Suvestinė redakcija nuo 2023-12-07

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05791

 

Nauja redakcija nuo 2020-12-30:

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ NUSTATYMO

 

2014 m. kovo 14 d. Nr. D1-281

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 5 dalimi, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.8.3 papunktį ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas:

T v i r t i n u pridedamus:

1. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.

2. Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                   Valentinas Mazuronis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. D1-461

redakcija)

 

 

paukščių apsaugai svarbiŲ teritorijŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija

Savivaldybės pavadinimas

Kodas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ duomenų bazėje

Apsaugos prioritetai – aptinkamos europinės svarbos saugomos paukščių rūšys; teritorijos svarba migruojantiems paukščiams

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos apsaugos tikslai

Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijaus

kodas

Specifinės kriterijų vertės

teritorijoje

1.

Adutiškio–Guntauninkų miškai

Ignalinos r., Švenčionių r.

LTSVEB008

juodieji gandrai (Ciconia nigra), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), uralinės pelėdos (Strix uralensis), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

2.

Apšės upės slėnis

Skuodo r.

LTSKUB001

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Apšės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –     šios specifikacijos:

A122.1 – 260 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 90 % (230 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 75 % (200 ha).

3.

Asvejos ežerynas

Molėtų r., Švenčionių r., Vilniaus r.

LTSVEB005

juodieji pesliai (Milvus migrans), lėliai (Caprimulgus europaeus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Asvejos regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko rekreacinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

 

 

 

4.

Aukštojo tyro pelkė

Rietavo

LTPLUB003

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 351 „Dėl valstybinių Alių, Didžiosios girios (Aukštojo tyro I), Diržamenių, Gegužinės, Geidukonių, Kazimieravos telmologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų, nuostatų ir valstybinio Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribų plano ir nuostatų patvirtinimo“

 

 

 

5.

Babtų-Varluvos miškai

Kauno r.

LTKAUB006

Vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Babtų-Varluvos miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 vidutinio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

 

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –šios specifikacijos:

A868.1 – ne mažiau kaip 4350 ha;

A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (870 ha);

A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (210 ha);

A868.4ne mažiau kaip

230 ha;

A868.5ne mažiau kaip

1050 ha.

6.

Balbieriškio miškas

Prienų r.

LTPRIB003

Vidutiniai geniai (Leiopicus medius)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Balbieriškio miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 21 vidutinio genio porą, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

 

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A868.1 – ne mažiau kaip

3020 ha;

A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (600 ha);

A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha);

A868.4ne mažiau kaip

400 ha;

A868.5ne mažiau kaip

1000 ha.

7.

Baltijos jūros priekrantė

__

LTPALB001

sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (1 priedas)

 

 

 

8.

Baltosios Vokės šlapžemės

Šalčininkų r.,

Trakų r.,

Vilniaus r.

LTSALB003

mėlyngurklės (Luscinia svecica)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Baltosios Vokės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

9.

Birvėtos šlapžemės

Ignalinos r.

LTIGNB001

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), švygždos (Porzana porzana), griežlės (Crex crex), gaidukai (Philomachus pugnax); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Birvėtos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

10.

Biržulio–Stervo pelkių kompleksas

Telšių r.

LTTELB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), pievinės lingės (Circus pygargus), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), mėlyngurklės (Luscinia svecica)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (2 priedas)

 

 

 

11.

Biržų giria 

Biržų r.

LTBIRB001

juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), jerubės (Bonasa bonasia), griežlės (Crex crex), gervės (Grus grus), uralinės pelėdos (Strix uralensis), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Biržų girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“

 

 

 

12.

Blinstrubiškio miškas

Raseinių r.

LTRASB002

jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (31 priedas)

 

 

 

13.

Būdos-Pravieniškių miškai

Kaišiadorių r.

LTKAIB006

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus)jerubės 

(Bonasa bonasia)

gervės (Grus grus)žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum),

juodosios meletos (Dryocopus martius)vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo.

Išsaugoti ne mažiau kaip 8 vakarinio vapsvaėdžio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A072.1 – ne mažiau kaip

5173 ha.

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 jerubės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A104

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A104.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A104.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 gervės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A127

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A127.1 – ne mažiau kaip

5173 ha.

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 žvirblinės pelėdos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A217.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha);

A217.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 40 juodosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A236

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A236.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A236.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha);

A236.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 25 vidutinio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

 

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A868.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha);

A868.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha);

A868.4ne mažiau kaip

108 ha;

A868.5ne mažiau kaip

400 ha.

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 14 baltnugario genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A239.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha);

A239.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 5 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A241.1 – ne mažiau kaip

5034 ha;

A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha);

A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (250 ha).

14.

Čedaso ežeras ir jo apyežerės

Rokiškio r.

LTROKB001

plovinės vištelės (Porzana parva), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Čedaso ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

15.

Čepkelių pelkė

Varėnos r.

LTVARB002

tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), gervės (Grus grus), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola), lututės (Aegolius funereus), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Čepkelių valstybinio rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 774 „Dėl Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“

 

 

 

16.

Dainavos giria

Alytaus r., Druskininkų, Lazdijų r.,

Varėnos r.

LTVARB005

tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), ligutės (Lullula arborea), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Dzūkijos nacionalinio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ išskyrus šio parko Merkinės geomorfologinį ir Merkinės urbanistinį draustinius, rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

 

 

 

17.

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas

Ignalinos r.

LTIGNB004

didieji baubliai (Botaurus stellaris), griežlės (Crex crex),

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (3 priedas)

 

 

 

18.

Dotnuvos–Josvainių miškai

Kėdainių r.

LTKEDB003

juodieji gandrai (Ciconia nigra), vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Dotnuvos–Josvainių miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

19.

Drūkšių ežeras

Ignalinos r.,

Zarasų r.

LTZARB003

didieji baubliai (Botaurus stellaris), didieji baltieji garniai (Egretta alba)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (4 priedas)

 

 

 

20.

Dubysos upės slėnis

Jurbarko r.,

Kauno r.,

Raseinių r.

LTRASB001

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (5 priedas)

 

 

 

21.

Erlos ir Salanto upių senslėniai

Kretin-

gos r., Skuodo r.

LTSKUB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (6 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 40 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 –

1250 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (620 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (310 ha).

22.

Gedžiūnų miškas

Joniškio r., Pakruojo r.

LTPAKB002

mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gedžiūnų miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

23.

Gelednės miškas

Švenčionių r.

LTSVEB004

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gelednės miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-169 „Dėl Gelednės miško biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

24.

Grybaulios žuvinin-kystės tvenkiniai

Varėnos r.

LTVARB007

Pievinės lingės (Circus pygargus), griežlės (Crex crex), plovinės vištelės (Zapornia parva)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (7 priedas)

Pasiekti, kad būtų aptinkamos ne mažiau kaip 3 pievinės lingės poros, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A084

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A084.1 – apie

600 ha;

A084.2 – ne mažiau kaip 2 %.

 

 

 

 

 

 

 

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirose buveinėse, esančiose paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A122.1 – ne mažiau kaip

600 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 65 % (apie 400 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 50 % (apie 300 ha).

 

 

 

 

 

 

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkamos ne mažiau kaip 3 plovinės vištelės poros, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A892

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A892.1 – ne mažiau kaip

30 ha.

25.

Gubernijos miškas

Joniškio r.,

Šiaulių r.

LTSIAB001

mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gubernijos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

26.

Kalvarijos apylinkės

Kalvarijos

LTKALB001

griežlės (Crex crex), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), švygždos (Porzana porzana), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvarijos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-407 „Dėl Kalvarijos biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

27.

Kalvių karjeras

Klaipėdos r.

LTKLAB003

upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“

 

 

 

28.

Kamanų pelkė

Akmenės r., Mažeikių r.

LTAKMB001

pievinės lingės (Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola); žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kamanų valstybinio rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1200 „Dėl Kamanų valstybinio gamtinio rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“

 

 

 

29.

Karaviškių miškas

Varėnos r.

LTVARB004

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (8 priedas)

 

 

 

30.

Kauno marios

Kaišiadorių r., Kauno m.,

Kauno r.

LTKAUB008

juodieji pesliai (Milvus migrans), plovinės vištelės (Porzana parva), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kauno marių regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

 

 

 

31.

Kazimieravo šlapžemės

Vilniaus r.

LTVLNB001

juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), mėlyngurklės (Luscinia svecica) 

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kazimieravo ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

32.

Kretuono ežeras

Švenčionių r.

LTSVEB003

gaidukai (Philomachus pugnax), mažieji kirai (Larus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (9 priedas)

 

 

 

33.

Kuršių marios

Klaipėdos r., Šilutės r.

LTKLAB010

migruojančių mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), smailiauodegių ančių (Anas acuta), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), mažųjų dančiasnapių (Mergus albellus), mažųjų kirų (Larus minutus), jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (10 priedas)

 

 

 

34.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Klaipėdos m., Klaipėdos r., Neringos,

Šilutės r.

LTKLAB001

jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris); migruojančių mažųjų kirų (Larus minutus) ir upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) sankaupų vietos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vietos Baltijos jūroje, taip pat paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (11 priedas)

 

 

 

35.

Kuršių nerijos pajūris

_

LTNERB001

migruojančių mažųjų kirų (Larus minutus) ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Baltijos jūros biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-350 „Dėl Baltijos jūros biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

36.

Labanoro giria

Ignalinos r.,

Molėtų r., Švenčionių r., Utenos r.

LTSVEB002

juodakakliai narai (Gavia arctica), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), juodieji pesliai (Milvus migrans), žuvininkai (Pandion haliaetus), kurtiniai (Tetrao urogallus), jerubės (Bonasa bonasia), gervės (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), lututės (Aegolius funereus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), juodosios meletos (Dryocopus martius), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), ligutės (Lullula arborea)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Labanoro regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko Labanoro urbanistinį draustinį, rekreacinio ir žemės ūkio paskirties prioriteto funkcines zonas

 

 

 

37.

Labūnavos miškas

Jonavos r., Kauno r., Kėdainių r.

LTKEDB001

mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Labūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

38.

Lančiūnavos miškas

Kėdainių r.

LTKEDB002

mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Lančiūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

39.

Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai

Alytaus r.,

Lazdijų r.

LTALYB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), rudės (Aythya nyroca), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), mėlyngurklės (Luscinia svecica); migruojančių vandens paukščių sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (12 priedas)

 

 

 

40.

Minijos upės slėnis

Klaipėdos r., Kretingos r., Plungės r.,

Šilutės r.

LTKLAB005

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (13 priedas)

 

 

 

41.

Mūšos tyrelio pelkė

Joniškio r.

LTJONB001

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio telmologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1232 „Dėl Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

42.

Nemirsetos smiltpievės

Klaipėdos r.

LTKREB001

dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (14 priedas)

 

 

 

43.

Nemunėlio upės slėnis

Biržų r.,

Rokiškio r.

LTBIRB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (15 priedas).

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 40 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 –

1190 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (590 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (290 ha).

44.

Nemuno delta

Šilutės r.

LTSLUB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), griežlės (Crex crex), avocetės (Recurvirostra avosetta), juodkrūčiai bėgikai (Calidris alpina), gaidukai (Philomachus pugnax), stulgiai (Gallinago media), mažieji kirai (Larus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo), mažosios žuvėdros (Sterna albifrons), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), baltaskruostės žuvėdros (Chlidonias hybridus), didieji apuokai (Bubo bubo), balinės pelėdos (Asio flammeus), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola), paprastosios medšarkės (Lanius collurio), sodinės startos (Emberiza hortulana); paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta, taip pat migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), baltakakčių (Anser albifrons) ir pilkųjų (Anser anser) žąsų, baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus), cyplių (Anas penelope), smailiauodegių (Anas acuta), pilkųjų (Anas strepera), šaukštasnapių (Anas clypeata) ir kuoduotųjų (Aythya fuligula) ančių, didžiųjų (Mergus merganser) ir mažųjų (Mergus albellus) dančiasnapių, tilvikinių paukščių, jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Nemuno deltos regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko Sausgalvių botaninį-zoologinį draustinį, rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinio prioriteto zonas

 

 

 

45.

Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio

Alytaus r.,

Birštono

LTPRIB006

mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (16 priedas)

 

 

 

46.

Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių

Birštono,

Prienų r.

LTPRIB005

upinės žuvėdros (Sterna hirundo), mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (17 priedas)

 

 

 

47.

Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiš-kio

Jurbarko r.,

Šakių r.

LTJURB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (18 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 – 580 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 70 % (400 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 35 % (200 ha).

48.

Nemuno slėnio pievos ties Viešvile

Jurbarko r.

LTTAUB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (19 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 – 540 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 70 % (380 ha).

A122.3 – ne mažiau kaip 40 % (210 ha).

49.

Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų

Jurbarko r.,

Kauno r.,

Šakių r.

LTKAUB001

mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (20 priedas)

 

 

 

50.

Nevėžio upės slėnis

Kauno r.

LTKAUB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (21 priedas).

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 – 680 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (340 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 30 % (200 ha).

51.

Niedaus ir Veisiejų ežerai

Lazdijų r.

LTLAZB001

upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Niedaus ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

52.

Novaraistis

Kauno r.,

Kazlų Rūdos,

Šakių r.

LTSAKB001

upinės žuvėdros (Sterna hirundo); migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Novaraisčio ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

 

 

 

53.

Pabradės smiltpievės

Švenčionių r.

LTSVEB009

Dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Pabradės atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų planų patvirtinimo“. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, paukščių veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai pateikiami 34 priede.

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 dirvoninio kalviuko poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A255

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A255.1:

a) ne mažiau kaip 170 ha;

b) ne mažiau kaip 130 ha

54.

Padauguvos miškas

Kauno r.

LTKAUB005

Baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Padauguvos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 baltnugario genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A239.1 – ne mažiau kaip

5610 ha;

A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (1120 ha);

A239.3 – ne mažiau kaip 5% (280 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A241.1 – ne mažiau kaip

5610 ha;

A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (1120 ha);

A241. 3 – ne mažiau kaip 5% (280 ha).

55.

Pertako miškas

Lazdijų r.

LTLAZB003

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Pertako miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl Pertako miško biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

56.

Plinkšių miškas

Mažeikių r.,

Telšių r.

LTMAZB001

vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos (Picus canus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Plinkšių miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

57.

Praviršulio tyrelis

Radviliškio r., Raseinių r.

LTRADB003

tetervinai (Tetrao tetrix), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Praviršulio tyrelio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

 

 

 

58.

Pušnies, Ružo ir Apvardų šlapžemių kompleksas

Ignalinos r.

LTIGNB005

švygždos (Porzana porzana)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (22 priedas)

 

 

 

59.

Reiskių tyro pelkė

Klaipėdos r., Kretingos r., Plungės r.

LTPLUB002

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Reiskių tyro telmologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

 

 

 

60.

Rūdninkų giria

Šalčininkų r., Varėnos r.

LTSALB002

vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), juodosios meletos (Dryocopus martius), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Rūdninkų girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

61.

Sartų regioninis parkas

Rokiškio r., Zarasų r.

LTZARB005

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), plovinės vištelės (Zapornia parva), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (33 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 vakarinio vapsvaėdžio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A072.1 – ne mažiau kaip 11210 ha.

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 plovinės vištelės poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A892

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A892.1 – ne mažiau kaip

200 ha.

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 7 žvirblinės pelėdos poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

 

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A217.1 – ne mažiau kaip

4190 ha;

A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (830 ha);

A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (200 ha).

 

 

 

 

 

 

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A241.1 – ne mažiau kaip

4190 ha;

A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (830 ha);

A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (200 ha).

62.

Sausgalvių pievos

Šilutės r.

LTSLUB003

stulgiai (Gallinago media), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Nemuno deltos regioninio parko Sausgalvių botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

63.

Senrusnės ir Sennemunės ežerai

Pagėgių

LTSLUB002

griežlės (Crex crex), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), baltaskruostės žuvėdros (Chlidonias hybridus); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupų vieta, taip pat baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) ir plėšriųjų paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Senosios Rusnės ornitologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

 

 

 

64.

Smalvos šlapžemių kompleksas

Zarasų r.

LTZARB002

juodosios žuvėdros (Chlidonias niger)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Smalvos hidrografinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

 

 

 

65.

Sulinkių durpynas

Radviliškio r.

LTRADB004

migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Sulinkių ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ ir Sulinkių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“

 

 

 

66.

Svencelės pievos

Klaipėdos r.,

Šilutės r.

LTKLAB009

meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (23 priedas)

 

 

 

67.

Svylos upės slėnis

Ignalinos r.

LTSVEB001

griežlės (Crex crex), stulgiai (Gallinago media)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Svylos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

68.

Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai

Rokiškio r.

LTROKB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (24 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 40 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 –

1260 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (630 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (310 ha).

69.

Šešuvies ir Jūros upių slėniai

Pagėgių,

Tauragės r.

LTTAUB001

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (25 priedas)

 

 

 

70.

šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis

Ignalinos r.,

Zarasų r.

LTZARB004

juodakakliai narai (Gavia arctica), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (26 priedas)

 

 

 

71.

Šimonių giria

Anykščių r., Kupiškio r.

LTANYB001

juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), juodosios meletos (Dryocopus martius), ligutės (Lullula arborea)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Šimonių girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

72.

Širvintos upės slėnis

Vilkaviš-

kio r.

LTVLKB001

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (27 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –  šios specifikacijos:

A122.1 – 420 ha;

A122.2 – ne mažiau kaip 75 % (310 ha);

A122.3 – ne mažiau kaip 50 % (210 ha).

73.

Taujėnų–Užulėnio miškai

Panevėžio r., Ukmergės r.

LTUKMB001

juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), gervės (Grus grus), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

74.

Tyrulių pelkė

Radviliškio r., Šiaulių r.

LTRADB005

didieji baubliai (Botaurus stellaris), švygždos (Porzana porzana); migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

 

 

 

75.

Tyrų pelkė

Klaipėdos r.

LTKLAB002

juodkrūčiai bėgikai (Calidris alpina), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (28 priedas)

 

 

 

76.

Vainuto miškai

Šilalės r.,

Šilutės r.

LTSLUB004

juodieji gandrai (Ciconia nigra),  vapsvaėdžiai (Pernis apivorus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vainuto miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-724 „Dėl Vainuto miškų biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

77.

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis

Ignalinos r., Švenčionių r., Utenos r.

LTIGNB003

juodieji pesliai (Milvus migrans), žuvininkai (Pandion haliaetus), griežlės (Crex crex), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), lututės (Aegolius funereus), žalvarniai (Coracias garrulus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (29 priedas). Nurodytoje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis nelaikomos šio parko rekreacinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcinės zonos

 

 

 

78.

Vasaknų tvenkiniai

Zarasų r.

LTZARB001

mažieji kirai (Larus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vasaknų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

79.

Ventos upės slėnis

Akmenės r., Mažeikių r.,

Šiaulių r.

LTAKMB002

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (30 priedas)

 

 

 

80.

Visbarų žuvininkystės tvenkiniai

Tauragės r.

LTTAUB003

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Visbarų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-170 „Dėl Visbarų biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

 

 

 

81.

Žalioji giria

Kupiškio r., Panevėžio r.

LTPANB001

juodieji gandrai (Ciconia nigra), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žaliosios girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

 

 

 

82.

Žemaitijos nacionalinis parkas

Plungės r.,

Skuodo r.

LTPLUB001

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), jerubės (Bonasa bonasia), griežlės (Crex crex)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žemaitijos nacionalinio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“  išskyrus šio parko urbanistinius draustinius ir rekreacinio prioriteto funkcinę zoną

 

 

 

83.

Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės

Alytaus r.,

Lazdijų r., Marijampolės

LTALYB003

didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), griežlės (Crex crex), tetervinai (Tetrao tetrix), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), gervės (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), (vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), mėlyngurklės (Luscinia svecica), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola); migruojančių gervių (Grus grus), baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 977  „Dėl Žuvinto biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo““

 

 

 

84.

Klaipėdos–Ventspilio plynaukštė

LTPALB002

žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Klaipėdos–Ventspilio plynaukštės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-333 „Dėl Sambijos plynaukštės ir Klaipėdos–Ventspilio plynaukštės biosferos poligonų įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo

 

 

 

85.

Nemuno salos ties Lipliūnais

Druskininkų

LTDRUB001

mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (32 priedas)

 

 

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. D1-461

redakcija)

 

Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijŲ SĄRAŠAS

 

 

Nr.

Rūšis

Kodas

Kriterijus

Matavimo vnt.

Tikslinė vertė

Papildoma informacija

1.

Vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus)

A072

 

 

 

 

1.1

 

A072.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis, nes rūšis peri miško buveinėse, maitinasi įvairiose atvirose ir neatvirose buveinėse, esančiose kelių km atstumu nuo lizdų.

1.2

 

A072.2

Veisimosi vietų apsauga

Saugomų lizdaviečių skaičius

Pagal aktualius duomenis

Aplink žinomus vapsvaėdžio lizdus, kurie yra aktualūs Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai kirtimai.

1.3

 

A072.3

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidų naudojimas nefiksuojamas

Teritorijoje nenaudojami pesticidai (išskyrus masinių kenkėjų išplitimo rizikos atvejus).

1.4

 

A072.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Gegužės 1–rugpjūčio 31 d.

Aplink vapsvaėdžio lizdavietes 300 m atstumu nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai (išskyrus sanitarinius1) visu ramybės periodu (gegužės 1–rugpjūčio 31 d.).

Likusioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (toliau – PAST) nuo liepos 15 d. galimi kirtimai, jei prieš 2 savaites iki darbų pradžios saugomų teritorijų specialistas įvertina ir nustato, kad 300 m atstumu nėra vapsvaėdžio lizdavietės.

1.5

 

A072.5

Papildoma apsauga “Natura 2000” teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas nuo miško ribos

2 km

Besiveisiantys vakariniai vapsvaėdžiai naudoja dideles, iki kelių kilometrų aplink lizdavietes esančias buveines. Natura 2000teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 2 km atstumu nuo miško ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir/ar blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui.

2.

Jerubė (Bonasa bonasia)

A104

 

 

 

 

2.1

 

A104.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Jerubė veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

2.2

 

A104.2

Buveinių struktūra

%

Ne mažiau kaip 20

Mišrūs medynai, kurių sudėtyje yra beržas ir eglė (ne mažiau kaip po 2 dalis), sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

2.3

 

A104.3

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidų naudojimas nefiksuojamas

Teritorijoje nenaudojami pesticidai (išskyrus masinių kenkėjų išplitimo rizikos atvejus).

2.4

 

A104.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

3.

Gervė (Grus grus)

A127

 

 

 

 

3.1

 

A127.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis.

3.2

 

A127.2

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nefiksuojamas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė, saugomos perspektyvios bebravietės.

3.3

 

A127.3

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

4.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum)

A217

 

 

 

 

4.1

 

A217.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Žvirblinės pelėdos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

4.2

 

A217.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

4.3

 

A217.3

Brandžių eglynų ir/ar medynų su egle dalis

%

Ne mažiau kaip 5

Brandūs (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) eglynai ir/ar mišrūs medynai su egle (ne mažiau 2 dalys) sudaro ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

4.4

 

A217.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis).

4.5

 

A217.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

5.

Juodoji meleta (Dryocopus martius)

A236

 

 

 

 

5.1

 

A236.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Juodosios meletos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

5.2

 

A236.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

5.3

 

A236.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius1), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

5.4

 

A236.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant biogrupių formavimui prie skruzdėlynų).

5.5

 

A236.5

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau nei 20 m3/ha. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

5.6

 

A236.6

Ramybės laikotarpis

 

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

6.

Vidutinis genys (Leiopicus medius)

A868

 

 

 

 

6.1

 

A868.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Vidutiniai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinese; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

6.2

 

A868.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

6.3

 

A868.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius1), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

6.4

 

A868.4

Ąžuolo medynų plotas

ha

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas paprastųjų ąžuolų medynų (kur vyraujanti medžių rūšis – ąžuolas) plotas.

6.5

 

A868.5

Mišrūs su ąžuolais medynai

ha

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas medynų su ąžuolu plotas.

30% nuo visų pagrindinių kirtimų vykdomi atrankiniu būdu, formuojant įvairiaamžius mišrius su ąžuolais medynus.

6.6

 

A868.6

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 vnt. buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių. Seniausi (nežinant amžiaus – storiausi) ąžuolai turi sudaryti:

-    medynuose, kur vyrauja ąžuolas, – ne mažiau kaip 50 % visų paliekamų medžių;

-    mišriuose medynuose su ąžuolu ne mažiau kaip 35% visų paliekamų medžių.

Paliekamus medžius rekomenduojama formuoti biogrupėmis su drebulėmis, juodalksniai ir kitais lapuočių medžiais.

6.7

 

A868.7

Negyva mediena

m3/ha

 

 

Ne mažiau kaip 20

 

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Paliekami visi stambūs negyvi ąžuolai.

Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

6.8

 

A868.8

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

7.

Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos)

A239

 

 

 

 

7.1

 

A239.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Baltnugariai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

7.2

 

A239.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

7.3

 

A239.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius1), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

7.4

 

A239.4

Pagrindinių kirtimų forma

%

Ne mažiau kaip 30 % pagrindinių kirtimų

30% visų pagrindinių kirtimų vykdomi atrankiniu būdu, formuojant įvairiaamžius mišrius lapuočių medynus.

7.5

 

A239.5

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant lapuočiams).

7.6

 

A239.6

Negyva mediena

m3/ha

 

 

Ne mažiau kaip 20

 

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

7.7

 

A239.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

 

8.

Tripirštis genys (Picoides tridactylus)

A241

 

 

 

 

8.1

 

A241.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Tripirščiai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

8.2

 

A241.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

8.3

 

A241.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius1), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

8.4

 

A241.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant eglėms ir juodalksniams).

8.5

 

A241.5

Negyva mediena

m3/ha

 

 

 

Ne mažiau kaip 20

 

Medynuose su egle ar juodalksniu nešalinama negyva mediena jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha.

Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

8.6

 

A241.6

Apdegusi mediena

% gaisravietėse

Ne mažiau kaip 50% apdegusių medžių

Gaisro paveiktuose pribręstančiuose ir vyresniuose medynuose paliekama ne mažiau kaip 50% apdegusių medžių (išskyrus medžių liemenų pavojingų kenkėjų šviežiai apniktas egles).

8.7

 

A241.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1 d. – birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą ir sanitarinius kirtimus1.

9.

Pievinė lingė (Circus pygargus)

A084

 

 

 

 

9.1.

 

A084.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos atviras kraštovaizdis, apimantis atviras pelkes, įvairaus tipo, naudojimo pievas ir laukus. Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 1 % per 10 metų.

9.2.

