Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS
ĮSTATYMAS
2002 m. d. Nr.
Vilnius
siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas, garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas,
pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d. Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio teisingumo nuostatas,
pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas darbo sąlygas,
įvertindamas tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei,
nustato darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:
darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo arba gamybos rezultatais,
darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus,
trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,
darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,
ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu,
darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,
vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole,
įvertindamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti“ (89/391 EEC), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EC), „Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti“ (92/85 EEC) nuostatas bei Lietuvos Respublikoje ratifikuotas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas,
priima Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I skyrius
ĮSTAtYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS
1 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti:
1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
2) profesinės rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;
4) valstybės ar savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių įgaliotų asmenų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Darbuotojų sauga ir sveikata (profesinė sauga ir sveikata) – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
2. Įmonė - bet kokios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonė, įstaiga, organizacija, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, ar kita organizacinė struktūra, kurių teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Darbdavys - įmonė, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 16 straipsnį turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Darbdavys - individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkininkas, fizinis asmuo, įgyvendinantis darbo teises ir pareigas pats (Darbo kodekso 14 straipsnio 2 dalis);
4. Darbdavio įgaliotas asmuo (darbdavį atstovaujantis asmuo) - kaip nustatyta Darbo kodekso 24 straipsnyje;
5. Padalinio vadovas - darbdavio įgaliotas asmuo (įmonės administracijos pareigūnas), kuriam darbdavį atstovaujantis asmuo pavedė vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, turintis teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.
6. Darbuotojas - fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą, taip pat fizinis asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
8. Darbuotojų atstovas – įmonės darbuotojų kolektyvo atstovo išrinktas darbuotojų atstovas, kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje.
9. Darbovietė - įmonės darbo vietų, kuriose turi būti sudarytos saugios ir neturinčios neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai darbo sąlygos, įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plotas su nustatytomis ribomis.
10. Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
11. Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
12. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.
13. Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra.
14. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.
15. Pavojingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.
16. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
17. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:
18. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
19. Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.
20. Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
22. Avarija – nenumatytas staigus įvykis įmonėje ar jos teritorijoje, sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs žalą ar galėjas padaryti žalą darbuotojų sveikatai, aplinkai.
23. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas (toliau – darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktas) – teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo ar Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais ministrais), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).
24. Neįgalūs asmenys – asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas ribotas darbingumas dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų.
25. Nėščia moteris – darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
26. Neseniai pagimdžiusi moteris – ne anksčiau kaip prieš metus pagimdžiusi darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą.
27. Krūtimi maitinanti moteris – krūtimi maitinanti darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokios rūšies sudaryta darbo sutartis, darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.
2. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su jo darbu susijusiais aspektais ( 13 straipsnis) bei sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam asmeniui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje darbuotojams nesudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos.
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
5 straipsnis. Įstatymo taikymo ypatumai
1. Krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, jiems vykdant specifinę veiklą.
2. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos.
II SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS
pirmasis skirsnis
DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Socialinių partnerių bendradarbiavimas
6 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
2. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nustato Darbo kodeksas, šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba kartu su kitu (kitais) ministru tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, bei atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija
Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
8 straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo, sudarymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai.
2. Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo, sudarymo tvarką nustato šių komisijų steigėjai.
9 straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje
1. Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją.
10 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje.
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.
3. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais.
4. Aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas.
11 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų.
12 straipsnis. Įmonių darbuotojų kolektyvo atstovų teisės
1. Įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas vadovaudamiesi Darbo kodeksu, Profesinių sąjungų įstatymu, šiuo įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
2. Įmonės darbuotojų kolektyvo atstovų ir darbdavio ar darbdavį atstovaujančio asmens iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių nuostatų vykdymą kontroliuoja darbdaviai, darbdavį atstovaujantys asmenys bei įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
ANTRASIS SKIRSNIS
darbdavio pareiga. DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse. darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos priemones
13 straipsnis. Darbdavio pareiga
Darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis. Įgyvendinant šią pareigą, darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais.
14 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse
1. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka pats. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.
3. Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos, įstaigos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.
4. Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar darbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, privalo būti apmokyti pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytas programas ir atestuoti, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir įgūdžių savo pareigoms atlikti. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdavio įgaliotam atstovui.
5. Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šiems darbuotojams netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje tarp samdomos tarnybos ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) ir darbdavio dėl paslaugų teikimo.
6. Darbdavys informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakavimo priemonių įgyvendinimą.
7. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 13 straipsnyje.
15 straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, darbuotojų atstovai
1. Darbdavys ir padalinių vadovai privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams, nurodytiems šiame straipsnyje, dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai.
2. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau šiame straipsnyje – komitetas) steigimo tvarka ir jo funkcijos:
1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų atstovų bei šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtų darbuotojų atstovų, kuriuos į komitetą deleguoja įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai.
2) kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus;
3) jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar įmonės darbuotojų kolektyvo atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų pasiūlymu;
4) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba darbdavio įgaliotas asmuo. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas darbuotojų atstovas, deleguotas įmonės darbuotojų kolektyvo atstovų;
5) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija; komiteto nariai apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;
3. Komitetų bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų kolektyvo atstovais.
4. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatų nustatyta tvarka įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai renka darbuotojų atstovus, kuriuos įgalioja atstovauti darbuotojų saugos ir sveikatos interesus. Įmonės padalinį ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas, skaičių, darbuotojų atstovo įgaliojimų laiką nustato įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau, kaip vienas darbuotojų atstovas.
5. Darbuotojų atstovai atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja darbuotojus komitete, dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų profesinės rizikos vertinime ir priemonių rizikai šalinti ir/ar mažinti įgyvendinime;
2) dalyvauja darbdaviui parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavio įgaliotas atstovas praneša darbuotojų atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus);
3) dalyvauja išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūri, kad darbuotojai jomis naudotųsi;
4) įmonės profesinei sąjungai ar įmonės darbo tarybai pavedus dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;
6. Darbuotojų atstovas turi teisę:
1) siūlyti ir reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavio įgaliotas atstovas, darbdavys fizinis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
3) informuoti darbdavį jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;
7. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą informaciją.
8. Darbuotojų atstovai, atlikdami šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės, taip pat neturi patirti darbdavio, padalinio vadovo ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
9. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariui, kuris yra darbuotojų atstovas, bei darbuotojų atstovui taikomos Darbo kodekso 134 straipsnyje nustatytos garantijos. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nario ar darbuotojų atstovo įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį delegavę įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai.
10. Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymo įstaigose ar mokymui skirtuose seminaruose darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų mokymu, sprendžiami įmonėje – darbuotojų atstovų mokymo klausimus svarstant komitete, darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje), sudarant kolektyvines sutartis.
III skyrius
Reikalavimai Darbo vietoms, Darbo PRIEMONĖMS.
VIDINĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLĖ ĮMONĖJE.
DARBDAVIO įgalioto atstovo VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJAIS
16 straipsnis. Darbo vietų įrengimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
17 straipsnis. Darboviečių ir darbo vietų įrengimas
1. Kaip įrengti darbo vietas ir kokia turi būti darbo aplinka, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatyti darbo aplinkos veiksnių leistini ribiniai dydžiai neturi sukelti darbuotojų sveikatos sutrikimų bei profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje.
3. Patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, nurodytos šio įstatymo 25 straipsnyje, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo bendruose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.
18 straipsnis. Darbo priemonės
1. Darbdavys privalo naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
2. Darbdavio įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius saugos reikalavimus atskiroms darbo priemonėms bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.
3. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas.
4. Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonių naudojimui nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.
5. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Dalį pareigų, susijusių su šių įrenginių nuolatine priežiūra, įrenginio savininkas gali pavesti kitam juridiniam asmeniui ar įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kai jis atlieka įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal sutartį su įrenginio savininku.
19 straipsnis. Įmonės vidaus eismas
1. Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles.
20 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio
1. Įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais bei biologinėmis medžiagomis (gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia naudotojams, naudoja), darbdaviai numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio:
1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus nepavojingomis ar mažiau pavojingomis;
2) imasi visų reikiamų priemonių darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikio;
3) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikį;
4) naudoja darbo priemones, technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų sveikatai;
2. Naudojant pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, biologines medžiagas neturi būti viršijami jų koncentracijos ribiniai dydžiai darbo aplinkos ore. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų koncentracijų ribinius dydžius darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
3. Visi įmonės darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kuri veikla susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis.
4. Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga ir preparatu.
5. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti.
6. Tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis ir preparatais, biologinėmis medžiagomis privalo būti aprūpinti atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
7. Darbdaviai, padalinių vadovai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir mokėti taikyti specialias pirmosios medicinos pagalbos priemones pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių pirmosios medicinos pagalbos priemonių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
8. Reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, biologinių medžiagų poveikio nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
21 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje
1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.
2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu:
1) organizuoja įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip nurodyta šio įstatymo 45 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;
2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, kurio tipinę formą ir jo pildymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras;
3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje;
4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir/ar įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas);
3. Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:
4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;
5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;
7) pirmenybės taikymu kolektyvinėms darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms asmeninių apsauginių priemonių naudojimo atžvilgiu;
9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
4. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.
22 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse
1. Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
2. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles (instrukcijas) ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).
3. Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai), darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai, yra privalomi.
23 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
1. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.
2. Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų.
3. Naktinių pamainų darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, įmonės darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku.
4. Darbdavys atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimą. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindina darbuotojus.
5. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
6. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Medicininės apžiūros išvada dėl darbuotojo sveikatos vienodai privaloma ir darbdaviui, ir darbuotojui.
7. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.
8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonės darbuotojai. Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.
24 straipsnis. Darbuotojų evakavimo bei avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Darbdavio ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais
2. Darbdaviai privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakavimo planus pavojaus atvejui. Su šiais planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakavimo planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakavimo planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai.
3. Darbdavys kiekvienoje įmonėje paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir juos periodiškai įmonėje apmoko, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę galimo pavojaus atveju, juos aprūpina pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į įmonės veiklos ypatumus, darbuotojų skaičių.
4. Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys:
1) kaip galima greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;
2) imasi visų reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti; duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;
3) kaip galima greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų, nukentėjusius darbuotojus;
4) kol įmonei bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei pasitelkia tam tikslui iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotojų atstovus;
5. Likvidavus avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys arba padalinio vadovas negali duoti nurodymų tęsti ar pradėti darbą.
6. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių padarinių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.
7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, darbdavio pavedimu savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.
8. Įmonėje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.
9. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavys ir/ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka:
1) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas turi teisę pareikalauti, kad darbdavys sustabdytų darbus. Jeigu įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nėra, darbus sustabdyti turi teisę pareikalauti darbuotojų atstovas;
2) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus;
4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai;
5) kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti drausminių nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
10. Darbo inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais turi teisę pareikalauti, kad darbdavys ar padalinio vadovas sustabdytų darbus.
11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova. Už laiką, kurio metu perkeltas darbuotojas dirbo kitą darbo sutartimi nesulygtą darbą, už prastovų laiką, sustabdžius darbus pavojaus atveju ar dėl gamtinių sąlygų, darbuotojams apmokama įstatymų nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos
1.Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.
2. Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinės bei asmens higienos patalpoms įrengti nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.
3. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso pobūdį), darbuotojų skaičių.
26 straipsnis. Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms
1. Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus.
2. Minimalius buities ir higienos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai apgyvendinti darbuotojus, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro tvirtinami Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys higienos reikalavimus gyvenamoms patalpoms.
IV SKYRIUS
DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
pirmasis skirsnis
darbdavių pareigos ir teisės
27 straipsnis. Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą
Darbdavys, vykdydamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) užtikrina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, parengia reikiamas priemones ir jas įgyvendina;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprūpina jomis įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotojų pareigybių aprašymus ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) darbo laiku organizuoja ir padengia išlaidas už darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą, instruktuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais arba kai to reikia siekiant sudaryti saugias ir sveikas sąlygas;
7) sudaro sąlygas šio įstatymo 14, 15 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja privalomuosius darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą, prireikus organizuoja pirmosios medicinos pagalbą suteikimą;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
12) nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;
13) vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė, praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas;
15) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą.
16) sudaro darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus. Registruoja incidentus;
28 straipsnis. Darbdavio ar jo įgalioto asmens, padalinio vadovo atestavimas
1. Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens (darbdavį atstovaujančio asmens) žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos Darbo kodekso nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, kuris darbdavio ar darbdavį atstovaujančio asmens pavedimu ir jų kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymui tokiame įmonės padalinyje, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio ar darbdavį atstovaujančio asmens.
3. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad darbdavys ar darbdavį atstovaujantis asmuo ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytas padalinio vadovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad žinojo apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys, darbdavį atstovaujantis asmuo ar padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.
29 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Tuo atveju, kai instruktavimo metu suteiktų žinių nepakanka, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti, nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdavys organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų (14 straipsnio 2 dalis) nustatyta tvarka.
2. Darbdaviai privalo instruktuoti darbuotojus jų saugos ir sveikatos klausimais šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais atvejais.
3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Tokie darbuotojai taip pat privalo būti informuoti apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, bei supažindinti su dirbančiųjų evakavimo planais bei darbuotojų veiksmais ir teisėmis galimo pavojaus atveju, nurodytais 24 straipsnyje.
4. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomieji įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.
5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, instruktavimo, mokymo ir žinių patikrinimo bei šių darbų saugaus vykdymo tvarką įmonėje nustato darbdavys.
30 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams, ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir/ar įrengia naujas kolektyvines saugos priemones.
2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsauginės priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos, tokios, kurios apsaugotų darbuotoją rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
3. Darbdavys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu su priemone.
4. Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Kai darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams, įvertinant cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl nukenksminimo priemonių naudojimo, darbuotojams privalo būti nemokamai išduodamos nukenksminimo priemonės.
31 straipsnis. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas
1. Darbdavys privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.
2. Padalinio vadovas, nesant padalinio vadovo darbdavys privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.
3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai (tarnybos) vykdo sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo 17 straipsnio dalies 2, 5, 9 ir 10 punktuose, dalyvauja darbdaviui organizuojant privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, dalyvauja tiriant profesines ligas. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas įmonės darbuotojams.
32 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje
1. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria darbdavį, kuris koordinuoja kitų darbdavių veiklą ir veiksmus sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbdaviai informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus, riziką.
33 straipsnis. Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje
Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviai turi teisę:
1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo, taip pat kitų darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;
2) darbuotojams, pažeidusiems šio straipsnio 1 punkte nurodytus teisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, reglamentus, darbo tvarkos taisykles, skirti drausmines, įstatymo nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas (valstybės tarnautojams), įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;
3) nušalinti nuo darbo ir neleisti darbuotojui dirbti tą dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;
4) atleisti iš darbo darbuotoją Darbo Kodekso nustatyta tvarka, kai jis pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdyti darbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
5) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigytos darbo, asmeninės apsauginės priemonės ar darbo vietų, darbo priemonių projektai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;
8) siūlyti darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą, negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, užtikrinantys saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą įmonėje numatomi kolektyvinėse sutartyse;
34 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas įmonės darbuotojams
1. Įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavys gali pavesti padalinių vadovams, kitiems įmonės administracijos pareigūnams, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu darbdavio dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas darbo sutartyje arba pareigybės aprašymuose (instrukcijose).
antrasis skirsnis
darbuotojo pareigos ir teisės
35 straipsnis. Darbuotojo pareigos
1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių), tinkamai naudoti tokius įtaisus ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui;
4) nedelsdami informuoti padalinio vadovą, darbuotojų atstovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, prireikus darbdavį apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat informuoti padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, prireikus darbdavį apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;
5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu, darbdaviu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;
6) imtis priemonių pagal galimybes bei turimas žinias pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti padalinio vadovą ir darbdavį;
7) nedelsiant informuoti padalinio vadovą, darbuotojų atstovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar jos darbuotojus, prireikus darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;
2. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos: įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis, – darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės aprašymuose (instrukcijose) ir nuostatuose. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.
36 straipsnis. Darbuotojo teisės
Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
2) sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;
4) pats tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą, įmonės darbuotojų kolektyvo įgaliotus atstovus;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip numatyta šio įstatymo 24 straipsnio 6 ir 9 dalyse;
6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
7) iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, įmonės darbuotojų kolektyvo įgaliotus atstovus, darbdavį, Valstybinę darbo inspekciją.
37 straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo nagrinėjimo tvarka
1. Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis(apie tai informuojant padalinio vadovą).
2. Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami darbo ginčių nagrinėjimo tvarka, nustatyta Darbo kodeksu.
3. Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.
II DALIS
ATSKIRŲ DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS
V SKYRIUS
JAUNI ASMENYS, MOTERYS, NEĮGALŪS ASMENYS
pirmasis skirsnis
jauni asmenys
38 straipsnis. Jaunų asmenų darbas
1. Vaikų iki šešiolikos metų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius poveikio vaiko saugai, sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ar socialiniam vystymuisi ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų šio straipsnio 4 dalyje.
2. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui darbdavio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.
3. Šiame įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta.
4. Darbdavys, priimdamas į darbą vaiką nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo pareikalauti vaiko gimimo liudijimo, mokyklos, kurioje mokosi taip pat vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį.Tokie pat reikalavimai keliami įdarbinant vaikus, kuriems ne mažiau kaip 13 metų kultūros, meno,sporto ar reklamos srityse, modelių agentūrose.
5. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, o taip pat įvykus darbo sąlygų pokyčiams jaunam asmeniui jau dirbant, darbdavys privalo įvertinti:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant (šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalis) į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, koncentraciją darbo aplinkos ore, trukmę);
4) darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdavys informuoja jaunus asmenis juos įdarbindamas ir bet kuriuo metu prireikus, be to, darbdavys apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.
7. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams dirbant lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).
39 straipsnis. Jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai
1. Jauni asmenys negali būti skiriami dirbti:
2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;
3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;
4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;
2. Vyriausybė tvirtina asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą ir nustato asmenų iki aštuoniolikos metų profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką.
40 straipsnis Jaunų asmenų poilsio laikas
1. Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui.
2. Jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
41 straipsnis. Draudimas skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku ir viršvalandinius darbus
2. Asmenys nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio ir švenčių dienomis gali būti skiriami tik jų sutikimu.
antrasis skirsnis
moterys, neįgalūs asmenys
42 straipsnis. Motinystės sauga
1. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar sutrumpintą darbo laiką.
2. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje – kenksmingų darbo sąlygų sąrašas) tvirtina Vyriausybė.
3. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti:
1) jeigu nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą draudžiamų darbų sąraše, šią moterį jos sutikimu perkelti į kitą darbą įmonėje;
4. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje.
5. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis.
6. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
7. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sukaks vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymo nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.
43 straipsnis. Kitos saugos ir sveikatos garantijos dirbančioms nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims ir darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus
1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.
2. nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
3. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.
4. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį, poilsio, Darbo Kodekso nustatytomis švenčių dienomis, viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes tik jų sutikimu.
44 straipsnis. Dirbančių neįgalių asmenų saugos ir sveikatos garantijos
III DALIS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGus ATSITIKIMus DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMą NUOSTAToS
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ Saugos IR SVEIKATOS BŪKLĖS vertinimas
45 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė charakterizuojama pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.
2. Darbo priemonių ir darbo sąlygų atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams nustatomas atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
3. Darbdavys atlieka profesinės rizikos tyrimą įmonėje ir organizuoja tyrimo rezultatų įvertinimą. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo rizikos tyrimui, darbdavys profesinės rizikos tyrimui samdo tarnybas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas, ar kitas darbovietės vietas, kuriose turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.
46 straipsnis. Darbo aplinka
1. Darbuotojams turi būti sudaryta darbo aplinka, kurioje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia yra, ji turi būti minimali.
3. Darbo aplinkos veiksnių leistinus ribinius dydžius nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.
4. Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje darbo aplinkos veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas Darbo kodekso nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių padalinius, prieš pateikiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugines priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo duomenų tikrumo.
2. Naujų įmonių ar jų padalinių atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, atitinkami reglamentai.
3. Darbo priemonių, asmeninių apsauginių priemonių atitikties privalomiems saugos reikalavimams įvertinimo tvarką nustato techniniai reglamentai.
VII SKYRIUS
Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos
48 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas
1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:
1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;
2. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas.
3. Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu:
1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikaltimą; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).
4. Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
49 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti.
2. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei įstaigai.
4. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
50 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas
1. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka, nustatyta šiuo įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais.
2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.
3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas.
4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovams. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia darbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys ar darbuotojų atstovas nedalyvauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Jei darbdavio ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.
5. Darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.
6. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) paties darbdavio, darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais gali būti skundžiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka – vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, išvados, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami teismui.
7. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
8. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.
9. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.
10. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų ar ekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, ir išsiunčiamas Asmens sveikatos priežiūros įstaigai, iš kurios darbuotojas buvo siųstas, ir kitoms institucijoms.
11. Jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.
12. Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.
13. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.
14. Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.
15. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti ekspertizes.
16. Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui.
51 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir registravimas
1. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.
2. Profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėje įstaigoje apskrityje, Profesinių ligų valstybės registre Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka.
4. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų patvirtinimo aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.
IV DALIS
DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE, PROFESINIŲ LIGŲ IR ATSAKOMYBĖ. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
VIII SKYRIUS
DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE, PROFESINIŲ LIGŲ IR ATSAKOMYBĖ UŽ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
52 straipsnis. Darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas
1. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai priklauso nuo profesinės rizikos įmonėse.
53 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
1. Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
3. Darbdavio atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus priemones, kurių darbdavys ėmėsi šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Atlyginimas darbuotojui už pakenkimą sveikatai
1. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai.
2. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina darbdavys Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
IX skyrius
baigiamosios nuostatos
56 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
57 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
1. Ginčai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
58 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
59 straipsnis. Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikoje
Rengiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taikomos Europos Sąjungos darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, nuostatos, taip pat atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.
60 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
1. Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr.55-1064);
2. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1994, Nr.88-1669);
3. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr.50-1195);
4. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.67-1658);
5. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.117-3001);
6. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.57-1678);
8. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.72-3012).