LIETUVOS RESPUBLIKOS

Suvestinė redakcija nuo 2020-06-24 iki 2024-02-14

Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-03-30, i. k. 2016-06567

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL AFRIKINIO KIAULIŲ MARO STEBĖSENOS IR KONTROLĖS PRIEMONIŲ ŠERNŲ POPULIACIJOJE IR KIAULIŲ LAIKYMO VIETOSE

2016 m. kovo 30 d. Nr. B1-265

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 „Dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir 2003 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimu 2003/422/EB, patvirtinančiu afrikinio kiaulių maro diagnostikos vadovą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 39 tomas, p. 59), įgyvendindamas 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL 2014 L 295, p. 63), ir siekdamas apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo tolesnio afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) plitimo:

Preambulės pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

1. L a i k a u:

1.1. sprendimo 2014/709/ES priedo II ir III dalyse ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme, priimame atitinkamos savivaldybės teritorijoje nustačius pirmą AKM užsikrėtusį šerną, nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijas AKM užkrėsta teritorija (toliau – užkrėsta teritorija);

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

1.2. sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijas padidintos rizikos, kylančios dėl ribojimosi su užkrėsta teritorija, teritorija (toliau – padidintos rizikos teritorija).

2. U ž d r a u d ž i u:

2.1. laikyti kiaules lauke ar jas išleisti į lauką;

2.2. prekiauti kiaulėmis turgavietėse;

2.3. organizuoti renginius (parodas, pasirodymus su gyvūnais, muges ir kt.) su AKM imliais gyvūnais (kiaulėmis ir šernais);

2.4. laikyti šernus ir šernakiaules;

2.5. išvežti šernus:

2.5.1. iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes ir trečiąsias šalis,

2.5.2. iš užkrėstos ir padidintos rizikos teritorijų į kitas Lietuvos Respublikos teritorijas,

2.5.3. iš užkrėstos teritorijos į padidintos rizikos teritoriją ir atvirkščiai;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-609, 2017-09-29, paskelbta TAR 2017-09-29, i. k. 2017-15386

2.6. išvežti į Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybes nares ir trečiąsias šalis bei į kitas Lietuvos Respublikos teritorijas užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų mėsą ir iš jos pagamintus pusgaminius ir gaminius, iš šių šernų susidariusius šalutinius gyvūninius produktus (toliau – ŠGP), įskaitant ir šernų trofėjus;

2.7. privatiems veterinarijos gydytojams, vykdantiems veiklą užkrėstoje teritorijoje, atlikti šernų trichineliozės tyrimus;

2.8. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų mėsa turi būti pažymima (bet kuriuo medžiotojams tinkamu būdu taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas) ir saugoma su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teritoriniu padaliniu iš anksto suderintoje vietoje, kol bus gauti sumedžiotų šernų AKM tyrimų rezultatai;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

3.2. tik atlikus iš užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų paimtų mėginių AKM tyrimus ir gavus jų neigiamus rezultatus, šernų mėsą galima naudoti maistui;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

3.3. išvežti į kitas Lietuvos Respublikos teritorijas padidintos rizikos teritorijoje sumedžiotų šernų mėsą, iš jos pagamintus pusgaminius ir gaminius galima tik atlikus iš sumedžiotų šernų paimtų mėginių AKM tyrimus, gavus jų neigiamus rezultatus ir turint tai patvirtinantį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) tyrimo protokolą ar jo kopiją;

3.4. šernų, sumedžiotų užkrėstoje ir padidintos rizikos teritorijose, mėsa, iš jos pagaminti pusgaminiai ir gaminiai, tiekiami rinkai, turi būti paženklinti nacionaliniu sveikumo ženklu ar nacionaliniu atpažinimo žymeniu, kaip nustatyta Nacionalinio atpažinimo žymens ir nacionalinio sveikumo ženklo naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. B1-373 „Dėl Nacionalinio atpažinimo žymens ir nacionalinio sveikumo ženklo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.5. šernų ir kiaulių gaišenos, AKM užsikrėtę ar dėl kryžminės taršos galimai AKM užsikrėtę sumedžioti šernai, jų skerdenos ar mėsa visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86), 12 straipsnį kaip I kategorijos ŠGP arba, nukrypstant nuo reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio, suderinus su VMVT teritoriniu padaliniu, pagal reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies e punktą. AKM užsikrėtę ar dėl kryžminės taršos galimai AKM užsikrėtę sumedžioti šernai, jų skerdenos ar mėsa, apdoroti AKM sukėlėjus veikiančiais veterinariniais biocidiniais produktais, gali būti, suderinus su VMVT teritoriniu padaliniu, sudedami į sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę, esančią tame pačiame medžioklės ploto vienete, kuriame buvo sumedžioti šie šernai;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

Nr. B1-29, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-11, i. k. 2019-00419

3.6. iš užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų gautų ŠGP pagaminti ŠGP gaminiai gali būti išvežami į ES valstybes nares, trečiąsias šalis ir į kitas Lietuvos Respublikos teritorijas, jeigu atitinka 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 3 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 592/2014 (OL 2014 L 165, p. 33), XIII priedo VI skyriaus C dalies 2 punkto a papunktį;

3.7. patvirtinus, kad sumedžiotas (-i) šernas (-ai) yra užsikrėtęs (-ę) AKM, medžioklės plotų naudotojai kartu su VMVT teritoriniais padaliniais turi užtikrinti, kad valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint būtų sunaikintos:

3.7.1. tos pačios medžioklės metu sumedžiotų šernų, kurių pirminis apdorojimas buvo atliktas toje pačioje medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje (toliau – pirminio apdorojimo aikštelė) arba medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoje (toliau – pirminio apdorojimo patalpa), skerdenos,

3.7.2. šernų skerdenos, laikomos toje pačioje šaldymo patalpoje ar įrenginiuose (šaldytuve ar šaldiklyje) kaip ir įsakymo 3.7.1 papunktyje nurodytos šernų skerdenos,

3.7.3. visi iš įsakymo 3.7.1 papunktyje nurodytų šernų gauti ŠGP, kurie nebuvo patalpinti į gyvūninių atliekų duobę (pvz.: kailiai, iltys, nagos ir pan.) ir kurių negalima apdoroti taip, kad būtų sunaikintas AKM sukėlėjas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. B1-29, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-11, i. k. 2019-00419

3.8. įsakymo 3.7 papunktyje nustatytu atveju turi būti atliekamas pakartotinis

pirminio apdorojimo aikštelės ar patalpos, kurioje buvo atliekamas įsakymo 3.7.1 papunktyje nurodytų šernų pirminis apdorojimas, transporto priemonių, kuriomis buvo vežami šie sumedžioti šernai, bei šaldymo patalpų ar įrenginių (šaldytuvų ar šaldiklių), kuriuose buvo laikomos įsakymo 3.7.1 papunktyje nurodytos šernų skerdenos, taip pat patalpų ir įrangos, kuriose buvo laikomi įsakymo 3.7.3 papunktyje nurodyti ŠGP, valymas, dezinfekcija, prireikus – apdorojimas (apipurškimas) insekticidais.

Papildyta papunkčiu:

Nr. B1-29, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-11, i. k. 2019-00419

4. N u r o d a u:

4.1. medžioklės plotų naudotojams užtikrinti, kad:

4.1.1. nedelsiant būtų pranešama VMVT teritoriniams padaliniams apie jų medžioklės ploto vienetuose rastus nugaišusius šernus. VMVT teritorinio padalinio pareigūnams paėmus iš šernų gaišenų mėginius AKM tyrimams, medžioklės plotų naudotojai turi sutvarkyti gaišenas tame pačiame medžioklės ploto vienete šio įsakymo 3.5 papunktyje nustatyta tvarka,

4.1.2. suderinus su VMVT teritorinio padalinio pareigūnais arba jiems dalyvaujant, medžioklės ploto vieneto dalyje, kurioje nustatytas AKM, ne trumpiau kaip 1 mėnesį ir ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę būtų atliekama medžioklės ploto vieneto apžiūra siekiant surasti ir surinkti šernų gaišenas. Pirmiausia turi būti apžiūrimos medžioklės ploto vienete esančios šernų maitinimosi ir poilsio vietos bei medžioklės ploto vienete esantys vandens telkiniai ir jų pakrantės,

4.1.3. iš kiekvieno šerno, sumedžioto užkrėstoje teritorijoje, būtų paimama po du kraujo mėginius AKM tyrimams, atliekamiems naudojant imunofermentinės analizės (toliau – IFA) ir polimerazinės grandininės reakcijos (toliau – PGR) metodus ir apmokamiems VMVT lėšomis, ir papildomai būtų paimamas ir atskirai supakuojamas diafragmos mėginys trichineliozės tyrimams, apmokamiems medžioklės plotų naudotojų lėšomis. Jei bent vienas šiame papunktyje nustatytas mėginys iš šerno nėra paimamas, kiti mėginiai nėra tiriami, o šernas sunaikinamas valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint,

4.1.4. VMVT teritorinio padalinio nurodytu dažnumu iš Lietuvos Respublikos teritorijose, išskyrus užkrėstą teritoriją, sumedžiotų šernų būtų paimama po du kraujo mėginius AKM tyrimams, atliekamiems naudojant IFA ir PGR metodus,

4.1.5. sumedžioti šernai būtų vežami į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles ar patalpas ir jose apdorojami laikantis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“,

4.1.6. šernų medžioklės metu dezinfekcijai būtų naudojami autorizuoti veterinariniai biocidiniai produktai, veikiantys AKM sukėlėjus,

4.1.7. šio įsakymo 4.1.3 ir 4.1.4 papunkčiuose nustatytus kraujo mėginius ir įsakymo 4.1.3 papunktyje nustatytą diafragmos mėginį paimtų medžioklės plotų naudotojo įgaliotas asmuo, kuris mėginius supakuotų taip, kad iš pakuočių neišbėgtų kraujas ir kt. skysčiai ir nebūtų užteršta aplinka ir išplatinta liga,

4.1.8. šio įsakymo 4.1.7 papunktyje nustatyti mėginiai būtų pristatomi į VMVT teritorinį padalinį ar NMVRVI kartu su medžioklės plotų naudotojo ar jo įgalioto asmens užpildytais Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktu ir Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktu (kai imamas diafragmos mėginys), kurių formos patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 „Dėl mėginių paėmimo tirti aktų formų patvirtinimo“. Jeigu mėginiai pristatomi į VMVT teritorinį padalinį, padalinys turi užregistruoti Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktą ir jį kartu su mėginiais pristatyti į NMVRVI. Jeigu mėginiai pristatomi tiesiogiai į NMVRVI, medžioklės plotų naudotojas ar jo įgaliotas asmuo VMVT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje buvo sumedžiotas šernas, ryšio priemonėmis turi pateikti nuskenuotą ar nufotografuotą Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktą, o jį kartu su mėginiais pristatyti į NMVRVI. Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti akte turi būti nurodytas VMVT teritorinio padalinio aktui suteiktas registracijos numeris,

4.1.9. būtų vykdomi, jei taikoma, šio įsakymo 2.3–2.6 papunkčių ir 3 punkto reikalavimai;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-450, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-23, i. k. 2020-13758

4.2. VMVT teritoriniams padaliniams pagal kompetenciją:

4.2.1. kontroliuoti šio įsakymo reikalavimų vykdymą,

4.2.2. koordinuoti arba paimti:

4.2.2.1. iš sergančių ar įtariamų, kad serga, kiaulių kraujo mėginius AKM tyrimams IFA ir PGR metodais,

4.2.2.2. iš transportavimo į skerdyklą metu nugaišusių kiaulių organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius AKM tyrimams PGR metodu,

4.2.2.3. iš skerdyklose paskerstų kiaulių, kurioms po skerdimo nustatyti AKM būdingi požymiai, kraujo ir organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius AKM tyrimams PGR metodu,

4.2.2.4. iš visų nugaišusių arba nugaišintų paršavedžių ir kuilių organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius AKM tyrimams PGR metodu,

4.2.2.5. kiekvieną savaitę iš ne mažiau kaip dviejų vėliausiai nugaišusių vyresnių kaip 60 dienų kiaulių, laikomų kiaulių laikymo vietoje, kurioje kiaulės auginamos pardavimui, organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius arba atskirai paimti iš ne daugiau kaip dešimt vėliausiai nugaišusių vyresnių kaip 60 dienų kiaulių organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius AKM tyrimams PGR metodu, iš kurių sudėtinius mėginius sudarys NMNVRI. Sudėtinį mėginį gali sudaryti ne daugiau kaip penkių nugaišusių kiaulių organai (blužnis ir inkstas (-ai));

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-225, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-03-29, i. k. 2019-05044

4.2.3. Neteko galios nuo 2018-05-10

Punkto naikinimas:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

4.2.4. atliekant kiaulių laikymo vietų valstybinę veterinarinę kontrolę, patikrinti, ar kiaulių laikymo vietos yra registruotos, ar duomenys apie laikomas kiaules yra teikiami Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, ar kiaulės kliniškai sveikos ir ar kiaulių laikymo vietose įgyvendinti Biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietose, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“ (toliau – Biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietose);

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-385, 2018-05-09, paskelbta TAR 2018-05-09, i. k. 2018-07514

4.2.5. vykdyti nuolatinę prekiautojų kiaulėmis, prekiautojų kiaulėmis patalpų valstybinę veterinarinę kontrolę,

4.2.6. vykdyti visuomenės švietimą ir informacijos apie AKM kontrolės priemones sklaidą,

4.2.7. gavus informaciją apie rastus nugaišusius arba eismo įvykio metu užmuštus šernus,

iš jų paimti organų (blužnies, inksto (-ų)) mėginius arba priekinę ar galinę koją su vamzdiniu kaulu ir kaulų čiulpais AKM tyrimams PGR metodu. Iš ne daugiau kaip penkių skirtingų šernų paimtų organų (blužnies, inksto (-ų)) arba jų priekinių ar galinių kojų su vamzdiniu kaulu ir kaulų čiulpais gali būti sudaromas sudėtinis mėginys AKM tyrimams PGR metodu. Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti akto kopiją el. paštu [email protected] pateikti VMVT Skubios veiklos skyriui ir užtikrinti gaišenų tvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka,

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-214, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-28, i. k. 2019-04866

4.2.8. nustačius, kad sumedžioti, rasti nugaišę ar eismo įvykio metu užmušti šernai užsikrėtę AKM, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ir organizacijomis, pažymėti užkrėstą mišką (prie įvažiavimų į mišką ar prie poilsio aikštelių) aiškiai matomais ženklais;

4.3. VMVT teritoriniams padaliniams, kontroliuojantiems kiaulių laikymo vietas, esančias užkrėstoje ir padidintos rizikos teritorijose:

4.3.1. pavesti įgaliotajam arba valstybiniam veterinarijos gydytojui vykdyti Biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose įgyvendinimo kontrolę,

4.3.2. įpareigoti šio įsakymo 4.3.1 papunktyje nurodytą veterinarijos gydytoją nesilankyti šernų medžioklėse ar gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse, kuriose dorojami šernai, ir nedalyvauti šernų mėginių atrinkime,

4.3.3. nurodyti šio įsakymo 4.3.1 papunktyje nurodytam veterinarijos gydytojui gavus informaciją iš kiaulių laikytojų apie kiaulių elgsenos pasikeitimus (apetito stoką, apatiją ir kt.), sergančias ar nugaišusias kiaules, nedelsiant atlikti laikomų kiaulių klinikinę apžiūrą, kiekvienoje kiaulių laikymo vietoje naudojant vienkartinius apsauginius drabužius, antbačius, dezinfekcijos priemones, ir paimti mėginius, kaip nurodyta šio įsakymo 4.2.2 papunktyje, iš skirtingo amžiaus kiaulių, kurioms padidėjusi temperatūra, ir iš kiaulių, laikomų kiaulių laikymo vietose, kuriose padidėjęs kiaulių gaišimas, bei po kiekvienos kiaulių laikymo vietos patikrinimo atlikti transporto priemonės dezinfekciją. Šiuo atveju netaikomas Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose 19 punkte rekomenduojamas 48 valandų nesilankymo kiaulių laikymo vietoje laikotarpis;

4.4. kiaulių laikytojams:

4.4.1. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val., informuoti VMVT teritorinį padalinį arba įgaliotąjį veterinarijos gydytoją apie nugaišusias kiaules,

4.4.2. laikantiems kiaules užkrėstoje teritorijoje, ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti VMVT teritorinį padalinį arba įgaliotąjį veterinarijos gydytoją apie kiaulės skerdimą savo reikmėms, kad įgaliotasis arba valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų galimybę paskerstą kiaulę apžiūrėti, įvertinti patologinius anatominius pakitimus ir, esant gyvūnų užkrečiamosios ligos įtarimui, paimti mėginius AKM tyrimams;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-214, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-28, i. k. 2019-04866

4.5. asmenims, siekiantiems užkrėstoje teritorijoje naujai laikyti kiaules arba steigti naujas kiaulių laikymo vietas:

4.5.1. įrengti kiaulių laikymo vietas taip, kad jos atitiktų Biologinio saugumo priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose, ir

4.5.2. pateikti atitinkamam VMVT teritoriniam padaliniui laisvos formos prašymą leisti laikyti kiaules, nurodant kiaulių laikytojo duomenis ir kiaulių laikymo vietos adresą, numatomų laikyti kiaulių skaičių ir paskirtį, ir

4.5.3. sudaryti sąlygas VMVT teritoriniam padaliniui atlikti kiaulių laikymo vietos atitikties Biologinio saugumo priemonių reikalavimams kiaulių laikymo vietose patikrinimą, ir

4.5.4. į kiaulių laikymo vietą atsivežti kiaules, tik gavus VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą, ir laikytis biologinio saugumo priemonių, AKM kontrolės ir stebėsenos, kiaulių registravimo, ženklinimo, perkėlimo ir kitų su kiaulių laikymu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Papildyta papunkčiu:

Nr. B1-214, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-28, i. k. 2019-04866

5. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. B1-952 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“.

6. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojams pagal administruojamas sritis ir Skubios veiklos ir Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriams.

Direktorius Jonas Milius

Pakeitimai: