Suvestinė redakcija nuo 2019-12-21 iki 2020-06-14
Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-12-30, i. k. 2014-21092
Nauja redakcija nuo 2019-02-01:
Nr. XIII-1874, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00224
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALTERNATYVIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ valdytojų
ĮSTATYMAS
2014 m. gruodžio 18 d. Nr. XII-1467
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šiame įstatyme reglamentuojama alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų – alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų veikla ir nustatomos šios veiklos valstybinės priežiūros ribos.
2. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesai.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šis įstatymas taikomas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų veiklai. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų turi laikytis:
1) Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, valdančios Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtą vieną ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų;
2) trečiojoje valstybėje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą;
3) trečiojoje valstybėje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios platina bent vieno alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje;
2. Šio įstatymo, išskyrus 12 straipsnį, nuostatos taikomos:
1) finansinį svertą taikančioms kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per kitą įmonę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu akcijų paketu, sudarančiu bent 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, arba tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis teisėmis, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, įskaitant visą turtą, įgytą taikant finansinį svertą, prilygsta 100 milijonų eurų, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, arba juos viršija;
2) kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per kitą įmonę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu akcijų paketu, sudarančiu bent 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, arba tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis teisėmis, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, prilygsta 500 milijonų eurų arba juos viršija, jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė valdo tik finansinio sverto netaikančius kolektyvinio investavimo subjektus, kurie mažiausiai 5 metus nuo tos dienos, kai pirmasis investuotojas įsigijo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ar įnešė įnašą, nesuteikia investuotojams teisės kreiptis dėl investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar įnašų grąžinimo;
3) šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms investicinėms bendrovėms, jeigu jos nėra suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymas nėra perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonėms;
4) šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms įmonėms, kurios valdo įmones ir kitus subjektus, neturinčius kolektyvinio investavimo subjektus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, tačiau atitinkančius kolektyvinio investavimo subjekto požymius – pritraukia kapitalą iš keleto investuotojų, siekdami šį kapitalą investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką; taip pat šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms ir pirmiau nurodytus kolektyvinio investavimo subjekto požymius atitinkančioms įmonėms, jeigu šių įmonių valdymas nėra perduotas kitai įmonei;
3. Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą turtą, vadovaujamasi Reglamentu (ES) Nr. 231/2013.
4. Šio įstatymo 12 straipsnis taikomas šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytiems subjektams, kurių bendro valdomo turto vertė nesiekia 2 dalies atitinkamai 1 arba 2 punkte nurodytos turto vertės.
5. Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal šį įstatymą veikiančioms alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Tuo atveju, kai investicinė bendrovė-valdytoja yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, Ūkinių bendrijų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, o atitinkamos nuostatos taikomos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams.
6. Valdymo įmonėms, turinčioms veiklos licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba leidimą pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, šio įstatymo reikalavimai netaikomi tol, kol valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertė nesiekia šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytų dydžių, nebent valdymo įmonė, vadovaudamasi šio straipsnio 2 dalies 5 punktu, siekia veikti pagal šį įstatymą. Valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertei pasiekus šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus dydžius, valdymo įmonė turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju nuo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licencijos išdavimo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei ir jos valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) taikomos šio įstatymo nuostatos.
7. Valdymo įmonės, turinčios veiklos licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir valdančios specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, turi teisę ir toliau, įgijusios licenciją pagal šį įstatymą, steigti ir (arba) valdyti tokius kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti tokių savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas atitinkamai neprofesionaliesiems investuotojams ir (arba) informuotiesiems investuotojams, kai valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertė atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus dydžius arba valdymo įmonė pasirenka veikti pagal šį įstatymą šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu atveju.
8. Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
9. Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, steigdamos ir (arba) valdydamos specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus arba informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus ir platindamos tokių savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, turi laikytis atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų reikalavimų, kuriais užtikrinama investuotojų interesų apsauga, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nustatytais reikalavimais užtikrinama aukštesnio lygio investuotojų interesų apsauga informacijos atskleidimo, turto saugojimo, turto vertinimo ir kitose srityse. Kitais atvejais atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
10. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) vienoje ar daugiau bendrovių akcijų paketą turinčioms bendrovėms, kurių tikslas yra per joms pavaldžias ir susijusias bendroves arba dalyvaujant kapitale įgyvendinti verslo strategiją arba strategijas, siekiant padidinti jų ilgalaikę vertę, ir kurios arba veikia savarankiškai ir jų akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba pagal kurių metinį pranešimą ar kitus oficialius dokumentus jų įsteigimo pagrindinis tikslas nėra siekti uždirbti investuotojams pelno parduodant joms pavaldžių arba susijusių bendrovių turtą (kontroliuojančiosios bendrovės);
2) profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijoms ir gyvybės draudimo įmonėms, turinčioms teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, jeigu jos nevaldo alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų;
3) Lietuvos bankui, išskyrus atvejus, kai Lietuvos bankas atlieka priežiūros funkcijas, kitų valstybių narių centriniams bankams;
6) Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui, Europos investicijų fondui, Europos vystymosi finansavimo institucijoms ir dvišaliams vystymosi bankams, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms panašioms tarptautinėms ir tarpvalstybinėms institucijoms, jeigu tokios institucijos ar organizacijos valdo vieną ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jeigu šie alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai veikia viešojo intereso labui;
11. Šis įstatymas taip pat netaikomas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklai, jeigu jos valdo vieną ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus), kurių vieninteliai investuotojai yra alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės arba jų patronuojančiosios ar patronuojamosios įmonės, arba kitos šių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosios įmonės, su sąlyga, kad nė vienas iš šių investuotojų pats nėra alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas.
12. Šio įstatymo taikymui neturi įtakos alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto tipas, teisinė forma ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės struktūra.
13. Investicinei bendrovei-valdytojai, pagal šį įstatymą gavusiai investicinės bendrovės-valdytojos licenciją, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonėms taikomus reikalavimus, jų teises ir pareigas, veiklą ir joms tenkančią atsakomybę, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip. Tuo atveju, kai investicinė bendrovė-valdytoja yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, Ūkinių bendrijų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, o atitinkamos nuostatos taikomos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui suteikta licencija arba kurioje jis yra įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas yra gavęs licenciją arba įsteigtas keliose valstybėse narėse, buveinės valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas pirmą kartą gavo licenciją arba buvo įsteigtas. Jeigu alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas nėra gavęs licencijos arba nėra įsteigtas valstybėje narėje, buveinės valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas turi registruotą ir (arba) pagrindinę buveinę.
2. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius.
3. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas – tiesioginis ar netiesioginis alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų siūlymas šio subjekto valdymo įmonės iniciatyva arba jos vardu Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje gyvenantiems ar registruotas buveines turintiems investuotojams.
4. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai (toliau – steigimo dokumentai) – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis ir, jei sudaryta, dalyvių sutartis.
5. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – esminių alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijų – investicinių priemonių portfelio valdymo, rizikos valdymo, investicinių vienetų ar akcijų platinimo – ir kitų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų veiklų, priskiriamų kolektyvinio investavimo subjekto valdymui, vykdymas.
6. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios įprasta veikla yra vieno ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymas.
7. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės atlygio dalis – valdymo įmonei tenkanti atlygio dalis, gaunama už alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Į šią atlygio dalį neįeina valdymo įmonės investicijų į alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą grąža.
8. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė turi registruotą buveinę. Kai valdymo įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, buveinės valstybė narė yra referencinė valstybė narė.
9. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės filialas – neturintis juridinio asmens statuso valdymo įmonės struktūrinis padalinys, vykdantis veiklą, kurią turi teisę vykdyti valdymo įmonė. Šiame įstatyme visi vienos valdymo įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai laikomi vienu filialu.
10. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.
11. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdomi alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai, platinami šių subjektų investiciniai vienetai ar akcijos arba teikiamos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytos paslaugos, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė, o tais atvejais, kai valdymo įmonė nėra įsteigta Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, – valstybė narė, kuri nėra referencinė valstybė narė.
12. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės vadovai – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
13. Alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, įskaitant subfondus, – kuris:
1) pritraukia kapitalą iš keleto profesionaliųjų ir (arba) neprofesionaliųjų investuotojų, siekdamas jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir
14. Depozitoriumo priežiūros institucija:
1) kredito įstaigas ir (ar) finansų maklerio įmones prižiūrinti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės priežiūros institucija;
15. Emitento kontrolė – poveikis emitentui, alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus balso teisę emitento visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.
16. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.
17. Finansinis svertas – metodas, kuriuo valdymo įmonė didina savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto poziciją, skolindamasi lėšų ar vertybinių popierių arba naudodamasi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis finansų rinkose naudojamomis priemonėmis.
18. Finansuojamasis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, į kurį investuoja ar kuriame poziciją turi finansuojantysis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas.
19. Finansuojantysis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
1) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į kito alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto (finansuojamojo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto) investicinius vienetus arba akcijas;
2) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į daugiau kaip vieną finansuojamąjį alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą, kai šių finansuojamųjų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijos yra tapačios, arba
22. Į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė – valstybėje narėje registruota bendrovė, kurios akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
23. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolė – poveikis į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei, alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus balso teisę bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto arba su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų tos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, įskaitant ir tuos vertybinius popierius, kurių suteikiama balsavimo teisė yra laikinai sustabdyta. Skaičiuojant balso teisę suteikiančius vertybinius popierius, įtraukiami vertybiniai popieriai, kuriuos yra įgijęs alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamas subjektas, taip pat fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo vardu, tačiau alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo kontroliuojamo subjekto naudai.
24. Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
25. Investicinė bendrovė-valdytoja – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas valdymo įmonei.
28. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, turintis registruotą ir (arba) pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, taip pat alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kuris yra licencijuotas kitoje valstybėje narėje.
29. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.
32. Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
33. Pagrindinis finansų tarpininkas – kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar kitas subjektas, kuriems taikomi rizikos ribojimą reguliuojantys teisės aktai ir vykdoma nuolatinė jų veiklos priežiūra ir kurie teikia profesionaliesiems investuotojams vieną ar daugiau investicinių paslaugų, kuriomis pirmiausia siekiama kaip sandorio šaliai finansuoti arba vykdyti sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, taip pat kurie gali teikti sandorių tarpuskaitos ir atsiskaitymo, turto saugojimo ir administravimo, vertybinių popierių skolinimo, vartotojui pritaikytas technologinės ir veiklos užtikrinimo infrastruktūros paslaugas.
34. Pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas – juridinis asmuo, kurio vienintelis tikslas – vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kaip tai apibrėžta 2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos
(OL 2009 L 15, p. 1).
35. Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
36. Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
37. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atliekantis alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.
38. Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
39. Referencinė valstybė narė – valstybė narė, trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei, siekiančiai valdyti ar platinti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas toje valstybėje narėje, išdavusi veiklos licenciją valdyti alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus. Referencinė valstybė narė nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 48 straipsniu.
41. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.
42. Uždarojo tipo alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos nėra išperkami arba investuotojo įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją nėra grąžinamas investuotojo reikalavimu iki steigimo dokumentuose nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos ar kol sueis kitas steigimo dokumentuose iš anksto nustatytas terminas, ar susidarys kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus ar akcijas arba grąžinti įnašą.
44. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Ūkinių bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL 2017 L 168, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1129).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
II SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS IR JŲ FUNKCIJOS
4 straipsnis. Valdymo įmonių veikla
1. Valdymo įmonė privalo užsiimti pagrindine veikla – savo valdomų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – kolektyvinio investavimo subjektai) investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo veikla. Valdymo įmonė negali užsiimti šiame straipsnyje nenustatyta veikla.
2. Valdymo įmonė turi teisę užsiimti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, jeigu ji turi licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.
3. Valdymo įmonė gali teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos valdymo įmonei išduotoje licencijoje ir ji laikosi šioms paslaugoms teikti taikomų teisės aktų reikalavimų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
4. Valdymo įmonė turi teisę atlikti ir kitas valdomo kolektyvinio investavimo subjekto valdymui priskiriamas funkcijas:
1) administravimo: buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakymų į klientų klausimus teikimo, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo, atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, investicinių vienetų savininkų ar akcininkų registro tvarkymo, pajamų paskirstymo, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymo, jų išleidimo ir išpirkimo, atsiskaitymo sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimo;
3) kitą su kolektyvinio investavimo subjekto turtu susijusią veiklą, tokią kaip paslaugų, reikalingų valdymo įmonės pareigoms atlikti, teikimas, infrastruktūros valdymas, nekilnojamojo turto administravimas, įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir susijusiais klausimais, konsultacijų ir paslaugų, susijusių su įmonių jungimusi ir pirkimu, bei kitų paslaugų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektu, teikimas, taip pat bendrovių ir kito turto, į kurį jis yra investavęs, valdymas ir kita panašaus pobūdžio veikla.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
41. Valdymo įmonė gali atlikti jai pavestas kitų valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijas, jeigu valdymo įmonei išduota licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
5. Valdymo įmonei, teikiančiai šio straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 13, 16 ir 28–31 straipsnių reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai.
6. Valdymo įmonė gali teikti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas paslaugas tik tuo atveju, jeigu jai išduotoje licencijoje numatyta galimybė teikti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas.
7. Investicinė bendrovė-valdytoja turi teisę užsiimti tik šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta veikla, susijusia su investicinės bendrovės valdymu.
8. Valdymo įmonės, teikiančios šio straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nustatytas paslaugas, privalo apdrausti susijusius įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJOS IŠDAVIMAS IR VALDYMO ĮMONĖS REGISTRAVIMASIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOJE
5 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės veikla
1. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė ir akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją. Licencija gaunama, kai tenkinamos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, įskaitant 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. Pagal šį įstatymą gauta valdymo įmonės licencija suteikia teisę valdyti specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, taip pat kitus kolektyvinio investavimo subjektus, laikantis šio įstatymo ir, kai taikoma, atitinkamai Kolektyvinio investavimo įstatymo arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatytų reikalavimų.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus turi teisę valdyti ir kitose valstybėse narėse pagal šių valstybių narių teisę įsteigtos valdymo įmonės.
3. Pagal priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ar kredito įstaigos licenciją, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, veikiančios finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos neprivalo gauti atskiros licencijos teikti su kolektyvinio investavimo subjektu susijusias investicines paslaugas, įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymo ar investicinių vienetų platinimo paslaugas. Finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos, turinčios teisę teikti investicines paslaugas, gali tiesiogiai ar netiesiogiai viešai ar neviešai siūlyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas investuotojams tik tuo atveju ir tokiu mastu, kokiu investicinius vienetus ar akcijas galima platinti pagal šį įstatymą.
6 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos išdavimo tvarka
1. Valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus.
2. Kartu su prašymu valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti:
1) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimančio fizinio asmens pareigas (tuo atveju, kai yra sudarytas kolegialus investicinius sprendimus priimantis organas, – kiekvieno jį sudarančio asmens) (toliau – investicinius sprendimus priimantis asmuo) užpildytą ir jo parašu patvirtintą priežiūros institucijos nustatytos formos dokumentą (anketą) ir jame (joje) pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus;
2) informaciją apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę (vardus, pavardes, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi – gimimo datą ir vietą), pilietybę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis) ir kiekvieno akcijų paketo savininko turimo akcijų paketo dydį, įskaitant turimų akcijų bendrą vertę, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą. Šiame punkte nurodyti duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus. Jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, atskleidžiami duomenys jų dalyvių – fizinių asmenų (jeigu valdymo įmonės akcijų paketą turinčios tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);
3) veiklos planą, kuriame, be kita ko, yra aprašytos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikta juridinio asmens organizacinė struktūra, taip pat informacija, kaip bus užtikrinamas Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų laikymasis;
5) informaciją apie susitarimus pavesti dalį valdymo funkcijų juridiniams ir, kai taikoma, fiziniams asmenims pagal šio įstatymo 14 straipsnį;
6) informaciją apie valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijas, įskaitant pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų tipus, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;
7) valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų finansinio sverto taikymo politiką;
8) informaciją apie valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdį ir kitas savybes, taip pat nurodyti informaciją apie valstybes nares arba trečiąsias valstybes, kuriose tokie kolektyvinio investavimo subjektai yra įsteigti arba kuriose juos ketinama įsteigti;
9) informaciją apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas;
10) kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurį valdymo įmonė ketina valdyti, steigimo dokumentus;
11) informaciją apie būsimą kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumą, sąskaitų tvarkytoją, administravimo paslaugas teiksiantį asmenį ir kitus paslaugų teikėjus, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai, ir su jais sudarytus susitarimus;
12) informaciją apie juridinio asmens valdymo organų buvimo vietą ir (arba) šio juridinio asmens registruotą buveinę;
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų pateikti nereikia, jeigu jie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose.
4. Priežiūros institucija licencijavimo taisyklėse nustato duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, kurią valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti priežiūros institucijai, kad priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad juridinis asmuo atitinka visus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytus valdymo įmonei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.
5. Kai juridinis asmuo, gavęs valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba valdymo įmonės veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo pagal šį įstatymą, jis neturi antrą kartą priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl licencijos pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba dėl veiklos leidimo pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu juridinis asmuo raštu informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys išliko aktualus.
6. Valdymo įmonei išduota licencija galioja visoje Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje.
7. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
7 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos išdavimas ir priežiūros institucijos atsisakymas ją išduoti
1. Priežiūros institucija atsisako išduoti valdymo įmonės licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ar papildomi pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ir per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį neįvykdytas priežiūros institucijos reikalavimas ištaisyti trūkumus;
2) valdymo įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už šiame įstatyme nustatytą mažiausią dydį ir (ar) netenkinami šiame įstatyme nustatyti valdymo įmonės nuosavų lėšų ir kiti riziką ribojantys reikalavimai;
3) juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, pateikti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų;
4) kandidatai į valdymo įmonės vadovus, investicinius sprendimus priimančius asmenis neatitinka šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;
5) yra pagrindas manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų;
6) priežiūros institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl kolektyvinio investavimo subjekto ir juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, atitikties šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimams;
7) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, ir kitų fizinių ar juridinių asmenų glaudūs ryšiai;
8) valdymo įmonės akcijų paketų savininkai nėra tinkami, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą;
9) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys trečiojoje valstybėje registruotų ar įsteigtų fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais juridinis asmuo, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, turi glaudžius ryšius, teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas;
2. Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo išsamios informacijos pateikimo dienos privalo pranešti juridiniam asmeniui raštu, ar jam išduodama valdymo įmonės licencija. Informacija laikoma išsamia, jeigu juridinis asmuo pateikė bent jau šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 6–9 punktuose nurodytą informaciją, atitinkančią teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija turi teisę pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 3 mėnesius ir apie tai privalo pranešti juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, raštu. Valdymo įmonės licencija išduodama, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad valdymo įmonė sugebės užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų laikymąsi, tinkamą jų įgyvendinimą ir nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
3. Valdymo įmonė įgyja teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektą nuo dienos, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nustatytą priežiūros institucijos pranešimą apie išduotą valdymo įmonės licenciją, tačiau ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytos informacijos pateikimo, jeigu ši informacija nepateikta ar pateikta ne kartu su prašymu išduoti valdymo įmonės licenciją.
4. Priežiūros institucija, prieš išduodama valdymo įmonės licenciją, konsultuojasi su kitos valstybės narės priežiūros institucija dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, jeigu:
1) valdymo įmonės licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojamajai įmonei arba
2) valdymo įmonės licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios įmonės patronuojamajai įmonei, arba
3) valdymo įmonės licencija išduodama bendrovei, kontroliuojamai tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą valdymo įmonę, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę, investicinę įmonę, kredito įstaigą arba draudimo įmonę, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje.
8 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
1. Kai yra šio įstatymo 61 straipsnyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą.
2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda naudotis licencijos suteiktomis teisėmis ar daugiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo veiklos;
3. Priežiūros institucija panaikina valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
2) baigiasi licencijos turėtojo steigimo dokumentuose nustatytas veiklos laikotarpis ir jis raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
3) išaiškėja, kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs klaidingus duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;
4) licencijos turėtojas šiurkščiai ir (ar) pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo pažeidžia šį įstatymą ir (ar) kitus valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
4. Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą privalo būti motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti valdymo įmonei.
5. Taikant šio straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių pažeidimą padaręs asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.
9 straipsnis. Investicinės bendrovės-valdytojos veiklos ypatumai
10 straipsnis. Valdymo įmonei ir investicinei bendrovei-valdytojai taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai
1. Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą. Investicinė bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.
2. Valdymo įmonės pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.
3. Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:
2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi investicinėms bendrovėms-valdytojoms;
5. Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.
6. Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu valdymo įmonė naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai joje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios Europos Sąjungos teisės nustatytoms taisyklėms.
7. Nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų tos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant pirmiau nurodytą investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama tų kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.
8. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 231/2013 reikalavimais valdymo įmonė galimai profesinės civilinės atsakomybės rizikai valdyti privalo turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę.
9. Valdymo įmonė nuosavas lėšas, įskaitant ir papildomas nuosavas lėšas, gali investuoti tik į likvidų turtą ir negali jų investuoti į spekuliacines pozicijas.
11 straipsnis. Informavimas apie esminius pakeitimus
1. Prieš įgyvendindama esminius pakeitimus, dėl kurių keistųsi priimant sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo vertintos sąlygos (atitiktis reikalavimams), ypač pagal šio įstatymo 6 straipsnį pateikta informacija, valdymo įmonė privalo iš anksto, prieš protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų, apie planuojamus pakeitimus informuoti priežiūros instituciją.
2. Priežiūros institucija, nusprendusi apriboti arba atmesti valdymo įmonės planuojamus pakeitimus, apie tai raštu praneša valdymo įmonei per mėnesį nuo pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį gavimo dienos. Priežiūros institucijos pranešimo pateikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam negu mėnesio laikotarpiui, apie tai informavus valdymo įmonę.
3. Jeigu priežiūros institucija nepateikia pranešimo apie planuojamų pakeitimų apribojimą arba atmetimą pagal šio straipsnio 2 dalį, valdymo įmonė gali įgyvendinti planuojamus pakeitimus.
12 straipsnis. Pareiga registruotis priežiūros institucijoje ir kreiptis dėl licencijos išdavimo
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai turi:
2) registruodamiesi priežiūros institucijai pateikti informaciją apie save ir valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir jų investavimo strategijas;
3) ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, taip pat jeigu yra reikšmingų pakeitimų arba per 5 darbo dienas nuo priežiūros institucijos prašymo pateikti informaciją gavimo dienos priežiūros institucijai pateikti informaciją apie platinamus investicinius vienetus ar akcijas ir apie savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų pagrindines pozicijas bei rizikos koncentracijas, kad kompetentinga institucija galėtų veiksmingai prižiūrėti sisteminę riziką.
2. Jeigu šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto valdomų kolektyvinio investavimo subjektų turtas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 231/2013, šis subjektas turi nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ribų peržengimo dienos, pranešti apie šios ribos peržengimą priežiūros institucijai ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ribų peržengimo dienos pateikti prašymą išduoti šio įstatymo nustatytą valdymo įmonės licenciją.
3. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas registruotis priežiūros institucijoje netaikomas, kai šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas turi priežiūros institucijos išduotą licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas pateikti informaciją priežiūros institucijai netaikomas, jeigu šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas kitų teisės aktų nustatyta tvarka šią informaciją yra pateikęs priežiūros institucijai ir raštu priežiūros institucijai patvirtina, kad anksčiau pateiktos informacijos turinys išlieka aktualus.
5. Kai priežiūros institucija, taikydama Reglamentą (ES) Nr. 345/2013 arba Reglamentą (ES) Nr. 346/2013, atsisako užregistruoti kolektyvinio investavimo subjekto valdytoją arba kolektyvinio investavimo subjektą, ji raštu pateikia motyvuotą atsakymą kolektyvinio investavimo subjekto valdytojui per 2 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų taikomame reglamente, gavimo priežiūros institucijoje dienos.
TREČIASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLAI
13 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonių veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai
1. Valdymo įmonė privalo:
1) veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui ir vadovaudamasi kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės steigimo dokumentais, Reglamentu (ES) Nr. 231/2013, šiuo įstatymu, jo įgyvendinamaisiais ir kitais teisės aktais;
2) veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui, jo investuotojams sąlygomis bei jų interesais, elgtis su visais investuotojais sąžiningai ir užtikrinti rinkos vientisumą;
4) užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų įstatymuose investuotojui nustatytus reikalavimus, kai tokie reikalavimai taikomi; sudaryti ir prireikus nedelsdama atnaujinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą;
6) turėti tokią organizacinę interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos struktūrą, kuria būtų atskiriami galimai nesuderinami valdymo įmonės uždaviniai ir pareigos ir būtų galima išvengti interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ir jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų; tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų ir kito kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir valdymo įmonės kito kliento; valdomo kolektyvinio investavimo subjekto arba to kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir tos pačios valdymo įmonės valdomo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; dviejų valdymo įmonės klientų. Atsiradus interesų konfliktui, turi būti visos struktūrinės organizacinės sąlygos, kad tokie interesų konfliktai būtų nustatyti, užkirstas kelias jų plitimui, sudarytos sąlygos juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti investuotojus;
7) užtikrinti, kad valdymo įmonės turimi žmogiškieji ištekliai būtų pakankami jos veiklai vykdyti, valdymo įmonės vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitiktų šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;
8) nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos;
9) laikytis kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijos nustatytos rizikos nustatymo, valdymo bei įvertinimo politikos ir bent kartą per metus atlikti susijusių vidaus tvarkos taisyklių peržiūrą;
10) vertindama kolektyvinio investavimo subjekto turto kredito riziką, nepasitikėti vien tik kredito reitingų agentūrų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 suteiktais kredito reitingais (toliau – kredito reitingai) ir automatiškai jais nesikliauti;
11) funkciškai ir hierarchiškai atskirti rizikos valdymo funkciją nuo kitų valdymo įmonės funkcijų ir bent kartą per metus atlikti peržiūrą, ar kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdis atitinka kolektyvinio investavimo subjekto dydį, investicinių priemonių portfelio struktūrą, investavimo strategijas ir tikslus, nustatytus steigimo dokumentuose, prospekte ir kituose veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose;
12) kolektyvinio investavimo subjektui, kuris nėra uždarojo tipo finansinio sverto netaikantis kolektyvinio investavimo subjektas, taikyti tinkamą likvidumo valdymo sistemą ir procedūras, kurios leistų įvertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo riziką ir užtikrinti, kad investicijų likvidumas dera su jo įsipareigojimais;
13) užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, likvidumo pobūdis ir išpirkimo politika yra tarpusavyje suderinti;
14) periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atliekant galima įvertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumą ir užtikrinti, kad likvidumo reikalavimų būtų tinkamai laikomasi, ir pateikti rezultatus priežiūros institucijai;
15) užtikrinti, kad administravimo ir apskaitos procedūros, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemonės būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir teisės aktų;
16) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai ir investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 5 metus po šios veiklos nutraukimo;
17) užtikrinti, kad kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui būtų nustatytos tinkamos ir nuoseklios procedūros, kad pagal šį įstatymą ir steigimo dokumentus būtų galima atlikti tinkamą ir nepriklausomą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ir kad kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė ir grynųjų aktyvų vertės dalis, tenkanti vienam investiciniam vienetui arba akcijai, būtų apskaičiuojama ir pateikiama investuotojams laikantis šio įstatymo nuostatų ir steigimo dokumentų reikalavimų;
18) priežiūros institucijai teikti visą jos prašomą kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės priežiūrai reikalingą informaciją;
19) laikytis visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
2. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jų valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų nepriekaištingą reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Valdymo įmonė neturi teisės taikyti palankesnių sąlygų jokiems investuotojams, nebent tokios palankesnės sąlygos nustatytos konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
4. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjektas laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų. Valdymo įmonė atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, šios informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.
5. Priežiūros institucija:
1) atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, peržiūri valdymo įmonės rizikos valdymo funkcijos atskyrimą nuo kitų valdymo įmonės funkcijų, kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, taip pat nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikoje naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaujama tokiais kredito reitingais;
2) įvertina funkcinį ir hierarchinį rizikos valdymo funkcijų atskyrimą pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atlikdama tokį vertinimą priežiūros institucija turi laikytis principo, kad valdymo įmonė turi pareigą įrodyti, kad interesų konfliktų prevencijos priemonės sudaro galimybes nepriklausomai vykdyti rizikos valdymo veiklą ir kad rizikos valdymo procesas atitinka šio straipsnio reikalavimus ir yra nuolat veiksmingas.
6. Jeigu valdymo įmonė valdo pensijų fondus ir (arba) kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, ji gali investuoti visas ar dalį kliento finansinių priemonių portfelio lėšų į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas tik laikydamasi atitinkamą veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį kliento sutikimą.
7. Kai valdymo įmonė taiko interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos organizacines procedūras, kurios yra nepakankamos, kad užkirstų kelią galimai žalai investuotojų interesams kilti, prieš imdamasi veiklos jų vardu, ji turi aiškiai informuoti investuotojus apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis ir nustatyti atitinkamą politiką ir procedūras.
8. Tais atvejais, kai valdymo įmonė negali užtikrinti, kad jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiantis subjektas laikytųsi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, ji nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie susidariusias aplinkybes raštu informuoja priežiūros instituciją ir, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas registruotas kitoje valstybėje narėje, šios valstybės narės priežiūros instituciją. Priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė nedelsdama imtųsi reikiamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti.
9. Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatytų valdymo įmonės pareigų arba, nepaisant to, kad valdymo įmonė ėmėsi veiksmų padėčiai ištaisyti, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų toliau nėra laikomasi, priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė perduotų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei, kuri imtųsi reikiamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti, arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, sustabdytų šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Valdymo įmonei nevykdant priežiūros institucijos reikalavimo, priežiūros institucija sustabdo arba panaikina valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždraudžia kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija apie šioje dalyje nurodytą savo reikalavimą, valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą arba kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje uždraudimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
10. Valdymo įmonė sprendimo sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą gavimo dieną privalo apie tai informuoti depozitoriumą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikinai perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 6 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Jeigu investicinio fondo ar investicinės bendrovės, kurios valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, valdymas nėra perduotas valdymo įmonei per 6 mėnesius nuo šio subjekto valdymo sustabdymo dienos, toks investicinis fondas panaikinamas, o investicinė bendrovė – likviduojama.
11. Jeigu teisės valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdymas panaikinamas, depozitoriumas perduoda kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tai valdymo įmonei, išskyrus atvejus, kai to padaryti negalima.
12. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalies nuostatomis priežiūros institucijai pareikalavus perduoti tam tikro kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei arba sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą, tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas yra draudžiamas. Kai kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie reikalavimų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo uždraudimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.
13. Kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012
(OL 2017 L 347, p. 35), numatytų reikalavimų, ji veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdama į investuotojų interesus.
14 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį valdymo funkcijų kitam fiziniam asmeniui ar įmonei
1. Valdymo įmonė turi teisę dalį valdymo funkcijų pavesti atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas. Esminės valdymo funkcijos – investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas ir investicinių vienetų arba akcijų platinimas – gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei. Valdymo įmonė apie ketinimą dalį savo esminių valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai įmonei prieš įsigaliojant šiam susitarimui privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiantis fizinis asmuo ar įmonė ir jiems ketinamų pavesti esminių valdymo funkcijų sąrašas.
2. Pavesti atlikti dalį esminių valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
2) pavedimą priimsianti įmonė turi pakankamai išteklių atitinkamoms užduotims atlikti, o pavedimą priimsiančiai įmonei perduotą veiklą faktiškai vykdysiantys darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirties toje srityje, kurioje bus vykdomos pavedamos funkcijos;
3) investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų vykdymas gali būti pavedamas tik toms įmonėms, kurios turi licenciją arba yra įregistruotos turtui valdyti ir kurioms taikomi tokie patys veiklos reikalavimai. Kai nurodytų sąlygų patenkinti nėra galimybės, su investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymu susijusios funkcijos gali būti perduodamos tik tuo atveju, jeigu gautas išankstinis valdymo įmonės priežiūros institucijos leidimas. Toks pavedimas galimas tik tuo atveju, kai valdymo įmonės priežiūros institucija ir įmonės priežiūros institucija, įsikūrusi trečiojoje valstybėje, yra pasirašiusios susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
4) dalies funkcijų pavedimas netrukdo ar neturėtų trukdyti veiksmingai valdymo įmonės priežiūrai, valdymo įmonės veiklai ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymui;
5) valdymo įmonė įrodo, kad pavedimą priimsianti įmonė yra kompetentinga vykdyti atitinkamas funkcijas, kad ji buvo atidžiai atrinkta ir kad valdymo įmonė gali veiksmingai nuolat stebėti perduotos veiklos vykdymą, bet kada pavedimą priėmusiai įmonei pateikti papildomus nurodymus ir nedelsdama atšaukti funkcijų pavedimą, kai tai būtina atsižvelgiant į dalyvių interesus;
3. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
2) valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų priėmusio fizinio asmens ar įmonės veiklą;
3) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti fiziniam asmeniui ar įmonei papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
4) fizinis asmuo ar įmonės vadovai ir valdymo funkcijas vykdysiantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas;
4. Valdymo įmonė nuolat tikrina kiekvieno pavedimą priėmusio fizinio asmens ar įmonės teikiamas paslaugas.
5. Valdymo įmonė negali perleisti investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų:
2) bet kokiai kitai įmonei, kurios interesai gali prieštarauti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams, nebent toks fizinis asmuo ar įmonė funkciškai ir hierarchiškai atskirtų savo investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo užduočių atlikimą nuo kitų savo vykdomų, valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesams galimai prieštaraujančių užduočių ir būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams atskleisti galimi interesų konfliktai.
6. Įmonė, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės esminės valdymo funkcijos, gali perduoti bet kokią priimtą funkciją, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
2) valdymo įmonė apie planuojamą tolesnį funkcijų perdavimą informavo priežiūros instituciją prieš įsigaliojant tolesnio funkcijų perdavimo susitarimams;
7. Jeigu pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, ji turi nuolat tikrinti tų įmonių teikiamas paslaugas.
8. Kai pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos sąlygos.
9. Tai, kad valdymo įmonė dalį savo funkcijų pavedė atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės už tinkamą jų atlikimą. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei atlikti tiek savo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Sprendžiant dėl atitikties šiam reikalavimui vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1), 82 straipsnyje nustatytais kriterijais.
15 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika
1. Valdymo įmonė turi nustatyti vyresniųjų vadovų, darbuotojų, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką kolektyvinio investavimo subjekto prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, taip pat kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
2. Valdymo įmonė turi nustatyti darbuotojų, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vyresniųjų vadovų ir darbuotojų, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką kolektyvinio investavimo subjekto prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, atlyginimų dydį ir darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
4. Atlyginimų nustatymo politika neturi skatinti prisiimti papildomos rizikos, kuri būtų nesuderinama su kolektyvinio investavimo subjekto tikslais ir steigimo dokumentais.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO TURTO IR GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖ
16 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės ir vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas
1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė ir vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertės dalis nustatoma bent kartą per metus, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 231/2013, steigimo dokumentuose nurodytomis turto, grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis bei rinkoje pripažintų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais.
2. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra atvirojo tipo, grynųjų aktyvų vertės, vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas turi būti vykdomas tokiu dažnumu, kiek tikslinga atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turimą turtą bei investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo dažnumą.
3. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra uždarojo tipo, grynųjų aktyvų vertės, vienam investiciniam vienetui arba akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas – vertinimas ir apskaičiavimas – turi būti vykdomas, kai išleidžiami arba išperkami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai arba akcijos.
17 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimas
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintoju gali būti:
1) nepriklausomas vertintojas (išorės vertintojas) – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę vertinti tą turtą arba verslą ir nesusijęs su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone arba su kitais asmenimis, kurie glaudžiais ryšiais susiję su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone, kuriam valdymo įmonė paveda turto vertinimo funkcijas;
2) pati valdymo įmonė, tačiau tik tais atvejais, kai ji taiko priemones, skirtas interesų konflikto kilimo grėsmei sumažinti ir įtakai turtą vertinantiems asmenims išvengti, ir kai užtikrinama, kad turto vertinimą atliekantys asmenys yra funkciškai nepriklausomi nuo asmenų, vykdančių investicinių priemonių portfelio valdymą ir nustatančių atlyginimų politiką.
2. Turto vertintoju gali būti ir depozitoriumas, tačiau tik tais atvejais, kai depozitoriumo funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintojo atliekamų užduočių ir iš to kylančios interesų konflikto grėsmės yra nustatytos, valdomos, stebimos ir apie jas buvo iš anksto raštu ar tam prilyginama forma pranešta kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
3. Visais atvejais valdymo įmonė atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams už tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą, taip pat už grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimą ir už tų grynųjų aktyvų vertės paskelbimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys atsako valdymo įmonei už visus valdymo įmonės nuostolius, patirtus dėl turto vertintojo kaltės.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys negali pavesti kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimo funkcijos kitiems asmenims.
5. Valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai apie pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirtą turto vertintoją. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad būtų paskirtas kitas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas turto vertintojas, jeigu, jos nuomone, planuojamas paskirti turto vertintojas neturi pakankamai kompetencijos, profesionalumo, patirties arba neatitinka kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
6. Prieš atlikdamas turto vertinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas asmuo valdymo įmonei turi pateikti informaciją apie savo patirtį, įrodančią, kad jis gali veiksmingai atlikti atitinkamas vertinimo funkcijas.
7. Turto vertinimo funkcijų perleidimui šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
8. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą atliko asmuo, kuris nėra nepriklausomas vertintojas, priežiūros institucija turi teisę iš valdymo įmonės pareikalauti, kad turto vertinimą valdymo įmonės lėšomis patikrintų nepriklausomas vertintojas ir (ar) auditorius.
III SKYRIUS
INVESTUOTOJAMS IR PRIEŽIŪROS INSTITUCIJAI TEIKIAMA INFORMACIJA
18 straipsnis. Informacijos teikimo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams tvarka
1. Prieš pradedant investuoti ir vėliau, kai yra esminių pasikeitimų, valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti:
3) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjektas gali investuoti, rūšių ir būdų, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas gali naudoti, visų su tuo susijusios rizikos rūšių, visų galiojančių investavimo apribojimų, aplinkybių, kuriomis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę taikyti finansinį svertą, leidžiamų finansinio sverto tipų ir šaltinių, su jais susijusios rizikos, visų finansinio sverto taikymo apribojimų aprašą ir visus susitarimus dėl pakartotinio įkeisto turto ir turto naudojimo bei didžiausią finansinio sverto lygį, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
4) procedūrų, kurių laikydamasis kolektyvinio investavimo subjektas gali keisti savo investavimo strategiją ir (arba) investavimo politiką, aprašą;
5) pagrindinių teisinių pasekmių, kylančių dėl susitarimų, sudarytų siekiant investuoti, aprašą, įskaitant informaciją apie taikytiną teisę ir teisinių priemonių, kuriomis numatomas teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas valstybės, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas, teritorijoje, buvimą arba nebuvimą;
6) valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo pavadinimą, buveinę, auditoriaus ir visų kitų paslaugų teikėjų, kai jie yra juridiniai asmenys, pavadinimą, buveinę, kai jie yra fiziniai asmenys, – jų vardus, pavardes, veiklos vietos adresus, jų pareigų aprašą, bei investuotojų teisių aprašą;
7) aprašą, kaip valdymo įmonė laikosi papildomų nuosavų lėšų ir (ar) civilinės atsakomybės draudimo reikalavimų;
8) visų valdymo įmonės kitiems fiziniams asmenims ar įmonėms pavestų vykdyti valdymo funkcijų ir depozitoriumo kitam fiziniam asmeniui ar įmonei pavestų vykdyti saugojimo funkcijų aprašą, nurodyti įmonės, kuriai pavesta atlikti dalį valdymo įmonės funkcijų, pavadinimą, buveinę ir pateikti informaciją apie dėl funkcijų pavedimo galinčius kilti interesų konfliktus;
9) kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertinimo procedūros ir vertinamo turto įkainojimo metodikos aprašą;
10) kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo rizikos valdymo aprašą, įskaitant išpirkimo teises tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, galiojančius išpirkimo susitarimus su investuotojais;
11) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, aprašą ir nurodyti didžiausias galimas jų sumas;
12) aprašą, kaip valdymo įmonė užtikrina sąžiningą elgesį su investuotojais, ir, kai investuotojams taikomos palankesnės sąlygos arba jiems suteikiama teisė į tokių palankesnių sąlygų taikymą, – jiems suteiktų palankesnių sąlygų aprašą ir informaciją apie investuotojų, kuriems taikomos tokios palankesnės sąlygos, rūšis bei, kai taikoma, jų teisines ar ekonomines sąsajas su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone;
13) kolektyvinio investavimo subjekto paskutinių finansinių metų ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje;
15) naujausią kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę arba naujausią kolektyvinio investavimo subjekto investiciniam vienetui arba akcijai tenkančią grynųjų aktyvų vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 231/2013 ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais reikalavimais;
17) duomenis apie pagrindinį finansų tarpininką, visų esminių kolektyvinio investavimo subjekto susitarimų su pagrindiniais finansų tarpininkais aprašą, taip pat aprašą, kaip valdomi su tuo susiję interesų konfliktai, taip pat, kai taikoma, sutarties su depozitoriumu nuostatą dėl galimybės perduoti ir dar kartą panaudoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ir informaciją apie visus galimus atsakomybės perdavimo pagrindiniam finansų tarpininkui atvejus;
2. Valdymo įmonė privalo informuoti investuotojus, prieš jiems įsigyjant kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų, apie visus su depozitoriumu sudarytus susitarimus, kurių pagrindu depozitoriumas atleidžiamas nuo atsakomybės, ir nedelsdama – apie šių susitarimų pakeitimus.
3. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis, privalo parengti prospektą, atskirai arba kaip prospektą papildanti informacija turi būti paskelbta ta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija, kurios nėra privaloma nurodyti prospekte.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
19 straipsnis. Periodiškai atskleidžiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą
1. Valdymo įmonė turi nuolat atnaujinti ir padaryti prieinamą investuotojams ir priežiūros institucijai informaciją apie:
1) kolektyvinio investavimo subjekto turto procentinę dalį, kuriai taikoma speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo;
2. Priežiūros institucijai papildomai pateikiama informacija apie:
1) valdymo įmonės taikomas priemones rinkos rizikai, likvidumo rizikai, sandorio šalies rizikai ir kitoms rizikoms, įskaitant operacinę riziką, valdyti;
3. Valdymo įmonė, pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, priežiūros institucijai pareikalavus, pateikia jai išsamų šios valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo objektų sąrašą.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija rengiama ir atskleidžiama vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytais reikalavimais.
20 straipsnis. Kita valdymo įmonės periodiškai atskleidžiama informacija
Valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, taikančius finansinius svertus, arba platinanti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, taikančių finansinius svertus, investicinius vienetus ar akcijas, vadovaudamasi Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytais reikalavimais atnaujina ir padaro prieinamą investuotojams informaciją apie:
1) didžiausio finansinio sverto, kurį valdymo įmonė gali taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygio ir teisės pakartotinai naudoti įkeistą turtą arba garantijų pagal finansinio sverto susitarimus pakeitimus;
21 straipsnis. Kita valdymo įmonės priežiūros institucijai pateikiama informacija
IV SKYRIUS
VALDYMO ĮMONĖS IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITOS REIKALAVIMAI IR AUDITAS
22 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metų veiklos ataskaita
1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos valdymo įmonė pateikia kiekvieno savo valdomo valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ir kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ji platina Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, paskutinių finansinių metų veiklos ataskaitą. Metų veiklos ataskaita pateikiama valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir, to pareikalavus, kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.
2. Metų veiklos ataskaita investuotojams pateikiama jų prašymu. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, privalo viešai paskelbti metinę informaciją, investuotojams jų prašymu turi būti atskirai pateikiama tik papildoma informacija, nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, kuri įprastai nėra pateikiama kaip metinė informacija. Ši papildoma informacija gali būti pateikiama ir kaip papildoma finansinių ataskaitų rinkinio dalis. Tokiu atveju ji viešai paskelbiama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
3. Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, ir tarptautiniais apskaitos standartais.
4. Kolektyvinio investavimo subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.
5. Valdymo įmonė, kurios buveinė yra registruota Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi teikia jai veiklos ataskaitas, kuriose, be kita ko, nurodo pagrindines rinkas, kurių nare ji yra ar kuriose ji aktyviai prekiauja, priemones, kuriomis ji prekiauja savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vardu, ir kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindines pozicijas bei svarbiausias investicinių priemonių portfelio koncentracijas.
6. Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:
1) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinis fondas, – grynųjų aktyvų ataskaita, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas, o jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinė bendrovė, – finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas);
3) informacija apie esminius investuotojams skirtos informacijos, teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsniu, pasikeitimus;
4) visa per finansinius metus gauto atlyginimo suma, padalyta į fiksuotąjį ir kintamąjį atlyginimą, kurį valdymo įmonė moka savo darbuotojams, naudos gavėjų skaičius ir tam tikrais atvejais valdymo įmonės atlygio dalis;
5) bendra atlyginimo suma, paskirstyta valdymo įmonės vadovams ir kitiems darbuotojams, kurių veiksmai daro esminį poveikį kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdžiui;
6) tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktas bendroves, – tokių bendrovių verslo plėtros apžvalga, kurioje būtų numatyti visi svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos, bendrovės plėtros perspektyvos ir informacija apie savų akcijų įsigijimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme;
23 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų auditas
1. Valdymo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos patvirtintų esminių valdymo funkcijų atlikimo kontrolės ir investavimo rizikos valdymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, pažeidimus.
V SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
24 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugotų vienas depozitoriumas, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi. Sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui jam pavestoms funkcijoms vykdyti.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti:
1) licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba šios įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje;
2) licencijuota finansų maklerio įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas paslaugas – finansinių priemonių saugojimą ir administravimą klientų sąskaita – ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 730 000 eurų, arba šios įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
3. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, depozitoriumu taip pat gali būti juridinis asmuo, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumų sąrašą (toliau – Sąrašas) ir turintis teisę verstis depozitoriumo veikla (toliau – kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas). Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios depozitoriumams taikomus reikalavimus, jų teises ir pareigas, veiklą ir jiems tenkančią atsakomybę.
4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šias abi sąlygas:
1) kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai mažiausiai 5 metus nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo neturi teisės kreiptis dėl savo įgytų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar savo įnešto įnašo grąžinimo;
6. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas turi būti įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas.
7. Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas:
2) Lietuvos Respublikoje, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą valdo Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė;
8. Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas trečiojoje valstybėje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
2) depozitoriumui taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant minimalaus kapitalo reikalavimus;
3) depozitoriumo priežiūros institucijos vykdoma priežiūra ir poveikio priemonės yra tokios pat griežtos, kaip nustatytos Lietuvos Respublikoje, ar griežtesnės, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas;
4) priežiūros institucija yra pasirašiusi susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su depozitoriumo priežiūros institucija;
5) Lietuvos Respublika, kurioje yra registruota trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, ir kitos valstybės narės, kuriose ketinama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, yra su trečiąja valstybe, kurioje įsisteigęs depozitoriumas, pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
6) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
7) trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo atsakomybės taikymo sąlygos yra ne mažesnės, negu nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje, ir depozitoriumas yra aiškiai išreiškęs sutikimą laikytis šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų depozitoriumo funkcijų perdavimui.
9. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų funkcijų, depozitoriumas:
1) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal taikytiną nacionalinę teisę ir steigimo dokumentus;
2) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniam vienetui ar akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė būtų apskaičiuojama pagal Reglamentą (ES) Nr. 231/2013, taikytiną nacionalinę teisę ir steigimo dokumentus bei šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatytą tvarką;
3) vykdo valdymo įmonės nurodymus, nebent jie prieštarautų Reglamentui (ES) Nr. 231/2013, taikytinai nacionalinei teisei ar steigimo dokumentams;
4) užtikrina, kad vykdant sandorius, susijusius su kolektyvinio investavimo subjekto turtu, kiekviena kolektyvinio investavimo subjektui priklausanti suma būtų pervedama kolektyvinio investavimo subjektui laiku, kaip tai nustatyta su depozitoriumu pasirašytoje sutartyje ar teisės aktuose;
10. Vykdydamas pavestas funkcijas, depozitoriumas veikia nešališkai, sąžiningai ir geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo investuotojų interesais, privalo vengti interesų konfliktų, o jeigu kyla jų grėsmė, nedelsdamas apie tai raštu pranešti valdymo įmonei. Depozitoriumas negali naudoti kolektyvinio investavimo subjektui priklausančių saugomų finansinių priemonių, nebent tam yra gautas išankstinis kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės sutikimas.
11. Depozitoriumas nevykdo su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo savo kitų interesų konfliktą galinčių sukelti užduočių, taip pat būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams atskleisti galimi interesų konfliktai.
12. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos atliktais vertinimais dėl kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo įsisteigimo vietos, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES)
Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
13. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, ypač užtikrindamas, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įrašytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte arba kitame to paties pobūdžio subjekte atitinkamoje rinkoje, kurioje reikalingos sąskaitos, jeigu tokiam subjektui taikomas Europos Sąjungos teisę atitinkantis rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas. Į šiame subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi to subjekto ir depozitoriumo pinigai.
25 straipsnis. Teisė verstis kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla
1. Teisę verstis kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla, kai ši teisė įgyjama vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmuo įgyja nuo dienos, kai priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į Sąrašą.
2. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Sąrašą, kreipiasi į priežiūros instituciją ir jai pateikia:
2) dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kuriais patvirtina, kad asmens dalyviai ir vadovai atitinka šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, jeigu šių dokumentų, duomenų ar informacijos nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose;
3) dokumentus, duomenis ir informaciją, kuriais įrodo, kad jis pasirengęs tinkamai vykdyti depozitoriumo pareigas ir iš šios veiklos kylančius įsipareigojimus, įskaitant atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams;
3. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla užsiimantis asmuo turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) depozitoriumo funkcijų vykdymas turi būti asmens įprastos veiklos dalis arba šiam asmeniui vykdant įprastą veiklą depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys turi turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai vykdyti depozitoriumo funkcijas;
2) profesinę veiklą asmuo ir (arba) depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys turi vykdyti, gavę atitinkamos jų profesinę veiklą prižiūrinčios institucijos sprendimą (leidimą);
3) asmens ir (arba) depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiančių fizinių asmenų ir jų vykdomos profesinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams turi prižiūrėti šios dalies 2 punkte nurodyta institucija;
5) asmuo turi turėti priemones ir procedūras, reikalingas tinkamam depozitoriumo funkcijų vykdymui, įskaitant saugomo turto atskyrimą nuo nuosavo ir kitų savo klientų turto, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai matyti, koks turtas priklauso konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
6) asmuo turi turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias, kad jam tapus nemokiam saugomas kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebus paskirstytas arba realizuotas asmens kreditorių naudai;
7) asmens civilinė atsakomybė turi būti apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba asmuo turi turėti papildomų nuosavų lėšų, kaip tai nustatyta šio įstatymo 27 straipsnyje;
4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų, duomenų ir vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į Sąrašą bei apie tai informuoja prašymą dėl įrašymo į Sąrašą pateikusį asmenį. Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl įrašymo į Sąrašą pateikęs asmuo, sprendimas dėl jo įrašymo į Sąrašą priimamas ir apie tai pranešama šiam asmeniui ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos.
5. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo paskutinių dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos gali raštu nurodyti prašymą įrašyti į Sąrašą pateikusiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus vertinimui užbaigti. Trūkumai privalo būti pašalinti ir papildomi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija pateikti per priežiūros institucijos nustatytą terminą.
6. Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į Sąrašą, jeigu:
1) asmens dalyviai, vadovai ir depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) asmuo, priežiūros institucijai raštu paprašius ištaisyti trūkumus ar pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją jos nustatytu terminu, nepateikia visų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos arba pateikia tokius dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kurių turinys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
7. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į Sąrašą, arba dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.
9. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš Sąrašo ir privalo jai pateikti:
10. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas išbraukiamas iš Sąrašo priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) gautas kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo prašymas, kaip nustatyta šio straipsnio 9 dalyje;
2) jeigu jam yra iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
3) jis nebeatitinka reikalavimų, taikomų kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla užsiimantiems asmenims;
11. Iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto priežiūros institucijos sprendimo priėmimo iš Sąrašo išbraukiamo asmens saugomas kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas turi būti perduotas saugoti asmeniui, atitinkančiam šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Už šio reikalavimo įvykdymą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
12. Asmuo, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 10 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo, išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš Sąrašo priėmimo dienos.
13. Priežiūros institucijos sprendimas išbraukti asmenį iš Sąrašo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas pasirašytinai asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas.
14. Sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija Sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.
26 straipsnis. Reikalavimai kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo dalyviams ir vadovams
1. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nariu arba priežiūros organo nariu dalyviu – fiziniu arba juridiniu asmeniu – ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
2. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo priežiūros organo nariu arba dalyviu yra juridinis asmuo, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai papildomai taikomi to juridinio asmens valdymo organų nariams, taip pat dalyviams, kurie tuose juridiniuose asmenyse turi balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba kurie gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį tam juridiniam asmeniui.
3. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šiame straipsnyje nurodytą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
4. Fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba kurie gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veiklai, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys gali, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jeigu priežiūros institucija pritaria įsigijimo sandoriui.
5. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą valdymo organo arba priežiūros organo nario pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo narys arba priežiūros organo narys gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir tik tada, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.
6. Priežiūros institucija atsisako pritarti planuojamų rinkti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo narių arba priežiūros organo narių kandidatūroms arba įsigijimo sandoriui, jeigu šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodyti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba priežiūros institucijai pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi.
7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti priežiūros institucijos sprendimai priimami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus. Priežiūros institucijai per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo rinkti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nario arba priežiūros organo nario kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms arba investicinių paslaugų teikėjams, jeigu jie turi licencijas teikti tarpininkavimo konkretiems finansavimo sandoriams paslaugas ir jų valdymo organų nariai arba priežiūros organų nariai ir (arba) balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį įsigyjantys asmenys yra vertinami pagal tokių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kurie nustato ne žemesnius, negu nustatyta šiame įstatyme, reikalavimus.
27 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veiklos riziką ribojantys reikalavimai
1. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju teisę užsiimti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla turintis asmuo privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti papildomų nuosavų lėšų.
2. Tuo atveju, kai pasirenkama apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu, draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 0,7 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės vienam draudžiamajam įvykiui ir 0,9 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra asmens civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo valdymo įmonei, asmeniui užsiimant depozitoriumo veikla.
3. Tuo atveju, kai pasirenkama turėti papildomų nuosavų lėšų, jų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,01 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės. Priežiūros institucija išsamiai apibrėžia reikalavimo turėti papildomų nuosavų lėšų taikymo tvarką ir nustato informacijos apie šio reikalavimo laikymąsi pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
28 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
1. Saugodamas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų registruojamos kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu depozitoriume atidarytose atskirose finansinių priemonių sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26), 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
2. Kai siekiama saugoti kitą turtą, įskaitant finansines priemones, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nuosavybės teisę į tokį turtą ar šias finansines priemones ir įtraukia turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Visa ši informacija turi būti nuolat atnaujinama.
29 straipsnis. Depozitoriumo teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
1. Depozitoriumas gali pavesti kitoms įmonėms saugoti finansines priemones arba kitą kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės turtą. Depozitoriumas negali pavesti kitai įmonei jokių kitų šiame įstatyme numatytų funkcijų.
2. Depozitoriumo turto saugojimo funkcija negali būti pavedama siekiant išvengti šio įstatymo reikalavimų ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo.
3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkcijas pavesti kitai įmonei tik tada, kai pavedimas vykdomas dėl objektyvios priežasties.
4. Depozitoriumas, pasirinkdamas kitą įmonę, jai pavesdamas turto saugojimo funkciją, periodiškai peržiūrėdamas turto saugojimo funkcijos pavedimą ir stebėdamas įmonę, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, ir tokio pavedimo sąlygas, turi elgtis profesionaliai, apdairiai ir stropiai.
5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, vykdydama jai pavestas užduotis atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra ir kompetencija būtų proporcingos pavesto saugoti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) kai perduodamas finansinių priemonių saugojimas, tokiai įmonei būtų taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra ir auditas, siekiant užtikrinti, kad įmonė turėtų finansines priemones;
3) depozitoriumo klientų, kurių turto saugojimas buvo perduotas depozitoriumui, turtą įmonė atskirtų nuo nuosavo ir depozitoriumo turto tokiu būdu, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, jog šis turtas priklauso atitinkamo depozitoriumo klientams;
4) įmonė negalėtų naudoti jai saugoti perduoto turto be išankstinio kolektyvinio investavimo subjekto, valdymo įmonės ar depozitoriumo sutikimo;
6. Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietinė įmonė, ir nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimo reikalavimus, depozitoriumas gali pavesti savo funkcijas tokiai vietinei įmonei tik ta apimtimi, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų funkcijų pavedimo reikalavimus. Šis pavedimas galimas tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai yra iš anksto tinkamai informuoti apie funkcijų pavedimą ir jo aplinkybes, nurodant, kad toks funkcijų pavedimas yra būtinas dėl trečiosios valstybės teisės nustatytų galiojančių teisinių suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokių finansinių priemonių saugojimą nurodytai vietinei įmonei.
7. Įmonė, kuriai depozitoriumas pavedė atlikti turto saugojimo funkciją, gali pavesti funkcijas kitoms įmonėms, jeigu jos tenkina visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimui taikomus reikalavimus ir yra gautas depozitoriumo sutikimas. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
30 straipsnis. Pagrindinio finansų tarpininko atskyrimas nuo depozitoriumo
1. Valdymo įmonė turi deramai, profesionaliai, apdairiai ir stropiai pasirinkti bei paskirti pagrindinį finansų tarpininką ir apie tai informuoti depozitoriumą.
2. Kai valdymo įmonė naudojasi pagrindinio finansų tarpininko paslaugomis, jų teikimo sąlygos turi būti nustatomos rašytine sutartimi. Tokioje sutartyje turi būti nurodomos bent jau kolektyvinio investavimo subjekto turto perdavimo ir naudojimo galimybės, kuriomis naudojamasi laikantis steigimo dokumentų. Sutartyje taip pat turi būti numatoma, kad apie jos sudarymą būtų informuotas depozitoriumas.
3. Pagrindinio finansų tarpininko vadovai ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.
4. Pagrindinis finansų tarpininkas gali atlikti depozitoriumo funkcijas tik tais atvejais, kai pagrindinio finansų tarpininko funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinio finansų tarpininko atliekamų užduočių ir funkcijų ir apie tokio depozitoriumo pasirinkimą ir iš to kylančias interesų konflikto grėsmes buvo tinkamai pranešta kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams, ir šios grėsmės yra tinkamai nustatytos, valdomos, vykdoma jų stebėsena.
31 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už jų saugomas ir kitoms įmonėms perduotas saugoti finansines priemones.
2. Praradęs savo saugomas finansines priemones, depozitoriumas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatyta pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu. Suma arba finansinės priemonės grąžinamos kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei.
3. Jeigu depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai vykdė savo pareigas pagal šį įstatymą, jis privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) valdymo įmonei atlyginti ir visus kitus su netinkamu pareigų vykdymu susijusius nuostolius.
4. Depozitoriumo turto saugojimo funkcijos perdavimas kitoms įmonėms neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės.
5. Perdavus kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės finansines priemones kitai įmonei, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis gali įrodyti, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) depozitoriumas laikėsi visų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir depozitoriumų veiklą, nustatytų turto perdavimo reikalavimų;
2) tarp depozitoriumo ir įmonės, kuriai perduotas turto saugojimas, yra sudaryta rašytinė sutartis dėl depozitoriumo atsakomybės perleidimo įmonei, kuriai perduotas turto saugojimas, o kolektyvinio investavimo subjektas, jo vardu veikianti valdymo įmonė arba depozitoriumas turi teisę pateikti pretenzijas dėl finansinių priemonių praradimo įmonei, kuriai buvo perduotas kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimas;
6. Kai trečiosios valstybės teisės aktai reikalauja, kad tam tikros finansinės priemonės būtų saugomos toje trečiojoje valstybėje įsteigtoje įmonėje, tačiau nė viena įmonė netenkina šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų depozitoriumo užduočių pavedimo reikalavimų, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) steigimo dokumentuose aiškiai numatyta galimybė tokiu atveju atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų;
2) kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai prieš investuodami buvo tinkamai informuoti apie galimybę atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės ir apie atleidimą nuo atsakomybės pateisinančias aplinkybes;
3) kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė nurodė depozitoriumui perduoti šių finansinių priemonių saugojimą trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei;
4) depozitoriumas ir kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė yra sudarę rašytinį susitarimą, leidžiantį depozitoriumo atleidimą nuo atsakomybės;
5) yra sudarytas susitarimas tarp depozitoriumo ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės, pagal kurį depozitoriumo atsakomybė aiškiai perkeliama trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei ir sudaromos galimybės kolektyvinio investavimo subjektui, jo vardu veikiančiai valdymo įmonei arba depozitoriumui pateikti trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei pretenzijas dėl perduotų saugoti finansinių priemonių praradimo.
7. Depozitoriumas neatsako už patirtus nuostolius, jeigu jis gali įrodyti, kad nuostoliai kilo dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų buvę galima išvengti, nors tam ir buvo pagrįstai dėtos visos pastangos (force majeure).
32 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik gavę išankstinį priežiūros institucijos leidimą.
VI SKYRIUS
FINANSINIS SVERTAS
33 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms finansinį svertą taikančius kolektyvinio investavimo subjektus
1. Valdymo įmonė turi nustatyti didžiausią finansinio sverto, kurį ji gali taikyti kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygį ir finansinio sverto susitarimui įvykdyti pakartotinai naudojamo užstato arba garantijos mastą.
2. Skaičiuodama finansinio sverto lygį, valdymo įmonė privalo atsižvelgti į:
4) kitus tarpusavio ryšius arba svarbius ryšius su kitomis finansų įstaigomis, kurie galėtų kelti sisteminės rizikos grėsmę;
3. Valdymo įmonės turi pateikti priežiūros institucijai įrodymus, kad jų nustatytos kiekvieno jų valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinio sverto ribos yra pagrįstos ir kad jos visada laikosi tų ribų.
4. Valdymo įmonė, valdanti finansinį svertą taikantį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją apie kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto bendrą finansinio sverto lygį, finansinio sverto, susijusio su grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimusi, ir finansinio sverto, susijusio su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, dydžius ir kolektyvinio investavimo subjekto turto pakartotinio panaudojimo pagal finansinio sverto susitarimus apimtį.
5. Pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, valdymo įmonė nurodo kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto penkis didžiausius grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimosi šaltinius ir finansinio sverto sumas, kurias suteikė kiekvienas iš tų penkių šaltinių kiekvienam iš tų kolektyvinio investavimo subjektų.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos trečiosiose valstybėse įsteigtoms valdymo įmonėms taikomos tik tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kurie yra įsteigti trečiosiose valstybėse, bet jų investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami Lietuvos Respublikoje.
34 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos prižiūrint Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiksmus taikant finansinį svertą
1. Priežiūros institucija renka duomenis apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiklą ir naudojasi šiais duomenimis siekdama nustatyti mastą, kuriuo finansinio sverto taikymas didina finansų sistemos sisteminę riziką, sumaišties rinkose riziką arba ilgalaikiam ekonomikos augimui keliamą riziką.
2. Vertindama šio straipsnio 1 dalyje numatytą riziką, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija.
3. Priežiūros institucija turi įvertinti riziką, kuri galėtų atsirasti Lietuvos Respublikoje įsteigtai valdymo įmonei taikant finansinį svertą savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu.
4. Siekdama finansų sistemos stabilumo ir vientisumo, priežiūros institucija gali nustatyti finansinio sverto, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti, lygio ribas arba bet kokius kitus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo apribojimus savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų atžvilgiu, siekdama apriboti mastą, kuriuo finansinio sverto taikymas didina finansų sistemos sisteminę riziką arba sumaišties rinkose riziką.
5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytas planuojamas taikyti priemones priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai ir valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijoms ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki sprendimo dėl priemonės taikymo įsigaliojimo. Pranešime pateikiama informacija apie siūlomą priemonę, nurodomos jos taikymo priežastys ir kada turėtų įsigalioti sprendimas dėl jos taikymo.
6. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios keltų realią grėsmę investuotojų interesams, priežiūros institucija gali nuspręsti, kad sprendimas dėl siūlomos priemonės taikymo turi įsigalioti nesulaukus šio straipsnio 5 dalyje nurodyto 10 darbo dienų laikotarpio pabaigos.
7. Per 10 darbo dienų po pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikimo negavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonės dėl siūlomos pagal šio straipsnio 4 dalį priemonės tinkamumo, priežiūros institucija gali pradėti taikyti šią priemonę.
8. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės yra pradėtos taikyti, o vėliau gautoje Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonėje teigiama, kad nėra tenkinamos sąlygos imtis šių priemonių ir (arba) priemonės yra netinkamos, ir (arba) priemonių galiojimo terminas yra netinkamas, priežiūros institucija turi sustabdyti priemonių taikymą arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikti paaiškinimą, argumentuodama, kodėl, nepaisant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijų, yra taikomos nurodytos priemonės.
VII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ, VALDANČIŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS, KURIE ĮGYJA Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĘ ARBA EMITENTŲ KONTROLĘ, VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĖ
35 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolės įgijimas ir netekimas
1. Jeigu valdymo įmonė valdo vieną ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atskirai arba kartu, remdamiesi susitarimu dėl kontrolės įgijimo, įgyja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę, arba jeigu valdymo įmonė yra sudariusi su kita valdymo įmone susitarimą, pagal kurį šių valdymo įmonių bendrai valdomi kolektyvinio investavimo subjektai įgyja šią kontrolę, valdymo įmonė apie kontrolės perėmimą privalo pranešti:
2) perimtos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis;
2. Pranešimuose turi būti pateikiami:
2) informacija apie taikomą interesų konfliktų, ypač kylančių tarp valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjekto ir perimtos bendrovės, sprendimų politiką, įskaitant informaciją apie specialias apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad visi susitarimai tarp valdymo įmonės ir (arba) kolektyvinio investavimo subjekto bei perimtos bendrovės būtų sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygomis;
3. Pranešimuose taip pat turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant informaciją apie įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, tapatybę ir, kai balsavimo teisės buvo pakartotinai perleistos, informaciją apie visas įmones, dalyvavusias perleidžiant balsavimo teises), ir kontrolės įgijimo data.
4. Valdymo įmonė praneša (jeigu valdymo įmonė veikia kolektyvinio investavimo subjekto vardu) arba užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjektas praneštų apie savo ketinimus dėl į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės verslo ateityje ir galimus padarinius įdarbinimui, įskaitant visus esminius įdarbinimo sąlygų pakeitimus, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei ir (arba) į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad bendrovės valdymo organai šioje dalyje nustatytą informaciją apie bendrovės kontrolės įgijimą praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
5. Valdymo įmonė priežiūros institucijai ir kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti informaciją apie lėšas, iš kurių įsigyjami į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės vertybiniai popieriai.
6. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių dalis pasiekė kontrolės perėmimo ribą arba tapo mažesnė negu ši riba arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra nekilnojamojo turto bendrovės, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
36 straipsnis. Disponavimo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų kontroliuojamų bendrovių ar emitentų turtu apribojimai
1. Įgijus bendrovės kontrolę pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, 24 mėnesius nuo bendrovės kontrolės įgijimo fakto valdymo įmonei yra draudžiama:
1) palankesnėmis sąlygomis paskirstyti bendrovės turtą, mažinti kapitalą, išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, taip pat skatinti panašią veiklą ar nurodyti imtis šių veiksmų, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;
2) balsuoti už turto paskirstymą, kapitalo mažinimą, akcijų išpirkimą ir (arba) bendrovės savų akcijų įsigijimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, jeigu valdymo įmonė turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto vardu balsuoti bendrovės organuose;
3) tiesiogiai ar netiesiogiai veikti siekiant paskirstyti bendrovės turtą ar mažinti bendrovės kapitalą, ar išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Valdymo įmonė turi bet kuriomis aplinkybėmis dėti visas įmanomas pastangas, siekdama užkirsti kelią tokiems veiksmams.
2. Šio straipsnio nuostatos dėl kapitalo mažinimo nesiejamos su kapitalo mažinimu, kurio tikslas – padengti susidariusius nuostolius arba įtraukti lėšas į nepaskirstytą rezervą su sąlyga, kad tai atlikus rezervo suma neviršys 10 procentų sumažinto kapitalo sumos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi:
1) kai turtas paskirstomas akcininkams (įskaitant dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus, bet jais neapsiribojant), kai nuosavas kapitalas, remiantis bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, paskutinę paskutinių finansinių metų dieną yra arba paskirsčius šį turtą tampa mažesnis už pasirašytojo kapitalo ir rezervų, kurie negali būti paskirstyti vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais, sumą, tuo atveju, jeigu į balanse nurodytą turtą neapmokėta pasirašytojo kapitalo dalis neįtraukiama, šią dalį atitinkančia suma sumažinamas pasirašytojo kapitalo dydis;
2) kai turtas paskirstomas akcininkams (įskaitant dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus, bet jais neapsiribojant), jeigu paskirstoma suma viršytų paskutinių finansinių metų pabaigoje esantį pelną, pridėjus bet kokį perkeltą pelną ir iš rezervo pervestas tam tikslui naudotinas sumas ir atėmus bet kokius perkeltus nuostolius bei į rezervą įrašytas sumas, kaip nustatyta pagal teisės aktus ar bendrovės įstatus;
3) jeigu leidžiama įsigyti savų akcijų, – savų akcijų įsigijimui, įskaitant bendrovės anksčiau įsigytas ir turimas savas akcijas, taip pat asmens, veikiančio savo vardu, tačiau bendrovės naudai, įsigytas akcijas, dėl kurių nuosavo kapitalo vertė sumažėtų iki sumos, nesiekiančios šios dalies 1 punkte nurodytos sumos.
4. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju taikomi Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti savų akcijų įsigijimui taikomi reikalavimai.
ANTRASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ
KAPITALO ĮGIJIMAS
37 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kapitalo dalies įgijimas
1. Kolektyvinio investavimo subjektui įsigyjant, perleidžiant į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcijas ar jų turint, šį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie kolektyvinio investavimo subjekto turimą į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių dalį, kai ši dalis pasiekia, viršija ar peržengia mažėjimo tvarka 10 procentų, 20 procentų, 30 procentų, 50 procentų ir 75 procentų ribas.
2. Pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, ir atitinkamais atvejais įmonių grandinės, kuri faktiškai turi balsavimo teises, kai jie yra juridiniai asmenys, pavadinimą, buveinę, kai jie yra fiziniai asmenys, – jų vardus, pavardes, veiklos vietos adresus), ir kontrolės įgijimo data.
3. Apskaičiuojant tam tikro kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių procentinę dalį, atsižvelgiama ne tik į jo tiesiogiai turimas balsavimo teises, bet ir į netiesiogiai valdomas akcijas, kurias, be kita ko, valdo kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės ir (arba) fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl kolektyvinio investavimo subjekto arba dėl kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės interesų.
4. Balsavimo teisių procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visas balsavimo teisę suteikiančias akcijas, netgi jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
5. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto balsavimo teisių dalis pasiekė ar viršijo atitinkamą ribą arba tapo mažesnė negu ši riba, arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra specialiosios paskirties subjektai, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
7. Pareigai pranešti apie į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kapitalo dalies įgijimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatos.
38 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų kontroliuojamų bendrovių darbuotojų informavimas apie kontrolės perėmimą
1. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrovės kontrolės įgijimo dienos, praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie bendrovės kontrolės įgijimą.
2. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
3. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos praneštų su bendrove susijusią informaciją, nurodytą šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje, bendrovės darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
TREČIASIS SKIRSNIS
EMITENTŲ KONTROLĖS ĮGIJIMAS
VIII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VYKDYTI TARPVALSTYBINĘ VEIKLĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE, KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE LICENCIJĄ GAVUSIŲ VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VALDYTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS IR PLATINTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS
40 straipsnis. Valdymo įmonės teisė platinti investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
1. Valdymo įmonė turi teisę platinti bet kurio savo valdomo Lietuvos Respublikoje įsteigto informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto arba kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto (toliau – valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) investicinius vienetus ar akcijas tik profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, kai priežiūros institucijai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra pranešta apie ketinimą platinti investicinius vienetus ar akcijas ir gautas priežiūros institucijos pranešimas apie sutikimą bei įvykdytos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
2. Valdymo įmonė privalo priežiūros institucijai pranešti apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje. Pateiktame pranešime turi būti nurodyta:
1) valdymo įmonės veiklos programa, kurioje pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti;
4) informacija apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą (tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis investavimo subjektas);
5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyta informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, jeigu ši informacija nebuvo pateikta vadovaujantis šios dalies 3 punktu;
6) informacija apie priemones, kuriomis užkertamas kelias platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams, įskaitant tokius atvejus, kai valdymo įmonė teikia investicines paslaugas patiems kolektyvinio investavimo subjektams per nepriklausomus subjektus.
3. Kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pranešimu valdymo įmonė turi pateikti steigimo dokumentus, jeigu jų nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose.
4. Kai valdymo įmonė praneša priežiūros institucijai apie kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketina platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, ji neturi antrą kartą priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl pritarimo šio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu valdymo įmonė raštu informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys išliko aktualus.
5. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei apie sutikimą arba prieštaravimą pradėti platinti šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje.
6. Priežiūros institucija gali prieštarauti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto veikla neatitinka ar gali neatitikti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, arba jeigu valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas pažeistų investuotojų interesus.
7. Priežiūros institucijai pateikus sutikimą platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, valdymo įmonė gali pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje nuo priežiūros institucijos pranešimo dienos.
8. Priežiūros institucija apie sutikimą pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje praneša kolektyvinio investavimo subjekto valstybės narės priežiūros institucijai.
9. Apie visus pagal šio straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalis pateiktos informacijos planuojamus esminius pakeitimus valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų dienos. Įvertinusi, kad po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija nedelsdama informuoja valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
10. Apie neplanuoto pagal šį straipsnį pateiktos informacijos esminio pakeitimo faktą valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti priežiūros institucijai, kai tik šis pakeitimas įvyksta. Jeigu po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų.
11. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, šis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę pagal šio straipsnio nuostatas platinti investicinius vienetus ar akcijas tik tuo atveju, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir yra valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
41 straipsnis. Valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitose valstybėse narėse
1. Valdymo įmonė turi teisę platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir kitose valstybėse narėse profesionaliesiems investuotojams, jeigu:
1) prieš pradėdama platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, valdymo įmonė pateikia pranešimą priežiūros institucijai apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kuriame turi būti pateikta šio įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalyse nurodyta informacija;
2. Prieš pradėdama platinti Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pranešimu turi nurodyti, kurioje valstybėje narėje ketina platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, taip pat pateikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką.
3. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo perduoti pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, priežiūros institucijoms, jeigu valdymo įmonės vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto veikla atitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.
4. Kartu su pranešimu priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė yra gavusi sutikimą arba leidimą valdyti valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaudamasi konkrečia investavimo strategija.
5. Priežiūros institucija, perdavusi pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms, nedelsdama apie visos reikalingos informacijos perdavimą praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri nuo jai skirto pranešimo gavimo dienos gali pradėti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą priimančiojoje valstybėje narėje.
6. Jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomas valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas leidžiama platinti kitose valstybėse narėse tik tada, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas taip pat yra valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
7. Apie visus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktos informacijos planuojamus esminius pakeitimus priežiūros institucijai turi būti pranešama iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija, pastebėjusi, kad po atlikto pakeitimo Lietuvos Respublikoje įsteigtos valdymo įmonės atliekamas Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo keliamų reikalavimų, nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtą valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
8. Apie neplanuoto pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktos informacijos esminio pakeitimo faktą Lietuvos Respublikoje įsteigta valdymo įmonė privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. Jeigu po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šių teisės aktų nuostatas, ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų.
9. Jeigu siūlyti ar įvykdyti pakeitimai yra priežiūros institucijai priimtini ir nedaro įtakos Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės vykdomam valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymui arba Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija nedelsdama apie tokius pakeitimus praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms.
11. Informacijai apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką taikomi priimančiosios valstybės narės teisės aktai ir šios tvarkos įgyvendinimą prižiūri priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija.
12. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo, kurį jai pateikia valdymo įmonė, formą.
13. Valdymo įmonės teisei platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas kitose valstybėse narėse neprofesionaliesiems investuotojams taikomi priimančiosios valstybės narės teisės aktai ir šios tvarkos įgyvendinimą prižiūri priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija.
42 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę Lietuvos Respublikoje platinti profesionaliesiems investuotojams savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, jeigu priežiūros institucija iš valdymo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos yra gavusi:
1) pažymą, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei yra leista valdyti valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaujantis konkrečia investavimo strategija, ir
3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kurioje valstybėje narėje valdymo įmonė ketina platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, taip pat informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką.
2. Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, priežiūros institucija apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir šios valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, suteikdama kuo tikslesnę informaciją, bei prašo imtis atitinkamų veiksmų tam, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė platintų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje nepažeisdama šio įstatymo reikalavimų.
3. Priežiūros institucija, negavusi atsakymo iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos, gali kreiptis į jas su prašymu pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie šių veiksmų rezultatai.
43 straipsnis. Valdymo įmonės ir kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
1. Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomų kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija suteikia šiai valdymo įmonei leidimą savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinti neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas, jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos platinami neprofesionaliesiems investuotojams buveinės valstybėje narėje ir kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiuos reikalavimus:
1) jo investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama valstybėje narėje registruotoje reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, šio kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija tenkina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus dėl investavimo objektų ir diversifikavimo;
2) kitu, negu šios dalies 1 punkte nurodytu, atveju – šio kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija tenkina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus dėl investavimo objektų, diversifikavimo, finansinio sverto (skolinimosi), investuotojams teikiamos informacijos ir investuotojų teisių įgyvendinimo.
3. Norėdama gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pažymą, kad šiai valdymo įmonei yra leista valdyti šį kolektyvinio investavimo subjektą ir jo investicinius vienetus ar akcijas platinti neprofesionaliesiems investuotojams toje valstybėje narėje, ir dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ji ir jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir to pagrindimo dokumentus ir informaciją:
1) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju – reguliuojamos rinkos arba daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus pažymą, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais arba akcijomis prekiaujama toje rinkoje arba sistemoje, dokumentus ir informaciją, kuriuose nurodoma, į kokius investavimo objektus investuojamas kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir kokių diversifikavimo reikalavimų laikomasi, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu toks dokumentas rengiamas, ar pagrindinės informacijos dokumentą arba
2) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju – šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose ir 3 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu toks dokumentas rengiamas, arba pagrindinės informacijos dokumentą, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką Lietuvos Respublikoje; informaciją apie valdymo įmonės atstovą Lietuvos Respublikoje – jo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, interneto svetainės, kurioje skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, adresą, paaiškinimus, kokiu būdu bus užtikrinamas investuotojų teisės gauti informaciją ir jos pakeitimus, gauti mokėjimus, kai išperkami investiciniai vienetai ar akcijos ir atliekami kiti mokėjimai, įgyvendinimas, sprendžiami ginčai su investuotojais.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu valdymo įmonės, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusios valdymo įmonės atstovu gali būti tik Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti investicines paslaugas, taip pat valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens filialas, turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
5. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų ir informacijos gavimo priežiūros institucijoje dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė pateiktų priežiūros institucijai papildomų dokumentų ir (arba) informacijos, kuriais patvirtinama, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, jeigu toks dokumentas rengiamas, arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti parengtas lietuvių kalba. Kiti dokumentai arba informacija turi būti parengti lietuvių ir (arba) anglų kalbomis.
7. Priežiūros institucija per 40 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų reikalingų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusiai valdymo įmonei apie leidimo pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje suteikimą arba atsisakymą jį suteikti.
8. Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė gali pradėti platinti kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje nuo priežiūros institucijos sprendimo suteikti valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą dienos.
9. Apie visus planuojamus esminius šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų įgyvendinimo dienos. Įvertinusi, kad atlikus pakeitimą šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nebus tenkinami, priežiūros institucija nedelsdama informuoja šią valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
10. Apie neplanuoto esminio šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pakeitimo faktą valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė privalo nedelsdamos pranešti priežiūros institucijai. Jeigu atlikus pakeitimą šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nėra tenkinami, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų.
11. Šio įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, išskyrus nuostatas dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos, priežiūros institucijai taikomos mutatis mutandis.
12. Kitoje valstybėje narėje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams, skirtiems investuotojams, atitinkantiems Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme informuotiesiems investuotojams nustatytus kriterijus, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis. Tokiems kolektyvinio investavimo subjektams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas, jeigu:
1) kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas atitinka reikalavimus, nustatytus Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, ir jo investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami tik aiškiai apibrėžtai neprofesionaliųjų investuotojų grupei, atitinkančiai Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, buveinės valstybėje narėje ir
13. Valdymo įmonės, taip pat kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisės platinti savo valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje įgijimui šis straipsnis taikomas mutatis mutandis.
44 straipsnis. Valdymo įmonių paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse sąlygos
1. Valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:
1) valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencijoje numatyta galimybė valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus;
2. Valdymo įmonė, pirmą kartą ketinanti valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies
1–4 punktuose nurodytas paslaugas, priežiūros institucijai pateikia:
1) informaciją, kurioje valstybėje narėje ji ketina tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies
1–4 punktuose nurodytas paslaugas;
3. Steigiant Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės filialą, papildomai pateikiama informacija apie organizacinę filialo struktūrą, filialo buveinės kitoje valstybėje narėje bei už filialo valdymą atsakingų asmenų kontaktinė informacija.
4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo arba per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo perduoda visus dokumentus Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Prie šių dokumentų priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.
5. Šis perdavimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto valdymas ir valdymo įmonės veikla atitinka ir atitiks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.
6. Priežiūros institucija apie šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atliktą dokumentų perdavimą nedelsdama praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri, gavusi šį pranešimą, gali pradėti teikti paslaugas valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje.
45 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:
1) valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencijoje numatyta galimybė valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus;
2. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei ši teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės priežiūros institucija yra pateikusi priežiūros institucijai šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir, jeigu aktualu, 3 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.
3. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą Lietuvos Respublikoje steigti kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti jų investicinius vienetus arba akcijas, vadovaudamasi šio įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Valdymo įmonių, valdančių trečiojoje valstybėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, veiklos sąlygos
1. Valdymo įmonė turi teisę valdyti trečiojoje valstybėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:
1) priežiūros institucija ir trečiosios valstybės, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija;
2. Valdymo įmonė turi teisę platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:
1) priežiūros institucija yra pasirašiusi bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimus su kolektyvinio investavimo subjekto trečiosios valstybės priežiūros institucija;
2) Lietuvos Respublika ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
3) kitos valstybės narės, kuriose valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, ir trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, yra pasirašiusios susitarimus, kurie visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriais užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
4) trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
5) nėra kitų teisinių kliūčių, trukdančių priežiūros institucijai tinkamai prižiūrėti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto veiklą;
3. Jeigu valstybės narės, kurioje Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucija nesutinka su priežiūros institucijos atliktu šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų taikymo vertinimu, šios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
4. Prieš pradėdama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, valdymo įmonė pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketina platinti profesionaliesiems investuotojams. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 40 straipsnyje.
5. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė, prieš pradėdama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas kitose valstybėse narėse, pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti profesionaliesiems investuotojams. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti kitose valstybėse narėse, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 41 straipsnyje.
6. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kad valdymo įmonei leista pradėti platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse.
47 straipsnis. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės valdomo trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje
1. Priežiūros institucija gali leisti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti profesionaliesiems investuotojams savo valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių finansuojamieji kolektyvinio investavimo subjektai nėra įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, investicinius vienetus ar akcijas, jeigu:
1) valdymo įmonė atitinka visus, išskyrus turto perdavimo depozitoriumui tvarką, keliamus reikalavimus. Tokiu atveju valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad būtų paskirtas vienas ar daugiau subjektų šio įstatymo 24 straipsnio 9 ir 13 dalyse ir 28 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti;
2) priežiūros institucija yra pasirašiusi bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimus su trečiosios valstybės, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucija;
3) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
4) nėra kitų teisinių kliūčių, trukdančių priežiūros institucijai tinkamai prižiūrėti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą;
ANTRASIS SKIRSNIS
REFERENCINĖ VALSTYBĖ NARĖ
48 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, siekdama valdyti ar platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, turi gauti referencinės valstybės narės išduodamą licenciją.
2. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti vieną ar kelis Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, tokios valdymo įmonės referencine valstybe nare yra laikoma Lietuvos Respublika ir priežiūros institucija yra atsakinga už tinkamą šios valdymo įmonės stebėjimą ir licencijos išdavimo procedūrą.
3. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti keletą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų ir neketina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje įsteigta daugiausia valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų arba joje valdoma didžiausia valdymo įmonės valdomo turto dalis.
4. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika laikoma šios valdymo įmonės referencine valstybe nare.
5. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė yra įsteigusi kolektyvinio investavimo subjektą ir Lietuvos Respublikoje, valdymo įmonės referencine valstybe nare gali būti ir Lietuvos Respublika.
6. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika turi būti laikoma šios trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.
7. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, tačiau keliose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje bus platinami tokio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos.
8. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare.
9. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.
10. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika yra laikoma referencine valstybe nare, jeigu valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
11. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.
12. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ir trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje platinti keleto trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, referencinė valstybė narė gali būti Lietuvos Respublika, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
13. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas keliose valstybėse narėse, tarp kurių yra Lietuvos Respublika, tačiau šis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti referencine valstybe nare, jeigu joje ketinama vykdyti veiksmingą investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
14. Jeigu pagal šio straipsnio nuostatas Lietuvos Respublika alternatyviai gali būti referencine valstybe nare, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi visoms valstybėms narėms, kurios pagal šio įstatymo nuostatas gali būti jos referencine valstybe nare, pateikti prašymą nustatyti referencinę valstybę narę. Priežiūros institucija, gavusi trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės prašymą, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis dalyvauja per 30 kalendorinių dienų priimant sprendimą, kuri valstybė narė bus trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.
15. Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį gavusi teigiamą arba neigiamą rekomendaciją iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, nusprendžia dėl licencijos išdavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja trečiojoje valstybėje įsteigtą valdymo įmonę. Pranešimo išsiuntimo data yra laikoma informavimo data.
49 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija nustatant referencinę valstybę narę
1. Jeigu šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos. Priežiūros institucija į pranešimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai įtraukia valdymo įmonės pateiktą jos vertinimo, susijusio su referencine valstybe nare, pagrindimą ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją.
2. Kai priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės referencinės valstybės narės nustatymu, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
3. Jeigu yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, ir priežiūros institucija mano, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė pažeidžia savo pareigas pagal šį įstatymą, ji apie tai per 10 kalendorinių dienų praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, pateikdama išsamias priežastis.
50 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinės valstybės narės pakeitimas
1. Referencinės valstybės narės nustatymui tolesnis valdymo įmonės verslo plėtojimas Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje neturi įtakos, nebent šiame įstatyme nurodyta kitaip.
2. Jeigu valdymo įmonės referencinė valstybė narė yra Lietuvos Respublika ir per 2 metus nuo licencijos gavimo dienos valdymo įmonė pakeičia savo investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją ir jeigu šis pokytis būtų turėjęs įtakos referencinės valstybės narės nustatymui, valdymo įmonė, remdamasi nauja strategija, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, praneša priežiūros institucijai apie šį pakeitimą prieš jį įgyvendindama ir nurodo savo siūlomą referencinę valstybę narę pagal šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3. Priežiūros institucija, nusprendusi, kad valdymo įmonės pasirinkimas pagal šio straipsnio 2 dalį yra tinkamas, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį pasirinkimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.
4. Priežiūros institucija, sutikusi su valdymo įmonės vertinimu, informuoja naujos referencinės valstybės narės priežiūros instituciją apie šį pakeitimą. Priežiūros institucija nedelsdama perduoda valdymo įmonės išduotos licencijos ir priežiūros dokumentų bylos kopiją naujai referencinei valstybei narei. Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos priežiūros institucija nebėra atsakinga už licencijos išdavimo valdymo įmonei procedūrą ir priežiūrą.
5. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės siūlomu referencinės valstybės narės nustatymu arba iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gavo neigiamą rekomendaciją dėl valdymo įmonės naujos referencinės valstybės narės pasirinkimo, ji turi teisę:
1) reikalauti, kad valdymo įmonė, atsižvelgdama į rekomendacijas, pasirinktų kitą referencinę valstybę narę, arba
2) nesutikti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacija. Tokiu atveju ji turi apie nesutikimą ir to priežastis pranešti visų valstybių narių, kuriose trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.
TREČIASIS SKIRSNIS
TREČIOJOJE VALSTYBĖJE ĮSTEIGTŲ VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VALDYTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS IR PLATINTI SAVO VALDOMŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
51 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, veiklos sąlygos
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, privalo prieš pradėdama veiklą gauti savo referencinės valstybės narės priežiūros institucijos licenciją.
2. Jeigu Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės referencinė valstybė narė, priežiūros institucija išduoda licenciją tuo atveju, kai:
1) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje turi įsisteigusį atstovą, kuris yra valdymo įmonei atstovaujantis asmuo Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, ir bet koks oficialus susirašinėjimas tarp šios valdymo įmonės ir kitų subjektų vyksta tarpininkaujant atstovui;
2) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) platinanti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atitinka visus šiame įstatyme, išskyrus 41–45 straipsnius, keliamus reikalavimus;
3) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) platinanti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo nustatyta tvarka ir taikydama šio straipsnio 7 dalies išlygas yra pateikusi prašymą suteikti licenciją;
3. Priežiūros institucija, remdamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos parengtais techniniais reguliavimo standartais, gali nuspręsti, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (arba) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, neturi galimybės laikytis visų veiklai keliamų reikalavimų, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė įrodo, kad neįmanoma suderinti tokio laikymosi ir privalomų trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui keliamų teisinio reglamentavimo reikalavimų, tačiau pagal trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui taikomą teisę yra užtikrinama tokios pačios apimties kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų apsauga ir trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas laikosi šios teisės reikalavimų.
4. Priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą ir jo pagrindus informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.
5. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik referencinei valstybei narei pateikusi tinkamą pranešimą apie savo veiklą ir gavusi referencinės valstybės narės patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pakeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 2–11 dalių nuostatos.
6. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik referencinei valstybei narei pateikusi tinkamą pranešimą apie savo veiklą ir gavusi patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pakeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 2–8 dalių nuostatos. Priežiūros institucija užtikrina galimybę priimti informaciją iš referencinių valstybių narių elektronine forma.
7. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje (jeigu ji yra referencinė valstybė narė) įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucijai turi perduoti informaciją, kurios perdavimo tvarkai ir turiniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 2–6 dalių nuostatos.
8. Priežiūros institucija apie licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.
9. Visų pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamų ar įvykdytų pakeitimų priėmimo, patvirtinimo ir prieštaravimo jiems tvarkai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių nuostatos.
10. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės teikiamai informacijai apie jos valdomus Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir tuos trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti gavus licenciją, taikomi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6–13 punktuose nustatyti informacijos pateikimo reikalavimai.
11. Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės, kurioje įsteigta valdymo įmonė, priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios priežiūros institucijos gali perduoti tai spręsti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
12. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos nustatytomis papildomomis sąlygomis trečiosios valstybės valdymo įmonei, gavusiai licenciją kitoje valstybėje narėje, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
52 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, turinti šio įstatymo 51 straipsnyje nurodytą referencinės valstybės narės išduotą licenciją, turi teisę tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu licencijoje numatyta galimybė valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus.
2. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitose valstybėse narėse įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, o Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti informaciją apie valstybę narę, kurioje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ji tiesiogiai ar per įsteigtą filialą ketina valdyti, bei programą, kurioje visų pirma būtų nurodoma, kokias paslaugas ketinama teikti ir kokius kolektyvinio investavimo subjektus ketinama valdyti.
3. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą per filialą, be šio straipsnio 2 dalyje reikalaujamos informacijos, kartu turi būti pateikiama informacija apie organizacinę filialo struktūrą, buveinę kitoje valstybėje narėje ir už filialo valdymą atsakingų asmenų vardai, pavardės bei jų kontaktiniai duomenys.
4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 2 dalį dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 3 dalį dienos valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda gautus dokumentus. Dokumentai perduodami tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas atitinka ir atitiks šio įstatymo reikalavimus ir jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė kitaip atitinka šio įstatymo reikalavimus. Priežiūros institucija taip pat pateikia pažymą, kurioje nurodoma, kad ji trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei išdavė licenciją.
5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų perdavimą priežiūros institucija nedelsdama praneša trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
6. Apie visus pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamus pakeitimus trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamų pakeitimų dienos. Jeigu priežiūros institucija įvertina, kad atlikus pakeitimą valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų arba valdymo įmonė kitaip nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija turi nedelsdama informuoti valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo. Kitu atveju priežiūros institucija apie pakeitimus nedelsdama informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.
53 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės veiklos klausimais
1. Jeigu Lietuvos Respublika nėra trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė, tačiau nesutinka su tuo, kad trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinės valstybės narės priežiūros institucija išdavė licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei, priežiūros institucija gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
2. Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė ir priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia išduoti trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją ir vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi gauta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacija yra neigiama, priežiūros institucija gali suteikti šiai trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją, tačiau apie jos suteikimą ir priežastis praneša visų valstybių narių, kuriose trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.
3. Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją informuoja apie licencijos suteikimo proceso rezultatus, bet kokį trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės išduotos licencijos pakeitimą ir panaikinimą, atmestus prašymus suteikti licenciją ir pateikia duomenis apie licencijos prašiusias trečiojoje valstybėje įsteigtas valdymo įmones ir priežastis, kodėl prašymas buvo atmestas.
4. Priežiūros institucija turi dėti visas pastangas siekdama laikytis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų.
5. Per 2 mėnesius po to, kai paskelbiamos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gairės ar rekomendacijos, priežiūros institucija patvirtina, ar ji laikosi arba ketina laikytis tų gairių ar rekomendacijų. Jeigu priežiūros institucija nesilaiko ar neketina laikytis gairių ar rekomendacijų, ji, nurodydama nesilaikymo priežastis, apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
54 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo profesionaliesiems investuotojams sąlygos Lietuvos Respublikoje
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu valdymo įmonė laikosi šiame įstatyme numatytų skaidrumo, informacijos atskleidimo investuotojams reikalavimų, priežiūros institucijai teikia šio įstatymo 22 straipsnyje numatytas metų ataskaitas ir atitinka kitus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai priežiūros institucija, valdymo įmonės trečiosios valstybės priežiūros institucija ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucija yra sudariusios tinkamus ir tarptautinius standartus atitinkančius bendradarbiavimo susitarimus sisteminės rizikos priežiūros tikslu, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija ir suteikta galimybė atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas.
3. Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios kompetentingos institucijos gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
4. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo įmonė ir kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą.
IX SKYRIUS
DEPOZITORIUMO IR VALDYMO ĮMONIŲ PRIEŽIŪRA
55 straipsnis. Priežiūros institucija
1. Priežiūros institucija yra atsakinga už Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių priežiūrą ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą. Priežiūros institucija šiame įstatyme numatytais atvejais yra atsakinga ir už kitose valstybėse narėse įsteigtų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą, tačiau tik tiek, kiek šių subjektų veiklą būtina prižiūrėti ir stebėti dėl šių subjektų vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje.
2. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje per filialą, priežiūros institucija atsako už valdymo įmonės atitikties šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams priežiūrą.
3. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija įsitikina, kad valdymo įmonė, kuri valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma per filialą, ar ne, pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė nutrauktų šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ir apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.
4. Jeigu valdymo įmonė atsisako suteikti priežiūros institucijai informaciją arba per nustatytą terminą nesiima veiksmų šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.
5. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems tolesniems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas priemones, įskaitant nustatytąsias šio įstatymo 58 ir 61 straipsniuose, ir teisę, kiek tai būtina, užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje. Jeigu valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad subjekto valdymo įmonė nutrauktų tų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą.
6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad valdymo įmonė nevykdo reikalavimų, už kurių laikymosi priežiūrą priežiūros institucija nėra atsakinga, priežiūros institucija privalo apie tai informuoti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.
7. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos arba buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė veiksmų per pagrįstą laikotarpį, užsiima veikla, kuri prieštarauja atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, kenkia Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ar rinkos vientisumui, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, būtinų atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ir rinkos vientisumui apsaugoti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta procedūra taikoma ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių nesutikti su referencinės valstybės narės sprendimu išduoti licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei.
9. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal Direktyvą 2011/61/ES yra atsakinga priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, o valdymo įmonė atsisako suteikti informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai arba nesiima būtinų veiksmų pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija privalo:
1) nedelsdama imtis visų tinkamų teisės aktuose nustatytų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad valdymo įmonė pateiktų informaciją, kurios reikalauja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, arba nutrauktų pažeidimą;
2) prašyti atitinkamos informacijos iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos;
10. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal šį įstatymą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija privalo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, įskaitant prašymo suteikti reikiamą informaciją pateikimą trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms.
11. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su priemonėmis, kurių kitos valstybės narės priežiūros institucija ėmėsi pagal šio straipsnio 3–10 dalių nuostatas, priežiūros institucija turi teisę kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
12. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir turi šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat Reglamente (ES) Nr. 345/2013, Reglamente (ES) Nr. 346/2013, Reglamente (ES) Nr. 2017/1131 ir Reglamente (ES) 2019/1156 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
56 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos ir teisės
1. Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) išduoda licencijas valdymo įmonėms, sustabdo ir panaikina jų galiojimą, taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones;
2) kai Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, išduoda licencijas trečiosiose valstybėse įsteigtoms valdymo įmonėms;
4) valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės, kurioje valdymo įmonė valdo ir (ar) platina kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijos reikalavimu pateikia informaciją, reikalingą norint prižiūrėti, kaip valdymo įmonė laikosi taikomų taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą yra atsakinga ta kompetentinga institucija;
5) kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) Nr. 345/2013, Reglamente (ES) Nr. 346/2013, Reglamente (ES) Nr. 2017/1131 ir Reglamente (ES) 2019/1156 nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
2. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti, kad depozitoriumas ir valdymo įmonė pateiktų šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją dėl šių subjektų, įskaitant kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtų valdymo įmonių, kurios valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje;
2) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad valdymo įmonės ir depozitoriumai visada laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
3. Priežiūros institucija, įgyvendindama Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamento (ES) 2019/1156 jai pavestas funkcijas, turi šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose, taip pat Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose ir 42 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas teises.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
57 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
2. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų pardavimą ir išpirkimą, įnašo įnešimą arba jo grąžinimą;
2) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždraudžia kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
3) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
5) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
4. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
59 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitomis priežiūros institucijomis
1. Asmens duomenys, kuriuos privalo tvarkyti arba ketina tvarkyti priežiūros institucija, gali būti perduodami kitos valstybės narės priežiūros institucijai arba trečiosios valstybės priežiūros institucijai vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).
2. Apsaugos, kurią suteikia valstybė narė arba trečioji valstybė, lygio adekvatumas įvertinamas atsižvelgiant į duomenų perdavimo operacijos ar operacijų grupės aplinkybes bei duomenų pobūdį, siūlomos tvarkymo operacijos ar operacijų tikslą ir trukmę, duomenų kilmės bei paskirties valstybę ar valstybes, bendrųjų ir atskiriems sektoriams taikomų įstatymų, galiojančių trečiojoje valstybėje, nuostatas, taip pat profesines taisykles ir saugumo priemones, kurių laikomasi toje valstybėje.
3. Priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gautą informaciją trečiosios valstybės priežiūros institucijai atskleidžia tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija gavo aiškų informaciją pateikusios priežiūros institucijos sutikimą ir, jeigu taikoma, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, dėl kurių ši priežiūros institucija davė sutikimą.
4. Iš trečiosios valstybės arba valstybės narės ar jų priežiūros institucijų gauti asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 5 metus.
5. Priežiūros institucija, gavusi prašymą pateikti būtiną informaciją iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos, privalo per 20 darbo dienų į jį atsakyti arba paprašyti šį prašymą pagrindžiančios informacijos.
6. Vykdydama priežiūrą, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis, taip pat su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba.
7. Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:
8. Be kita ko, priežiūros institucijos bendradarbiavimui su kitomis priežiūros institucijomis mutatis mutandis taikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, nebent šiame įstatyme aiškiai numatyta kita tvarka.
9. Priežiūros institucija naudojasi savo įgaliojimais, siekdama bendradarbiauti net tuo atveju, kai tiriama veikla nėra Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų pažeidimas. Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad Lietuvos Respublikoje neprižiūrima valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir atitinkamoms valdymo įmonės buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, suteikdama kuo tikslesnę informaciją.
X SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
60 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
5) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos akcininko balsavimo teisę;
6) reikalauja, kad valdymo įmonė perduotų kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei, kuri imtųsi reikiamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti, arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, sustabdytų šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymą;
7) uždraudžia kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje;
8) sustabdo valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas jį sustabdyti; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
2. Priežiūros institucija valdymo įmonėms, pažeidusioms Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013, Reglamento (ES) Nr. 231/2013, Reglamento (ES) Nr. 2017/1131 ar Reglamento (ES) 2019/1156 nuostatas, turi teisę:
2) taikyti atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 345/2013 21 straipsnio 2 dalies b punkte, Reglamento (ES) Nr. 346/2013 22 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas poveikio priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
3. Priežiūros institucija turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui taikyti šias poveikio priemones:
2) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
61 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones priežiūros institucija taiko, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi šio įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos licencijos, leidimo ar kitokio priežiūros institucijos sutikimo, kai licencija, leidimas ar sutikimas yra būtini, ar subjektui suteikta teisė verstis tam tikra veikla apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) šio įstatymo nustatyta licencija, leidimai ar pritarimai gauti pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, klaidinga arba netiksli informacija;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, Reglamente (ES) Nr. 2017/1131 ar Reglamente (ES) 2019/1156 nustatyti reikalavimai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
6) valdymo įmonė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
7) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 58 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
8) valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovais, investicinius sprendimus priimančiais asmenimis išrenkami arba vadovų, investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;
3. Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos siūlomi viešai ar viešai siūloma įnešti įnašus pažeidžiant Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytus prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimus (išskyrus Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 numatytas prospektų skelbimo išimtis), valdymo įmonei poveikio priemones priežiūros institucija taiko vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
62 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 6 dalis, – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 6 dalis, – iki 50 000 eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
3. Jeigu dėl šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.
5. Šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
6. Už Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 pažeidimus asmenims taikomos Vertybinių popierių įstatyme nustatytos baudos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
Lietuvos Respublikos
alternatyviųjų kolektyvinio investavimo
subjektų valdytojų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
2. 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349).
3. 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1).
4. 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL 2013 L 115, p. 1).
5. 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL 2013 L 115, p. 18).
6. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais (OL 2013 L 145, p. 1).
7. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL 2017 L 169, p. 8).
8. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL 2017 L 293, p. 1).
9. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1156 dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014 (OL 2019 L 188, p. 55).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2079, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19287
Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2452, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17720
Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 55 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2774, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26975
Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 23 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1247, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09862
Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1874, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00224
Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 18, 25, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 55, 56, 60, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas