Suvestinė redakcija nuo 2021-06-30

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-03-27, i. k. 2015-04427

Nauja redakcija nuo 2021-06-30:

Nr. V-1504, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14639

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 76:2021 „vidaus ligų gydytojas“ PATVIRTINIMO

2015 m.  kovo 10 d. Nr. V-340
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 76:2021 „Vidaus ligų gydytojas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                                Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2021 m. birželio 29 d. įsakymo

Nr. V-1504 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 76:2021

vidaus ligų GYDYTOJAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 76:2021 „Vidaus ligų gydytojas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato vidaus ligų gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems vidaus ligų gydytojams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Mokslas apie vidaus ligas – mokslas apie vidaus ligų etiopatogenezę, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

3.2. Vidaus ligų gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją.

3.3. Vidaus ligų gydytojo praktika – vidaus ligų gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti vidaus ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Vidaus ligų gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vidaus ligų rezidentūrą. Užsienyje įgyta vidaus ligų gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis vidaus ligų gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją.

6. Vidaus ligų gydytojas verčiasi vidaus ligų gydytojo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vidaus ligų paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir vidaus ligų gydytojas.

7. Vidaus ligų gydytojas Lietuvos medicinos normos 6 punkte nurodytose asmens sveikatos priežiūros įstaigose vidaus ligų paslaugas teikia suaugusiems.

8. Vidaus ligų gydytojas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

9. Vidaus ligų gydytojas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

10. Vidaus ligų gydytojas turi teisę:

10.1. verstis vidaus ligų gydytojo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.6. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;

10.7. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

10.9. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

11. Vidaus ligų gydytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

12. Vidaus ligų gydytojas privalo:

12.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

12.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

12.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

12.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

12.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

12.6. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

12.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

12.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12.9. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

12.10. tvarkyti vidaus ligų gydytojo praktikos dokumentus;

12.11. paaiškinti vidaus ligų gydytojo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

12.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

12.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

12.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

12.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

12.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

13. Vidaus ligų gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

14. Vidaus ligų gydytojas turi  žinoti:

14.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

14.2. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

14.3. medicinos statistikos pagrindus;

14.4. sveikatos draudimo pagrindus;

14.5. sveikatos teisės pagrindus;

14.6.  asmens duomenų apsaugos principus;

14.7. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis.

15. Vidaus ligų gydytojas turi išmanyti:

15.1. ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostikos, intervencinio ir operacinio gydymo principus ir indikacijas, kontraindikacijas, profilaktikos principus;

15.2. medicinos etikos pagrindus;

15.3. asmens sveikatos priežiūros organizavimo principus;

15.4. darbų saugos reikalavimus savo darbo vietoje.

16. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, pagal savo kompetenciją ir įgūdžius diagnozuoti bei gydyti šias infekcines ir tam tikras parazitines ligas  (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“) (toliau – TLK-10-AM):

16.1. žarnyno infekcines ligas (A02, A03, A04, A05, A06, A07, A08, A09);

16.2. tuberkuliozę (A18.0, A18.2, A18.3, A18.7, A18.8);

16.3. tam tikras bakterines zoonozines infekcijas (A20, A21, A22, A23, A27, A28);

16.4. kitas bakterijų sukeltas ligas (A32, A36, A39, A40, A41, A42, A46, A49);

16.5. dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas (A52, A54, A56);

16.6. Laimo ligą (A69.2);

16.7. riketsiozes (A75.1, A77);

16.8. centrinės nervų sistemos virusines infekcijas (A80, A84, A85, A86, A87);

16.9. virusines infekcijas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (B00, B01, B02, B05, B06);

16.10. virusinį hepatitą (B15, B16.9, B18, B19);

16.11. žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligą (B20, B21, B22, B23);

16.12. kitas virusų sukeltas ligas (B25, B27, B34, Z03.8, Z20.8, U07.1);

16.13. pirmuonių sukeltas ligas (B50–53, B55, B58);

16.14. helmintozes (B67, B75, B77, B78, B80).

17. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti šiuos navikinius susirgimus ir nukreipti pacientą gydytojo specialisto (gydytojo onkologo chemoterapeuto, gydytojo onkologo radioterapeuto, gydytojo hematologo) konsultacijos bei skirti simptominį gydymą (kodai pagal TLK-10-AM):

17.1. virškinimo organų piktybinius navikus (C15, C16, C17, C18, C19, C20, C21, C22.0, C22.7, C23, C24, C25);

17.2. kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų piktybinius navikus (C32.8, C33, C34, C38, C45, C50);

17.3. lyties organų piktybinius navikus (C53, C54, C56, C61);

17.4. šlapimo organų piktybinius navikus (C64, C65, C67);

17.5. skydliaukės ir kitų vidaus sekrecijos liaukų piktybinius navikus (C73, C74);

17.6. limfinio, kraujodaros  ir jiems giminingų audinių piktybinius navikus (C81, C82, C83, C84, C85, C88, C90, C91, C92, C93, C94, C95);

17.7. virškinimo organų gerybinius navikus (D12, D13);

17.8. kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų gerybinius navikus (D14.1, D14.2, D14.3, D14.4);

17.9. širdies gerybinius navikus (D15.1);

17.10. tikrąją policitemiją (D45);

17.11. mielodisplazinius sindromus (D46);

17.12. lėtinę mieloproliferacinę ligą (mielofibrozę) (D47.1);

17.13. monokloninę gamapatiją (D47.2);

17.14. esencialinę (hemoraginę) trombocitemiją (D47.3).

18. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias kraujo ir kraujodaros organų ligas bei tam tikrus sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais (kodai pagal TLK-10-AM):

18.1. mitybines anemijas (D50, D51, D52, D53);

18.2. įgytą hemolizinę anemiją (D59);

18.3. kitas aplazines anemijas (D61);

18.4. ūminę pohemoraginę anemiją (D62);

18.5. purpurą, kitas hemoragines būkles,  kitas kraujo ir kraujodaros organų ligas (D64.9, D69, D70, D73, D75);

18.6. plaučių sarkoidozę (D86.0).

19. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją gydyti šias endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

19.1. skydliaukės funkcijos sutrikimus (E01, E02, E03, E04, E05, E06.1, E06.3, E06.4);  

19.2. cukrinį diabetą (E10, E11); 

19.3. kitus gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimus (E16.0, E16.1);  

19.4. kitus endokrininių liaukų funkcijų sutrikimus (E20, E21, E24, E27);      

19.5. mitybos trūkumus (E43, E44); 

19.6. nutukimą (E66);

19.7. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas (E78);

19.8. medžiagų apykaitos sutrikimus (E79.0, E83; E85, E86, E87, E89.0, E89.2).  

20. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją gydyti šiuos psichikos ir elgesio sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM):

20.1. demenciją (F00, F01, F03);

20.2. lengvos formos depresiją (F32, F33.0);

20.3. somatoforminius sutrikimus (F45.2, F45.3);

20.4. neurasteniją (F48.0).

21. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, pagal savo kompetenciją ir įgūdžius diagnozuoti bei gydyti šias nervų sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

21.1. uždegimines centrinės nervų sistemos ligas (G00, G03, G04);

21.2. ekstrapiramidinius ir judesių sutrikimus (G20, G21, G24.8);

21.3. Alzheimerio ligą (G30); 

21.4. išsėtinę sklerozę (G35);

21.5. epizodinius ir paroksizminius sutrikimus (G40, G43, G44, G45, G47.3);

21.6. nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimus (G50.0, G54, G55);

21.7. polineuropatijas ir kitus periferinių nervų sistemos sutrikimus (G61, G62, G63);

21.8. mioneuralinių jungčių ir raumenų ligas (G72);

21.9. kraujagyslines mielopatijas (G95.1).

22. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias kraujotakos sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

22.1. reumatą ir lėtines reumatines širdies ydas (I00, I01, I02, I05, I06, I07, I08);

22.2. hipertenzines ligas (I10, I11, I12, I13, I15); 

22.3. išeminę širdies ligą (I20, I21, I22, I25);

22.4. plautinę širdies ligą ir plaučių kraujotakos ligas (I26, I27.0);

22.5. kitas širdies ligas (I30, I31, I32, I33, I34, I35, I36, I40, I41, I42, I43, I44, I45, I47, I48, I49, I50);

22.6. cerebrovaskulines (smegenų kraujagyslių) ligas (I60, I61, I63, I64, I67.4, I67.8);

22.7. arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligas (I70, I71.0, I73.0, I73.1, I73.9, I78.0);

22.8. flebitą ir tromboflebitą (I80);

22.9. kitą veninę emboliją ir trombozę (I82);

22.10. hipotenziją (I95).

23. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias kvėpavimo sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

23.1. gripą ir pneumoniją (J09, J10, J11, J12, J13, J14, J15, J16, J17, J18);

23.2. ūminį bronchitą (J20);

23.3. lėtines apatinių kvėpavimo takų ligas (J40, J41, J44, J45, J47);

23.4. bronchitą ir pneumonitą, sukeltą įkvėptų cheminių medžiagų, dujų dūmų ir garų (J68.0);

23.5. kitas intersticines plaučių ligas (J84);

23.6. pūlingas ir nekrozines kvėpavimo takų būkles (J85.1, J85.2, J86);

23.7. kitas pleuros ligas (J90, J93);

23.8. lėtinį kvėpavimo nepakankamumą (J96.1).

24. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias virškinimo sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

24.1. stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (K20, K21, K22, K25, K26, K29.0, K30, K31);

24.2. neinfekcinį enteritą ir kolitą (K50, K51, K52.2);

24.3. kitas žarnų ligas (K57.1, K57.3, K57.5, K57.9, K58, K59);

24.4. kepenų ligas (K70, K71, K72, K73, K74, K76.5, K76.6);

24.5. tulžies pūslės, tulžies latakų ir kasos pažeidimus (K80, K81, K82, K85, K86) be kasos audinio nekrozės;

24.6. kitas virškinimo sistemos ligas (K90.0, K90.4, K91.0, K91.1, K91.5).

25. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias odos ir poodžio ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

25.1. vaistų ir medikamentų sukeltą odos bėrimą (L27.0, L27.1);

25.2. dilgėlinę ir eritemą (raudonę) (L50, L52).

26. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

26.1. artropatijas (M01.2, M02, M03, M05, M06, M07, M08, M09, M10, M11, M13, M15, M16, M17, M19);

26.2. sistemines ir jungiamojo audinio ligas (M30, M31, M32, M33, M34, M35);

26.3. dorsopatijas (M42, M43, M45, M46, M47, M48, M49, M50, M51, M53, M54);

26.4. minkštųjų audinių ligas (M60, M65.8, M75.5, M77);

26.5. osteopatijas ir chondropatijas (M80, M81, M82);

26.6. kitas kaulų ir kremzlių ligas (M89.0, M94.0).

27. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, pagal savo kompetenciją ir įgūdžius diagnozuoti bei gydyti šias urogenitalinės sistemos ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

27.1. glomerulų ligas (N00, N02, N03, N04);

27.2. inkstų kanalėlių intersticinio audinio ligas (N10, N11, N14.0, N14.2);

27.3. inkstų nepakankamumą (N17, N18);

27.4. inkstų ir šlapimtakių akmenis (N20);

27.5. kitas šlapimo sistemos ligas (N30, N39);

27.6. vyro lyties organų ligas (N40, N41, N45);

27.7. moters dubens ir lyties organų ligas (N70.1, N94.3, N94.5);

27.8. įgimtas šlapimo organų sistemos formavimosi ydas (Q61, Q63).

28. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šiuos simptomus, pakitimus ir nenormalius klinikinius bei laboratorinius radinius, neklasifikuojamus kitur (kodai pagal TLK-10-AM):

28.1. simptomus, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu (R10, R12, R13, R14, R15);

28.2. simptomus, susijusius su šlapimo organų sistema (R30, R31, R32, R33);

28.3. bendruosius požymius ir simptomus (R50, R52, R53, R55, R57).

29. Vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias traumas, apsinuodijimus ir kitus išorinių priežasčių padarinius (kodai pagal TLK-10-AM):

29.1. galvos smegenų sutrenkimą (S06.0);

29.2. vieno šonkaulio, kito nei pirmasis, lūžį (S22.32);

29.3. apsinuodijimą narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36, T37, T38, T39, T40, T41, T42, T43, T44, T45, T46, T47, T48, T50);

29.4. alkoholio, organinių tirpiklių, korozinių medžiagų toksinį poveikį (T51.0, T51.9, T52, T54.2, T54.3, T55);

29.5. kitų neorganinių junginių, dujų, dūmų ir garų toksinį poveikį (T58, T59);

29.6. pesticidų toksinį poveikį (T60.1, T60.3);

29.7. kitų suvalgytų nuodingų medžiagų toksinį poveikį (T62);

29.8. kontaktų su nuodingais gyvūnais toksinį poveikį (T63.0, T63.4);

29.9. maisto, užteršto aflatoksinais ir kitais mikotoksinais, toksinį poveikį (T64);

29.10. kitus ir nepatikslintus išorinių priežasčių padarinius (T67, T68, T78.3, T78.4);

29.11. sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padarinius (T96, T97).

30. Vidaus ligų gydytojas, kompleksiškai tirdamas, konsultuodamas ir gydydamas pacientus, turi gebėti:

30.1. organizuoti reikiamų tyrimų atlikimą ir gebėti bendradarbiauti su kitais specialistais;

30.2. interpretuoti klinikinių, laboratorinių, endoskopinių, echoskopinių, radiologinių, branduolinės medicinos tyrimų rezultatus.

30.3. atlikti šias diagnostines ir gydomąsias procedūras:

30.3.1. elektrokardiogramą;

30.3.2. krūvio elektrokardiogramą;

30.3.3. pleuros ertmės punkciją;

30.3.4. ascito punkciją;

30.3.5. kaulų čiulpų punkciją;

30.3.6. širdies defibriliaciją;

30.3.7. taikyti reanimacines priemones.

31. Vidaus ligų gydytojas, baigęs rezidentūros programą, kurios metu buvo mokoma atitinkamų diagnostinių procedūrų, arba baigęs atitinkamą Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrai nustatytos trukmės siauros medicinos praktikos įvadinį kursą, gali atlikti šias diagnostines procedūras:

31.1. širdies echoskopiją;

31.2. skydliaukės echoskopiją;

31.3. vidaus organų echoskopiją.

__________________________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-779, 2015-06-22, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10240

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1504, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14639

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo pakeitimo