Suvestinė redakcija nuo 2020-09-29

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-12-01, i. k. 2016-27896

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO

 

2016 m. lapkričio 11 d. Nr. D1-754

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, 51 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.27 papunkčiu:

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. D1-909 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. D1-248 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ patvirtinimo“;

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. D1-451 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ patvirtinimo“.

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 dieną.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Trečiokas

 

patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

STR 2.01.02:2016

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS

 

I. Skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) [3.6] energinį naudingumą, atliekant pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, skaičiuojant pastatų (jų dalių) šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinę galią, išskyrus:

1.1. pastatų, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jei laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

1.2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatų;

1.3. laikinų pastatų, skirtų naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

1.4. nedaug energijos sunaudojančių gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtų negyvenamųjų pastatų (įskaitant pastatus gyvuliams ir augalams auginti):

1.4.1. kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų šildomas plotas, o likusi pastato šildomo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus;

1.4.2. kurių šildymui naudojama tik technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma (šiai pastatų grupei priskiriami technologinių procesų metu išsiskiriančia šiluma šildomi pastatai, į kuriuos tiekiamai šilumai gaminti nenaudojamas, prie pastato šildymo sistemos neprijungtas arba pastate jam šildyti neįrengtas nei vienas iš Reglamento 2 priedo 2.45 lentelėje išvardintas šilumos šaltinis);

1.4.3. kuriuose šildymo sezono metu palaikoma ne aukštesnė kaip 10° C temperatūra;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

1.5. atskirai stovinčių pastatų, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

1.6. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatų, naudojamų ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

1.7. nešildomus pastatus.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13), atitinka šios direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus.

 

II. skyrius

Nuorodos

 

3. Reglamento nuorodose įrašyti teisės aktai:

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

3.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas;

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“;

3.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 4-73 „Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo“;

3.5. Neteko galios nuo 2020-09-29

Papunkčio naikinimas:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

3.6. statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“;

3.7. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“;

3.8. statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ patvirtinimo“;

3.9. statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“;

3.10. statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“;

3.11 statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-972 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“  patvirtinimo“;

3.12. LST EN 1745:2012 „Mūras ir jo gaminiai. Šiluminių savybių nustatymo metodai“;

3.13. LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas (ISO 6946:2007)“;

3.14. LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“;

3.15. LST EN ISO 10211:2008 „Statybinių konstrukcijų šiluminiai tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatūros. Detalieji skaičiavimai (ISO 10211:2007)“;

3.16. LST EN ISO 10077-1:2006 „Šiluminės langų, durų ir langinių charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. 1 dalis. Bendrieji dalykai (ISO 10077-1:2006)“;

3.17. LST EN 15217:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių charakteristikų išreiškimo ir energetinio sertifikavimo metodai“;

3.18. LST EN ISO 52000-1:2017 „Energetinės pastatų charakteristikos. Visapusis energinių pastatų charakteristikų vertinimas. 1 dalis. Bendroji struktūra ir procedūros. (ISO 52000-1:2017)“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

3.19. LST EN ISO 9972:2015 Šiluminės pastatų charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Ventiliatorinis slėgių skirtumo metodas (ISO 9972:2015)“;

3.20. LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“;

3.21. LST EN ISO 15242:2007 „Pastatų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti pastatų oro srautą, įskaitant infiltraciją“;

3.22. LST EN 15316-1:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 1 dalis. Bendrieji dalykai“;

3.23. LST EN 15316-3-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3-2 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, paskirstymas“;

3.24. LST EN 15316-3-3:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3-3 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, karšto vandens paruošimas“;

3.25. LST EN 15316-4-3:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4-3 dalis. Šilumos gamybos sistemos, Saulės šiluminės energijos sistemos“;

 

3.26. LST EN 15316-4-6:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4-6 dalis. Šilumos gamybos sistemos, fotovoltinės sistemos“;

3.27. LST EN 15193:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Energetiniai apšvietimo reikalavimai“;

3.28. LST EN 13363-1+A1:2007 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos praleidimo faktorių skaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas“;

3.29. LST EN 13363-2:2005 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos pralaidumo faktoriaus skaičiavimas. 2 dalis. Detaliojo skaičiavimo metodas“;

3.30. LST EN 1873:2006 „Surenkamoji pagalbinė stogų įranga. Kupoliniai plastikiniai stoglangiai. Gaminio techniniai reikalavimai ir bandymo metodai“;

3.31. LST EN 12426:2002 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Pralaidumas orui. Klasifikavimas“;

3.32. LST EN 12207:2002 (LST EN 12207:2004) „Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas“;

3.33. LST EN 15450:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimas“;

3.34. LST EN ISO 9806:2014 Saulės energija. Saulės šiluminės energijos kolektoriai. Bandymo metodai (ISO 9806:2013)“;

3.35. LST EN 14511-3:2013 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 3 dalis. Bandymo metodai“;

3.36. LST EN ISO 12572:2002 „Higroterminės statybinių medžiagų ir gaminių charakteristikos. Pralaidumo vandens garams savybių nustatymas (ISO 12572:2001)“;

3.37. LST EN 10456:2008 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Hidroterminės savybės. Lentelinės projektinės vertės ir deklaruojamųjų bei projektinių šiluminių verčių nustatymo procedūros (ISO 10456:2007)“;

3.38. LST EN ISO 13788:2013 „Higroterminės pastatų komponentų ir elementų charakteristikos. Vidinio paviršiaus temperatūra siekiant išvengti kritinės paviršiaus drėgmės ir kondensacijos plyšiuose. Skaičiavimo metodai (ISO 13788:2012)“;

3.39. LST EN 12831:2003 „Pastatų šildymo sistemos. Projektinės šilumos apkrovos apskaičiavimo metodas“;

3.40. LST EN 29053:2002   „Akustika. Akustinės medžiagos. Orinės varžos nustatymas (ISO 9053:1991)“;

3.41. LST EN 13141-7:2011 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų ir (arba) gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 7 dalis. Mechaninių vėdinimo sistemų, skirtų vienos šeimos būstui, mechaninių tiekiamųjų ir šalinamųjų vėdinimo įrenginių (įskaitant šilumos atgavimą) eksploatacinių charakteristikų bandymai;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

3.42. LST EN 308:2001 „Šilumokaičiai. Bandymo procedūros šilumos rekuperatorių „oras–oras“ ir „oras-dūmų dujos“ eksploatacinėms charakteristikoms nustatyti;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

3.43. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 1-196 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

3.44. LST EN 13141-8:2014 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų ir (arba) gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 8 dalis. Mechaninių vėdinimo sistemų, skirtų vienam kambariui, bekanalių mechaninių tiekiamųjų ir ištraukiamųjų vėdinimo įrenginių (įskaitant šilumos atgavimą) eksploatacinių charakteristikų bandymai;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

3.45. LST EN 15879-1:2011 „Tiesioginių šilumos mainų tarp grindų ir šilumos siurblių su elektriniais kompresoriais, skirtų patalpoms šildyti ir (arba) vėsinti, bandymai ir charakteristikų nustatymas. 1 dalis. Šilumos siurbliai, skirti tiesioginiams šilumos mainams su vandeniu;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

3.46. LST EN 12309-4:2014 „Ne didesnės kaip 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) aušinimo prietaisai. 4 dalis. Bandymo metodai.“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

 3.47. LST EN 12309-3:2014 „Ne didesnės kaip 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) aušinimo prietaisai. 3 dalis. Bandymo sąlygos“;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

3.48. 2014 m. liepos 11 d. Komisijos Deleguotasis Reglamentas (ES) Nr. 1254/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimais.

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

III. skyrius

Pagrindinės sąvokos

 

4. Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. pastato (jo dalies) energinis naudingumas – apskaičiuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms.

4.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą [3.1];

4.3. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Reglamento reikalavimus įvertintas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;

4.4. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodikliai – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuoti rodikliai, pagal kurių vertę nustatoma pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.5. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir Reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.6. pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

4.7. pastato (jo dalies) norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų (jų dalių) energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus;

4.8. pastato (jo dalies) atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos;

4.9. pastato (jo dalies) skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato (jo dalies) standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos;

4.10. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.11. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė;

4.12. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.13. pastato (jo dalies) šildomas plotas – visų šildomų pastato (jo dalies) patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus;

4.14. pastato (jo dalies) vidaus temperatūra šildymo sezono metu – vidutinė temperatūra pastato (jo dalies) šildomame plote šildymo sezono metu;

4.15. pastato (jo dalies) vidaus temperatūra ne šildymo sezono metu – vidutinė temperatūra pastato (jo dalies) šildomame plote ne šildymo sezono metu, pagal kurią skaičiuojamos energijos sąnaudos pastatui vėsinti;

4.16. mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) – pastatai (jų dalys), atitinkantys Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams;

4.17. energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją;

4.18. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai (Henv) – šilumos srautas, pereinantis per visas pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 °C (W/K);

4.19. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C, W/(m2×K);

4.20. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (Y) – šilumos srauto tankis, tenkantis šiluminio tiltelio ilgio vienetui, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C (W/(m×K));

4.21. išorinės įėjimo durys – durys tarp šildomų patalpų ir išorės (vienerios durys, dvejos durys su tambūru, dvigubos durys), durys tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vienerios durys, dvigubos durys), liukai išlipimui ant stogo;

4.22. vartai – vartai tarp šildomų patalpų ir išorės (vieneri vartai, dveji vartai su tambūru, dvigubi vartai), vartai tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vieneri vartai, dvigubi vartai);

4.23. rekuperacija – iš pastato išleidžiamo oro šilumos energijos dalies grąžinimas pakartotiniam panaudojimui;

4.24. atskira (autonominė) šildymo sistema – tik pastatui (jo daliai) šildyti naudojama šildymo sistema su vienu ar keliais šilumos šaltiniais ir/arba su atskira (autonomine) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita ar energijos šaltinių suvartojamo kiekio pastatui (jo daliai) šildyti ir kitoms reikmėms apskaita. Autonominėms šildymo sistemoms taip pat priskiriamos šildymo sistemos, kurios yra statinio bendrosios šilumos tiekimo sistemos dalys (posistemės), atskirtos nuo bendrosios šilumos tiekimo sistemos apskaitos prietaisais ir uždaromaisiais ar reguliavimo įtaisais;

4.25. atskira (autonominė) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita – pastate (jo dalyje) suvartotos energijos apskaita, kada apskaitos prietaisais nustatomi sunaudoti energijos ar energijos šaltinių kiekiai tik pastatui šildyti arba nustatomi energijos ar energijos šaltinių kiekiai, suvartoti pastatui šildyti ir kitiems tikslams;

4.26. elektros energijos dvipusė apskaitaelektros energijos kiekio apskaita pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis;

4.27. nešildomos patalpospatalpos, kurios turi bent vieną išorinę sieną, langą, išorines duris ar vartus ir kuriose nėra šildymo prietaisų, taip pat patalpos, kurioms šildyti naudojama šildymo sistema suprojektuota taip, kad temperatūra šildymo sezono metu neviršytų 10° C;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

4.28. pirminė energija - atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

4.29. pastato energinio naudingumo sertifikavimo užsakovas (toliau - „sertifikavimo užsakovas“) – pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, kurie pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertui pateikia visus energinio naudingumo sertifikavimui būtinus duomenis apie pastatą ir paveda jam atlikti šio pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbus;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

4.30. kitos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [3.1], Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [3.2] ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

IV. skyrius

Žymenys ir sutrumpinimai

 

5. Reglamente vartojami sutrumpinimai:

5.1. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – pastato (jo dalies) sertifikavimas;

5.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – sertifikatas;

5.3. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą [3.11] – sertifikavimo ekspertas;

5.4. langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros – langai;

5.5. pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas [3.1], [3.7] – pastato modernizavimas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-774, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-19, i. k. 2017-14813

 

6. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

 

Simbolis

Dydis

Vienetai

A

plotas

αsol

paviršiaus Saulės spinduliuotės sugerties koeficientas

-

C

pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklis

-

Cm

pastato vidaus šiluminė talpa

J/K

vwind

vėjo greitis

m/s

B′

būdingasis grindų matmuo

m

d

atitvaros sluoksnio storis

m

D

vamzdyno skersmuo

m

dt

atstojamasis grindų storis

m

fPRn

neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius

-

fPRr

atsinaujinančios pirminės energijos faktorius

-

g

įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas

-

hse.r

išorinio paviršiaus spindulinis šilumos perdavimo koeficientas

W/(m²·K)

H

savitieji šilumos nuostoliai

W/K

Isol

bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankis

W/m2

l

ilgis

m

lΨ

ilginio šiluminio tiltelio ilgis

m

G

oro skverbtis atitvaros ploto vienetui, esant 100 Pa slėgių skirtumui

m3/(m²·h)

m

mėnuo, mėnesio numeris

-

MCO2

CO2 emisijos faktorius

kgCO2/kWh

η

naudingumo koeficientas

-

λ

šilumos laidumo koeficientas

W/(m·K)

pwind

vėjo slėgis

Pa

R

šiluminė varža

m²·K/W

Rg

oro tarpo šiluminė varža

m²·K/W

Rsi

vidinio paviršiaus šiluminė varža

m²·K/W

Rse

išorinio paviršiaus šiluminė varža

m²·K/W

Rt

visuminė šiluminė varža

m2·K/W

Rs

suminė šiluminė varža

m²·K/W

U

šilumos perdavimo koeficientas

W/(m²·K)

Uv

vamzdynų apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas

W/(m·K)

V

tūris

m3

Ψ

ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas

W/(m·K)

P

perimetras

m

vwind

vėjo greitis

m/s

w

sienos ar pamato storis

m

Ψ

ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas

W/(m·K)

θ

temperatūra

ºC

rair·cair

oro tūrinė šiluminė talpa, rair·cair =0,34 Wh/(m3·K)

Wh/(m3·K)

 

7. Reglamente vartojami poraidžiai:

air –

oras;

 

mv –

mechaninis vėdinimas;

avg –

vidutinė vertė, vidurkis;

 

iH –

vidus šildymo sezono laikotarpiu;

C –

nešildymo sezonas, energija vėsinimui;

 

iC –

vidus nešildymo sezono laikotarpiu;

Ceq –

orą šaldantis įrenginys;

 

lg –

apšvietimas;

cp –

cirkuliacinis siurblys;

 

ls –

šilumos nuostoliai;

do –

durų varstymas;

 

m –

mėnuo, mėnesio numeris;

ds –

projektinis;

 

mvH –

mechaninis vėdinimas su oro pašildymu;

dis –

paskirstymas, skirstomieji vamzdynai;

 

n –

skaičius (kiekis);

e –

išorė;

 

nv –

natūralus vėdinimas;

E –

elektros energija, elektros energijos suvartojimas;

 

og –

kitos skaidrios atitvaros;

EC –

elektros energijos suvartojimas pastate nešildymo sezono laikotarpiu;

 

op –

 

nepermatoma, neskaidri atitvara;

 

EH –

elektros energijos suvartojimas pastate šildymo sezono laikotarpiu;

 

p –

pastatas;

eq –

įrengimai, įranga;

 

PR –

suminė pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių;

fvSK –

fotovoltinis Saulės kolektorius;

 

PRn –

pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių;

gn –

šilumos pritekėjimai;

 

PRr –

pirminė energija iš atsinaujinančių energijos išteklių;

H –

šildymo sezonas, energija šildymui;

 

re –

rekuperacija;

HE –

hidroelektrinė;

 

reH –

rekuperacija su oro pašildymu;

hs –

šildymo sistema;

 

se –

išorinis paviršius;

HWE –

horizontalios ašies vėjo elektrinė;

 

si –

vidinis paviršius;

hw –

karštas vanduo;

 

sol –

Saulės spinduliuotė;

hwSK –

Saulės kolektorius vandeniui šildyti;

 

SW –

karšto vandens talpa;

(hw+H) –

energija buitiniam karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti;

 

t

visuminis;

hwSW –

buitinio karšto vandens talpa;

 

vent

vėdinimas;

HSW –

karšto vandens akumuliacinė talpa pastato šildymo reikmėms;

 

VWE –

vertikalios ašies vėjo elektrinė;

i –

vidus;

 

wind –

vėjas;

inf –

infiltracija;

 

x –

skaičius;

 

 

 

WE –

vėjo elektrinės.

 

Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente.

 

V. skyrius

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo ir pastato (jo dalies) sertifikavimo REIKALAVIMŲ privalomumas

 

8. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

9. Pastatų (jų dalių) sertifikavimas privalomas Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

10. Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pastatų (jų dalių) sertifikavimas neprivalomas ir energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi.

 

VI. skyrius

Pastatų energinio naudingumo vertinimo ir projektavimo pagrindiniai principai

 

11. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį). 

12. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė nustatoma pagal mėnesinį skaičiavimo metodą Reglamento 2 priede nustatyta tvarka pagal šių pastato (jo dalies) rodiklių vertes: pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes; pastato sandarumo; šiluminės energijos sąnaudas pastatui šildyti; ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdą; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.

13. F ir G energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi atitikti 15 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertei.

14. E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) priskiriamos, jei atitinka visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus:

 

Reikalavimai E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)

1 lentelė

Eil. Nr.

Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo klasė

Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)

1.

E klasės pastatai (jų dalys)

1.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

1.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 84 punkto reikalavimus

2.

D klasės pastatai (jų dalys)

2.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

2.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 84 punkto reikalavimus

3.

C klasės pastatai (jų dalys)

3.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

3.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 85 punkto reikalavimus

3.3. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

3.4. pastato pirminės energijos sąnaudos turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.2 punkto reikalavimus

4.

B klasės pastatai (jų dalys)

 

4.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

4.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 85 punkto reikalavimus

4.3. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

4.4. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

4.5. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.1 punkto reikalavimus

 

 

4.6. pastato pirminės energijos sąnaudos turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.2 punkto reikalavimus

5.

A klasės pastatai (jų dalys)

 

5.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

5.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 86 punkto reikalavimus

5.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

5.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

5.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

5.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.1 punkto reikalavimus

5.7. pastato pirminės energijos sąnaudos turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.2 punkto reikalavimus

6.

A+ klasės pastatai (jų dalys)

6.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

6.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 87 punkto reikalavimus

6.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,75 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68)*, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

6.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

6.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

6.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.1 punkto reikalavimus

 

 

6.7. pastato pirminės energijos sąnaudos turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.2 punkto reikalavimus

7.

Energijos beveik nevartojantys pastatai (jų dalys), t. y. A++ klasės pastatai (jų dalys)

7.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

7.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 88 punkto reikalavimus

7.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68)*, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

7.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

7.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

7.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.1 punkto reikalavimus

7.8. pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento 2 priedo 89 punkto reikalavimus, t. y. didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija

7.9. pastato pirminės energijos sąnaudos turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus 93.2 punkto reikalavimus

 

* pastate (jo dalyje), kurio mikroklimatui ir oro kokybei keliami specialūs higienos reikalavimai, galima įrengti atskirų srautų rekuperatorių.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-648, 2019-10-29, paskelbta TAR 2019-11-04, i. k. 2019-17486

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

15. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių Cir C2 vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

15.1. A++ klasės: C1<0,30 ir C2 ≤ 0,70;

15.2. A+ klasės: C1<0,50 ir C2 ≤ 0,80;

15.3. A klasės: C1<0,70 ir C2 ≤ 0,85;

15.4. B klasės: C1< 1,00 ir C2 ≤ 0,99;

15.5. C klasės: C1< 1,50;

15.6. D klasės: C1< 2,00;

15.7. E klasės: C1< 2,50;                             

15.8. F klasės: C1< 3,00;

15.9. G klasės: C1≥ 3,00.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

16. Lietuvos teritorijoje statomų pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui ir energinio naudingumo sertifikavimui turi būti naudojamos Reglamento 2 priedo 2.6 lentelėje nurodytos vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros, Reglamento 2 priedo 2.33–2.35 lentelėse nurodyti bendrosios saulės spinduliuotės duomenys ir Reglamento 2 priedo 2.4 lentelėje nurodytos atitinkamos paskirties pastatų rodiklių vertės.

 

VII. skyrius

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai

 

17. Naujų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (iki 2010 m. spalio 1 d.) arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) yra po 2006 m. sausio 4 d. [3.10], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.

18. Statomų pastatų, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.

19. Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas [3.1] po 2016 m. lapkričio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

20. Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas [3.1] po 2018 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-774, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-19, i. k. 2017-14813

 

21. Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas [3.1] po 2021 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-774, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-19, i. k. 2017-14813

 

22. Modernizuojami pastatai (jų dalys), kai modernizavimo, kuriuo atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina viršija daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius minimalius energinio naudingumo reikalavimus:

22.1. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] iki 2014 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D;

22.2. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] po 2014 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, bet ne žemesnė negu pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

22.3. nustatant pastato vertę turi būti taikomas atkuriamosios vertės metodas [3.3].

23. Kitais negu 22 punkte išvardintais atvejais, atliekant pastato remontą, kuriuo atliekamas pastatų atitvarų ar jų dalių apšiltinimas, fasado elementų (langų, durų) pakeitimas, keičiamų pastato atitvarų (jų dalių) šiluminės savybės turi atitikti reikalavimus, keliamus C energinio naudingumo klasės pastatų atitvaroms (jų dalims), pateiktus 3 lentelėje.

24. Jei naujai statomo pastato dalyje įrengta autonominė (kita, negu pastate) šildymo sistema arba autonominė energijos šiai pastato daliai šildyti apskaita, šios pastato dalies energinio naudingumo klasė turi atitikti Reglamento 17–21 punktuose nurodytus reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

241. Kai naujas statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas ir išduodamas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“,  reikalavimus tęsti statybą pakeitus esminius statomo statinio sprendinius, tai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip pirminio prašymo išduoti leidimą statyti naują statinį pateikimo metu.

Papildyta punktu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

VIII. skyrius

Pastato atitvarų projektavimo reikalavimai

 

25. Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinta pastato (jo dalies) vidaus šiluminė talpa.

Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas didina pastato vidaus šiluminę talpą, trumpina pastato šildymo trukmę, mažina energijos sąnaudas pastatui šildyti ir pastato perkaitimą vasaros laikotarpiu [3.21]. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas leidžia pasiekti aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Siekiant suprojektuoti efektyviausius energinio naudingumo požiūriu pastatus (jų dalis), pirmenybė turi būti teikiama masyvioms atitvaroms ir masyvioms pastato (jo dalies) vidaus konstrukcijoms.

26. Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinti skaidrių atitvarų plotai, atitvarų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumas.

Esant dideliems langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotams, vasaros laikotarpiu dėl saulės spinduliuotės poveikio patalpos gali perkaisti ir atsirasti energijos poreikis pastatui vėsinti [3.21]. Projektuojant pastatus turi būti numatytos šių atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonės [3.28], [3.29], kontroliuojami šių atitvarų plotai ir jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kad pastato patalpos būtų apsaugotos nuo perkaitimo.

27. Projektuojant pastato (jų dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertintos energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti.

Pastato (jo dalies) norminių energijos sąnaudų skaičiavimuose turi būti priimta, kad energijos sąnaudų pastatui (jo daliai) vėsinti nėra. Jei dėl pastato (jo dalies) projektinių sprendimų atsiranda energijos sąnaudos pastatui vėsinti, pastato (jo dalies) energinis naudingumas mažėja, todėl pastato (jo dalies) projektavimo metu pirmenybė turi būti teikiama projektiniams sprendimams, kuriuos naudojant nereikia energijos vėsinti pastatą (jo dalį) šiltuoju metų laiku.

28. Stogų ir perdangų po nešildoma pastoge Ur (W/(m²×K)), sienų Uw (W/(m²×K)), su išore besiribojančių perdangų Uce (W/(m²×K)), perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių Ucc (W/(m²×K)), su gruntu besiribojančių atitvarų Ufg (W/(m²×K)) projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal Reglamento 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei ši vertė didesnė už 1 W/(m²×K), ji apskaičiuojama šimtosios dalies tikslumu, jei mažesnė – dviejų reikšminių skaičių tikslumu.

29. Durų, vartų, langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertės turi būti nustatytos Reglamento 4 priede nurodyta tvarka. Minėtų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai turi būti nustatyti dviejų reikšminių skaičių tikslumu.

30. Pastatų energinio naudingumo projektavimo ir sertifikavimo skaičiavimuose įvertinami šilumos nuostoliai per šiuos ilginius šiluminius tiltelius:

30.1. tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;

30.2. durų angų perimetru;

30.3.tarp pastato sienų ir stogo;

30.4. fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;

30.5. balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose;

30.6. tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų;

30.7. langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.

31. Ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficientų vertės nustatomos vienu iš žemiau nurodytų būdų:“;

31.1. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės apskaičiuojamos pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.15] reikalavimus. Skaičiavimuose ilginių šiluminių tiltelių ilgiai turi būti imami pagal išorinius pastato matmenis; langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų angų perimetru – pagal mažiausius išorinius angų matmenis; tiltelių ilginiams šilumos perdavimo koeficientams skaičiuoti su gruntu besiribojančių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta esant būdingam grindų matmeniui 4 m;

31.2. jei ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.15] reikalavimus neskaičiuojamos, jos nustatomos vadovaujantis  Reglamento 6 priedo 6.1 lentelės duomenimis;

31.3. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti nustatyta iš kitų duomenų, kurie atitinka tiltelio įrengimo schemą, ir šie duomenys apskaičiuoti pagal 31.1 papunkčio reikalavimus, taip pat nustatant funkcines tarpines vertes tarp šiuose duomenyse nurodytų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento verčių;

31.4. ilginių šiluminių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos dviejų skaičių po kablelio tikslumu.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

32. E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminiams savitiesiems šilumos nuostoliams skaičiuoti naudojamos atitinkamai naudingumo klasei 2–7 lentelėse nurodytos rodiklių vertės.

 

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų UR (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Ψ R (W/(m·K)) vertės D ir E energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

2 lentelė

Eil.

Nr.

Pastato paskirtis [3.6]

Stogų, UR.r

Perdangų, kurios ribojasi su išore,

UR.ce

Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu,

UR.fg

Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių,

UR.cc

Sienų, UR.w

Durų ir vartų,

UR.d

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų,

UR.wda.

Ilginių šiluminių tiltelių,

Ψ R

1.  

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

0,24

0,22

0,33

0,31

0,35

1,82

1,85

0,11

2.  

Kiti gyvenamieji pastatai (namai)

0,25

0,25

0,48

0,39

0,48

1,81

1,90

0,11

3.  

Administracinės paskirties pastatai

0,44

0,34

0,57

0,60

0,58

1,84

2,17

0,09

4.  

Mokslo paskirties pastatai

0,33

0,28

0,53

0,54

0,45

1,73

1,72

0,11

5.  

Gydymo paskirties pastatai

0,35

0,30

0,57

0,59

0,49

1,73

1,74

0,10

6.  

Maitinimo paskirties pastatai

0,23

0,22

0,34

0,35

0,31

1,74

1,76

0,15

7.  

Prekybos paskirties pastatai

0,23

0,22

0,34

0,35

0,31

1,74

1,76

0,15

8.  

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

0,33

0,28

0,53

0,54

0,45

1,73

1,72

0,11

9.  

Baseinai

0,25

0,22

0,37

0,37

0,34

1,73

1,72

0,10

10.

Kultūros paskirties pastatai

0,33

0,28

0,53

0,54

0,45

1,73

1,72

0,11

11.

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

0,38

0,32

0,60

0,60

0,52

1,92

2,05

0,12

12.

Sandėliavimo paskirties pastatai

0,38

0,32

0,60

0,60

0,52

1,92

2,05

0,12

13.

Viešbučių paskirties pastatai

0,23

0,22

0,34

0,35

0,31

1,74

1,76

0,15

14.

Paslaugų paskirties pastatai

0,23

0,22

0,34

0,35

0,31

1,74

1,76

0,15

15.

Transporto paskirties pastatai

0,38

0,32

0,60

0,60

0,52

1,92

2,05

0,12

16.

Poilsio paskirties pastatai

0,23

0,22

0,34

0,35

0,31

1,74

1,76

0,15

17.

Specialiosios paskirties pastatai

0,43

0,34

0,66

0,77

0,62

1,71

1,77

0,10

 

 

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(C,B) (W/(m²×K)) vertės C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

3 lentelė

Eil. Nr.

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Pastato energinio naudingumo klasė

C

B

C

B

C

B

2.

 

Stogai

r

0,16

0,15

0,2·k15)

0,18·k15)

0,25×k15)

0,22·k15)

Perdangos6)

ce

3.

 

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,25

0,22

0,3·k15)

0,24·k15)

0,4×k15)

0,33·k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

4.

Sienos

w

0,20

0,18

0,25·k15)

0,22·k15)

0,3·k15)

0,26·k15)

5.

Langai7), stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

1,63)

1,43)

1,6·k14),5)

1,4·k14),5)

1,9×k15)

1,7·k15)

6.

Durys, vartai

d

1,6

1,5

1,9·k15)

1,9·k15)

1,9×k15)

1,9·k15)

7.

Pastabos:

1) viešosios paskirties pastatams priskiriami: administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai [3.6], [3.9];

2) pramonės pastatams priskiriami: sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai [3.6];

3) jei gyvenamųjų pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m²×K);

4) jei viešosios paskirties pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m²×K). Šis reikalavimas netaikomas prekybos paskirties pastatų pirmo aukšto langams;

5) k1 = 20/(qiH – 0,6) – temperatūros pataisa pramonės, paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų atitvaroms, qiH– pramonės  paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų vidaus temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš pastato projekto, o nesant duomenų, imama iš Reglamento 2 priedo 2.4 lentelės;

6) perdangos virš pravažiavimų ar praėjimų;

7) langų atitvaroms taip pat priskiriamos įstiklintos ir neįstiklintos durys į įstiklintus balkonus, įstiklintas galerijas ir šiltnamius.

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A) (W/(m2×K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

4 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Stogai

r

0,14

0,15·k15)

0,19×k15)

Perdangos6)

ce

2.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,16

0,18

0,25×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

3.

Sienos

w

0,15

0,18·k15)

0,22×k15)

4.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

1,0

1,2·k15)

1,4×k15)

5.

Durys, vartai

d

1,4

1,8·k15)

1,9×k15)

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A+) (W/(m2×K)) vertės A+ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

5 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

1.

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

2.

Stogai

r

0,12

0,13·k15)

0,17×k15)

Perdangos6)

ce

3.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,14

0,16·k15)

0,21×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

4.

Sienos

w

0,13

0,15·k15)

0,19×k15)

5.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,9

1,0·k15)

1,1×k15)

6.

Durys, vartai

d

1,3

1,6·k15)

1,8×k15)

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A++) (W/(m2×K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

6 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Stogai

r

0,1

0,11·k15)

0,15×k15)

Perdangos6)

ce

2.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,12

0,14·k15)

0,18×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

3.

Sienos

w

0,11

0,12·k15)

0,17×k15)

4.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,8

0,9·k15)

1×k15)

5.

Durys, vartai

d

1,2

1,4·k15)

1,7×k15)

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

7 lentelė

Eil. Nr.

Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas

Tiltelį žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties

pastatai1)

Pramonės pastatai2)

Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y(C,B) (W/(m.K)) vertės C ir B energinio

naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui

1.  

Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų

f-w

0,18

 

0,2

 

0,25

 

2.  

Aplink langų angas sienose

wdp

3.  

Aplink durų angas sienose

dp

4.  

Tarp pastato sienų ir stogo

w-r

5.  

Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose

c

6.  

Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis

bc-w

7.  

Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų

c-w

8.  

Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru

s

Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y(A), Y(A+), Y(A++) (W/(m.K)) vertės A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui

9.  

Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų

f-w 

0,1

0,1

0,1

10.

Aplink langų angas sienose

wdp

0,05

0,05

0,05

11.

Aplink išorinių įėjimo durų angas sienose

dp

0,05

0,05

0,05

12.

Tarp pastato sienų ir stogo

w-r

0

0

0

13.

Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose

c

0

0

0

14.

Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis

bc-w

0,01

0,01

0,01

15.

Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų

c-w

0

0

0

16.

Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru

s

0,05

0,05

0,05

 

33. Naujai projektuojamų pastatų atitvaras ar jos dalis leidžiama projektuoti su blogesnėmis šiluminėmis savybėmis, negu šios savybės reglamentuotos atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminiams savitiesiems šilumos nuostoliams skaičiuoti (žr. 3-6 lenteles). Tačiau šių atitvarų ar jų dalių šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis už leistinąją U1 (W/(m2×K)) vertę, nurodytą 8 lentelėje. Siekiant atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų projektinių savitųjų šilumos nuostolių atitikties norminiams nuostoliams, kitų pastato (jo dalies) atitvarų šiluminės savybės turi būti pagerintos tiek, kad kompensuotų blogesnių šiluminių savybių atitvarų savitųjų šilumos nuostolių padidėjimą.

 

Naujai projektuojamų pastatų (jų dalių) atitvarų leistinosios šilumos perdavimo koeficientų U1 (W/(m2×K)) vertės

8 lentelė

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės pastatai2)

Stogai

r

U≤0,25

U≤0,25

U1≤0,40×k15)

Perdangos6)

ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

U≤0,35

U≤0,40

U≤0,50×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

Sienos

w

U≤0,30

U≤0,40

U≤0,50×k15)

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

U≤1,9

U≤1,9

U≤3,0×k15)

Durys, vartai

d

U≤1,9

U≤1,9

U≤3,0×k15)

 

1)2) , 5) , 6) žr. pastabas po 3 lentele.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

IX. skyrius

Pastatų (jo dalių) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskiromis (autonominėmis) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaitomis projektavimo reikalavimai

 

34. Naujų pastatų, kurie apibūdinti Reglamento 18–21 punktuose, pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių tos pačios paskirties šildomus pastatus (jų dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskira (autonomine) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita, vidutinė šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už norminę, nurodytą 9 lentelėje. 9 lentelėje nurodyti reikalavimai netaikomi, jei pastatuose (jų dalyse) su atskiromis šildymo sistemomis arba atskiromis energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaitomis šildymo sistemos reguliavimo įtaisai neleidžia pastato šildymo laikotarpiu daugiau kaip 4 0C sumažinti patalpų temperatūrą lyginant su vidaus temperatūra šildymo sezono metu θiH (0C), kuri nurodyta Reglamento 2 priedo 2.4 lentelėje. Per pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.

 

Pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių naujus pastatus (jų dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskiromis (autonominėmis) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaitomis, šilumos perdavimo koeficientų U2 (W/(m2×K)) norminės vertės

9 lentelė

Eil. Nr.

Pastato elementai

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės pastatai2)

1.

Pertvaros

A

0,5

0,6·k15)

0,73·k15)

A+

0,43

0,5·k15)

0,63·k15)

A++

0,37

0,4·k15)

0,57·k15)

2.

Tarpaukštiniai perdenginiai

A

0,47

0,5·k15)

0,63·k15)

A+

0,4

0,43·k15)

0,57·k15)

A++

0,33

0,37·k15)

0,5·k15)

1), 2) , 5) žr. 3 lentelės 7 punktą.

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

35. Naujų gyvenamosios paskirties pastatų pertvarų ir perdenginių tarp gyvenamosios ir viešosios arba pramonės paskirties pastatų (jų dalių), skiriančių šiuos skirtingos paskirties pastatus (jo dalis) su atskiromis šildymo sistemomis arba atskira energijos vartojimo pastato daliai šildyti apskaita, šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už nurodytą 9 lentelės 3 skiltyje. Per minėtas pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.

36. Naujų viešosios paskirties pastatų pertvarų ir perdenginių tarp gyvenamosios ir viešosios arba pramonės paskirties pastatų (jų dalių), skiriančių šiuos skirtingos paskirties pastatus (jo dalis) su atskiromis šildymo sistemomis arba atskira energijos vartojimo pastato daliai šildyti apskaita, šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už nurodytą 9 lentelės 4 skiltyje. Per minėtas pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.

37. Naujų pastatų pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių pastato dalis, kuriose įrengta autonominė šildymo sistema arba autonominė energijos vartojimo šildymui apskaita, projektinės šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimui turi būti naudojamos deklaruojamosios termoizoliacinių statybos produktų šilumos laidumo koeficientų vertės, o ne projektinės.

 

X. skyrius

Pastatų sandarumo reikalavimai

 

38. C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti, kad jų sandarumas pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] sandarumo bandymo sąlygų reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 10 lentelėje nurodytų oro apykaitos verčių.

Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui

10 lentelė

Eil.

Nr.

Pastato paskirtis [3.6]

Pastato energinio

naudingumo klasė

n50.N,

(1/h)

1.

Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo

C

2,00

B

1,50

A

1,00

A+, A++

0,60

2.

Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų1), sporto, transporto1), specialioji1) ir poilsio

C, B

2,002)

A

1,502)

A+ ir A++

1,002)

3.

Pastabos:

1) paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų šildomoms patalpoms, kuriose įrengti vartai tarp šių patalpų ir išorės arba bet kurio tipo nešildomų patalpų (šiltnamio, įstiklintų galerijų, nešildomo pastato, nešildomų apšiltintų patalpų), sandarumo reikalavimai nekeliami;

2) paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų atveju šis reikalavimas taikomas tai pastato daliai, kurioje nėra vartų tarp šildomų patalpų ir išorės arba bet kurio tipo nešildomų patalpų (šiltnamio, įstiklintų galerijų, nešildomo pastato, nešildomų apšiltintų patalpų).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

39. Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius. Laiko tarpas tarp pastato sandarumo bandymų protokole nurodytos sandarumo matavimo datos ir pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo datos turi būti ne didesnis už 1 metus. Pastato sandarumas turi būti išmatuotas šiais atvejais:

39.1. C ir B klasės pastatams, kurių projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis;

39.2. visų paskirčių A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatams.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

40. Kitų, negu nurodyta 39 punkte, C ir B energinio naudingumo klasės pastatų oro apykaitos pastate n50 vertė (h-1) gali būti apskaičiuota pagal Reglamento 2 priedo 26.1 papunkčio reikalavimus; ji neturi būti didesnė už nurodytą 10 lentelėje. Jei apskaičiuotoji sandarumo vertė neatitinka 10 lentelės reikalavimų, turi būti atlikti pastato sandarumo matavimai pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] nurodytą bandymų metodą. Jei išmatuotas pastato sandarumas neatitinka 10 lentelės reikalavimų, pastato negalima priskirti C arba B energinio naudingumo klasei.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

41. Kai keliami reikalavimai pastato sandarumo matavimams, šiuos matavimus turi atlikti bandymams pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus akredituotos laboratorijos. Bandymai turi būti atlikti pagal abu standarte LST EN ISO 9972:2015 [3.19] nurodytus padidinto ir sumažinto slėgio bandymų metodus. Pastato sandarumo atitiktis atitinkamos energinio naudingumo klasės reikalavimams gali būti patvirtinta tik jeigu kiekvienu iš bandymo standarte nurodytu padidinto ir sumažinto slėgio bandymų metodu nustatyta oro apykaitos n50 vertė neviršija 10 lentelėje nurodytos n50.N vertės.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-648, 2019-10-29, paskelbta TAR 2019-11-04, i. k. 2019-17486

 

42. Pastatų (jų dalių) sandarumo matavimo tvarka nustatyta Reglamento 2 priedo XXVII skyriuje.

 

XI. skyrius

Su pastato energiniu naudingumu susiję pastato inžinerinių sistemų projektavimo reikalavimai

 

43. Projektuojant naujus pastatus (jų dalis), turi būti įvertinta didelio naudingumo ir (ar) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą užtikrinančių statinio inžinerinių sistemų naudojimo galimybė ir projekte pateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pasirinktus projekto sprendinius.

44. Projektuojant efektyviausias energinio naudingumo požiūriu pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, pirmenybė turi būti teikiama sistemoms, kuriose energijos gamybai naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia, o šiose sistemose esančių įrenginių naudingo veiksmo koeficientas didžiausias.

45. Pastato (jo dalies) apšvietimo sistemos energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:

45.1. projektuojant apšvietimo sistemas, pirmenybė turi būti teikiama įrangai, kurios efektyvumo rodiklio ηE (lm/W) [3.27] vertės didesnės;

45.2. apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms skaičiuoti turi būti naudojamos 11 lentelėje nurodytos apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio ηE (lm/W) vertės.

 

Apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio ηE (Lm/W) vertės

11 lentelė

Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas

ηE,

lm/W

Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis

15

Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (įskaitant „taupiąsias“) lempomis

50

Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis

150

 

46. Pastato (jo dalies) šildymo sistemos energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:

46.1. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šilumos šaltiniams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, šilumos šaltinio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;

46.2. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šildymo sistemos reguliavimo įtaisams, apimantiems viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išorės termostatu;

46.3. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) projektinės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus.

47. Pastato (jo dalies) karšto buitinio vandens ruošimo sistemos energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:

47.1. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama karšto vandens ruošimo įrangai, kurios naudingumo koeficientas didžiausias, įrangos naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;

47.2. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama sistemoms be cirkuliacinio kontūro (be vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų bei paskirstymo stovų vamzdynų [3.24]) ir į vartotojo elgseną reaguojantiems šių sistemų reguliavimo įtaisams;

47.3. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato karšto buitinio vandens ruošimo sistemos energijos vartojimo efektyvumo rodiklio vertė C2 turi atitikti Reglamento 14 ir 15 punktų reikalavimus.

48. Pastato (jo dalies) vėdinimo sistemos energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:

48.1. mechaninių vėdinimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama vėdinimo sistemų įrenginiams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, vėdinimo įrenginio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;

48.2. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertė [3.21] ir rekuperatoriaus ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis turi atitikti Reglamento 14 punkto reikalavimus.

49. Projektuojant pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, vartojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pagamintą iš biokuro, saulės kolektoriuose [3.25], [3.26], vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir kt., turi būti įvertinta, kad šių sistemų pagamintas didesnis negu pastate (jo dalyje) suvartojamas energijos kiekis, į pastato (jo dalies) projektines neatsinaujinančios ir atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas neįskaitomas (t. y. šis didesnis energijos kiekiai pastato (jo dalies) energinio naudingumo rodikliams įtakos neturi).

50. Pastato (jo dalies) inžinerinių sistemų norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos naudojamos nustatant pastato (jo dalies) energijos efektyvumo vartojimo rodiklių C1 ir C2 vertes, pagal kurias pastatui (jo daliai) priskiriama energinio naudingumo klasė. Pastato (jo dalies) inžinerinių sistemų projektinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos gali būti didesnės už normines ir tai nelaikoma reikalavimų pažeidimu, tačiau daro poveikį pastatą (jo dalį) priskiriant energinio naudingumo klasei.

 

XII. skyrius

Atitvarų drėgminės būklės projektavimo reikalavimai

 

51. Pastatų atitvarų drėgminės būklės projektavimui naudojamas LST EN ISO 13788:2002 [3.38] nurodytas skaičiavimo metodas arba tikslesni, nenuostoviąsias drėgminės būklės kitimo sąlygas įvertinantys skaičiavimo metodai. Jei atitvarų drėgminės būklės projektavimui naudojami keli skaičiavimo metodai, pirmenybė turi būti teikiama metodui, kuriuo gaunamas rezultatas su mažiausia rizika. Šiems projektiniams skaičiavimams turi būti naudojami Reglamento 9 priede nurodyti duomenys.

52. Bet kurį metų mėnesį didžiausias leistinas drėgmės kiekis atitvarose esančiuose statybos produktuose umax (kg/kg), apskaičiuotas pagal [3.38] reikalavimus, neturi būti didesnis už nurodytą Reglamento 9 priede.

53. Atitvaros turi būti suprojektuotos, kad šaltuoju metu jose susikaupusi drėgmė šiltuoju metu išgaruotų.

54. Mediniuose pastato elementuose atitvarų viduje ir atitvarų paviršiuose kondensacija neleistina.

55. Siekiant išvengti kondensacijos ant langų, stoglangių ir švieslangių rėmų paviršių, šių rėmų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis už nurodytą 12 lentelėje.

 

Didžiausios leistinosios langų, stoglangių ir švieslangių rėmų šilumos perdavimo koeficientų U3 (W/(m2×K)) vertės

12 lentelė

Eil.

Nr.

Pastatų paskirtis [3.6] ir apibūdinimas

U3 ,

W/(m2×K)

1

Paslaugų (pirtys, skalbyklos, plovyklos), sporto (baseinai), gamybos ir pramonės (skerdyklos) paskirties pastatai, kuriuose technologinių procesų metu išsiskiria drėgmė ir bet kokios paskirties pastatų patalpos su dušais

1,6

2

Maitinimo ir sporto (išskyrus baseinus) paskirties pastatai ir bet kokios paskirties pastatų patalpos, kurios šildomos dujiniais prietaisais be dūmtraukių 

2,0

3

Gyvenamosios, mokslo, administracinės, gydymo, kultūros, viešbučių, transporto ir poilsio paskirties pastatai

2,2

4

Prekybos ir paslaugų paskirties pastatai

2,5

5

Sandėliavimo ir garažų paskirties pastatai. Gamybos ir pramonės paskirties pastatai, kuriuose technologinių procesų metu neišsiskiria drėgmė

2,8

 

56. Kai projektuojant pagal iki 1992 metų galiojusių statybos teisės aktų reikalavimus pastatytų pastatų atitvarų apšiltinimą iš vidinės atitvarų pusės neatliekami atitvaros drėgminės būklės po jos apšiltinimo skaičiavimai, siekiant išvengti neleistino santykinio oro drėgnio padidėjimo ir kondensacijos iš vidaus apšiltintų atitvarų sandūrose su pertvaromis ir perdangomis, iš atitvarų vidaus įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio suminė šiluminė varža Ri.sum (m2×K/W) neturi būti didesnė už nurodytą 13 lentelėje, o vidinėje atitvaros pusėje turi būti įrengtas garo izoliacijos sluoksnis.

 

Atitvarų vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (m2×K/W)

13 lentelė

Neapšiltintos atitvaros suminė šiluminė varža Rt (m2×K/W)

0,7

0,9

1,2

Atitvaros vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (m2×K/W)

1,0

1,5

2,5

 

XIII. skyrius

Pastatų (jų dalių) šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinė galia

 

57. Pastatų (jų dalių) šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinė galia turi būti apskaičiuota pagal Reglamento 13 priedo reikalavimus.

 

XIV. skyrius

Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo sertifikavimo dalyviai

 

58. Pastatų (jų dalių) sertifikavimo dalyviai yra:

58.1. pastato (jų dalies) sertifikavimo užsakovas;

58.2. sertifikavimo ekspertas;

58.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija.

59. Sertifikavimo užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

60. Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą.

61. Sertifikavimo ekspertas atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą.

62. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija atsakinga už pastatų energinio naudingumo sertifikatų numeravimą, išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų sąrašo tvarkymą ir teisingą pastato (jų dalies) sertifikavimo rezultatų paskelbimą.

63. Pastato (jų dalies) sertifikavimo užsakovo ir sertifikavimo eksperto santykius ir veiklą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai.

 

XV. skyrius

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas IR pastato (jo dalies) būklę apibūdinantys rodikliai

 

64. Sertifikuojamas turi būti tik pastatas, kuriame sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinierinės sistemos, išskyrus atvejus, kai pastate sumontuotos visos atitvaros, įrengtos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, tačiau neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos. Kai neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos, pastatas gali būti sertifikuojamas, tačiau šių sistemų energinis efektyvumas turi būti įvertintas taip:

64.1. jei pastate (jo dalyje) karšto buitinio vandens ruošimo sistema neįrengta (nėra karšto buitinio vandens ruošimo įrenginio ir (arba) neįrengti šios sistemos vamzdynai), šios sistemos energijos sąnaudas reikia skaičiuoti. Skaičiavimai turi būti atlikti pagal Reglamento 2 priedo nurodymus, o sertifikate įrašoma, kad karšto vandens ruošimo sistemos pastate (jo dalyje) nėra;

64.2. jei pastate (jo dalyje) apšvietimo sistema neįrengta (neįrengta apšvietimo sistemos elektros instaliacija, nėra šviestuvų arba yra šviestuvai, tačiau nėra lempų), šios apšvietimo sistemos energijos sąnaudas reikia skaičiuoti. Skaičiavimuose turi būti laikoma, kad apšvietimui naudojami šviestuvai su taupiomis lempomis, kurių efektyvumo rodiklis ηE =50 lm/W (žr. 11 lentelę), o sertifikate įrašoma, kad apšvietimo sistema pastate (jo dalyje) neįrengta.

65. Pastato (jo dalies) energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų pastato būklės duomenų nustatymas:

65.1. pastato (jo dalies) matmenys turi būti nustatyti Reglamento 1 ir 7 prieduose nurodyta tvarka šiais būdais:

65.1.1. imant duomenis iš pastato (jo dalies) projekto;

65.1.2. imant duomenis iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą (jo dalį);

65.1.3. naudojantis pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktais duomenimis;

65.1.4. Atliekant pastato (jo dalies) matavimus pagal Reglamento 1 ir 7 priedų reikalavimus;

65.2. duomenys apie pastato (jo dalies) atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes turi būti nustatyti Reglamento 1, 2, 4–6 prieduose nurodyta tvarka, vadovaujantis:

65.2.1. pastato (jo dalies) projektu;

65.2.2. Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie pastatą (jo dalį);

65.2.3. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktais duomenimis;

65.2.4. tyrimų rezultatais, gautais atlikus Lietuvos standartuose įteisintus bandymus;

65.2.5. Reglamento 2 ir 3 prieduose nurodytais skaičiavimo būdais arba iš Reglamento 4, 5, 6 prieduose pateiktais duomenimis;

65.2.6. A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų langų šiluminės savybės turi būti nustatytos pagal langų gamintojų deklaracijose nurodytus duomenis kiekvieno matmens langui. Jei gamintojai duomenų apie kiekvieno matmens langą nepateikia, langų šiluminės savybės turi būti nustatytos pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus duomenis;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

65.3. duomenys apie pastate (jo dalyje) esančias pasyvias apsaugos nuo Saulės priemones turi būti nustatyti Reglamento 1 priede nurodyta tvarka šiais būdais:

65.3.1. imant duomenis iš pastato (jo dalies) projekto;

65.3.2. naudojantis pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktais duomenimis;

65.3.3. pastato (jo dalies) pasyvių apsaugos nuo Saulės priemonių apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus;

65.4. duomenys apie pastato (jo dalies) apšvietimo, vėdinimo, vėsinimo (oro kondicionavimo), šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas turi būti nustatyti Reglamento 1 priede nurodyta tvarka šiais būdais:

65.4.1. imant duomenis iš pastato (jo dalies) projekto;

65.4.2. naudojantis pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktais duomenimis;

65.4.3. imant duomenis iš minėtų sistemų įrengimų techninės ar periodinių tikrinimų dokumentacijos [3.4];

65.4.4. pastato (jo dalies) patalpų, kuriose įrengtos minėtos sistemos, šildomų plotų matavimų ir šių sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus;

65.5. duomenys apie pastate (jo dalyje) energijai išgauti naudojamus vandenį šildančius ir fotovoltinius Saulės kolektorius, vėjo elektrines ir hidroelektrines turi būti nustatyti Reglamento 1 priede nurodyta tvarka šiais būdais:

65.5.1. imant duomenis iš pastato (jo dalies) projekto;

65.5.2. naudojantis pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktais duomenimis;

65.5.3. imant duomenis iš minėtų įrengimų techninės dokumentacijos;

65.5.4. pastato (jo dalies) patalpų, kuriose įrengti minėti įrengimai, šildomų plotų matavimų ir šių sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus;

65.51. duomenis apie pastato sandarumą nustatyti taip:

65.51.1. Reglamento 40 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas apskaičiuojamas pagal Reglamento 2 priedo 26.1 papunkčio reikalavimus;

65.51.2. Reglamento 39 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas nustatomas pagal pastato sandarumo bandymų protokolo duomenis, kurie skelbiami akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų duomenų bazėse;

65.51.3. akredituotos pastatų sandarumo bandymų laboratorijos privalo savo internetinėje svetainėje skelbti informaciją apie jos išduotus, sustabdytus ar panaikintus pastatų sandarumo bandymų protokolus, nurodant bandymo protokolo išdavimo datą, protokolo numerį, pastato (ar jo dalies) unikalų numerį, pastato (ar jo dalies) adresą, oro apykaitos pastate laipsnio rodiklio n50 vertę, oro apykaitos matavimo laipsnio rodiklio vertę;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

65.52. pastato fasado nuotrauka. Šioje nuotraukoje turi būti užfiksuotas pastato fasado vaizdas pastato energinio naudingumo sertifikavimo metu. Nuotrauka turi būti pateikta pastato energinio naudingumo skaičiavimo kompiuterinėje rinkmenoje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

65.6. kiti išeities duomenys pateikti Reglamento prieduose.

66. Sertifikuojant pastatą (jo dalį), sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti Reglamento 16 priede nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą (jo dalį) vietoje. Pastato (jo dalies) būklės duomenys turi atitikti pastato apžiūros metu nustatytą faktinę pastato (jo dalies) būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

67. Sertifikavimas turi būti atliekamas tik, kai užsakovas patvirtina pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto surinktus Reglamento 16 priede nurodytus pastato (jo dalies) būklės duomenis.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

68. Kai taikant Statybos įstatymo [3.1.] 51 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pastato buto energinio naudingumo sertifikatas išduotas remiantis tipiniu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę, arba parduodama sertifikuoto pastato su bendra šildymo sistema dalis, būsimam pirkėjui ar nuomininkui gali būti pateikiamas elektroniniu būdu iš pastatų energinio naudingumo sertifikatų sąrašo suformuotas išrašas apie buto arba pastato sertifikavimą ir jo energinio naudingumo rodiklius.

 

XVI. skyrius

Sertifikatas

 

69. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti Reglamento 10 priede nustatytą formą. Sertifikate turi būti šie duomenys:

69.1. sertifikato pirmajame lape:

69.1.1. sertifikato numeris;

69.1.2. pastato (jo dalies) unikalus numeris;

69.1.3. pastato (jo dalies) adresas;

69.1.4. pastato (jo dalies) paskirtis;

69.1.5. pastato (jo dalies) šildomas plotas;

69.1.6. viso pastato šildomas plotas;

69.1.7. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

69.1.8. norminės pirminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

69.1.9. skaičiuojamosios pirminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

69.1.10. skaičiuojamųjų metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė;

69.1.11. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.1.12. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.1.13. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.1.14. skaičiuojamosios suminės pastato (jo dalies) elektros energijos sąnaudos per metus;

69.1.15. skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos per metus pastato (jo dalies) patalpų apšvietimui;

69.1.16. pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis per metus;

69.1.17. sertifikavimo eksperto pastabos;

69.1.18. sertifikato išdavimo data;

69.1.19. sertifikato galiojimo terminas;

69.1.20. sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas;

69.1.21. pastato statybos metai;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

69.1.22. pastato modernizavimo metai;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

69.1.23. informacija apie pastato projektavimo ir (arba) statybos finansavimą/nefinansavimą Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

69.2. sertifikato antrajame lape:

69.2.1. sertifikato numeris;

69.2.2. pastato (jo dalies) unikalus numeris;

69.2.3. pastato (jo dalies) adresas;

69.2.4. pastato (jo dalies) paskirtis;

69.2.5. pastato (jo dalies) šildomas plotas;

69.2.6. viso pastato šildomas plotas;

69.2.7. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

69.2.8. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.9. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos (t. y. energijos iš atsinaujinančių išteklių) sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.10. skaičiuojamųjų metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė;

69.2.11. skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.12. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.13. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.14. skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.15. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.16. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.17.  skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.18. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.19. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.20. skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.21. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

69.2.22. skaičiuojamosios suminės pastato (jo dalies) elektros energijos sąnaudos per metus;

69.2.23. skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos per metus pastato (jo dalies) patalpų apšvietimui;

69.2.24. duomenys apie pastato (jo dalies) šildymui naudojamus šilumos šaltinius, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 2.45 ar 2.47 lentelėse pateiktą šilumos šaltinių sąrašą šilumos šaltinio (-ių) tipą ir šildomus plotus, kuriuose šie šilumos šaltiniai naudojami;

69.2.25. duomenys apie pastato (jo dalies) vėsinimui naudojamus orą šaldančių įrenginių tipus, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 2.43 lentelėje pateiktą šių įrenginių tipų sąrašą įrenginio tipą ir šildomus plotus, kuriuose šie įrenginiai naudojami;

69.2.26. duomenys apie pastato (jo dalies) vėdinimui naudojamus vėdinimo sistemų tipus (žr. Reglamento 2 priedo 28 punktą), nurodant oro pašildymui naudojamus šilumos šaltinius pagal Reglamento 2 priedo 2.45 lentelėje pateiktą sąrašą ir šildomus plotus, kuriuose šie šaltiniai naudojami;

69.2.27. duomenys apie pastate (jo dalyje) karšto buitinio vandens ruošimui naudojamus įrangos tipus, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 21 lentelėje pateiktą įrangų tipų sąrašą įrangos tipą ir šildomus plotus, kuriuose ši įranga naudojama;

69.2.28. pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas CO2 kiekis per metus;

69.2.29. pastato sandarumo matavimų duomenys pagal LST EN ISO 9972:2015[3.19] reikalavimus esant 50 Pa slėgių skirtumui;

69.2.30. nuorodos išsamesnei informacijai gauti apie pastato (jo dalies) ekonomiškai efektyvų energinio naudingumo gerinimą;

69.2.31. sertifikato išdavimo data;

69.2.32. sertifikato galiojimo terminas;

69.2.33. sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

70. Sertifikatas pastato daliai gali būti išduotas viso pastato sertifikato pagrindu Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

71. Kartu su sertifikatu pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovui turi būti pateiktos pastato (jo dalies) energinio naudingumo gerinimo rekomendacijos pagal Reglamento 11 priedo reikalavimus.

72. Taikant Statybos įstatymo [3.1.] 51 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, sertifikavimo užsakovui pateikus prašymą pastato buto energinio naudingumo sertifikatą išduoti remiantis tipiniu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę, išduodamas sertifikatas turi atitikti Reglamento 12 priede nustatytą tipinio energinio naudingumo sertifikato formą ir vykdant pastato buto energinio naudingumo sertifikavimą:

72.1. neatliekamas pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinimas pagal Reglamento 2 priede pateiktą mėnesinį skaičiavimo metodą;

72.2. nenustatomi 65 punkte išvardinti pastato (jo dalies) energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys, neskaičiuojami ir nevertinami 69 punkte paminėti pastato energijos sąnaudų skaičiavimo duomenys.

73. Sertifikato galiojimo trukmė turi atitikti Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

XVII. skyrius

Baigiamosios nuostatos

74. Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodoma sertifikate nurodyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė, kuriai priskirtas pastatas ar jo dalis, arba pateikiama nuoroda į interneto svetainėje www.spsc.lt skelbiamą išduotų energinio naudingumo sertifikatų sąrašą, kuriame pateikta informacija apie pastato (jo dalies) sertifikavimą ir priskirtą energinio naudingumo klasę.

75. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimui naudojama Aplinkos ministerijos aprobuota kompiuterinė programa.

76. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

__________________

 

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“

1 priedas

 

 

Pastato būklės duomenys

 

 

Sertifikavimui atlikti turi būti surinkti duomenys apie pastato būklę (žr. Reglamento 65 punkto reikalavimus).

1. Pastato naudojimo paskirtis pagal vieną iš Reglamento 2 priedo 2.4 lentelėje nurodytų paskirčių.

2. Pastato šildomas plotas 0,1 m2 tikslumu.

3. Pastato šildomų patalpų tūris 1 m³ tikslumu.

4. Pastato aukštis 0,1 m tikslumu.

5. Pastato vidaus šiluminė talpa pagal Reglamento 2 priedo 2.37 lentelėje išvardintus duomenis.

6. Apie pastato atitvaras surenkami duomenys:

6.1. Duomenys apie sienas Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.1.1. sienų atskirų dalių plotai be angų langams ir durims 0,01 m2 tikslumu;

6.1.2. sienos atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra sienos sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi skaičiuojant šilumos perdavimo koeficiento vertę pagal Reglamento 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys;

6.1.3. sienų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.5 lentelėje išvardintus atvejus.

6.2. Duomenys apie langus Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.2.1. langų pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus langų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, langų kiekis (vnt.);

6.2.2. langų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.2.3. langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra langų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Jei yra langų šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimo pagal lango plotą [3.16]  ne mažesnį kaip 5 % skaičiavimo tikslumą, lyginti su lango bandymų rezultatais, patvirtinantys dokumentai, atitinkamo dydžio lango šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimui gali būti naudojamas LST EN ISO 10077-1 5.4.2 punkte [3.16] pateiktas skaičiavimo metodas. Kitais atvejais skaičiuojant naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.2.4. langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.2.5. langų įstiklintos dalies plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.2.6. langų skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra lango orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.2.7. langų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.25 lentelėje išvardintus atvejus;

6.2.8. langų išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

6.3. Duomenys apie išorines įėjimo duris Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.3.1. durų pagal Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodytus durų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, durų kiekis (vnt.);

6.3.2. durų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.3.3. durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra durų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiuojant naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys;

6.3.4. durų skaičiuojamoji oro skverbtis, esant 100 Pa slėgių skirtumui, 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra durų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys;

6.3.5. išorinių durų tipas nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.15 lentelėje išvardintų durų tipą. Durų tipas turi būti parinktas pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą;

6.3.6. durų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.32 lentelėje išvardintus atvejus.

6.4. Duomenys apie vartus Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.4.1. vartų pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus vartų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, durų kiekis (vnt.);

6.4.2. vartų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.4.3. vartų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra vartų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys;

6.4.4. vartų skaičiuojamoji oro skverbtis, esant 100 Pa slėgių skirtumui, 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra vartų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys;

6.4.5. vartų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.32 lentelėje išvardintus atvejus.

6.5. Duomenys apie stoglangius Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.5.1. stoglangių pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus stoglangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, langų kiekis (vnt.);

6.5.2. stoglangių plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.5.3. stoglangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra stoglangių skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.5.4. stoglangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra stoglangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.5.6. stoglangių įstiklintos dalies plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.5.7. stoglangių skaičiuojamoji oro skverbtis, esant 100 Pa slėgių skirtumui, 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra stoglangių orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.5.8. stoglangių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.25 lentelėje išvardintus atvejus;

6.5.9. stoglangių išorinio paviršiaus pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

6.6. Duomenys apie švieslangius Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.6.1. švieslangių pagal Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodytus švieslangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, langų kiekis (vnt.);

6.6.2. švieslangių plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.6.3. švieslangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra švieslangių skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys;

6.6.4. švieslangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra švieslangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys;

6.6.5. švieslangių įstiklintos dalies plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.6.6.  švieslangių skaičiuojamoji oro skverbtis, esant 100 Pa slėgių skirtumui, 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra švieslangių orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys;

6.6.7. švieslangių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.25 lentelėje išvardintus atvejus;

6.6.8. švieslangių išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

6.7. Duomenys apie kitas skaidrias atitvaras Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.7.1. kitų skaidrių atitvarų pagal Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodytus kitų skaidrių atitvarų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu, langų kiekis (vnt.);

6.7.2. kitų skaidrių atitvarų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.7.3. kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys;

6.7.4. kitų skaidrių atitvarų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys;

6.7.5. kitų skaidrių atitvarų įstiklintos dalies plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.7.6. kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamoji oro skverbtis, esant 100 Pa slėgių skirtumui, 1 m3/(m2·h) tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.12 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys;

6.7.7. kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.25 lentelėje išvardintus atvejus;

6.7.8. kitų skaidrių atitvarų išorinio paviršiaus pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

6.8. Duomenys apie stogus šiose fasadų dalyse: tarp patalpų ir išorės; tarp patalpų ir šiltnamio; tarp patalpų ir įstiklintų galerijų:

6.8.1. stogo atskirų dalių plotai be angų stoglangiams ir švieslangiams 0,01 m2  tikslumu;

6.8.2. stogo atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra stogo sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys;

6.8.3. stogo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.31 lentelėje išvardintus atvejus.

6.9. Duomenys apie perdangas, kurios ribojasi su išore:

6.9.1. perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys 0,01 m tikslumu;

6.9.2. perdangų, kurios ribojasi su išore, plotai 0,01 m2  tikslumu;

6.9.3. perdangų, kurios ribojasi su išore, skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu. Jei yra perdangų, kurios ribojasi su išore, sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys.

6.10. Duomenys apie perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių (žr. Reglamento 2 priedo 2.8 ir 2.9 pav.):

6.10.1. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys 0,01 m tikslumu;

6.10.2. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių plotai 0,01 m2  tikslumu;

6.10.3. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių perdangų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi suminės šiluminės varžos Rf vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, suminės šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys; 

6.10.4. nešildomų rūsių ar pogrindžių sienos  storis 0,01 m tikslumu;

6.10.5. patalpų grindų aukštis virš žemės paviršiaus 0,01 m tikslumu;

6.10.6. nešildomo rūsio ar pogrindžio grindų gylis nuo grunto paviršiaus 0,01 m tikslumu;

6.10.7. nešildomų rūsių ir pogrindžių grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rbf vertė  0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rbf vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.5 lentelėje pateikti duomenys;

6.10.8. nešildomų rūsių ir pogrindžių sienų suminės šiluminės varžos Rbw vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių sienų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rbw vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  pateikti duomenys.

6.11. Duomenys apie grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.3 pav.):

6.11.1. grindų ant grunto plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.11.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

6.11.3. sienos ar pamato storis 0,01 m tikslumu;

6.11.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rf vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys.

6.12. Duomenys apie horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.4 pav.):

6.12.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.12.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

6.12.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

6.12.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi šiluminės varžos Rf vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  pateikti duomenys;

6.12.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m·K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo;

6.12.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

6.12.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu.

6.13. Duomenys apie vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.5 pav.):

6.13.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.13.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

6.13.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

6.13.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rf vertės skaičiavimams pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus. Jei tokių dokumentų nėra, šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  pateikti duomenys;

6.13.5. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m·K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Jei tokių dokumentų nėra, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo;

6.13.6. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

6.13.7. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

6.14. Duomenys apie grindis ant grunto, kurių pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. Reglamento 2 priedo 2.6 pav.):

6.14.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.14.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

6.14.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

6.14.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi šiluminės varžos Rf vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys;

6.14.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m·K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš Reglamento 3 priedo;

6.14.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

6.14.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu;

6.14.8. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m·K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Jei tokių dokumentų nėra, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo;

6.14.9. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

6.14.10. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

6.15. Duomenys apie šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (žr. Reglamento 2 priedo 2.7 pav.):

6.15.1. rūsio grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

6.15.2. sienų, kurios ribojasi su gruntu, ilgis 0,01 m tikslumu;

6.15.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

6.15.4. sienų, kurios ribojasi su gruntu, suminės šiluminės varžos Rbw vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra sienų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rbw vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys;

6.15.5. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rbf  vertė 0,01 m2·K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos Rbf vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys;

6.15.6. rūsio sienų požeminės dalies aukštis z 0,01 m tikslumu.

6.16. Duomenys apie ilginius šiluminius tiltelius:

6.16.1. Reglamento 29.1 punkte išvardintų ilginių šiluminių tiltelių ilgis 0,01 m tikslumu;

6.16.2. Reglamento 29.1 punkte išvardintų ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m·K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 29–31  punktų reikalavimus;

6.16.3. Reglamento 29.1 punkte išvardintų ilginių šiluminių tiltelių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.11 lentelę.

7. Duomenys apie pastato vėdinimo sistemas:

7.1. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta natūralaus vėdinimo sistema, 0,01 m2 tikslumu;

7.2. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo, 0,01 m2 tikslumu;

7.3. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos be į patalpas tiekiamo oro pašildymo elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu. Jeigu yra elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas ventiliatorių gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra, nežinomas ventiliatorių gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ ventiliatorių elektros energijos sąnaudos;

7.4. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu, 0,01 m2 tikslumu;

7.5. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu. Jeigu yra elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas ventiliatorių gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra, nežinomas ventiliatorių gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ ventiliatorių elektros energijos sąnaudos;

7.6. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu šiam oro pašildymui naudojamas šilumos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.16 lentelėje pateiktą šilumos šaltinių sąrašą ir energijos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje pateiktą energijos šaltinių sąrašą. Jei oro pašildymui naudojamas šiluminis siurblys, šiluminio siurblio apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.17 lentelėje nurodytus šiluminių siurblių variantus ir  skaičiuojamasis sezoninis naudingumo koeficientas ηSPF [3.33] 0,1 vnt. tikslumu. Jei yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šiluminio siurblio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento ηSPF vertė. Jei tokių dokumentų nėra arba nežinomas siurblio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.17 lentelėje pateikti duomenys;

7.7. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo, 0,01 m2 tikslumu;

7.8. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos be į patalpas tiekiamo oro pašildymo rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu ir rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,01 vnt. tikslumu. Jeigu yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui ir rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas rekuperatoriaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra, nežinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba rekuperatoriaus ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos ir 0,65 rekuperatoriaus naudingumo koeficientas; 

7.9. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu, 0,01 m2 tikslumu;

7.10. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu ir rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,01 vnt. tikslumu. Jeigu yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui ir rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas rekuperatoriaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra, nežinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba rekuperatoriaus ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos ir 0,65 rekuperatoriaus naudingumo koeficientas;

7.11. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu oro pašildymui naudojamas šilumos šaltinis – pagal Reglamento 2 priedo 2.16 lentelę ir energijos šaltinis – pagal Reglamento 2 priedo 2.18 lentelę. Jei oro pašildymui naudojamas šiluminis siurblys, jo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.17 lentelėje nurodytus šiluminių siurblių variantus ir  skaičiuojamasis sezoninis naudingumo koeficientas ηSPF [3.33] 0,1 vnt. tikslumu. Jei yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šiluminio siurblio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento ηSPF vertė. Jei tokių dokumentų nėra arba nežinomas siurblio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.17 lentelėje pateikti duomenys;

7.12.  rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti duomenys turi būti pagrįsti bandymais pagal [3.41]; [3.42]; [3.43] arba [3.45] nurodytus bandymo metodus.

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-648, 2019-10-29, paskelbta TAR 2019-11-04, i. k. 2019-17486

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

8. Duomenys apie karšto vandens ruošimo sistemą:

8.1. karšto vandens ruošimo sistemos įrangos tipo ir įrangos reguliavimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.21 lentelėje pateiktus duomenis;

8.2. pastato vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų ilgis  0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, turi būti nurodytas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

8.3. vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.22 lentelės;

8.4. karšto vandens ruošimo sistemos paskirstymo stovų ilgis 0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, nurodomas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

8.5. karšto vandens ruošimo sistemos paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.23 lentelės;

8.6. karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomųjų vamzdynų ilgis  0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, nurodomas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

8.7. karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomųjų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.24 lentelės;

8.8. patalpos, kurioje įrengta karšto vandens ruošimo sistemos karšto vandens talpa,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

8.9. šilumos nuostoliai per parą karšto vandens talpoje 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nurodomas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

9. Duomenys apie pasyvias apsaugos nuo Saulės priemones:

9.1. atitvarų išorėje įrengtų skaidrių apsaugos nuo Saulės priemonių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientai gov ir gfin 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra koeficientų vertes [3.28], [3.29] patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose naudojama vertė 0,8;

9.2. atitvarų išorėje įrengtų stogelių ir vertikalių žaliuzių kampas α 5° tikslumu, kaip nurodyta Reglamento 2 priedo 2.10–2.12 pav.;

9.3. atitvarų šonuose įrengtų priemonių nuo Saulės spinduliuotės kampas β 5° tikslumu, kaip nurodyta Reglamento 2 priedo 2.13 pav..

10. Duomenys apie vandenį šildančius Saulės kolektorius:

10.1. kolektorių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 51–53punktuose išvardintus atvejus;

10.2. kolektorių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu;

10.3. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.38 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

10.4. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.39 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

10.5. kolektorių vidinis plotas (plotas be kolektoriaus rėmo užimamo ploto) 0,01 m² tikslumu;

10.6. buitinio karšto vandens talpų, prie kurių prijungti Saulės kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

10.7. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, prie kurių prijungti Saulės kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

10.8. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

10.9. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

10.10. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nurodomas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

10.11. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1° C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

10.12. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas atsižvelgiant, ar ta pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

10.13. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

11. Duomenys apie fotovoltinius Saulės kolektorius:

11.1. kolektorių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 54–60 punktuose išvardintus atvejus;

11.2. kolektorių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu;

11.3. kolektorių pikinė galia 0,01 kW/m² tikslumu. Jei yra šios galios vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti naudojami  Reglamento 2 priedo 2.40 lentelėje pateikti duomenys;

11.4. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.41 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

11.5. kolektorių vidinis plotas (plotas be kolektoriaus rėmo užimamo ploto) 0,01 m² tikslumu;

11.6. buitinio karšto vandens talpų, prie kurių prijungti kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

11.7. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, prie kurių prijungti kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

11.8. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

11.9. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

11.10. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

11.11. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

11.12. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas atsižvelgiant, ar ta pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

11.13. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

12. Duomenys apie vėjo elektrines ir hidroelektrines:

12.1. vėjo elektrinių ir hidroelektrinių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 62–68 punktuose išvardintus atvejus;

12.2. vietovės, kurioje įrengta vėjo elektrinė, apibūdinimas pagal Reglamento 2 priede 2.42 lentelėje išvardintas vietoves;

12.3. horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio darbinis plotas 0,01 m² tikslumu. Jei yra šio ploto vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas horizontalios ašies vėjo elektrinės sparnų ilgis, t. y. atstumas nuo vėjo elektrinės ašies iki sparno galo 0,1 m tikslumu;

12.4. horizontalios ašies vėjo elektrinės mechaninis naudingumo koeficientas η1,HWE 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra šio koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose turi būti naudojama koeficiento vertė 0,99;

12.5. horizontalios ašies vėjo elektrinės elektrinis naudingumo koeficientas η2,HWE 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra šio koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose turi būti naudojama koeficiento vertė 0,96;

12.6. horizontalios ašies vėjo elektrinės auštis virš žemės paviršiaus, t. y. atstumas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės vėjaračio ašies 0,1 m tikslumu;

12.7. vertikalios ašies elektrinės galia 1 W tikslumu ir vėjo greitis 0,1 m/s tikslumu, kuriam esant ši galia nustatyta. Jei yra šią galios vertę ir minėtą vėjo greitį patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose vertikalios ašies elektrinė nevertinama;

12.8. aukštis nuo žemės paviršiaus iki vertikalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio centro 0,1 m tikslumu;

12.9. buitinio karšto vandens talpų, kurių šildymui naudojama elektrinių energija,  tūris 1 litro tikslumu;

12.10. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, kurių šildymui naudojama elektrinių energija, tūris 1 litro tikslumu;

12.11. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

12.12. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

12.13. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

12.14. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

12.15. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas atsižvelgiant, ar ta pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

12.16. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

13. Duomenys apie pastato patalpų elektrinę apšvietimo įrangą: patalpų plotai 0,01 m² tikslumu ir šiuose plotuose esančios apšvietimo įrangos apibūdinimas pagal Reglamento 11 lentelėje išvardintus apšvietimo įrangos tipus.

14. Duomenys apie pastato šildymo sistemą:

14.1. duomenys apie šildymo sistemos reguliavimo įtaisus, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.44 lentelėje išvardintų reguliavimo įtaisų apibūdinimų;

14.2. duomenys apie šilumos šaltinių skaičiuojamuosius naudingumo koeficientus 0,01 vnt. tikslumu. Jeigu yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šilumos šaltinio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra arba nežinomas šilumos šaltinio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.45 lentelėje pateikti duomenys;

14.3. jeigu pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai, šilumos šaltinių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.47 lentelės duomenis;

14.4. jeigu pastatui šildyti naudojami daugiau kaip du tą patį energijos šaltinį naudojantys šilumos šaltiniai, šilumos šaltinių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.45 lentelėje nurodytus duomenis ir vidutinis geometrinis pagal šaltinių galią skaičiuojamasis naudingumo koeficientas 0,01 vnt. tikslumu, kuris apskaičiuojamas taip:

 

;

 

(1.1)

čia:       Px – atitinkamo „x“ pastatui šildyti naudojamo šilumos šaltinio galia (W);

η2, – atitinkamo „x“ pastatui šildyti naudojamo šilumos šaltinio naudingumo koeficientas (vnt.);

14.5. duomenys apie šilumos šaltinių galią ir minimalią leistiną išorės oro temperatūrą, kuriai esant gali veikti šilumos šaltinis. Jeigu tokių dokumentų nėra, tai turi būti nurodyta pastato būklės duomenyse.

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

15. Duomenys apie pastato vėsinimo sistemą:

15.1. duomenys apie orą šaldančio įrenginio buvimą/nebuvimą pastate;

15.2. pastato vėsinimui naudojamo orą šaldančio įrenginio apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.43 lentelėje nurodytus duomenis;

15.3. pastato plotas 0,01 m² tikslumu ir šiame plote vėsinimui naudojamo orą šaldančio įrenginio energinio efektyvumo koeficientas ηEER [3.35] 0,01 vnt. tikslumu. Jeigu yra šio energinio efektyvumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas orą šaldančio įrenginio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jeigu tokių dokumentų nėra arba nežinomas orą šaldančio įrenginio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.43 lentelėje nurodyti duomenys. 

16. Duomenys apie pastato sandarumą:

16.1. duomenys apie pastato sandarumo matavimų atlikimą/neatlikimą pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus;

16.2. pastato sandarumo matavimų pagal [3.19] atveju turi būti nurodoma bandymų protokole įrašyta pastato sandarumo vertė esant 50 Pa slėgių skirtumui 0,01 karto per valandą tikslumu, laipsnio rodiklio vertė pastato sandarumui perskaičiuoti prie kitų slėgių skirtumų pagal [3.19] nurodytą skaičiavimo metodą, bandymus atlikusios akredituotos laboratorijos pavadinimas, bandymų protokolo numeris ir bandymų protokolo išdavimo data.

17. Jei pastate vartojama elektros energija iš nutolusių Saulės, vėjo ar hidroelektrinių, turi būti nurodytas elektros energijos tiekėjas, elektros energijos tiekimo sutarties data, numeris ir per metus pastatui pagal minėtą sutartį tiekiamas elektros energijos kiekis.

Papildyta punktu:

Nr. D1-576, 2020-09-28, paskelbta TAR 2020-09-28, i. k. 2020-20131

 

___________________________

 

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“

2 priedas

 

Pastato energinio naudingumo įvertinimo metodika

 

I skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1. Metodika skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 65 punkto reikalavimus. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pagal šių pastato rodiklių vertes: pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; pastato sandarumo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; energijos sąnaudas pastatui šildyti; pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.

 

 

II skyrius

 

Atitvaros šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

2. Atitvaros suminė šiluminė varža Rs (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę [3.7], [3.13]:

 

;

 

(2.1)

čia:    Rg – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža;

Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.2 lentelės;

R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2·K/W) apskaičiuojamos pagal formulę:

 

;

 

(2.2)

čia:    d – sluoksnio storis (m);

λds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Statybos produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal Reglamento 3 priedo reikalavimus.

Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nurodymus, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta:

- papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis;

- termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai.

 

Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg (m2·K/W)

2.1 lentelė

Oro tarpo storis

d, mm

 

Šiluminė varža, Rg, m2·K/W

 

Šilumos srauto kryptis

 

Horizontali  ®

 

Aukštyn ­

 

Žemyn ¯

 

5

 

0,11

 

0,11

 

0,11

 

7

 

0,13

 

0,13

 

0,13

 

10

 

0,15

 

0,15

 

0,15

 

15

 

0,17

 

0,16

 

0,17

 

25

 

0,18

 

0,16

 

0,19

 

50

 

0,18

 

0,16

 

0,21

 

100

 

0,18

 

0,16

 

0,22

 

300

 

0,18

 

0,16

 

0,23

 

Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq (m2·K/W)

2.2 lentelė

 

Plono sluoksnio padėtis

 

Rq, m2·K/W

 

Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus

 

0,02

 

Tarp atitvaros sluoksnių *

 

0,04

 

* Šiluminė varža Rq apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.

 

3. atitvarų visuminė šiluminė varža (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę:

 

;

 

(2.3)

čia:    Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.3 lentelės;

Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2·K/W);

Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.3 lentelės.

 

Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse (m2·K/W)

2.3 lentelė

 

Vidinio paviršiaus šiluminė varža,

 

Rsi, m2·K/W

 

Išorinio paviršiaus šiluminė varža,

 

Rse, m2·K/W

šilumos srauto kryptis

horizontali

®

aukštyn

­

žemyn

¯

Visomis kryptimis

 

0,13

 

0,10

 

0,17

 

0,04

 

Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30º.

 

4. atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.4)

čia:    Rt atitvaros visuminė šiluminė varža (m2·K/W).

 

Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1. pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

.

 

(2.5)

 

.                                           

 

nevedinama atitvara

 

2.1. pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema

Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2. pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

.

 

(2.6)

 

vedinama atitvara

2.2. pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema

Jei atitvaros sluoksnį, kuriame yra Reglamento 3 priede 3.5 lentelėje išvardintas statybos produktas, kerta metalinės jungtys, tokios atitvaros šilumos perdavimo koeficientas turi būti skaičiuojamas Reglamento 3 priede nurodytu būdu.

Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio).

 

 

III skyrius

 

Pastato parametrų nustatymas pagal pastato paskirtį

5. Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš šio Reglamento priedo 2.4 lentelės bei Reglamento 27 ir 911 lentelių surandamos pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikiamų dydžių vertės. 

 

 

IV skyrius

 

Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato sienas skaičiavimas

6. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.w,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.w,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.w,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

 

;

(2.7)

 

;

(2.8)

 

;

(2.9)

čia:    0,001 – daugiklis W pervesti į kW;

tm dienų skaičius atitinkamame metų mėnesyje (vnt.). Imama iš 2.6 lentelės;

24 – valandų kiekis dienoje (h);

Aw.sum – suminis sienų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Aw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato šildomas plotas, m2;

U(C,B).w – sienų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.w – sienų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Uw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));

θiH – pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės;

θe,m – atitinkamo mėnesio „m“ vidutinė išorės oro temperatūra (°C), imama iš 2.6 lentelės;

kw,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamai „x“ sienai ar sienos daliai, imamas iš 2.5 lentelės.

 

 

 

Įvairios paskirties pastatų įvairių rodiklių vertės pastatų  energinio naudingumo skaičiavimams [3.20]

2.4 lentelė

Eil. Nr. 

Pastato paskirtis [3.6] 

Vidaus tempe-ratūra šildymo sezono metu, θiH, °C

Vidaus tempe-ratūra nešildymo sezono metu (vasarą), θiC, °C

Plotas vienam žmogui*,

Ao, m2/žm.

Žmogaus išskiriama šiluma,

go,

W/žm.

Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio),

t,

h/(para)

Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*,

ψ E

kWh/(m2·

metai)

Elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose,

fE

 

Išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui*,

vo,

m3/(hžm2)

Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1 m2 pastato*,

ψhw,

kWh/(m2·metai)

1.

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

20

24

60

70

12

20

0,9

0,7

10

2.

Kiti gyvenamieji pastatai (namai )

20

24

40

70

12

30

0,9

0,7

20

3.

Administracinės paskirties pastatai

20

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

4.

Mokslo paskirties pastatai

20

24

10

70

4

10

0,9

0,7

10

5.

Gydymo paskirties pastatai

22

24

30

80

16

30

0,8

1

30

6.

Maitinimo paskirties pastatai

20

24

5

100

3

30

0,8

1,2

60

7.

Prekybos paskirties pastatai

20

24

10

90

4

30

0,8

0,7

10

8.

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

18

24

20

100

6

10

0,9

0,7

80

9.

Baseinai

28

28

20

60

4

60

0,9

0,7

80

10.

Kultūros paskirties pastatai

20

24

5

80

3

20

0,8

1

10

11.

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

18**

24

20

100

6

20

0,9

0,7

10

12.

Sandėliavimo paskirties pastatai

18**

24

100

100

6

6

0,9

0,3

1,4

13.

Viešbučių paskirties pastatai

20

24

40

70

12

30

0,7

0,7

20

14.

Paslaugų paskirties pastatai

20**

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

15.

Transporto paskirties pastatai

20**

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

16.

Poilsio paskirties pastatai

18

24

20

100

6

10

0,9

0,7

80

17.

Specialiosios paskirties pastatai

20**

24

40

70

12

30

0,7

0,7

20

18.

Pastabos:

* nurodytų dydžių vertės susietos su pastato šildomu plotu.

** šių temperatūrų vertės skaičiavimuose turi būti naudojamos, kai pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu nežinoma. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojama projekte numatyta pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu.

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

Pataisos koeficiento sienoms kw,m vertės

2.5 lentelė

 

Sienos apibūdinimas

 

kw,m

Sienos tarp patalpų ir išorės

1

Sienos tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų

0,85

Sienos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų

0,75

Sienos tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų

Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus

 

Dienų kiekis atitinkamą metų mėnesį tm (vnt.) ir vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros θe,m (°C)

2.6 lentelė

 

Metų mėnesio numeris

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

tm, vnt

31

28

31

30

31

30

31

31

30

31

30

31

θe,m,°C

-5,1

-4,4

-0,7

5,5

11, 9

15,4

16,7

16,2

11,9

7,2

2

-2,4

 

7. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QC.w,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formules:

 

;

 

(2.10)

čia:    θiC – pastato vidaus temperatūra nešildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės.

 

 

V skyrius

 

Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato stogus skaičiavimas

8. Stogų atitvaroms priskiriamos ir perdangos po nešildoma pastoge, ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.r,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.r,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.r,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato stogus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

 

;

 

(2.11)

 

;

 

(2.12)

 

;

 

(2.13)

čia:    Ar.sum. – suminis stogo plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ar,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U(C,B).r – stogų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.r – stogų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ur,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));

kr,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamam „x“ stogui ar stogo daliai, imamas iš 2.7 lentelės.

 

Pataisos koeficiento stogams kr,m  vertės

2.7 lentelė

 

Stogo apibūdinimas

 

kr,m

Perdangos po nešildoma pastoge arba stogai tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų

Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis

0,13

Stogai tarp patalpų ir išorės

1

Stogai tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Stogai tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų

0,85

Stogai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų

Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus

 

9. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato stogus QC.r,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

 

(2.14)

 

VI skyrius

 

Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas

10. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.ce,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.ce,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.ce,.m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:

 

;

 

(2.15)

 

 

;

 

(2.16)

 

 

;

 

(2.17)

čia:    Ace.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ace,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U(C,B).ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Uce,x – atitinkamos „x“ perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));

kce,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamai „x“ perdangai ar jos daliai, imamas iš 2.8 lentelės.

 

Pataisos koeficiento perdangoms, kurios ribojasi su išore, kce,m vertės

2.8 lentelė

 

Perdangų, kurios ribojasi su išore, apibūdinimas

 

kce,m

Perdangos tarp patalpų ir išorės

1

Perdangos tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Perdangos tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų

0,85

Perdangos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų

0,75

Perdangos tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų

Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus

 

11. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas QC.ce,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

 

(2.18)

 

VII skyrius

 

Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas 

12. Šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio δ (m) vertė imama δ=3,2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas lgr = 2 W/(m·K).

Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose naudojama būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip [3.14]:

 

;

 

(2.19)

čia:    A grindų ant grunto plotas (m2);

P grindų perimetras (m).

 

Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, laikoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore.

13. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.fg,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.fg,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.fg,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

 

;

 

(2.20)

 

 

 

(2.21)

 

 

 

(2.22)

čia:    ΦN.H.fg1,m, ΦR.H.fg,m1, ΦH.fg1,mapskaičiuojami pagal 15 punkto reikalavimus pagal (2.24), (2.25) ir (2.26) formules (W);

ΦN.H.fg2,m, ΦR.H.fg2,m, ΦH.fg2,mapskaičiuojami pagal 16 punkto reikalavimus pagal (2.34), (2.35) ir (2.36) formules (W);

ΦN.H.fg3,m, ΦR.H.fg3,m, ΦH.fg3,mapskaičiuojami pagal 17 punkto reikalavimus pagal (2.49), (2.50) ir (2.51) formules (W);

ΦN.H.fg4,m, ΦR.H.fg4,m, ΦH.fg4,mapskaičiuojami pagal 18 punkto reikalavimus pagal (2.60), (2.61) ir (2.62) formules (W);

ΦN.H.fg5,m, ΦR.H.fg5,.m, ΦH.fg5,mapskaičiuojami pagal 19 punkto reikalavimus pagal (2.71), (2.72) ir (2.73) formules (W).

 

14. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras QC.fg,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti apskaičiuojami pagal formulę:

 

 

(2.23)

čia:    ΦC.fg1,mapskaičiuojama pagal 15 punkto reikalavimus pagal (2.33) formulę (W);

ΦC.fg2,m - apskaičiuojama pagal 16 punkto reikalavimus pagal (2.48) formulę (W);

ΦC.fg3,m - apskaičiuojama pagal 17 punkto reikalavimus pagal (2.59) formulę (W);

ΦC.fg4,m - apskaičiuojama pagal 18 punkto reikalavimus pagal (2.70) formulę (W);

ΦC.fg5,m - apskaičiuojama pagal 19 punkto reikalavimus pagal (2.82) formulę (W).

 

15. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis (2.3. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti, ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

 

2.3. pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos

 

15.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg1,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg1,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg1,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.24)

 

 

;

 

(2.25)

 

 

;

 

(2.26)

čia:    Afg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe1,x – kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.29) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ufg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.30) arba (2.31) formules;

m – atitinkamo metų mėnesio numeris. Pvz., sausį – m=1, gruodį – m=12;

τ – mėnesio su žemiausia temperatūra numeris, τ =1;

 – išorės oro temperatūros metinė amplitudė (°C). Apskaičiuojama pagal 2.6 lentelėje nurodytas vidutines sausio (-5,2 °C) ir liepos (16,7 °C) mėnesių temperatūras:

 

 

;

 

(2.27)

β1,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

;

 

(2.28)

čia:    dt1,x – apskaičiuojamas pagal (2.32) formulę.

 

Atitinkamų „x“ grindų ant grunto išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

 

;

 

(2.29)

čia:    P1,x atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis,  perimetras (m).

 

Atitinkamų „x“ grindų ant grunto Ufg1,x vertė apskaičiuojama taip:

- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt1,x < B′1,x):

 

;

 

(2.30)

- jei grindys gerai apšiltintos (dt1,x ≥ B′1,x):

 

;

 

(2.31)

čia:    B'1,x atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis,  būdingasis grindų matmuo (m);

λgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K);

dt1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

 

;

 

(2.32)

čia:    Rf,x atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, grindų plokštės šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.3. pav.);

wx atitinkamas „x“ grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis,  ribojančios sienos storis (m) (žr. 2.3. pav.).

Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama.

15.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per grindis ant grunto ΦC.fg1,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:

 

.

 

(2.33)

 

16. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose (2.4.–2.6. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

 

2.4. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis

 

 

2-5 Grindu vertikalus apsiltinimas 2013

 

2-5 Grindu vertikalus apsiltinimas + rostverkas 2013

 

2.5. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalusis termoizoliacinis sluoksnis

 

2.6. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalusis ir vertikalusis termoizoliaciniai sluoksniai

 

16.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg2,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg2,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg2,m (W) šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.34)

 

 

;

 

(2.35)

 

 

 

(2.36)

čia:    Afg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe2,x kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.38) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ufg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.40) formulę.

β2,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto, pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

;

 

(2.37)

čia:    dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę.

 

Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai  Hpe2,x (W/K),  kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę:

 

;

 

(2.38)

čia:    Dh,x – atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo termoizoliacinio sluoksnio plotis (m) (žr. 2.4. ir 2.6. pav.).

 

Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalusis termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę:

 

;

 

(2.39)

čia:    Dv,x – atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo termoizoliacinio sluoksnio gylis (m) (žr. 2.5. ir 2.6. pav.)

 

Kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalusis ir vertikalusis termoizoliaciniai sluoksniai, skaičiavimams naudojami to termoizoliacinio sluoksnio duomenys, kurio šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal (2.40) formulę, mažiausias.

 

Atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficientas Ufg2,x (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.40)

čia:    U02,x – atitinkamų „xgrindų šilumos perdavimo koeficiento dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, perimetro ir grindis ribojančių sienų storio (W/(m2·K). Apskaičiuojama pagal (2.41) arba (2.42) formules;

Yg.e.2,x atitinkamų „x“ grindų pakraščių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal (2.46) arba (2.47) formules.

 

Atitinkamų „x“ grindų U02,x vertė apskaičiuojama taip:

- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt2,x < B′2,x), tai:

 

;

 

(2.41)

- jei grindys gerai apšiltintos (dt2,x ≥ B2,x), tai:

 

;

 

(2.42)

čia:    B′2,i – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, būdingasis grindų matmuo (m);

λgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K);

dt2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

 

;

 

(2.43)

čia:    Rf,x atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, grindų plokštės šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.4. –2.6. pav.);

wx atitinkamas „x“ grindis ant grunto ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.4.–2.6. pav.).

 

Apskaičiuojama atitinkamų „x“ grindų ant grunto papildomosios šiluminės varžos, esant horizontaliajam R′h.ins,x (m2·K/W) ir vertikaliam R′v.ins,x (m2·K/W) pakraščių apšiltinimui:

 

     ir      ;                      

 

(2.44)

čia:    Rh.ins,x atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2·K/W);

Rv.ins,x atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2·K/W);

dh.ins,x atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

dv.ins,x atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

lgr grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K).

 

Apskaičiuojamas atitinkamų „x“ grindų atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), esant horizontaliajam d′h,x (m) ir vertikaliajam d′v,x (m) pakraščių apšiltinimui:

 

    ir     .

 

(2.45)

 

Atitinkamų „x“ grindų Ψg.e.2,x vertė apskaičiuojama taip:

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (2.4. pav.):

 

;

 

(2.46)

čia:    dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę;

d’h,x – apskaičiuojamas pagal (2.45) formulę.

 

Formulė (2.46) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje.

 

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai, pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (2.5. pav.):

 

;

 

(2.47)

 

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai ir horizontaliai, pagal (2.46) ir (2.47) formules turi būti apskaičiuotos Ψg.e.2,x vertės ir tolimesniems skaičiavimams turi būti naudojama vertė, kuri labiausiai mažina Ufg2,x vertę, apskaičiuojamą pagal (2.40) formulę.

 

Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, gali būti laikoma, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (žr. 2.6. pav.) ir Ψg.e.2,x vertė skaičiuojama pagal (2.47) formulę.

 

16.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis  šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto ΦC.fg2,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:

 

 

(2.48)

 

17. Šilumos srautų skaičiavimas per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (2.7. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

2.7. pav. Šildomo rūsio schema

 

17.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg3,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg3,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg3,m (W) šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.49)

 

 

;       

 

(2.50)

 

 

;

 

(2.51)

 

 

čia:    Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg3,x – atitinkamo „x“ rūsio su gruntu besiribojančių sienų ir grindų bendras plotas  (m2): Afg3,x=Abf3,x+zbf,x·P3,x. Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Abf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe3,x – kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.53) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ufg3,xatitinkamo „x“ rūsio vidutinis su gruntu besiribojančių sienų ir grindų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)):  ;

Ubf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.54) arba (2.55) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą,;

Ubw3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.57) formulę;

zbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

β3,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

;

 

(2.52)

 

čia:    dt3,x – apskaičiuojamas pagal (2.56) formulę.

Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe3,x  (W/K), apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

 

(2.53)

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf3,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x < B′3,x):

 

 

 

(2.54)

 

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x ≥ B3,x):

 

.

 

(2.55)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt3,x apskaičiuojamas:

 

;

 

(2.56)

 

 

čia:    Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw3,x apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.57)

 

(2.57) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt3,x. Jei dw,x < dt3,x, tai vietoje dt3,x imama dw,x:

 

;

 

(2.58)

 

 

čia:    dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.7. pav.).

Jei šildomas rūsys yra tik po dalimi pastato, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, laikant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

17.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras ΦC.fg3,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:

 

 

(2.59)

 

18. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš vėdinamų pogrindžių (2.8. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

Atitvaros grindų virš vėdinamų pogrindžių tipui priskiriamos, kai pogrindžio grindų gylis zbf (žr. 2.8. pav.) ne didesnis už 0,5 m. Kai šis gylis didesnis, atitvaros priskiriamos grindų virš vėdinamų rūsių tipui ir jų skaičiavimas turi būti atliktas pagal 19 punkto reikalavimus. Grindų gylis zbf turi būti nustatytas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

2.8. pav. Grindų virš vėdinamo pogrindžio schema

 

18.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg4,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg4,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg4,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.60)

 

 

;

 

(2.61)

 

 

;

 

(2.62)

čia:    Afg4.sum – grindų virš vėdinamų pogrindžių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe4,x – kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.65) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ufg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.64) formulę;

β4,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas „x“ grindis virš vėdinamų pogrindžių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

;

 

(2.63)

čia:    dt4,x – apskaičiuojamas pagal (2.68) formulę.

 

Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių Ufg4,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

 

.

 

(2.64)

 

Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe4,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.65)

čia:    P4,x atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių perimetras (m).

 

Atitinkamų „x“ grindų perdenginio tarp patalpų ir vėdinamo pogrindžio Uf,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

 

.

 

(2.66)

 

Atitinkamų „x“ grindų vėdinamo pogrindžio grindų plokštės Ug,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

 

;

 

(2.67)

čia:    B'4,x – atitinkamų  „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių būdingasis grindų matmuo (m);

dt4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių atstojamasis pogrindžio grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

 

;

 

(2.68)

Šilumos perdavimo koeficientas tarp vėdinamo pogrindžio ir išorės Uu,x (W/(m²·K)) apskaičiuojamas taip:

 

;

 

(2.69)

čia:    hx – atitinkamų „x“ grindų pogrindžio sienų aukštis virš grunto lygio (m). Jei sienų aukštis pogrindžio perimetru nevienodas, skaičiavimuose turi būti naudojama vidutinė hx vertė;

Uw,x – pogrindžio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Nesant duomenų, laikoma Uwx = 3 W/(m²·K);

event,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių vėdinimo angų plotas vienam vėdinamo pogrindžio perimetro metrui (m²/m). Nesant pakankamai duomenų, laikoma event,x = 0,002 m²/m;

vwind vidutinis vėjo greitis (m/s). Laikoma vwind = 3,5 m/s;

fwind rodiklis, įvertinantis pastato išorėje esančias užtvaras vėjui. Laikoma fwind = 0,05.

 

18.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis  šilumos srautas per virš vėdinamų pogrindžių esančias grindis ΦC.fg4,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:

 

;

 

(2.70)

 

19. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių (2.9. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti, ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

 

2.9. . Nešildomo vėdinamo rūsio schema

 

19.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg5,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg5,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg5,m (W) šilumos srautas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.71)

 

 

 

(2.72)

 

 

;

 

(2.73)

 

 

čia:    Afg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe5,x – kiekvienų „x“ grindų virš nešildomų rūsių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.76) formulę;

Ufg5,x atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.75) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ubf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.77) arba (2.78) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą;

Ubw,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.80) formulę;

zbf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

β5,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš nešildomų rūsių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

 

;

 

(2.74)

 

 

čia:    dt5,x – apskaičiuojamas pagal (2.79) formulę.

 

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio Ufg5,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

 

 

;

 

(2.75)

 

 

čia:    nx – oro pasikeitimo dažnis atitinkamame „x“ nešildomame rūsyje (h-1). Nesant duomenų, imama n=0,3 h-1;

V5,x – atitinkamo „x“ nešildomo rūsio patalpų tūris (m³). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

 

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe5,x  (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

(2.76)

 

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x < B′5,x):

 

 

 

(2.77)

 

 

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x ≥ B5,x):

 

.

 

(2.78)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt5,x apskaičiuojamas:

 

;

 

(2.79)

 

čia:    Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.80)

 

(2.80) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt5,x. Jei dw,x < dt5,x, taivietoje dt5,x imama dw,x:

 

;

 

(2.81)

 

 

čia:    dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.9. pav.)

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-23, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-14, i. k. 2019-00444

 

19.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias nešildomų rūsių atitvaras ΦC.fg5,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:

 

.

 

(2.82)

 

VIII skyrius

 

Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas

20. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.wda,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.wda,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.wda,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

 

;

 

(2.83)

 

 

;

 

(2.84)

 

 

 

(2.85)

čia:    Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum, Aog.sum –langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U(C,B).wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). U(C,B).wda vertė imama iš Reglamento 3 lentelės;

UR.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Uwd,x, Ugw,x, Ubw,x, Uog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš gamintojo deklaracijos arba turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1, 4.3 ir 4.4 lentelėse