PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626

redakcija)

PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO IR PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams bei su tuo susijusių valstybės išlaidų apskaičiavimo ir jų padengimo, prieglobsčio prašytojų medicininės apžiūros ir amžiaus nustatymo tyrimo atlikimo organizavimo, užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų jiems išdavimo, užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio pabėgėlio ar užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, neturinčio Lietuvos Respublikoje sudaryto civilinės būklės akto įrašo, vardo ir pavardės pakeitimo leidime gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu ir panaikinimu, priėmimo ir jų vykdymo tvarką, skundų Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) padavimo ir sprendimų dėl šių skundų priėmimo tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.

2.Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. DubliNet sistema – 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios valstybės piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles, su visais pakeitimais (toliau – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais), 18 straipsnyje nurodytos saugios elektroninių ryšių priemonės, skirtos duomenims perduoti;

2.2. ES valstybė narė – Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė, taip pat Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais taikymo tikslais – Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė;

2.3. Eurodac – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013);

2.4. Eurodac nuorodos numeris – daktiloskopinės kortelės numeris, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 24 straipsnio 4 dalyje;

2.5. Įgaliotas atstovas – asmuo, kuris turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams valstybės institucijose ar įstaigose nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atstovus bei Aprašo IX skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka teisines paslaugas teikiančius asmenis;

2.6. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro paskirta institucija, kuri atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 11 straipsnyje nurodytus duomenis (toliau – Eurodac duomenys);

2.7. Perduodančioji valstybė – ES valstybė narė, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė arba trečioji valstybė, iš kurios vykdomas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2.8. Specialiosios procedūrinės garantijos – priemonės, skirtos sudaryti sąlygas prieglobsčio prašytojui, kuris yra pažeidžiamas asmuo (toliau – pažeidžiamas prieglobsčio prašytojas) efektyviai naudotis įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Apraše nustatytomis teisėmis ir vykdyti šiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra;

2.9. Trečioji valstybė – užsienio valstybė, kuri nėra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė, ES valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė;

2.10. Už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė – ES valstybė narė, kurios atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nustatyta remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013), nuostatomis;

2.11. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – teisinės paslaugos, teikiamos Aprašo IX skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka įgyvendinant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 90 straipsnio 5 dalies nuostatas;

2.12. Vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas arba realaus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, kai valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs.

3.Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

4. Prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

5.Prieglobsčio prašytojo turimi asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti jo pateikti dokumentai paimami iš prieglobsčio prašytojo ir padaromos jų skaitmeninės kopijos, kurios pridedamos prie Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) sudarytos prieglobsčio prašytojo elektroninės bylos (toliau – asmens byla). Pateiktų dokumentų originalai saugomi Migracijos departamente, išskyrus prieglobsčio prašytojo turimus Lietuvos Respublikos išduotus dokumentus, kurie grąžinami prieglobsčio prašytojui. Migracijos departamente saugomų prieglobsčio prašytojo pateiktų asmens tapatybės nepatvirtinančių dokumentų originalai grąžinami prieglobsčio prašytojui, kai tokio dokumento originalo saugojimas Migracijos departamente nėra būtinas, kad būtų vykdomos Apraše nustatytos procedūros. Migracijos departamente saugomų prieglobsčio prašytojo pateiktų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai prieglobsčio prašytojo motyvuotu raštišku prašymu išduodami prieglobsčio prašytojui ne ilgesniam negu 5 darbo dienų laikotarpiui, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Migracijos departamente saugomi prieglobsčio prašytojo dokumentų originalai grąžinami prieglobsčio prašytojui, kai jis perduodamas už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei arba dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Aprašo nustatyta tvarka priimamas galutinis sprendimas. Jeigu užsienietis, kurio dokumentų originalai saugomi Migracijos departamente, yra kitos ES valstybės narės žinioje, šios ES valstybės narės prašymu užsieniečio dokumentai perduodami jai.

6.Aprašo 47, 57, 118 punktuose ir 92.1 papunktyje nurodytos prieglobsčio prašytojo apklausos atliekamos sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą ir leidžiančiomis prieglobsčio prašytojui pateikti išsamius paaiškinimus. Prireikus apklausa gali būti atliekama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas (skaitmeninis), kuris įkeliamas į MIGRIS. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais.

Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta ir kuria jis gali aiškiai bendrauti. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Jeigu tai įmanoma ir prieglobsčio prašytojas to pageidauja, užtikrinama, kad apklausą atliekantis įgaliotas karjeros ar statutinis valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – valstybės tarnautojas), ir apklausoje dalyvaujantis vertėjas būtų tos pačios lyties, kaip prieglobsčio prašytojas, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad toks prieglobsčio prašytojo pageidavimas pateikiamas dėl priežasčių, nesusijusių su tuo, kad prieglobsčio prašytojui kyla sunkumų išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus.

Pasirenkant bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiama inter alia į jo kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą. Su nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju apklausos metu bendraujama jo amžių ir brandą atitinkančiu būdu. Jeigu yra požymių, kad klausimai sukelia prieglobsčio prašytojui skausmą arba emocinį diskomfortą, valstybės tarnautojas turi nutraukti apklausą, padaryti pertrauką arba nukelti apklausą vėlesniam laikui. Prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.

Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus, apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis arba kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali pateikti duomenų apie jam asmeniškai gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Tokio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką, išskyrus atvejus, kai pagrįstai manoma, kad šių asmenų dalyvavimas apklausoje gali trukdyti nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikti duomenų apie jo patirtą ar jam gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 2¹ dalyje nurodytam atstovui, kuriems suteikiama galimybė prieš apklausą pranešti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui apie apklausos reikšmę ir galimas pasekmes bei prireikus padėti jam pasirengti apklausai, o apklausos metu ją atliekančio įgalioto valstybės tarnautojo nustatytomis sąlygomis užduoti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui klausimus ir (arba) teikti pastabas dėl jo atsakymų.

Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo IX skyriaus šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Prieglobsčio prašytojas gali savo iniciatyva ir lėšomis pakviesti į apklausą asmenis, teikiančius jam teisinę pagalbą, kuri nėra valstybės garantuojama.

7. Priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

8. Aprašo nustatyta tvarka priimti Migracijos departamento sprendimai, išskyrus nurodytus Aprašo 9 punkte, įforminami raštu ir užregistruojami MIGRIS.

9. Aprašo 43 ir 128 punktuose nurodyti sprendimai užregistruojami MIGRIS, informacija apie priimtus sprendimus pažymima Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (Aprašo 1 priedas) (toliau – Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo).

10. Aprašo 8 punkte nurodytus sprendimus, išskyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju, Migracijos departamentas nedelsdamas per MIGRIS arba elektroniniu paštu perduoda valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, sulaikytas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, suimtas, jam skirtas administracinis areštas, jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba laukia Migracijos departamento sprendimo priėmimo.

11. Migracijos departamentas gali priimti bendrus Aprašo 8 punkte nurodytus sprendimus dėl tos pačios prieglobsčio prašytojų šeimos narių, jeigu priimant bendrus sprendimus neatskleidžiamos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės, dėl kurių gali kilti grėsmė jo interesams.

12. Prieglobsčio prašytoją su Aprašo 8 punkte nurodytais Migracijos departamento sprendimais nedelsdamos supažindina Aprašo 10 punkte nurodytos institucijos ar įstaigos arba Migracijos departamentas.

13.Prieglobsčio prašytojas su Aprašo 8 punkte nurodytais sprendimais nesupažindinamas, kai jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant pasienio kontrolės punktus ir Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonas (toliau – tranzito zonos), arba jo buvimo vieta nėra žinoma. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojas supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindinusi valstybės institucija ar įstaiga įteikia jam išspausdintą sprendimą. Išspausdintame sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Valstybės tarnautojas sprendime nurodo prieglobsčio prašytojo supažindinimo su sprendimu datą ir laiką. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai. Išspausdinto sprendimo su parašais skaitmeninė kopija saugoma asmens byloje.

14.Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindinusi valstybės institucija ar įstaiga įteikdama jam išspausdintą sprendimą, užsienietį informuoja apie teisę įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ IX¹ ir X skyriuose nustatyta tvarka pateikti skundą dėl šio sprendimo, taip pat apie teisę Aprašo nustatyta tvarka pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

15. Susirašinėjimas su ES valstybe nare pagal Aprašo 60-64, 69, 70, 72, 73, 76, 78, 80, 82, 88 punktus vykdomas per DubliNet sistemą. DubliNet sistema taip pat gali būti naudojama susirašinėjimui su ES valstybe nare arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybe nare vykdant Aprašo IX skyriaus penktajame skirsnyje nurodytas procedūras.

16. Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius bei informacijos neatskleidimo principą, nustatytą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką.

17. Remiantis Aprašo 47 ir 57 punktuose, 92.1 papunktyje bei 118 punkte nurodytos apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kuri įkeliama į asmens bylą. Transkripcija surašoma, tiksliai perrašant garso arba vaizdo ir garso įrašą į tekstinį dokumentą. Prieglobsčio prašytojo apklausa transkribuojama pažodžiui, jo pasakojimas perrašomas identiškai, neatliekant turinio ar sakinių struktūros pataisymų ar pakeitimų ir neperformuluojant idiomatinių posakių. Kai tai nedaro poveikio prieglobsčio prašytojo pasakojimo turiniui arba kontekstui bei padeda išlaikyti informacijos tikslumą ir logiškumą, sakytinei kalbai būdingos fonetikos ir tarimo klaidos, užpildytos pauzės ir kiti paralingvistiniai bendravimo elementai, kartojimai (vieno ar kelių žodžių perteklius), kurie yra retoriškai nesvarbūs, nervingas mikčiojimas, neteisingai pradėti sakiniai (kai prieglobsčio prašytojas arba vertėjas pasitaiso, pasirenka kitą formuluotę ir pradeda sakinį iš naujo) bei neverbaliniai įvykiai apklausos metu į transkripciją neįtraukiami.

II SKYRIUS

SPECIALIOJI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KOMPETENCIJA IR JŲ MOKYMAI

18. Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, turi būti susipažinę su tarptautinių, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, nustatytais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, Europos prieglobsčio paramos biuro ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos leidžiamomis metodinėmis ir praktinėmis rekomendacijomis, skirtomis prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjantiems valstybės tarnautojams, taip pat turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose, kurie apima 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 6 straipsnio 4 dalies a–e punktuose išvardytus klausimus, ir toliau mokomi šiais klausimais. Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant inter alia į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam.

19. Valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, susijusias su pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir specialiųjų procedūrinių garantijų nustatymu, turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose ir toliau mokomi su tokių prieglobsčio prašytojų poreikiais susijusiais klausimais.

20. Įgyvendinant Aprašo 18 ir 19 punktų reikalavimus, valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, dalyvauja mokymuose, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Tarptautinės migracijos organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, kitų tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų organizuojamus mokymus.

21. Migracijos departamentas teikia metodinę pagalbą prašymus suteikti prieglobstį priimantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) valstybės tarnautojams, įskaitant mokymus, susijusius su Aprašo III skyriuje nurodytomis procedūromis ir jų įgyvendinimo praktika.

III SKYRIUS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS IR PIRMINIŲ SU TUO

SUSIJUSIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS

22. Prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas nedelsiant.

Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹²straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vertindama, ar gali būti priimtas prašymas suteikti prieglobstį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, atsižvelgia į šias aplinkybes: ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis; ar užsienietis tiesiogiai atvyksta iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei; ar yra kitų individualių aplinkybių.

Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį nėra motyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti užpildant nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį, nurodytą Aprašo 25.5 papunktyje. Tai, kad laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį nėra motyvuotas, nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti ir atlikti Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus.

Migracijos departamento direktorius nustato Migracijos departamento struktūrinius padalinius, kuriuose priimami prašymai suteikti prieglobstį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

23. Jeigu užsienietis prašo suteikti prieglobstį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytos valstybės institucijos ar įstaigos, užsieniečiui žodžiu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta, paaiškinama prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka ir apie užsieniečio ketinimą pateikti prašymą suteikti prieglobstį šios valstybės institucijos ar įstaigos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu, elektroninių ryšių priemonėmis arba per MIGRIS informuoja Migracijos departamentą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

24. Prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos ar įstaigos (toliau – priimanti institucija) įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS.

Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymas suteikti prieglobstį nepriimamas, kai užsienietis jį pateikia nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹² straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir (arba) 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) nėra Aprašo 22 punkto trečiojoje pastraipoje nurodytų aplinkybių. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu prašymas suteikti prieglobstį teikiamas, užsieniečiui žodžiu arba raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta, paaiškinama prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

24¹. Prieglobsčio prašytojo duomenys ir prašymas suteikti prieglobstį užregistruojami MIGRIS ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį priimančiai institucijai pateikimo dienos, o, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį priimančiai institucijai pateikimo dienos.

Kai Aprašo 23 punkte nurodytu atveju Migracijos departamentas gauna informaciją apie užsieniečio ketinimą pateikti prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas kuo greičiau sudaro galimybę užsieniečiui pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Prieglobsčio prašytojo duomenys ir prašymas suteikti prieglobstį užregistruojami MIGRIS ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo kreipimosi į Aprašo 23 punkte nurodytą valstybės instituciją ar įstaigą dėl ketinimo pateikti prašymą suteikti prieglobstį dienos, jeigu tokį prašymą užsienietis, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, pateikia Migracijos departamentui.

Papildyta punktu:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

25. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:

25.1. gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;

25.2. nustato prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę ir kelionės maršrutą, vadovaudamasis Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 4nt „Dėl Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodikos“. Jeigu prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje naudojama vienanarė asmenvardžių sistema arba dėl kitų istorinių, kultūrinių ar etninių priežasčių jis neturi antrojo asmenvardžio dėmens (pavardės, grupinio antroponimo ar kt.), atliekant Aprašo 25.3 ir 25.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus laukelyje „Pavardė“ kartojamas prieglobsčio prašytojo vardas. Jeigu pagal šį papunktį laukelyje „Pavardė“ kartojamas prieglobsčio prašytojo vardas, tai nurodoma prieglobsčio prašytojo asmens bylos tarnybinėje žymoje;

25.3. sukuria MIGRIS prieglobsčio prašytojo asmens bylą, jeigu tokia nėra sukurta. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira byla;

25.4. nufotografuoja prieglobsčio prašytoją (padaroma skaitmeninė veido nuotrauka) ir įkelia prieglobsčio prašytojo nuotrauką į asmens bylą;

25.5. užpildo MIGRIS nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį:

25.5.1. jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – prideda laisvos formos prašymo skaitmeninę kopiją prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį;

25.5.2. pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. Nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais XI priedą. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

25.5.3. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas;

25.5.4. paima prieglobsčio prašytojo, kuriam sukako 14 metų, parašo pavyzdį (skaitmeninį) ir prideda jį prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį;

25.5.5. paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus bei kelionės bilietus, vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių, padaro jų skaitmenines kopijas ir prideda jas prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat pridedami dokumentai apie užsieniečio traukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai buvo taikoma;

25.6. paima prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudus. Eurodac duomenų kortelė (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 1 priedas) siunčiama iš daktiloskopavimo darbo vietos elektroninio ryšio priemonėmis arba popierinė kortelė pristatoma paštu ar tiesiogiai į nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą;

25.7. Migracijos departamentui atlikus Aprašo 36, 37, 43 ir 128 punktuose nurodytus veiksmus, išspausdina iš MIGRIS Pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, ją pasirašo ir įteikia prieglobsčio prašytojui. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo inter alia patvirtina, kad joje nurodytas asmuo yra prieglobsčio prašytojas, bei atstoja Aprašo 136 punkte nurodytą dokumentą, kol jis nėra išduotas. Pasikeitus Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo nurodytiems duomenims, Migracijos departamentas įteikia prieglobsčio prašytojui patikslintą Pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo.

26. Jeigu dėl pirštų pagalvėlių būklės per 24 valandas negalima paimti tokios kokybės prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudų, kokios reikia tinkamam atspaudų palyginimui atliekant Aprašo 25.6 papunktyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas nurodo tai prieglobsčio prašytojo asmens bylos tarnybinėje žymoje. Nustatę, kad atsirado galimybė paimti tinkamos kokybės pirštų atspaudus, Migracijos departamentas arba VSAT, jeigu prieglobsčio prašytojas yra jos žinioje, nedelsiant ir ne vėliau kaip per 48 valandas atlieka Aprašo 25.6 papunktyje nurodytus veiksmus. Prieglobsčio prašytojų pirštų būklės vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 14 dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, kol atsiranda galimybė pirštų atspaudus paimti tinkamam atspaudų palyginimui.

27. Aprašo 25 punkte nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.

28. Aprašo 25 punkte nurodyti veiksmai, susiję su nelydimu nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovą kviečia prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija.

29. Nustatęs, kad gali būti taikomi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Migracijos departamentas nedelsiant perduoda informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT. VSAT pareigūnai, nustatę sulaikymo pagrindą arba perėmę prieglobsčio prašytoją iš Migracijos departamento, kreipiasi į apylinkės teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, atsisakymo jį sulaikyti arba dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo VSAT nedelsdama pateikia per MIGRIS arba elektroniniu paštu Migracijos departamentui.

30. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, įregistravusi prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenų kortelėje esančius duomenis Eurodac sistemoje, duomenų įregistravimo patvirtinimą persiunčia tiesiogiai Migracijos departamentui elektroniniu paštu. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, gavusi iš Eurodac sistemos atsakymą dėl prieglobsčio prašytojo duomenų palyginimo su Eurodac sistemos duomenimis rezultato, gautą informaciją persiunčia Migracijos departamentui elektroniniu paštu.

31. Prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenų kortelėje esančius daktiloskopinius duomenis nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga sutikrina su Daktiloskopinių duomenų registre esančiais pirštų atspaudų duomenimis ir sutapimų atveju atsakymą elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui.

32.Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio Eurodac duomenys buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 30 punktą, išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio c punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.

33. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio Eurodac duomenys buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 30 punktą, įgijo ES valstybės narės pilietybę, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 13 straipsnio 1 dalimi, ištrina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis.

IV SKYRIUS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ priimtinumas ir nagrinėjimo tvarka

34. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo rezultatus, nustato pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui specialiąsias procedūrines garantijas, nurodytas Aprašo 3 priede, ir pažymi jas asmens byloje. Specialiosios procedūrinės garantijos prieglobsčio prašytojui nenustatomos, jeigu nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas nėra priskirtinas prie pažeidžiamų asmenų.

35. Migracijos departamentui iš VSAT, Pabėgėlių priėmimo centro arba kitos kompetentingos organizacijos ar įstaigos gavus kompleksinio prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo įvertinimo išvadą, kuri parengiama dalyvaujant socialiniam darbuotojui, medicinos gydytojui bei psichologui ir apima inter alia prieglobsčio prašytojo socialinių įgūdžių, sveikatos būklės bei psichologinės būsenos įvertinimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas iš naujo įvertina specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir, nustatęs tokių garantijų poreikį, pažymi jas asmens byloje. Atlikdami Apraše nustatytas procedūras, Migracijos departamento valstybės tarnautojai užtikrina asmens byloje pažymėtų specialiųjų procedūrinių garantijų laikymąsi.

36. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti:

36.1. ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas;

36.2. ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede;

36.3. ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka;

36.4. ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas.

37. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis Aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirenka vieną iš žemiau nurodytų procedūrų:

37.1. sprendžiamas prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimas. Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 36.1 papunktyje nurodytą tyrimą nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo V skyriuje nurodyti veiksmai;

37.2. nustatoma už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė. Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 35.2 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VI skyriuje nurodyti veiksmai;

37.3. prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokia procedūra pasirenkama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu atlikus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą tyrimą nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai;

37.4. prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės. Tokia procedūra pasirenkama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu nenustatoma to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai.

38. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka, jeigu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis ir COI, nustato, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą.

39. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą, inter alia atsižvelgiama į tai, ar:

39.1.jai galioja 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir (arba) 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir (arba) 1984 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir joje visiškai užtikrinamos šiuose tarptautiniuose dokumentuose išvardytos teisės ir laisvės, visų pirma tos teisės, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį;

39.2. jos įstatymai ir šių įstatymų taikymo praktika leidžia tokios valstybės piliečiams ir joje gyvenantiems užsieniečiams naudotis veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje;

39.3. pagal 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnį joje laikomasi draudimo išsiųsti asmenį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę;

39.4. ji leidžia nevyriausybinėms organizacijoms stebėti, kaip ji laikosi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje;

39.5. rinkimų, politinio pliuralizmo, žodžio laisvės apsaugos srityse efektyviai veikia demokratinės institucijos bei teisinės apsaugos ir žalos atlyginimo teisinis mechanizmas.

40. Apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės priskyrimą prie saugių kilmės valstybių Migracijos departamentas informuoja Europos Komisiją. Įvykus svarbių ir ilgalaikio pobūdžio pasikeitimų trečiojoje valstybėje arba kilmės valstybėje, dėl kurių ši valstybė nebelaikytina saugia, Migracijos departamentas apie tai informuoja Europos Komisiją.

41. Prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė, atitinkanti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą, nebelaikoma saugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 47 punkte nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas pateikia rimtas priežastis, leidžiančias pagrįstai manyti, kad jo kilmės valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis dėl priežasčių, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

42. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pasirinkęs vieną iš Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose nurodytų procedūrų, šį pasirinkimą pažymi asmens byloje.

43. Jeigu prieglobsčio prašytojas atvyksta per ES valstybių narių išorės sieną, kaip tai apibrėžta Šengeno sienų kodekse, ir pateikia prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte arba tranzito zonoje, pasirinkęs Aprašo 37.2 ar 37.4 papunkčiuose nurodytą procedūrą Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentas taip pat priima įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais.

44. Prieglobsčio prašytojui, kurio atžvilgiu pasirinkta Aprašo 37.2 papunktyje nurodyta procedūra, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo B dalį. Ši informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

45. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatytos prašymų perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją pateikimo tvarkos, Aprašo 37.2 papunktyje nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 ar 37.4 papunkčiuose nurodyta procedūra, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės metu nustatoma, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šiame punkte nurodytu atveju prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas.

46. Aprašo 37.4 papunktyje nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 papunktyje nurodyta procedūra, jeigu nustatomos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės.

V SKYRIUS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NENAGRINĖJIMAS

47. Pasirinkus Aprašo 37.1 papunktyje nurodytą procedūrą ir sprendžiant prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus įsitikinti, kad egzistuoja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas iš esmės.

48. Sprendžiant prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimą, jei būtina, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia paklausimus kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms, tarptautinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms.

49. Atlikus Aprašo 47–48 punktuose nurodytus veiksmus ir patvirtinus, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, Migracijos departamentas, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, priima sprendimą nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį. Jeigu atlikus Aprašo 47– 48 punktuose nurodytus veiksmus nustatoma, kad šiame punkte nurodytas sprendimas negali būti priimtas, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pasirenka vieną iš Aprašo 37.2–37.4 papunkčiuose nurodytų procedūrų.

50. Aprašo 49 punkte nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimamas, jeigu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis ir COI, nustato, kad:

50.1. tarp prieglobsčio prašytojo ir atitinkamos trečiosios valstybės yra ryšys, kuriuo remdamasis prieglobsčio prašytojas turi svarių priežasčių vykti į šią valstybę;

50.2. trečioji valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytą saugios trečiosios valstybės apibrėžimą ir joje su prieglobsčio prašytoju bus elgiamasi pagal šiuos principus:

50.2.1. prieglobsčio prašytojo gyvybei ir laisvei negresia pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo prie tam tikros socialinės grupės ar politinių įsitikinimų;

50.2.2. prieglobsčio prašytojui nėra grėsmės patirti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų;

50.2.3. laikomasi draudimo išsiųsti prieglobsčio prašytoją į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę;

50.2.4. laikomasi draudimo išsiųsti prieglobsčio prašytoją į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

50.2.5. prieglobsčio prašytojas turi galimybę kreiptis dėl pabėgėlio statuso ir, jeigu suteikiamas šis statusas – gauti apsaugą pagal 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso.

51. Migracijos departamentas kasmet informuoja Europos Komisiją apie valstybes, kurios buvo priskirtos prie saugių trečiųjų valstybių.

52. Trečioji valstybė, atitinkanti Aprašo 50.2 papunktyje išvardytus kriterijus, nelaikoma saugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 47 punkte nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas pateikia rimtas priežastis, leidžiančias pagrįstai manyti, kad atitinkama trečioji valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis arba kad tarp jo ir šios valstybės neegzistuoja Aprašo 50.1 papunktyje nurodyto ryšio.

53. Užsieniečiui, dėl kurio priimamas Aprašo 49 punkte nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Migracijos departamentas išduoda pažymą pagal Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį formą (Aprašo 4 priedas), surašytą lietuvių kalba ir nustatytos saugios trečiosios valstybės valstybine kalba arba kita užsienio kalba, kuri paprastai naudojama susirašinėjimui su šios trečiosios valstybės institucijomis. Pažymoje nurodoma, kad prašymas suteikti prieglobstį nebuvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje remiantis saugios trečiosios valstybės koncepcija.

54. Jeigu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat tais atvejais, kai dėl prieglobsčio prašytojo nebuvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką arba jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka ir nėra galimybės iš karto jam grįžti į kilmės šalį, ar kitą trečiąją valstybę, kartu su Aprašo 49 punkte nurodytu sprendimu Migracijos departamentas priima sprendimą grąžinti prieglobsčio prašytoją į saugią trečiąją valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Toks Migracijos departamento sprendimas priimamas ir vykdomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Grąžinimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.

55. Jeigu saugi trečioji valstybė, į kurią prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas Aprašo 54 punkte nurodyto sprendimo pagrindu, atsisako leisti prieglobsčio prašytojui atvykti į jos teritoriją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pasirenka vieną iš Aprašo 36.2–36.4 papunkčiuose nurodytų procedūrų.

56. Migracijos departamentui ar teismui priėmus sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą, nurodytą Aprašo 49 punkte, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Aprašu ir vykdydamas sprendimą dėl panaikinimo, iš naujo atlieka Aprašo 36–37 punktuose nurodytus veiksmus.

VI SKYRIUS

ES VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS IR PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO PERDAVIMAS ATSAKINGAI ES VALSTYBEI NAREI

PIRMASIS SKIRSNIS

ES VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATEIKTO PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS

57.Pasirinkus Aprašo 36.2 papunktyje nurodytą procedūrą ir nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsniu, atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje. Prireikus apklausos metu prieglobsčio prašytojui išaiškinama informacija, pateikta remiantis Aprašo 44 punktu. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

58.Nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas susisiekia su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl prieglobsčio prašytojo perėmimo savo žinion ar atsiėmimo. Šiam tikslui įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I ar III priede nurodytų prašymų formas ir persiunčia paklausimus ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokie prašymai registruojami MIGRIS.

Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, jeigu nustatyti pagrindai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–4 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 dalyje.

Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją, jeigu nustatyti kriterijai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktuose ir 20 straipsnio 5 dalyje.

59. Prašymai ir prašymų priedai parengiami vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies I skyriumi ir persiunčiami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 7 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų bei 21 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.

60. Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali išsiųsti ES valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją pateikimo, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 34 straipsniu. Šis prašymas įforminamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais V priede pateiktą formą.

61. Nustačius, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8 arba 16 straipsnį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas konsultuojasi ir keičiasi svarbia informacija su ES valstybės narės kompetentinga institucija, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais VII ir VIII prieduose pateiktomis formomis. Keitimasis informacija vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 11 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

62. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytą prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gali ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti skubiai pateikti atsakymą.

63. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytus prašymus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašo skubaus atsakymo.

64. Migracijos departamentui gavus ES valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, kuriame ši valstybė teigia atsisakanti perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali pakartotinai kreiptis į šią ES valstybės narės kompetentingą instituciją Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais per 3 savaites nuo atsakymo gavimo dienos.

65. ES valstybė narė laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu šios ES valstybės narės kompetentinga institucija:

65.1. sutinka perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion;

65.2. sutinka atsiimti prieglobsčio prašytoją;

65.3. nepateikia atsakymo į prašymą, nurodytą Aprašo 58 punkte, per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus.

66. Net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO PERDAVIMAS ES VALSTYBEI NAREI, ATSAKINGAI UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATEIKTO PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ

67. Jeigu pagal Aprašo 57–65 punktus nustatoma ES valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei.

68. Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, vyksta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriumi. Perdavimą organizuoja Migracijos departamentas, o vykdo VSAT.

69. Prieš prieglobsčio prašytojo perdavimą ES valstybei narei įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pateikia ES valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie prieglobsčio prašytoją ir jo perdavimo sąlygas, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais VI priede pateikta forma.

70. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 32 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka prieš prieglobsčio prašytojo perdavimą ES valstybei narei įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pateikia ES valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie prieglobsčio prašytojo sveikatos būklę, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais IX priede pateikta forma.

71. Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, turi įvykti per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojant nuo ES valstybės narės sutikimo perimti atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą arba atsiimti prieglobsčio prašytoją gavimo Migracijos departamente dienos arba nuo Migracijos departamento sprendimo, nurodyto Aprašo 74 punkte, įsigaliojimo dienos, jei tokio sprendimo vykdymas sustabdomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

72. Migracijos departamentas apie prieglobsčio prašytojo perdavimo termino pratęsimą informuoja ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kompetentingą instituciją prieš baigiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.

73. Išnykus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prieglobsčio prašytojo perdavimo pratęsimo pagrindams, bendradarbiavimas su ES valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kompetentinga institucija atnaujinamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 9 straipsnio 1a dalyje nustatyta tvarka.

74. VSAT, nustačiusi, kad prieglobsčio prašytojo neįmanoma perduoti ES valstybei narei per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nedelsdama apie tai raštu informuoja Migracijos departamentą.

75. Komisijos reglamento (EB) Nr.1560/2003 su visais pakeitimais 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Migracijos departamentas išduoda prieglobsčio prašytojui dokumentą, įformintą vadovaujantis Kelionės dokumento laissez-passer forma (Aprašo 5 priedas), kuris yra skirtas vienai kelionei į ES valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

76. Aprašo 57–75 punktuose nurodyta procedūra taip pat taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 24 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Nustatęs, kad kita ES valstybė narė gali būti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktus arba ir 20 straipsnio 5 dalį atsakinga už neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį, kuris Lietuvos Respublikoje nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais III priede nurodytą prašymo formą ir persiunčia paklausimą ES valstybės narės kompetentingai institucijai.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖ UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ

77. Lietuvos Respublika laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą:

77.1. nustačius, kad nėra pagrindo kreiptis į kitos ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi;

77.2. nusprendus nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį remiantis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje;

77.3. jeigu prašymas, nurodytas Aprašo 58 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus;

77.4. jeigu atsakymas į ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, nurodytą Aprašo 78 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus;

77.5. Lietuvos Respublikai pripažinus atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 79 punktą;

77.6. jeigu prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, neįvyko per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnyje nustatytus terminus.

78. Migracijos departamentui iš ES valstybės narės kompetentingos institucijos gavus prašymą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I ar III priede, Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja šį prašymą ir kartu pateiktus dokumentus. Toks prašymas registruojamas MIGRIS.

79. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsnius ir 17 straipsnio 2 dalį arba minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktus ir 20 straipsnio 5 dalį yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas parengia atsakymą Aprašo 78 punkte nurodytą prašymą pateikusiai ES valstybės narės kompetentingai institucijai, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą – atsakymą, kuriuo atsisakoma pripažinti Lietuvos Respublikos atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šiame punkte nurodytą atsakymą Aprašo 78 punkte nurodytą prašymą pateikusiai ES valstybės narės kompetentingai institucijai pasirašo įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas.

80. Atsakymą dėl atsakomybės už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Migracijos departamento valstybės tarnautojas privalo pateikti ES valstybės narės kompetentingai institucijai per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus.

Atsakymas rengiamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies II skyriuje nustatyta tvarka.

81. Atsakymas, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, netenka galios, jeigu užsieniečio perdavimas Lietuvos Respublikai neįvyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tvarka.

82. Migracijos departamentas bendradarbiauja su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl užsieniečio, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perdavimo. Užsieniečio perdavimas vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriaus nustatyta tvarka.

83. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 77.1–77.3 ar 77.6 papunktį, Migracijos departamentas per 1 darbo dieną nuo minėtuose papunkčiuose nurodytų aplinkybių nustatymo momento pasirenka Aprašo 37.1, 37.2 arba 37.4 papunktyje nurodytą procedūrą.

84. Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 77.2 papunktį, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio e punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama Lietuvos Respublikos atsakomybės už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsiradimo datą.

85. Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 77.4 ar 77.5 papunktį, Migracijos departamentas:

85.1. pasirenka Aprašo 37.1, 37.2 arba 37.4 papunktyje nurodytą procedūrą, jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis, kuris nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsnyje nustatyta tvarka, Aprašo nustatyta tvarka pateikia prašymą suteikti prieglobstį.

Jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis, kuris buvo informuotas apie teisę Aprašo nustatyta tvarka pateikti prašymą suteikti prieglobstį, raštu atsisako naudotis šia teise, tolesnės jo teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka;

85.2. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais priima sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas per 24 valandas nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento.

86. Jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis prieš tai nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Aprašo nustatyta tvarka pateikia tokį prašymą, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, teikdamas nacionalinei Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigai Aprašo 25.6 papunktyje nurodytą Eurodac duomenų kortelę, taip pat nurodo prieglobsčio prašytojo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, įvedusi Eurodac duomenis pagal Aprašo 28 punktą, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio b punktu, taip pat įveda prieglobsčio prašytojo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą.

87. Jeigu Lietuvos Respublikai perduoto užsieniečio Eurodac duomenys jau buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 30 punktą, Migracijos departamentas apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas užsieniečio Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio a punktu, atnaujina tokio užsieniečio Eurodac duomenis, nurodydama jo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą.

88. Jeigu dėl Lietuvos Respublikai perduoto užsieniečio pateikto prašymo suteikti prieglobstį buvo priimtas sprendimas, nurodytas Aprašo 47 punkte arba 105.1–105.4 papunkčiuose, tolesnės jo teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMAS IŠ ESMĖS IR PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS APIE PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJĄ IR PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ MOTYVUS SURINKIMAS

89. Duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

90. Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės, privalo bendradarbiauti su Migracijos departamentu, vertinant jo pateiktą informaciją. Ši pareiga inter alia apima:

90.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 3 dalyje ir 71 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas;

90.2. pareigą, gavus Migracijos departamento pranešimą apie planuojamą Aprašo 92.1 papunktyje nurodytą apklausą, pranešime nurodytu laiku atvykti į apklausą.

91. Jeigu po to, kai buvo priimtas Aprašo 47 punkte arba 105.2, 105.3 ar 105.4 papunkčiuose nurodytas sprendimas, kuris įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka apskųstas teismui, prieglobsčio prašytojas pateikia Migracijos departamentui papildomus rašytinius įrodymus ar kitus su jo prašymu suteikti prieglobstį susijusius dokumentus, Migracijos departamentas per 2 darbo dienas grąžina juos užsieniečiui, jį raštu informuodamas apie grąžinimo priežastis ir apie teisę teikti įrodymus skundą nagrinėjančiam teismui. Jeigu naujus rašytinius įrodymus ar kitus su jo prašymu suteikti prieglobstį susijusius dokumentus prieglobsčio prašytojas pateikia po to, kai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas per 2 darbo dienas grąžina juos užsieniečiui, jį raštu informuodamas apie grąžinimo priežastis ir apie teisę pateikti paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

92. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo:

92.1. atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;

92.2. patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją:

92.2.1. Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su visais pakeitimais 24 straipsnį nėra įvedusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi;

92.2.2. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar prieglobsčio prašytojas (vyresnis nei 14 metų) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ar bendrininkavimo darant tokį nusikaltimą;

92.2.3. Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje – ar nepaskelbta prieglobsčio prašytojo tarptautinė paieška;

92.3.kai nustatoma, kad paskelbta prieglobsčio prašytojo tarptautinė paieška, išsiųsti pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai apie užsieniečio pateiktą prašymą suteikti prieglobstį;

92.4.per MIGRIS išsiųsti paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, ar prieglobsčio prašytojo (vyresnio nei 12 metų) buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui;

92.5.per MIGRIS išsiųsti paklausimus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir VSAT, ar prieglobsčio prašytojo (vyresnio nei 14 metų) buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei;

92.6.jei būtina, išsiųsti paklausimus kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms;

92.7.jei būtina, išsiųsti paklausimus užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms, tarptautinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms, ar kitoms įstaigoms ir ekspertams, taip pat, prireikus ir esant galimybei, organizuoti ir atlikti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, apklausas;

92.8.surinkti reikiamą COI.

93. Valstybės saugumo departamentas išvadą dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jeigu Valstybės saugumo departamento pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas nekeliančiu grėsmės valstybės saugumui.

94. Policijos departamentas ir VSAT išvadas dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jeigu Policijos departamento ir VSAT pateiktose išvadose konstatuojama, kad nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas nekeliančiu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

95. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, Aprašo 105.4 papunktyje nurodytas sprendimas gali būti priimtas nesulaukus Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir VSAT išvadų dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba VSAT nepateikia išvados iki įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminų pabaigos, Aprašo 105.1–105.3 papunkčiuose nurodyti sprendimai priimami taikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

96. Jeigu teismas panaikina Aprašo 105.2–105.4 papunkčiuose nurodytą sprendimą ir įpareigoja Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, šiame skirsnyje nurodyti veiksmai pakartotinai atliekami tik tuo atveju, jeigu teismas konstatavo trūkumus Migracijos departamentui juos atliekant.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ MOTYVŲ VERTINIMAS

97. Surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į:

97.1. tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

97.2. prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis;

97.3. prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais;

97.4. tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai;

97.5. tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas galėtų naudotis kitos valstybės, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga.

98. Kai atliekant Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą Migracijos departamentui kyla abejonių dėl informacijos, gautos pagal Aprašo 92.4–92.6papunkčiuose nurodytus paklausimus, tinkamo įvertinimo, Migracijos departamentas kviečia suinteresuotų institucijų atstovus konsultuotis.

99. Atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar:

99.1. prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Šiame papunktyje nurodytas vertinimas atliekamas vadovaujamasi inter alia šiais principais:

99.1.1. persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas;

99.1.2. persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais;

99.1.3. rasė pirmiausia apima odos spalvą, kilmę ar priklausymą konkrečiai etninei grupei;

99.1.4. religija pirmiausia apima teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą formaliose pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali susilaikyti nuo šių religinių veiksmų;

99.1.5. tautybė neturi apsiriboti vien pilietybės turėjimu ar jos neturėjimu, o pirmiausia turi apimti priklausomybę grupei, apibrėžtai savo kultūrine, etnine ar kalbine tapatybe, bendra geografine ar politine kilme ar santykiu su kitos valstybės gyventojais;

99.1.6. socialine grupe laikoma tokia grupė, kurios nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti. Socialinė grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę;

99.1.7. atsižvelgiant į aplinkybes prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali slėpti savo seksualinę orientaciją arba susilaikyti reikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo. Veiksmai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtų laikomi nusikalstamais, negali būti suprantami kaip tam tikros seksualinės orientacijos sąlygojami veiksmai;

99.1.8. politiniai įsitikinimai pirmiausia apima įsitikinimų, pažiūrų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tuos įsitikinimus, pažiūras ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne;

99.1.9. vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas;

99.1.10. visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant.

Vertinant informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, turi būti nustatyta, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą yra vienintelis būdas, leidžiantis prieglobsčio prašytojui išvengti dalyvavimo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytuose veiksmuose. Jeigu prieglobsčio prašytojas nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, pabėgėlio statusas šiuo pagrindu jam paprastai nesuteikiamas, nebent prieglobsčio prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra arba naudojimasis šia procedūra savaime prilygtų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui ar ji būtų neproporcinga;

99.2. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t. y. valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali suteikti apsaugą, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje;

99.3. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva;

99.4. prieglobsčio prašytojas, kuris neatitinka kriterijų, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje, turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi 99.1 papunktyje nurodytu pagrįstos tikimybės principu bei inter alia šiais principais:

99.4.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų grėsmė sietina su konkretaus prieglobsčio prašytojo individualiomis savybėmis. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo tokių veiksmų, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi individualių savybių, dėl kurių gali patirti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria šių veiksmų vykdytojas;

99.4.2. vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog tokie veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų grėsmė prieglobsčio prašytojui laikoma įrodyta, kai jo kilmės valstybėje vykstantį tarptautinį ar vidaus ginkluotą konfliktą apibūdinantis beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog jei prieglobsčio prašytojas būtų grąžintas į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas turi būti pripažintas, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių, nereikalaujant, kad šis konfliktas galėtų būti kvalifikuotas kaip netarptautinio pobūdžio ginkluotas konfliktas, kaip tai suprantama pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o ginkluotų susidūrimų intensyvumas, konfliktuojančių ginkluotųjų pajėgų organizacijos lygis arba konflikto trukmė vertinami atskirai nuo tam tikroje prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės teritorijoje vyraujančio beatodairiško smurto laipsnio;

99.5. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti Aprašo 99.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, taip pat ar jis gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

100.Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, negali pasinaudoti Aprašo 99.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, ir negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių prieglobstis nesuteikiamas. Esant pagrįstų įtarimų, kad prieglobsčio prašytojui gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–4 punktų ir (arba) 3 dalies 1–3 punktų nuostatos, Migracijos departamentas nedelsdamas apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

TREČIASIS SKIRSNIS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS TERMINAI, NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS

101. Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja iš esmės laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimui suteikiama pirmenybė prieš kitus nagrinėjamus prašymus suteikti prieglobstį.

102. Migracijos departamento sprendimai nutraukti ir atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priimami vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsniu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, tolesnės prieglobsčio prašytojo teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

103. Migracijos departamentui priėmus sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo klausimas sprendžiamas iš naujo Aprašo IX skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

104. Patikrinęs turimus duomenis ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento sprendimu, buvo išsiųstas arba išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio d punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išsiuntimo ar išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPRENDIMO DĖL PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO (NESUTEIKIMO) PRIĖMIMAS

105. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nustatytą Aprašo VII skyriaus antrajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį ir vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 ir 88 straipsniais, priima vieną iš šių sprendimų:

105.1. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Toks leidimas nuolat gyventi išduodamas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų nuolat gyventi išdavimo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir nenustatoma priežasčių, išvardytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalyje. Šiame sprendime gali būti nenurodomi pabėgėlio statuso suteikimo motyvai. Tokiu atveju išsamūs pabėgėlio statuso suteikimo motyvai išdėstomi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengtoje išvadoje, kuri registruojama MIGRIS;

105.2. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Toks leidimas laikinai gyventi išduodamas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, tačiau jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir nenustatoma priežasčių, išvardytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 dalyje. Šiame sprendime išsamiai nurodomi pabėgėlio statuso nesuteikimo motyvai;

105.3. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu. Toks leidimas laikinai gyventi išduodamas Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, tačiau prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, kuris negrąžinamas į užsienio valstybę, prieglobsčio prašytojas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai;

105.4. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Jeigu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat tais atvejais, kai dėl prieglobsčio prašytojo nebuvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką arba jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka ir nėra galimybės iš karto jam grįžti į kilmės šalį, ar kitą trečiąją valstybę, kartu su sprendimu nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamas sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų arba nustatomos priežastys, nurodytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, ir prieglobsčio prašytojui netaikytinas Aprašo 105.3 papunktis. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai.

106. Kartu su Aprašo 105.1 ar 105.2 papunktyje nurodytu išspausdintu sprendimu prieglobsčio prašytojui pateikiama Migracijos departamento parengta informacija apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su dėl jo priimtu sprendimu. Ši informacija pateikiama prieglobsčio prašytojui raštu jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta.

107. Priėmęs Aprašo 105.1 ar 105.2 papunktyje nurodytą sprendimą, Migracijos departamentas apie tai nedelsdamas raštu informuoja Pabėgėlių priėmimo centrą. Pabėgėlių priėmimo centro prašymu Migracijos departamentas taip pat pateikia prieglobstį gavusio užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu surinktą informaciją, jeigu tai gali padėti pasirinkti veiksmingiausias tokio užsieniečio integravimosi į Lietuvos visuomenę priemones.

108. Apie Aprašo 105.4 papunktyje nurodyto sprendimo įsigaliojimą Migracijos departamentas nedelsdamas informuoja VSAT.

109. Priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kaip jie apibrėžti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 22 dalyje, kurių prašymai suteikti prieglobstį taip pat nagrinėjami iš esmės, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojo šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį. Užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo.

110. Užsienietis naudojasi jam suteiktu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje nuo Aprašo 105.1 ar 105.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos iki Aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo panaikinti prieglobstį įsigaliojimo dienos.

111. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, supažindinęs užsienietį su Aprašo 105.1, 105.2 ar 105.3 papunktyje nurodytu sprendimu, atlieka šiuos veiksmus, susijusius su leidimo gyventi užsieniečiui išdavimu:

111.1. sutikrina užsieniečio asmens duomenis, esančius MIGRIS, su asmens duomenimis, esančiais Aprašo 105.1, 105.2 ar 105.3 papunktyje nurodytame sprendime, pažymėjime bei užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, jeigu užsienietis jį turi;

111.2. paima užsieniečio biometrinius duomenis:

111.2.1. nuskaito užsieniečio veido atvaizdą;

111.2.2. nuskaito užsieniečio pirštų atspaudus. Nuskaitomi tik užsieniečio nuo 6 metų amžiaus aiškūs kairiojo ir dešiniojo smilių atspaudai. Jeigu kairysis arba dešinysis smilius sužalotas, jo nėra arba jo ISO/IES 19794–4 vertė yra nuo 0 iki 25, tai nuskaitomi aiškūs tos pačios rankos didžiojo ar bevardžio pirštų arba nykščio atspaudai, jeigu jų ISO/IES 19794–4 vertė aukštesnė. Jeigu visų vienos rankos pirštų atspaudų kokybė prasta pagal minėtą kokybės vertę, daromas aiškus piršto, kurio vertė didžiausia, atspaudas. Jeigu dėl užsieniečio fizinės negalios negalima nuskaityti jokių vienos rankos pirštų atspaudų, atspaudams nuskaityti pagal šioje pastraipoje nustatytą eiliškumą parenkami du kitos rankos pirštai. Jeigu dėl užsieniečio fizinės negalios negalima nuskaityti jokių užsieniečio pirštų atspaudų, leidimas gyventi išduodamas be jame elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų;

111.2.3. duoda užsieniečiui specialiu rašikliu pasirašyti parašui skirtoje vietoje, integruotoje biometrinių duomenų nuskaitymo įrangoje. Užsienietis, kuriam sukako 14 metų, privalo pats pasirašyti įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai užsienietis nesugeba pasirašyti dėl neveiksnumo ar fizinės negalios;

111.3. suformuoja užsakymą dėl leidimo gyventi išrašymo ir perduoda jį Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Užsakymas dėl leidimo gyventi formuojamas ir perduodamas, o leidimas gyventi išrašomas ir atsiimamas Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo, patvirtinto Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“, bei Leidimų nuolat gyventi išdavimo tvarkos aprašo arba Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

112. Migracijos departamentas informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą apie užsienietį, kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, pranešdamas jo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 18 straipsnio 1 dalimi, pažymi tokio užsieniečio Eurodac duomenis.

113. Patikrinęs turimus duomenis ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, dėl kurio priimtas Aprašo 105.4 papunktyje nurodytas sprendimas, buvo išsiųstas arba išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio d punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išsiuntimo ar išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.

114. Jeigu užsienietis, kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, kitoje ES valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su visais pakeitimais, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 105.1 ar 105.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo kreipiasi į šią ES valstybę narę su prašymu užsieniečiui išduotame ilgalaikio gyventojo leidime gyventi įrašyti pastabą „(data) tarptautinę apsaugą suteikė Lietuvos Respublika“. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, Migracijos departamentas išsiunčia šiame punkte nurodyto kreipimosi kopiją.

115. Migracijos departamentas, gavęs kitos ES valstybės narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos institucijos paklausimą, ar užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kuriame įrašyta pastaba „(data) tarptautinę apsaugą suteikė Lietuvos Respublika“, vis dar naudojasi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio paklausimo gavimo dienos patikrina ir elektroniniu paštu informuoja šios valstybės kompetentingą instituciją, ar užsienietis vis dar naudojasi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

VIII SKYRIUS

PRIEGLOBSČIO PANAIKINIMAS

116. Jeigu Migracijos departamento surinktos COI arba kitos Migracijos departamento gautos patikimos informacijos pagrindu nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas atlieka prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte nurodytu atveju Aprašo 118–120 ir 122 punktai netaikomi.

117. Prieglobsčio panaikinimo procedūra laikoma pradėta, kai užsieniečiui išsiunčiamas Aprašo 118 punkte nurodytas rašytinis pranešimas, išskyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte nurodytą atvejį, kai prieglobsčio panaikinimo procedūra pradedama Migracijos departamentui gavus užsieniečio raštišką pareiškimą, kuriuo jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Ši procedūra laikoma užbaigta, kai patvirtinama Aprašo 122 punkte nurodyta pažyma arba įsigalioja Aprašo 123 punkte nurodytas sprendimas.

118. Pradėjus prieglobsčio panaikinimo procedūrą, užsienietis nedelsiant rašytiniu pranešimu informuojamas apie priežastis, dėl kurių ši procedūra pradėta, ir apie galimybę per 14 darbo dienų, o kai prieglobsčio panaikinimo procedūra pradedama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – per 5 darbo dienas nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo jam dienos raštu arba žodžiu nurodyti Migracijos departamentui priežastis, dėl kurių neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti jam prieglobstį. Jei užsienietis nurodo priežastis žodžiu, pokalbiui taikomi Aprašo 6 punkto reikalavimai, kiek tai suderinama su užsieniečio teisine padėtimi.

119. Prieglobsčio panaikinimo procedūros tikslas – įvertinti, ar dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Vertinimą, ar užsienietis atitinka šiuos kriterijus, atlieka įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia Aprašo VII skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis.

120. Atliekant Aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą, vertinamos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, bet taip pat aplinkybės, kurios atsirado arba paaiškėjo po to, kai užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, jeigu jos susijusios su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais.

121. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, arba sąmoningai nutylėta informacija turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį.

122. Jeigu atlikus Aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą ir atsižvelgus į Aprašo 118 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktus paaiškinimus, nenustatoma priežasčių, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba nustatomos aplinkybės, nurodytos to paties straipsnio 7 dalyje, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia ir pasirašo motyvuotą pažymą dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos nepanaikinimo, kurią tvirtina Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie užsieniečio asmens bylos.

123. Jeigu atlikus Aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą ir atsižvelgus į Aprašo 118 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktus paaiškinimus, nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą ir užregistruoją jį MIGRIS.

124. Aprašo 122 ar 123 punkte nurodyti veiksmai atliekami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 118 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktų paaiškinimų gavimo dienos, o jeigu užsienietis nepateikia paaiškinimų per Aprašo 118 punkte nustatytą 14 dienų terminą – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 118 punkte nurodyto rašytinio pranešimo išsiuntimo užsieniečiui dienos. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte nurodytu atveju Aprašo 123 punkte nurodytas sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai Migracijos departamente gautas užsieniečio raštiškas pareiškimas, kuriuo jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Šio punkto nuostatos netaikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais.

125. Užsienietį su Aprašo 123 punkte nurodytu sprendimu ir jo apskundimo tvarka supažindina Migracijos departamentas.

126. Įsigaliojus Aprašo 123 punkte nurodytam sprendimui, tolesnės užsieniečio teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

127. Migracijos departamentas informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą apie užsienietį, kuriam panaikintas prieglobstis, pranešdamas jo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 18 straipsnio 3 dalimi, pašalina tokio užsieniečio Eurodac duomenų žymes arba šiuos duomenis atblokuoja.

IX SKYRIUS

KITOS PROCEDŪROS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO APGYVENDINIMAS

128. Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (toliau – sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo), išskyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse ir 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir atvejus. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo taip pat nepriimamas, jeigu prieglobsčio prašytojas teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Išnykus priežastims, dėl kurių sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo negalėjo būti priimtas, Migracijos departamentas nedelsdamas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo. Toks sprendimas taip pat priimamas, jeigu teismas netenkina įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 9 dalyje nurodyto VSAT kreipimosi dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo.

129. Jeigu atlikus Aprašo 36.4 papunktyje nurodytų aplinkybių tyrimą nustatoma, kad gali būti pagrindas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas nedelsdamas apie tai raštu informuoja VSAT, nurodydamas konkrečias aplinkybes, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.

130. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, nurodo gyvenamosios vietos duomenis ir pateikia gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Tokiais atvejais MIGRIS įrašomas prieglobsčio prašytojo pasirinktos gyvenamosios vietos, kurioje jam leidžiama apsigyventi, tikslus adresas.

131. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgus į svarbiausius nepilnamečio interesus. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta turi būti keičiama kuo rečiau. Jei įmanoma, broliai ir seserys neturi būti išskiriami.

132. Jeigu prieglobsčio prašytojas Migracijos departamento sprendimu apgyvendinamas VSAT arba kitoje apgyvendinimo vietoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jo nuvykimą į apgyvendinimo vietą organizuoja, o prireikus skiria prieglobsčio prašytojui palydą, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo nuvežimas į Pabėgėlių priėmimo centrą vykdomas Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

133. Jeigu prieglobsčio prašytojas Migracijos departamento sprendimu apgyvendinamas VSAT, jis informuojamas apie pareigą atvykti į apgyvendinimo vietą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo supažindinimo su šiuo sprendimu.

134. Prieglobsčio prašytojas, atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, kurioje jis apgyvendintas, privalo pateikti Pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, kuri patvirtina prieglobsčio prašytojo teisę apsigyventi šioje institucijoje ar įstaigoje.

135. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo netenka galios, jeigu:

135.1. prieglobsčio prašytojas teismo sprendimu yra sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė;

135.2. Migracijos departamentas priima naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, kuriuo prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas kitoje apgyvendinimo vietoje arba jam leidžiama apsigyventi kitoje gyvenamojoje vietoje;

135.3. įsigalioja Migracijos departamento sprendimas nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą arba Aprašo 105.1–105.4 papunkčiuose nurodytas sprendimas.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIO REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS

136. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), išskyrus atvejus, kai galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį priimamas ir įvykdomas iki įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

137. Prieglobsčio prašytojo asmens duomenys pažymėjime įrašomi pagal jo pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba, jeigu jis neturi jokių dokumentų, pagal duomenis apie prieglobsčio prašytoją, gautus atliekant Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus.

138. Jeigu pažymėjimas išduodamas prieglobsčio prašytojui iki 14 metų, taip pat jeigu prieglobsčio prašytojas dėl neveiksnumo ar fizinės negalios nesugeba pasirašyti, prieglobsčio prašytojo parašo pavyzdžiui skirtoje vietoje braukiamas brūkšnys.

139. Migracijos departamentas pakeičia pažymėjimą, jeigu prieglobsčio prašytojas turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir:

139.1. pažymėjimas tapo netinkamas naudoti;

139.2. pažymėjimas prarastas;

139.3. pasibaigė pažymėjimo galiojimo laikas;

139.4. įgijo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę (toliau – teisė dirbti) ir pateikė prašymą nurodyti šią teisę pažymėjime.

140. Prieglobsčio prašytojas arba valstybės institucija ar įstaiga, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, prašymą pakeisti pažymėjimą ir, jeigu prieglobsčio prašytojas įgijo teisę dirbti ir nori pasinaudoti šia teise – prašymą nurodyti pažymėjime šią teisę, pateikia Migracijos departamentui raštu arba per MIGRIS.

141. Jeigu prieglobsčio prašytojas arba valstybės institucija ar įstaiga, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, pateikė prašymą nurodyti teisę dirbti pažymėjime, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas patikrina, ar šis prieglobsčio prašytojas tokią teisę įgijo. Jeigu nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas įgijo teisę dirbti, pažymėjimo antrojoje pusėje papildomai įrašoma „Šis pažymėjimas patvirtina prieglobsčio prašytojo teisę dirbti“.

142. Duomenis apie pažymėjimo išdavimą (keitimą) registruojami MIGRIS.

143. Išrašytas pažymėjimas nedelsiant, o pažymėjimo išdavimo atveju – ne vėliau kaip per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, įteikiamas prieglobsčio prašytojui arba perduodamas pažymėjimą institucijai ar įstaigai, kurios žinioje yra prieglobsčio prašytojas. Jeigu pažymėjimas perduodamas institucijai ar įstaigai, kurios žinioje yra prieglobsčio prašytojas, tokia institucija ar įstaiga nedelsdama įteikia pažymėjimą prieglobsčio prašytojui.

144. Pažymėjimas negalioja, jeigu jis yra mirusio prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuris nebeturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pakeitus pažymėjimą, pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui arba prieglobsčio prašytojui jį praradus. Tokie pažymėjimai, išskyrus prarastus pažymėjimus, grąžinami Migracijos departamentui, kuris sunaikina negaliojančius pažymėjimus, surašo sunaikinimo aktą ir įregistruoja duomenis apie pažymėjimų sunaikinimą Užsieniečių registre (toliau – UR).

145. Pažymėjimų blankai yra griežtos atskaitomybės. Jie yra gaminami, saugomi, apskaitomi ir naudojami laikantis šios rūšies dokumentams nustatytos tvarkos.

TREČIASIS SKIRSNIS

AMŽIAUS NUSTATYMO TYRIMAS, DEZOKSIRIBONUKLEINO RŪGŠTIES TESTAS IR MEDICININĖ APŽIŪRA

146. Esant pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus arba jo turimo giminystės ryšio, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 122 ir 123 straipsniais, gali pasiūlyti prieglobsčio prašytojui atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir (arba) įpareigoti jį atlikti dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testą (toliau – DNR testas).

147. Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 123 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Jeigu, atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, abejonės dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus išlieka, toks prieglobsčio prašytojas laikomas nepilnamečiu. Prieglobsčio prašytojo atsisakymas atlikti amžiaus nustatymo tyrimą netrukdo Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio jam suteikimo (nesuteikimo).

148. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti prieglobsčio prašytojo amžiaus nustatymo tyrimą, VSAT, jeigu prieglobsčio prašytojas apgyvendintas VSAT arba sulaikytas, paveda kreiptis į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią radiologinę diagnostinę įrangą rentgenodiagnostiniams tyrimams atlikti, dėl prieglobsčio prašytojo rentgenodiagnostinio tyrimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamos prieglobsčio prašytojo priekinės abiejų plaštakų ir riešų bei priekinės krūtinės, apimančios dešinį (arba kairį) petį ir raktikaulio krūtinkaulinį galą (pageidautina, kad rentgeno nuotraukoje būtų matomi abiejų raktikaulių krūtinkauliniai galai) rentgenogramos, kurias VSAT paštu persiunčia arba nuveža Migracijos departamentui. Prieglobsčio prašytojo, kuris nėra apgyvendintas arba sulaikytas VSAT, rentgenodiagnostinio tyrimo atlikimą organizuoja Migracijos departamentas. Už rentgenodiagnostinį tyrimą sumoka institucija, kuri kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl šio tyrimo atlikimo.

149. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo rentgenogramas, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją ir perduoda šio prieglobsčio prašytojo rentgenogramas amžiaus nustatymo tyrimui atlikti ir išvadai dėl pilnametystės ar nepilnametystės pateikti.

150. DNR testas atliekamas gavus prieglobsčio prašytojo ir asmens, su kuriuo jį sieja giminystės ryšiai, sutikimą. Prieš duodant sutikimą jie informuojami apie šio tyrimo tikslą ir teisines pasekmes.

151. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti DNR testą, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (toliau – Serologijos ir DNR laboratorija) DNR testui atlikti ir išvadai dėl šeimos ryšių pateikti. VSAT, jeigu prieglobsčio prašytojas joje apgyvendintas arba sulaikytas, Migracijos departamento pavedimu organizuoja prieglobsčio prašytojo ir asmens, su kuriuo jį sieja giminystės ryšiai, jeigu toks asmuo apgyvendintas arba sulaikytas VSAT, nuvykimą į Serologijos ir DNR laboratoriją. Prireikus VSAT nuveža prieglobsčio prašytoją į Serologijos ir DNR laboratoriją ir (arba) skiria jam palydą. Prieglobsčio prašytojo ir (arba) asmens, su kuriuo prieglobsčio prašytoją sieja giminystės ryšiai, kurie nėra apgyvendinti arba sulaikyti VSAT, nuvykimą į Serologijos ir DNR laboratoriją organizuoja Migracijos departamentas.

152. Esant pagrindui manyti, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis apie tai, kad praeityje jis buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82¹ straipsnio 1 dalimi, pasiūlo prieglobsčio prašytojui atlikti medicininę apžiūrą.

153. Medicininė apžiūra atliekama laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

154. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti prieglobsčio prašytojo medicininę apžiūrą, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį, aptarnaujantį teritoriją, kurioje prieglobsčio prašytojas gyvena, yra apgyvendintas arba sulaikytas, asmens teismo medicininei apžiūrai atlikti ir išvadai dėl sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko pateikti. VSAT, jeigu prieglobsčio prašytojas joje apgyvendintas arba sulaikytas, Migracijos departamento pavedimu organizuoja prieglobsčio prašytojo nuvykimą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį. Prireikus VSAT nuveža prieglobsčio prašytoją į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį ir (arba) skiria jam palydą. Prieglobsčio prašytojo, kuris nėra apgyvendintas arba sulaikytas VSAT, nuvykimą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį organizuoja Migracijos departamentas.

155. Amžiaus nustatymo tyrimo, DNR testo ir asmens teismo medicininės apžiūros atlikimo išlaidas sumoka Migracijos departamentas.

156. Gavęs išvadas dėl pilnametystės ar nepilnametystės, šeimos ryšių ir (arba) sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali iš naujo įvertinti specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir, nustatęs tokių garantijų poreikį, pažymėti jas asmens bylos kortelėje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LEIDIMO LAIKINAI GYVENTI PAKEITIMAS UŽSIENIEČIUI, KURIAM SUTEIKTA PAPILDOMA APSAUGA

157. Užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

158. Užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėja Migracijos departamentas Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

159. Užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas turi išnagrinėti per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą terminą. Prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu skubos tvarka nenagrinėjami.

160. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitus jo asmens byloje esančius dokumentus, Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka priima vieną iš šių sprendimų:

160.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui pakeisti užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, leidimą laikinai gyventi, jeigu toks užsienietis tebeatitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu;

160.2. atsisakyti pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu toks užsienietis nebeatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

161. Jeigu nagrinėjant užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatoma, kad jam gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka pradeda prieglobsčio panaikinimo procedūrą.

162. Tai, kad pagal Aprašo 161 punktą buvo pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra, netrukdo Migracijos departamentui priimti Aprašo 160.1 papunktyje nurodytą sprendimą, išskyrus atvejus, kai Migracijos departamentas Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti papildomą apsaugą, kuris įsigalioja nepasibaigus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam terminui.

PENKTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ PERKĖLIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ

163. Užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją Migracijos departamentas vykdo vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87¹ straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pagal kompetenciją bendradarbiaudamas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir įstaigomis, kurioms pavesta įgyvendinti tokį sprendimą.

164. Perkeliant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją, bendradarbiavimas su perduodančiosios valstybės atsakingomis institucijomis, ES institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, jų informavimas apie Aprašo nustatyta tvarka priimtus Migracijos departamento sprendimus ir perkeliamų užsieniečių kelionės iš perduodančiosios valstybės į Lietuvos Respubliką organizavimas vykdomas vadovaujantis sudarytais susitarimais dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) ES teisės aktais.

165. Migracijos departamentui iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos gavus perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktų užsieniečių asmens duomenis bei kitą su jais susijusią informaciją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:

165.1. sukuria perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio asmens bylą MIGRIS. Kiekvienam užsieniečiui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira asmens byla;

165.2. patikrina duomenis apie užsienietį UR – ar perkeltas į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba grąžinimo į užsienio valstybę;

165.3. patikrina duomenis apie užsienietį Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį nėra pateikusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi;

165.4. per MIGRIS išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui paklausimą, ar užsieniečio (vyresnio nei 12 metų) atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kartu su šiame papunktyje nurodytu paklausimu atitinkamoje duomenų laikmenoje siunčiama visos iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos gautos informacijos skaitmeninė kopija;

165.5. per MIGRIS išsiunčia Policijos departamentui ir VSAT paklausimą, ar užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei;

165.6. prireikus ir esant galimybei atlieka užsieniečio apklausą, kurios tikslas – nustatyti, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių nesuteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Apklausa atliekama perduodančiosios valstybės teritorijoje arba naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Apklausoje taip pat gali dalyvauti ir teikti papildomus klausimus kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai. Siekiant atlikti šiame papunktyje nurodytus veiksmus, Migracijos departamento bei kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti komandiruojami į perduodančiąją valstybę. Šiame papunktyje nurodyta užsieniečio apklausa gali būti atliekama bet kuriuo momentu iki užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką;

165.7. jeigu tai būtina siekiant nustatyti, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių nesuteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir priimti Aprašo 158 punkte nurodytą sprendimą, surenka informaciją apie užsieniečio kilmės valstybę ir (arba) teikia paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms, išskyrus užsieniečio kilmės valstybės institucijas.

166. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir VSAT atsakymus į Aprašo 165.4 ir 165.5 papunkčiuose nurodytus paklausimus Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu per 10 darbo dienų nuo šių paklausimų gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba VSAT negali pateikti atsakymų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos.

167. Migracijos departamentas, atlikęs Aprašo 165 punkte nurodytus veiksmus, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir VSAT atsakymus į Aprašo 165.4 ir 165.5 papunkčiuose nurodytus paklausimus ir įvertinęs visą surinktą informaciją, priima vieną iš šių sprendimų:

167.1. perkelti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir prireikus išduoti jam kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką (Aprašo 6 priedas);

167.2. atsisakyti perkelti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją.

168. Jeigu Aprašo 165.6 papunktyje nurodyta užsieniečio apklausa atliekama po to, kai Migracijos departamentas priėmė Aprašo 167.1 papunktyje nurodytą sprendimą, ir šios apklausos metu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos priežastys, dėl kurių nesuteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas Aprašo 167 punkte nustatyta tvarka priima Aprašo 167.2 papunktyje nurodytą sprendimą, o prieš tai dėl šio užsieniečio priimtas Aprašo 165.1 papunktyje nurodytas sprendimas netenka galios.

169. Jeigu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba yra suteikusi perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui pabėgėlio statusą ir Migracijos departamentas, remdamasis užsieniečio asmens byloje surinktais duomenimis, Aprašo VII skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka įvertina tokio statuso suteikimo motyvus ir nustato, kad užsienietis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas priima sprendimą pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

170. Aprašo 165 punkte nurodyti veiksmai atliekami ir Aprašo 167 punkte nurodytas sprendimas priimamas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio asmens duomenų gavimo iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos. Apie Aprašo 167.1 ar 167.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimą Migracijos departamentas nedelsdamas informuoja duomenis atsiuntusią perduodančiosios valstybės atsakingą instituciją, ES instituciją ar tarptautinę organizaciją.

171. Gavęs iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos informaciją apie perkeliamų užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką datą ir laiką, Migracijos departamentas apie tai informuoja VSAT ir prireikus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

172. Perkeliamam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, įgaliotas VSAT pareigūnas atlieka Aprašo 22 punkte nurodytus veiksmus. Jeigu Aprašo 165.6 papunktyje nustatyta tvarka buvo atlikta užsieniečio apklausa, tai Aprašo 25.5.3 papunktyje nurodyta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa neatliekama.

173. Įgaliotam VSAT pareigūnui atlikus Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto termino Migracijos departamentas:

173.1. pasirenka Aprašo 37.3 arba 37.4 papunktyje nurodytą procedūrą, vadovaudamasis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Tokiu atveju perkelto užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Aprašo nustatyta tvarka;

173.2. priima Aprašo 105.1 papunktyje nurodytą sprendimą, vadovaudamasis Aprašo VII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Toks sprendimas priimamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais arba jeigu Migracijos departamentas buvo priėmęs Aprašo 169 punkte nurodytą sprendimą pripažinti pabėgėlio statusą, kurį užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

174. Aprašo 173.1 ir 173.2 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo užsieniečiai laukia VSAT struktūriniame padalinyje, kuriame buvo atlikti Aprašo 22 punkte nurodyti veiksmai.

175. Migracijos departamentui priėmus Aprašo 173.1 ar 173.2 papunktyje nurodytą sprendimą, tolesnė perkelto užsieniečio teisinė padėtis, jo teisės, pareigos, asmens bylos ir kitų dokumentų įforminimo ir saugojimo tvarka nustatomi Aprašo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

176. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra (toliau – panaikinamas prieglobstis), arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą gali savo lėšomis sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su kitu teisinių paslaugų teikėju. Tokiu atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama.

177. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir turinys, jos teikimo bei apmokėjimo tvarka ir sąlygos, reikalavimai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjams bei šalių teisės ir pareigos nustatomos Aprašo 176 punkte nurodytoje teisinių paslaugų teikimo sutartyje.

178. Valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojui ar užsieniečiui, kuriam panaikinamas prieglobstis, teikiama laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.

179. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą:

179.1. dalyvauti nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 25.5.3 papunktyje, 57 punkte arba 92.1 papunktyje;

179.2. dalyvauti prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje, nurodytoje Aprašo 25.5.3 papunktyje, kai Migracijos departamentas gauna prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos pranešimą apie įgalioto atstovo dalyvavimo apklausoje būtinumą;

179.3. dalyvauti prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 47, 57punktuose arba 92.1 papunktyje, kai prieglobsčio prašytojas to pageidauja;

179.4. atstovauti užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, interesams Aprašo 118 punkte nurodyto pokalbio metu, kai užsienietis arba jo atstovas pagal įstatymą to pageidauja;

179.5. parengti ir pateikti teismui ar Migracijos departamentui procesinius dokumentus, kai Migracijos departamentas gauna prieglobsčio prašytojo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į teismą įgyvendinant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 1 dalyje, 118 straipsnio 1 dalyje, 136 straipsnyje ir 140 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises;

179.6. atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams Migracijos departamente ar teisme, kai Migracijos departamentas paskiria posėdį ar gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį;

179.7. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat atstovauti užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, interesams teisme, kai Migracijos departamentas gauna užsieniečio arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatytą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 5 dalyje;

179.8. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus arba atstovauti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, interesams teisme, kai gaunamas teismo įpareigojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus.

180. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 papunkčiuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.6 papunktyje, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui, o skundą nagrinėjant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ IX¹ skyriuje nustatyta tvarka – Migracijos departamentui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant.

181. Prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytą Aprašo 179.5 ir 179.7 papunkčiuose, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą raštu pateikia Migracijos departamentui. Prašyme turi būti nurodoma, kokias konkrečiai teisines paslaugas prašoma suteikti, asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data), vieta, kurioje asmuo gyvena, o, kai asmuo gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, – ir elektroninis paštas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

182. Migracijos departamentas, gavęs prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytą Aprašo 179.5 ir 179.7 papunkčiuose, teismo pranešimą, nurodytą Aprašo 179.6 papunktyje arba teismo įpareigojimą, nurodytą Aprašo 179.8 papunktyje, arba išsiuntęs pranešimą prieglobsčio prašytojui apie paskirtą žodinį posėdį Migracijos departamente, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas elektroniniu paštu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjui išsiunčia pavedimą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o šio pavedimo kopiją ar informaciją apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pateikia per MIGRIS arba elektroniniu paštu valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, kuri ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pavedimo kopijos ar informacijos apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą gavimo informuoja prieglobsčio prašytoją apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavimo dienos informuoja prašyme suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodytu elektroniniu paštu.

Jeigu tai įmanoma ir prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, to pageidauja, užtikrinama, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis įgaliotas atstovas būtų tos pačios lyties kaip prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad toks pageidavimas pateikiamas dėl priežasčių, nesusijusių su tuo, kad asmeniui kyla sunkumų išsamiai paaiškinti visas jo bylai reikšmingas aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-141, 2022-02-25, paskelbta TAR 2022-02-25, i. k. 2022-03731

183. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatitinka Apraše nustatytų sąlygų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti arba prašoma teikti tokias teisines paslaugas, kurių teikimo nenumato teisinių paslaugų teikimo sutartis, Migracijos departamentas atsisako tenkinti tokį prašymą, apie tai prieglobsčio prašytoją ar užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, informuodamas raštu ir nurodydamas atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.

184. Aprašo 182 punkte nurodytame pavedime Migracijos departamentas nurodo asmens, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, duomenis bei, jei įmanoma, – teisinių paslaugų teikimo vietą ir laiką.

185. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas organizuojamas ir vykdomas remiantis šiais principais:

185.1. lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos;

185.2. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo;

185.3. draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialinėmis bei procesinėmis teisėmis.

186. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas, kuriam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, turėjo lėšų apmokėti už teisines paslaugas, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė žymiai pagerėjo ar jis, vykdydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą pareigą deklaruoti turimas ir gaunamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, prieglobsčio prašytojas privalo padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas, susijusias su Aprašo nustatyta tvarka valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui suteikusio teisinių paslaugų teikėjo paslaugų apmokėjimu. Tokiu atveju Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojui pateikia rašytinį nurodymą padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas, kuriame nurodo teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos prieglobsčio prašytojui, jų kainą ir (ar) bendrą mokėtiną sumą, apskaičiuotą pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjo pateiktas ir Migracijos departamento apmokėtas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, Migracijos departamento atsiskaitomąją banko sąskaitą ir kitus rekvizitus, reikalingus mokėjimui atlikti, taip pat prireikus kitą informaciją. Prieglobsčio prašytojas įpareigojamas padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas ir pateikti Migracijos departamentui šių išlaidų padengimą patvirtinančius dokumentus per 5 darbo dienas nuo rašytinio nurodymo padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas gavimo. Prieglobsčio prašytojui neįvykdžius Migracijos departamento nurodymo padengti išlaidas, mokėtina suma išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VERTIMO ŽODŽIU PASLAUGŲ TEIKIMO PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJAMS ORGANIZAVIMAS

187. Migracijos departamentas organizuoja ir koordinuoja vertimo žodžiu paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams. Vertimo žodžiu paslaugas prieglobsčio prašytojams teikia vertimo paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs vertimo paslaugų teikimo sutartį. Sutartyje numatytos paslaugos gali neapsiriboti šiame skirsnyje numatytomis vertimo žodžiu paslaugomis, teikiamomis prieglobsčio prašytojams. Prieglobsčio prašytojas arba jo atstovas pagal įstatymą gali savo lėšomis naudotis kito vertimo paslaugų teikėjo vertimo žodžiu arba raštu paslaugomis.

188. Vertimo paslaugų apimtis ir turinys, jos teikimo bei apmokėjimo tvarka ir sąlygos, reikalavimai vertimo paslaugų teikėjams bei šalių teisės ir pareigos nustatomos Aprašo 187 punkte nurodytoje vertimo paslaugų teikimo sutartyje. Prieš teikiant vertimo paslaugas visi vertimo paslaugas teikiantys asmenys privalo pasirašyti konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją, kurios formą nustato Migracijos departamento direktorius.

189. Vertimo žodžiu paslaugos (toliau – vertimo paslaugos) prieglobsčio prašytojui teikiamos laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.

190. Vertimo paslaugų teikėjas teikia prieglobsčio prašytojui vertimo paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą:

190.1. dalyvauti prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 25.5.3 papunktyje, 47, 57punktuose, 92.1 ar 165.6 papunktyje, arba Aprašo 118 punkte nurodytame pokalbyje su užsieniečiu, kuriam panaikinamas prieglobstis, jeigu prašymą suteikti prieglobstį priėmusiai institucijai arba Migracijos departamentui Apraše nustatytoms funkcijoms atlikti būtinas vertėjo dalyvavimas;

190.2. dalyvauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjo susitikime su prieglobsčio prašytoju, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teisinių paslaugų teikimo sutarties nustatyta tvarka pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl vertėjo dalyvavimo užtikrinimo;

190.3. dalyvauti supažindinant prieglobsčio prašytoją arba užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, su Migracijos departamento Aprašo nustatyta tvarka priimtu sprendimu, jeigu supažindinant jį su tokiu sprendimu būtinas vertėjo dalyvavimas.

191. Aprašo 190.1–190.3 papunkčiuose nurodytas vertimo paslaugas pavedama teikti be atskiro prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, prašymo.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS TEIKIMAS PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJAMS

192. Be Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos, Migracijos departamentas neatlygintinai teikia prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams:

192.1. informaciją apie prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus;

192.2. informaciją apie Migracijos departamento Aprašo nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, taip pat apie šių sprendimų priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus;

192.3. informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką;

192.4. informaciją apie Lietuvos Respublikoje nustatytas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas;

192.5. informaciją apie pagalbą prieglobsčio prašytojams teikiančias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, įskaitant tokių organizacijų kontaktinius duomenis;

192.6. kitą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu.

193. Aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama atsižvelgus į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, t. y. tokia informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtys turi leisti prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti.

194. Aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama prieglobsčio prašytojo prašymu. Informacija pateikiama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas raštu, Migracijos departamento atsakymas taip pat įforminamas raštu. Atsakymas į žodžiu pateiktą prašymą paprastai pateikiamas žodžiu.

195. Perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktiems užsieniečiams Migracijos departamentas pateikia bendro pobūdžio informaciją apie Lietuvos Respubliką, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras bei Lietuvos valstybės teikiamą paramą integracijai.

196. Prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, dėl kurio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, raštišku prašymu Migracijos departamentas išduoda pažymas apie MIGRIS sudarytoje prieglobsčio prašytojo byloje surinktą informaciją ir (arba) Migracijos departamento dėl prieglobsčio prašytojo priimtus sprendimus, įskaitant duomenis apie prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimą (nesuteikimą), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento iš kitų šaltinių gautus duomenis apie prieglobsčio prašytoją, išskyrus kitų institucijų įstatymų nustatyta tvarka įslaptintus duomenis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

VARDO IR (ARBA) PAVARDĖS PAKEITIMAS LEIDIME GYVENTI

197. Užsienietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnyje, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi bei kuris neturi Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose sudaryto civilinės būklės akto įrašo, turi teisę kreiptis dėl jo vardo ir (arba) pavardės pakeitimo leidime gyventi (toliau – vardo, pavardės keitimas) šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

198. Vardą ir (arba) pavardę pakeisti leidžiama užsieniečiui, kuriam sukakę 18 metų amžiaus, išskyrus Aprašo 202 punkte nurodytus atvejus.

199. Vardą ir (arbą) pavardę pakeisti leidžiama, jeigu pasirinktas vardas ir (arba) pavardė atitinka užsieniečio lytį, neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

200. Pavardę pakeisti leidžiama, kai užsienietis:

200.1. turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti, įskaitant, be kita ko, nepatogumus, susijusius su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo motyvais arba su kitais persekiojimo ar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojų veiksmais, sukeliančiais arba galinčiais sukelti jam turtinę arba neturtinę žalą;

200.2. nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę;

200.3. nori turėti pavardę, sudarytą iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų pavardžių;

200.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (rūpintojo) pavardę;

200.5. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę;

200.6. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę;

200.7. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;

200.8. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties;

200.9. dalyvauja liudytojų apsaugos programoje;

200.10. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje;

200.11. nori susitrumpinti pavardę, jeigu jo turima pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą.

201. Aprašo 200.1 papunktyje nustatytu pagrindu pavardę leidžiama pakeisti tik į tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.

202. Nepilnamečio užsieniečio, atitinkančio Aprašo 197 punkte nustatytas sąlygas, vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka jo interesų. Pasirinktas nepilnamečio užsieniečio vardas turi atitikti jo lytį, neprieštarauti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, geriausiems vaiko interesams ir gerai moralei. Nepilnamečio užsieniečio pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę.

203. Norint pakeisti vardą ir (arba) pavardę, Migracijos departamentui privaloma pateikti:

203.1. laisvos formos motyvuotą prašymą pakeisti vardą ir (arba) pavardę;

203.2. galiojantį leidimą gyventi;

203.3. dokumentus, įrodančius, kad konkretus užsieniečio protėvis turėjo jo pageidaujamą įgyti pavardę, jeigu šių duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 200.2 papunktyje nustatytu pagrindu;

203.4. dokumentus, pagrindžiančius, kad konkretus asmuo yra užsieniečio patėvis (pamotė), buvo globėjas (buvo ar yra rūpintojas), taip pat patėvio (pamotės) ar buvusio globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 200.4 papunktyje nustatytu pagrindu;

203.5. dokumentus, pagrindžiančius, kad užsieniečio pavardė pakeista užsienio valstybėje, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 200.10 papunktyje nustatytu pagrindu;

203.6. kitus dokumentus, pagrindžiančius prašymą pakeisti pavardę pasirinktu pagrindu, jei tokių yra;

203.7. nepilnamečio užsieniečio, kuriam sukakę 10 metų, rašytinį sutikimą, kai prašoma pakeisti jo vardą ir (arba) pavardę;

203.8. kito iš nepilnamečio užsieniečio turimų tėvų, jeigu jam teismo sprendimu nėra laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia, rašytinį sutikimą, kai prašoma pakeisti tokio nepilnamečio užsieniečio vardą ir (arba) pavardę vieno iš tėvų prašymu.

204. Aprašo 203 punkte nurodytus dokumentus užsienietis Migracijos departamentui pateikia asmeniškai arba per atstovą pagal pavedimą arba pagal įstatymą. Jeigu dokumentai pateikiami per atstovą, kartu pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

205. Aprašo 203 punkte nurodyti užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jeigu pavardė keičiama Aprašo 200.10 papunktyje nustatytu pagrindu, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu pavardė keičiama, papildoma ar ištaisoma kitais Aprašo 200 punkte nustatytais pagrindais, užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) nereikalaujama.

206. Jeigu pateikiamos 203 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos išduotų dokumentų kopijos, jos turi būti patvirtintos notaro parašu ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu. Jeigu pavardė keičiama Aprašo 200.10 papunktyje nustatytu pagrindu ir pateikiamos užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jų tikrumas turi būti patvirtintas notaro arba paliudytas konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu.

207. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą pakeisti vardą ir (arba) pavardę išnagrinėja ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Aprašo 203 punkte nurodytų dokumentų pateikimo Migracijos departamentui dienos. Prireikus užsieniečio arba jo atstovo gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus arba paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas, taip pat iš kitų informacijos šaltinių gali būti surenkami papildomi duomenys, reikalingi sprendimui dėl šio prašymo priimti. Prašymas nagrinėjamas individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant, be kita ko, į užsieniečio individualią padėtį, jo asmenines aplinkybes bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo motyvus.

208. Išnagrinėjęs užsieniečio prašymą pakeisti vardą ir (arba) pavardę bei įvertinęs kartu pateiktus dokumentus ir papildomai surinktus duomenis, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų:

208.1. pakeisti užsieniečio vardą ir (arba) pavardę;

208.2. atsisakyti pakeisti užsieniečio vardą ir (arba) pavardę.

209. Priėmus Aprašo 208.1 papunktyje nurodytą sprendimą, UR įrašyti užsieniečio asmens duomenys, kurie buvo pakeisti, nedelsiant ištaisomi Užsieniečio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

210. Apie Aprašo 208 punkte nurodyto sprendimo priėmimą ir UR įrašytų asmens duomenų ištaisymą Migracijos departamentas nedelsdamas raštu informuoja užsienietį arba jo atstovą. Prie pranešimo pridedama Aprašo 208 punkte nurodyto sprendimo kopija.

211. Gavęs Migracijos departamento pranešimą apie Aprašo 208.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimą ir UR įrašytų asmens duomenų ištaisymą, užsienietis, priklausomai nuo turimo leidimo gyventi rūšies, Leidimų nuolat gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Informacija apie pareigą kreiptis su prašymu pakeisti leidimą gyventi arba jį įforminti naujai bei dokumentus, kuriuos reikia pateikti leidimui gyventi pakeisti arba įforminti naujai, užsieniečiui pateikiama Aprašo 210 punkte nurodytame pranešime.

212. Pakeitus arba naujai įforminus leidimą gyventi, Lietuvos Respublikos užsieniečiui išduoti kelionės dokumentai keičiami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

213. Užsieniečio prašymas pakeisti vardą ir (arba) pavardę, kartu pateikti ir papildomai surinkti dokumentai įkeliami į MIGRIS.

X SKYRIUS

sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį apskundimas ikiteismine tvarka

214. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (toliau – skundas) per toje pačioje dalyje nurodytą terminą Migracijos departamentui paduodamas raštu:

214.1. prieglobsčio prašytojui ar jo atstovui tiesiogiai atvykus į Migracijos departamento direktoriaus nustatytus Migracijos departamento struktūrinius padalinius; arba

214.2.elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamas skundas turi būti pasirašytas galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiamas elektroniniu paštu [email protected]; arba

214.3.jeigu prieglobsčio prašytojas apgyvendintas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje, VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar yra sulaikytas – valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas. Šiame papunktyje nurodyta valstybės institucija ar įstaiga ne vėliau kaip kitą dieną skundo skaitmeninę kopiją išsiunčia elektroniniu paštu [email protected], o skundo originalą perduoda Migracijos departamentui.

215.Jeigu skundą pateikia prieglobsčio prašytojo atstovas, prie skundo turi būti pridedamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, taip pat įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

216.Migracijos departamentui teikiamas skundas turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas skundo vertimas į valstybinę kalbą.

217.Skunde turi būti nurodyta:

217.1.prieglobsčio prašytojo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jeigu prieglobsčio prašytojas turi, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris;

217.2.skundžiamas Migracijos departamento sprendimas;

217.3.prieglobsčio prašytojo reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis prieglobsčio prašytojas grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinantys įrodymai;

217.4.adresas, kuriuo prieglobsčio prašytojas pageidauja gauti pranešimus ir sprendimus skundo klausimais arba elektroninio pašto adresas, jeigu pranešimus ir sprendimus skundo klausimais pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis;

217.5.pridedamų dokumentų sąrašas.

218.Skundai Migracijos departamente nagrinėjami kolegialaus organo, sudaryto iš Migracijos departamento darbuotojų, kurių bent vienas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nagrinėdamas skundus kolegialus organas sprendimus priima savarankiškai, laikydamasis funkcijų atskyrimo principo. Nagrinėjant skundą visais atvejais išvengiama situacijų, kai skundą nagrinėja skundžiamą sprendimą priėmęs ar skundžiamo sprendimo priėmime dalyvavęs asmuo.

219. Kolegialaus organo narys nusišalina pats arba turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šio asmens nešališkumu.

220. Sprendimą dėl kolegialaus organo nario nušalinimo priima Migracijos departamento direktorius.

221.Skundas nagrinėjamas valstybine kalba.

222.Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus.

223. Prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui (jeigu toks yra) apie kolegialus organo posėdžio datą nepranešama, išskyrus atvejus, kai būtina gauti prieglobsčio prašytojo žodinius paaiškinimus.

224.Jeigu kolegialus organas nusprendžia, kad skundui išnagrinėti būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus:

224.1. paskiria žodinio posėdžio datą, laiką ir vietą;

224.2. nustato, ar posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu;

224.3. išsiunčia kvietimą skundą pateikusiam asmeniui, prireikus – ir kitiems asmenims, dalyvauti posėdyje.

225.Žodinio posėdžio eiga fiksuojama darant posėdžio garso įrašą.

226.Žodiniame posėdyje gali dalyvauti tik kolegialaus organo kviesti asmenys, pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

227.Jeigu žodiniame posėdyje dalyvauja vertėjas, tai iš jo paimamas pasižadėjimas raštu arba žodžiu teisingai versti. Jeigu žodiniame posėdyje dalyvauja liudytojas, tai iš jo paimamas pasižadėjimas raštu arba žodžiu duoti teisingus parodymus.

228.Liudytojai dalyvauja žodiniame procese tik skelbiant įžanginį pranešimą apie nagrinėjamą skundą ir tol, kol duoda paaiškinimus.

229.Kviestųjų asmenų nedalyvavimas žodiniame posėdyje nėra kliūtis skundui nagrinėti ir sprendimui priimti.

230.Jeigu organizuojamas žodinis posėdis, tai posėdis pradedamas trumpu kolegialaus organo pranešimu apie nagrinėjamą skundą, po to žodis suteikiamas prieglobsčio prašytojui ir (ar) jo atstovui, kitiems kviestiesiems asmenims. Kolegialaus organo nariai gali užduoti klausimus prieglobsčio prašytojui, jo atstovui ar kviestiesiems asmenims. Prieglobsčio prašytojas, jo atstovas gali užduoti klausimus kviestiesiems asmenims. Prieš baigiant žodinį posėdį, suteikiamas žodis prieglobsčio prašytojui ir (ar) jo atstovui.

231.Kolegialus organas, nagrinėjantis skundą, privalo ištirti įrodymus byloje: susipažinti su rašytiniais įrodymais, jeigu organizuojamas žodinis posėdis – išklausyti dalyvavusių kviestųjų asmenų paaiškinimus.

232.Kolegialus organas sprendimą dėl skundo priima balsų dauguma. Kolegialaus organo narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti, pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi kolegialaus organo nariai.

233.Kolegialaus organo sprendimai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu.

234.Kolegialaus organo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

235.Kolegialaus organo sprendime nurodoma:

235.1. sprendimo data;

235.2. sprendimui suteiktas registracijos numeris;

235.3. kolegialaus organo sudėtis;

235.4. sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

235.5. sprendimo motyvai;

235.6. išvada skundą tenkinti arba skundą atmesti;

235.7. sprendimo apskundimo tvarka.

236.Skundas kolegialaus organo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

236.1. nėra galimybės skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti skundo autentiškumo;

236.2. skundas pateiktas praleidus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą;

236.3. skundas pateiktas nesilaikant šiame skyriuje nustatytų reikalavimų;

236.4. prieglobsčio prašytojas prašo nenagrinėti skundo.

237.Kolegialus organas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

237.1. atmesti skundą kaip nepagrįstą;

237.2. tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

238. Kolegialus organas skundžiama sprendimą panaikina, jeigu:

238.1. sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

238.2. sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

239.Sprendimas gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos kolegialus organas pripažino svarbiais.

240.Jeigu kolegialus organas sprendimą dėl prieglobsčio panaikina, tai dėl prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį turi būti atliktas Aprašo 36 punkte nurodytas tyrimas ir priimtas Aprašo 37 punkte nurodytas sprendimas.

241. Kolegialus organas, nagrinėdamas skundus, nei žalos, nei turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

242.Kolegialaus organo sprendimai viešai neskelbiami.

243.Migracijos departamentas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo Aprašo 235 punkte nurodyto sprendimo priėmimo išsiunčia sprendimą prieglobsčio prašytojui ir (ar) jo atstovui.

244.Jeigu skundą pateikė prieglobsčio prašytojo atstovas, sprendimo įteikimu prieglobsčio prašytojui laikomas sprendimo išsiuntimas prieglobsčio prašytojo atstovui skunde nurodytu elektroninio pašto adresu.

245. Jeigu skundą pateikė prieglobsčio prašytojas asmeniškai, sprendimas įteikiamas:

245.1. išsiunčiant sprendimą skunde nurodytu adresu ar elektroninio pašto adresu;

245.2. jeigu prieglobsčio prašytojas apgyvendintas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje, VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar yra sulaikytas – valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas. Prieglobsčio prašytoją su sprendimu nedelsiant supažindina šiame papunktyje nurodyta institucija ar įstaiga.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

246. Prieglobsčio prašytojų ir prašymų suteikti prieglobstį duomenys, įregistruoti MIGRIS, saugomi 75 metus. Prašymai suteikti prieglobstį ir su jais susiję dokumentai sudaromi, tvarkomi, saugomi ir, pasibaigus jų saugojimo terminui, sunaikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.

247. Apraše nustatytais atvejais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsniu.

Priedų pakeitimai:

1 priedas

2 priedas

3 priedas

4 priedas

5 priedas

6 priedas

Pakeitimai: