Suvestinė redakcija nuo 2022-07-29

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01303

 

Nauja redakcija nuo 2022-04-06:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINĖS JAUNIMO POLITIKOS 2022–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2022 m. sausio 27 d. Nr. A1-65
Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.10 papunkčiu, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 200–202 punktais ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.10 papunktį:

1.  T v i r t i n u  Nacionalinės jaunimo politikos 2022–2024 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas) (pridedama).

2R e k o m e n d u o j u  savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą ir iš savo biudžetų skirti lėšų jo priemonėms įgyvendinti.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                           Monika Navickienė

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2022 m. sausio 27 d. įsakymu

Nr. A1-65 

 

NACIONALINĖS JAUNIMO POLITIKOS 2022–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės jaunimo politikos 2022–2024 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) numato nacionalinės jaunimo politikos įgyvendinimo tikslus, uždavinius, priemones, kokybinius ir kiekybinius vertinimo kriterijus, kuriais vadovaujamasi jaunimo politikos srityje.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

2.  Veiksmų plano tikslas – nustatyti priemones, skirtas nacionalinės jaunimo politikos įgyvendinimui stiprinti, siekiant užtikrinti tarpžinybinį viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, sukurti infrastruktūrą, reikalingą darniai, faktais ir žiniomis grįstai jaunimo politikai įgyvendinti.

3.  Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Atvirų jaunimo centrų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1‑570 „Dėl Atvirų jaunimo centrų veiklos aprašo patvirtinimo“, Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše, Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

4Jaunimo politikos įgyvendinimo 1 problema – socialinės apsaugos sistema neužtikrina jaunimo poreikių, jaunimo politikos įgyvendinimo 1 tikslas – užtikrinti įvairius jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos sistemos plėtrą:

4.1. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo 32,3 tūkst. jaunų (15–29 metų) bedarbių – 10,9 tūkst. daugiau negu 2019 m. 2020 m. Lietuvoje dirbo 209,1 tūkst. jaunų (15–29 metų) gyventojų, arba 16,2 tūkst. mažiau nei 2019 m., 197,6 tūkst. jaunų (15–29 metų) gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs.

4.2. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija parodė, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, labiausiai sumažėjo jaunimo užimtumas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. rugsėjį buvo registruotas 13,5 proc. 15–24 metų jaunimo nedarbas, o 2020 m. lapkritį šios amžiaus grupės asmenų nedarbas buvo 18,3 proc. Tai rodo didelę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įtaką jaunimo užimtumo politikai, todėl valstybės ir savivaldybių dėmesys jaunimo užimtumui turi būti labai didelis, ypač paskelbus šalyje ekstremaliąją situaciją.

4.3. 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įtrauktos 9 084 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 17 115 vaikų iki 18 metų. Jaunas žmogus, augantis socialinės rizikos šeimoje, integruodamasis į darbo rinką, sunkumų patiria gerokai dažniau, nes šeimoje nesulaukia palaikymo ir pagalbos. Tėvai nepakankamai rūpinasi šiuo jaunu žmogumi, taigi nesudaro palankių sąlygų jo asmenybės raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui šeimoje, o tai lemia jauno žmogaus mokymosi sunkumus, elgesio problemas, žemą savivertę, menkus bendravimo įgūdžius, polinkį į priklausomybes.

4.4. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. gimė 25 144 kūdikiai. Daugiau kaip 45 proc. jų pagimdė moterys iki 29 metų. Remiantis tais pačiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galima teigti, kad vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius nuo 2009 m. kasmet šiek tiek ilgėjo. 2009 m. moterys pirmo vaiko susilaukė vidutiniškai 26 metų, o 2020 m. – 30,4 metų. Dažnai jaunimas patiria įvairių socialinių iššūkių (nedarbas, prasti ar nepakankami socialiniai įgūdžiai, mažos pajamos, prastos gyvenimo sąlygos ir kt.), todėl šeimos kūrimas jam tampa antraeiliu dalyku. Tai turi įtakos ir demografinių rodiklių mažėjimui (2019 m. gimė 27 393 kūdikiai, 2018 m. 28 149, 2017 m. – 28 696). Lietuvoje nepakanka priemonių, kurias pasitelkus būtų galima spręsti anksčiau minėtas jaunų šeimų problemas.

4.5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2020 m. buvo 17,1 proc. namų ūkių, auginančių vaikus ir esančių arti skurdo ribos. O žemiau absoliutaus skurdo ribos (kai vienam asmeniui per mėnesį tenka 251 euras) Lietuvoje 2020 m. buvo 3,7 proc.
16–29 metų jaunimo. Jaunas žmogus, kuris patiria nepriteklių ar yra arti santykinio skurdo ribos ir kurio noras patenkinti savo interesus bei poreikius dėl sunkios materialinės padėties sumažėja, dažnai būna linkęs nusikalsti. Manytina, kad jei jaunam žmogui trūksta lėšų įvairiems būtiniems ir (ar) geidžiamiems daiktams įsigyti, jis šiuos daiktus stengiasi įsigyti neteisėtai.

5Jaunimo politikos įgyvendinimo 2 problema – daug jaunimo nesidomi visuomenine veikla, nedalyvauja pilietiškumą skatinančiose visuomeninėse veiklose, jaunimo politikos įgyvendinimo 2 tikslas – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę:

5.1. Jaunimo įsitraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą sudaro sąlygas formuoti jo pilietiškumo, demokratiškumo pagrindus. Tam, kad jaunimas būtų kuo labiau įtraukas į įvairaus pobūdžio visuomenines, laisvalaikio veiklas, bendrautų ir būtų aktyvus bei pilietiškas, būtina įtraukti jį į neformalųjį švietimą. 2020 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas) užsakymu buvo atliktas jaunimo problematikos tyrimas ir nustatyta, kad dažniausiai laisvalaikiu jaunimas susitinka su draugais (59 proc. pasirinko atsakymą „dažnai“), eina pasivaikščioti (50,8 proc. pasirinko atsakymą „dažnai“), o visuomeninių organizacijų veikloje dalyvauja tik apie 5 proc. jaunimo. Net 82,9 proc. jaunų žmonių teigė nedalyvaujantys ir niekada nedalyvavę savanoriškoje veikloje. Atlikus minėtą tyrimą, nustatyta, kad vis dar aktuali jaunimo neaktyvaus įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą problema.

5.2. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, 2020 m. visos Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas buvo įvertintas 41,3 balo iš 100 galimų. Vadinasi, Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas padidėjo 1,6 balo, palyginti su 2019 m. (2019 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas buvo 39,7 balo iš 100 galimų). 2020 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu viešoji įstaiga „Europos namai“ atliko Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimą ir nustatė, kad daugiau kaip pusė respondentų (56 proc.) nurodė, jog nedalyvauja bendruomenių (bendruomeninių organizacijų) veikloje ir neketina joje dalyvauti ateityje. Menkas piliečių įsitraukimas į nevyriausybinių organizacijų sektorių siejamas su savanorystės tradicijų silpnumu, neigiamu požiūriu į pilietines organizacijas, susiformavusiu sovietų okupacijos metais, su menku tarpusavio pasitikėjimu, piliečių turimų išteklių (laiko ir pinigų) stoka bei silpnais nevyriausybinių organizacijų sektoriaus gebėjimais piliečius įtraukti į savo veiklą. Tokie rodikliai rodo, kad Lietuvos visuomenė vis dar linkusi nepakankamai įsitraukti į visuomeninę veiklą, o jaunimo neįsitraukimo į pilietinę veiklą problema vis dar aktuali. Sprendžiant šią problemą, būtina skatinti jaunimą aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir ugdyti jo pilietiškumą.

6Jaunimo politikos įgyvendinimo 3 problema – nepakankamai išplėtota darbo su jaunimu sistema, neužtikrinta jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtra, jaunimo politikos įgyvendinimo 3 tikslas – plėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą ir užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą:

6.1. Įgyvendinant jaunimo politiką, ir toliau kuriami atvirieji jaunimo centrai (toliau – AJC), kurių paskirtis – vykdyti atvirąjį darbą su jaunimu, teikti socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, gerinti jau teikiamų paslaugų kokybę. Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių (toliau – AJE) tikslinė grupė yra jaunimas; ypač daug dėmesio skiriama mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į veiklas. 2021 m. gruodžio mėnesį, Jaunimo reikalų departamento duomenimis, Lietuvoje veikė 48 AJC ir 73 AJE (iš viso 121 AJC ir AJE), o 2011 m. – tik 20 AJC ir AJE. Taigi pastebima atvirojo darbo su jaunimu sistemos plėtra, bet AJC ir AJE vis tiek yra nepakankamai, pavyzdžiui, vis dar yra savivaldybių, kuriose veikia tik viena AJE ar kuriose vis dar neužtikrinamas atvirojo darbo su jaunimu paslaugų teikimas. Skatinant jaunimo laisvalaikio užimtumą, reikia ir toliau plėsti esamas, kurti naujas tam palankias erdves.

6.2. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje savivaldybių nepakankamai pritaikyta jaunimui palanki infrastruktūra ir daliai jaunimo, ypač kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui, sudėtinga gauti laisvalaikio užimtumo paslaugas jų gyvenamojoje teritorijoje, būtina plėtoti ne tik atvirąjį darbą su jaunimu Lietuvos savivaldybėse, bet ir kitas darbo su jaunimu formas – mobilųjį darbą su jaunimu arba darbą su jaunimu gatvėje, taip pat jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą. 2021 m. gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje mobilųjį darbą su jaunimu vykdė 24 mobiliojo darbo su jaunimu komandos 22-ose Lietuvos savivaldybėse, o darbą su jaunimu gatvėje vykdė 8 darbo su jaunimu gatvėje komandos 4 didžiosiose Lietuvos savivaldybėse. Praktinių įgūdžių ugdymas, kaip atskira darbo su jaunimu forma, iki 2021 m. nebuvo finansuojama. 2021 m. pabaigoje jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, kaip naują darbo su jaunimu formą, pradėta taikyti keturiose Lietuvos savivaldybėse. 2021 m. vykdant mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje veiklas, įtraukta beveik 5 000 jaunų žmonių. Siekiant į jaunimo laisvalaikio veiklas įtraukti kuo daugiau jaunimo, ypač jaunimo iš atokesnių vietovių, būtina plėtoti naujas darbo su jaunimu formas.

6.3. 2016 m. AJC ir AJE, gavusių finansavimą iš Jaunimo reikalų departamento, veiklose dalyvavo 6 849 jauni žmonės, o 2021 m. – gerokai daugiau (2021 m. AJC ir AJE veiklose dalyvavo 14 821 jaunas žmogus. Per trejus paskutinius metus (2019–2021 m.) į AJC ir AJE pavyko pritraukti apie 13 proc. jaunimo. Pastebėtas didesnis jaunimo įsitraukimas į užimtumą skatinančias veiklas. Į AJC ir AJE veiklas įtrauktų jaunų žmonių skaičius rodo jų tobulėjimą. Tam, kad situacija ir toliau gerėtų, būtina užtikrinti AJC ir AJE veiklų finansavimą, darbo su jaunimu formų – mobiliojo darbo su jaunimu, darbo su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo – plėtrą. Darbo su jaunimu formų plėtrą galima būtų naudoti kaip vieną iš galimų jaunimo laisvalaikio užimtumo tobulinimo būdų.

7Jaunimo politikos įgyvendinimo 4 problema – nesudaromos palankios sąlygos įtraukti jaunimą į jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, jaunimo politikos įgyvendinimo 4 tikslas – sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą: ryšys tarp Lietuvos jaunimo ir užsienyje gyvenančio lietuvių kilmės jaunimo nėra tvirtas, todėl, siekiant užtikrinti glaudų ryšį tarp Lietuvos jaunimo ir užsienyje gyvenančio lietuvių kilmės jaunimo, būtina skatinti Lietuvoje ir užsienyje veikiančias jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bendradarbiauti ir bendromis pastangomis užtikrinti tautinio identiteto, kultūros saugojimą bei puoselėjimą, sudaryti sąlygas užsienyje gyvenančiam lietuvių kilmės jaunimui aktyviau įsitraukti į Lietuvos socialinį ir kultūrinį gyvenimą, užmegzti ir plėtoti ryšius su Lietuvoje veiklą vykdančiomis jaunimo ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis.

8Jaunimo politikos įgyvendinimo 5 problema – nepakankamai aktyvus viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas įgyvendinant jaunimo politiką, jaunimo politikos įgyvendinimo 5 tikslas – užtikrinti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką:

8.1. Lietuvoje periodiškai neatliekami išsamūs statistiniai jaunimo padėties Lietuvoje tyrimai. Įvertinus visoje šalyje gyvenančio jaunimo poreikius, įpročius, gyvenimo būdą, galima taikyti tikslines jaunimo politikos įgyvendinimo priemones, atsižvelgiant į konkrečių savivaldybių ir (ar) regionų ypatumus. 2020 m. buvo atliktas jaunimo problematikos tyrimas. Prieš tai šis tyrimas buvo atliktas tik 2012 m. Siekiant jaunimo problematikos tyrimus atlikti dažniau, 2010 m. Jaunimo reikalų departamento užsakymu buvo parengta koncepcija, reikalinga jaunimo problematikos tyrimams savivaldybėse atlikti, kurios tikslas – sukurti jaunimo padėtį atskleidžiančių rodiklių sistemą, apimančią visas jaunimo politikos įgyvendinimo sritis. Ilgalaikė jaunimo problematikos tyrimų koncepcija buvo patvirtinta Jaunimo reikalų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 2V78 (1.4) „Dėl Jaunimo problematikos tyrimų metodikos patvirtinimo“. Kad nurodyta rodiklių sistema ir toliau būtų plėtojama, būtina užtikrinti nuoseklią jaunimo padėties stebėseną, kurią vykdyti padeda Jaunimo reikalų tyrėjų tinklas, dalyvaujantis atliekant jaunimo problematikos tyrimus. Jaunimo reikalų tyrėjų tinklas veikia, tačiau tyrėjų veikla turėtų būti aktyvesnė, dažniau turėtų būti organizuojami Jaunimo reikalų tyrėjų tinklo susitikimai, nes tyrimų, kurių metu atliekama jaunimo padėties analizė, reikia vis labiau.

8.2. Jaunimo politika pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą yra horizontalioji politikos sritis, apimanti daugelį sričių: pilietiškumo ugdymą, švietimą, neformalųjį švietimą, darbą ir užimtumą, apsirūpinimą būstu, laisvalaikį, kultūrą, socialinę ir sveikatos apsaugą, sveikatingumą, sportą, narkomanijos ir kitų priklausomybių prevenciją, nusikalstamumo prevenciją ir kt. Todėl ją plėtojant svarbu užtikrinti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos bendrautų ir bendradarbiautų, spręsdamos su jaunimu susijusius klausimus, juos derindamos su jaunimu ir (ar) jaunimo organizacijomis, su jaunimu dirbančiomis organizacijomis. Turi būti kuriami tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklai, kuriems priklausytų ne tik AJC ir AJE, bet ir jaunimo reikalų koordinatoriai, savivaldybių administracijų švietimo skyriai, policija, probacijos tarnybos, seniūnai ir socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigos, vietos darbdaviai ir kt. Įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje, Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms taip pat būtina pagal kompetenciją bendradarbiauti su užsienio institucijomis, įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant keistis gerąja praktika. Tarptautiniai renginiai vyksta, tačiau viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis vis dar nėra pakankamas, todėl būtina jį plėsti ir tobulinti.

8.3. Jaunimo politikos įgyvendinimas yra viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, kuriai vykdyti skiriami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimai. Tačiau svarbu paminėti, kad regioniniai jaunimo politikos įgyvendinimo skirtumai – vis dar opi problema. Siekiant išspręsti šią problemą ir efektyviai naudoti valstybės lėšas, turi būti teikiamas metodinis palaikymas jaunimo reikalų koordinatoriams savivaldybėse, užtikrinamas jų kompetencijų tobulinimas. Savivaldybės skirtingai prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo, tą rodo tiek Jaunimo reikalų departamento atliekami jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliekami auditai, kurių metu išaiškėja regioniniai jaunimo politikos įgyvendinimo skirtumai. Svarbu gerinti savivaldybių supratimą apie jaunimo politiką, jos svarbą, ypač pabrėžiant savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių vaidmenį, užtikrinti jaunimo politikos srityje veikiančių struktūrų (savivaldybių jaunimo reikalų tarybų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų) veiklą įgyvendinant įvairias priemones (vizitai, susitikimai, mokymai ir kt.).

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

 

9. Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis – 2022 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

10Veiksmų plano tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės numatytos Veiksmų plano IV skyriuje.

11. Veiksmų plano tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant Veiksmų plano įgyvendinimo priemones, dalyvauja Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

12Veiksmų plano tikslų, jų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikti Veiksmų plano V skyriuje.

13Veiksmų plano tikslų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

 

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

 

 

Nr.

Tikslas, uždaviniai, priemonės

2022 m. numatomos lėšos

(tūkst. eurų)

2023 m. numatomos lėšos

(tūkst. eurų)

2024 m. numatomos lėšos

(tūkst. eurų)

Atsakingi vykdytojai

 

1 tikslas – užtikrinti įvairius jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos sistemos plėtrą

 

Uždavinys – užtikrinti geresnes jaunimo užimtumo galimybes – skatinti ekonominį ir socialinį jaunimo verslumą, sudaryti palankias sąlygas jaunimui aktyviai dalyvauti darbo rinkoje

1.1.

Įgyvendinti jaunimo savanorišką tarnybą, kurios organizavimas reglamentuotas Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Jaunimo reikalų agentūra

1.2.

Įgyvendinti užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programas savivaldybėse

149

150

150

Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

 

2 tikslas – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę

 

Uždavinys – skatinti jaunimą aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir ugdyti jo pilietines kompetencijas

2.1.

Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti projektus, skatinančius inovacijas jaunimo politikos įgyvendinimo srityje, siekiant kurti naujas jaunimo įtraukimo į pilietinį gyvenimą formas

107

107

107

Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

 

3 tikslas – plėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą ir užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą

 

Uždavinys – plėtoti esamas ir kurti naujas jaunimo užimtumui ir ugdymui palankias erdves – suteikti daugiau galimybių socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui, skatinti turiningą, aktyvų, kokybišką jaunimo ugdymą laisvalaikiu

3.1.

Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti organizacijas, taikančias bent vieną darbo su jaunimu formą

1 228,6

1 370,5

 

1 370,5

 

 

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

3.2.

Užtikrinti darbo su jaunimu plėtrą Lietuvoje (metodinis palaikymas darbą su jaunimu vykdančioms arba planuojančioms vykdyti organizacijoms ir jų darbuotojams)

27,2

25

25

Jaunimo reikalų agentūra

 

4 tikslas – sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą

 

Uždavinys – užtikrinti reikiamą paramą jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms – gerinti jų organizacinius gebėjimus, išlaikyti jų savitumą ir veiklos nuoseklumą

4.1.

Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti projektus, skirtus jaunų žmonių narystei jaunimo organizacijose bei organizacijose, vienijančiose kitas jaunimo organizacijas, jaunimo iniciatyvas

527,3

547,5

547,5

Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

4.2.

Atrinkti ir finansuoti savanorišką veiklą organizuojančias organizacijas, teikti joms metodinę pagalbą, organizuoti jaunimo savanoriškos tarnybos modelio įgyvendinimą, siekiant įtraukti jaunimą į savanorišką veiklą

25

26

26

Jaunimo reikalų agentūra

164

181

181

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

4.3.

Koordinuoti tarptautinių protokolų, projektų, fondų veiklą, įgyvendinti stipendijų skyrimo užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams priemones, organizuoti ir vykdyti tarptautinius renginius

153,6

156

156

Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

 

5 tikslas – užtikrinti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką

 

Uždavinys – užtikrinti nuoseklią jaunimo padėties stebėseną, formuoti faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką

5.1.

Užtikrinti nuoseklią kokybišką Europos Sąjungos informacinės programos jaunimui „Eurodesk“ veiklą Lietuvoje

16

16

16

Jaunimo reikalų agentūra

5.2.

Užtikrinti faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą

35

25

25

Jaunimo reikalų agentūra

 

Uždavinys – plėtoti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą vietos savivaldos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis

5.3.

Prisidėti prie plėtros programų ir kitų strateginių dokumentų jaunimo politikos srityje rengimo

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5.4.

Užtikrinti Lietuvos jaunimo metų minėjimo 2022 metais plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl Lietuvos jaunimo metų minėjimo 2022 metais plano patvirtinimo“, priemonių įgyvendinimą

87

Jaunimo reikalų agentūra

 

Uždavinys – stiprinti jaunimo politiką tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis

5.5.

Įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo politiką regioniniu lygmeniu (renginiai savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriams, vizitai į savivaldybes ir pan.)

82,3

83

83

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

5.6.

Užtikrinti priemonių, skirtų Europos jaunimo metų minėjimui 2022 metais, įgyvendinimą

Jaunimo reikalų agentūra

5.7.

Perduoti Lietuvos patirtį Europos Sąjungos Rytų partnerystės ir kitoms besivystančioms valstybėms jaunimo reikalų srityje

(Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų fondo veikla)

7

7

7

Jaunimo reikalų agentūra

93

93

93

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

5.8.

Remti užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklą, skirtą lietuvybei, bendruomeniškumui puoselėti, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, įtvirtinti globalios Lietuvos sampratą socialinės apsaugos ir darbo srityje

1

1

1

Jaunimo reikalų agentūra

46

46

46

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

Nr. A1-500, 2022-07-28, paskelbta TAR 2022-07-28, i. k. 2022-16259

 

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLŲ, JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Kodas

Tikslų, jų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai

2022 m.

vertinimo kriterijų reikšmės

2023 m.

vertinimo kriterijų reikšmės

2024 m.

vertinimo kriterijų reikšmės

Atsakingas (-i) vykdytojas (-ai)

1 tikslas – užtikrinti įvairius jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos sistemos plėtrą

P-1-1-1

Savivaldybių, įgyvendinančių darbo vasarą užimtumo programas jaunimui, skaičius

15

15

15

Jaunimo reikalų agentūra

P-1-1-2

Jaunimo, dalyvaujančio darbo vasarą užimtumo programose, skaičius

350

350

350

Jaunimo reikalų agentūra

2 tikslas – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę

P-2-1-1

Konkurso būdu atrinktų ir finansuotų projektų, skatinančių inovacijas jaunimo politikos srityje, siekiant kurti naujas jaunimo įtraukimo į pilietinį gyvenimą formas, skaičius

7

7

7

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

3 tikslas – plėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą, užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą

P-3-1-1

Organizuotų mokymų, skirtų darbo su jaunimu sistemai tobulinti, skaičius

5

5

5

Jaunimo reikalų agentūra

P-3-1-2

Paskelbtų ir suorganizuotų finansavimo konkursų, skirtų įvairioms darbo su jaunimu formoms plėtoti, skaičius

6

5

5

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

P-3-1-3

Konkurso būdu atrinktų ir finansuotų atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių projektų / programų skaičius

45

45

45

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

P-3-1-7

Konkurso būdu atrinktų ir skirtų stipendijų su jaunimu dirbantiems specialistams, skatinant darbo su jaunimu plėtrą regionuose, skaičius

3

3

3

Jaunimo reikalų agentūra

P-3-1-8

Lietuvos apskričių, kuriose veikia jaunimo informavimo ir konsultavimo taškai, skaičius

10

10

10

Jaunimo reikalų agentūra

4 tikslas – sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą

P-4-1-1

Konkurso būdu atrinktų ir finansuotų projektų / programų, skirtų jaunimo narystei jaunimo organizacijose bei organizacijose, vienijančiose kitas jaunimo organizacijas, skaičius

18

18

18

Jaunimo reikalų agentūra,

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas

P-4-1-2

Savivaldybių, kuriose veikia ilgalaikės savanoriškos veiklos (jaunimo savanoriškos tarnybos) modelis pagal savivaldybėse patvirtintus aprašus, skaičius

10

10

10

Jaunimo reikalų agentūra

P-4-1-3

Paskelbtų ir suorganizuotų finansavimo konkursų, skirtų tarptautiniams projektams įgyvendinti, fondų veiklai vykdyti, skaičius

1

1

1

Jaunimo reikalų agentūra

5 tikslas – užtikrinti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką

P-5-1-1

Kartu su Jaunimo reikalų tyrėjų tinklu suorganizuota konferencija jaunimo tema

1

1

Jaunimo reikalų agentūra

P-5-1-2

Įgyvendintų Lietuvos jaunimo metų minėjimo 2022 metais plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1030 „DėlLietuvos jaunimo metų minėjimo 2022 metais plano patvirtinimo“, priemonių skaičius

7

Jaunimo reikalų agentūra

P-5-1-3

Individualiai, derinant su savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais, nustatytų ir pateiktų rekomenduojamų jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėje prioritetinių ir kitų veiklos sričių užduočių ir rezultatų vertinimo kriterijų skaičius

60

60

60

Jaunimo reikalų agentūra

P-5-1-4

Suorganizuotų renginių savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriams (įvadiniai mokymai, konferencijos, Savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių tinklo susitikimai) skaičius

4

4

4

Jaunimo reikalų agentūra

P-5-1-5

Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų, kurioms suorganizuoti mokymai ir konsultacijos pagal poreikį, skaičius

10

10

10

Jaunimo reikalų agentūra

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

 

_____________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-255, 2022-04-05, paskelbta TAR 2022-04-05, i. k. 2022-07115

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A1-65 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-500, 2022-07-28, paskelbta TAR 2022-07-28, i. k. 2022-16259

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A1-65 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_308e1ca3f4c04da8b369563baec2803d_end