LIETUVOS
MIŠKININKŲ SĄJUNGA
Kodas 191426053, Liepų g. 1, Girionys, LT-53101, Kauno rajonas
Tel. 837 383082, mob. tel. 682 18001
a/s LT454010042500093480 Luminor banko Kauno skyrius, El. paštas:
info@miskininkusajunga.lt
LR Seimo Teisės aktų informacinei sistemai
El. paštas: tais@lrs.lt
2023 m. liepos mėn. 26 d.
Vilnius
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos miškininkų sąjunga valdyboje (prezidiume) apsvarstė Miškų įstatymo
projektą Nr. I-
671, registracijos Nr. 23-10473, ir teikia nuomonę dėl projekto tobulinimo.
Pastabos trumpai:
1. Įstatymo projektas sudaro nevientisumo įspūdį, matyti, jog atskiras jo dalis
rašė skirtingi
žmonės, pvz., ypač svarbūs skyriai, kurie nusako miškų valdymą ir
administravimą, kukliai
aprašomi keliais sakiniais, mandagiai nutylinti svarbiausias mintis, o mažiau
svarbūs skyriai,
tokie kaip pirmumo teisė įsigyjant žemę, sunkiai telpa į kelis puslapius, savo
detalumu labiau
pritinkantys taisyklėms, tvirtinamoms ministro, nei įstatymo raidei.
Vadovaujantis gera
teisėkūros praktika, turėtų būti kokybiškiau ir labiau subalansuotai surašytos
visos įstatymo
nuostatos, jos derėti tarpusavyje. Pasigedome ir jungiamosios įstatymo taikymo
idėjos;
2. Projekte plačiai naudojama sąvoka „miško kirtimai“ yra netiksli dėl dviejų
priežasčių:
miškas, kaip ekosistema, negali būti kertamas (iškertamas). Kertami, o tiksliau
pjaunami (nes,
pjaunama pjūklais) yra pavieniai medžiai, medžių grupės, medynai. Antra, sąvoka
„kirtimai“
yra irgi abejotina, todėl ir turėtų būti nevartotina, nes kertama kirviais, o
to bent jau kiek
pažangesnėje Lietuvoje, senai niekas nedaro. Tikslesnis medžių pjovimo proceso
apibūdinimas
būtų „medžiapjūtė“. Taip kaip javapjūtė, rugiapjūtė.
________________________________________________________________
LITHUANIAN SOCIETY OF FORESTERS
Liepų g. 1, LT-53101, Girionys, Kaunas district, Lithuania
Tel. + 370 37 383082, Mob.tel. +370 682 18001, E-mail
info@miskininkusajunga.lt
LIETUVOS
MIŠKININKŲ SĄJUNGA
Kodas 191426053, Liepų g. 1, Girionys, LT-53101, Kauno rajonas
Tel. 837 383082, mob. tel. 682 18001
a/s LT454010042500093480 Luminor banko Kauno skyrius, El. paštas:
info@miskininkusajunga.lt
Sekant Vakarų šalyse, tokiose, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Jungtinė
Karalystė
taikomą miškininkavimo praktiką medžiapjūtę vadinti „harvest, harvesting“,
svarstytina ir kita
medžių pjovimo (medžiapjūtės) sąvoka, gana tiksliai nusakanti esmingą jo
paskirtį – „derliaus
nuėmimas“;
3. Nepritarti siūlomai naujai miško grupių sistemai, kol nebus atlikta išsami
šio keitimo
poveikio miškams analizė. Tokia nuostata priimta Miškų konsultacinės tarybos
posėdyje š.m.
vasario 7 d., deja, iki nūdienos tai neatlikta ;
4. Siūlyti atsakingai įvertinti oficialią įstaigą, ,,atsakingą už prekybos
miško dauginamąja
medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius
dalykus“ pagal
pateikiamą pagrindimą priede „ Dėl sėklinės miško bazės ir miško dauginamosios
medžiagos
kilmės ir kokybės kontrolės funkcijų“ (2 psl.) .
Atsižv elgiant į teikiama pastabų ir pasiūlymų gausą prie šio lydraščio
pateikiamame projekto
lyginamajame variante (35 psl.), siūlome bet kokius paskesnius šio įstatymo
pataisymus
svarstyti tik surengus viešas konsultacijas, klausymus ir neskubėti. Esame
pasirengę detaliai
paaiškinti ir pagrįsti teikiamus siūlymus.
Ačiū.
Tebūnie miškai!
Dr. Aidas Pivoriūnas
Prezidentas
________________________________________________________________
LITHUANIAN SOCIETY OF FORESTERS
Liepų g. 1, LT-53101, Girionys, Kaunas district, Lithuania
Tel. + 370 37 383082, Mob.tel. +370 682 18001, E-mail
info@miskininkusajunga.lt
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja
redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymą Nr. I-671 ir jį išdėstyti
taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą
ir naudojimą, veiklos miške planavimą.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų
tvarkomi
pagal vienodus darnaus miškų valdymo principus, užtikrinant racionalų miškų
išteklių -
medieninių ir nemedieninių miško prekių ir paslaugų naudojimą ir siekiant
aprūpinti šalies
pramonę žaliava , suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą,
užtikrinant biologinės
įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir
aplinkos
kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines
funkcijas
nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Veikla miškuose vykdoma taip, kad miškai
nebūtų
užšlamštinti, juose palaikoma gera estetinė būklė.
3. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio
įstatymo
priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai
iškertama
dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant
išlaikyti arba
sukurti įvairiaamžį medyną.
2. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai
brandus
medynas kertamas kelis kartus kas 5 ar daugiau metų, siekiant atkurti medynus
savaiminiu
žėlimu, išvengti nebrandžių medžių kirtimo .
3. Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas miško plotas.
4.
Elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal
paveldėtus
dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.
5. Gamtinės buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės
ar
saugomų rūšių buveinės miškuose.
6. Gamtotvarkos priemonės miškuose – miškotvarkos projektuose ir (ar)
saugomų
teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos
reguliavimo veiksmų
planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose suprojektuotos miško
žemėje taikomos
gamtinės aplinkos tvarkymo, apsaugos ir formavimo priemonės, skirtos palankiai
saugomų
gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei išlaikyti
ir (ar) pasiekti.
7. Genetiniai miško medžių ištekliai – iš tikrųjų ir galimai naudingi miško
medžiai ir
jų dalys.
8. Girininkija – miškų urėdijų struktūrinis teritorinis padalinys, kurio
veiklos plotas
negali viršyti 5000 ha valstybinės reikšmės miškų.
9.
Kiti miško kirtimai - medžių kirtimas miško valdos ribinėse linijose,
grioviuose,
proskynose.
8. 10. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą,
atkūrimą,
priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena,
miško ištekliais ir
biokuru, taip pat gamtos apsaugos, gamtotvarkos ir rekreacinės infrastruktūros
priemonių
miškuose įgyvendinimą.
9. Miško lydimo kirtimas – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms
miškų
ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis.
10. 11. Medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai),
kurioje susidaro
beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba
genetinių
požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš
jūros lygio.
11. 12. Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis,
apaugusi
ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir
kurių aukštis
natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita
miško augalija.
12. 13. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame
yra
pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno
nėra
(kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku
nelaikomos
laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse
esančios
medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo
patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys
medžiai ir
krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai
medžiai ir
krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje
įveisti želdynai,
sodai, agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos
plantaciniai
želdiniai.
13. 14. Miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė
medžiaga, iš
jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami
miškams įveisti ar
atkurti.
14. 15 . Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios
medžiagos
prekyba ir (ar) importu besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo, kita
organizacija, neturinti
juridinio asmens statuso, ar jų padalinys.
15. 16.
Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško
keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės saugos
sistemos
inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir
įrenginiai, skirti miško
aplinkosauginėms, socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti
ir laukiniams
gyvūnams nelaisvėje laikyti.
16. 17. Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai,
medžių žievė,
karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško
medžiagos, šakelės,
vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava,
miško paklotė, lapai ir
kita miško augalija.
17. 18. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta
pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m
aukštyje yra 6
cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.
18. 19. Miško laukymė – natūrali aikštė miške, kurioje nėra medyno, bet gali
augti
krūmai arba pavieniai medžiai.
19. 20. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas,
kuriame
atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems
auginti
reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar)
vandens telkinys,
keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.
20. 21. Miško savininkai – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei
subjektai,
neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, įgiję
nuosavybės teisę į
miškus.
21. 22. Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų
inventorizaciją
ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio
organizavimo ir
plėtros projektų rengimą.
22. 23. Miškotvarkos projektas – miškų ūkio veiklos planas, rengiamas
valstybinio
miško valdytojų ir privačioms miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio
paskirties
žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo
priemonių
sistemai jose nustatyti.
24. Miškų urėdijos - Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės
valdomos
įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais
disponuojančios
įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio
veiklą. Miškų
urėdijos gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja
Lietuvos
Respublikos teisės aktams. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius –
girininkijas.
23. 25. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės
sklypas.
24. 26. Miško valdos ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti
linija, kurioje
1–1,5 m atstumu nuo šios valdos ribos į šios valdos pusę iškirsti medžiai ir
krūmai arba joje
iškirstas pomiškis ir trakas, o prie šios miško valdos ribos esantys medžiai
nuo išorinės šios
valdos ribos pusės pažymėti dažais ar patašant žievę.
25. 27. Miško veisimas – miško želdinimas ir (arba) žėlimas žemėje, kurioje
prieš tai
miškas neaugo.
26. 28. Miško želdiniai – miško medžiai ir krūmai, žmogaus
pasodinti arba pasėti ne
mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką.
27. 29.
Miško žemė – miškui įveisti skirta žemė, miško užimti žemės plotai ir
tuose
pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha
ploto), iki 0,1 ha
ploto dirbtiniai vandens telkiniai, miško medelynai, sėklinės miško medžių
plantacijos ir klonų
rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos,
priešgaisrinės juostos, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros,
inžinerinių tinklų
siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.
28. 30. Miško žėliniai – miško medžiai ir krūmai, savaime
sužėlę ne mažesniame kaip
0,1 ha plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas
prieš tai neaugo.
29. 31. Miškų stichinė nelaimė – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių
veiksnių
savivaldybės teritorijoje esančiuose medynuose išdžiūvo, išversta, išlaužyta,
išdegė arba kitaip
pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medienos .
30. 32. Nenukirstas miškas – miško žemėje augantys medžiai, sausuoliai,
vėjavartos,
vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
31. 33. Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar)
medienos
matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą
turintis fizinis
asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens,
besiverčiančio prekyba
mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu
juridiniu asmeniu
darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos
pirkėju ar
pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine
veikla.
32. 34. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių ir į juos įsiterpusių bręstančių
(retų ar
įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas,
siekiant
racionalaus, pastovaus ir daugiatikslio miško išteklių naudojimo, našių ir
atsparių tikslinių
medynų formavimo ar atkūrimo. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis,
atvejinis
ir plynasis.
33. 35. Pagrindinių miško kirtimų norma – nustatyta tvarka apskaičiuotas
ir
patvirtintas didžiausias leistinas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per
tam tikrą laiko tarpą
gali būti iškertamas atliekant pagrindinius miško kirtimus. Valstybinės
svarbos infrastruktūros
objektų įrengimui, tokių kaip elektros perdavimo linijų, geležinkelio kelių,
karinių poligonų ir
pan. reikmėms iškirsta mediena įskaitoma į pagrindinių miško kirtimo
normą.
34. 36. Pavienių medžių miško kirtimai – neplynieji miško kirtimai III ar IV
grupės
miškuose, po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas miško valdos
ribinių linijų
kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių
kirtimas.
35. 37. Pavojų keliantis medis – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su
išvirtusiomis
ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar
lūždamas gali
padaryti žalos asmenims ar jų turtui, sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros
veiklą.
36. 38. Plynasis Atkuriamasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis
miško
kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei
įvairovei svarbius
medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius.
Po kirtimo
likę medžiai nesudaro medyno.
37. 39. Prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios
medžiagos
pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam
asmeniui.
38. 40. Rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal
nustatytus
klasifikacinius fenotipinius požymius.
39. 41.
Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti medžių
ligų
ar miško kenkėjų plitimo kertami abiotinių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar
žuvę medynai arba
iškertami sanitariniu požiūriu pavojingi medžiai .
40. 42. Sėklinė miško bazė – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško
medžių
plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai,
miško medžių
genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti
įvertinti medynai,
medžių grupės ir pavieniai medžiai, iš kurių gaunama miško dauginamoji
medžiaga.
41. 43. Specialusis miško kirtimas – miško kirtimas, siekiant formuoti
kraštovaizdį,
išsaugoti ir atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško
medžių genetiniuose
draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose,
išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomuosiuose želdiniuose ir sėklinėse
miško medžių
plantacijose, ruošti sėklas miško sėklinės bazės objektuose, vykdyti
biotechnines priemones,
gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas,
rekonstruoti
medynus ir krūmynus.
42. 44. Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne,
siekiant
išauginti tam tikros rūšinės sudėties, tankumo ir struktūros medyną, didinti
medynų
produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines,
estetines,
rekreacines funkcijas, palaikyti esamą miškų biologinę įvairovę arba ją
atkurti.
45. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – Vyriausybės
nustatytos teisinės formos valstybės valdoma įmonė, neturinti privataus ar kitų
juridinių
asmenų kapitalo, įtraukta į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių
įmonių sąrašą. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ gali
vykdyti bet kokią
kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės
aktams.
43. 46. Valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija urėdijos , saugomos
teritorijos
direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise
valstybinę miško žemę.
47. Valstybinių miškų pareigūnas – miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis
miškų
urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio
įstatymo nustatytus
įgaliojimus. Valstybinių miškų pareigūno statusas suteikiamas Lietuvos
Respublikos aplinkos
ministro įsakymu .
44. 48. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena,
skirta
medienos gaminiams ruošti.
45 . 49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos
Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų,
augalų ir grybų
rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos
Respublikos
statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos
Respublikos
žemės įstatyme.
II SKYRIUS
MIŠKŲ VALDYMAS
3 straipsnis. Nacionalinės miškų politikos formavimas ir valstybės
institucijų
kompetencija miškų valdymo srityje
1.
Nacionalinės miškų politikos kryptis nustato Seimas, tvirtindamas
Valstybės
pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Nacionalinės miškų politikos strateginius
tikslus ir
(ar) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Nacionaliniame pažangos
plane. Nacionalinės miškų politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane
numatytiems
uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros
programose ir
Nacionaliniame miškų sektoriaus plėtros plane.
2. Miškų valstybinį reguliavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų
tarnyba, Aplinkos
apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
prie Aplinkos
ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), miškų urėdijos, saugomų
teritorijų direkcijos
ir savivaldybės.
3. Vyriausybė:
1) tvirtina penkerių metų vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą
valstybiniuose miškuose;
2) tvirtina miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms
tvarką;
3) nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine
mediena
ir miško kirtimo liekanomis tvarką;
4) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką;
5) nustato laiku neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis
tvarką.
4. Aplinkos ministerija:
1) rengia Nacionalinį miškų sektoriaus plėtros planą ir nacionalines plėtros programas,
kitus miškų strateginius dokumentus, kuriuose suplanuojamos miškų politikos
priemonės,
organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) koordinuoja nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų monitoringą;
3) atlieka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valdytojo
funkcijas;
4) organizuoja su miškais susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;
5) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos Valstybės valdomos
įmonės
„Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko arba vienintelio dalyvio teises ir
pareigas;
6) nustato miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos,
ugdymo,
tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas
valstybiniuose
miškuose ir šių normų nustatymo ir vykdymo tvarką;
7) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos
ministrui
pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias
pagrindines funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir
skelbia
oficialiąją miškų statistiką;
2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) tvirtina miškotvarkos projektus;
4) išduoda leidimus kirsti mišką;
5) išduoda miškotvarkos projektų rengėjo ir nepriklausomo medienos
matuotojo
kvalifikacijos atestatus;
6) paskirsto metinę pagrindinių kirtimų normą valstybinio miško
valdytojams;
7) koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
8)
išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius
dokumentus, išduoda leidimus naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui
želdinti,
registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, vykdo miško dauginamosios
medžiagos
auginimo ir prekybos kontrolę ;
9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško
kenkėjų
pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
10) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo,
priežiūros ir
apsaugos klausimais;
11) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
6. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas
šio
įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo,
atkūrimo,
įveisimo, priežiūros ir apsaugos kontrolę;
2) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą,
prekybą,
naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;
3) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų
apsaugos
srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai
viešasis interesas
pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų
ar
neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos
apsaugos departamento
prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos
departamentas prie
Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į
prokuratūrą;
4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir
aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės klausimais;
5) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES)
Nr. 995/2010 , kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai
medieną ir medienos
produktus, su visais pakeitimais pareigos, įgyvendinimo priežiūrą;
6) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos
apskaitos ir
sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
7) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
7. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais kitiems subjektams
neperduotą
valstybinę miško žemę;
2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties
žemę.
8. Saugomų teritorijų direkcijos patikėjimo teise valdo joms perduotą
valstybinę miško
žemę ir joje vykdo gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones.
9. Savivaldybės patikėjimo teise valdo joms perduotą valstybinę miško žemę ir
joje
vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą.
10. Pasiūlymams aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais
svarbiausiais
miškų klausimais teikti steigiama visuomeniniais pagrindais veikianti Miškų
konsultacinė
taryba, sudaroma iš valstybės, mokslo institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų,
verslo atstovų, turinčių tinkamų kompetencijų miškininkavimo srityje,
išlaikant atstovavimo
balansą miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų
konsultacinės tarybos
sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
4
straipsnis. Miškų urėdija urėdijos
1. Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą
jai
patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas
valstybines funkcijas
Miškų urėdijų funkcijos :
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja
teisės aktų
nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
1) 2) rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos
sistemą visų
nuosavybės formų miškuose;
2) 3) aplinkos ministro Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka
organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų
nuosavybės formų
miškuose;
3) 4) aplinkos ministro Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka vykdo
valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;
4) 5) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo,
miškotvarkos ir
miško išteklių naudojimo technologijas;
5) 6) vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę;
6) 7) vykdo sanitarinius miško kirtimus ir pavojingų medžių kirtimą laisvos
valstybinės
žemės fonde esančiuose miškuose ;
7) 8) organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių
spyglius
ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant
aviaciją , kai nėra kitų
veiksmingų priemonių likviduoti židinį;
8) 9) vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą kariniuose poligonuose ir karinio
mokymo
teritorijose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1– 7 8 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos
iš
Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto
asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
3. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustato
Valstybės
valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Viena miškų urėdija patikėjimo
teise valdo ne
daugiau kaip 60 tūkstančių valstybinių miškų. Lietuvos Respublikoje miškų
urėdijos veikia
pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę miškų
ūkio ir kitą
veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir
mažmeninėje
prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą
mišką.
4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir
miško
išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos
valstybiniai
miškai“. Atlikdama šias funkcijas, Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos
valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir
pareigas
įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo
darbų
normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos
sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško
išteklių
naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.
4
1
straipsnis. Girininkijos
1. Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.
2. Girininkijoje dirba Valstybinių miškų pareigūnai (girininkas ir
eiguliai).
5 straipsnis . Nuosavybės teisė į mišką
1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir
juridiniams
asmenims bei subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso, tačiau
turintiems civilinį
teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse
įsteigtos organizacijos,
neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal
tų valstybių
įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47
straipsnio 3 dalies
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Miško nuosavybės teisė
neatsiejama nuo
žemės sklypo, kuriame yra miškas, nuosavybės teisės.
2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės
ir kitų
asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip
1 500 ha.
Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20
procentų
juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio
paskirties žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos
prie Aplinkos
ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti
miškų ūkio
paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės
registruose ir (ar)
valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir
planuojamus
įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose
asmenyse, kurie
valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto
(priklausančio) ir norimo
įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų
didžiausių
įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės
plotas
apskaičiuojamas pagal formulę:
S = a
i
+
b
j
× s
j
m
j
m
j = 1
n
i = 1
+ S
į
Šioje formulėje:
S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti
miškų ūkio
paskirties žemės sklypų plotas (ha);
a
i
– asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančio miškų ūkio
paskirties žemės i-
tojo sklypo plotas (ha);
b
j
– j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra
akcininkas
arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės
sklypų plotas
(ha);
s
j
– j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės,
priklausančių ar
planuojamų įsigyti akcijų skaičius;
m
j
– bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško
žemės, yra
akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, skaičius;
S
į
– norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas (ha).
3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)
ir
nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).
4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar
netiesiogiai
(per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių,
pajų),
suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau
kaip 25
procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę
balsuoti šio juridinio
asmens dalyvių susirinkime.
5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip
ir
pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame
asmenyje, tas pats
asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens
akcijų (teisių,
pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki
miškų
ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti
miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų
ūkio paskirties
žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško
žemės plotas
neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu
gali įsigyti pagal
šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo
perleidimo sandoris
atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo 20
straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo
pirkėjo
deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės
sklypas, įsigijimo
šaltinius. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos
pildymo ir
pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio
paskirties žemės
sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje
pateiktų duomenų
teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį
teismo sprendimu iš
miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės
nuosavybėn
miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje
nurodytus reikalavimus.
Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio
paskirties žemės
sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė
rinkos vertė yra
mažesnė.
7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise
valdo
didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio
2 dalyje, jie
tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl
tokių sandorių
sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas
nepadidėja ir
kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa
didesnis už
nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.
8.
Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama
poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.
2. 9. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės
reikšmės
miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose
rezervatuose,
valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos
nacionaliniame parke,
miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto
teritoriją,
valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai
miškai 7 km
pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta
nuosavybės teisė pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą,
kiti miškai, kuriuos
patikėjimo teise valdo miškų urėdija urėdijos.
3. 10. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija urėdijos ,
saugomų
teritorijų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ,
Nacionalinė žemės tarnyba ir
kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai
) valstybinė
miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais valstybinėms
funkcijoms
įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka.
4. 11. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės
teisėms
atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės
reikšmės miškus arba su
jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės
plotai, esantys
valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos
(monitoringo)
draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais
perduodami
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių miškuose
steigimui,
patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai urėdijoms . Tarp privačios žemės
sklypų įsiterpę ne
didesni kaip 3 ha miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės sklypais,
privačion
nuosavybėn be aukciono parduodami tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo
paskirties
besiribojančių žemės sklypų savininkams, nesilaikant Žemės reformos įstatymo
10 straipsnyje
nustatytos eilės. Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško
žemė
parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
5. 12. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš
valstybinio miško
valdytojo lėšų ir (ar) jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso
valstybei.
6. 13. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis
į asociacijas
ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia
privataus miškų ūkio
plėtrą, privačių miškų savininkus ir miškininkus vienijančias organizacijas,
teikiančias miško
savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams
taikomas
žemės ūkio kooperatyvų statusas.
7. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype
esanti
miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne
miškų ūkio
paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa
mažesnis kaip 5
ha, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne
miškų ūkio
paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti
atkuriant
nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus,
reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju
privati miško
valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė
gali būti
padalyta
į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl
nuosavybės
teisių atkūrimo šiame sklype;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos,
atidalijant šias
žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir
žemės ūkio
paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo
plotas negali būti
mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties
žemės
sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba
pastatas kartu su jo
priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo
turto objektu
(pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties
žemės sklypą
ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui
kartu su jo
priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru
nekilnojamojo turto objektu
(pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti;
5) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės
(magistraliniai,
krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir
neprivatizuojami
hidrografiniai objektai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į
privatizuojamo žemės sklypo
bendrą plotą.
14. Miško žemė apmokestinama miško žemės mokesčiu. Miško žemės mokestinė vertė
apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
6 straipsnis . Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
1. Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą
ir
kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš
viešųjų
varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.79
straipsnyje nustatyta tvarka;
2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris
ribojasi
su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės
sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka)
įsigyti privačią miškų
ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės
apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose
teritorijose, kurioms
suteiktas „ Natura 2000“ statusas, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat
sąlygomis turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti
šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą
masiniu būdu
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos
taikant
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą
individualų turto
vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.
3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų
ūkio
paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės
tarnybai .
Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės
savininkas
privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo
savininkui
draudžiama
nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar
2
dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti
parduodamą miškų
ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties
žemės sklypais,
išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi.
Jeigu miškų
ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų
ūkio
paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas
nuo jo
gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai . Kai parduodama
bendrosios
nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti
miškų ūkio
paskirties žemės sklypo dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiamas, kai
Civilinio kodekso
4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą
nepasinaudoja to žemės
sklypo bendraturtis.
4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą
turi
valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės
vardu turi priimti
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje
nurodyto
pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Vyriausybės įgaliota institucija apie
parduodamą miškų
ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys
gali pasinaudoti
pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
šio straipsnio
3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša
asmenims,
kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio
paskirties
žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar
atsisakymą jį
pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo
dienų nuo
pranešimo gavimo dienos.
5. Nacionalinė žemės tarnyba , gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį
sutikimą
pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį
asmenys,
pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės
sklypą, galėjo
pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės
sklypas
parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti
asmeniui. Kai
pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja
keli vienodą
pirmumo teisę turintys asmenys, šioje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo
teisę
turintys asmenys ir žemės savininkas nusprendžia, kuriam asmeniui arba
asmenims, kai
parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis
parduoti
miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties
žemės
sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio
paskirties žemės
sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
termino, per kurį
asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties
žemės sklypą,
galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo
parduoti miškų
ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę
jį pirkti pagal
šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti
kitiems asmenims.
Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę
kainą ir
(ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko
pranešime, šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis
pranešimas.
7. Jeigu
žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1
ir
2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie
miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai
sužinoti, turi
teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir
pareigos.
8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų
išdavimo
dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios
pažymos, kai šie
pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis,
turinčius pirmumo
teisę įsigyti privačios miškų ūkio paskirties žemės.
7 6 straipsnis. Privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę
medieną
ir nenukirstą mišką Miškų ūkio finansavimo programos reikmėms skirtos
lėšos
1.Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto
reikmėms
tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi
privalomieji 15
procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę
medieną ir nenukirstą
mišką. Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos
ministerija
ar jos įgaliota institucija, o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
2. 1. Bendrosioms miško Miškų ūkio finansavimo programos reikmėms skirtos
tenkinti
lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Miškų ūkio programos
finansavimo
reikmėms skirtos lėšos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir
naujiems
miškams įveisti;
2) miškams inventorizuoti, apskaityti, stebėti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
4) miškų stichinių nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų
židiniams likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių
priežiūrai
ir remontui įgyvendinti;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus
ir
miškininkus vienijančioms asociacijoms, jaunųjų miško bičiulių sambūriams,
miško savininkų
kooperatyvams kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams atlikti;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams,
taip pat
miestų miškams prižiūrėti, apsaugoti ir tvarkyti, viešosios paskirties
rekreacijai ir poilsiui skirtų
objektų įrengimui bei priežiūrai finansuoti;
9) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą
klimato
kaitai;
10) miškų informacinėms sistemoms kurti;
11) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika ,
profesiniams
žurnalams ;
12) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų
srityje;
13) 12) genetiniams miško medžių ištekliams išsaugoti ir miško medžių
selekcijos
plėtrai;
14) 13)
miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo,
apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms
diegti;
15) 14) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų srities organizacijose;
16) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos
apribojimus
miško žemėje;
17) 15) gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti;
18) 16) bendrosioms miško reikmėms skirtoms lėšoms administruoti ;
17) miškininkystės studijų programų studentų skatinamosios stipendijoms;
18 ) miško sektoriaus darbuotojų švietimui ir mokymui darbo teisės, socialinio
dialogo,
motyvacijos stiprinimo, sveikatingumo ir kitais socialiniais klausimais.
III SKYRIUS
MIŠKO NAUDOJIMAS
8 7 straipsnis. Darnus miško naudojimas
1. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad
mediena bei
kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp
medienos prieaugio ir
jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų
medienos tūris
Lietuvos miškuose (išskyrus I ir IVB grupių miškus) negali viršyti 70 proc.
metinio medienos
tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant Nacionalinės miškų
inventorizacijos
duomenimis. Ši nuostata netaikoma miškų stichinių nelaimių atvejais, kai šalies
mastu
išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris
sudaro daugiau
kaip vieną ketvirtąją praėjusiais metais iškirstų žalių medžių stiebų medienos
tūrio dalį siekiant
daugiatikslio, subalansuoto miško naudojimo, taikant tolygaus naudojimo
principą, išlaikant
optimalų medienos prieaugio ir jos naudojimo balansą.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo laikytis
nustatytos
pagrindinių miško kirtimų normos, racionaliai naudoti mišką tokiais būdais,
kurie padėtų
mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti
biologinę įvairovę,
užtikrinti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūrą ir
remontą.
3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Ūkinės veiklos
ribojimai miškuose
taikomi nuo j ų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto
registrą dienos.
4. Vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose
penkeriems metams aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą
valstybiniuose
miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne
daugiau kaip 20 10
procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško
kirtimų normos,
tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.
6. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą kiekvienam valstybinio miško
valdytojui
aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirsto Valstybinė miškų tarnyba.
7. Privataus miško savininkams dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų
norma
nustatoma miškotvarkos projekte.
8.
Pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma pagal aplinkos ministro
patvirtintą
metodiką.
9 8 straipsnis. Asmenų lankymasis miške
1. Asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose,
išskyrus
rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir
kt.) miškus ir
miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius,
vaistažoles ir
vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir
grybauti, laikydamiesi
šio įstatymo, Laukinių augalų ir grybų rūšių įstatymo, Aplinkos apsaugos
įstatymo, kitų teisės
aktų reikalavimų. Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir
(arba) valstybinių
parkų nuostatai.
