Suvestinė redakcija nuo 2020-04-08 iki 2020-04-30

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18981

 

Nauja redakcija nuo 2017-03-03:

Nr. 1-59, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-02, i. k. 2017-03530

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO

PLANO IR 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO

APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. gruodžio 2 d. Nr. 1-298

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014– 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

 

 

 

Energetikos ministras                                                                                           Rokas Masiulis

 

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014-11-28 raštu Nr. ((24.41)-5K-1425625)-6K-1409273

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-59 redakcija)

 

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

 

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-V-108 PRIEMONĖ „DIDELIO EFEKTYVUMO KOGENERACIJOS SKATINIMAS VILNIAUS MIESTE“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – Veiksmų programa), 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo plėtra efektyviai šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėje elektrinėje Vilniuje.

1.4. Galimas pareiškėjas – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

1.5. Galimas partneris – „Lietuvos energija“, UAB.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimo projektai, kurie finansuojami pagal Veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo 05.2.1-APVA-V-022 priemonę „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“.

Tokiu atveju, kai pagal sudarytas viešųjų pirkimų sutartis patiriamos dviejų skirtingų priemonių projektų išlaidos, jos finansuojamos proporcingai (pro rata) taip, kaip numatyta projektų finansavimo sąlygų aprašuose.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

228

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

310 000

P.N.107

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

0

158

P.N.108

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“

MW

0

70

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

91 000 000

0

23 000 000

0

0

0

23 000 000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

91 000 000

0

23 000 000

0

0

0

23 000 000

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

 

ANTRASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-109 PRIEMONĖ „BIOKURO PANAUDOJIMO

SKATINIMAS ŠILUMOS ENERGIJAI GAMINTI“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių (iki 10 MW šiluminės galios) įrengimas rekonstruojamose ar naujai statomose katilinėse, pakeičiant iškastinį kurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai, eksploatuojantys iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

70

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

61 023

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais                

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

10 754 597

0

4 607 310

0

0

0

4 607 310

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

10 754 597

0

4 607 310

0

0

0

4 607 310

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

TREČIASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-110 PRIEMONĖ „NEDIDELĖS GALIOS BIOKURO

KOGENERACIJOS SKATINIMAS“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: naujų didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginių įrengimas, esamų kogeneracijos įrenginių atnaujinimas, esamų šiluminės energijos gamybos įrenginių keitimas kogeneracijos įrenginiais centralizuoto šilumos teikimo sistemose (neviršijant 5 MW elektrinės galios ir visas nominalus šiluminis našumas nuo 1 MW iki 20 MW).

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir (potencialūs) nepriklausomi šilumos gamintojai.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

18

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

14 082

P.N.108

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“

MW

0

4

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais               

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8 437 245

0

3 500 000

0

0

0

3 500 000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

8 437 245

0

3 500 000

0

0

0

3 500 000

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

04.3.1-FM-F-105 PRIEMONĖ Energijos vartojimo efektyvumo

didinimas viešojoje infrastruktūroje

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą;

1.3.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi naudos gavėjai:

1.4.1. energijos taupymo paslaugų teikėjai;

1.4.2. savivaldybės ir (arba) savivaldybių įmonės;

1.4.3. valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai, išskyrus valstybės įmones, ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Finansinių priemonių įgyvendinimas.

 

3.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

4.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Jei pagal priemonę finansuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, finansavimas teikiamas Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Energinio efektyvumo didinimo programa), nurodytoms viešųjų pastatų atnaujinimo veiksmams (priemonėms).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

 

5.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1 948

1 680

P.S.436

„Modernizuotas šviestuvų skaičius

Šviestuvai

0

16 400

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

10 400

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/per metus

0

32 258 065

TAR pastaba. Lentelės 2 pastraipa įsigalioja 2019 m. gruodžio 20 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

6. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais               

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

76 025 255

0

19 166 031

0

0

0

19 166 031

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3 620 250

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

79 645 505

0

19 166 031

0

0

0

19 166 031

 

PENKTASIS SKIRSNIS

04.3.1-VIPA-V-101 PRIEMONĖ „VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE

PRIKLAUSANČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi pareiškėjai: valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones) ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Grąžinamoji subsidija.

2.2. Grįžusios lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslams siekti.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Pagal priemonę finansavimas teikiamas Energinio efektyvumo didinimo programoje nurodytiems viešųjų pastatų atnaujinimo veiksmams (priemonėms).

Pagal 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, siekiant ją atskirti nuo 04.3.1-FM-F-105 priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, bus finansuojami energinio efektyvumo didinimo projektai pastatams, kurie pagal Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas priskirtini saugomiems objektams ir jiems taikomas specialus režimas apsaugai užtikrinti arba kuriuose pagal kitus teisės aktus energijos taupymo paslaugų teikimo įmonės negali užtikrinti paslaugų teikimo.

Pagal priemonę taip pat bus finansuojami į Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu tvirtinamus tinkamų atnaujinti pastatų sąrašus įtrauktų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai, dėl kurių buvo kreiptasi, bet kuriems nebuvo skirtas finansavimas pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1948

1 680

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/per metus

0

6 406 735

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

648

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-20, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-12, i. k. 2020-03069

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

4 369 152

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

4 369 152

0

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

Nr. 1-20, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-12, i. k. 2020-03069

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

04.3.2-LVPA-K-102 PRIEMONĖ ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ

MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.2. konkretaus uždavinio „Padidinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje ir namų ūkiuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant šilumos tiekimo patikimumą ir  mažinant šilumos nuostolius;

1.3.2. šilumos tiekimo tinklų plėtra.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.318

„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“

tūkst. tne

123

111

P.S.318

„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“

asmenys

160 000

930 000

P.S.319

„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

150

1 000

P.N.101

„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

0

8

P.N.102

 

„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose šilumos tiekimo tinkluose“

MWh

 

17 000

138 000

 

P.N.109

 

„Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungti nauji šilumos vartotojai“

skaičius

0

500

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

91 455 036

0

91 455 036

0

0

0

91 455 036

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

5 000 000

0

5 000 000

0

0

0

5 000 000

3. Iš viso

96 455 036

0

96 455 036

0

0

0

96 455 036

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

04.4.1-LVPA-K-106 PRIEMONĖ ELEKTROS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.4.1. konkretaus uždavinio „Išbandyti pažangiojo tinklo technologijų diegimo perspektyvas“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus;

1.3.2. elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinių ir (ar) elektros linijų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

1.4. Galimi pareiškėjai – elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.320

„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“

minutės

81,32

91

P.B.233

„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“

vartotojai

0

235 000

P.S.320

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės, skirstomieji punktai ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines – funkcines savybes“

skaičius

0

56

P.N.112

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais (10 kV ir 0,4 kV elektros linijos), sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“

skaičius

-

150

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

40 039 892

0

40 039 892

0

0

0

40 039 892

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

40 039 892

0

40 039 892

0

0

0

40 039 892

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-112 PRIEMONĖ „BIOKURĄ NAUDOJANČIŲ ŠILUMOS GAMYBOS ĮRENGINIŲ KEITIMAS

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: nusidėvėjusių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas naujais (iki 10 MW šiluminės galios) centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.N.111

„Pakeistų (naujai įrengtų) biokuro įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

0

35

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

876 511

0

365 394

0

0

0

365 394

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 000 000

0

860 000

0

0

0

860 000

3. Iš viso

2 876 511

0

1 225 394

0

0

0

1 225 394

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-158, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-20, i. k. 2017-10305

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

NR. 04.3.2-LVPA-V-111 „KATILŲ KEITIMAS NAMŲ ŪKIUOSE“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.3.2. konkretaus uždavinio „Padidinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje ir namų ūkiuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: neefektyviai biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

1.4. Galimas pareiškėjas: biudžetinė įstaiga.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.319

„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“

Tūkst. tne

450

390

P.S.317

„Namų ūkiai, kuriuose padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas“

Namų ūkiai

0

4 800

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais               

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 917 586

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

4 252 208

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

17 169 794

0

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-199, 2017-07-27, paskelbta TAR 2017-07-27, i. k. 2017-12693

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

04.3.1-VIPA-T-113 PRIEMONĖ „VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE

PRIKLAUSANČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS (II)“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla:

1.3.1. Valstybei priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas ir jų inžinerinių sistemų fizinių ir energetinių savybių pagerinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.3.2. Valstybei arba viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė, priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas ir jų inžinerinių sistemų fizinių ir energetinių savybių pagerinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą , kuomet dalį investicijų numatoma finansuoti pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   Viešuosius pastatus patikėjimo, panaudos arba nuosavybės teise valdančios biudžetinės įstaigos (taikoma 1.3.1 papunktyje nurodytai veiklai).

1.4.2.  Viešuosius pastatus patikėjimo, panaudos arba nuosavybės teise valdančios biudžetinės įstaigos (kurios planuoja įgyvendinti projektą ETPT modeliu), viešosios įstaigos, kurių savininkas yra valstybė, ar centralizuotai valdomo turto valdytojas (išskyrus kitas valstybės įmones) (taikoma 1.3.2 papunktyje nurodytai veiklai).“

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Grąžinamoji subsidija.

2.2. Grįžusios lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslams siekti.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nebus finansuojami projektai:

1) kurių įgyvendinimui pasirašytos sutartys pagal 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ ir pagal 04.3.1-VIPA-T-113 priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“I-ąjį kvietimą teikti paraiškas;

2) kurių įgyvendinimui pasirašytos paskolos sutartys su uždarąja akcine bendrove Viešųjų investicijų plėtros agentūra pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1 948

1 680

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/per metus

0

13 663 000

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

3 891

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

21 696 648

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 896 200

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

24 592 848

0

0

0

0

0

0

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 1-20, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-12, i. k. 2020-03069

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-V-114 PRIEMONĖ „ELEKTROS ENERGIJOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ GAMYBOS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS NAMŲ ŪKIUOSE

 

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: mažos galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų, skirtų pasigaminti elektros energiją namų ūkių reikmėms, įrengimas.

1.4. Galimas pareiškėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

57

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

34 200

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 830 206

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

7 000 000

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

19 830 206

0

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-296, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18391

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-V-115 PRIEMONĖ „AIE NAMŲ ŪKIAMS

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos: iki 10 kW galios AIE naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms:

1.3.1. įrengimas geografiškai nutolusiose nuo elektros energijos vartojimo vietose;

1.3.2. įsigijimas iš elektrinių parkų;

1.3.3. įrengimas elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje.

Galimas pareiškėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nebus finansuojami projektai, kuriems skirtas finansavimas pagal 04.1.1-LVPA-V-114 priemonę „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

-

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

23

P.B.234

 

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

 

0

13 800

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-315, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19843

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8 000 000

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

8 000 000

0

0

0

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-246, 2019-09-02, paskelbta TAR 2019-09-03, i. k. 2019-13938

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

04.3.1-LVPA-T-116 PRIEMONĖ „GATVIŲ APŠVIETIMO MODERNIZAVIMAS

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi pareiškėjai: savivaldybės, savivaldybių įmonės, įmonės, kurioms nuosavybės teise yra perduoti gatvių apšvietimo tinklai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1 948

1 680

P.S.436

„Modernizuotas šviestuvų skaičius

Šviestuvai

0

9 500

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 000 000

0

12 000 000

0

7 000 000

0

5 000 000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

12 000 000

0

12 000 000

0

7 000 000

0

5 000 000

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 6 PRIORITETO „DARNAUS TRANSPORTO IR PAGRINDINIŲ

TINKLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-V-103 PRIEMONĖ Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. naujų pažangiųjų elektros perdavimo linijų statyba;

1.3.2. elektros perdavimo linijų modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.3. transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.4. naujų pažangiųjų transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų statyba.

1.4. Galimas pareiškėjas – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.413

„Automatizuotų valdymo prijunginių kiekis (dalis) elektros perdavimo sistemoje

Procentai

-

80

P.S.345

„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“

km

75

330

P.S.344

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“

skaičius

1

32

TAR pastaba. Lentelės 1 pastraipa įsigalioja 2019 m. gruodžio 20 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais         

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

56 639 944

0

56 639 944

0

0

0

56 639 944

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

56 639 944

0

56 639 944

0

0

0

56 639 944

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

ANTRASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-V-104 PRIEMONĖ „GAMTINIŲ DUJŲ perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. programinės ir technologinės įrangos, reikalingos efektyviam perdavimo sistemos eksploatavimui ir valdymui užtikrinti, diegimas, siekiant sukurti pažangias dujų perdavimo sistemas;

1.3.2. esamų gamtinių dujų perdavimo tinklų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.3. naujos pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros ir jų priklausinių plėtra.

1.4. Galimas pareiškėjas – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.414

„Nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio uždarymo įtaisų dalis

Procentai

-

60

P.S.347

„Nutiestų ir (ar) modernizuotų magistralinių dujotiekių ilgis“

km

0

22

P.S.346

„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys“

skaičius

1

5

P.N.103 /

P.S 435

„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“

skaičius

10

20

P.N.104

„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“

skaičius

0

2

TAR pastaba. Lentelės 1 pastraipa įsigalioja 2019 m. gruodžio 20 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-296, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18391

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais         

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

44 293 664

0

44 293 664

0

0

0

44 293 664

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

5 792 400

0

5 792 400

0

0

0

5 792 400

3.  Iš viso

50 086 064

0

50 086 064

0

0

0

50 086 064

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

TREČIASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-K-107 PRIEMONĖ GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinkąįgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pažangios programinės įrangos ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingos  technologinės įrangos, skirtos efektyviam gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimui ir valdymui bei leidžiančios kurti pažangią gamtinių dujų skirstymo infrastruktūrą, diegimas.

1.3.2. esamų gamtinių dujų skirstymo sistemų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus.

1.3.3. naujų pažangiųjų skirstymo sistemų įrengimas, siekiant užtikrinti dujų skirstymo saugumą ir patikimumą.

1.4. Galimi pareiškėjai – gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.101

Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“

procentai

3,52

14,08

R.N.102

„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“

procentai

0,35

0,53

R.N.103

„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“

procentai

1,76

3,52

P.S.348

„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“

km

20

50

P.N.105

Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai

skaičius

2 000

3 000

P.N.106

Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“

skaičius

10 000

20 000

P.N.110

„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus“

skaičius

20 000

80 000

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais                     

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 143 713

0

2 143 713

0

0

0

2 143 713

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 353 386

0

2 353 386

0

0

0

2 353 386

3.  Iš viso

4 497 099

0

4 497 099

0

0

0

4 497 099

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

 

_______________________

part_c972d2acc05949e3bea160bfc381b439_end

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2020-04-08

Priedo naikinimas:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-108

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2020 m.  balandžio 7 d.  įsakymo Nr. 1-84

redakcija)

 

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

R.N.101

„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Ap=(100 x Vi)/Qv

 

kur:

Ap – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, procentas.

Vigamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.110).

Qv – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.N.102

„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema.

 

Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, kuriai padedant stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga, skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti, ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Sp=(100 x Vs)/Qv

 

kur:

Sp – prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų procentas.

Vs – skaičiuojamu laikotarpiu prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.105).

Q– bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.N.103

„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Pp= (100 x Vp)/Qv

 

kur:

Pp – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, procentas.

Vp – gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.106).

Qv – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

P.N.101

„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Naujų tinklų tiesimas suprantamas kaip naujų šilumos perdavimo tinklų klojimas naujose trasose (remiantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamas įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiesto šilumos tiekimo tinklo ilgis (kilometrais, sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių).

Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

L = (d/100)*l

 

kur:

L – modernizuoto vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km);

d-modernizuoto vamzdžio diametras (mm);

l- modernizuoto vamzdžio ilgis (km).

Pirminis šaltinis:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.102

„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“

MWh

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas. (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai.

 

Šilumos nuostoliai – šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas projekto vykdytojui atliekant skaičiavimus, pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Pirminis šaltinis:

projekto vykdytojo skaičiavimai (ataskaita).

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.103

„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“

Skaičius

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą).

 

Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kurių pagalba užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatyvus valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengti arba modernizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai.

Pirminis šaltinis:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.104

„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė  įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“

Skaičius

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

 

Dujų srautų valdymas suprantamas kaip perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų visumos valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus bei palaikyti optimalų perdavimo sistemos darbo režimą (pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 ir Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimo saugumo užtikrinimas suprantamas kaip saugaus ir nenutrūkstamo perdavimo sistemos funkcionavimo užtikrinimas bei perdavimo sistemos sutrikimų prevencija (pagal Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojama įgyvendinant projekto veiklas įdiegta programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti.

Pirminis šaltinis:

atliktų darbų patvirtinimo dokumentas

(užbaigtų darbų priėmimo aktas) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas atliktų darbų patvirtinimo dokumentas

(užbaigtų darbų priėmimo aktas), kuriuo patvirtinama, kad programinės ir technologinės įrangos paketas yra įdiegtas ir priduotas eksploatavimui.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.105

„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema.

 

Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, prijungtus prie pažangiųjų skirstymo sistemų.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.106

„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymas ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.107

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Didelio efektyvumo kogeneracija – kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.108

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Didelio efektyvumo kogeneracija –  kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

 

Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių elektrinė įrengtoji galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.109

„Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungti nauji šilumos vartotojai“

asmenys

Centralizuoto šilumos tiekimo sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams (pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“).

 

Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtus naujus šilumos vartotojų.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su šilumos vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje ar poprojektiniu laikotarpiu sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikiamas šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.110

„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.111

„Pakeistų (naujai įrengtų) biokuro įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.

(pagal  Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

 

Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.112

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais (10 kV ir 0,4 kV elektros linijos), sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“

Skaičius

Transformatorinė suprantama kaip 10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė ar stulpinė transformatorinė, jos 10 kV įtampos elektros įrenginiai, 10 kV galios transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai;

 

10 kV ir 0,4 kV elektros linijos suprantamos kaip transformatorinę maitinančios 10 kV linijos ir iš transformatorinės išeinančios vartotojo elektros įrenginius maitinančios 0,4 kV elektros linijos, tai yra elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti.

 

Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“, 7 punkte nustatytas sąlygas.

 

Naujos techninės-funkcinės savybės yra elektros įrenginių ir statinių savybės, gerinančios ir (ar) sukuriančios naujas turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą techninę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai, atliktų darbų aktai, ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

_______________________

 

Papildyta priedu:

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-61, 2015-03-09, paskelbta TAR 2015-03-12, i. k. 2015-03700

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-108, 2015-04-22, paskelbta TAR 2015-04-23, i. k. 2015-06137

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-143, 2015-06-04, paskelbta TAR 2015-06-05, i. k. 2015-08935

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-153, 2015-06-15, paskelbta TAR 2015-06-18, i. k. 2015-09708

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-230, 2015-10-05, paskelbta TAR 2015-10-15, i. k. 2015-15226

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-234, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-19, i. k. 2015-15744

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-265, 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18296

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-204, 2016-07-12, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20243

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-266, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24687

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-59, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-02, i. k. 2017-03530

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-158, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-20, i. k. 2017-10305

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-199, 2017-07-27, paskelbta TAR 2017-07-27, i. k. 2017-12693

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-296, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18391

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

17.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-246, 2019-09-02, paskelbta TAR 2019-09-03, i. k. 2019-13938

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-304, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-11-25, i. k. 2019-18733

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-315, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19843

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-20, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-12, i. k. 2020-03069

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-84, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07206

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_c6b9ae93a37e4b6ea714dcd799ab929a_end