Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446
9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4688
2017 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas – apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė yra išnuomojama be aukciono. Apribojimus dėl nuomojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo nustato to paties straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi Žemės įstatymo nuostatos šiuo metu nesuteikia galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurių apibrėžimas perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Darytina išvada, kad siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir nėra būtinas ribojant nuomojamos valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą.
2. Šiuo metu yra bendraisiais planais suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pvz., buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo polifunkcinio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją. Įsigaliojus absoliučiam draudimui keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Todėl tokio pobūdžio draudimas, kai, pvz., galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nustato teritorijos naudojimo kryptis, neatitinkančias esamų nefunkcionalių statinių paskirties, nėra racionalus ir teritorijų planavimą gali padaryti beprasmį. Darytina išvada, kad ne visada teritorijų esamos padėties dirbtinis išlaikymas ir nustatytų vystymo krypčių, pvz., kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ignoravimas sutaps su visuomenės poreikiais ir ne kiekvienu atveju išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas pažeis viešąjį interesą.
3. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos yra jau sprendžiamos įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibrėžti atvejus ir tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo metu yra parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti ir patikslinti reguliavimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu (taip pat ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo) taip, kad būtų išvengta skirtingo nuostatų interpretavimo.