DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2021 M. GRUODŽIO 1 D. NUTARIMO NR. 1016 „DĖL 2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO (TAIS)

Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

Projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL lietuvos respublikos Vyriausybės 2021 M. GRUODŽIO 1 D. NUTARIMO NR. 1016 „DĖL 2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ pakeitimo

2024 m. d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“, ir ją išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

Ministras Pirmininkas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. nutarimo Nr.

redakcija)

2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS

ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMA

I SKYRIUS

PLĖTROS PROGRAMOS PASKIRTIS

Valstybės veiklos sritis

12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinių įtraukimo į Programą logika

Programa skirta NPP 3 tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.1–3.6 uždaviniams įgyvendinti:

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį.

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui.

3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas.

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų.

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais.

3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą.

Uždaviniai, problemos ir priežastys nurodytos prioritetų tvarka.

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį.

Prisidedama prie NPP 3.2, 3.3 ir 3.6 uždavinių įgyvendinimo.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2-o (iš 6-ių) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA skaitymo gebėjimų lygio, dalis (2018 m. – 24,4 proc., 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 15 proc.).

3.1.2. Mokinių, nepasiekusių 2-o (iš 6-ių) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA matematinio raštingumo lygio, dalis (2018 m. – 25,6 proc., 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 15 proc.).

3.1.3. Mokinių, nepasiekusių 2-o (iš 6-ių) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA gamtamokslinio raštingumo lygio, dalis (2018 m. – 22,2 proc., 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 15 proc.).

3.1.4. Mokinių, nepasiekusių 2-o (iš 6-ių) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA kūrybinio mąstymo gebėjimų lygio, dalis (2022 m. – 5,2 proc.; daugiau vertinimų iki 2030 m. nenumatyta).

3.1.5. Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis (2019 m. – 89,6 proc., 2025 m. – 90 proc.; 2030 m. – 95 proc.).

1 problema – Netolygi ugdymo kokybė ir fragmentuota jos užtikrinimo sistema turi neigiamą įtaką mokinių ugdymosi rezultatams.

Spręstinos problemos priežastys:

1.1. Trūksta mokinių poreikius atliepiančio šiuolaikinio ugdymo ir jų pasiekimų bei pažangos vertinimo.

1.2. Trūksta mokyklų vadovų orientacijos į ugdymą.

1.3. Pernelyg skirtingas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos veiksmingumas.

1.4. Pernelyg skirtingas bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos veiksmingumas.

1.5. Nevienodas atskirų mokyklų aprūpinimo lygis šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiamos 1.1, 1.2 ir 1.4 priežastys).

12-003-03-01-04 „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ (sprendžiama 1.3 priežastis).

12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 1.1 ir 1.5 priežastys).

2 problema – Nevienodos mokyklinio starto galimybės.

Spręstinos problemos priežastys:

2.1. Ne visi vaikai, patiriantys socialinę riziką, privalomai ugdomi institucijose pagal ikimokyklinio ugdymo programas.

2.2. Ikimokyklinio ugdymo turinys neatliepia naujausių žinių ir ateities poreikių.

2.3. Trūksta tinkamos infrastruktūros ikimokyklinio ugdymo aprėpčiai didinti.

2.4. Neužtikrinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų vežimas.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-04 „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ (sprendžiamos 2.1, 2.2 ir 2.4 priežastys).

12-003-03-01-23 „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ (sprendžiama 2.3 priežastis).

3 problema – Švietimo sistemos efektyvumui ir mokymosi rezultatų kokybei didinti nepakankamai pasitelkiamos švietimo technologijos ir skaitmeninės inovacijos.

Spręstinos problemos priežastys:

3.1. Skaitmeninių inovacijų plėtrą švietimo institucijose stabdo nepakankamas įsitraukimas ir pedagoginių darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stoka.

3.2. Švietimo skaitmenizavimas vyksta lėtai, švietimo įstaigoms nepakanka reikiamos techninės ir programinės įrangos bei kokybiško skaitmeninio turinio.

3.3. Švietimo sistemoje generuojamų duomenų panaudojimas nėra efektyvus, o švietimo informacinės sistemos nėra pakankamai suderintos tarpusavyje visais lygmenimis.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiamos 3.1, 3.2 ir 3.3 priežastys).

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui.

Prisidedama prie NPP 3.1, 3.3, 3.6, 3.7, 4.3 uždavinių įgyvendinimo.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.2.1. Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis nuo visų, kuriems nustatytas pagalbos poreikis (2019–2020 m. – 57,6 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 97 proc.).

3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) (2020 m. – 61,7 proc., 2025 m. – 65 proc.; 2030 m. – 75 proc.).

3.2.3. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų, išskyrus gabiuosius, dalyvaujančių neformaliajame vaikų švietime, dalis (2020 m. – 29,8 proc., 2025 m. – 40 proc.; 2030 m. – 50 proc.).

3.2.4. Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalis (2020–2021 m. – 48,9 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 90 proc.).

3.2.5. Iš žemiausias pajamas turinčių namų ūkių 25–29 metų asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip 4 metai), dalis (2019 m. – 13,7 proc., 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 25 proc.).

3.2.6. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis, procentais (2018 m. – 48,2 proc., 2025 m. – 55 proc.; 2030 m. – 70 proc.).

4 problema – Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose.

Spręstinos problemos priežastys:

4.1. Negalią turintys mokiniai neturi sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais.

4.2. Nepakankama dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencija įgyvendinti įtraukųjį ugdymą.

4.3. Mokykloms trūksta koordinuotos metodinės pagalbos įtraukiam ugdymui organizuoti.

4.4. Trūksta šiuolaikiškos infrastruktūros švietimo pagalbai teikti.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ (sprendžiamos 4.1, 4.3 ir 4.4 priežastys).

12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiama 4.1 priežastis).

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 4.2 priežastis).

12-003-03-01-23 „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ (sprendžiama 4.1 priežastis).

12-003-03-02-17 „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ (sprendžiama 4.1 priežastis).

5 problema – Neužtikrinamas neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) prieinamumas.

Spręstinos problemos priežastys:

5.1. Nesubalansuota NVŠ pasiūla ir paklausa.

5.2. Nesukuriamos palankios sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams įsitraukti į NVŠ veiklas.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-02-17 „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ (sprendžiama 5.2 priežastis).

Tęstinės veiklos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-02-12 (TD) „Padidinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę, prieinamumą, kokybę (dotacijos savivaldybėms)“ (sprendžiama 5.1 priežastis).

6 problema – Nevienodas aukštojo mokslo prieinamumas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims ir asmenims, kilusiems iš žemas pajamas turinčių šeimų.

Spręstinos problemos priežastys:

6.1. Neužtikrinamos prieinamos studijų sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims.

6.2. Nesudaromos palankios sąlygos siekti aukštojo mokslo asmenims iš žemas pajamas turinčių šeimų.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 6.1 ir 6.2 priežastys).

Priemonės, numatytos kitose plėtros programose:

2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos patvirtinimo“ priemonės: 09-002-02-01-08 „Didinti nepasiturinčių gyventojų disponuojamas pajamas“, 09-002-02-01-11 „Didinti tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų), vienų auginančių (globojančių, besirūpinančių) vaikus ir (ar) neįgaliuosius, pajamas“ (prisideda prie 6.2. priežasties sprendimo).

7 problema – Kultūrinės edukacijos stoka nekuria pridėtinės vertės asmenybės tobulėjimui ir gyvenimo kokybei.

Spręstinos problemos priežastys:

7.1. Kultūrinė edukacija nesistemingai derinama su neformaliuoju ugdymu.

7.2. Kultūros turinys ir meno formos nesistemingai integruotos į formalųjį švietimą.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiamos 7.1 ir 7.2 priežastys).

Tęstinės veiklos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-02-12 (TD) „Padidinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę, prieinamumą, kokybę (dotacijos savivaldybėms)“ (sprendžiama 7.1 priežastis).

Priemonės, numatytos kitose plėtros programose:

2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos patvirtinimo“ 08-001-04-01-02 priemonė „Kultūrinės edukacijos sistemingas integravimas į formalųjį ir neformalųjį ugdymą“ (prisideda prie 7.1 ir 7.2 priežasčių sprendimo).

8 problema – Aukštas patyčių lygis mokyklose.

Spręstinos problemos priežastys:

8.1. Trūksta mokinių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo formaliojo švietimo ugdymo turinyje.

8.2. Mokyklų personalui trūksta kompetencijų ugdyti mokinių socialines-emocines kompetencijas.

8.3. Trūksta psichologinės pagalbos mokiniams.

8.4. Trūksta sistemingo patyčių prevencijai skirtų programų diegimo.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiama 8.1 priežastis).

12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ (sprendžiamos 8.3 ir 8.4 priežastys).

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 8.2 priežastis).

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerintibesimokančiųjų judumo sąlygas.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.3.1. Sugrįžusių asmenų, gavusių pagalbą integruotis į švietimo sistemą (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kartu), dalis nuo tų, kurie kreipėsi (2020 m. – 83,9 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 90 proc.).

3.3.2. Užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalis, palyginti su bendru studijuojančių asmenų skaičiumi (2020–2021 m. – 7,3 proc., 2025 m. – 9 proc.; 2030 m. – 12 proc.).

9 problema – Neefektyvi lituanistinio švietimo užsienyje sistema.

Spręstinos problemos priežastys:

9.1. Nesertifikuojami lituanistinio švietimo pasiekimai.

9.2. Trūksta lituanistinio švietimo priemonių.

9.3. Nesudarytos sąlygos lituanistinio švietimo vykdytojams įgyti reikiamą kvalifikaciją ir ją tobulinti.

9.4. Sudėtingas ir užsienyje gyvenančių mokinių poreikius neatitinkantis nuotolinis mokymas.

9.5. Lituanistinėms mokykloms užsienyje sunku išsilaikyti.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiamos 9.3 ir 9.4 priežastys).

12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 9.1, 9.2 ir 9.5 priežastys).

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 9.3 priežastis).

10 problema – Iš užsienio atvykę asmenys dažnai susiduria su integracijos į Lietuvos švietimo sistemą problemomis.

Spręstinos problemos priežastys:

10.1. Ne visoms mokykloms pavyksta užtikrinti reikiamas sąlygas iš užsienio sugrįžusių ir atvykusių mokinių kalbinei integracijai ir sėkmingam mokymuisi.

10.2. Naujai parengta Lietuvių kalbos programa, skirta iš užsienio sugrįžusiems mokiniams, pradėta įgyvendinti nuo 2023 m., tačiau visos programai įgyvendinti reikalingos mokymosi priemonės nėra parengtos.

10.3. Nesukurta tinkama atvykusių mokinių lietuvių kalbos gebėjimų vertinimo sistema ir pasiekimų pripažinimo reglamentavimas.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 10.1, 10.2 ir 10.3 priežastys).

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 10.1 priežastis).

11 problema – Nesukuriamos palankios sąlygos užsienio studentams, taip pat ir užsienio lietuviams, pritraukti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (toliau – aukštosios mokyklos) ir jų integracijai.

Spręstinos problemos priežastys:

11.1. Nepakankamas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruotis į Europos universitetų tinklus.

11.2. Nesukurta paramos priemonių užsieniečiams (įskaitant užsienio lietuvius), studijuojantiems aukštosiose mokyklose, sistema.

11.3. Neišnaudojamos lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulio universitetuose galimybės pritraukti užsieniečius studijuoti Lietuvoje.

11.4. Neišplėtotos studentų tarptautinės praktikos.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 11.1, 11.2, 11.3 ir 11.4 priežastys).

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų.

Prisidedama prie 2.3, 3.2, 3.3, 3.4, 3.6, 4.2 uždavinių įgyvendinimo.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.4.1. Pameistrystės būdu besimokiusių profesinių mokyklų mokinių dalis nuo atitinkamais metais kvalifikaciją įgijusių mokinių skaičiaus (2019 m. – 3 proc., 2025 m. – 8 proc.; 2030 m. – 15 proc.).

3.4.2. Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis (2019 m. – 26,1 proc., 2025 m. – 35 proc.; 2030 m. – 36 proc.).

3.4.3. Studijuojančių STEM srityse asmenų dalis, palyginti su visais studentais (2019 m. – 27,8 proc., 2025 m. – 30 proc.; 2030 m. – 33 procentai).

3.4.4. Studijuojančių STEM srityse vyrų dalis, palyginti su visais STEM studentais (2019 m. – 73,6 proc., 2025 m. – 70 proc.; 2030 m. – 65 proc.).

3.4.5. Studijuojančių STEM srityse moterų dalis, palyginti su visais STEM studentais (2019 m. – 26,4 proc., 2025 m. – 30 proc.; 2030 m. – 35 proc.).

3.4.6. Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių eiti atitinkamos kvalifikacijos reikalingas pareigas per 12 mėnesių po studijų baigimo, dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų absolventų (2019 m. – 67,3 proc., 2025 m. – 71,3 proc.; 2030 m. – 76 proc.).

3.4.7. Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis (2020 m. – 56,8 proc., 2025 m. – 80 proc.; 2030 m. – 82 proc.).

3.4.8. 4 ir 8 klasių mokinių, kuriems gamtamokslinis ugdymas organizuojamas laboratorijose, dalis (2019 m. 4 kl. – 48 proc. ir 8 kl. – 27 proc., 2025 m. – 50 proc.; 2030 m. – 80 proc.).

3.4.9. Mokinių (5–12 klasių), gavusių profesinio orientavimo paslaugas, dalis (2018 m. – 25,6 proc., 2025 m. – 60 proc.; 2030 m. – 100 proc.).

12 problema – Profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis.

Spręstinos problemos priežastys:

12.1. Profesinio mokymo patrauklumas išlieka iššūkiu.

12.2. Neužtikrinama profesinio mokymo kokybė.

12.3. Nepopuliari pameistrystės forma ir neišplėtota mokymosi darbo vietoje sistema neleidžia išnaudoti profesinio mokymo potencialo, užtikrinant darbo rinkai reikalingų praktinių įgūdžių įgijimą.

12.4. Priėmimo į profesinį mokymą planavimas neatliepia regioninių ir šalies darbo rinkos poreikių.

12.5. Nepakankamas profesinio mokymo sistemos lankstumas ir atvirumas.

12.6. Žema profesinio mokymo parengtis prisitaikyti prie skaitmenizacijos, žaliojo kurso keliamų iššūkių.

12.7. Fragmentiškas socialinių partnerių įsitraukimas į profesinį mokymą.

12.8. Profesijos mokytojų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistema neužtikrina, kad visi mokytojai turėtų reikiamus įgūdžius.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ (sprendžiamos 12.1 – 12.7 priežastys).

12-003-03-06-021 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 12.8 priežastis).

13 problema – Nesukuriamos palankios sąlygos asmenims plėtoti karjeros planavimui būtinas kompetencijas.

Spręstinos problemos priežastys:

13.1. Neišplėtota profesinio orientavimo sistema ir neįtvirtintas jos teisinis reglamentavimas.

13.2. Neužtikrinamas profesinio orientavimo paslaugų teikimas visų amžiaus tarpsnių asmenis.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ (sprendžiamos 13.1 ir 13.2 priežastys).

14 problema – Nepakankamos galimybės mokiniams plėtoti kompetencijas STEAM mokslų kryptyse.

Spręstinos problemos priežastys:

14.1. Nepakankama neformaliojo vaikų švietimo STEAM krypčių programų pasiūla.

14.2. Neišplėtotas STEAM centrų tinklas.

14.3. Nepakankama pradinio ir gamtamokslinio ugdymo mokytojų kvalifikacija.

14.4. Neužtikrinamas visų Lietuvos mokyklų aprūpinimas laboratorijomis.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 14.2, 14.3 ir 14.4 priežastys).

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 14.3 priežastis).

Tęstinės veiklos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-02-12 (TD) „Padidinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę, prieinamumą, kokybę (dotacijos savivaldybėms)“ (sprendžiama 14.1 priežastis).

15 problema – Aukštojo mokslo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis.

Spręstinos problemos priežastys:

15.1. Studijų finansavimo ir priėmimo sistema neskatina aukštųjų mokyklų orientacijos į pažangą ir kokybę.

15.2. Mokslo ir studijų institucijų tinklas neatitinka mokinių ir studentų skaičiaus mažėjimo tendencijų.

15.3. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkiui.

15.4. Neefektyviai veikianti mokslo ir studijų sistemos bei žmogiškųjų išteklių stebėsena.

15.5. Nepakankamas studijų kokybės užtikrinimo veiksmingumas.

15.6. Per menkas prieinamumas prie mokslo ir studijų informacinių išteklių ir poreikių netenkinanti studentų mokymosi ir gyvenimo infrastruktūra.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 15.5 ir 15.6 priežastys).

12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (sprendžiamos 15.1, 15.2, 15.3, 15.4 ir 15.6 priežastys).

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais.

Prisidedama prie NPP 2.3, 3.3 ir 3.6 uždavinių įgyvendinimo.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.5.1. Per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų dalis 25–34 m. grupėje (2020 m. – 10,5 proc.; 2025 m. – 12,5 proc.; 2030 m. – 15 proc.).

3.5.2. Per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų dalis 55–74 m. grupėje (2020 m. – 3,3 proc.; 2025 m. – 5,5 proc.; 2030 m. – 8 proc.).

3.5.3. Gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygis (2019 m. – 56,2 proc., 2025 m. – 67 proc.; 2030 m. – 80 proc.).

16 problema – Nesukuriamos sistemiškai veikiančios paskatos suaugusiems asmenims plėtoti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas.

Spręstinos problemos priežastys:

16.1. Neefektyvi ir fragmentuotai veikianti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema ir nesukurtas bendras jos įgyvendinimo modelis.

16.2. Neįdiegta vieno langelio principu veikianti elektroninė sistema, sudaranti sąlygas asmenims rasti aktualius mokymosi pasiūlymus.

16.3. Nesukurtas finansinių paskatų mechanizmas siekiantiesiems dalyvauti kompetencijų plėtojimo veiklose ir neužtikrinama institucijų, teikiančių paslaugas, įvairovė (neįtraukiamos aukštosios mokyklos).

16.4. Nepakankama suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybė ir nesukurta sistema, leidžianti identifikuoti prioritetines kompetencijų plėtojimo sritis.

16.5. Neišplėtota kompetencijų pripažinimo sistema.

16.6. Neišplėtotos galimybės mažiau mokytis linkusioms grupėms (senjorų mokymosi galimybių plėtojimas (trečiojo amžiaus universitetai), bendrojo ugdymo sistemos suaugusiems asmenims tobulinimas).

16.7. Kultūrinė edukacija nesistemingai integruojama į mokymosi visą gyvenimą programas.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ (sprendžiamos 16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.5, 16.6 ir 16.7 priežastys).

Priemonės, numatytos kitose plėtros programose:

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą.

Prisidedama prie NPP 3.1, 3.2 ir 3.3 uždavinių įgyvendinimo.

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis

3.6.1. Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, dalis (2020 m. – 16,6 proc., 2025 m. – 30 proc., 2030 m. – 40 proc.).

3.6.2. Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis (2019 m. – 42 proc., 2025 m. – 50 proc., 2030 m. – 65 proc.).

17 problema – Nepatraukli pedagogo profesija.

Spręstinos problemos priežastys:

17.1. Pedagogų darbo užmokestis nėra konkurencingas pritraukti ir išlaikyti švietimo sistemoje gabius ir motyvuotus asmenis.

17.2. Nepatraukli pedagogo darbo struktūra ir krūvis.

17.3. Nepakankama parama pedagogui.

17.4. Ribotos profesinės karjeros, profesinio augimo galimybės.

17.5. Per mažas pedagogo profesijos prestižas visuomenėje.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiamos 17.1, 17.2, 17.3, 17.4 ir 17.5 priežastys).

12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiamos 17.1 ir 17.4 priežastys).

12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiama 17.1 priežastis).

18 problema – Pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių.

Spręstinos problemos priežastys:

18.1. Neužtikrinamas pedagogų rengimo ir jų poreikio (pasiūlos / paklausos) balansas.

18.2. Pedagoginėms studijoms vis dar stinga kokybės ir orientacijos į šiuolaikinės mokyklos poreikius.

18.3. Švietimo politikos sprendimai nepakankamai grindžiami mokslinių edukacinių tyrimų duomenimis ir įrodymais.

18.4. Kvalifikacijos tobulinimo sistema fragmentuota, nelanksti, neužtikrinama jos kokybė.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiamos 18.1, 18.2, 18.3 ir 18.4 priežastys).

II SKYRIUS

FINANSAVIMO PLANAS

NPP pažangos uždavinys	Finansinių projekcijų dalys ir kitos lėšos, tūkst. Eur (1 pastaba)	Finansavimo šaltiniai	NPP finansavimo sąlygų tenkinimas
1	2	3	4
3.1 UŽDAVINYS. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį	Finansinių projekcijų lėšos 336 025 Kitos lėšos 0	96 225 Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų ir bendrojo finansavimo lėšos
		239 800 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
Iš jų regioninei pažangos priemonei:	Finansinių projekcijų lėšos 46 592 Kitos lėšos 0	ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos
3.2 UŽDAVINYS. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui	Finansinių projekcijų lėšos 334 451 Kitos lėšos 0	211 611 ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos
		122 840 Valstybės biudžetas
Iš jų regioninei pažangos priemonei:	Finansinių projekcijų lėšos 24 756 Kitos lėšos 0	ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos
3.3 UŽDAVINYS. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas	Finansinių projekcijų lėšos 82 395 Kitos lėšos 0	ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos numatytos 3.2 NPP uždavinyje	Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos pasinaudoti kitų tarptautinių finansavimo šaltinių lėšomis ne mažiau kaip 7 proc., konkursų būdu siekiama gauti lėšų „Erasmus+“ ir kt.
		14 500 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
		67 895 Valstybės biudžetas
3.4 UŽDAVINYS. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų	Finansinių projekcijų dalis 185 963	61 463 ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos	Siekiant NPP nustatytų siektinų sąlygų, bus panaudojamos Šveicarijos Konfederacijos įnašo ekonominei ir socialinei sanglaudai ES valstybėse dalis, skirta Lietuvos Respublikai
		82 500 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
		42 000 Valstybės biudžetas
	Kitos lėšos 939	Šveicarijos Konfederacijos įnašo ekonominei ir socialinei sanglaudai ES valstybėse dalis, skirta Lietuvos Respublikai (konkursų būdu galimos gauti lėšos)
3.5 UŽDAVINYS. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais	Finansinių projekcijų lėšos 79 263 Kitos lėšos 0	61 063 ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos	Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos pasinaudoti kitų tarptautinių finansavimo šaltinių lėšomis ne mažiau kaip 7 proc., konkursų būdu siekiama gauti lėšų „Erasmus+“ ir kt.
		18 200 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
3.6 UŽDAVINYS. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą	Finansinių projekcijų lėšos 118 380 Kitos lėšos 0	98 060 ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšos	Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos pasinaudoti kitų tarptautinių finansavimo šaltinių lėšomis ne mažiau kaip 7 proc., konkursų būdu siekiama gauti lėšų „Erasmus+“ ir kt.
		12 520 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
		7 800 Valstybės biudžetas (2 pastaba)
IŠ VISO	Programos suma iš viso 1 137 416 iš jų:
	Finansinių projekcijų dalis 1 136 477
	Kitos lėšos 939

Pastabos:

1. Nurodant lėšas vadovaujamasi aktualiomis NPP finansinėmis projekcijomis 2021–2030 m. ir jų paskirstymu pagal NPP strateginius tikslus ir asignavimų valdytojus. Finansines projekcijas numatyta reguliariai peržiūrėti ir pagal poreikį tikslinti.

2. Pažangos priemonė 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ taip pat finansuojama iš tęstinių valstybės biudžeto lėšų.

III SKYRIUS

PRIEMONIŲ RINKINYS

Priemonės kodas

Pažangos priemonė ir regioninė pažangos priemonė (toliau kartu – priemonė)

NPP pažangos uždavinys

Kiti NPP pažangos uždaviniai

Būtinosios sąlygos

Dalyvaujančios institucijos

Priemonės stebėsenos rodiklio pavadinimas

Priemonės stebėsenos rodiklio reikšmės

Priemonės papildomas požymis

Pradinė reikšmė (metai)

Galutinė reikšmė (metai)

12-003-03-01-01

Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (1.1, 1.2, 1.4 priežastys)

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (4.1, 7.1, 7.2 priežastys);

3.6. Sustiprinti

pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų

tobulinimo sistemą

(17.1, 17.4 priežastys)

Patvirtinta

„Tūkstantmečio

mokyklų“ įgyvendinimo programa

Savivaldybių institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM)

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 bendrųjų klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.)

(2020–2021)

(2030)

LRV ĮP (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano priemonė)

1.2.1–1.2.3,

HP – Darnaus vystymosi horizontalusis principas

(toliau – DV), lygių galimybių visiems horizontalusis principas (toliau – LGV),

EGADP (2 pastaba)

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)

71,2 (6–10 balų)

(2021–2022)

74 (6–10 balų)

(2029–2030)

52 (7–10 balų) (1 pastaba)

(2029–2030)

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)

25,2 (6–10 balų)

(2021–2022)

35 (6–10 balų)

(2029–2030)

26 (7–10 balų) (1 pastaba) (2029–2030)

Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose (vnt.)

11,3

(2020–2021)

12,3

(2030)

12-003-03-01-02

Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją

3.1. Pagerinti

ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų

atotrūkį (3.1, 3.2, 3.3 priežastys)

3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (9.3, 9.4 priežastys);

3.6. Sustiprinti

pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų

tobulinimo sistemą

(17.4 priežastis)

–

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM)

Mokymui skirtų kompiuterių, tenkančių 100-ui mokinių skaičius

18,61 (2019) 

(2030)

LRV ĮP 1.4.1, HP – Inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalusis principas (toliau – IK), EGADP

16–74 metų amžiaus asmenų, kurie naudojasi internetu, dalis

(proc.)

86,9 (2021) 

(2030)

Užsienio lietuvių, besimokančių nuotoliniu būdu, skaičiaus augimas, lyginant su 2016 m., proc.

(2020)

(2030)

Mokymosi turinio, susieto su skaitmeniniais objektais, atitinkančiais atnaujintų bendrųjų programų reikalavimus, dalis (proc.)

Nėra duomenų (2021)

(2030)

12-003-03-01-03

Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (1.1, 1.5 priežastys)

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (8.1 priežastis);

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (14.2, 14.3, 14.4 priežastys)

Parengtas lėšų lituanistiniam švietimui remti skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas

Savivaldybių institucijos,

lituanistinio

švietimo

įstaigos,

Tarptautinių olimpiadų ir konkursų 1–3 vietų, aukso, sidabro ir bronzos laimėtojų, tenkančių 10 000 mokinių, skaičius

4,5 (2021)

6,5

(2030)

LRV ĮP

1.2.4–1.2.9, 1.2.13–1.2.17, 1.2.20–1.2.22,

HP–DV, LGV,

ESF (3 pastaba) 2020,

ESF2027, EGADP

Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių gamtos mokslų laboratorijas, dalis (proc.) (4 pastaba)

Sostinės regione 47,2

(2020)

Vidurio

ir vakarų Lietuvos regione 41,7

(2020)

Sostinės regione

(2029)

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione

(2029)

Lituanistinių mokyklų, kuriose įvertinta ugdymo kokybė, dalis (proc.)

(2020)

(2030)

Lituanistinių mokyklų, naudojančių lietuvių kalbos testavimo sistemą, skaičius

(2020)

(2030)

Lituanistinių mokyklų, naudojančių Lituanistinio švietimo integruotą programą, skaičius

(2020)

120

(2030)

Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus (5 pastaba)

(2020)

59 520 (2029)

Mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst.) vietovių (didžiausias iš visų PISA tyrimų tiriamų sričių) (skirtumas taškais)

67,68

(2018)

ne daugiau 40

(2030)

Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui veiklose įgyjantys kvalifikaciją

(2021)

6 004 (2029)

12-003-03-01-04

Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (1.3, 2.1, 2.2, 2.4 priežastys)

–

Savivaldybių institucijos,

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), 

VRM

Vaikų, nuo 2 metų iki privalomojo ugdymo amžiaus dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis (proc.)

88,5 (2020–2021)

(2030)

LRV ĮP

1.1.1–1.1.7,

HP–DV, LGV,

ESF2027

Socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių nuo 3 metų iki privalomo ugdymo amžiaus vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, skaičius

313

(2021)

Ne mažiau kaip 2000 (2030)

Socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų, kurie ne trumpiau kaip 6 mėnesius ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas privalomai arba pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, dalis, proc. (5 pastaba)

(2021)

(2029)

Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui veiklose įgyjantys kvalifikaciją

(skaičius) (5 pastaba)

0
(2021)

8 340
(2029)

Asmenų, kurie dalyvavę mokymuose įgijo kompetenciją, dalis (proc.) (6 pastaba)

(2021)

(2029)

12-003-03-02-01

Įgyvendinti įtraukųjį švietimą

3.2. Didinti švietimo

įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią

aplinką kiekvienam

asmeniui (4.1, 4.3, 4.4, 8.3, 8.4 priežastys)

–

Savivaldybių institucijos,

SADM, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, VRM

Mokyklų, pritaikytų asmenims su negalia, dalis (proc.)

0,6

(2021)

(2030)

LRV ĮP

1.2.10–1.2.12,

HP–LGV,

ESF2020,

ESF2027

Mokinių, tenkančių vienam švietimo pagalbos specialistui bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius

125,95

(2020)

99,02

(2030)

Švietimo pagalbą ne trumpiau kaip 3 mėnesius gavusių vaikų dalis (proc.) (5 pastaba)

(2021)

(2029)

Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus (5 pastaba)

(2021)

1 350 (2029)

Asmenų, kurie dalyvavę mokymuose įgijo kompetenciją, dalis (proc.) (5 pastaba)

(2021)

(2029)

12-003-03-04-01

Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (15.5, 15.6 priežastys)

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (6.1, 6.2 priežastys);

3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (studijų vertinimo sistema)

Užtikrintas finansavimas universitetams dalyvauti Europos universitetų tinkluose, studijoms pritaikyti specialiųjų poreikių

asmenims, lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklai palaikyti

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

VRM,

SADM, aukštosios mokyklos,

lituanistinio švietimo įstaigos

Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir (ar) mažai atstovaujamų grupių studentų, gavusių tikslinę išmoką studijų prieinamumui gerinti, dalis (proc.) (4 pastaba)

1,59

(2021)

1,29

(2029)

LRV ĮP

1.6.1–1.6.7,

HP–IK, LGV,

EGADP,

ESF2020,

ESF2027

Padidėjęs Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, atlikusių tarptautines praktikas lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, skaičius

(2020)

(2030)

Padidėjęs lituanistikos (baltistikos) centrų studentų, kurie dalį studijų (kursų) mokėsi Lietuvoje, skaičius

(2019)

(2030)

12-003-03-04-02

Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (15.1, 15.2, 15.3, 15.4, 15.6 priežastys)

3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (didinti mokslo veiklų bazinį finansavimą)

Patvirtintas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtinta

mokslo ir studijų finansavimo bei priėmimo sistemos pertvarka

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, EIM, aukštosios mokyklos

Asmenų, studijuojančių savo lėšomis, dalis nuo visų studijuojančių asmenų (proc.)

(2020)

(2030)

LRV ĮP

1.7.1–1.7.4,

HP–IK,

EGADP

Aukštųjų mokyklų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą, dalis (proc.)

(2020)

(2030)

12-003-03-04-03

Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (12.1, 12.2, 12.3, 12.4, 12.5, 12.6, 12.7, 12.8 priežastys)

–

Skirti finansavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Priimti reikalingus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo ir kitus su profesiniu mokymu susijusius teisės aktų pakeitimus.

Užtikrinti pakankamą kompetencijų vertinimo ir profesinio mokymo įstaigų

išorinio vertinimo sistemos finansavimą.

Įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą ir

įgyvendinimą

SADM, EIM, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių mokinių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, dalis (proc.) (5 pastaba)

(2021)

(2029)

LRV ĮP

1.8.1–1.8.6, EGADP, ESF2027, HP–DV, LGV

Profesinio mokymo įstaigų, organizuojančių profesinio mokymo programas pameistrystės forma, dalis (proc.) 

(2019) 

100 

(2026)

Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose ir baigusių pirminio profesinio mokymo programos modulius, skaičiaus padidėjimas 

(2020)

4 900 (2026)

Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus

(2021)

22 860
(2029)

Profesinio mokymo įstaigų, organizuojančių profesinio mokymo programas migrantams ar pabėgėliams, dalis (proc.)

(2023)

(2029)

12-003-03-05-01

Įdiegti vieno

langelio principą karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti

3.5. Įdiegti

efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą

sistemą,

siekiant

asmens gebėjimų ir kvalifikacijos

darnos su

asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais (16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.5, 16.6, 16.7 priežastys)

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje

aplinkoje reikalingų

kompetencijų (13.1, 13.2 priežastys)

Priimtas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis vieningos mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį.

Patvirtintas EGADP ir ESF finansavimas, susietas su mokymosi galimybių

finansavimu

SADM, EIM, VRM, KM

Asmenų, kurie dalyvavę mokymuose įgijo kompetenciją, dalis (proc.) (7 pastaba)

0 (2021)

(2029)

LRV ĮP

1.9.1–1.9.6, EGADP, ESF2027,

HP–DV, LGV

Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES valstybių narių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis nuo visų atvykusių (proc.)

Nėra duomenų (2020)

(2030)

Savivaldybių, kuriuose užtikrinamas profesinio orientavimo paslaugų teikimas

mokiniams santykiu 1:800, skaičius

Nėra duomenų

(2020)

(2030)

12-003-03-06-01

Įgyvendinti

priemonę „Pirmiausia – mokytojas“

3.6. Sustiprinti

pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų

tobulinimo sistemą (17.1, 17.2, 17.3, 17.4, 17.5, 18.1, 18.2, 18.3, 18.4 priežastys)

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (4.2, 8.2 priežastys);

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje

aplinkoje reikalingų

kompetencijų (14.3, 12.8 priežastys)

Pakeisti teisės aktus, reguliuojančius pedagogų veiklos vertinimą ir kvalifikacijos tobulinimą, sukuriant prielaidas mokytojo karjerai,

kompetencijoms kryptingai

tobulinti (taip pat ir siekiant magistro laipsnio).

Atlikti lituanistinio švietimo analizę ir parengti teisės aktų, susijusių su lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacinių kategorijų įgijimu ir įskaitymu, projektus.

Sudaryti sąlygas lituanistinio švietimo vykdytojams užsienyje tobulinti kvalifikaciją.

Numatyti valstybės biudžeto lėšų nuosekliai didinti atlyginimus. Aukštąsias

mokyklas aprūpinti studijų

infrastruktūrai

modernizuoti reikalingomis

priemonėmis.

Sudaryti sąlygas

lituanistinio

švietimo

vykdytojams

užsienyje įgyti

reikiamą

kvalifikaciją

SADM

Mokytojų, kurių amžius 30–49 m., dalis (proc.)

38,27 (2020–2021)

(2030)

LRV ĮP

1.3.1, 1.3.10, EGADP, HP–DV, LGV, ESF2027

Kvalifikaciją patobulinusių lituanistinio švietimo vykdytojų skaičius (skaičius)

150

(2020)

250

(2029)

Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui veiklose įgyjantys kvalifikaciją (skaičius) (5 pastaba)

(2021)

6 206

(2029)

Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (proc.)

114

(2021)

130

(2030)

Atliktų edukacinių tyrimų pagrindu parengtos publikacijos (skaičius) (5 pastaba)

(2021)

(2029)

Tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir (ar) projektuose dalyvavusių tyrėjų, mokslinio tyrimo rezultatų ataskaitos (skaičius) (5 pastaba)

(2021)

(2029)

Studentų, kurie naudojasi sukurta ar pritaikyta pedagogų rengimo centrų ar edukologijos doktorantūrai reikalinga infrastruktūra, dalis (proc.) (5 pastaba)

(2020)

(2029)

Lituanistinio švietimo vykdytojų, įgijusių reikiamą kvalifikaciją, procentinė dalis nuo šios kvalifikacijos neturinčių asmenų (proc.)

(2020)

(2029)

12-003-03-01-23 (RE)

Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams

3.1 Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (2.3 priežastis)

3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (4.1 priežastis)

–

Regionų plėtros tarybos, savivaldybių institucijos

Vaikų, dalyvaujančių

ikimokyklinio ugdymo

programose nuo 3 metų iki

privalomo pradinio ugdymo

amžiaus, dalis (proc.)

89,6

(2019)

(2030)

LRV ĮP

1.1.1, 1.1.3,

HP–DV, LGV,

ESF2027, Regioninė pažangos priemonė (toliau – RPP)

Negalią turinčių mokinių,

ugdomų įtraukiuoju būdu bendros

paskirties švietimo įstaigose

(bendrosiose klasėse), dalis (proc.)

48,9

(2020–2021)

(2030)

12-003-03-02-17 (RE)

Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą

3.2 Didinti švietimo

įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią

aplinką kiekvienam

asmeniui (4.1, 5.2 priežastys)

–

Regionų plėtros tarybos, savivaldybių institucijos

Neformaliojo vaikų

švietimo galimybėmis

pasinaudojusių mokinių dalis

(išskyrus ikimokykliniame ir

priešmokykliniame ugdyme

dalyvaujančius vaikus)

61,7

(2020)

(2030)

LRV ĮP

1.1.2, 1.2.8, 1.2.11,

HP–DV, LGV,

ESF2027, RPP

Pastabos:

1. Iki 2024–2025 m. m. pabaigos rodiklio reikšmė skaičiuojama pagrindinį pasiekimų lygmenį laikant 6–10 balų, nuo 2025–2026 m. m. pagrindinis pasiekimų lygmuo laikomas 7–10 balų. Rodiklis paskaičiuotas pagal savivaldybės pavaldumą.

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (EGADP).

3. ES fondų investicijų programa.

4. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis.

5. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.

6. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (ESF+) rodiklis.

7. Rodiklis skaičiuojamas ir ES fondų, ir EGADP lėšomis finansuojamoms veikloms. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.

_____________________________________