Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS
ĮSTATYMAS
2003 m. d. Nr.
Vilnius
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
ĮSTATYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS
1 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti:
1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Darbuotojų sauga ir sveikata - visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
2. Darbdavys - kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau įstatyme - Darbo kodeksas) 16 straipsnyje bei valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga.
3. Darbdavį atstovaujantis asmuo - įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau - įmonė) vadovas;
4. Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai - padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavį atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir/ar įmonės struktūriniame padalinyje (toliau įstatyme darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo).
5. Darbuotojas - fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6. Darbuotojų atstovai – įmonės profesinė sąjunga, nesant įmonės profesinės sąjungos kiti darbuotojų atstovai kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje.
7. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų atstovų išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje.
8. Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
9. Darbo aplinka - darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingi, pavojingi rizikos veiksniai ( fiziniai, fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir kiti).
10. Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
11. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.
12. Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra.
13. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.
14. Pavojingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmius sveikatos sutrikimus ar mirti.
15. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
16. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:
17. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
18. Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.
19. Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
21. Avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs žalą ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai, aplinkai.
22. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai – teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).
23. Invalidas – neįgalus asmuo, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas ribotas darbingumas.
24. Nėščia moteris – darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
25. Neseniai pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai.
26. Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų.
3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokios rūšies sudaryta darbo sutartis, darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.
2. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdavį atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos.
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio įstatymo taikymo ypatumus
2. Krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, jiems vykdant specifinę veiklą.
3. Tais atvejais, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos.
II SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS. SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMAS
5 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
2. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nustato Darbo kodeksas, šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba kartu su kitu (kitais) ministrais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas), kuriose nustato darbuotojų sveikatai nekenksmingus darbo aplinkos veiksnių dydžius.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija
Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
7 straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos ir gali būti steigiamos savivaldybių saugos ir sveikatos komisijos. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai.
8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.
3. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais.
9 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis.
10 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisės
1. Įmonių profesinės sąjungos atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas vadovaudamiesi Darbo kodeksu, Profesinių sąjungų įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.Tuo atveju, kai įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikas atstovauja darbo taryba.
2. Įmonės profesinės sąjungos, nesant profesinės sąjungos kitų darbuotojų atstovų ir/ar darbdavio atstovų iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių nuostatų vykdymą kontroliuoja darbdavį atstovaujantys asmenys, darbdavio įgalioti asmenys, darbuotojų atstovai kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka bei Valstybinė darbo inspekcija.
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBDAVIO PAREIGA. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS ĮMONĖSE. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMAS
11 straipsnis. Darbdavio pareiga
1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
2. Darbdavį atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijai įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo.
12 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse
1. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų), šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdavį atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kurių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (kai tarnyba nesteigiama) gali vykdyti darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, turintis žemesnį išsilavinimą negu nustatyta 8 straipsnio 2 dalyje.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Šios tarnybos funkcijas atlieka institucijos ar įstaigos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.
4. Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio atstovaujančio asmens paskirtas darbuotojas ar darbuotojai, samdomos tarnybos specialistai ir asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir įgūdžių savo pareigoms atlikti ir privalo būti apmokyti ir atestuoti Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių susirgimų įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdavį atstovaujančiam asmeniui arba darbdavio įgaliotas asmeniui.
5. Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šiems darbuotojams netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybos ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje tarp samdomos tarnybos ar asmenų ir darbdavio dėl tokių paslaugų teikimo.
6. Darbdavį atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo informuoja įmonės darbuotojų saugos tarnybą arba samdytų įstaigų specialistus apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakavimo priemonių įgyvendinimą.
7. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pareigos, darbdavio samdytų įstaigų įsipareigojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 11 straipsnyje.
8. Įmonė, kurioje įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba kai šios tarnybos funkcijas vykdo samdyta įstaiga ar asmenys arba kai tarnyba neįsteigta, nesamdoma, nesamdomi asmenys ir jos funkcijas vykdo darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.
13 straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, darbuotojų atstovai
1. Darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmenys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdavį atstovaujantis asmuo, padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.
2. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (toliau šiame straipsnyje – komitetas) steigimas ir jo darbas organizuojamas taip:
1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Žemės ūkio ir kitų ekonominės veiklos sričių įmonėse komitetai gali būti steigiami esant didesniam negu 50 darbuotojų skaičiui. Kai įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo pasiūlymu. Kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 50 darbuotojų. Ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse komitetai steigiami esant didesniam negu 50 darbuotojų skaičiui bei ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse rekomenduojama steigti komitetą esant darbuotojų skaičiui įmonėje mažesniam kaip 50 darbuotojų, nustatomos Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosiuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavį atstovaujančio asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės administracijos pareigūnų) bei iš šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai;
2) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas - darbdavį atstovaujantis asmuo arba jo paskirtas darbdavio įgaliotas asmuo. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai;
3) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija. Kolektyvinėje sutartyje numatytu periodiškumu komiteto nariai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka, seminaruose ar įmonėje įmonės lėšomis. Mokymosi laikotarpiu komiteto nariams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Naujai išrinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Komiteto narių mokymo klausimai sprendžiami sudarant kolektyvines sutartis.
3. Įmonės vadovaudamosi Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos bendraisiais nuostatais rengia Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus, kuriuos, suderinęs su darbuotojų atstovu, tvirtina darbdavį atstovaujantis asmuo.
4. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatų nustatyta tvarka įmonės profesinė sąjunga, o nesant profesinės sąjungos kiti darbuotojų atstovai įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai komiteto narių rinkimus. Įmonės padalinį ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau, kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.
5. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja įmonės darbuotojus komitete, dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų profesinės rizikos vertinime ir priemonių rizikai šalinti ir/ar mažinti įgyvendinime;
2) dalyvauja darbdavį atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavį atstovaujantis asmuo su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai konsultuojasi, juos paskyręs jiems praneša apie šių darbuotojų darbo vietas, įpareigojimus);
3) dalyvauja parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūri, kad darbuotojai jomis naudotųsi;
4) darbuotojų atstovui pavedus dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;
6. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai turi teisę:
1) siūlyti ir reikalauti, kad padalinio vadovas, darbdavį atstovaujantis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
3) informuoti darbdavį atstovaujantį asmenį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavį atstovaujantis asmuo nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;
7. Darbdavį atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas sudaro sąlygas darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą informaciją.
8. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, atlikdami šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės, taip pat neturi patirti darbdavį atstovaujančio asmens, darbdavio įgaliotų asmenų ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
9. Darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekso 134 straipsnyje nustatytos garantijos. Darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį išrinkę darbuotojų atstovai.
10. Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymui skirtuose seminaruose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymu, sprendžiami įmonėje svarstant darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant kolektyvines sutartis.
III skyrius
REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS, DARBO PRIEMONĖMS.
VIDINĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLĖ ĮMONĖJE.
14 straipsnis. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms ir jų įrengimui
1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
2. Bendruosius reikalavimus statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos stabilumui ir tvirtumui, darbo vietų įrengimui, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimui, elektros instaliacijos įrengimui, darbo vietoms esančioms ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis) ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendruose nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, iš jų higienos normomis.
3. Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytais ženklais.
15 straipsnis. Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse
1. Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro tvirtinamuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Statinio statytojas (užsakovas) arba užsakovo įgaliotas statybos darbų vadovas negali pradėti statinio statybos darbų, kol neparengtas statybos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas.
2. Saugaus darbo organizavimo reikalavimus ir reikalavimus darbo vietų įrengimui naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir aplinkos ministras.
3. Reikalavimus darbo vietų įrengimui žvejybos laivuose nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, susiekimo ministras ir žemės ūkio ministras.
4. Darbo vietos, įrengtos darbo priemonėse, tiekiamose į rinką, iš jų kelių transporto priemonėse, privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus atitinkamais techniniais reglamentais. Darbo vietos naudojamose darbo priemonėse turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, reikalavimus nustatytus kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais bei saugaus naudojimo reikalavimus nurodytus darbo priemonės gamintojo dokumentuose (16 straipsnio 3 dalis).
16 straipsnis. Darbo priemonės
1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemones, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys, darbo priemonių paviršiai, turintys aukštą ar žemą temperatūrą, turi būti izoliuoti, darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus, neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti ir turi būti numatytas operatyvus darbo priemonės išjungimas, darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normomis nustatytų ribinių verčių (dydžių).
2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius saugos reikalavimus darbo priemonėms bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techniniais reglamentais nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytus reikalavimus.
3. Reikalavimus saugiam darbo priemonių naudojimui nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklės, naudojimo instrukcijose), kuriuos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.
4. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Pareigas, susijusias su šių įrenginių nuolatine priežiūra, įrenginio savininkas gali tiesiogiai pavesti kitam juridiniam asmeniui, kai jis atlieka įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal sutartį su įrenginio savininku.
17 straipsnis. Įmonės vidaus eismas
1. Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles.
18 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio
1. Įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų ir jų preparatų bei biologinių medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio.Darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio:
1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus nepavojingomis ar mažiau pavojingomis;
2) imasi visų reikiamų priemonių darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikio;
3) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikį;
4) naudoja darbo priemones, technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų sveikatai;
2. Naudojant pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, biologines medžiagas neturi būti viršijami jų koncentracijos ribinės vertės darbo aplinkos ore. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų ribines vertes darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
3. Įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijęs su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis.
4. Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga ar preparatu.
5. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti.
6. Tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti aprūpinti atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
7. Darbdavius atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir mokėti taikyti specialias pirmosios medicinos pagalbos priemones pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių pirmosios medicinos pagalbos priemonių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
8. Reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikio nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
19 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje
1. Darbdavį atstovaujantis asmuo organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo:
1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;
2) organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso, kurio tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, parengimą ir jo pildymą;
3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje;
4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir/ar įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas);
3. Darbdavį atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:
4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą galimybių vertinimu (nustatant ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemones, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes);
5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;
7) pirmenybės taikymu kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių naudojimui asmeninių apsauginių priemonių atžvilgiu;
9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
4. Darbdavį atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.
20 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse
1. Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
2. Darbdavį atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius norminius teisės aktus).
3. Darbuotojai privalo laikytis darbdavį atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų.
21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
1. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje bei pakeitus darbovietę - periodiškai.
2. Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų.
3. Naktinių pamainų darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami įmonėje tikrintis sveikatą periodiškai, įmonės darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku.
4. Darbdavį atstovaujantis asmuo atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimą. Darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindinami įmonės darbuotojai.
5. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos priežiūros įstaigoms apmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
6. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.
7. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.
8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonių darbuotojai. Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.
22 straipsnis. Darbuotojų evakavimo bei avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Darbdavio ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais
2. Įmonėje privalo būti parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakavimo planai pavojaus atvejui. Su šiais planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakavimo planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakavimo planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planus ir priemones, kurių privaloma imtis avarijų atvejais privalo žinoti darbdavio įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.
3. Darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavių įgaliotas asmuo paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir organizuoja jų periodišką apmokymą, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę galimo pavojaus atveju, aprūpina juos pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į įmonės veiklos ypatumus, darbuotojų skaičių.
4. Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio įgalioti asmenys:
1) kaip galima greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;
2) imasi visų reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus patiems darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti, duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;
3) kaip galima greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų, nukentėjusius darbuotojus;
4) kol įmonei bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų pasitelkia tam tikslui iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotojų atstovus augai ir sveikatai;
5. Likvidavus avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo negali duoti nurodymų darbuotojams tęsti ar pradėti darbą.
6. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.
7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, darbdavį atstovaujančio asmens pavedimu savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.
8. Įmonėje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai, sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.
9. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas, ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdavį atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir/ar kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka:
1) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad padalinio vadovas, ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdavį atstovaujantis asmuo sustabdytų darbus.
2) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdavį atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus, surašydamas reikalavimą darbdavį atstovaujančiam asmeniui.
4) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdavį atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai;
5) kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdavį atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
10. Darbo inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais turi teisę pareikalauti, kad darbdavį atstovaujantis asmuo ar padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo sustabdytų darbus.
23 straipsnis. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos
1.Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.
2. Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinės bei asmens higienos patalpoms įrengti nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.
3. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų skaičių.
24 straipsnis. Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms
1. Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus.
IV SKYRIUS
DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
darbdavių pareigos ir teisės
25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas
Darbdavį atstovaujantis asmuo įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbdavį atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines apsaugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių saugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, įmonės administracijos pareigūnų pareigybių aprašymus, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, kuriuose nustato privalomus vykdymui darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo žinių ir tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje tvarką;
7) sudaro sąlygas šio įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomuosius darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
12) įstatymų nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;
13) vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas;
15) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą.
16) paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus, Registruoja incidentus;
26 straipsnis. Darbdavį atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimas
1. Darbdavius atstovaujančių asmenų, iš jų darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonės savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbdavius atstovaujančių asmenų, iš jų darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonės savininkų, darbdavių ūkininkų, kurie nesteigia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar šios tarnybos funkcijoms vykdyti ne samdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir patys vykdo tarnybos funkcijas bei darbdavio įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vykdyti tarnybos funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje.
2. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, kuris darbdavį atstovaujančio asmens pavedimu ir jo kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymui tokiame įmonės padalinyje, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavį atstovaujančio asmens.
3. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad darbdavį atstovaujantis asmuo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas padalinio vadovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad žinojo apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.
4. Darbdavį atstovaujantis asmuo savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų, išskyrus darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas bei įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, mokymo ir atestavimo poreikį.
27 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami atvejais, numatytais 25 straipsnio 6 punkte ir kitais atvejais, kai darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad tai reikalinga siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių susirgimų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių nepakanka, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdavį atstovaujantis asmuo.
2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbui į kitą įmonę pasiųsti darbuotojai taip pat privalo būti informuoti apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, bei supažindinti su darbuotojų evakavimo planais, nurodytais 22 straipsnyje. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.
3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys bet kurios ekonominės srities įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija.
4. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomieji įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.
5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių patikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje bei šių darbų saugaus vykdymo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymais nustatyta kitokia šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų vykdymo tvarka.
6. Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką, Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir, su Valstybine darbo inspekcija suderinus, tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir atestavimo nuostatus.
7. Atskiroms ekonominės veiklos sritims įstatymais gali būti nustatoma kitokia darbuotojų mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje tvarka negu nustatyta Mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Tokiu atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.
28 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams, ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir/ar įrengia naujas kolektyvines saugos priemones.
2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsauginės priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos, tokios, kurios apsaugotų darbuotoją rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
3. Darbdavio įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu su priemone.
4. Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Kai darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams, įvertinant cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl nukenksminimo priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos nukenksminimo priemonės.
29 straipsnis. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas
1. Padalinio vadovas, nesant padalinio vadovo, darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdavį atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.
2. Padalinio vadovas, nesant padalinio vadovo darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdavį atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių susirgimų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama.
3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai vykdo sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatymu, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas įmonės darbuotojams.
4. Įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai) kur yra medicinos punktas ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos telefonas.
30 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje
1. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2. Darbdavius atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria darbdavį atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje vykdomi darbai kitų darbdavių veiklos sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas koordinavimui. Darbdavius atstovaujantys asmenys informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie galimus pavojus, riziką vykdant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje.
31 straipsnis. Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje
Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdavius atstovaujantys asmenys turi teisę:
1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo, taip pat kitų darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;
2) darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymo nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;
5) siūlyti darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą, negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, užtikrinantys saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą įmonėje, numatomi kolektyvinėse sutartyse;
32 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims
1.Darbdavį atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencines priemones, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje).
2. Darbdavį atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas paveda:
1) padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencines priemones įmonės padaliniuose;
2) padalinio vadovui, kuris vadovauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar šios tarnybos specialistams koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių susirgimų įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės padaliniuose;
antrasis skirsnis
darbuotojo pareigos ir teisės
33 straipsnis. Darbuotojo pareigos
1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir padalinio vadovo, darbdavį atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdavį atstovaujančiam asmeniui;
4) nedelsdami informuoti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbdavį atstovaujantį asmenį apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Informuoti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, darbdavį atstovaujantį asmenį apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;
5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio įgaliotais asmenimis, darbdavį atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;
6) pagal galimybes bei turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą ir darbdavį atstovaujantį asmenį;
7) nedelsiant informuoti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, darbdavį atstovaujantį asmenį apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;
2. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis, – darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės aprašymuose. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.
34 straipsnis. Darbuotojo teisės
Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio ;
2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdavį atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti pakeisti darbą, jeigu valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigas;
4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdavį atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymais nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
7) iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdavį atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.
35 straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo nagrinėjimo tvarka
1. Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis.
2. Jei darbdavį atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.
II DALIS
ATSKIRŲ DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS
V SKYRIUS
JAUNI ASMENYS, MOTERYS, INVALIDAI
36 straipsnis. Jaunų asmenų darbas
1. Vaikų iki šešiolikos metų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ar socialiniam vystymuisi ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų Vyriausybės.
2. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.
3. Šiame įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta.
4. Darbdavį atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, nustatyta darbo trukme, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų veiksnių sąrašu.
5. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, o taip pat įvykus darbo sąlygų pokyčiams jaunam asmeniui jau dirbant, darbdavį atstovaujantis asmuo privalo organizuoti įvertinimą:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, koncentraciją darbo aplinkos ore, trukmę);
4) darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis juos įdarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.
7. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams dirbant lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).
37 straipsnis. Motinystės sauga
1. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką.
2. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
3. Vadovaujantis kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, privalo būti nustatytas galimas poveikis nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius galimą poveikį, darbdavį atstovaujantis asmuo privalo imtis priemonių kaip nustatyta Darbo kodekso 278 straipsnyje.
38 straipsnis. Dirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos
III DALIS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGUS ATSITIKIMUS DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMĄ NUOSTATOS
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS
39 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė charakterizuojama pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.
2. Darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų darbo aplinkos atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams nustatomas atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
3. Darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietų ar objektų, kur turi būti vertinama rizika, nustatymui, rizikos tyrimui, rizikos nustatymui pagal tyrimo rezultatus, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.
40 straipsnis. Darbo aplinka
1. Darbuotojams turi būti sudaryta darbo aplinka, kurioje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti minimali ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.
2. Darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.
3. Darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus ribinius vertes (dydžius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), darbo laiko trukmė neturi viršyti 36 valandų per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) viršija leistinus ribinius ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė tokioje darbo aplinkoje nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo priklausomai nuo darbo aplinkos veiksnių kriterijais ir tvarka.
41 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių padalinius, prieš pateikiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugines priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo duomenų tikrumo.
2. Naujų įmonių ar jų padalinių atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, atitinkami reglamentai.
3. Darbo priemonių, asmeninių apsauginių priemonių atitikties privalomiems saugos reikalavimams įvertinimo tvarką nustato atitinkami techniniai reglamentai.
VII SKYRIUS
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE, PROFESINĖS LIGOS
42 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas
1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:
1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
2. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas.
3. Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu:
1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).
4. Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
43 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, incidento asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdavį atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti.
2. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei įstaigai.
3. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
44 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas
1. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka, nustatyta šiuo įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais.
2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.
3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kuriuos skiria darbdavį atstovaujantis asmuo (toliau šiame ir 45 straipsnyje – darbdavio atstovas) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas.
4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia pasirašyti darbdavį atstovaujančiam asmeniui. Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai nedalyvauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba darbdavį atstovaujantis asmuo nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.
5. Darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.
6. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdavį atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka – vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui.
7. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
8. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo skirti asmenys.
9. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.
10. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovai (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdavį atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, ir išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms.
11. Jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.
12. Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.
13. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.
14. Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.
15. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti ekspertizes.
16. Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas (darbuotojo interesus atstovaujantis asmuo) Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui.
45 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir registravimas
1. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdavį atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.
2. Profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdavį atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje, Profesinių ligų valstybės registre Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka.
4. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų patvirtinimo aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.
IV DALIS
ATSAKOMYBĖ UŽ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
46 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
1. Darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
3. Darbdavį atstovaujančio asmens atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus priemones, kurių darbdavį atstovaujantis asmuo ėmėsi šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
48 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
1. Ginčai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
49 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
1. Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr.55-1064);
2. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo ir papildymo” (in., 1994, Nr.88-1669);
3. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr.50-1195);
4. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.67-1658);
5. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.117-3001);
6. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymas (in., 2000, Nr.57-1678);
8. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.72-3012).