Suvestinė redakcija nuo 2020-07-09 iki 2020-08-11
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-09-04, i. k. 2019-14105
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
Įsakymas
DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJŲ TVIRTINIMO
2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-976
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas užtikrinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų įstaigų ir organizacijų, įgyvendinančių neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas, ugdymo kokybę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976
SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BendroSIOS NUOSTATOs
1. Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas.
2. Rekomendacijose apibrėžiamas sportinio ugdymo grupių sudarymas ir mokinių sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo plano rengimo ir derinimo rekomendacijos, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai.
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
3.1. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos – specializuoto sportinio ugdymo krypties programos, vykdomos sporto gimnazijose, skirtos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų sportui, kuriomis, vaikų bendrąjį ugdymą suderinus su sportiniu ugdymu, siekiama vaikus nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti suteikiant jiems reikiamų bendrojo ugdymo žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų ir treniruoti siekiant aukščiausiųjų jų sportinių rezultatų.
3.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti mokinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti aukšto sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, aukšto meistriškumo etapais.
3.3. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.
3.4. Meistriškumo pakopa – mokinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.5. Sportinio ugdymo planas – įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo programų įgyvendinimo aprašas.
II SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS
5. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose.
6. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.
7. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas:
7.1. sudaromos tik į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportinio ugdymo grupės;
7.2. pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies (5–8 klasės) sportinio ugdymo grupę sudaro ne mažiau kaip 6 vaikai, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies (9–10 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 4 vaikai, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos (11–12 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 2 vaikai. Minimalus sportinio ugdymo grupės vaikų skaičius nurodytas Rekomendacijų 1 priede;
8. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyto ugdytinio į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.
9. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.
11. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programos gali būti rengiamos pagal Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytas sporto šakas ir (arba) sporto šakų disciplinas arba tai gali būti ir netradicinės sporto šakos, liaudies ir kiti žaidimai, šokiai, mankštos, kvėpavimo pratimai, turistiniai ar slidinėjimo žygiai ir pan. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje yra 8–20 vaikų.
12. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
III SKYRIUS
UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
13. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais.
14. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais.
15. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.
16. Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.
IV SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS
18. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas sportinių ugdymo grupių ugdytinių treniruotėms skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Rekomendacijų 1 priede.
19. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas nurodytas Rekomendacijų 1 priede.
20. Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Rekomendacijų 2 priede.
21. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos sporto ugdymas per metus trunka 46 savaites, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos sporto ugdymas – 48 savaites.
22. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų pradinio rengimo etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites, meistriškumo tobulinimo ir aukšto meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.
23. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programoms, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programoms ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei ugdymo valandai pasirengti turi būti numatyta 15 minučių, kurios įskaitomos į trenerio darbo laiką.
24. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 25 dienos.
25. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 dienų, komandinių sportinių žaidimų šakų (krepšinis, ledo ritulys, beisbolas, futbolas, akmenslydis, rankinis, regbis, softbolas, tinklinis, vandensvydis, žolės riedulys) – ne mažesnis kaip 40 dienų.
26. Vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų (11–12 klasės) ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 25 dienos, komandinių sportinių žaidimų šakų (krepšinis, ledo ritulys, beisbolas, futbolas, akmenslydis, rankinis, regbis, softbolas, tinklinis, vandensvydis, žolės riedulys) – ne mažesnis kaip 60 dienų.
27. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų; meistriškumo ugdymo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; aukšto meistriškumo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.
28. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–12 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
29. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–14 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
30. Vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau penkias 14–18 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
31. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų skaičius pradinio rengimo etape yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos per metus, meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos per metus, meistriškumo tobulinimo etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos per metus, aukšto meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos per metus.
32. Šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos ugdymo grupių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratyboms skiriama 50 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę; biatlono, dailiojo čiuožimo, gimnastikos, meninės gimnastikos, žirgų sporto, vandensvydžio, triatlono sporto šakų, lengvosios atletikos daugiakovės disciplinos – 30 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę.
V SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS
34. Sportinio ugdymo planas, parengtas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kitais švietimą, fizinį ugdymą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais, rengiamas vieniems mokslo metams nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo programas.
36. Sportinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į fizinio ugdymo ir sporto mokslininkų, trenerių, sporto mokytojų, neformaliojo ugdymo specialistų, sportininkų ir sportuojančių asmenų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.
37. Sportinio ugdymo plane turi būti nurodyta:
37.1. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
37.2. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
37.3. sportinio ugdymo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
37.4. sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;
37.5. sportinio ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;
38. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:
38.4. sportinio ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per mokinių atostogas;
38.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;
38.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratybos, šių pratybų dalys, pratimai.
39. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano rengimą. Sportinio ugdymo plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo proceso pradžios.
VI SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI
41. Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos įstaigos ir organizacijos arba kitos neformaliojo švietimo įstaigos gali įgyvendinti formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas. Laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai gali įgyvendinti tik neformaliojo sportinio ugdymo programas.
42. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas ugdyti priimami nepilnamečiai asmenys prieš pradedant lankyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pristatyti pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis.
43. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
44. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu.
45. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą išvykusių ugdytinių į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtraukti Rekomendacijų prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo ugdytinio išvykimo dienos.
46. Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, šuolių į vandenį, šiuolaikinės penkiakovės, trikovės ir vandensvydžio sportinio ugdymo grupių ugdytiniai pirmiausia turi būti išmokyti plaukti.
47. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių ugdytiniai turi būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.
Priedų pakeitimai:
V-976 1 priedo redakcija pagal V-1028
Priedo pakeitimai:
Nr. V-1014, 2019-09-16, paskelbta TAR 2019-09-16, i. k. 2019-14614
Nr. V-1028, 2020-07-08, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15195
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1014, 2019-09-16, paskelbta TAR 2019-09-16, i. k. 2019-14614
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1028, 2020-07-08, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15195
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo