Suvestinė redakcija nuo 2019-11-01

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 m. bALANDŽIO 2 d. įsakymO Nr. d1-193 „Dėl PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2018 m.  kovo 21 d. Nr. D1-218

Vilnius

 

 

1. Pakeičiu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą, turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003.  „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“. Paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę:

Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį,

čia:

Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis. Apskaičiuojama iš eilės einantiems trisdešimties metų laikotarpiams, perskaičiuojant kas dešimt metų.); 

ps – paviršinio nuotėkio koeficientas:

ps=0,85 – stogų dangoms;

ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms;

ps=0,78 – akmenų grindiniui;

ps=0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.);

ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra;

ps=0,8 – koeficientas taikomas, kuomet teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas;

F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha;

K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas, – K=0,85, jei nešalinamas, – K=1“;

1.2. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

„18.  Į  aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis, kaip:

18.1. kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius:

18.1.1.  skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija  - 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/l;

18.1.2.  BDS7 vidutinė metinė koncentracija – 23 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 34 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.). Kitais atvejais BDS7 didžiausia momentinė koncentracija - 10 mg O2/l, vidutinė metinė koncentracija nenustatoma;   

18.1.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 7 mg/l;

18.2. kai išleidžiama į gruntą:

18.2.1. BDS7 didžiausia momentinė koncentracija - 10 mg O2/l (vidutinė metinė koncentracija nenustatoma);

18.2.2. naftos produktų didžiausia momentinė koncentracija - 1 mg/l (vidutinė metinė koncentracija nenustatoma);

18.3. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius ar į gruntą paviršinėse nuotekose negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.“;

1.3. papildau 181 punktu:

„181. Įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį sugerdinamų nuotekų mėginiams paimti.“;

1.4. papildau 182 punktu:

„182. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis - kartą per ketvirtį (kai dėl objektyvių priežasčių (šaltuoju arba sausros periodu) nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį). Išleidžiamų paviršinių nuotekų mėginiai turėtų būti imami ne anksčiau, kaip praėjus 15 minučių po kritulių pradžios. Mėginiai imami pagal galiojančius ISO standartus.“.

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šio įsakymo 1.1 papunktis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.;

2.2. šis įsakymas, išskyrus 1.1 papunktį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-807, 2018-09-06, paskelbta TAR 2018-09-07, i. k. 2018-14232

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Navickas

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-807, 2018-09-06, paskelbta TAR 2018-09-07, i. k. 2018-14232

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. D1-218 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo