Nutarimas netenka galios 2022-02-02:
Teisėjų taryba, Nutarimas
Nr. 13P-32-(7.1.2.), 2022-01-28, paskelbta TAR 2022-02-01, i. k. 2022-01721
Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2020-04-01 iki 2022-02-01
Nutarimas paskelbtas: TAR 2019-10-03, i. k. 2019-15770
TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
dėl TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo KRITERIJų patvirtinimo
2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. 13P-160-(7.1.2)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 61 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsnio 5 dalimi, 691 straipsnio 1 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų taryba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 13P-41-(7.1.2) „Dėl teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“.
4. Nustatyti, kad:
4.1. teisėjo, pageidaujančio tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, taip pat siekiančio karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančio būti perkeltam į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, profesinę veiklą (teisinio darbo kokybę) įvertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo 10–13 ir 15 punktų nuostatomis, jei šio teisėjo veiklos vertinimas buvo atliktas iki 2020 m. sausio 1 d. ir, turėdamas galiojančią teisėjo veiklos vertinimo išvadą, teisėjas nepageidavo, kad būtų atliktas neeilinis jo veiklos vertinimas.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 13P-22-(7.1.2), 2020-02-28, paskelbta TAR 2020-03-03, i. k. 2020-04728
4.2. teisėjų, pageidaujančių tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais, taip pat siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą atrankoms, paskelbtoms iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomi teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijai, galioję atrankos paskelbimo metu.
Teisėjų tarybos
2019 m. rugsėjo 27 d.
nutarimo Nr. 13P-160-(7.1.2)
priedas
TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų VERTINIMO kriterijai
1. Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijai nustato kiekybinius ir kokybinius asmenų (teisėjų, teisės krypties socialinių mokslų daktarų), pageidaujančių tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – aukštesnės pakopos teismo) teisėjais, taip pat asmenų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, atrankos vertinimo kriterijus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 13P-22-(7.1.2), 2020-02-28, paskelbta TAR 2020-03-03, i. k. 2020-04728
2. Asmenys, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos įvertinti šių kriterijų 3–5 punktų nustatyta tvarka, gali surinkti iki 100 balų. Gauti balai lemia asmens vietą Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – Komisija) sudaromame pretendentų eiliškumo sąraše.
3. Asmenys, siekiantys tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, vertinami atsižvelgiant į:
3.1. Teisinio darbo stažą. Į teisinio darbo stažą įskaičiuojami laikotarpiai, kai asmuo įgijęs Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį išsilavinimą dirbo darbą, numatytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Už kiekvienus pilnus į teisinio darbo stažą įskaičiuojamus metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra balų suma negali viršyti 5 balų.
3.2. Darbo pobūdį ir kokybę. Atsižvelgiant į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo pobūdį ir jo reikšmę formuojant atitinkamo aukštesnės pakopos teismo teisėjo darbui būtinus įgūdžius ir asmens profesinį statusą (teisėjas ar teisės krypties socialinių mokslų daktaras), pretendento į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas teisinio darbo kokybė įvertinama:
3.2.1. teisėjo, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, profesinė veikla (teisinio darbo kokybė) įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,45;
3.2.2. teisės krypties socialinių mokslų daktaro, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir jo kokybė vertinama, atsižvelgiant į asmens mokslinių tyrimų (interesų) sritį, teisinio, mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį, dalyvavimą mokslinėje veikloje po mokslinio laipsnio įgijimo (parengtų monografijų, mokslinių straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose skaičių, dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus ir pan.), pareigybę universitete, atestacijų rezultatus, pedagoginio darbo krūvį (paskaitų skaičių, vadovavimą studentų tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, disertacijų oponavimą, dalyvavimą doktorantūros komitetų darbe, recenzuojant baigiamuosius darbus ir pan.), skiriant iki 45 balų;
3.2.3. teisėjo, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį ir aktyviai vykdančio mokslinę-pedagoginę veiklą, darbo kokybė vertinama pagal šių kriterijų 3.2.1. papunktį. Komisija, atsižvelgdama į 3.2.2. papunktyje nustatytus kriterijus, teisėjui už vykdomą mokslinę-pedagoginę veiklą gali skirti iki 5 balų, tačiau bendra balų suma negali viršyti 45 balų.
3.2.4. Vertinant kito į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo kokybę atsižvelgiama į šio darbo specifiką atitinkančius rodiklius, kuriems mutatis mutandis taikomi reikalavimai nustatyti rodikliams, į kuriuos atsižvelgiama vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir jo kokybę.
