PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2017 m. birželio 5 d.

įsakymu Nr. A1-276

MOKYMO IR ŽINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS TIKRINIMO BENDRIEJI NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytas mokymas ir (ar) žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimas, mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (toliau – mokymas), žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą (toliau – žinių tikrinimas) bei kompetencijos tobulinimą. Nuostatai netaikomi tikrinant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų specialias žinias ir įgūdžius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, ir atestuojant energetikos darbuotojus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

2.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas – asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. A1-60 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, nustatymo“ nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

2.2. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ, DARBDAVIŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ IR ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTAIS, MOKYMAS IR KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS

3. Neformaliojo profesinio mokymo programas (toliau – profesinio mokymo programos) darbdaviams atstovaujantiems asmenims, darbdaviams atstovaujantiems asmenims ir darbdavių įgaliotiems asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams mokyti rengia Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Šiose profesinio mokymo programose nustatomi reikalavimai mokytojams.

4. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) parengtą profesinio mokymo programą, arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas).

5. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas (Nuostatų 2 priedas) atskiroms ekonominės veiklos sritims parengtą profesinio mokymo programą.

6. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir kurio žinios patikrintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, asmenį, siekiantį tapti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas (Nuostatų 2 priedas) atskiroms ekonominės veiklos sritims parengtas profesinio mokymo programas.

7. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbdavio įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas kompetenciją tobulina kursuose, seminaruose ar praktiniuose mokymuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kuriuos rengia valstybės institucijos ir įstaigos, profesinio mokymo teikėjai. Darbdavių įgaliotus asmenis, kuriems pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus tobulinti kompetencijos siunčia darbdavys. Kompetencijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne trumpesnė kaip 60 valandų. Kompetencijos tobulinimas pažymimas valstybės institucijų ir įstaigų, profesinio mokymo teikėjų išduotuose kursų, seminarų ar praktinių mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais baigimo pažymėjimuose.

III SKYRIUS

DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ, DARBDAVIŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ IR ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTAIS, ŽINIŲ TIKRINIMAS

8. Asmens, nurodyto Nuostatų 4–6 punktuose, žinios tikrinamos Valstybinėje darbo inspekcijoje.

9. Žinių tikrinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Profesinio mokymo teikėjas pateikia informaciją apie asmenis, nurodytus Nuostatų 5 arba 6 punkte, baigusius mokymus, Valstybinei darbo inspekcijai per 2 darbo dienas po to, kai šie asmenys baigia mokymus. Asmens, nurodyto Nuostatų 5 arba 6 punkte, žinios tikrinamos gavus šiame punkte nurodytą informaciją iš profesinio mokymo teikėjo arba asmeniui, nurodytam 5 arba 6 punkte, pateikus Valstybinei darbo inspekcijai profesinio mokymo teikėjo išduotą laisvos formos pažymą apie tai, kad jis baigė mokymą.

10. Asmens, nurodyto Nuostatų 4 punkte, žinios tikrinamos testu, kuriame yra 30 klausimų iš profesinio mokymo programos arba iš darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temų, jei asmuo mokėsi savarankiškai. Asmens, nurodyto Nuostatų 5 arba 6 punkte, žinios tikrinamos testu, kuriame yra 40 klausimų iš profesinio mokymo programos. Testas laikomas išlaikytu, jeigu teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 75 procentus pateiktų klausimų.

11. Asmeniui, išlaikiusiam testą, Valstybinė darbo inspekcija per 3 darbo dienas po to, kai asmuo išlaiko testą, išduoda laisvos formos pažymėjimą, kuriame nurodoma pažymėjimo išdavimo data, asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad testas pagal atitinkamą profesinio mokymo programą arba pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas, jei asmuo mokėsi savarankiškai, išlaikytas, ir yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus vardas ir pavardė, parašas. Informacija apie išduotus pažymėjimus (pažymėjimo išdavimo data, profesinio mokymo programos ir (arba) mokymo temos (temų) pavadinimas (pavadinimai), asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo data) pažymėjimų apskaitos tikslu saugoma Valstybinėje darbo inspekcijoje 50 metų nuo jų išdavimo dienos, užtikrinant, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą. Informacija apie išduotus pažymėjimus saugoma taikant tinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-538, 2018-10-03, paskelbta TAR 2018-10-05, i. k. 2018-15840

IV SKYRIUS

KITŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS IR ŽINIŲ TIKRINIMAS

12. Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau – komitetas) nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus.

13. Komiteto nario, darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai profesinio mokymo programų temos nurodytos Nuostatų 3 priede.

14. Darbdaviui atstovaujantis asmuo darbuotojui, prieš jam pradedant dirbti pavojingą darbą, skiria mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, prižiūrint darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens tvarkomuoju dokumentu paskirtam kvalifikuotam darbuotojui, ir nustato jo trukmę. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali skirti mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, kitiems darbuotojams savo sprendimu.

V SKYRIUS

DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR INFORMACIJA APIE PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJUS, VYKDANČIUS MOKYMĄ

15. Valstybinė darbo inspekcija saugo žinių tikrinimo protokolus, profesinio mokymo teikėjas ar įmonė saugo Nuostatų 12 punkte nurodytas profesinio mokymo programas, žinioms tikrinti naudotą medžiagą, mokymo apskaitos dokumentus Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytą dokumentų saugojimo terminą.

16. Valstybinė darbo inspekcija skelbia Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje informaciją apie profesinio mokymo teikėjus, kurie pranešė Valstybinei darbo inspekcijai, kad mokys pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas profesinio mokymo programas.

Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų

1 priedas

DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS MOKYMO TEMOS

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinio reguliavimo sistema:

1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sąvokos;

1.2. darbuotojų draudimas nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe;

1.3. pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą, ir teisės aktai, susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi.

2. Darbdavio ir darbuotojų pareigos ir teisės saugos ir sveikatos srityje, atsakomybė:

2.1. darbdavių pareigos ir teisės sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas;

2.2. darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

2.3. darbdavio atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus;

2.4. dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose.

3. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo ir vidinės kontrolės organizavimo įmonėje bendrieji principai:

3.1. darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje;

3.2. darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įmonėje organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai. Darbuotojų evakavimas kilus pavojui;

3.3. profesinės rizikos vertinimo organizavimas;

3.4. profesinės rizikos veiksniai (fiziniai, fizikiniai, cheminiai, ergonominiai, psichosocialiniai ir biologiniai veiksniai);

3.5. darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje;

3.6. darbuotojų mokymas ir instruktavimas.

4. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos bei jų prevencija:

4.1. nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, jų tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarka, prevencija;

4.2. profesinės ligos, jų priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų tyrimas. Prevencija.

5. Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų (asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios darbuotojos, neįgalūs darbuotojai) sauga.

6. Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga.

7. Socialinis dialogas. Darbuotojų atstovai. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.

8. Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios pertraukos.

________________________

Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų

2 priedas

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTO MOKYMO TEMOS

Eil. Nr.	Temų pavadinimai
TEORINIS MOKYMAS (20, 30, 40 VALANDŲ)*
1.	DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ
1.1.	Darbuotojų sauga ir sveikata Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis, darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas, darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėje organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio; darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti, privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas), darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje, darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbuotojų pareigos ir teisės, siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai, profesinės rizikos vertinimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas. Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas
1.2.	Potencialiai pavojingi įrenginiai Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra, įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas, Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas
1.3.	Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms
1.4.	Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai
1.4.1.	Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos, pavojingų darbų organizavimo, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo, darboviečių statybvietėse įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais
1.4.2.	Profesinės rizikos veiksniai darbo vietose, jų poveikis darbuotojų sveikatai Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas). Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Fiziniai veiksniai. Ergonominiai veiksniai. Psichosocialiniai veiksniai
1.5.	Profesinės rizikos vertinimas ir rezultatų įforminimas, profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės Bendrieji profesinės rizikos vertinimo principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas. Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas
1.6.	Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos
1.6.1.	Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai
1.6.2.	Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai
1.6.3.	Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas
1.7.	Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga
1.8.	Darbuotojų instruktavimas ir mokymas, atestavimas
1.9.	Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba įmonėje, jos funkcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paskyrimas ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje, jų funkcijos, pareigos ir teisės
2.	NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA
2.1.	Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės
2.2.	Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės
3.	BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai
4.	GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai. Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai
5.	SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS Socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos
6.	darbuotojų draudimas nuo NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas
7.	DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai
8.	DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos, inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai

* Mokymo trukmė, atsižvelgiant į tai, kokiose įmonėse dirbs besimokantys asmenys, yra:

– 20 valandų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, norintiems dirbti ekonominės veiklos rūšių, nurodytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai), 3 priede, įmonėse;

– 30 valandų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, norintiems dirbti ekonominės veiklos rūšių, nurodytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 2 ir 3 prieduose, įmonėse;

– 40 valandų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, norintiems dirbti ekonominės veiklos rūšių, nurodytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1–3 prieduose, įmonėse.

________________________