DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 99:2007 „GYDYTOJAS ONKOLOGAS RADIOTERAPEUTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-378

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-212

redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 96:2021

GYDYTOJAS endokrinologas

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 96:2021 „Gydytojas endokrinologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo endokrinologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams endokrinologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas endokrinologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją

3.2. Gydytojo endokrinologo praktika – gydytojo endokrinologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir Lietuvos medicinos normoje bei kituose jo praktiką reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų ir sveikatos sutrikimų bei jų komplikacijų profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir sergančiųjų mokymą.

3.3. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo endokrinologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir endokrinologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo endokrinologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo endokrinologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas endokrinologas verčiasi gydytojo endokrinologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti endokrinologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas endokrinologas.

7. Gydytojas endokrinologas Lietuvos medicinos normos 6 punkte nurodytose asmens sveikatos priežiūros įstaigose endokrinologijos paslaugas teikia suaugusiems pacientams.

8. Gydytojas endokrinologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas endokrinologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

10. Gydytojas endokrinologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo endokrinologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. pagal kompetenciją konsultuoti suaugusius pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. nukreipti pacientus konsultuoti kitiems sveikatos priežiūros specialistams diagnozės ir gydymo taktikos patikslinimui;

10.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

10.8. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

11. Gydytojas endokrinologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

12. Gydytojas endokrinologas privalo:

12.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

12.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

12.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

12.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

12.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

12.6. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

12.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

12.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12.9. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

12.10. tvarkyti gydytojo endokrinologo praktikos dokumentus;

12.11. paaiškinti gydytojo endokrinologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

12.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

12.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

12.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

12.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

12.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

13. Gydytojo endokrinologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

14. Gydytojas endokrinologas turi žinoti:

14.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

14.2. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

14.3. medicinos statistikos pagrindus;

14.4. sveikatos draudimo pagrindus;

14.5. sveikatos teisės pagrindus;

14.6. asmens duomenų apsaugos principus;

14.7. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

14.8. mokslinių tyrimų organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo principus.

15. Gydytojas endokrinologas turi išmanyti:

15.1. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

15.2. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

15.3. žmogaus endokrininių liaukų anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktikos principus;

15.4. endokrininėms, mitybos ir medžiagų apykaitos ligoms gydyti taikomų įvairių diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

15.5. endokrinologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus;

15.6. skiriamų vaistinių preparatų klinikinę farmakologiją (veikimą, šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas);

15.7. endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis sergančiųjų suaugusiųjų medicininės reabilitacijos principus.

16. Gydytojas endokrinologas turi gebėti:

16.1. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę;

16.2. atlikti bendrąjį ir ligai specifinį klinikinį ištyrimą;

16.3. atlikti diagnostinius tyrimus ir interpretuoti šių tyrimų rezultatus:

16.3.1. skydliaukės, prieskydinių liaukų ir sritinių limfmazgių ultragarsinį tyrimą;

16.3.2. skydliaukės aspiracinę punkciją ir biopsiją plona adata;

16.4. paskirti ir kliniškai interpretuoti tyrimų rezultatus, priimant sprendimus dėl diagnostikos ir (ar) gydymo:

16.4.1. laboratorinių kraujo tyrimų;

16.4.2. endokrininių liaukų radiologo atliekamų ultragarsinių tyrimų;

16.4.3. endokrininių liaukų ir kaklo sritinių limfmazgių biopsinės medžiagos citologinių ir histologinių tyrimų;

16.4.4. radiologinių ir branduolinės medicinos tyrimų.

16.5. vertinti gydymo efektyvumą, atsižvelgiant į klinikinių, laboratorinių, radiologinių bei patologinių tyrimų rezultatų dinaminius pokyčius;

16.6. suteikti neatidėliotiną pagalbą endokrininių ligų ūmių būklių atvejais;

16.7. konsultuoti ir teikti rekomendacijas kontracepcijos, vaisingumo, mitybos, artimųjų, sergančių cukriniu diabetu, priežiūros ir kitais endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų ir sveikatos sutrikimų klausimais, kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (toliau – TLK-10-AM), Z30, Z30.9, Z86.3, Z13.86, Z70, Z13.2, Z31.6, Z71.3, Z71.8, Z83.3, Z83.4.

16.8. skirti ortopedinę avalynę pacientams, kai yra pėdos deformacija dėl cukrinio diabeto daugybinių komplikacijų.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-963, 2023-09-11, paskelbta TAR 2023-09-11, i. k. 2023-17939

17. Gydytojas endokrinologas, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto arba Vilniaus universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, turi gebėti atlikti kitų endokrininių liaukų ultragarsinį tyrimą ir aspiracinę punkciją.

18. Gydytojas endokrinologas turi gebėti įtarti šias ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM) ir skirti tyrimus bei siųsti pacientą pas atitinkamos profesinės kvalifikacijos specialistą diagnozės patikslinimui:

18.1. endokrininių liaukų piktybinius navikus:

18.1.1. kasos endokrininės dalies piktybinį naviką, C25.4;

18.1.2. skydliaukės piktybinį naviką, C73;

18.1.3. antinksčio piktybinį naviką, C74;

18.1.4. prieskydinės liaukos piktybinį naviką, C75.0;

18.1.5. hipofizės piktybinį naviką, C75.1;

18.1.6. kraniofaringinio latako piktybinį naviką, C75.2;

18.1.7. vidaus sekrecijos liaukų piktybinį naviką, nepatikslintą C75.9.

18.2. endokrininių liaukų gerybinius navikus:

18.2.1. kasos endokrininės dalies gerybinį naviką, D13.7;

18.2.2. skydliaukės gerybinį naviką, D34;

18.2.3. antinksčio gerybinį naviką, D 35.0;

18.2.4. prieskydinės liaukos gerybinį naviką, D35.1;

18.2.5. hipofizės gerybinį naviką, D35.2;

18.2.6. kraniofaringinio latako gerybinį naviką, D35.3;

18.2.7. kelių liaukų gerybinį naviką, D35.8;

18.2.8. vidaus sekrecijos liaukos gerybinį naviką, nepatikslintą, D35.9.

18.3. nežinomos eigos navikus:

18.3.1. skydliaukės neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.0;

18.3.2. antinksčio neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.1;

18.3.3. prieskydinės liaukos neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.2;

18.3.4. hipofizės neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.3;

18.3.5. kraniofaringinio latako neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.4;

18.3.6. kelių liaukų neaiškios ar nežinomos eigos naviką, D44.8;

18.3.7. vidaus sekrecijos liaukos neaiškios ar nežinomos eigos naviką, nepatikslintą, D44.9.

18.4. su cukriniu diabetu susijusias komplikacijas:

18.4.1. galūnių arterijų aterosklerozę, I70.2;

18.4.2. kitas periferinių kraujagyslių ligas, I73;

18.4.3. periferinių kraujagyslių ligą, nepatikslintą (protarpinis šlubavimas), I73.9;

18.4.4. celiakinę ligą, K90.0;

18.4.5. ūminį inkstų nepakankamumą, N17;

18.4.6. lėtinį inkstų nepakankamumą, N18;

18.4.7. gangreną, neklasifikuojamą kitus, R02;

18.5. kitas ligas ir sveikatos sutrikimus:

18.5.1. antinksčių tuberkuliozę, A18.7;

18.5.2. akipločio defektus, H53.4;

18.5.3. kitas patikslintas kepenų uždegimines ligas, K75.8;

18.5.4. kepenų suriebėjimą, neklasifikuojamą kitur, K76.0;

18.5.5. židininį nuplikimą (Alopecia areata), L63;

18.5.6. hipertrichozę (padidėjusį plaukuotumą), L68;

18.5.7. spuogus (Acne), L70;

18.5.8. vitiligo ligą (baltmę), L80;

18.5.9. lipoidinę nekrobiozę, neklasifikuojamą kitur, L92.1;

18.5.10. įgytas rankų ir kojų pirštų deformacijas, M20;

18.5.11. inkstinį necukrinį diabetą, N25.1;

18.5.12. krūties hipertrofiją (ginekomastiją), N62;

18.5.13. izoliuotą proteinuriją, R80;

19. Gydytojas endokrinologas turi gebėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM):

19.1. skydliaukės funkcijos sutrikimus ir jų komplikacijas:

19.1.1. skydliaukės ir kitus sutrikimus dėl jodo trūkumo, E01;

19.1.2. subklinikinę jodo trūkumo hipotirozę, E02;

19.1.3. kitą hipotirozę, E03;

19.1.4. kitą netoksinę strumą (gūžį), E04;

19.1.5. tirotoksikozę (hipertirozę), E05;

19.1.6. tiroiditą, E06;

19.1.7. kitus skydliaukės funkcijos sutrikimus, E07;

19.1.8. egzoftalmą dėl distirozės, H06.2;

19.1.9. tiroiditą po gimdymo, O90.5;

19.1.10. nenormalius skydliaukės funkcijos tyrimo duomenis, R94.6;

19.2. angliavandenių apykaitos ligas ir sutrikimus bei su jais susijusias komplikacijas:

19.2.1. tarpinę hiperglikemiją, E09;

19.2.2. cukrinį diabetą E10, E11, E13, E14;

19.2.3. nediabetinę hipoglikeminę komą, E15;

19.2.4. kitus kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimus, E16;

19.2.5. kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus, E74;

19.2.6. kraujo tūrio sumažėjimą (dehidrataciją, hipovolemiją), E86;

19.2.7. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus, E87;

19.2.8. hipoinsulinemiją, išsivysčiusią po procedūros, E89.1;

19.2.9. galūnių arterijų aterosklerozė su išopėjimu, I70.23;

19.2.10. galūnės odos abscesą (pūlinį), furunkulą (šunvotę) ir karbunkulą (piktvotę) L02.4;

19.2.11. spaudimo sukeltą sužalojimą (opą), L89;

19.2.12. kojos opą, neklasifikuojamą kitur, L97;

19.2.13. lėtinę odos opą, neklasifikuojamą kitur, L98.4.

19.2.14. cukrinį diabetą nėštumo laikotarpiu, O24;

19.2.15. padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, R73.

19.2.16. glikozuriją, R81;

19.2.17. acetonuriją, R82.4;

19.3. paraskydinių liaukų, kalcio, fosforo apykaitos bei kaulinio audinio ligas:

19.3.1. hipoparatirozę, E20;

19.3.2. hiperparatirozę ir kitus prieskydinių liaukų sutrikimus, E21;

19.3.3. vitamino D trūkumą, E55;

19.3.4. kalcio trūkumą dėl mitybos sutrikimų, E58;

19.3.5. vitamino D hipervitaminozę, E67.3;

19.3.6. magnio apykaitos sutrikimus, E83.4;

19.3.7. kalcio metabolizmo sutrikimus, E83.5;

19.3.8. kitus mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus, E83.8;

19.3.9. hipoparatirozę, išsivysčiusią po procedūros, E89.2

19.3.10. osteoporozę su patologiniu lūžiu, M80;

19.3.11. osteoporozę be patologinio lūžio, M81;

19.3.12. osteoporozę sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, M82;

19.3.13. suaugusių osteomaliaciją, M83;

19.3.14. kitus pakitimus dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos (inkstinės kilmės antrinį hiperparatiroidizmą), N25.8;

19.4. hipofizės ir pogumburio ligas:

19.4.1. hipofizės hiperfunkciją, E22;

19.4.2. hipofizės hipofunkciją ir kitus funkcijos sutrikimus, E23;

19.4.3. Kušingo (Cushing) sindromą E24;

19.4.4. hipopituitarizmą, išsivysčiusį po procedūros, E89.3;

19.4.5. galaktorėją, nesusijusią su gimdymu, N64.3;

19.4.6. Preiderio-Vilio (Prader-Willi) sindromas Q87.14;

19.5. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimus:

19.5.1. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimus, E25;

19.5.2. kiaušidžių disfunkciją, E28;

19.5.3. sėklidžių disfunkciją, E29;

19.5.4. lytinio brendimo sutrikimus, neklasifikuojamus kitur, E30;

19.5.5. kiaušidžių funkcijos nepakankamumą, išsivysčiusį po procedūros, E89.4;

19.5.6. sėklidžių funkcijos nepakankamumas, išsivystęs po procedūros E89.5;

19.5.7. vyro nevaisingumą, N46;

19.5.8. mėnesinių nebuvimą, negausias ir retas mėnesines, N91;

19.5.9. gausias, dažnas ir nereguliarias mėnesines, N92;

19.5.10. menopauzinius ir kitus perimenopauzinius sutrikimus, N95;

19.5.11. moters nevaisingumą dėl anovuliacijos, N97.0;

19.5.12. kitos prigimties moters nevaisingumą, N97.8;

19.5.13. moters nevaisingumą, nepatikslintą, N97.9;

19.5.14. Ternerio (Turner) sindromą, Q96;

19.5.15. kitas vyriškosios lytinės chromosomos aberacijas, neklasifikuojamas kitur, Q98;

19.6. antinksčių funkcijos sutrikimus:

19.6.1. hiperaldosteronizmą, E26;

19.6.2. kitus antinksčių funkcijos sutrikimus, E27;

19.6.3. vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, E35;

19.6.4. antinksčių žievės (šerdinės dalies) funkcijos nepakankamumą, išsivysčiusį po procedūros, E89.6;

19.6.5. pirminę (esencialinę) hipertenziją, I10;

19.6.6. hipertenzinę širdies ligą, I11;

19.6.7. hipertenziją, kurią sukelia endokrininiai sutrikimai, I15.2;

19.7. poliglandulinę disfunkciją ir kitus vidaus sekrecijos liaukų sutrikimus, nepriskirtus kitur:

19.7.1. poliglandulinę disfunkciją, E31;

19.7.2. kitus vidaus sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimus, E34;

19.7.3. vidaus sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, E35.8;

19.7.4. kitus vidaus sekrecijos ir medžiagų apykaitos sutrikimus, išsivysčiusius po procedūros, E89.8;

19.7.5. polineuropatiją sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis, G63.3;

19.7.6. androgeninį nuplikimą, L64;

19.7.7. hipertrichozę (padidėjusį plaukuotumą), L68;

19.7.8. hiperhidrozę, R61;

19.7.9. nenormalius kitų endokrininių liaukų funkcijos tyrimo duomenis, R94.7;

19.8. būkles dėl mitybos nepakankamumo ir medžiagų stoką dėl mitybos nepakankamumo:

19.8.1. kitų patikslintų B grupės vitaminų stoką, E53.8;

19.8.2. kitų vitaminų stoką, E56;

19.8.3. kitų maistinių medžiagų stoką, E61;

19.8.4. kitų maistinių medžiagų stoką dėl mitybos nepakankamumo, E63;

19.8.5. malabsorbciją dėl netoleravimo, neklasifikuojamą kitur, K90.4;

19.9. nutukimą ir su juo susijusias ligas:

19.9.1. nutukimą ir kitą maisto medžiagų perteklių, E65–68;

19.9.2. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas, E78;

19.9.3. hiperurikemiją be uždegiminio artrito ir uratų kristalų susikaupimo sąnariuose požymių, E79.0;

19.9.4. lipodistrofiją, neklasifikuojamą kitur, E88.1;

19.9.5. lėtinę išeminę širdies ligą, I25;

19.9.6. podagrą, M10.

__________________________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-212, 2021-02-03, paskelbta TAR 2021-02-05, i. k. 2021-02363

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-378 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo pakeitimo

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Įsakymas

Nr. V-963, 2023-09-11, paskelbta TAR 2023-09-11, i. k. 2023-17939

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-378 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 96:2021 „Gydytojas endokrinologas“ patvirtinimo“ pakeitimo