2. Siekiant užtikrinti miškuose besilankančių asmenų saugumą,
savivaldybių
vykdomosios institucijos miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško
savininko ar kito
valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra
svarbių
priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško
kirtimai, medienos
ruošos darbai, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus,
laukinių
gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti asmenų
lankymąsi,
miško išteklių rinkimą ir naudojimą.
3. Privačiuose miškuose besilankantys asmenys turi tiesiogiai netrikdyti
privataus
miško savininko privatumo, nekelti grėsmės jo saugumui. Privataus miško
savininkas privalo
netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus
šio straipsnio 1,
2, 7, 8 punktuose nustatytus atvejus.
4. Miškų lankymo ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus
saugomose
teritorijose nustato saugomų teritorijų nuostatai.
5. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško savininko ar
valstybinio miško
valdytojo pastatyti informaciniai ženklai.
6. 2. Miškų lankymo tvarką nustato Vyriausybė.
7. Miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju
transportu
galima tik miško keliais, išskyrus Lankymosi miške taisyklėse, Miško
priešgaisrinės saugos
taisyklėse nustatytus atvejus. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima
važiuoti, arkliais
jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais, išskyrus Lankymosi miške
taisyklėse nustatytus
atvejus.
8. Kultūros, sporto ir kitus renginius miškuose galima organizuoti tik gavus
miško
savininko ar valstybinio miško valdytojo leidimą, vadovaujantis Lankymosi miške
taisyklėse
nustatytais reikalavimais. Jeigu renginys planuojamas valstybiniuose parkuose
ir draustiniuose
ar „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su
atitinkamos saugomos
teritorijos direkcija.
10 9 straipsnis . Miškų grupės
1. Pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi
į grupes.
2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų,
valstybinių
parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių
rezervatų ir
rezervatinių
apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams
natūraliai
augti.
3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių,
pedologinių,
botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys,
priešeroziniai miškai.
Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų
komponentus.
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių
parkų
rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti
miškai. Ūkininkavimo
tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių,
geomorfologinių,
hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai,
atkuriamųjų ir
genetinių sklypų medynų , miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos
zonų miškai.
Ūkininkavimo tikslas – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius, produktyvius
medynus, galinčius
geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos
apsaugos
funkcijas.
5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III grupėms,
juose nėra
saugomų teritorijų . Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas –
laikantis
aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai
tiekti medieną.
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas –
greičiau
išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus
auginimo
technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo
amžius turi būti
ne mažesnis kaip 10 20 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios
amžiaus klasės
medynai.
6. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo
dokumentais,
gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.
7. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi
Vyriausybės
nustatyta tvarka ir normatyvais.
11 10 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams ir valstybinių
miškų
valdytojams už nustatytus veiklos apribojimus
1. Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus
veiklos
apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų Miškų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomąją teritoriją, nustatytus
pagrindinių miško
kirtimų apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse
nustatyta tvarka.
3 . 2. Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams ir valstybinių
miškų
valdytojams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios
pakeitimo visam laikui
uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas yra nustatyti valdymo,
naudojimo, bei
disponavimo apribojimai, dėl kurių privačių miškų savininkai ir valstybinių
miškų valdytojai
patiria nuostolius. Nuostoliai dėl miško valdymo, naudojimo bei disponavimo
apribojimų
kompensuojami teisingai, laiku ir pilna apimtimi. Kompensacijos turi padengti
visus nuostolius
dėl ūkinės veiklos ir miško naudojimo apribojimų . Kompensuojamos pajamos,
kurios galėjo
būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos
sąnaudas.
Kompensacija
apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines
medienos
ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą
apskaičiuoti ir
išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne
anksčiau kaip tais
metais, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų
grupės
pakeitimo.
4. 3. Šio straipsnio 3 2 dalyse nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir
išmokėjimo
tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienus metus arba
dalimis per trejus
metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas
išnagrinėjus prašymą
gauti kompensaciją.
5. 4. Šio straipsnio 3 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš valstybės
biudžeto
lėšų , skirtų bendrosioms miško reikmėms finansuoti, arba iš savivaldybės
biudžeto lėšų, jei
miškų grupės pakeitimą inicijuoja savivaldybė.
5. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
miškų
̨
savininkams ir valstybinių
miškų
̨
valytojams, kuri ų miško valdose arba ne miškų
̨
ūkio paskirties žemės sklypuose
esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų įgijimo į Nekilnojamojo turto
kadastrą
̨
ir
Nekilnojamojo turto registrą
̨
įrašomi apribojimai uždraudžiantys pagrindin į miškų
̨
naudojimą
̨
.
Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medien ą rinkoje,
atimant i š j ų
vidutines medienos ruošos sąnaudas, pridedant medienos prieaugio, kuris
galėtų
̨
būtų
̨
užaugintas miško valdoje po pagrindinio miško naudojimo ir miško atkūrimo per
25 metus,
vert ę . Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas
ir vidutines
medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia
prašymą
̨
apskaičiuoti ir išmokėti kompensacij ą . Privataus miško savininkas
prašymą
̨
dėl kompensacijos
gali teikti nuo apribojim ų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
ir Nekilnojamojo turto
registrą
̨
dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindini ų
kirtim ų amžių
̨
,
taikyt ą po apribojimo nustatymo. Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti
Nekilnojamojo
turto kadastrą
̨
ir Nekilnojamojo turto registre. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę
̨
buvo
įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto
registre buvo nustatyti
apribojimai, kompensacijos už
̌
nustatytus apribojimus nemokamos.
6. Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
miškų
̨
savininkams ir valstybinių
miškų valdytojams, kuri ų miško valdose arba ne miškų
̨
ūkio paskirties žemės sklypuose
esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų įgijimo į Nekilnojamojo turto
kadastrą
̨
ir
Nekilnojamojo turto registrą
̨
įrašomi apribojimai atidedantys vėlesniam laikui pagrindin į miško
naudojimą
̨
arba reikalaujantys dal į kirstin ų medžių
̨
palikti neiškirstų
̨
kirtim ų atidėjimo
laikotarpiui. Kompensuojamos negautos pajamos einamaisiais metais, kurios
skaičiuojamos
nuo negaut ų pajam ų , kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir
pardavus medien ą
rinkoje, atimant i š j ų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos
apskaičiuojamos
taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas
tais metais, kai
privataus miško savininkas pateikia prašymą
̨
apskaičiuoti ir išmokėti kompensacij ą . Privataus
miško savininkas prašymą
̨
dėl kompensacijos gali teikti nuo apribojim ų įrašymo į
Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
ir Nekilnojamojo turto registrą
̨
dienos, bet ne anksčiau kaip tais
metais, kai miškas pasiekia pagrindini ų kirtim ų amžių
̨
, taikyt ą po apribojim ų išrašymo dienos.
Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
ir Nekilnojamojo turto
registre. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę
̨
buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto
kadastre
ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos
už
̌
nustatytus apribojimus nemokamos.
12 11 straipsnis. Miškų inventorizacija ir miškų kadastras
1. Miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško
išteklius, jų
kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.
2. Miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus,
atlikti
inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti.
3. Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir
strateginiam
miškų sektoriaus planavimui pagal žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos
rodiklius šalies
arba regionų ir administracinių vienetų lygmenyje . Nacionalinė miškų
inventorizacija vykdoma
aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą
atrankos schemą,
naudojant apskaitos barelių tinklą. Nacionalinės miškų inventorizacijos
duomenys yra vieši,
išskyrus apskaitos barelių vietas ir kitus jų padėtį atskleidžiančius
duomenis.
4. Miškų sklypų inventorizacija skirta miškų apskaitai sudaryti,
miškotvarkos
projektams rengti ir miškų ūkio veiklai planuoti. Miškų sklypų inventorizacijos
tvarką nustato
aplinkos ministras. Miškų sklypų inventorizacija atliekama valstybės, miškų
savininkų ir
valstybinio miško valdytojų lėšomis.
5. Remiantis miškų sklypų inventorizacijos duomenimis, sudaromas Lietuvos
Respublikos miškų valstybės kadastras (toliau šiame straipsnyje – Kadastras).
Kadastro
valdytojas – Aplinkos ministerija. Kadastras apima duomenis apie miško žemę,
miškus, miško
išteklių kiekį bei kokybę miško valdose ir ne miškų ūkio paskirties žemės
sklypuose ir laisvos
valstybinės žemės fonde esančioje miško žemėje. Kadastro turinį, sudarymo
tvarką ir
tvarkytoją (-us) nustato Vyriausybė.
6. Medžių savaiminukais apaugusi valstybinė ne miško žemė inventorizuojama
ir
registruojama Kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai
medžių
savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 20 metų, privati ne miško
žemė – kai to
prašo žemės savininkas.
13 12 straipsnis. Miškotvarkos projektas
1. Miškotvarkos projekto rengimą inicijuoja miško savininkas ar valstybinio
miško
valdytojas.
2. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir
keičiami
pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles. Pripažinti
miškotvarkos
projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi
aplinkos ministro
nustatytais kriterijais ir tvarka.
3. Miškotvarkos projektai galioja dešimt metų. Miškotvarkos projektų galiojimo
trukmė
miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu pratęsiama iki penkerių
metų, jeigu
yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.
4. Miškotvarkos projektai privalomi pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10
ha ir
didesnėse miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško
infrastruktūrai
įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų
(informacinių ženklų,
medžio skulptūrų, miško baldų, suoliukų, lieptų ) įrengimą nekertant miško.
14 13
straipsnis. Miškotvarkos projektų rengėjai
1. Miškotvarkos projektus rengiančių fizinių asmenų (miškotvarkos projektų
rengėjų)
kvalifikacijos reikalavimai apima išsilavinimo, veiklos miškotvarkos srityje,
kvalifikacijos
tobulinimo reikalavimus.
2. Miškotvarkos projektų rengėjai privalo turėti aukštąjį koleginį ar
aukštąjį
universitetinį miškininkystės krypties išsilavinimą arba jam lygiavertį
išsilavinimą ir ne
trumpesnę kaip vienų metų miškotvarkos darbų patirtį.
3. Šiame straipsnyje miškotvarkos projektų rengėjams nustatyti
reikalavimai
netaikomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos
arba valstybės,
pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems
fiziniams asmenims,
kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo
teisėmis, jeigu jie
turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba
valstybės,
pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos
išduotą atestatą
arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę verstis
miškotvarkos projektų
rengimą atitinkančia veikla.
4. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo
sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos
ministras.
Miškotvarkos projektų rengėjų atestatus išduoda Valstybinė miškų tarnyba.
5. Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir
visų
tinkamai pateiktų dokumentų miškotvarkos projekto rengėjo atestatui gauti
gavimo dienos
priima sprendimą ir išduoda miškotvarkos projekto rengėjo atestatą arba
motyvuotai atsisako jį
išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu
asmuo pateikia
netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui
išduoti, jam
Valstybinė miškų tarnyba pateikia pranešimą, kad per 5 darbo dienas nuo šio
pranešimo
gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus
dokumentus. Jeigu
asmuo pateikia tinkamai įformintą prašymą, visus reikiamus dokumentus ir
atitinka šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimas, tačiau per nustatytą terminą
Valstybinė miškų
tarnyba nepriima sprendimo išduoti miškotvarkos projekto rengėjo atestato arba
motyvuotai
neatsisako išduoti šį atestatą, laikoma, kad miškotvarkos projekto rengėjo
atestatas išduotas.
Miškotvarkos projekto rengėjo atestatas galioja neterminuotai.
6. Miškotvarkos projektų rengėjai privalo tobulinti kvalifikaciją ir ne rečiau
kaip kas 5
metus išklausyti Lietuvos mokslo ir (ar) studijų įstaigos, vykdančios mokslinę
ir (ar) mokomąją
miškotyros krypties veiklą, mokymus, organizuojamus pagal programą, sudarytą
pagal
Valstybinės miškų tarnybos nustatytus reikalavimus.
7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad miškotvarkos projekto rengėjas
pažeidė
kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 7 dalyje,
raštu įspėja
miškotvarkos projekto rengėją apie galimą miškotvarkos projekto rengėjo
atestato galiojimo
sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiam pažeidimui
pašalinti.
8. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas sustabdomas ne ilgesniam
kaip
6 mėnesių laikotarpiui ir nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių terminas
pažeidimui, dėl kurio
sustabdomas atestato galiojimas, pašalinti, kai asmuo netobulino kvalifikacijos
pagal šio
straipsnio
7 dalyje nustatytus reikalavimus ir per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą
terminą
jai nepateikė kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų.
9. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas,
kai
miškotvarkos projekto rengėjas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą terminą
pašalina šio
straipsnio 8 dalyje nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas
miškotvarkos projekto
rengėjo atestato galiojimas.
10. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra
nors
viena iš šių sąlygų:
1) miškotvarkos projekto rengėjas pateikia rašytinį prašymą panaikinti jam
išduotą
miškotvarkos projektų rengėjo atestatą;
2) miškotvarkos projekto rengėjo atestatui gauti buvo pateikti melagingi
duomenys;
3) miškotvarkos projekto rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško
kirtimus
5 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir
daugiau nuo
miško žemės ploto;
4) kai, sustabdžius miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimą, asmuo
tęsia veiklą
neturėdamas tam teisės;
5) kai miškotvarkos projekto rengėjo atestato turėtojas šio straipsnio 9
dalyje nurodytais
pagrindais, sustabdžius jo atestato galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina
pažeidimų;
6) miškotvarkos projekto rengėjui mirus.
11. Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
dienos
praneša miškotvarkos projekto rengėjo atestato turėtojui apie miškotvarkos
projekto rengėjo
atestato galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą.
Kai miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo
atestato
išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo
panaikinti atestato
galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 10 dalies 3 punkte
nurodytą atvejį –
vienų metų terminas tokiu atveju skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos
ar teismo
sprendimo, kuriuo nustatyta ši aplinkybė, įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant
į tai,
ar miškotvarkos projekto rengėjo atestatas buvo panaikintas šio straipsnio
11 10 dalies 1 punkte
nurodytu pagrindu, ar ne.
15 14 straipsnis. Genetiniai miško medžių ištekliai, sėklinė miško bazė ir
miško
dauginamoji medžiaga
1. Genetiniams miško medžių ištekliams priskiriami miško medžių
genetiniai
draustiniai, genetiniai medynai, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško
medžių
želdiniai, elitiniai ir rinktiniai medžiai, vietines miško medžių populiacijas
atstovaujantys
medžiai ir jų klonai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių
grupės ir pavieniai
medžiai), įrašyti į Valstybinės miškų tarnybos tvarkomą Genetinių miško medžių
išteklių
informacinę sistemą. Genetiniai miško medžių ištekliai skirti miško medžių
genetinei įvairovei
išsaugoti ir naudojami selekcijai, sėklinei miško bazei kurti, moksliniams tyrimams
atlikti,
miškams įveisti ir atkurti. Miško medžių genetiniai draustiniai ir genetiniai
medynai jų kilmės
vietose (in situ ) saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą –
specialiaisiais miško kirtimais
ir miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos
įvairiaamžius
medynus,
vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos
nuostatų reikalavimais.
2. Sėklinė miško bazė kuriama ir tvarkoma genetiniu-selekciniu pagrindu,
laikantis
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Miško dauginamoji medžiaga
turi būti
ruošiama sėklinės miško bazės objektuose, įrašytuose į Genetinių miško medžių
išteklių
informacinę sistemą.
3. Genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektus vertina, jų
plėtros,
tvarkymo, atkūrimo ir naudojimo rekomendacijas ir priemones aprobuoja
Valstybinės miškų
tarnybos sudaryta Genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir miško
atkūrimo ekspertų
komisija.
4. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja
prekiaujama
laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos
Respublikos
teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga,
kurios kilmė ir
kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje
numatytą išimtį, kai
išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau šiame straipsnyje
– leidimas).
5. Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio
valstybių
juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką,
miško
dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga,
jeigu ji
neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų
Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose.
6. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško
dauginamosios
medžiagos kiekis ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką.
Leidimą išduoda ir
sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba
Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji
medžiaga
įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, su prašymu reikia pateikti dokumento,
patvirtinančio
miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos,
papildomai
reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją.
7. Leidimas išduodamas arba sprendimas jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip
per 10
darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu
leidimui išduoti
reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau
kaip per 5
darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie būtinybę
pateikti
trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti leidimą arba priimti
sprendimą jo
neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos
pateikimo
Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti leidimo priimamas ir
prašymą
pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo
nustatyta tvarka. Jeigu leidimas neišduodamas per nustatytą terminą ir asmuo
neinformuojamas
apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Pasikeitus
juridinio asmens
pavadinimui, leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo
Valstybinėje
miškų tarnyboje dienos.
8. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje
dalyje
nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
reikalavimus;
2) moksliniais
arba selekciniais tyrimais įrodyta, jog ji yra prisitaikiusi prie medžių
rūšies kilmės rajono, kuriame būtų naudojama miškui želdinti, ekologinių
sąlygų, atsižvelgiant
į aukštį virš jūros lygio.
9. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į miško
dauginamosios
medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus,
nustatytus
Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu
nustatoma, kad
jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus
duomenis.
16 15 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos
reglamentavimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis
ir kitas
organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios
medžiagos prekyba ir
(ar) importu, kai jis įrašomas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą
(toliau –
sąrašas) Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Šis
reikalavimas
netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai
registruotam miško
dauginamosios medžiagos tiekėju (toliau – tiekėjas) kitoje valstybėje narėje.
Duomenys apie
tiekėjus (tiekėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, veiklos sritis, adresas
kontaktams,
telefono numeris ir el. pašto adresas) sąraše kaupiami ir skelbiami viešai
siekiant nustatyti jų
tapatybę ir užtikrinti teisingos ir išsamios informacijos apie jų veiklą
kaupimą ir teikimą,
vykdant prekybą miško dauginamąja medžiaga ir įgyvendinant 1999 m. gruodžio 22
d.
Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja
medžiaga 6
straipsnio 4 dalies reikalavimus.
2. Tiekėją į sąrašą įrašo, šį sąrašą tvarko ir už tiekėjų duomenų saugą atsako
Valstybinė
miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka.
Tiekėjo asmens
duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir
Tarybos
reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis
ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis
duomenų
apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens
duomenų apsaugą
3. Tiekėjas į sąrašą įrašomas, kai įvykdomos šioje dalyje nurodytos
sąlygos:
1) pateikia Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nurodytos formos
prašymą
Valstybinei miškų tarnybai;
2) yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis
yra tiekėjas
miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019
m. lapkričio
28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos
vienodos
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių
nuo augalų
kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008
ir iš
dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, su visais
pakeitimais,
reikalavimus.
4. Tiekėjas į sąrašą įrašomas arba priimamas sprendimas neįrašyti jo į šį
sąrašą ne
vėliau kaip per 10 darbo dienų gavus tiekėjo prašymą. Jei prašyme pateikta ne
visa arba
klaidinga informacija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo
Valstybinė miškų
tarnybą praneša tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją
ištaisyti. Terminas
priimti sprendimą įrašyti tiekėją ar neįrašyti jo į sąrašą skaičiuojamas nuo
visos teisingos ar
trūkstamos
informacijos pateikimo dienos. Tiekėjas apie priimtą sprendimą
informuojamas
raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos
Viešojo
administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu tiekėjas įvykdė šio
straipsnio 3 dalyje
nurodytas sąlygas, tačiau Valstybinei miškų tarnyba per nustatytus terminus
tiekėjo neįrašė į
sąrašą ir neinformav o jo apie tai, motyvuotai neatsisakė įrašyti į sąrašus,
laikoma, kad jis
įrašytas. Pasikeitus tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams
duomenims ar
veiklos sričiai, jis apie tai per 10 darbo dienų turi pranešti Valstybinei
miškų tarnybai, kuri
sąrašą turi patikslinti per 5 darbo dienas gavusi patikslintus duomenis.
5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatytų miško
dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos
reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis yra
tiekėjas
miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019
m. lapkričio
28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos
vienodos
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių
nuo augalų
kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr.
690/2008 ir iš
dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, su visais
pakeitimais,
reikalavimus.
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir turimas
siuntas
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka;
4) pasikeitus tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams
duomenims ar
veiklos sričiai, apie tai per 10 darbo dienų pranešti Valstybinei miškų
tarnybai .
6. Tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo, kai:
1) jis pateikia prašymą išbraukti iš sąrašo;
2) jis Valstybinei miškų tarnybai neteikia duomenų apie visas parduotas ir
turimas
miško dauginamosios medžiagos siuntas Miško dauginamosios medžiagos
nuostatuose
nustatyta tvarka;
3) jam per vienus metus antrą kartą paskiriama administracinė nuobauda už
Miško
dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimą;
4) jis pateikia Valstybinei miškų tarnybai melagingus duomenis arba
suklastotus
dokumentus;
5) jis išregistruojamas iš Fitosanitarinio registro šio registro nuostatuose
nustatytais
atvejais;
6) juridinis asmuo likviduojamas arba reorganizuojamas ir ilgiau kaip 3 metus
nevykdo
prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7) fizinis asmuo miršta.
7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad tiekėjas pažeidė šio straipsnio 5
dalies 2 ir 3
punktuose nustatytus reikalavimus arba jam per vienus metus antrą kartą
paskiriama
administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų
pažeidimą,
arba pateikė melagingus duomenis ar suklastotus dokumentus, raštu įspėja
tiekėją apie galimą
jo išbraukimą iš sąrašo ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo
gavimo dienos
terminą pašalinti pažeidimus. Tiekėjui nepašalinus pažeidimų ir Valstybinei
miškų tarnybai
nepateikus pašalinimą įrodančių dokumentų, tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo.
Kitais atvejais
tiekėjas
apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš sąrašo informuojamas raštu per 3 darbo
dienas
nuo sprendimo priėmimo dienos Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Tiekėjas iš
sąrašo neišbraukiamas, jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus
pažeidimai
pripažįstami mažareikšmiais.
8. Jeigu tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo dėl šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4
punktuose
nurodytų priežasčių, į šį sąrašą jis gali būti įrašomas ne anksčiau kaip po
vienų metų.
17 16 straipsnis. Miško įveisimas ir atkūrimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne
miško
žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas 5 straipsnio 3 10 dalyje
nurodytų subjektų
valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo
teise
valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Privačioje
ne miško
žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įveisus mišką ne
miško žemėje,
šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai mišką privalo atkurti,
želdinius ir
žėlinius saugoti ir prižiūrėti. Miškas atkuriamas ir veisiamas mišką želdinant
arba jam želiant,
želdiniai ir žėliniai prižiūrimi ir saugomi laikantis aplinkos ministro
tvirtinamų Miško atkūrimo
ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
3. Kirtavietės turi būti apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis
ne vėliau
kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau
kaip per dvejus
metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo
nustatymo. ,
išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų
planavimo
dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar
žuvusių medynų
apželdinimo arba atžėlimo terminai.
4. Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir
žėlinius arba
jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti
prižiūrimi ir
saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Miškas turi būti atkurtas per dešimt
metų nuo
kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto
nustatymo. Miškas
laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos
ministro tvirtinamų
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus .
5. Miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams
miško
kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3
dalyje nustatytus
terminus neapželdintos arba tikslinėmis medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės,
žuvę želdiniai ir
žėliniai ar žuvę medynai.
6. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba
šių
miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško
laukymėse.
7. Savaime medžiais ir krūmais apaugantys ne miško paskirties žemės sklypai
gali būti
paverčiami mišku, jei savaime apmiškintas žemės sklypo plotas atitinka Miško
sąvoką. Tokio
miško valdytojai ir savininkai gali nuspręsti laisva valia atsisakyti savaime
apmiškinto skypo ar
jo dalies, prieš tai informavus Valstybinę miškų tarnybą.
18 17 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
1. Medynų
auginimo priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos
sąlygoms atsparius miškus, atitinkančius jų funkcinę paskirtį ir augavietės
sąlygas, pirmenybę
teikiant vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių
klimato sąlygų.
2. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai,
specialieji,
lydimo ir pavienių medžių miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius
ir (ar) tiksliniai
skersmenys, biržių atrėžimo tvarka, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai
nustatomi
aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.
3. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
nustatytais
atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti
ar atkurti
biologinę įvairovę ir kitus saugomųjų teritorijų nuostatuose numatytus miško
kirtimus;
2) IIA ir IIB grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) 2) III grupės miškuose kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio
miško
kirtimo biržėmis;
4) 3) plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose;
5) 4) valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose
atvejiniai
pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
6) 5) IVA grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip
8 4
hektarai biržėmis. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose plynųjų ir
atvejinių pagrindinių
miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai.
4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama
kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms –
medelynams
įrengti (išskyrus I, IIA ir IIB grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti
(išskyrus I ir IIA
grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus I ir IIA grupių
miškus), iki 0,03 ha
ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), medienos
sandėliams įrengti
(išskyrus I ir IIA grupių miškus), priešgaisrinėms juostoms įrengti.
5. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir asmenys, vykdantys
miško
kirtimus, privalo tausoti miško kelius.
6. Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti
vykdomi
laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų.
7. Žaliavinės medienos gabenimo tvarką nustato aplinkos ministras.
19 18 straipsnis. Leidimas kirsti mišką
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško
kirtimus,
privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti
leidimą kirsti
mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA, IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir
vėjavartų
kirtimai atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių
linijų kirtimai, medžių
kirtimai grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;
2) III ir IVA grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais
savo
reikmėms, po kurių liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus
miškuose, esančiuose
saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo
teritorijose), jaunuolynų
ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimui atrankiniais sanitariniais miško
kirtimais, miško valdos
ribinių
linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių
medžių
kirtimui;
3) plantaciniuose miškuose;
4) elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams,
inžinerinius tinklus,
komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais
kertami pavojų
keliantys medžiai. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti
valstybinio
miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktą
kirtimą;
5) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų
tinklų
operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems
asmenims inžinerinės
infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose užaugusiems naujiems
žėliniams kirsti
(šiuo atveju technologinio proskiebio plotis atitinka elektros tinklų proskynos
plotį);
6) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų
tinklų
operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar
kitiems
medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą,
kirsti, suderinus su
privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju energetikos ministro
nustatyta tvarka;
7) elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams ne daugiau kaip 10 metrų
atstumu
už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų elektros oro linijų
apsaugos zonos
ribų pavojų keliantiems medžiams kirsti.
2. Leidimas kirsti mišką išduodamas vadovaujantis naujausiais (atnaujintais ne
anksčiau
kaip prieš 10 metų) aplinkos ministro nustatyta tvarka atliktos miškų sklypų
inventorizacijos
duomenimis, kuriuos privalo pateikti leidimą kirsti mišką prašantis išduoti
asmuo. Leidimų
kirsti mišką išdavimo, leidimų galiojimo pratęsimo ir panaikinimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Valstybinė miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti
sanitarinius
miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo
– per 5 darbo, o
kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“
teritorijoje ar
kultūros paveldo teritorijoje – per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą
kirsti mišką
gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų atitiktį teisės aktų
reikalavimams ir
išduoda leidimą kirsti mišką arba motyvuotai atsisako jį išduoti.
4. Leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 12 mėnesių
nuo
leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.
5. 3. Laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose leidimai kirsti
mišką
sanitariniams miško kirtimams išduodami miškų urėdijai urėdijoms .
6. Leidimų kirsti mišką išdavimo ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
7. Draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai miško žemėje iškirstus medžius
ir
krūmus, negavus ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio
pareigūno
sutikimo.
20 19 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena
1. Miškų urėdija urėdijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda
žaliavinę
medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Kiti valstybinio
miško valdytojai
žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninėje
prekyboje.
2.
Didmeninė prekyba miškų urėdijos urėdijų valdomuose miškuose pagaminta
žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka
vykdoma per
elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo
trejų iki
dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms
(iki trijų
mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.
3. Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija urėdijos gali parduoti iki 7 20
procentų
metinės pagrindinių miško kirtimų normos apimties. Mažmeninėje prekyboje
parduodama
žaliavinė mediena, miško kirtimo liekanos, nenukirstas miškas ir biokuras,
prioritetą teikiant
malkinės medienos pardavimui gyventojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams
asmenims.
4. Miškų urėdijos urėdijų pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių
biržoje
Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo,
žaliavinės
medienos apskaitos, klasifikavimo, ženklinimo tvarką nustato aplinkos
ministras.
21 20 straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos
reglamentavimas
1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar)
medienos
matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje
valstybėje narėje
įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti
nenukirsto miško ir (ar)
medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis
asmuo) turi
jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą.
Nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir
galiojimo
sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų
tarnyba aplinkos
ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos
matuotojo
kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba)
aukštąjį koleginį, ir (arba)
aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne
trumpesnę kaip
vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir
kokybės
vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos
atestatas
galioja neterminuotai.
2. Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir
visų
tinkamai pateiktų dokumentų n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos
atestatui gauti
gavimo dienos priima sprendimą ir išduoda n epriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos
atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą
informuoja prašymą
pateikusį asmenį. Jeigu asmuo pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne
visus
dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, jam Valstybinė miškų tarnyba
pateikia pranešimą ir
per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti
prašymą ar
pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu asmuo pateikia tinkamai įformintą
prašymą, visus
reikiamus dokumentus ir atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus
reikalavimas, tačiau per
nustatytą terminą Valstybinė miškų tarnyba nepriima sprendimo dėl n
epriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti
n epriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestato, laikoma, kad n epriklausomo
medienos matuotojo
kvalifikacijos atestatas išduotas. N epriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos atestatas
galioja neterminuotai.
3.
Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas,
jeigu
asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar
kokybės vertinimo
pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą
teistumą arba
nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad
asmuo yra
neteistas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma valstybės narės piliečiui ar
kitam fiziniam
asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis
laisvo judėjimo
valstybėse narėse teisėmis ir siekia vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo
veiklą Lietuvos
Respublikoje.
4. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos
Sąjungos
teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis,
įgiję
nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją ne Lietuvos Respublikoje, o
kitose valstybėse
narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo
medienos matuotojo
veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos
Respublikos
piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta
kitose valstybėse
narėse, yra pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių
kvalifikacijų
pripažinimo įstatymo nuostatas.
5. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos
matuotojas
pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės
nustatymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos
matuotoją
apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo
sustabdymą ir
nustato ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą pažeidimui pašalinti.
Nepriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam
medienos
matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų
tarnybai
nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos
kokybės
nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus metus.
Nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu
vadovaujantis
Viešojo administravimo įstatymu pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu.
6. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo
sustabdymas
panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą
pažeidimą, dėl kurio
buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato
galiojimas.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas
panaikinamas,
jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti
nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) dėl nepriklausomo medienos matuotojo buvo priimtas apkaltinamasis
teismo
nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos
matuotojo
veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo
pateikti
suklastoti dokumentai;
4) nepriklausomas medienos matuotojas per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą
terminą
neatlieka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas
negaliojančiu
nepriklausomam medienos matuotojui mirus.
22 21
straipsnis. Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
1. Miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus nepaverčiant miško žemės
kitomis
naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai.
2. Inžinerinis tinklas laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai,
jei
atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinio tinklo
apsaugos
zonos plotis neviršija 10 metrų ir nėra numatytas besąlyginis draudimas auginti
želdinius;
2) įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai
inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės miškuose.
23 22 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme
nustatytais išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms atkurti;
2) 1) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3) 2) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto
apsaugos
tikslams. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
4) 3) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas I
grupės
miškuose;
5) 4) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų
teritorijoms
formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
6) 5) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės
nustatyta
tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas
pagal archyvinius
dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios
sodybos buvę savininkai
ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal
įstatymą. Šis atvejis
netaikomas I grupės miškuose;
7) 6) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais,
Nekilnojamojo
turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto
(pagrindinio daikto), sklypui
formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
8) 7) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius
koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus,
formuoti. Šis atvejis
netaikomas I grupės miškuose, IIA grupės miškuose; III grupės – valstybinių
rezervatų
apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose,
draustiniuose,
biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) 8) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai
nėra
galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje
arba kai
baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių
išduotas leidimas naudoti
naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III
grupės vandens
telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir
valstybinių
rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno
kilometro atstumu
nuo
Baltijos jūros ir Kuršių marių , valstybiniuose parkuose, draustiniuose,
biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai
nėra
galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas I
ir II grupės
miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose
miškuose,
miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių
marių, valstybinių
parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose
parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) 9) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės
pavertimą
kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra
didesnis kaip
50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje,
administracijos
direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas I grupės
miškuose, II A
grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų
miškuose,
miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir
biosferos poligonuose.
2. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 3–5
2-4, 8–11
7-9 punktuose nurodytais atvejais turi būti numatytas bendruosiuose planuose
ar valstybei
svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas
vietovės
lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo
dokumentuose, arba
detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško žemės pavertimas
kitomis
naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju turi būti suplanuotas
saugomos rūšies
apsaugos veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos
ministro
įsakymu patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų
apsaugos tiksluose.
4. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama
kitomis
naudmenomis netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, kai
Vyriausybė
priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis
naudmenomis.
5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 4 3 punkte nurodyti atvejai numatyti
bendruosiuose
planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško
žemė gali
būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje
nustatytų
reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir
kai Vyriausybė
priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis
naudmenomis.
6. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama
tai
miško žemei, kuri neapaugusi mišku ar kurioje auga mažo skalsumo stichinių
veiksnių
sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į
miškų
aplinkosaugos reikšmę.
7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro
kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio
medyno
įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis
naudmenomis
metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki
nustatyto
pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant
kitomis
naudmenomis, III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija,
II grupės
miškuose
– trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę
kompensaciją netaikomas už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį,
kurioje
formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės
buveinės, buvo
plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės
svarbos krašto
apsaugos srities projektai.
8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės
pavertimą
kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise
priklausančioje
žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos
miško
žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą piniginę
kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės
miškuose,
įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip dvigubo dydžio kitomis
naudmenomis
paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis kaip
trigubo dydžio
kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys,
įskaitant
servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis,
privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę
kompensaciją.
9. Sumokėtos piniginės kompensacijos naudojamos šio įstatymo 7 6 straipsnio 2
dalyje
nurodytoms bendrosioms miško reikmėms finansuoti . Miško žemės pavertimo
kitomis
naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė.
IV SKYRIUS
MIŠKO APSAUGA IR ŽALOS ATLYGINIMAS
24 23 straipsnis. Miško apsauga
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo
išteklius
nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos
pažeidimų, miško
išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų
daromos
žalos; saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško
kenkėjų ir miškų
stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.
2. Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių nelaimių
padarinių
šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką, kuri privaloma miško savininkams,
valstybinio
miško valdytojams ir institucijoms. Šios priemonės privalomos Valstybinei miškų
tarnybai
paskelbus miškų stichinę nelaimę.
3. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai turi laikytis aplinkos
ministro teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išvežti iš miško
arba tinkamai
apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, laiku atlikti
būtinuosius
sanitarinius miško kirtimus, gavę Valstybinės miškų tarnybos nurodymą,
įgyvendinti kitas
miško sanitarinės apsaugos priemones.
4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės
apsaugos
reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai
apie pavojingų
medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta
tvarka ir juos
likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus 4
straipsnio 1 dalies 6 7
punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius
ir juos likviduoti
netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško
valdytojams.
5. Miškų
sanitarinės būklės gerinimo, miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš
medžių ligas ir miško kenkėjus taikymo miškuose miškų stichinių nelaimių
atveju
rekomendacijas rengia Valstybinės miškų tarnybos sudaryta Miško sanitarinės
apsaugos
ekspertų komisija.
6. Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad
būtų
garantuotas miško atkūrimas ir miško ekosistemos stabilumas, nebūtų daroma
žala miškui,
miško atkūrimui ir miško ekosistemos stabilumui.
7. Ūkinių gyvūnų ganiava draudžiama kirtavietėse, kuriose privalomas
miško
atkūrimas, miško želdiniuose ir miško žėliniuose, iki 20 metų
jaunuolynuose.
8. Visuose miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė
miško
priešgaisrinės saugos sistema. Miško priešgaisrinės saugos sistema apima
stebėjimo,
profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones,
skirtas miško gaisrų
prevencijai, gesinimui. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja
miškų urėdija
Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ kartu su savivaldybėmis
ir kitomis
kompetentingomis institucijomis. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai
ir miško
lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintose Miškų
priešgaisrinės saugos
taisyklėse nustatytų miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
9. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų
ūkio
reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijų lėšomis. Miško savininkai ir
valstybinio
miško valdytojai įgyvendina Miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse numatytas
profilaktines
miško priešgaisrines saugos priemones.
25 24 straipsnis. Miške padarytos žalos atlyginimas
1. Miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškui, kitam miške esančiam
turtui
ir teisėtiems interesams padaryta turtinė žala atlyginama Civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
2. Miške padaryta žala aplinkai nustatoma ir išieškoma Lietuvos Respublikos
aplinkos
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos
miškų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos
miško
dauginamąja medžiaga.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–14 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos
1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos
valstybės
institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 5 dalies įgyvendinamuosius teisės
aktus, iki 2027
m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3, 4 ir 6–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo
nuostatų
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 2 straipsnio 34 dalies redakcija:
„34. Pavienių medžių miško kirtimai – neplynieji miško kirtimai 4 grupės
miškuose,
po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių
linijų kirtimas,
medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.“
4. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad
mediena
bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra
tarp medienos
prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių
medžių stiebų
medienos tūris visuose daugiafunkciuose Lietuvos miškuose negali viršyti 70
proc. metinio
medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant Nacionalinės
miškų
inventorizacijos duomenimis. Ši nuostata netaikoma miškų stichinių nelaimių
atvejais, kai
šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų
medynų tūris sudaro
daugiau kaip vieną ketvirtąją praėjusiais metais iškirstų žalių medžių stiebų
medienos tūrio
dalį.“
5. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 10 straipsnio redakcija:
„ 10 straipsnis. Miškų grupės
1. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų,
valstybinių
parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių
rezervatų, rezervatinių
apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė
funkcinė paskirtis –
sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti.
2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių
miškai ar
jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių
sklypų miškai,
priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų
dalys, kuriose
nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės
gamtinės vertės
saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti
arba atkurti
gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti
saugomų gamtinių
vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus.
3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių
ar jų
dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško
parkų, miestų ir
priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti
socialinėms, kultūrinėms
ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
formuoti ir
išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai
tenkinančius
miškus ir miško aplinką.
4) 4
grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3
ir 5
grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų
formuoti
atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar)
nemedienines
ekosistemines paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio,
oro, vandens
apsaugos funkcijas.
5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant spartaus
auginimo
technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai, kurių
kirtimo
amžius turi būti ne mažesnis kaip 10 metų. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
greičiau išauginti
kuo daugiau medienos.
2. Miškus miškų grupėms priskiria Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi
Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais, pagal parengtus miškų priskyrimo
miškų grupėms
planus.“
6. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 18 straipsnio 3 dalies redakcija:
„ 3. Miško kirtimai draudžiami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės
naudojimo
sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti
ar atkurti
biologinę įvairovę ir kitus saugomųjų teritorijų nuostatuose numatytus miško
kirtimus;
2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose;
4) valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose
atvejiniai
pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
5) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 8 hektarai
biržėmis. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose plynųjų ir atvejinių
pagrindinių miško
kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai. “
7. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama
kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms –
medelynams
įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus 1
ir 2 grupių
miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03
ha ploto
poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams
įrengti (išskyrus
1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“
8. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų
kirtimai
atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų
kirtimai, medžių kirtimai
grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;“.
9. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms,
po
kurių liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose
saugomose
teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose),
jaunuolynų ugdymo,
sausuolių
ir vėjavartų kirtimui atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos
ribinių
linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių
medžių kirtimui;“.
10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:
„3) įrengiamas 3, 4 ir 5 grupių miškuose;“.
11 . 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame
įstatyme
nustatytais išimtiniais atvejais:
1) Gamtinių buveinių atkūrimui;
2) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos
tikslams.
Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1
grupės
miškuose;
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų
teritorijoms
formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal
archyvinius
dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios
sodybos buvę savininkai
ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal
įstatymą. Šis atvejis
netaikomas 1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais,
Nekilnojamojo turto
registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio
daikto), sklypui
formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius
koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus,
formuoti. Šis atvejis
netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose
parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai
nėra
galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje
arba kai
baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra
išduotas leidimas
naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir
miškuose,
esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių ,
valstybiniuose
parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai
nėra
galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3
grupių
miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir
Kuršių marių,
valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose,
draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės
pavertimą
kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra
didesnis kaip
50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje,
administracijos
direktorius,
išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose
ir
miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir
biosferos poligonuose.“
12. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro
kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio
medyno
įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis
naudmenomis
metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki
nustatyto
pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę
paverčiant kitomis
naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė
kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis
naudmenomis
paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar)
įrengiamos
kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat
kurioje įgyvendinami
ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“
13. 6. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:
„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško
žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės
teise
priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis
naudmenomis
paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio
straipsnio 7 dalyje
nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis
naudmenomis 2 ir 3
grupių miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo
dydžio kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant
servituto
turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo
sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę
kompensaciją.“
14. 7. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Miškų
įstatymo papildymas 26 straipsniu:
„ 26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio
ex post
vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio
reguliavimo
poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2027 m. sausio 1
d. įsigaliojus
miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo
užtikrinama miško
teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo
biologinės
įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių
užtikrinimas
miškuose, kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės
biudžetui.
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo nuostatų, reglamentuojančių
miškų
grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.
4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. sausio 1 d.“.
15. 8.
Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 5 dalį
Vyriausybės
patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų
grupėms tvarka,
parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia
tvarka:
1) iki 2025 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos,
Skuodo,
Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities
(Akmenės, Joniškio,
Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų, Šiaulių miesto), Tauragės
apskrities (Jurbarko,
Šilalės, Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės,
Telšių rajonų,
Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. vasario 28 d. Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos,
Molėtų,
Utenos, Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų,
Švenčionių, Trakų,
Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės
apskrities (Šakių,
Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų
priskyrimo
miškų grupėms planus;
3) iki 2026 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos
rajonų,
Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno,
Kėdainių,
Prienų, Raseinių rajonų, Kauno miesto, Birštono) ir Panevėžio apskrities
(Biržų, Kupiškio,
Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų, Panevėžio miesto) savivaldybių miškų
priskyrimo miškų
grupėms planus.
16. 9. Šio straipsnio 15 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų grupėms
planai
įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
17. 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir
suderinti pranešimai
apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. birželio 30 d.
Nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos iki 2026 m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką
galioja iki juose
nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
18. 11. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo miškotvarkos projektus iki šio
įstatymo
įsigaliojimo turėję teisę rengti asmenys turi teisę juos rengti iki 2024 m.
gruodžio 31 d. Iki šios
datos pateikti miškotvarkos projektai tvirtinami neatsižvelgiant nuo to, ar
asmuo turi
miškotvarkos projekto rengėjo atestatą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. miškotvarkos
projektus turi
teisę rengti tik asmenys, turintys miškotvarkos projekto rengėjo atestatą
.
19. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2
dalyje
nustatyta išimtis, kad valstybės reikšmės miškams nepriskiriami miestų
teritorijose esantys
miškai, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją, taikoma, kai
miesto plėtra įvyko po
šio įstatymo įsigaliojimo.
20. 13. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 11 straipsnio 3
dalyje
nustatytos kompensacijos taikomos pagrindiniams miško kirtimų draudimams,
atsiradusiems su
šio įstatymo įsigaliojimu, ar pagrindinių miško kirtimų draudimų, atsiradusių
po šio įstatymo
įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Priedas.
Dėl sėklinės miško bazės ir miško dauginamosios medžiagos kilmės ir
kokybės
kontrolės funkcijų
Vadovaujantis ES Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos 1999/105/EB dėl
prekybos
miško dauginamąja medžiaga (toliau – ؘ Direktyva) 2 straipsnio k) punkto i)
papunkčiu,
prižiūrint nacionalinei vyriausybei valstybė narė turi įkurti arba paskirti
instituciją – oficialią
įstaigą, ,,atsakingą už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba)
šios
medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“.
Kitame šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje nurodyta, kad ,,laikydamosi
savo nacionalinių
teisės aktų, oficialios įstaigos gali pavesti šioje direktyvoje numatytus
uždavinius atlikti jų
vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui ,
reglamentuojamam
viešosios arba privatinės teisės ir kuriam pagal oficialiai patvirtintus jo
įstatus suteiktos tam
tikros išimtinai viešosios funkcijos, jeigu toks juridinis asmuo ir jo
veikloje dalyvaujantys
asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais
.
Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atsakingas oficialias įstaigas.
Komisija šią
informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms“. Direktyvos 6 straipsnio 4
dalyje nurodyta,
kad valstybės narės nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas būtų
oficialiai
registruotas atsakingoje oficialioje įstaigoje , o direktyvos 12 straipsnio 1
dalyje –
kad, ,,surinkus derlių, oficiali įstaiga visai dauginamajai medžiagai, gautai
iš patvirtintos
sėklinės bazės, išduoda pagrindinį sertifikatą“, 4 ir 5 direktyvos
prieduose – ,,tvirtina ir
registruoja bandymų rezultatus ir sėklinę bazę“ ir kt.
Atlikdama šias funkcijas ir įgyvendindama Direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje
nurodytą uždavinį
– ,,valstybės narės imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad Direktyvos
nuostatų būtų
laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios
kontrolės tvarką,
kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, siekiant ją parduoti ir parduodant
“, oficiali įstaiga
(Lietuvoje – Valstybinė miškų tarnyba), nurodyta Direktyvos 2 straipsnio k)
punkto i)
papunktyje, išduodama miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę
patvirtinančius
dokumentus, leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą,
registruodama jos
tiekėjus, neišvengiamai turi pati sekti (prižiūrėti) visą miško dauginamosios
medžiagos
gavybos ir naudojimo (pradedant sėklinės miško bazės tvirtinimu ir kokybės
įvertinimu, jos
derėjimo įvertinimu, sėklų ruoša ir baigiant iš jų išaugintų sodmenų auginimo,
pateikimo
rinkai, laikymo, gabenimo ir naudojimo miškui želdinti) procesą ir su tuo
susijusią miško
dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą, kurios pagrindu ir gali būti išduodami
minėti
dokumentai ir prižiūrimas ar kontroliuojamas prekybos procesas taip, kaip
nurodyta Direktyvos
2 straipsnio k) punkto i) papunktyje.
Arba, kaip nurodyta šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje, kai kurias
funkcijas pavesti jos
vadovaujamai ir prižiūrimai įstaigai.
Miškų įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvoje šias funkcijas įgyvendins (taip
yra ir dabar)
dvi institucijos – Valstybinė miškų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas
prie Aplinkos
ministerijos. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas, kaip nustatyta minėtame
Direktyvos 2
straipsnyje, nepavaldus Valstybinei miškų tarnybai, ji jam nevadovauja ir
neatlieka šio
departamento veiklos priežiūros.
Jeigu Valstybinė miškų tarnyba ir toliau atliks , ,oficialios įstaigos“
funkcijas, tai ji, išduodama
miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, kokybės pažymas, leidimus
naudoti miško
dauginamąją medžiagą, atlikdama sėklinės miško bazės įvertinimą ir tvirtinimą,
registruodama
miško
dauginamosios medžiagos tiekėjus, turėtų vykdyti ir sėklinės miško bazės
kokybės,
prekybos miško dauginamąja medžiaga, jos auginimo, kilmės ir kokybės, laikymo
ir gabenimo
priežiūrą ir kontrolę, tvarkyti sėklinės miško bazės informacinę sistemą
(Direktyvos 10
straipsnio reikalavimas) taip, kaip nurodyta Direktyvos reikalavimuose.
Be to, Valstybinėje miškų tarnyboje veikia stacionari, visus ES reikalavimus
atitinkanti miško
medžių ir krūmų sėklų kokybės tyrimų laboratorija, kurioje nustatomi būtini
miško medžių ir
sėklų kokybiniai rodikliai ir jais remiantis išduodama miško medžių ir krūmų
sėklų kokybės
pažyma, t.y. antras svarbiausias dokumentas po pagrindinio miško dauginamosios
medžiagos
kilmės sertifikato.
Pastaruosius 2 metus Aplinkos apsaugos departamentas, nedisponuodamas
informacija apie
miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę, sėklinę miško bazę, tiekėjus,
prekyba ir kt.,
taip pat savo veikla niekaip nesusijęs su šiais klausimais ir jų sprendime
nedalyvaujantis,
neturėdamas būtinos kompetencijos specialistų, iki šiol nevykdo miško
dauginamosios
medžiagos kilmės ir kokybės, prekybos, tiekėjų veiklos ir kitos su tuo
susijusios veiklos
kontrolės. Todėl per pastaruosius 2 metus nuo šių funkcijų padalinimo minėtoms
2
institucijoms, įvykdžius miškų kontrolės reformą, miško dauginamosios medžiagos
ir prekybos
ja kontrolė praktiškai nevykdoma, blogėja jos kokybė.
Lietuva yra vienintelė šalis ES, kurioje minėtas funkcijas vykdo 2 viena su
kita nesusijusios
įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Miškų įstatymo projekte turi būti nustatyta, kad
visus su miško
dauginamosios medžiagos ir sėklinės miško bazės kilme ir kokybe susijusius
klausimus spręstų
dabar už juos ES institucijose oficialiai paskirta atsakinga institucija –
Valstybinė miškų
tarnyba.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai numatyta dabar Europos Komisijos rengiamame
Miško
dauginamosios medžiagos auginimo ir prekybos reglamento projekte, kuris
pateiktas derinti
šalims narėms:,,competent authority’ means a central or regional authority of a
Member State,
or where applicable, the corresponding authority of a third country,
responsible for the
organisation of official controls, registration of basic material,
certification of FRM and other
official activities concerning the production and marketing of FRM, or any
other authority to
which that responsibility has been conferred, in accordance with Union law;“.