3.3. Profesinę kompetenciją ir žinias. Asmens, pretenduojančio į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 10 balų, atsižvelgiant į:
3.3.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas asmenų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;
3.3.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);
3.3.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);
3.4. Asmenines kompetencijas. Asmens, pretenduojančio į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas asmeninės būdo ir pažintinės savybės, svarbios atitinkamo aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms užimti, bendrieji gebėjimai bei motyvacija įvertinami iki 40 balų, atsižvelgiant į:
3.4.1. pretendento mąstymo konstruktyvumą, erudiciją: mąstymo platumą, profesinę ir bendrąją erudiciją, gebėjimą koncentruotis į esminius dalykus ir apibendrinti, greitą suvokimą (nuovoką);
3.4.2. asmenybės brandą, emocinę pusiausvyrą, sprendimų priėmimo efektyvumą ir objektyvumą: principingumą, gebėjimą argumentuotai ginti savo nuomonę, gebėjimą nuspręsti, atsispirti aplinkos spaudimui;
3.4.3. pareigingumą bei atsakingumą, gebėjimą efektyviai organizuoti savo ir kitų darbą: gebėjimą planingai dirbti, nusistatyti prioritetus, konstruktyviai dirbti įtemptose (stresinėse) situacijose, gebėjimą susidoroti su dideliais darbo krūviais;
3.4.4. bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus: gebėjimą aiškiai ir kitiems suprantamai pateikti informaciją (žodžiu ir raštu), gebėjimą įsiklausyti ir suprasti, gebėjimą konstruktyviai elgtis sunkiose bendravimo situacijose, pagarbų elgesį su kitais žmonėmis, gebėjimą dirbti komandoje, profesinės etikos reikalavimų laikymąsi, profesinę kultūrą;
3.5. Vertinant pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes atsižvelgiama į pokalbio su asmeniu metu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat teismo, į kurį pretenduojama, nuomonę, kurioje turi atsispindėti pokalbio su asmeniu metu gautos informacijos pagrindu suformuota šio teismo teisėjų pozicija, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, atsižvelgiama į bendrą teismo nuomonę, kurią sudaro teismo pirmininko ir tų teismo rūmų, į kuriuos pretenduojama, teisėjų pozicija, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją.
4. Asmenys, siekiantys paskyrimo į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, ir kiti asmenys, kurie, dalyvaudami atrankose į apylinkių teismų, apygardų administracinių teismų, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kartu siekia ir paskyrimo į atitinkamų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, vertinami atsižvelgiant į:
Punkto pakeitimai:
Nr. 13P-22-(7.1.2), 2020-02-28, paskelbta TAR 2020-03-03, i. k. 2020-04728
4.1. Teisinio darbo stažą. Į teisinio darbo stažą įskaičiuojami laikotarpiai, kai asmuo įgijęs Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį išsilavinimą dirbo darbą, numatytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Už kiekvienus pilnus į teisinio darbo stažą įskaičiuojamus metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra balų suma negali viršyti 5 balų.
4.2. Administracinio (vadovaujamojo) darbo patirtį. Už kiekvienus pilnus administracinio darbo teismuose ar kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra balų suma negali viršyti 5 balų.
4.3. Teisinio darbo kokybę. Atsižvelgiant į ne mažiau kaip paskutinių trejų metų į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo ir atitinkamo teismo teisėjo darbui būtiniems įgūdžiams formuoti reikšmingo darbo kokybę atspindinčius rodiklius, pretendento, siekiančio užimti vadovaujamąsias pareigas teismuose, teisinio darbo kokybė įvertinama:
4.3.1. teisėjo darbo kokybė įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,4;
4.3.2. teisės krypties socialinių mokslų daktaro – mokslinio-pedagoginio darbo kokybė vertinama, atsižvelgiant į asmens mokslinių tyrimų (interesų) sritį, pareigybę universitete, atestacijų rezultatus, pedagoginio darbo krūvį (paskaitų skaičių, vadovavimą studentų tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, disertacijų oponavimą, dalyvavimą doktorantūros komitetų darbe, recenzuojant baigiamuosius darbus ir pan.), dalyvavimą mokslinėje veikloje po mokslinio laipsnio įgijimo (parengtų monografijų, mokslinių straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose skaičių, dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus ir pan.), skiriant iki 40 balų.
4.3.3. Vertinant kito į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo kokybę atsižvelgiama į šio darbo specifiką atitinkančius rodiklius, kuriems mutatis mutandis taikomi reikalavimai nustatyti rodikliams, į kuriuos atsižvelgiama vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir kokybę.
4.4. Profesines kompetencijas ir žinias. Asmens, siekiančio karjeros tos pačios pakopos teismuose, turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 10 balų, atsižvelgiant į:
4.4.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas pretendentų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;
4.4.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);
4.4.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);
4.5. Asmenines kompetencijas. Pretendento, siekiančio karjeros tos pačios pakopos teismuose, asmeninės būdo ir pažintinės savybės, svarbios teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigoms užimti, bendrieji gebėjimai bei motyvacija įvertinami iki 40 balų, atsižvelgiant į:
4.5.1. pretendento mąstymo konstruktyvumą, erudiciją: mąstymo platumą, profesinę ir bendrąją erudiciją, gebėjimą koncentruotis į esminius dalykus ir apibendrinti, greitą suvokimą (nuovoką);
4.5.2. asmenybės brandą, emocinę pusiausvyrą, sprendimų priėmimo efektyvumą ir objektyvumą: principingumą, gebėjimą argumentuotai ginti savo nuomonę, gebėjimą nuspręsti, atsispirti aplinkos spaudimui;
4.5.3. pareigingumą bei atsakingumą, gebėjimą efektyviai organizuoti savo ir kitų darbą: gebėjimą planingai dirbti, nusistatyti prioritetus, konstruktyviai dirbti įtemptose (stresinėse) situacijose, gebėjimą susidoroti su dideliais darbo krūviais;
4.5.4. bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus: gebėjimą aiškiai ir kitiems suprantamai pateikti informaciją (žodžiu ir raštu), gebėjimą įsiklausyti ir suprasti, gebėjimą konstruktyviai elgtis sunkiose bendravimo situacijose, pagarbų elgesį su kitais žmonėmis, gebėjimą dirbti komandoje, profesinės etikos reikalavimų laikymąsi, profesinę kultūrą;
4.6. Vertinant pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes atsižvelgiama į pokalbio su asmeniu metu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat teismo, į kurį pretenduojama, darbuotojų apklausos metu gautą nuomonę, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, atsižvelgiama į bendrą teismo nuomonę, kurią sudaro visų teismo, į kurį pretenduojama, rūmų darbuotojų pozicijos, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją.
5. Asmenys, pageidaujantys būti perkeltais ar paskirtais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, vertinami atsižvelgiant į:
5.1. Teisėjo darbo stažą. Už kiekvienus pilnus 3 metų teisėjo darbo stažą viršijančius darbo teisėju metus skiriama po 1 balą, tačiau bendra balų suma negali viršyti 5 balų.
5.2. Profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo) kokybę. Teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo) kokybė įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,4.
5.3. Profesines kompetencijas ir žinias. Asmens, pageidaujančio būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 5 balų, atsižvelgiant į:
5.3.2. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų regimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavime darbo grupių veikloje ir pan.);
5.3.3. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);
5.4. Asmenines kompetencijas. Pretendento, pageidaujančio būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, asmeninės būdo ir pažintinės savybės, bendrieji gebėjimai įvertinami iki 40 balų, atsižvelgiant į:
5.4.1. pretendento mąstymo konstruktyvumą, erudiciją: mąstymo platumą, profesinę ir bendrąją erudiciją, gebėjimą koncentruotis į esminius dalykus ir apibendrinti, greitą suvokimą (nuovoką);
5.4.2. asmenybės brandą, emocinę pusiausvyrą, sprendimų priėmimo efektyvumą ir objektyvumą: principingumą, gebėjimą argumentuotai ginti savo nuomonę, gebėjimą nuspręsti, atsispirti aplinkos spaudimui;
5.4.3. pareigingumą bei atsakingumą, gebėjimą efektyviai organizuoti savo ir kitų darbą: gebėjimą planingai dirbti, nusistatyti prioritetus, konstruktyviai dirbti įtemptose (stresinėse) situacijose, gebėjimą susidoroti su dideliais darbo krūviais;
5.4.4. bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus: gebėjimą aiškiai ir kitiems suprantamai pateikti informaciją (žodžiu ir raštu), gebėjimą įsiklausyti ir suprasti, gebėjimą konstruktyviai elgtis sunkiose bendravimo situacijose, pagarbų elgesį su kitais žmonėmis, gebėjimą dirbti komandoje, profesinės etikos reikalavimų laikymąsi, profesinę kultūrą.
5.5. Motyvaciją ir pageidavimo būti perkeltam į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą priežastis. Atsižvelgiant į pokalbio su asmeniu metu gautą ar jo raštu pateiktą informaciją ir duomenis, pretendento suinteresuotumo ir pageidavimo dirbti kitame tos pačios ar žemesnės pakopos teisme, prašymo būti perkeltam į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą pagrįstumas, adekvatumas vertinamas iki 10 balų.
5.6. Vertinant pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes atsižvelgiama į pokalbio su asmeniu metu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų apklausos metu gautą nuomonę, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, atsižvelgiama į bendrą teismo nuomonę, kurią sudaro visų teismo, į kurį pretenduojama, rūmų teisėjų pozicijos, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją.
6. Kai teismas nusprendžia Komisijai pateikti nuomonę, susiformavusią susitikimo(-ų) su pretendentais metu, tokį(-ius) susitikimą(-us) organizuoja teismas savo iniciatyva, elektroninėmis ryšių priemonėmis informuodamas visus į tą teismą pretenduojančius asmenis bei to teismo teisėjus apie planuojamo(-ų) susitikimo(-ų) vietą ir laiką. Pretendentui atsisakius atvykti į susitikimą teisme, nuomonė apie jį gali būti neteikiama. Nuomonėje apie pretendentus nurodomos susitikimo metu išryškėjusios asmeninės ir būdo savybės, svarbios siekiamoms pareigoms užimti. Nuomonėje taip pat pateikiami apibendrinti to teismo teisėjų sudaryti pretendentų sąrašai pagal jų tinkamumą siekiamoms užimti pareigoms.
Pakeitimai:
1.
Teisėjų taryba, Nutarimas
Nr. 13P-22-(7.1.2), 2020-02-28, paskelbta TAR 2020-03-03, i. k. 2020-04728
Dėl Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 13P-160-(7.1.2) „Dėl Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo