS ( jei normali EKG, fizinio krūvio tolerancija, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių, tachiaritmijų anamnezėje); |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
vidutinė AVS; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos |
||||||||
jei echoskopija nerodo KS hipertrofijos, jei krūvio metu nestebima išemijos ar tachiaritmijos epizodų, |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos |
||||||||
jei normali krūvio trukmė ir kraujospūdžio kitimas; didelė AVS |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
2.4.1.6. |
Dviburis aortos vožtuvas (DAV) ir aortos šaknies dilatacija. I35.8 DAV + aortos šaknies dilatacija <40 mm; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
DAV + aortos šaknies dilatacija 40–50 mm; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA ir IIB, vengti traumų |
||||||||
DAV + aortos šaknies dilatacija >45 mm; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
2.4.1.7. |
Aortos koarktacija (AK). I35.9 nedidelė AK, esant geroms kolateralėms, normaliam krūvio testui (AKS<230 mmHg) ir mažam spaudimų gradientui tarp rankų ir kojų (< 20 mm Hg); |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
sistolinis gradientas tarp rankų ir kojų >20 mm Hg ir sistolinis kraujospūdis krūvio metu >230 mm Hg ; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos iki gydymo |
||||||||
pirmaisiais metais po operacijos (nesant patologijos); |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama IIIA, IIIB ir IIIC sporto šakos |
||||||||
pirmaisiais metais po operacijos, jei išlieka reikšminga aortos dilatacija |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos |
||||||||
2.4.2. |
Įgytos širdies ligos: |
|
|
|||||||
2.4.2.1. |
Mitralinė stenozė (MS). I34 nedidelė MS + sinusinis ritmas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mm Hg; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
vidutinė MS + sinusinis ritmas ar prieširdžių virpėjimas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mmHg; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB ir IIB sporto šakos |
||||||||
didelė MS; |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
netiesioginio veikimo antikoaguliantus vartojantys pacientai (dėl PV) |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos, išskyrus tas, kuriose galimos traumos |
||||||||
2.4.2.2. |
Mitralinio vožtuvo nesandarumas (MVN). I34 nedidelis ar vidutinis MVN+sinusinis ritmas+nomalus KS dydis ir funkcija+normalus spaudimas plaučių arterijoje; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
vidutinis MVN + KS nedidelis padidėjimas; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos |
||||||||
didelis MVN |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
2.4.2.3. |
Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35 nedidelė AVS; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos, bet sveikatą tikrintis ne rečiau kaip kartą per metus |
|||||||
vidutinė AVS; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
vidutinė AVS, jei fizinio krūvio testas neigiamas, nėra ST depresijos ir tachiaritmijų, normalus kraujospūdis; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos |
||||||||
didelė AVS |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
2.4.2.4. |
Aortos vožtuvo nesandarumas (AVN). I35.2–I35.8 nedidelis ar vidutinis: a) jei KS diastolinis diametras (dd) normalus ar nežymiai padidėjęs; |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
b) jei KS diastolinis diametras 60–65 mm; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos |
||||||||
c) jei skilvelinės ekstrasistolės krūvio metu ar ramybėje; |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
vidutinis AVN ir KS diastolinis diametras > 65 mm; |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
||||||||
nedidelis AVN ir kylančios aortos dilatacija (45 mm), jei nėra Marfano sindromo |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
2.4.2.5. |
Triburio vožtuvo nesandarumas. I36, jei DS funkcija nesutrikusi, spaudimas DP < 20 mm Hg |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.4.2.6. |
Protezuoti širdies vožtuvai. T82 mitralinio vožtuvo bioprotezas (be antikoaguliantų, esant normaliai vožtuvo funkcijai ir KS būklei); |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos |
|||||||
mechaninis ar biologinis aortos protezas (normali funkcija ir KS būklė); |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
nepriklausomai nuo kitų sąlygų, sportininkai su vožtuvų protezais, vartojantys antikoaguliantus |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos. Nerekomenduojama, jei yra traumų pavojus |
||||||||
2.4.3. |
Genetinės širdies ligos: |
|
|
|||||||
2.4.3.1. |
Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP). I34 MVP, jei nėra: a) sinkopių anamnezėje; b) Holterio tyrime fiksuotų skilvelinių ekstrasistolių; c) supraventrikulinių paroksizmų; d) vidutinio laipsnio miokardo nepakankamumo; e) kairiojo skilvelio IF < 50 %; f) buvusios embolijos; g) staigių mirčių šeimoje dėl MVP. |
Sprendžiama individualiai |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
MVP ir minėti pakitimai |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos |
||||||||
2.4.3.2. |
Marfano sindromas. Q87.4 |
Nerekomenduojama |
Galimos sporto šakos IA ir IIA , jei nėra: a) aortos šaknies dilatacijos; b) vidutinio ar didelio mitralinio nesandarumo; c) staigios mirties šeimyninės anamnezės dėl Marfano sindromo |
|||||||
2.4.3.3 |
Visos kardiomiopatijos. I42 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.4. |
Reumatas, širdies reumatinės ligos (reumatoidinis perikarditas, miokarditas, reumatinės širdies vožtuvų ydos). I05-I09 |
Nerekomenduojama |
Praėjus dviem metams po visiško pasveikimo |
|||||||
2.4.5. |
Nereumatiniai miokarditai, endokarditai. I30-I52 |
Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesukėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo |
Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesulėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo |
|||||||
2.4.6. |
Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. I44 |
Sprendžiama individualiai |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.4.6.1. |
Aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (monomorfinė kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados morfologijos su ašies nuokrypiu į kairę su skilvelių tachikardija). I44 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.2. |
Supraventrikulinė tachikardija. I47 |
Nerekomenduojama |
Po kateterinės abliacijos gydymo |
|||||||
2.4.6.3. |
WPW sindromas. I45.6 |
Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių |
Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių |
|||||||
2.4.6.4. |
Prieširdžių virpėjimas. I49 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.5. |
Dažnos skilvelinės ekstrosistolės, registruojamos EKG fizinio krūvio metu. I49.4 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.6. |
Neurokardiogeninės sinkopės. I51 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.7. |
Gyvybei grėsmingos skilvelių tachiaritmijos (visos skilvelių tachikardijos kartu esant struktūrinei širdies ligai, Torsade de pointes, polimorfinė skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas). I47 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.8. |
Katecholaminerginė skilvelių tachikardija. I47.1 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.9. |
Ilgo QT sindromas (II derivacijoje >440 ms vyrams ir >460 ms moterims). I49 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.10. |
Brugada sindromas (dešinės Hiso pluošto kojytės blokada ir ST pakilimas V1-V3). I44 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.6.11. |
I laipsnio AV blokada bei II laipsnio Venkebacho tipo blokada, išnykstanti krūvio metu. I44 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.4.6.12. |
II laipsnio II tipo ar visiška blokada, susijusi su simptomais. I44 |
Nerekomenduojama |
Gali su implantuotu EKS |
|||||||
2.4.7. |
Hipertoninė liga. I10-I15 maža rizika širdies-kraujagyslių sistemai; |
Sprendžiama individualiai |
Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS |
|||||||
vidutinė rizika ŠKS; |
Nerekomenduojama |
Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIC hipertoninės ligos stadija) |
||||||||
aukšta rizika ŠKS; |
Nerekomenduojama |
Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIA–IIIC hipertoninės ligos stadija) |
||||||||
labai aukšta rizika |
Nerekomenduojama |
Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojami IA, IB klasės sportiniai žaidimai |
||||||||
2.4.8. |
Išeminė širdies liga. I20-I25 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.9. |
Neurocirkuliacinė distonija (hipertenzinio, hipotenzinio, kardialinio ar mišraus tipo). I70-I79 |
Sprendžiama individualiai |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus |
|||||||
2.4.10 |
Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos, ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu). I95-I99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus |
|||||||
2.4.11. |
Bronchinė astma. J45 |
Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų. Nerekomenduojama fizinio krūvio išprovokuotai astmai |
Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų, bet išlikus bronchų reaktyvumo pokyčiams, galima leisti kultivuoti atskiras sporto šakas, atsižvelgiant į plaučių funkcijos būklę. Nerekomenduojamos sporto šakos, ugdančios ištvermę, žiemos sporto šakos, sporto pratybos salėse, kuriose naudojama daug talko, kanifolijos ir pan. |
|||||||
2.4.12. |
Skrandžio ir 12-pirštės žarnos opos paūmėjimo, remisijos stadijos, esant virškinimo funkcijos sutrikimų ir dažnų paūmėjimų. K20-K31 |
Nerekomenduojama |
Sergantiems asmenims, esant 6 metų remisijai ir neturintiems virškinimo funkcijos sutrikimų, nerekomenduojamos ištvermę ugdančios sporto šakos |
|||||||
2.4.13. |
Kitos skrandžio ir 12-pirštės žarnos ligos: autoimuninis gastritas ir ypatingos gastritų formos (granuliomatozinis, eozinofilinis, hipertrofinis, limfocitinis), tulžies pūslės ir jo latakų, kasos, plonojo ir storojo žarnyno ligos, esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams ir dažniems paūmėjimams. K80-K87, K90-K93 |
Nerekomenduojama |
Asmenims, sergantiems helikobakteriniu gastritu, galima sportuoti tik po atitinkamo gydymo. Asmenims, sergantiems lėtiniu gastritu ir gastroduodenitu, kai funkcijos sutrikimai nereikšmingi ir reti priepuoliai, taip pat sergantiems tulžies latakų diskinezija su retais priepuoliais, galima sportuoti |
|||||||
2.4.14. |
Lėtinės kepenų ligos (įskaitant nepiktybinę hiperbilirubinemiją, hepatitą A, B, C, kepenų cirozę). K80-K87 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.15. |
Stemplės ligos (ezofagitai, opos) – iki visiško pasveikimo; kardiospazmai, stenozė, divertikulai, esant ryškiems ir vidutiniams funkcijos sutrikimams. K20-K31 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.16. |
Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos). N08, N10-N16, N17-N19, N25-N29, N30-N39 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.17. |
Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė. N20-N23 |
Nerekomenduojama |
Esant instrumentiniu būdu pašalintam ar savaiminiam vieno akmens išėjimui iš šlapimo takų (geldelės, šlapimtakio, šlapimo pūslės), jei akmenys nebuvo skaldomi šlapimo sistemoje, smulkūs (iki 0,5 cm) pavieniai inkstų ir šlapimo pūslės konkrementai, kurie patvirtinami tik ultragarsiniu ištyrimu, be pakitimų šlapime, vienpusei ar abipusei I stadijos nefroptozei, nėra draudžiama sportuoti |
|||||||
2.4.18. |
Sisteminės jungiamojo audinio ligos. M00-M99, M30-M36 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.19. |
Sąnarių ligos: reumatinis artritas, artritai kartu su spondyloartrozėmis, ankilozuojantis spondyloartritas, osteoartrozės, metaboliniai artritai, infekcinių artritų padariniai. M00-M25 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.4.20. |
Sisteminiai vaskulitai. I95-I99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.5. |
Kraujo ir kraujodaros organų ligos |
|||||||||
|
|
Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus |
Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus |
|||||||
2.5.1. |
Patvarūs periferinio kraujo sudėties pakitimai (leukocitų kiekis <4,0x109/l arba >9,0x109/l, trombocitų kiekis <180,0x109/l, hemoglobino kiekis ?135–160? g/l vyrams ir ?120–150 ? moterims. R70-R79 |
Nerekomenduojama, kol neišaiškinta priežastis |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.5.2. |
Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos. D70-D77 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.5.3. |
Ūmi spindulinė bet kokios stadijos liga anamnezėje, taip pat praeityje gautas apspinduliavimas avarijos metu arba atsitiktinio apspinduliavimo dozes, 5 kartus viršijančios metines leistinas normas (tai yra 76/87). D80-D89 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.5.4. |
Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas. E00-E07, E65-E68, E70-E90 |
Nerekomenduojama |
Esant II–III laipsnio nutukimui spręsti individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.6. |
Chirurginės ligos |
|||||||||
2.6.1. |
Stuburo ir jo ligų padariniai (spondiliozė ir su ja susijusi būklė, tarpslankstelinių diskų ligos, kitos stuburo ligos, pasireiškiančios stuburo padėties sutrikimais sagitalinėje plokštumoje: rachitinė kifozė, tuberkuliozinė kifozė, Sheuerman-Mau liga, Kalve liga, skoliotinė liga, išreikšto nestabilumo požymiai). M40-M54 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.6.2. |
Stuburo, krūtinės ląstos, rankų ir kojų, dubens lūžimų padariniai, esant funkcijų sutrikimams. S00-S99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.6.3. |
Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, varikozinė ir potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), varikozinių venų išsiplėtimas (vidutinio ir ryškaus laipsnio), angiotrofoneurozės, hemangiomos. I80-I89 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.4. |
Stambių sąnarių, kaulų, kremzlių chirurginės ligos, osteopatijos, įgytos kaulų ir raumenų deformacijos (pažeidimai sąnario viduje, osteomielitai, periostitai, kiti kaulų pažeidimai, deformuojantis osteitas ir osteopatijos, osteochondropatijos, sąnarių patvarios kontraktūros), kitos sąnarių ir kremzlių ligos bei pažeidimai. M30-M79 |
Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką |
Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką |
|||||||
2.6.5. |
Įsisenėjęs arba įprastas stambių sąnarių išnirimas, įvykstantis esant nedideliems fiziniams krūviams. S00-S99, T90-T98 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.6. |
Plaštakos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys plaštakos funkcijai. S60-S69 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.6.7. |
Pėdos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys visavertiškai atramai, apsunkinantys ėjimą ir avalynės dėvėjimą. S90-S99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
|||||||
2.6.8. |
Plokščia pėda ir kitos pėdos deformacijos, esant reikšmingam ar vidutiniam jos funkcijos sutrikimui. Jei vienos kojos plokščiapėdystė II laipsnio, o kitos I laipsnio, sprendimas priimamas pagal II laipsnio plokščiapėdystę. M90-M99 |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką |
Asmenims turintiems I laipsnio plokščiapėdystę, arba II laipsnio, jei nėra kulnikaulio artrozės, galima leisti sportuoti |
|||||||
2.6.9. |
Išvaržos (kirkšnies, pilvo, kitos pilvo ertmės išvaržos).Vieno ar abiejų kirkšnies žiedų didėjimas standinantis, išvaržos palpavimo metu per pilvaplėvę čiuopiasi pilvo ertmės turinys. K40-K46 |
Nerekomenduojama |
Esant mažai bambos išvaržai, baltosios linijos lipomai ir kirkšnies žiedų praplatėjimui fizinio krūvio metu ir standinantis (kai pilvo ertmės turinys neužčiuopiamas) nėra draudžiama sportuoti |
|||||||
2.6.10. |
Hemarojus, esant dažniems paūmėjimams ir antrinei anemijai, iškrentant mazgams (II–III stadija). Recidyvuojanti išangės įplėša. I80-I89 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką |
|||||||
2.6.11. |
Tiesiosios žarnos visų sienelių išsikišimas standinantis. I95-I99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.12. |
Odos ir poodinės ląstelienos sužeidimų padariniai, trikdantys judesių funkcijas arba apsunkinantys drabužių, avalynės ar sportinio inventoriaus dėvėjimą. L80-L99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.13. |
Po operacijų ar sužeidimų nesutvirtėję randai, apsunkinantys fizinių pratimų atlikimą; randai, turintys polinkį išopėti; randai, sulipę su aplinkiniais audiniais ir trukdantys judėti per vieną ar kitą sąnarį fizinių pratimų metu. I95-I99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.14. |
Krūtinės liaukų ligos. C30-C39 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.6.15. |
Piktybiniai augliai bet kokios lokalizacijos. C00-D48 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.6.16. |
Nepiktybiniai augliai, kol visiškai pasveikstama. D10-D36 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama pasveikus |
|||||||
2.7. |
Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos |
|||||||||
2.7.1. |
Gerklų, kaklo dalies trachėjos ligos ir pažeidimai, sukeliantys net ir nereikšmingus kvėpavimo ir balso funkcijos sutrikimus. Q30-Q34 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.7.2. |
Nosies pertvaros defektai su ryškiais nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimais (operacijos atliekamos nuo 15 metų). J34, J39 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.3. |
Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo. H60-H62 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.4. |
Eustachijaus kanalo ligos – iki visiško pasveikimo. H68-H69 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.5. |
Vienos ar abiejų ausų pūliniai epitimpanitai arba visų formų ir stadijų mezotimpanitai. H66 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.7.6. |
Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija). H72 |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką |
|||||||
2.7.7. |
Otosklerozė, labirintopatija, kochlearinio nervo uždegimas ir kiti kurtumo požymiai arba stabilus klausos pablogėjimas viena ar abiem ausimis. H80-H83 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.8. |
Sutrikęs praeinamumas per Eustachijaus vamzdį ir ausies barofunkcijos sutrikimas. H69 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.7.9. |
Vestibulinis vegetacinis sutrikimas net ir vidutinio laipsnio. H81 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.7.10. |
Nosies priedėlių ligos – iki visiško pasveikimo. J00-J99 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.11. |
Nosies, burnos ruimo, ryklės, gerklų ir trachėjos audinių lėtiniai pakitimai ir deformacijos. J30-J39 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.12. |
Viršutinių kvėpavimo takų ligos (nosies ertmės polipai), adenoidai, lėtinis dekompensuotas tonzilitas – iki visiško pasveikimo. J00-J06 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.13. |
Ozena. J31 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.14. |
Anosmija (kvapo nejutimas). J34 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.7.15. |
Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo. |
Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus |
Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus |
|||||||
2.8. |
Infekcinės ligos |
|||||||||
2.8.1. |
Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos sukeliamos chlamidijų, riketsiozių ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų. A00-A99, B00-B99 |
Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai. |
a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai. b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos) |
|||||||
2.8.2. |
Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę. A15-A19 |
Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti. |
Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti |
|||||||
2.8.3. |
Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų. A15-A19 |
Nerekomenduojama |
Asmenims, kuriems yra neaktyvi kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkuliozė, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų, galima leisti sportuoti |
|||||||
2.9. |
Odos ir venerinės ligos |
|||||||||
2.9.1. |
Infekcijos ir kitos odos ir poodžio uždegiminės ligos, sunkiai pasiduodančios gydymui; išplitusios formos lėtinės egzemos, difuzinis neurodermatitas su išplitusia lichenifikacija, pūslelinė, herpinis dermatitas, išplitusi psoriazė, išplitusi absceduojanti ir lėtinė opinė piodermija, ribotos ir dažnos recidyvinės egzemos formos, difuzinis neurodermatitas su odos paviršiaus židinine lichenifikacija, diskoidinė raudonoji vilkligė, fotodermatitai. L00-L99 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.9.2. |
Kitos odos ir poodžio ligos: lėtinė dilgėlinė, recidyvinė Kvinkės edema, ribota sklerodermija. L50-L75 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.9.3. |
ŽIV viruso sukeltos ligos, įskaitant ŽIV infekavimą. B20-B24 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.9.4. |
Dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos. A50-A64 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.9.5. |
Grybelinės ligos. B35-B49 |
Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją. |
Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją |
|||||||
2.10. |
Lytinių organų ligos |
|||||||||
2.10.1. |
Vyrų lytinių organų ligos (hiperplazijos, priešinės liaukos uždegimai ir kitos ligos, sėklidžių vandenė, orchitas ir epididimitas, fimozė ir apyvarpės perteklius, kitos varpos ligos; sėklidės viržėlio vandenė, kitos vyrų lytinių organų ligos), esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams. N40-N51 |
Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus. |
Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus |
|||||||
2.10.2. |
Moters lytinių organų ligos (vulvos, makšties, Bartolinio liaukos, kiaušidžių, gimdos, dubens organų, pilvaplėvės). N70-N77 |
Sportuoti galima tik visiškai pasveikus. |
Sportuoti galima tik visiškai pasveikus. |
|||||||
2.10.3. |
Vulvos venų varikozinis išsiplėtimas. N76 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.10.4. |
Vulvos kraurozė. N76 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.10.5. |
Genitalinė ir ekstragenitalinė endometriozė. N80 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.10.6. |
Ryškiai netaisyklinga moters lytinių organų padėtis. N80-N98 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.10.7. |
Išreikšta arba lydima funkcijos sutrikimų moters lyties organų įgimta anomalija, lyties organų neišsivystymas (išreikštas lyties organų infantilizmas), hermofrodizmas. N99, Q50-Q56 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.10.8. |
Moters lytinių organų nusileidimas ir iškritimas. N81 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.11. |
Odontologinės ligos |
|||||||||
2.11.1. |
Dantų raidos ir dygimo sutrikimai: 10 ir daugiau dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba jų korekcija nuimamais protezais; 8 krūminių dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba 4 krūminių dantų nebuvimas viršutinio žandikaulio lanko vienoje pusėje ir 4 krūminių dantų nebuvimas apatinio žandikaulio lanko kitoje pusėje arba korekcija nuimamais protezais. K00-K14 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.11.2. |
Kitos dantų ir veido anomalijos, žandikaulių ligos, darančios didelę ir vidutinę įtaką kvėpavimo, uoslės, kramtymo, rijimo bei kalbos funkcijoms. K00-K14 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.11.3. |
Nepagydomos kietųjų danties audinių, pulpos ir periapikalinių audinių, dantenų ir periodonto, seilių liaukų, liežuvio ir burnos gleivinės ligos. K00-K14 |
Nerekomenduojama |
Galimos visos sporto šakos |
|||||||
2.12. |
Akių ligos ir traumos |
|||||||||
2.12.1. |
Lagoftalmas, vokų išvirtimas ir blakstienų augimas į akies obuolio pusę (trichiazė), sukeliantis akies dirginimą, trikdantis akies funkciją, vokų suaugimas, voko suaugimas su akies obuoliu, ribojantis arba trikdantis akies judesius ir regėjimą (net vienos akies). H00-H06 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.2. |
Voko ptozė, pažeidžianti, veikianti vienos arba abiejų akių regėjimą. H02 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.3. |
Nuolatinis nepagydomas ašarojimas, esant ašarų sistemos ligoms. H06 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.4. |
Dažnai paūmėjančios lėtinės junginės, ragenos, uvealinio trakto ir tinklainės uždegiminės ir degeneracinės ligos. H10-H13 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką |
|||||||
2.12.5. |
Regos nervo ligos. H46-H48 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.6. |
Regos nervo atrofija. H46-H48 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.7. |
Ryški įgimta ir įgyta katarakta (ir trauminė). H15-22, H25-H28 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.8. |
Stiklakūnio drumstumas ir destrukcija. H43-H45 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.9. |
Akies apvalkalų įgimti ir įgyti defektai, trikdantys regėjimą. H30-H36 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.10. |
Afakija. H27.0 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.11. |
Akies dugno pakitimai. H55-H59 |
Nerekomenduojama |
|
|||||||
2.12.12. |
Būklė po akies obuolio prasiskverbiančio pažeidimo. H59 |
Nerekomenduojama |
Nerekomenduojama |
|||||||
2.12.13. |
Svetimkūnis akyje, kurio neįmanoma pašalinti. H59 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.14. |
Vienos arba abiejų akių regėjimo laukas susiaurėjęs 20o ir daugiau (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.15. |
Akies judėjimo aparato sutrikimai. H55-H59 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.16. |
Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą. H46-H48 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.17. |
Bendrakryptis žvairumas daugiau nei 20o (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.18. |
Spalvinio matymo trūkumai. H53-H54 |
Sprendžiama individualiai |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.12.19. |
Refrakcijos sutrikimai: bendrai visoms sporto šakoms – kai regėjimas: a) abiejų akių mažiau kaip 0,6 (be korekcijos); b) ne mažiau kaip 0,6 vienos (stipresnės ) akies ir 0,3 – kitos (silpnesnės) akies (be korekcijos); kontraindikacijos atskiroms sporto šakoms (lentelėje). H49-H52 |
Nerekomenduojama |
Sprendžiama individualiai |
|||||||
2.13. |
refrakcijos anomalijos |
|||||||||
|
Sporto šakos, kurias galima kultivuoti nenaudojant regėjimo korekcijos |
Sporto šakos, kurias kultivuojant leidžiama regėjimo korekcija |
Sporto šakos, kurias kultivuojant neleidžiama regėjimo korekcija |
Sporto šakos, kurias kultivuojant sumažėjęs regėjimas pavojingas, o korekcijos naudojimas neleistinas |
||||||
2.13.1. |
Lengvosios atletikos rūšys (ėjimas, metimai, krosai, šuoliai su kartimi) |
Sportinė ir meninė gimnastika |
Visos imtynių rūšys |
Motosportas |
||||||
2.13.2. |
Sunkioji atletika |
Lengvoji atletika |
Boksas |
Žirgų sportas |
||||||
2.13.3. |
Greitasis čiuožimas |
Slidinėjimas |
Futbolas |
Buriavimas |
||||||
2.13.4. |
Dailusis čiuožimas |
Greitasis čiuožimas |
Ledo rutulys |
Vandens motosportas |
||||||
2.13.5. |
Plaukimas |
Dailusis čiuožimas |
Vandensvydis |
Kalnų slidinėjimas |
||||||
2.13.6. |
Irklavimas |
Fechtavimasis |
Motosportas |
Šuoliai į vandenį |
||||||
2.13.7. |
|
Irklavimas |
Žirgų sportas |
Alpinizmas |
||||||
2.13.8. |
|
Šaudymas |
Šuoliai į vandenį |
|
||||||
2.13.9. |
|
Sunkioji atletika |
Šuoliai su slidėmis |
|
||||||
2.13.10. |
|
Tenisas |
Alpinizmas |
|
||||||
2.13.11. |
|
Krepšinis |
|
|
||||||
2.13.12. |
|
Tinklinis |
|
|
||||||
2.13.13. |
|
Dviračių sportas |
|
|
||||||
2.13.14. |
|
Kėgliai |
|
|
||||||
III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS IŠTYRIMO PERIODIŠKUMAS ir PASLAUGŲ MASTAS
Eil. Nr. |
Sportininkai, sporto šakos |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrinantys specialistai |
Tyrimų apimtis |
Pastabos |
3.1. |
Sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupės nariai |
1 kartą per 4 mėn. |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas |
Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas; |
Kiekvienos apžiūros metu |
regos įvertinimas; |
Kiekvienos apžiūros metu |
||||
bendri kraujo ir šlapimo tyrimai; |
Kartą per metus, esant indikacijų |
||||
elektrokardiograma ramybėje; |
Kiekvienos apžiūros metu arba pagal indikacijas |
||||
kitų specialistų privalomi tyimai pagal indikacijas, tarp jų elektrokardiograma su apkrova; |
Pirmos apžiūros metu |
||||
ergometrija arba fizinio krūvio mėginys, atsižvelgiant į tiriamojo amžių, registruojant atsigavimą 3–5 min. |
Pagal indikacijas |
||||
3.2. |
Reguliariai sportuojantys ir dalyvaujantys sporto varžybose (sporto klubų nariai, sporto mokymo įstaigų, sporto centrų auklėtiniai) |
1 kartą per 4 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos mėginiai; |
Pirmos apžiūros metu arba pagal indikacijas |
|
EKG su fizine apkrova ir registruojant atsigavimo periode 3–5 min. |
Kartą per metus arba pagal indikacijas |
|||
|
širdies echoskopija |
Reguliariai sportuojant 1 kartą per metus arba pagal indikacijas |
|||
oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas |
|
Pagal indikacijas |
|||
3.3 |
Lietuvos olimpinės rinktinės ir sporto šakų rinktinių nariai |
1 kartą per 3–4 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas, kiti specialistai pagal indikacijas |
Išplėstiniai, etapiniai ir operatyviniai tyrimai pagal atskirą sporto šakų atstovų ištyrimo programą, patvirtintą bendru Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu. |
Olimpinių rinktinių narių išsamūs tyrimai atliekami Vilniaus sporto medicinos centre. Kituose sporto medicinos centruose išsamūs tyrimai olimpiečiams atliekami tik suderinus su LOSC ar VSMC |
3.4. |
Neįgalieji sportininkai |
1 kartą per 6 mėn. |
Sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir kiti specialistai pagal indikacijas |
Pradedant sportuoti nustatoma medicininė-funkcinė klasifikacija. Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas (matuojama be protezų), regos aštrumas. Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai. EKG ramybės būsenos (neįgaliesiems su judamojo aparato negalia, su cerebriniu paralyžiumi ir stuburo smegenų pažeidimu). Kurtiesiems ir blogai matantiems – EKG ramybės būsenos ir su apkrova |
|
3.5. |
Bokso, kikbokso, Rytų kovų menų treniruotes lankantys sportininkai |
1 kartą per 4 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos tyrimai; |
Pagal indikacijas |
|
galimi papildomi tyrimai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką |
Pagal indikacijas |
|||
oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas |
|
Kartą per metus arba pagal indikacijas |
|||
3.6. |
Bokso treniruotes lankantys sportininkai |
Patikrinimas prieš varžybas |
Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas |
|
Tikrinama likus 10–14 dienų iki varžybų |
3.7. |
Povandeninis sportas |
1 kartą per 4 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos rodikliai; |
Kiekvienos apžiūros metu |
|
ortostatinis mėginys; |
Kiekvienos apžiūros metu |
|||
|
kvėpavimo sulaikymo mėginiai |
Kiekvienos apžiūros metu |
|||
oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas |
|
Kiekvienos apžiūros metu |
|||
3.8. |
Triatlonas, labai ilgų nuotolių (maratono – 42,125; 50 km) bėgimas, slidinėjimas |
1 kartą per 4 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos tyrimai |
Kiekvienos apžiūros metu |
oftalmologas, neurologas, traumatologas ortopedas, otorinolaringologas ir kiti specialistai |
|
Pagal indikacijas |
|||
3.9. |
Triatlonas, labai ilgų nuotolių (42,125; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas |
Patikrinimas prieš varžybas |
Sporto medicinos gydytojas |
Ramybės, krūvio EKG, atsigavimo periode 3–5 min. |
|
kiti specialistai |
|
Pagal indikacijas |
|||
3.10. |
Techninės sporto šakos (auto-, motosportas, kartingai, motorlaiviai ir kt.) |
1 kartą per 6 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte |
1 kartą per metus arba pagal indikacijas |
oftalmologas, otorinolaringologas, kiti specialistai |
|
Pagal indikacijas |
|||
3.11. |
Sportuotojai |
1 kartą per 6 mėn. |
Sporto medicinos gydytojas |
Kaip 3.1 punkte |
|
Kiti specialistai |
|
Pagal indikacijas |
IV. detalUs sporto medicinOs centruose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas
Eil. Nr. |
PASLAUGOS (pateikiamas minimalus paslaugų mastas, kuris apmokamas biudžeto lėšomis) |
4.1. |
SPORTO MEDICINOS GYDYTOJO |
4.1.1. |
Sportininkų sveikatos ištyrimas: |
4.1.1.1. |
fizinio išsivystymo, judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas; |
4.1.1.2. |
regos aštrumo nustatymas; |
4.1.1.3. |
plaučių gyvybinės talpos nustatymas; |
4.1.1.4. |
išsamus sportinės bei ligos anamnezės surinkimas; |
4.1.1.5. |
palpacija (ypač kreipiant dėmesį į judamąjį aparatą); |
4.1.1.6. |
auskultacija (širdies, plaučių); |
4.1.1.7. |
burnos ertmės apžiūra; |
4.1.1.8. |
pulso tyrimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas netiesioginiu būdu; |
4.1.1.9. |
kūno temperatūros matavimas; |
4.1.1.10. |
sportuojančių kūno masės komponentų nustatymas ir įvertinimas. |
4.1.2. |
Reikalingų tyrimų paskyrimas (hematologinių, bendraklinikinių, biocheminių, elektrokardiogramos, echoskopijos, spiroergometrijos, rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos). |
4.1.3. |
Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės nustatymas specialiais testais: |
4.1.3.1. |
20 pritūpimų vietoje; |
4.1.3.2. |
15 sek. maksimalaus bėgimo vietoje, aukštai keliant kelius; |
4.1.3.3. |
3 min. bėgimu vietoje, 180 žingsnių per minutę tempu; |
4.1.3.4. |
Astrando step testu; |
4.1.3.5. |
Harvardo step testu; |
4.1.3.6. |
kvėpavimo sulaikymo mėginiu (pagal Serkiną); |
4.1.3.7. |
ortostatiniu mėginiu. |
4.1.4. |
Sportininkų sveikatos ir funkcinės būklės analizė ir kitų duomenų įvertinimas. |
4.1.5. |
Susirgusių ir traumuotų sportininkų gydymas pagal kompetenciją. |
4.1.6. |
Atsigavimo programų sudarymas. |
4.1.7. |
Rekomendacijų dėl sveikatos stiprinimo, traumų profilaktikos, treniruočių režimo teikimas. |
4.1.8. |
Medicininių, funkcinių tyrimų duomenų, atliktų treniruočių, mokomųjų-treniravimo stovyklų ar varžybų metu, analizė, išvadų teikimas. |
4.1.9. |
Sportininko sveikatos stebėjimo kortelės (forma Nr. 61/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a-LK) pildymas. |
|
Sporto varžybų paraiškų medicininis patvirtinimas. |
4.1.10. |
Susirgusių sportininkų nukreipimas konsultacijoms ir stacionariniam gydymui į antrojo ir trečiojo lygio asmens |
4.1.11. |
sveikatos priežiūros įstaigas. |
4.1.12. |
Būtinosios pagalbos teikimas. |
4.1.13. |
Receptų medikamentams, vitaminams išrašymas bei jų naudojimo aiškinimas. |
4.2. |
Klinikinės fiziologijos |
4.2.1. |
Anamnezės patikslinimas. |
4.2.2. |
Elektrokardiogramos esant ramybės būsenos registravimas (12, 18 derivacijų) ir jos interpretavimas. |
4.2.3. |
Elektrokardiograma su medikamentais (kalio chlorido, atropino, nitroglicerino) ir jos interpretacija. |
4.2.4. |
Ergometrija dviratiniu ergometru (testas PWC170, tolerancijos standartiniams krūviams). |
4.2.5. |
Ergometrija irklavimo ergometru. |
4.2.6. |
Ergometrija baidarių ergometru. |
4.2.7. |
Ergometrija bėgtakiu (tredmilu). |
4.2.8. |
Ortostatinis mėginys. |
4.2.9. |
Spiroergometrijos tyrimas (testuojant dviratiniu, irklavimo, baidarių ergometrais, bėgtakiu). |
4.2.10. |
Širdies echoskopija (doplerinė, vienmatė ir dvimatė). |
4.2.11. |
Kompiuterizuota spirografija. |
4.2.12. |
Arterinio kraujo spaudimo matavimas esant ramybės būsenos ir fizinio krūvio metu netiesioginiu būdu. |
4.2.13. |
Širdies veiklos stebėjimas ergometrijos ar spiroergometrijos metu. |
4.2.14. |
Defibriliatoriaus naudojimas. |
4.2.15. |
Anaerobinio slenksčio nustatymas, atliekant laktato mėginį. |
4.2.16. |
Reakcijos greičio matavimas. |
4.2.17. |
Teping testo atlikimas ir įvertinimas. |
4.3. |
KLINIKINĖS LABORATORIJOS |
4.3.1. |
Automatizuotas kraujo tyrimas: eritrocitų kiekis; hemoglobino kiekis; leukocitų kiekis; trombocitų kiekis; leukocitų diferencinis pasiskirstymas; |
4.3.2. |
Leukocitų diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas mikroskopu. |
4.3.3. |
Kraujo tyrimas eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG) nustatyti. |
4.3.4. |
Automatizuotas šlapimo tyrimas: lyginamasis svoris; šarmų-rūgščių pusiausvyra (PH); baltymas; bilirubinas; urobilinogenas; ketonai; eritrocitai; leukocitai; bakterijos. |
4.3.5. |
Šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas. |
4.3.6. |
Automatizuotas biocheminis kraujo tyrimas: bendrojo cholesterolio koncentracija; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija; trigliceridai; bilirubinas; amilazė; kasos amilazė; aspartataminotransferazė (GOT); alaninaminotransferazės (GPT); gama gliutamintransferazė (GGT); kalis; šlapalas; šlapimo rūgštis; kreatinkinazė (CK); kreatininas; gliukozė. |
4.4. |
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJO (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dirbantis Sporto medicinos centre, teikia trumpalaikes – iki 14 d. nemedikamentinio gydymo paslaugas ir vykdo sportininkų atsigavimą skatinančias programas, panaudojant nemedikamentines priemones; esant indikacijoms ilgalaikiam nemedikamentiniam gydymui ir reabilitacijai – siunčia sportininkus į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaudamasis šias paslaugas reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. |
4.4.1. |
Nemedikamentiniam gydymui siųstų sportininkų ištyrimas: |
4.4.1.1. |
sąnarių goniometrija; |
4.4.1.2. |
pėdos skliautų ištyrimas ir įvertinimas; |
4.4.1.3. |
elektrodiagnostika; |
4.4.1.4. |
raumenų jėgos, ištvermės, galūnių apimties ir ilgio matavimai; |
4.4.1.5. |
įvairių organų ir sistemų funkcijų testavimas; |
4.4.1.6. |
rentgenologinių, laboratorinių tyrimų, EKG, sonoskopijų paskyrimas; |
4.4.1.7. |
receptų išrašymas, medikamentų skyrimas. |
4.4.2. |
Nemedikamentinio gydymo ir nemedikamentinės atsigavimo programos dalies sudarymas: |
4.4.2.1. |
kineziterapijos procedūrų paskyrimas; |
4.4.2.2. |
fizioterapijos procedūrų paskyrimas; |
4.4.2.3. |
masažo procedūrų paskyrimas. |
4.4.3. |
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atliekamos procedūros: |
4.4.3.1. |
gydymas lazeriu; |
4.4.3.2. |
gydymas šalčiu (krioterapija); |
4.4.3.3. |
griaučių-raumenų stimuliacija. |
4.5. |
KINEZITERAPEUTO |
4.5.1. |
Kineziterapijos procedūros (grupinės, individualios): |
4.5.1.1. |
kineziterapija sergant vidaus ligomis; |
4.5.1.2. |
kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis; |
4.5.1.3. |
kineziterapija sergant ortopedinėmis ligomis; |
4.5.1.4. |
kineziterapija po traumų; |
4.5.2. |
Mechanoterapija. |
4.6. |
FIZIOTERAPIJOS |
4.6.1. |
Ultragarso (su medikamentais ir be jų ) terapija. |
4.6.2. |
Amplipulsterapija (su medikamentais ir be jų). |
4.6.3. |
Elektroforezė. |
4.6.4. |
Raumenų elektrostimuliavimas.. |
4.6.5. |
Ultravioletinių spindulių terapija: |
4.6.5.1. |
bendra; |
4.6.5.2. |
lokali; |
4.6.6. |
Ultraaukšto dažnio (UAD) terapija. |
4.6.7. |
Mikrobangų terapija. |
4.6.8. |
Interferencinių srovių terapija. |
4.6.9. |
Darsonvalizacija. |
4.6.10. |
Diadinamoterapija. |
4.6.11. |
Veninės kraujotakos stimuliavimo terapija. |
4.6.12. |
Transkutaninio stimuliavimo terapija. |
4.7. |
MASAŽO |
4.7.1. |
Atskirų kūno sričių masažas: |
4.7.1.1. |
galvos; |
4.7.1.2. |
veido; |
4.7.1.3. |
kaklo srities; |
4.7.1.4. |
viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių; |
4.7.1.5. |
alkūnės sąnario; |
4.7.1.6. |
riešo sąnario; |
4.7.1.7. |
plaštakos ir dilbio; |
4.7.1.8. |
krūtinės ląstos (iš priekio ir nugaros); |
4.7.1.9. |
nugaros; |
4.7.1.10. |
pilvo raumenų; |
4.7.1.11. |
juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis; |
4.7.1.12. |
nugaros ir juosmens srities; |
4.7.1.13. |
segmentinis kaklo, stuburo ir krūtinės srities; |
4.7.1.14. |
stuburo srities; |
4.7.1.15. |
apatinių galūnių; |
4.7.1.16. |
klubo sąnario; |
4.7.1.17. |
kelio sąnario; |
4.7.1.18. |
čiurnos sąnario; |
4.7.1.19. |
pėdos ir blauzdos. |
4.7.2. |
Sportinis masažas. |
4.8. |
GYDYTOJO OFTALMOLOGO |
4.8.1. |
Anamnezės surinkimas. |
4.8.2. |
Ligonio apžiūra, regos organų būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas. |
4.8.3. |
Papildomų ištyrimų atlikimas. |
4.8.4. |
Rekomendacijų dėl galimybės treniruotis pagal pasirinktą sporto šaką teikimas. |
4.8.5. |
Gydymo paskyrimas, receptų išrašymas, sekimas ir kontrolė. |
4.8.6. |
Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais. |
4.8.7. |
Būtinų veiksmų, reikalingų paciento sveikatai gerinti, vykdymas. |
4.8.8. |
Profilaktinė regos organų apžiūra: |
4.8.8.1. |
regėjimo aštrumo ištyrimas; |
4.8.8.2. |