 

A084.2

Aukšta žolinė augmenija žemės ūkyje

%

Ne mažiau kaip 1

Teritorijoje pasiskirstę aukštos (≥1 m) žolinės augmenijos fragmentai (vieno plotas ne mažesnis kaip 5 a) atviruose žemės ūkio plotuose sudaro ne mažiau kaip 1 %.

9.3.

 

A084.3

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

9.4.

 

A084.4

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Nenaudojami pesticidai

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse (atvirose pelkėse, įvairaus tipo, naudojimo pievose ir laukuose) nenaudojami pesticidai.

9.5.

 

A084.5

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

 

9.6.

 

A084.6

Medžiojamų ir kitų žalą darančių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų natūralių priešų (šernai, lapės) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

10.

Plovinė vištelė (Zapornia parva)

A892

 

 

 

 

10.1.

 

A892.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima helofitų zonas vandens telkiniuose (ežerus, tvenkinius, upes, kanalus, bebravietes) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

10.2.

 

A892.2

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

10.3.

 

A892.3

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

 

11.

Griežlė (Crex crex)

A122

 

 

 

 

11.1.

 

A122.1

Atviro kraštovaizdžio dalis teritorijoje

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus apgyvendintas teritorijas). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.

11.2.

 

A122.2

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

%

Ne mažiau kaip 50

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos daugiametes pievas ir ganyklas, atviras žemapelkes. Apskaičiuojama kaip dalis nuo atviro kraštovaizdžio. Jei trūksta ploto, skatinama atkurti griežlės buveines.

11.3.

 

A122.3

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių tvarkymas

%

Ne mažiau kaip 25

Tvarkomų buveinių dalis skaičiuojama nuo atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių ploto (išskyrus apgyvendintas teritorijas) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Ši buveinių dalis tvarkoma:

- šienaujant po birželio 20 d.;

- parenkant šienavimo būdą, kuris leistų paukščiams pasitraukti (nešienaujama iš pakraščių į centrą);

- ekstensyviai ganant (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys/ha).

11.4.

 

A122.4

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

11.5.

 

A122.5

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidai nenaudojami

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse nenaudojami pesticidai.

11.6.

 

A122.6

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

 

12.

Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)

A255

 

 

 

 

12.1

 

A255.1

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

 

 

ha

Plotas nemažėja

 

 

Paukščiams veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas apima:

a) paukščių apsaugai svarbiose teritorijose esantys EB svarbos natūralių buveinių tipų plotai (nesusivėrusios žemyninės smiltpieves, karbonatinių smėlynų pievos, pajūrio smėlynų tyruliai, visos kopų buveinės, viržynai) (pažymima žemėlapyje);

b) kiti lengvo ir skurdaus dirvožemio (smėlio, žvyro ir pan.) plotai, kurie neapaugę mišku ir su neištisine žolinės augalijos danga. Šie plotai nekartografuojami, jų vieta gali kisti bėgant metams.  

Blogos būklės buveinėmis laikomos, kuriose:

-       pavieniai krūmai, medžiai sudaro daugiau kaip 5 proc.;

-       didesni ištisiniai atviro grunto plotai be žolinės augmenijos užima daugiau kaip1 ha.

12.2

 

A255.2

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidai nenaudojami

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse, esančiose žemės ūkio plotuose, pesticidai nenaudojami.

12.3

 

A255.3

Medžiojamųjų ir kitų žalą darančių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

1 - Žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių sanitariniai kirtimai vykdomi, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Sanitariniai kirtimai  visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, vykdomi pagal Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“, ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus

 

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

Priedas 31 Blinstrubiskio miskas A3 Landscape

Papildyta priedu:

Nr. D1-707, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-16, i. k. 2014-12373

 

Priedas 32 Nemuno sala ties Lipliunais

Papildyta priedu:

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

 

Priedas 33 Sartų reg. parkas

Papildyta priedu:

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

 

Priedas 34 Pabrades smiltpieves

Papildyta priedu:

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-707, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-16, i. k. 2014-12373

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-530, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-10, i. k. 2015-11232

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-461, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-10, i. k. 2021-17285

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo