Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygas, elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, kad elektroninių pinigų įstaigų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir atitinkanti šiuos požymius:
2. Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija (toliau, kai įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).
3. Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis buveinę ir atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.
5. Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, platinantis elektroninius pinigus arba teikiantis mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu.
6. Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra elektroninių pinigų įstaigos:
4) asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą;
5) asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu;
7. Elektroninių pinigų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, įsigijęs ir turintis elektroninių pinigų.
8. Glaudus ryšys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.
10. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga – kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus visose valstybėse narėse.
11. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį.
13. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
14. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga – užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus toje užsienio valstybėje.
15. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas – užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, kuriam išduota užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija.
16. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas – viešai skelbiamas priežiūros institucijos tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiamos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai, užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai.
17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (toliau – Bankų įstatymas), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatyme).
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas netaikomas:
1) piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik priemonių leidėjo patalpose arba pagal komercinį susitarimą su leidėju ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms, ar paslaugoms įsigyti;
2) piniginei vertei, kuri naudojama atlikti mokėjimo operacijoms, vykdomoms naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius, jeigu įsigytos prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos į telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius ir jomis naudojamasi juos pasitelkiant, tuo atveju, kai telekomunikacijų, skaitmeninių paslaugų ar informacinių technologijų operatorius veikia ne tik kaip tarpininkas tarp elektroninių pinigų turėtojo ir prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo.
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ LEIDĖJAI, ELEKTRONINIŲ PINIGŲ LEIDIMO IR IŠPIRKIMO SĄLYGOS
4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai
Elektroninių pinigų leidėjai yra:
1) kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje;
2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;
3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;
4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;
5 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus
1. Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai, draudžiama leisti elektroninius pinigus.
6 straipsnis. Elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos
1. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšas iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominalia verte.
2. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jo turimus elektroninius pinigus nominalia pinigine verte.
3. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis, ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti aptartos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos išdėstomos lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma. Apie šios sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.
4. Už elektroninių pinigų išpirkimą papildomas atlygis gali būti imamas tik tuomet, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:
2) elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš sutartyje nurodytą jos galiojimo pabaigos terminą;
5. Už elektroninių pinigų išpirkimą imamas papildomas atlygis turi būti proporcingas ir atitikti faktiškai patirtas elektroninių pinigų leidėjo išlaidas.
6. Kai elektroninius pinigus prašoma išpirkti nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti grąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.
7. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, išperkama visa elektroninių pinigų turėtojo turimų elektroninių pinigų piniginė vertė.
8. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, o elektroninių pinigų įstaiga taip pat vykdo vieną ar daugiau šio Įstatymo 10 str. 2 dalies 4 punkte nurodytų veiklų ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, išperkamos visos elektroninių pinigų turėtojo prašomos lėšos.
7 straipsnis. Draudimas mokėti palūkanas
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS IR JŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS
9 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, buveinė. Elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai
1. Žodžius „elektroninių pinigų įstaiga“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte.
2. Elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė.
4. Elektroninių pinigų įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, Mokėjimų įstatymu, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Elektroninių pinigų įstaigai Finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
5. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 10, 12, 15 ir 16 straipsnių reikalavimai.
6. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomas Mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnis.
10 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla
1. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.
2. Be elektroninių pinigų leidimo ir Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo elektroninių pinigų įstaiga turi teisę:
1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą. laikantis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų;
2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas;
3. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis.
4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą, tik jei laikomasi šių sąlygų:
2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 16 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį;
3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti mainais už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai vykdyti gautų ir laikomų lėšų;
5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių.
6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet ne leisti elektroninius pinigus per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį fizinį arba juridinį asmenį.
7. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama elektroninių pinigų įstaigos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus ar teikti mokėjimo paslaugas, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos elektroninių pinigų įstaigos ir visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, kurią priežiūros institucija pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija
1. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse. Elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Steigiama elektroninių pinigų įstaiga gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o jei elektroninių pinigų įstaigos licencija išduodama ne steigiamai elektroninių pinigų įstaigai, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik išdavus elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
3. Elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys:
3) verslo planas, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, įrodantį, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;
4) dokumentai, kuriais patvirtinama, kad minimalaus nuosavo kapitalo dydis yra ne mažesnis, nei nustatytas šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje;
5) priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jei ketinamos teikti mokėjimo paslaugos, nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, tai ir priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymas;
6) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymas, įrodantis, kad ta valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamos, patikimos ir adekvačios prisiimamai rizikai;
7) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1), aprašymas;
8) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius arba juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;
9) duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę, jų turimas įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą;
10) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;
11) auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės, atitinkančios Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme nustatytus reikalavimus, duomenys;
4. Pateikiant šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 8 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus audito tvarkos ir organizacinės tvarkos, kurioje nustatyti veiksmai elektroninių pinigų turėtojų interesams apsaugoti ir elektroninių pinigų leidimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti, aprašas.
5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti juridinio asmens, prašančio išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos.
6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo, ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.
7. Priežiūros institucija atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;
2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai, elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
3) yra pagrindas abejoti, ar asmenys, turintys elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;
4) elektroninių pinigų įstaiga ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;
5) elektroninių pinigų įstaiga yra glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;
6) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.
8. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jei elektroninių pinigų įstaigos ketinama vykdyti ar vykdoma kita nei elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.
9. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja neterminuotą laiką. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus.
12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija
1. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje. Elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jei veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 3 mln. litų per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. Elektroninių pinigų įstaigai, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomi šio įstatymo 15, 20 ir 21 straipsniai. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos priimti teisės aktai.
2. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama juridiniam asmeniui, kurios vadovai, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, ketinanti teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais taip pat turi atitikti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
4. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys:
2) verslo planas, kuriame pateikiamas pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektas, įrodantis, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;
3) dokumentai, kuriais įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaigos per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jei veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neviršija (neviršys) 3 mln. litų per mėnesį, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentai nurodyti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte;
4) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jei ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentus nurodytus Mokėjimo įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte;
5) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, aprašymas;
6) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius arba juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;
7) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
5. Tik išdavus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, steigiama elektroninių pinigų įstaiga įregistruojama Juridinių asmenų registre, o jei elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama jau įsteigtam juridiniam asmeniui, padaromi atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre.
6. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, privalo teikti informaciją priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
7. Jei elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje ir/arba Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei per nurodytą terminą nesikreipta dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo arba priežiūros institucija per šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus terminus neišduoda elektroninių pinigų įstaigos licencijos, elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija jai atšaukiama.
8. Priežiūros institucija turi teisę atlikti elektroninių pinigų įstaigos, prašančios išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos.
9. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo, ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį.
10. Priežiūros institucija atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;
2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
4) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, neturi vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus. Ši tvarka ir vidaus kontrolės sistema turi būti visapusės ir adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.
11. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jei jo vykdoma kita nei elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.
12. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja neterminuotą laiką. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus.
13 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas
1. Licencija atšaukiama Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais.
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencija taip pat gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
2) elektroninių pinigų įstaiga, toliau leisdama elektroninius pinigus, keltų grėsmę mokėjimų sistemų stabilumui;
3. Atšaukiant licenciją šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ar Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas pranešama elektroninių pinigų įstaigai. Kitais atvejais licencija atšaukiama šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatyta tvarka.
4. Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją ar sustabdžius jos galiojimą, elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojai ir mokėjimo paslaugų vartotojais.
6. Atšaukus licenciją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius, elektroninių pinigų įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti elektroninių pinigų įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu. Juridinių asmenų registre turi būti padaryti atitinkami pakeitimai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS VALDYMAS
14 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos organai ir vadovai
1. Elektroninių pinigų įstaigoje turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas (vadovas) (toliau – administracijos vadovas) ir (jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra finansų įmonė) – stebėtojų taryba ir valdyba.
2. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Šiuos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos priimti teisės aktai. Vertinant šių vadovų nepriekaištingą reputaciją mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos.
3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, vadovai turi atitikti priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytus pasirengimo ir tinkamumo reikalavimus, įskaitant reikalavimą, kad jie nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko.
4. Elektroninių pinigų įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas, tik jei priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų įstaigos vadovų kandidatūroms, jei jie neatitinka šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
5. Jeigu priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų rinkti (skirti) vadovų kandidatūroms.
15 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis
1. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančio asmens tinkamumą priežiūros institucija vertina pagal šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio asmens sugebėjimą užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą;
2) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją, nustatytą Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse;
2. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir netekimui ir teisės naudotis balsavimo teise sustabdymui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 24, 25 ir 26 straipsnių nuostatos.
PENKTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS IR KITOS VALSTYBĖS NARĖS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS BEI UŽSIENIO VALSTYBĖS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS TEISĖS
16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus kitose valstybėse narėse
1. Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje įsteigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį.
2. Elektroninių pinigų įstaiga, prieš kitoje valstybėje narėje steigdama filialą ar planuodama platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per įsteigtą juridinį arba fizinį asmenį, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir valstybę narę, kurioje planuoja steigti filialą ar platinti bei išpirkti elektroninius pinigus per įsteigtą fizinį arba juridinį asmenį, ir kartu pateikti informaciją apie filialo organizacinę struktūrą, vadovus, o jei platinti ir išpirkti elektroninius pinigus planuojama per įsteigtą fizinį arba juridinį asmenį, turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys.
3. Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą informaciją per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti perduoti informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, jei filialo organizacinė struktūra, vadovai ar elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų. Priežiūros institucijos atsisakymas perduoti informaciją turi būti motyvuotas ir dėl jo sprendimas turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakymą ją perduoti.
4. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje narėje steigti.
5. Elektroninių pinigų įstaiga, norėdama leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo ar platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį, veikiantį kitoje valstybėje narėje, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas pranešimą pateikiančios elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis asmuo. Priežiūros institucija per vieną mėnesį šią informaciją turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakyti ją perduoti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų, ir apie tai pranešti elektroninių pinigų įstaigai.
6. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja apie tai, kad ji turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, priežiūros institucija turi teisę dėl šių priežasčių filialo neįtraukti į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti iš šio sąrašo.
7. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtam filialui ar kitam asmeniui, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija.
8. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia prašomą informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo ar kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją teikia savo iniciatyva.
17 straipsnis. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje
1. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali steigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį.
2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali įsteigti filialą ir leisti elektroninius pinigus, jeigu ji turi tokią teisę pagal kitos valstybės narės priežiūros institucijos jai išduotą leidimą, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodomas elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas ir informacija apie filialo organizacinę struktūrą, filialo vadovus.
3. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje per fizinį arba juridinį asmenį, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą apie fizinio arba juridinio asmens pavadinimą (vardą, pavardę), buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, kontaktinius duomenis, elektroninių pinigų įstaigos kontaktinį asmenį.
4. Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.
5. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodoma elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas ir data, nuo kada planuojama leisti elektroninius pinigus.
6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.
18 straipsnis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų veikla Lietuvos Respublikoje
1. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali pradėti leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroniniu pinigų leidimu Lietuvos Respublikoje tik gavęs užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licenciją. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja neterminuotą laiką
2. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninius pinigus, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu.
3. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.
4. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, priežiūrai ir pabaigai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei į šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui priežiūros institucija netaiko palankesnių sąlygų nei Lietuvos Respublikoje steigiamam kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialui.
5. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialams, jų veiklai ir pabaigai netaikomi šio įstatymo 11, 12, 15, 16, 17, 20, 21, 42, 44 straipsnių ir 9 straipsnio 2 ir 6 dalių elektroninių pinigų įstaigoms nustatyti reikalavimai.
6. Jei užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui jau yra išduota licencija, kiti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai turi teisę leisti elektroninius pinigus be licencijos. Tokiu atveju užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodyti vieną filialą, kuris teiktų šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją priežiūros institucijai apie visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus.
7. Licencijai gauti priežiūros institucijai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga pateikia prašymą bei šiuos dokumentus ir duomenis:
1) užsienio valstybės, kurioje įsteigta elektroninių pinigų įstaiga, registro išduotą pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos tapatybės duomenis ir teisę leisti elektroninius pinigus;
2) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos įstatus ir užsienio valstybėje vykdomos veiklos aprašymą;
3) duomenis apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos valdymo ir priežiūros organų narius, jos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turinčius asmenis bei asmenis, su kuriais užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga yra susijusi glaudžiu ryšiu;
4) pastarųjų 3 metų užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;
5) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ir paskirti filialo vadovus;
6) raštišką patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos, tarp jų ir filialų užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus elektroninių pinigų įstaigoms bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją priežiūros institucijai;
7) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucijos raštišką informaciją, susijusią su licencijos prašančios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansine būkle ir paskutinius 3 metus jai taikytas sankcijas;
8) filialo vadovų, tapatybės duomenis ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;
9 su filialo veikla susijusius šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1-3, 5-8 punktuose nustatytus dokumentus ir duomenis;
8. Priežiūros institucija turi teisę atlikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, prašančio išduoti licenciją leisti elektroninius pinigus, pasiruošimo patikrinimą vietoje. Pasiruošimo patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos.
9. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo, ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;
2) yra pagrindas abejoti, ar filialą steigianti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga sugebės užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą Lietuvos Respublikoje įsteigti filialo veiklą;
3) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje ar, jeigu užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos priežiūros atlikimo tvarka toje valstybėje ir reikalavimai elektroninių pinigų įstaigoms nepakankamai užtikrina saugią ir patikimą filialo veiklą arba gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas;
5) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neįsipareigoja prižiūrėti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informaciją priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis.
6) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo valdymą, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.
11. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, turintis priežiūros išduotą licenciją, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus licencijos išdavimo reikalavimus. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai gauti, pasikeitimus.
12. Be šio įstatymo 13 straipsnio nustatytų pagrindų, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai išduota licencija taip pat atšaukiama, kai atšaukiama licencija filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai arba priimamas sprendimas likviduoti filialą įsteigusią užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigą ar jai iškeliama bankroto byla.
19 straipsnis. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas
1. Elektroninių pinigų įstaigos, gavusios priežiūros institucijos licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, steigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai į yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.
2. Į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, įtraukiami per 5 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre, elektroninių pinigų įstaigų filialai, – per 5 darbo dienas nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo, o elektroninių pinigų įstaigų filialai bei tarpininkai, veikiantys kitose valstybėse narėse, – per vieną mėnesį nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo.
3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą yra įtraukiamos atskirai nuo elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją.
4. Viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo tvarkytojas – priežiūros institucija – apie elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į sąrašą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją reguliariai atnaujina priežiūros institucijos interneto tinklalapyje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS NUOSAVO KAPITALO IR APSAUGOS REIKALAVIMAI
20 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas
1. Elektroninių pinigų įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro:
1) apmokėtas įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės;
5) nepaskirstytasis pelnas (atėmus einamųjų metų tarpinio nepaskirstytojo pelno arba praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, sumą, jei audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) arba nuostoliai;
21 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas
1. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių:
2. Elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji priklauso tai pačiai grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu elektroninių pinigų įstaiga vykdo ir kitą negu elektroninių pinigų leidimo veiklą.
3. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija.
4. Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, su rizika susijusių nuostolių duomenų rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos įvertinimu, gali elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.
22 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai
1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas šiais būdais:
1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas;
2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų įstaiga grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų išmokamai sumai, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas.
2. Kai elektroninių pinigų įstaigos gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų dalis bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – kitoms paslaugoms teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir lėšų daliai, kuri bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti gautai lėšų daliai. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, elektroninių pinigų įstaiga gali šią dalį apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, elektroninių pinigų įstaigos nuomone, bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, jei tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus.
3. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, kurios į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą patenka mokėjimo operaciją atlikus bet kuria mokėjimo priemone turi būti apsaugotos nuo momento, kai jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą ar, kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Mokėjimų įstatyme nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų leidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KITI ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGAI KELIAMI REIKALAVIMAI
23 straipsnis. Reikalavimai elektroninių pinigų įstaigai, kai jos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymas perduodamas kitam asmeniui
1. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti perduoti elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitam asmeniui, apie tai prieš vieną mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją.
2. Svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos negali būti perduotos kitam asmeniui, jei dėl jų perdavimo iš esmės pablogėtų elektroninių pinigų įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar elektroninių pinigų įstaiga laikosi visų šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiame įstatyme svarbios veiklos funkcijos – funkcijos, dėl kurių nevykdymo arba netinkamo vykdymo elektroninių pinigų įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba būtų pakenkta elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, jos vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos tęstinumui.
3. Elektroninių pinigų įstaiga, perduodama svarbias savo veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis tokių reikalavimų:
2) negali keistis elektroninių pinigų įstaigos santykiai su jos elektroninių pinigų turėtojais ir turi būti vykdomos šio įstatymo ir Mokėjimų įstatymo nustatytos jų pareigos;
24 straipsnis. Papildomos elektroninių pinigų įstaigos pareigos
1. Elektroninių pinigų leidimo veikla įsteigus filialą ir visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitiems asmenims neatleidžia elektroninių pinigų įstaigos nuo šio įstatymo laikymosi.
2. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri perduoda visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitiems asmenims, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimų vykdymas.
25 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos apskaita, finansinės ataskaitos ir auditas
1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.
2. Elektroninių pinigų įstaigos turi rengti tarpinių finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
3. Elektroninių pinigų įstaigos tarpinių ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudėtį, kitų ataskaitų formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato įstatymai ir priežiūros institucijos priimti teisės aktai.
4. Elektroninių pinigų įstaigos auditą, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato ir Audito įstatymas ir kiti teisės aktai.
5. Elektroninių pinigų įstaigos, kurioms yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir auditoriaus ataskaitą, kurioje turi būti atskleista informacija apie elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo paslaugų teikimo ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą.
26 straipsnis. Informacijos saugojimas
Elektroninių pinigų įstaigos privalo saugoti duomenis, susijusius su šio įstatymo trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo ir septintojo skirsnių nuostatų įgyvendinimu, 5 metus, išskyrus atvejus, kai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti teisės aktai nustato ilgesnius tokių duomenų saugojimo terminus.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪRA
27 straipsnis. Priežiūros institucija
1. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių elektroninių pinigų įstaigų, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse bei šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūrą. Ši priežiūra neapima šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos veiklos priežiūros.
2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais.
3. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir tarpininkų priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.
28 straipsnis. Prašymų dėl licencijos išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų išduoti šiame įstatyme nustatytas licencijas ar atlikti kitus veiksmus, nustatytus šio įstatymo 11, 12, 14, 15, 16, 18, 41 ir kituose šio įstatymo straipsniuose (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimą), pateikimo, nagrinėjimo ir licencijų išdavimo sąlygas, tvarką ir pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato priežiūros institucijos priimti teisės aktai.
2. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme ar, jei šiame įstatyme terminai nenustatyti, per priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytus terminus. Jeigu pateikti dokumentai turi formos ar turinio trūkumų arba pateikti ne visi dokumentai, reikalingi sprendimui priimti, priežiūros institucija pareikalauja pašalinti trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Be to, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami elektroninių pinigų turėtojų turtiniai interesai arba kils pavojus elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo ar visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, taip pat jei yra kitų įstatymuose nustatytų pagrindų.
4. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša prašymą pateikusiam asmeniui. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
5. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat asmenys privalo priežiūros institucijai pateikti turimą informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos steigėjus, akcininkus, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas ir kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl leidimo elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išdavimo.
29 straipsnis. Priežiūros tikslui gautos informacijos apsauga
30 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros;
2) priežiūros tikslais pareikalauti iš prižiūrimos elektroninių pinigų įstaigos visos informacijos ir dokumentų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigos steigimu, akcininkais, vadovais, valdymu, veikla, rizikos ribojimu, finansine būkle, jos filialais, tarpininkais, fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie platina ir išperka elektroninius pinigus ir kitais asmenimis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, skolininkais, ir juos gauti;
3) atlikti elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, inspektavimą (tikrinimą);
4) duoti elektroninių pinigų įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos elektroninių pinigų įstaiga privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
5) jeigu elektroninių pinigų įstaigos organų priimti sprendimai kelia pavojų elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
6) jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos finansiniam patikimumui ar galimybei stebėti, kaip elektroninių pinigų įstaiga vykdo visus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti;
7) sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl elektroninių pinigų įstaigos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta elektroninių pinigų įstaigos turto vertė, elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti elektroninių pinigų įstaigos veiklos klausimai. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba nustačiusi, kad elektroninių pinigų įstaigos veikla kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti elektroninių pinigų įstaigai tokius rašytinius nurodymus:
1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;
3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti elektroninių pinigų įstaigos tarpinių finansinių ataskaitų auditą;
4) parengti ir įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną elektroninių pinigų įstaigos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti elektroninių pinigų įstaigos visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jei jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba kad elektroninių pinigų įstaigos veikla kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualius ar papildomus rizikos ribojimo reikalavimus. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti elektroninių pinigų įstaigos organų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis, ar kitaip stebėti elektroninių pinigų įstaigos veiklą.
31 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
32 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigų inspektavimas (tikrinimas)
1. Elektroninių pinigų įstaigų, jų filialų, tarpininkų ir kitų asmenų, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus ir kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, inspektavimą (tikrinimą) atlieka priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) elektroninių pinigų įstaigą, jos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Elektroninių pinigų įstaiga, jos filialas, tarpininkas ir kitas asmuo, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, privalo sudaryti šias sąlygas atlikti inspektavimą (tikrinimą):
1) pateikti inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis elektroninių pinigų įstaigos informacinių sistemų duomenimis;
3. Inspektavimą (tikrinimą) atliekantys asmenys turi teisę:
1) inspektuojamos (tikrinamos) elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus ir kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, darbo metu nekliudomai įeiti į elektroninių pinigų įstaigos, jos padalinių, filialų, tarpininkų ir kitų asmenų, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), elektroninių pinigų įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar elektroninių pinigų įstaigos lėšomis patys juos kopijuoti;
4. Atlikus inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami elektroninių pinigų įstaigai. Elektroninių pinigų įstaigos administracijos vadovas ir valdybos nariai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo (tikrinimo) rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) atlikimo ir inspektavimo (tikrinimo) rezultatų įforminimo tvarką.
6. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę inspektuoti (tikrinti) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, inspektavimą (tikrinimą), Lietuvos Respublikoje.
7. Vykdydama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatų taikymu ir , vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva inspektuoti (tikrinti) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje.
8. Priežiūros institucija gali pavesti kitos valstybės narės priežiūros institucijai inspektuoti (tikrinti) elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ar kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje.
33 straipsnis. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra
1. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir tarpininkų priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.
2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas nesilaiko šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų, priežiūros institucija raštu nurodo elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos filialui per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.
3. Jeigu nepaisoma pagal šio straipsnio 2 dalį duotų nurodymų, priežiūros institucija informuoja apie tai kitos valstybės narės priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų pažeidimams pašalinti.
4. Jeigu, nepaisydama kitos valstybės narės priežiūros institucijos veiksmų, elektroninių pinigų įstaiga ar elektroninių pinigų įstaigos filialas toliau nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.
34 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos centriniu banku, Europos Komisija, kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis
1. Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Europos centriniu banku ir kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kitų elektroninių pinigų leidėjų priežiūros institucijomis.
2. Priežiūros institucija praneša Europos Komisijai užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams išduotų licencijų skaičių ir elektroninių pinigų įstaigų, kurioms išduotos elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos, skaičių, jų neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenimis.
DEVINTASIS SKIRSNIS
POVEIKIO PRIEMONĖS
35 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčioms elektroninių pinigų įstaigoms ar užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti elektroninių pinigų įstaigos filialų ar tarpininkų veiklą. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą laikinai uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas neturi teisės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, ar tarpininkas - teikti mokėjimo paslaugas, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas ar tarpininkas yra išbraukiamas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo, o elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar tarpininko veiklą;
5) laikinai nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai;
6) paskirti laikinąjį atstovą elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos priežiūrai (toliau vadinama – atstovas veiklos priežiūrai);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;
2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar tarpininkui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą, pažeidimo;
2) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar tarpininkui apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;
3. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui ar tarpininkui, jei to prašo tos valstybės narės priežiūros institucija.
5. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą, kartotinumą, jų poveikį elektroninių pinigų turėtojų interesams, į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, elektroninių pinigų įstaigos akcininkų ir vadovų pasirengimą ir galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų, veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.
6. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
7. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas.
8. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti prieš nustatytą terminą.
36 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
3) nebetenkinami elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos gavimui nustatyti reikalavimai;
4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą, ir priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų sistemos funkcionavimas.
2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo nagrinėjimo dienos praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką ir pateikia jam informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovui (vadovams) susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams (valdybos pirmininkui, administracijos vadovui ar filialo vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
3. Sprendimas dėl poveikio priemonės skyrimo privalo būti priimtas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) asmeniui, kuriam pritaikyta poveikio priemonė. Informacija apie pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, ar Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.
37 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą nustatytu terminu - iki 0,5 procento neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1000 litų;
3) už nepranešimą apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų pasikeitimus ir už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba elektroninių pinigų leidimą, jei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio;
2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną tokio nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui – per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra asmens, kuriam paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo elektroninių pinigų įstaigai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui dienos jo (jų) priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai, elektroninių pinigų įstaigos organas, kuriam suteikta tokia teisė, ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusi užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį (asmenis) iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo (jais) sudarytą sutartį arba panaikinti jo (jų) įgaliojimus.
3. Apie priimtą sprendimą nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei priežiūros institucijos interneto tinklalapyje.
39 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, siekdama apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, perduotas elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, priežiūros institucija turi teisę paskirti atstovą veiklos priežiūrai.
2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jei atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.
3. Elektroninių pinigų įstaigos valdyba ir vadovai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo elektroninių pinigų įstaigos valdybos ir vadovų ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su elektroninių pinigų įstaigos valdybos ir vadovų ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų sprendimais, jei jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
5. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto tinklalapyje.
6. Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad elektroninių pinigų įstaiga ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali stabiliai ir patikimai veikti, ar, priežiūros institucijos nuomone, tokios priemonės taikymas nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
40 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 2 dalies 2 punkte nurodytas poveikio priemones, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.
2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas Turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas Turto arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS PABAIGA IR BANKROTAS
41 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos reorganizavimas ir likvidavimas
1. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti reorganizuojama ar likviduojama jos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik gavus išankstinį priežiūros institucijos leidimą.
2. Jei sprendimą reorganizuoti ar likviduoti elektroninių pinigų įstaigą priima teismas, tai prieš priimdamas tokį sprendimą jis privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl tokio sprendimo įtakos elektroninių pinigų įstaigos ir visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.
3. Elektroninių pinigų įstaiga negali būti reorganizuojama, jei jos teisės ir pareigos, susijusios su elektroninių pinigų leidimu, pereis juridiniam asmeniui, kuris neturės teisės leisti elektroninių pinigų Lietuvos Respublikoje. Jei reorganizuojant elektroninių pinigų įstaigą įsteigiama nauja elektroninių pinigų įstaiga, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.
4. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu elektroninių pinigų įstaiga gali būti likviduojama tik tada, kai ji yra įvykdžiusi visas prievoles elektroninių pinigų turėtojams bei asmenims, priimantiems elektroninius pinigus ir yra atšaukta jai išduota licencija.
5. Teismas priima sprendimą likviduoti elektroninių pinigų įstaigą, jei per nustatytus terminus neatliekami šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodyti veiksmai. Teismas sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pareiškimo gavimo. Kreiptis į teismą dėl elektroninių pinigų įstaigos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija ir elektroninių pinigų įstaigos administracijos vadovas.
6. Elektroninių pinigų įstaiga ar teismas, priėmę sprendimą reorganizuoti ar likviduoti elektroninių pinigų įstaigą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
42 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigų bankroto proceso ypatumai
1. Elektroninių pinigų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
3. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo elektroninių pinigų įstaigai. Jei įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo elektroninių pinigų įstaigai, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl elektroninių pinigų įstaigos nemokumo, kurią priežiūros institucija pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas specializuotiems bankams
1. Specializuoti bankai, kuriems, vadovaujantis Bankų įstatymu iki 2011 m. balandžio 30 d. išduota banko licencija, turi teisę tęsti savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse be elektroninių pinigų įstaigos licencijos ir neatsižvelgdami į šio įstatymo, išskyrus II skirsnį, reikalavimus iki 2011 m. spalio 30 d.
2. Specializuotas bankas priežiūros institucijai, jai pareikalavus, privalo pateikti visus duomenis ir informaciją, kad priežiūros institucija iki 2011 m. spalio 30 d. galėtų įvertinti, ar specializuotas bankas atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucijai reikalaujant pateikti vertinimui atlikti reikalingus duomenis ir informaciją ir atliekant vertinimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Nustačiusi, kad specializuotas bankas atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija jam išduoda elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir, atlikus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, jį įtraukia į Viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad specializuotas bankas neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų, raštu specializuotam bankui nurodo, kokių šio įstatymo nustatytų reikalavimų jis neatitinka ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei nustatytu terminu priežiūros institucijos nurodymas neįvykdomas arba įvykdomas netinkamai, priežiūros institucija atšaukia specializuotam bankui išduotą licenciją.
Elektroninių pinigų ir elektroninių
pinigų įstaigų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7).
_________________________________