Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR  PRIEDO PAKEITIMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32¹ IR 32² STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2004 m.                      d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540, 2000, Nr.39-1093; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr. 36-1179, Nr. 60-2121)

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 1 straipsnio 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) gamtos ištekliai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmes), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;“.

2. Pakeisti 1 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų, natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;“.

3. Pakeisti 1 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai;“

4. Pakeisti 1 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) Teršimas – tai medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau - teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką, kaip žmonių veiklos rezultatas;“.

5. Papildyti 1 straipsnį naujais 19-21 punktais ir juos išdėstyti taip:

„19) Aplinkos atkūrimo priemonės – bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir /arba pablogėjusios jų funkcijos, arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir/ ar jų funkcijoms alternatyvos.

20) Prevencinės priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją (jį) sumažinti.

21) Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos) pablogėjimas.“.

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo  priede, įgyvendinimą.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

6 straipsnio 5 dalies 8 punkte vietoje žodžio „emisijos“ įrašyti žodžius „išmetimo (išleidimo, paskleidimo)“ ir jį išdėstyti taip:

„8) nustato ir kontroliuoja teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) išmetimo (išleidimo, paskleidimo) į aplinką normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų atlikti teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) emisiją išdavimo tvarką;“

4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas.

Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą) reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, bei nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.“

5 straipsnis. 8 straipsnio papildymas.

1. 8 straipsnio 7 punkte išbraukti žodžius „neteisėta veika“ ir po žodžio „žala“ įrašyti žodžius „ar neigiamas poveikis“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o kalti asmenys nubausti;“

2. Papildyti 8 straipsnį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, kontroliuoti šių priemonių vykdymą.“

6 straipsnis. 14 straipsnio papildymas.

14 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „išteklius“ įrašyti žodžius „nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;“

7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą,  kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“

8 straipsnis. 24 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.

Pripažinti 24 straipsnį netekusiu galios.

9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas.

26 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „teršalų koncentracijos“ įrašyti žodžius „cheminių, biologinių, fizikinių teršalų koncentracijų ribinės vertės“, vietoje žodžio „emisijos“ įrašyti „išmetimo (išleidimo, paskleidimo)“.

10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas.

Papildyti 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;“

11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Žala aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas

1. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir/arba kiekybinei būklei ir/arba ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

3) žemei, t. y. žemės užteršimas, pasireiškęs teršalų paskleidimu žemės paviršiuje, įterpimu į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.

2. Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau - ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o, padarę žalą, - privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti  visus  nuostolius. Pirminė  būklė  nustatoma  pagal  turimą

geriausią informaciją.

3. Aplinkos būklė atkuriama, atstatant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų.

4. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsistatymo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.

5. Ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, neigiamą poveikį aplinkai ūkio subjektai atlygina (kompensuoja), vykdydami šiame ir kituose įstatymuose nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas naujais 32¹ ir 32² straipsniais.

Papildyti įstatymą naujais 32¹ ir 32² straipsniais ir juos išdėstyti taip:

„32¹ straipsnis. Prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas

1. Esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių. Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją.

2. Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją ir imtis:

1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą teršalų ir / arba kitų žalingų veiksnių, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, ir

2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas.

3. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:

1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba jos grėsmė, arba įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;

2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių ir /arba aplinkos atkūrimo priemonių;

3) reikalauti ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų surinkimu ir/ arba kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta arba sumažinta žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai;

4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių ir/arba aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;

5) pati imtis būtinų prevencinių ir /arba aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.

4. Jeigu ūkio subjektas nevykdo numatytų šiame straipsnyje pareigų arba neprivalo atlyginti prevencinių ir /arba aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų, arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir /arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.

5. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos, tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.

32² straipsnis. Išlaidų atlyginimas

1. Visas prevencinių ir/arba aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs realią jos grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis).

2. Ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir/arba aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tik tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba jos reali grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat, jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar reali jos grėsmė atsirado:

1) dėl trečiojo asmens veiksmų (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;

2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė pačio ūkio subjekto veikla (veikimas, neveikimas).

3. Ūkio subjekto išlaidas, vykdant prevencines ir /arba aplinkos atkūrimo priemones, šio straipsnio 2

dalyje numatytais atvejais atlygina asmenys, padarę žalą aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma – valstybės ar savivaldos institucijos.“

13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 33 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo“.

„1. Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:

1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;

2) Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.

2. Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldos institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant ir prevencinių ir/arba aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalą arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

3. Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti mažareikšme žala ir neišieškomi, jeigu jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

4. Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.“

14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

2. Papildyti 34 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis ir jas išdėstyti taip:

„Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis - krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis - apsauga nuo stichinių nelaimių.“

3. Buvusias 34 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.

15 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas.

Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos 1992 m.

sausio 21 d. įstatymo Nr. I-2223

(    įstatymo Nr.   redakcija)

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.

2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už žalą aplinkai, numatant žalos aplinkai prevenciją bei jos atlyginimą.“

16 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki ________________   priima šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS