Suvestinė redakcija nuo 2022-07-01 iki 2023-03-31
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21707
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAIKO SITUACIJOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 30 d. Nr. A1-803
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. N u s t a t a u, kad:
3.2. vaikams ir šeimoms, kurioms pagalba pradėta teikti iki šio įsakymo įsigaliojimo pagal grėsmės vaikui lygį, nustatytą vadovaujantis Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, paskyrus šeimai atvejo vadybininką, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, vaiko situacijos vertinimas neatliekamas ir pagalba vaikui ir šeimai toliau teikiama pagal atvejo vadybos metu parengtą pagalbos planą iki tol, kol, atvejo vadybininko vertinimu, tikslinga teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, arba atvejo vadybininkas pateikia motyvuotą siūlymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, arba gaunamas pranešimas apie naują galimą vaiko teisių pažeidimą šioje šeimoje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu
Nr. A1-803
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija)
VAIKO SITUACIJOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Apsaugos veiksnys – veiksnys ar jų visuma, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui bei jo teisių ir interesų užtikrinimui.
2.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Atvejo vadybos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Atvejo vadybos tvarkos aprašas), Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-334 „Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašas), Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašas), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
II SKYRIUS
VAIKO SITUACIJOS VERTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).
5. Vaiko situacijos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei gaunamas pranešimas apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pradeda atlikti ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento ir vaiko situacijos vertinimą baigia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.
6. Jei vaiko situacijos vertinimas atliekamas šeimoje, kurioje vaiko atstovai pagal įstatymą netvarko bendro ūkio, pildoma viena Vaiko situacijos vertinimo anketos forma (Aprašo 1 priedas), tačiau, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Vaiko situacijos vertinimo anketos formos 1 priedas pildomas atskirai, pateikiant tik to konkretaus vaiko atstovo pagal įstatymą duomenis, kuris bus supažindinamas su užpildytu 1 priedu. Kitam vaiko atstovui pagal įstatymą šie duomenys neteikiami.
7. Tarnybai arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui vaiko situacijos vertinimo metu gavus naują pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko, kurio situacija jau yra vertinama, kuriame nurodomi nauji duomenys apie tą patį galimą vaiko teisių pažeidimą, turi būti įvertinti visi nuo vaiko situacijos vertinimo pradžios gauti duomenys apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tokiu atveju vaiko situacijos vertinimo atlikimo terminas skaičiuojamas nuo pirmojo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos.
8. Jei vaiko situacijos vertinimo metu Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius gauna naują pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko, kurio situacija jau yra vertinama, o pranešimo turinyje nėra naujų duomenų (t. y. sutampa galimo vaiko teisių pažeidimo data, laikas, vieta, aplinkybės, subjektai ir kt.), vaiko situacijos vertinimas atliekamas pagal jau turimus duomenis.
9. Jeigu gaunamas pranešimas apie galimą vaiko, dėl kurio jau buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, teisių pažeidimą ir jame nurodomi nauji duomenys, kurie nebuvo vertinami atliekant vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius atlieka vaiko situacijos vertinimą, įvertindami naujai gautus duomenis.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIKO SITUACIJOS VERTINIMO TVARKA
10. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją:
10.1. pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius. Jei yra aplinkybės, nurodytos Aprašo 6 punkte, pildomas ne Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) II skyrius, o Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) priedas;
10.2. įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VI skyrių, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte);
10.3. nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte;
11. Jei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje arba 36 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ar, vertinant vaiko situaciją, vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiką laikinai apgyvendina saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka:
11.1. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmę vaiką iš jam nesaugios aplinkos pagal savo turimus bei Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenis ir (ar) pagal paimto iš nesaugios aplinkos vaiko atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių giminaičių, prireikus kaimynų, su šeima dirbusio atvejo vadybininko ar socialinio darbuotojo pateiktą informaciją ir išklausę vaiko nuomonę, jei jis geba ją suformuluoti, nedelsdami išsiaiškina, ar yra asmenų, nurodytų Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose, pas kuriuos būtų galima laikinai apgyvendinti iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką (nustatomas tokio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris);
11.2. nenustačius Aprašo 11.1 papunktyje nurodytų asmenų, vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, gali būti laikinai apgyvendintas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu.
12. Vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, prieš organizuojant vaiko laikiną apgyvendinimą, gali būti nusiųstas į sveikatos priežiūros įstaigą (nuvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą arba iškviesta greitoji medicinos pagalba) tik jei, Tarnybos ar Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.
13. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kurioje saugioje aplinkoje gali laikinai apgyvendinti vaiką, joje laikinai apgyvendina vaiką ir užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo akto formą (Aprašo 2 priedas), su kuriuo iš karto, kai tik jis užpildomas, pasirašytinai supažindinamas asmuo, pas kurį yra laikinai apgyvendinamas vaikas, ar šeimynos / institucijos, kurioje laikinai apgyvendinamas vaikas, atstovas. Jei saugioje aplinkoje laikinai apgyvendinami keli vaikai, pildoma tiek Vaiko laikino apgyvendinimo akto formų (Aprašo 2 priedas), kiek vaikų apgyvendinama. Vaiko atstovai pagal įstatymą apie vaiko laikiną apgyvendinimą saugioje aplinkoje informuojami nedelsiant, ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu, o su užpildytu ir užregistruotu Vaiko laikino apgyvendinimo aktu supažindinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto užregistravimo dienos pasirašytinai, jiems atvykus į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių. Vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, prašydami Vaiko laikino apgyvendinimo aktą atsiųsti jiems elektroniniu paštu (prašyme nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, savo vardą, pavardę, gimimo datą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti atsiųstas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas). Gautą Vaiko laikino apgyvendinimo aktą, pasirašytą elektroniniu parašu, arba pasirašyto dokumento skaitmeninę kopiją elektroniniu paštu turi grąžinti subjektui, iš kurio ją gavo. Jei vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas nuo išsiuntimo dienos negrąžina pasirašyto, jiems elektroniniu paštu išsiųsto Vaiko laikino apgyvendinimo akto, laikoma, jog su Vaiko laikino apgyvendinimo aktu vaiko atstovai pagal įstatymą supažindinti tinkamai. Vaiko laikino apgyvendinimo akto kopija tiesiogiai, registruotu paštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas po to, kai atlikti šiame punkte nurodyti veiksmai, taip pat pateikiama asmeniui, pas kurį laikinai apgyvendinamas vaikas.
14. Jeigu vaiko situacijos vertinimo metu vaiko buvimo vieta nežinoma arba, atvykus į pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodytą vietą, vaiko nerandama, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius imasi veiksmų, siekdami išsiaiškinti vaiko dingimo aplinkybes (pabendrauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, kaimynais, vaiko giminaičiais ar artimaisiais, ar kitais subjektais, galinčiais žinoti vaiko buvimo vietą ar turėti svarbios informacijos), ir kilus įtarimų, kad vaikas dingo ir (ar) gali kilti grėsmė jo sveikatai ir (ar) gyvybei arba kad vaikas yra ar gali būti jam nesaugioje aplinkoje, žodžiu arba raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis kreipiasi į policiją dėl jo paieškos organizavimo, nurodydami vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, turimus duomenis apie vaiko dingimo aplinkybes (pavyzdžiui, kada vaikas buvo matytas paskutinį kartą, ką nurodė vaiką paskutinį kartą matę asmenys ir pan.).
15. Atlikdami vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę kreiptis žodžiu arba raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis į kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, gali turėti reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pavyzdžiui, į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima ir pan.), prašydami šią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas. Kreipdamiesi Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, teisinį duomenų gavimo pagrindą, teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, gautinų asmens duomenų apimtį ir kokiu tikslu jie naudojami. Prašyti daugiau duomenų, negu reikia vaiko situacijos vertinimui atlikti, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius negali.
16. Jei, atliekant vaiko situacijos vertinimą, vaikas yra ne jo nuolatinėje gyvenamojoje ar vaiko teisių pažeidimo vietoje (pavyzdžiui, ligoninėje), jei yra galimybė (vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės gali išreikšti savo nuomonę), Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius pirmiausia pabendrauja (jei yra galimybė, susitinka, jeigu susitikti galimybės nėra, bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis) su vaiku, aptaria situaciją (kas įvyko, kas su juo elgėsi netinkamai, kaip vaikas jaučiasi, kokius poreikius išsako, taip pat kitas vaiko nurodomas aplinkybes), po to su vaiko atstovais pagal įstatymą ir (ar) specialistais, teikiančiais vaikui, kurio situacija vertinama, pagalbą, aptaria nagrinėjamą situaciją, situacijos aplinkybes, vaiko atstovų pagal įstatymą ir specialistų nuomonę apie situaciją, vaiko savijautą ir sveikatos būklę, galimus problemų sprendimo būdus.
17. Jei dėl objektyvių priežasčių vaiko nuomonės dėl situacijos, susijusios su galimais vaiko teisių pažeidimais, išklausyti neįmanoma (sunki vaiko sveikatos būklė, dėl trauminės patirties vaikas nekalba ir pan.), vaiko situacija vertinama neišklausius vaiko nuomonės, siekiant kuo skubiau užtikrinti vaikui saugią aplinką ir inicijuoti pagalbos teikimą.
18. Su vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kartu negyvenančiais (pavyzdžiui, nustatyta globa (rūpyba), gyvena su vienu iš bendro ūkio netvarkančių tėvų ir pan.) broliais ir seserimis Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius gali aptarti situaciją, susijusią su galimais šio vaiko teisių pažeidimais, jei, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, jie gali turėti informacijos (apie vaiko savijautą, atskleistas paslaptis, santykius su šeimos nariais), reikšmingos vertinant vaiko situaciją. Tokiu atveju turi būti įvertinta, ar vertinant vaiko situaciją būtina išklausyti nepilnamečius brolius ir seseris ir ar tai atitiks geriausius išklausomo vaiko interesus. Pirmiausia, siekiama apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo nepagrįsto ir nebūtino įsikišimo į jų gyvenimą. Broliai ir seserys išklausomi susitikus su jais ir jų atstovais pagal įstatymą sutartoje vietoje (šeimos namuose, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus patalpose).
19. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti:
20. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą ir nenustatę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio arba apsaugos poreikio, su galimybe vaiko (-ų) atstovams pagal įstatymą kreiptis pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, jei toks poreikis jiems iškiltų, supažindinami užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) 30 punkte.
21. Vaiko atstovai pagal įstatymą su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos užregistravimo dienos pasirašytinai, jiems atvykus į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių. Vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, prašydami Vaiko situacijos vertinimo anketą atsiųsti jiems elektroniniu paštu (prašyme nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, savo vardą, pavardę, gimimo datą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti atsiųsta Vaiko situacijos vertinimo anketa). Gautą Vaiko situacijos vertinimo anketą, pasirašytą elektroniniu parašu, arba pasirašyto dokumento skaitmeninę kopiją elektroniniu paštu turi grąžinti subjektui, iš kurio ją gavo. Jei vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas negrąžina pasirašytos, jiems elektroniniu paštu išsiųstos Vaiko situacijos vertinimo anketos, laikoma, jog su Vaiko situacijos vertinimo anketa vaiko atstovai pagal įstatymą supažindinti tinkamai.
22. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, dėl objektyvių priežasčių negalėję supažindinti vaiko atstovų pagal įstatymą su Vaiko situacijos vertinimo anketa (pavyzdžiui, dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės, jei patys vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako pasirašyti dokumentą ir pan.) per Aprašo 21 punkte nurodytą terminą, priežastis, dėl ko vaiko atstovai pagal įstatymą negalėjo susipažinti su Vaiko situacijos vertinimo anketa, ir veiksmus, kuriuos atliko, siekdami supažindinti vaiko atstovus pagal įstatymą su šia anketa, nurodo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) 32 punkte.
23. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kurie per Aprašo 21 punkte nurodytą terminą nesusipažino su Vaiko situacijos vertinimo anketa, gali bet kuriuo metu su ja susipažinti Aprašo 21 punkte nustatyta tvarka.
24. Specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų turinčio vaiko situacijos vertinimo metu Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atliekantys šio vaiko situacijos vertinimą, žodžiu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informavę (nurodę pasitelkiamo specialisto vardą, pavardę, įstaigą, kurioje jis dirba, ir turimą kvalifikaciją) vaiko atstovus pagal įstatymą, turi teisę į vaiko situacijos vertinimą įtraukti specialistus (psichologus, specialiuosius pedagogus ar kitus specialistus), turinčius atitinkamų žinių ir kompetencijų, galinčių padėti išklausyti vaiką ir nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės vaiko situacijos vertinimui.
TREČIASIS SKIRSNIS
RIZIKOS IR APSAUGOS VEIKSNIAI
25. Vertinant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, turi būti įvertinti:
25.1. su vaiko funkcionavimu susiję rizikos veiksniai:
25.1.1. vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.;
25.1.3. vaikas smurtauja prieš kitus asmenis, vagia ar atlieka kitus nusikalstamo pobūdžio veiksmus;
25.1.4. vaikas apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) turi žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių;
25.2. Su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai:
25.2.1. vaiko atstovai pagal įstatymą patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, pagal galimybes stengiasi keisti situaciją;
25.3. Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą:
25.3.1. vaiko atstovai pagal įstatymą nuolat vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vaiko privalomų sveikatos patikrinimų ir pan. ir tai daro neigiamą įtaką vaiko augimo, auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui ir vaiko teisių bei geriausių interesų užtikrinimui;
25.3.2. vaiko atstovai pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų ir (ar) negeba suvaldyti situacijos, keliančios jam grėsmę (pavyzdžiui, dėl patyčių bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkių, suicidinių vaiko minčių ir pan.);
25.3.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai;
25.3.4. vaiko atstovai pagal įstatymą palieka vaiką be priežiūros arba asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi;
25.3.5. vaiko atstovai pagal įstatymą turi sveikatos sunkumų, dėl kurių gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba;
25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos;
25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą;
25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.).
26. Vertinant vaiko apsaugos poreikį, turi būti įvertinti šie rizikos veiksniai:
26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos;
26.2. vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos;
26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai;
26.4. vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę;
26.5. vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
26.6. vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.), sužalotas ir negydomas ar turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti arba gydo vaikui kenkiančiomis priemonėmis;
26.7. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti;
26.9. vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai;
26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai;
27. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdami vaiko situacijos vertinimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketos formoje (Aprašo 1 priedas) nurodydami rizikos veiksnius, įvardytus Aprašo 25 ir 26 punktuose, apibrėždami konkretų rizikos veiksnį, jei jis yra susijęs su vaiko atstovais pagal įstatymą, turi nurodyti, ar jis nustatomas vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar abiem vaiko atstovams pagal įstatymą.
28. Atliekant vaiko situacijos vertinimą ir nustatant rizikos veiksnį (-ius), taip pat turi būti nurodoma, ar yra nustatytas (-i) apsaugos veiksniai:
28.1. vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti;
28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus;
28.3. nustatyti rizikos veiksniai nėra tiesiogiai susiję su vaiko atstovų pagal įstatymą veikimu ar neveikimu, o vaiko atstovai pagal įstatymą geba užtikrinti vaiko teises ir interesus;
III SKYRIUS
BŪTINYBĖS VERTINTI PAGALBOS VAIKUI (IR) AR ŠEIMAI POREIKĮ ARBA VAIKO APSAUGOS POREIKIO NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BŪTINYBĖS VERTINTI PAGALBOS VAIKUI IR (AR) ŠEIMAI POREIKĮ NUSTATYMAS
30. Jei nustatomas bent vienas iš Aprašo 25 punkte nurodytų rizikos veiksnių ir nenustatomas (-i) Aprašo 28 punkte nurodytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) arba nustatytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) nesumažina ir negali sumažinti nustatyto (-ų) rizikos veiksnio (-ių) įtakos vaiko saugumui ar jo teisių ir interesų užtikrinimui, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
31. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIKO APSAUGOS POREIKIO NUSTATYMAS
32. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jei, nustačius bent vieną iš Aprašo 26 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nenustatomas (-i) Aprašo 28 punkte nurodytas (-i) apsaugos veiksnys (‑iai) arba nustatytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) nesumažina ir negali sumažinti nustatyto
(-ų) rizikos veiksnio (-ių) įtakos vaiko saugumui.
33. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje Aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka ir nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
34. Vaiko laikinoji priežiūra užtikrinama, jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugią aplinką perdavus vaiką jo giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
35. Vaiko laikinosios priežiūros metu vaikui užtikrinama saugi aplinka, pritaikius vieną iš priemonių, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnio 1 dalyje, kuri organizuojama ir vykdoma Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka.
36. Vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, nustačius vaiko apsaugos poreikį, Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti taikomas:
36.1. jei nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei:
36.1.1. jei nė vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą nesusitaria su giminaičiais, su vaiku emociniais ryšiais susijusiais asmenimis ar kitais asmenimis dėl vaiko laikinosios priežiūros arba nustatoma, kad asmuo, kurį nurodė vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą, Tarnybai arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui atlikus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnio 8 dalyje numatytą patikrinimą, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, o vaiko atstovas (atstovai) pagal įstatymą nenurodo kito asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, ir (ar) atsisako apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje;
36.2. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
TREČIASIS SKIRSNIS
VAIKO LAIKINAS APGYVENDINIMAS
NUSTAČIUS VAIKO APSAUGOS POREIKĮ
38. Jei vaikas laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nurodytais atvejais, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą.
39. Savivaldybės administracija nuolat (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pasikeitimo) atnaujina budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, sutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą (sąraše nurodomi globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų vardai, pavardės, jų gyvenamųjų vietų adresai, telefono ryšio numeriai, globos centrų, šeimynų ir vaikų globos (rūpybos) institucijų pavadinimai, buveinių adresai, telefono ryšio numeriai), kuris tvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsakymo priėmimo dienos, jo kopiją pateikia Tarnybos įgaliotam teritoriniam skyriui.
40. Vaiko laikinas apgyvendinimas vaikų globos (rūpybos) institucijoje gali būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo laikinai apgyvendinti šeimoje, globos centre arba šeimynoje arba esant bent vienai iš Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytų objektyvių priežasčių, dėl kurių būtina vaikui iki 3 metų nustatyti globą vaikų globos institucijoje, ir tai neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
41. Tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius privalo užtikrinti, kad vaiką laikinai apgyvendinus saugioje aplinkoje, siekiant išvengti papildomo traumavimo, laikino apgyvendinimo vieta gali būti keičiama tik esant objektyvioms aplinkybėms (pavyzdžiui, dėl asmens, pas kurį laikinai apgyvendinamas vaikas, ar jo artimųjų giminaičių ligos, pablogėjus turtinei padėčiai ar dėl kitų objektyvių aplinkybių, turinčių įtakos laikinai apgyvendinto vaiko interesams užtikrinti) arba jei vaikas laikinai apgyvendinamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje ir atsiranda fiziniai asmenys, kurių šeimoje gali būti laikinai apgyvendintas vaikas. Jei vaiko laikino apgyvendinimo metu keičiasi asmuo, pas kurį laikinai apgyvendintas vaikas, arba laikino apgyvendinimo vieta, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktą (Aprašo
3 priedas), kurio originalas lieka Tarnybai arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, o jo kopija – asmeniui, pas kurį buvo laikinai apgyvendintas vaikas (įteikiama susitikus arba išsiunčiama registruotu paštu ar elektroniniu paštu ne vėliau nei kitą darbo dieną), ir užpildo naują vaiko laikino apgyvendinimo aktą, atlieka kitus Aprašo 13 punkte nurodytus veiksmus.
42. Tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius, laikinai apgyvendindamas vaiką ir užtikrindamas vaiko teisę gauti visą reikiamą pagalbą, tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, atlieka Aprašo 13 punkte nurodytus veiksmus. Jei vaiko laikino apgyvendinimo metu Tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius neturi visos informacijos apie vaiką, reikalingos vaiko teisei gauti visą reikiamą pagalbą, tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką užtikrinti, trūkstamą informaciją ne vėliau nei per 3 darbo dienas raštu ir (ar) žodžiu jis surenka iš vaiko ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, atvejo vadybininko, jei yra galimybė, iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, jei vaikas geba suformuluoti savo nuomonę (anksčiau nustatyti vaiko poreikiai, identifikuotos rizikos, teiktos paslaugos ir pagalba (datos ir pavadinimai), vaiko sveikatos poreikiai (pavyzdžiui, gydytojo pateiktos mitybos rekomendacijos, miego režimas), mokymosi poreikiai, mitybos ypatumai (pavyzdžiui, turimos alergijos maistui, polinkis užspringti), paskirtas gydymas ar paslaugos (koks gydymas ar paslaugos paskirtos, kokiam laikotarpiui), popamokinė veikla (lankomi būreliai ar kita popamokinė veikla, užsiėmimų vieta ir laikas) (prašyme suteikti informaciją nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, prašomų duomenų gavimo pagrindą, jų naudojimo tikslą, teikimo būdą ir duomenų apimtį), ir raštu ją perduoda asmeniui, pas kurį laikinai apgyvendinamas vaikas.
43. Vaiko laikinas apgyvendinimas nutrūksta:
43.1. savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
43.2. įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą;
43.3. pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę (jei atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatomas vaiko apsaugos poreikis);
43.4. išnykus priežastims ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka iki vaiko situacijos vertinimo;
44. Atsiradus Aprašo 43 punkte nurodytiems pagrindams ir nutrūkus vaiko laikinam apgyvendinimui, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktą (Aprašo 3 priedas), su juo supažindina asmenį, pas kurį buvo laikinai apgyvendintas vaikas, Aprašo 41 punkte numatyta tvarka ir vaiko laikino apgyvendinimo pabaigos datą suveda į SPIS.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus atliekant vaiko situacijos vertinimą ar priimtus sprendimus turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
46. Asmens duomenų tvarkymo tikslas – atlikti vaiko situacijos vertinimą ir užtikrinti Apraše nustatytų procedūrų inicijavimą ir vykdymą, jeigu nustatomas apsaugos vaikui poreikis arba būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
47. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais.
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-449, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-06-30, i. k. 2022-14217
Priedų pakeitimai:
pak. A1-449 1priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-449, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-06-30, i. k. 2022-14217
pak. A1-449 2priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-449, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-06-30, i. k. 2022-14217
pak. A1-449 3priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-449, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-06-30, i. k. 2022-14217
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-449, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-06-30, i. k. 2022-14217
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo