LIETUVOS MIŠKININKŲ SĄJUNGA
Kodas  191426053, Liepų g. 1, Girionys, LT-53101, Kauno rajonas
Tel. 837 383082, mob. tel. 682 18001
a/s LT454010042500093480 Luminor banko Kauno skyrius, El. paštas:  info@miskininkusajunga.lt 
LR Seimo Teisės aktų informacinei sistemai
El. paštas:  tais@lrs.lt    
2023 m. liepos mėn.  26 d.
Vilnius
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos miškininkų sąjunga valdyboje (prezidiume) apsvarstė Miškų įstatymo projektą Nr. I-
671, registracijos Nr. 23-10473, ir teikia nuomonę dėl projekto tobulinimo.
Pastabos trumpai:
1. Įstatymo projektas sudaro nevientisumo įspūdį, matyti, jog atskiras jo dalis rašė skirtingi
žmonės, pvz., ypač svarbūs skyriai, kurie nusako miškų valdymą ir administravimą, kukliai
aprašomi keliais sakiniais, mandagiai nutylinti svarbiausias mintis, o mažiau svarbūs skyriai,
tokie kaip pirmumo teisė įsigyjant žemę, sunkiai telpa į kelis puslapius, savo detalumu labiau
pritinkantys taisyklėms, tvirtinamoms ministro, nei įstatymo raidei. Vadovaujantis  gera
teisėkūros praktika, turėtų būti kokybiškiau ir labiau subalansuotai surašytos visos įstatymo
nuostatos, jos derėti tarpusavyje. Pasigedome ir jungiamosios įstatymo taikymo idėjos;
2. Projekte plačiai naudojama sąvoka „miško kirtimai“ yra netiksli dėl dviejų priežasčių:
miškas, kaip ekosistema, negali būti kertamas (iškertamas). Kertami, o tiksliau pjaunami (nes,
pjaunama pjūklais) yra pavieniai medžiai, medžių grupės, medynai. Antra, sąvoka „kirtimai“
yra irgi abejotina, todėl ir turėtų būti nevartotina, nes kertama kirviais, o to bent jau kiek
pažangesnėje Lietuvoje, senai niekas nedaro. Tikslesnis medžių pjovimo proceso apibūdinimas
būtų „medžiapjūtė“. Taip kaip javapjūtė, rugiapjūtė.
  ________________________________________________________________
  LITHUANIAN SOCIETY OF FORESTERS
Liepų g. 1, LT-53101, Girionys, Kaunas district, Lithuania
Tel. + 370 37 383082, Mob.tel. +370 682 18001, E-mail  info@miskininkusajunga.lt 

LIETUVOS MIŠKININKŲ SĄJUNGA
Kodas  191426053, Liepų g. 1, Girionys, LT-53101, Kauno rajonas
Tel. 837 383082, mob. tel. 682 18001
a/s LT454010042500093480 Luminor banko Kauno skyrius, El. paštas:
info@miskininkusajunga.lt 
Sekant Vakarų šalyse, tokiose, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Jungtinė Karalystė
taikomą miškininkavimo praktiką medžiapjūtę vadinti „harvest, harvesting“, svarstytina ir kita
medžių pjovimo (medžiapjūtės) sąvoka, gana tiksliai nusakanti esmingą jo paskirtį – „derliaus
nuėmimas“;
3. Nepritarti siūlomai naujai miško grupių sistemai, kol nebus atlikta išsami šio keitimo
poveikio miškams analizė. Tokia nuostata priimta Miškų konsultacinės tarybos posėdyje š.m.
vasario 7 d., deja, iki nūdienos tai neatlikta ;
4. Siūlyti atsakingai įvertinti  oficialią įstaigą, ,,atsakingą už prekybos miško dauginamąja
medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“  pagal
pateikiamą pagrindimą priede „ Dėl sėklinės miško bazės ir miško dauginamosios medžiagos
kilmės ir kokybės kontrolės funkcijų“ (2 psl.) .
Atsižv elgiant į teikiama pastabų ir pasiūlymų gausą prie šio lydraščio pateikiamame projekto
lyginamajame variante (35 psl.), siūlome bet kokius paskesnius šio įstatymo pataisymus
svarstyti tik surengus viešas konsultacijas, klausymus ir neskubėti. Esame pasirengę detaliai
paaiškinti ir pagrįsti teikiamus siūlymus.
Ačiū.
Tebūnie miškai!
Dr. Aidas Pivoriūnas
Prezidentas
  ________________________________________________________________
  LITHUANIAN SOCIETY OF FORESTERS
Liepų g. 1, LT-53101, Girionys, Kaunas district, Lithuania
Tel. + 370 37 383082, Mob.tel. +370 682 18001, E-mail  info@miskininkusajunga.lt 

Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m.                        d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymą Nr. I-671 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.  Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą
ir naudojimą, veiklos miške planavimą.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi
pagal vienodus darnaus miškų valdymo principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių  -
medieninių ir nemedieninių miško prekių ir paslaugų  naudojimą  ir siekiant aprūpinti šalies
pramonę žaliava , suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės
įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos
kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas
nedarant žalos kitoms ekosistemoms.  Veikla miškuose vykdoma taip, kad miškai nebūtų
užšlamštinti, juose palaikoma gera estetinė būklė.
3. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo
priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas  –  pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama
dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba
sukurti įvairiaamžį medyną.
2. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas –  pagrindinis miško kirtimas, kai brandus
medynas kertamas kelis kartus kas 5 ar daugiau metų,  siekiant  atkurti medynus savaiminiu
žėlimu,  išvengti nebrandžių medžių kirtimo .
3. Biržė  – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas miško plotas.

4. Elitinis medis  – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus
dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.
5. Gamtinės buveinės miškuose  – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar
saugomų rūšių buveinės miškuose.
6. Gamtotvarkos priemonės miškuose  – miškotvarkos projektuose ir (ar) saugomų
teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų
planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose suprojektuotos miško žemėje taikomos
gamtinės aplinkos tvarkymo, apsaugos ir formavimo priemonės, skirtos palankiai saugomų
gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei išlaikyti ir (ar) pasiekti.
7. Genetiniai miško medžių ištekliai  –  iš tikrųjų ir galimai naudingi miško medžiai ir
jų dalys.
8. Girininkija  – miškų urėdijų struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklos plotas
negali viršyti 5000 ha valstybinės reikšmės miškų.
9.

Kiti miško kirtimai  - medžių kirtimas miško valdos ribinėse linijose, grioviuose,
proskynose.
8. 10. Kompleksinė miškų ūkio veikla  – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą,
priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena, miško ištekliais ir
biokuru, taip pat gamtos apsaugos,  gamtotvarkos ir rekreacinės infrastruktūros priemonių
miškuose įgyvendinimą.
9.  Miško lydimo kirtimas  – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų
ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis.
10. 11.   Medžių rūšies kilmės rajonas  – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro
beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių
požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.
11.  12. Medynas  – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi
ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis
natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.
12.  13.  Miškas  – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra
pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra
(kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos
laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios
medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir
krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir
krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai,
sodai, agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai
želdiniai.
13.  14.  Miško dauginamoji medžiaga  – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš
jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ar
atkurti.
14.  15 . Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas  – miško dauginamosios medžiagos
prekyba ir (ar) importu besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija, neturinti
juridinio asmens statuso, ar jų padalinys.

15.  16.  Miško infrastruktūra  – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško
keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės saugos sistemos
inžineriniai statiniai ir įrenginiai,  taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško
aplinkosauginėms, socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams
gyvūnams nelaisvėje laikyti.
16. 17. Miško ištekliai  – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė,
karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės,
vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava, miško paklotė, lapai ir
kita miško augalija.
17.  18.  Miško  kirtimo liekanos  – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta
pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6
cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.
18. 19.   Miško laukymė  – natūrali aikštė miške, kurioje nėra medyno, bet gali augti
krūmai arba pavieniai medžiai.
19.  20. Miško medelynas  – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame
atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti
reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys,
keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.
20.  21. Miško savininkai   – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei subjektai,
neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, įgiję nuosavybės teisę į
miškus.
21. 22. Miškotvarka  – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją
ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir
plėtros projektų rengimą.
22. 23.  Miškotvarkos projektas  – miškų ūkio veiklos planas, rengiamas valstybinio
miško valdytojų ir privačioms miškų valdoms ar jų grupėms arba ne miškų ūkio paskirties
žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių miško žemės tvarkymo priemonių
sistemai jose nustatyti.
24.  Miškų urėdijos  - Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos
įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios
įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Miškų
urėdijos gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos teisės aktams. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius – girininkijas.
23. 25. Miško valda  – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.
24. 26. Miško valdos ribinė linija  – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje
1–1,5 m atstumu nuo šios valdos ribos į šios valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba joje
iškirstas pomiškis ir trakas, o prie šios miško valdos ribos esantys medžiai nuo išorinės šios
valdos ribos pusės pažymėti dažais ar patašant žievę.
25. 27. Miško veisimas  – miško želdinimas ir (arba) žėlimas žemėje, kurioje prieš tai
miškas neaugo.
26. 28. Miško želdiniai  – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne
mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką.

27. 29. Miško žemė  – miškui įveisti skirta žemė, miško užimti žemės plotai ir tuose
pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha
ploto dirbtiniai vandens telkiniai,  miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų
rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų
siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.
28. 30. Miško žėliniai  – miško medžiai ir krūmai, savaime sužėlę ne mažesniame kaip
0,1 ha plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas prieš tai neaugo.
29. 31.  Miškų stichinė nelaimė  – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių
savivaldybės teritorijoje esančiuose medynuose išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip
pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medienos .
30. 32. Nenukirstas miškas  – miško žemėje augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos,
vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
31.  33. Nepriklausomas medienos matuotojas  – nenukirsto miško ir (ar) medienos
matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis
asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba
mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu
darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar
pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.
32. 34. Pagrindinis miško kirtimas  – brandžių ir į juos įsiterpusių bręstančių (retų ar
įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas,   siekiant
racionalaus, pastovaus ir daugiatikslio miško išteklių naudojimo, našių ir atsparių tikslinių
medynų formavimo ar atkūrimo. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis
ir plynasis.
33.  35. Pagrindinių miško kirtimų norma  –  nustatyta tvarka apskaičiuotas ir
patvirtintas  didžiausias leistinas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per tam tikrą laiko tarpą
gali būti iškertamas atliekant pagrindinius miško kirtimus.  Valstybinės svarbos infrastruktūros
objektų įrengimui, tokių kaip elektros perdavimo linijų, geležinkelio kelių, karinių poligonų ir
pan. reikmėms iškirsta mediena įskaitoma į pagrindinių miško kirtimo normą.
34. 36. Pavienių medžių miško kirtimai  –  neplynieji miško kirtimai III ar IV grupės
miškuose,  po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas  miško valdos ribinių linijų
kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.
35. 37. Pavojų keliantis medis  – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis
ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali
padaryti žalos asmenims ar jų turtui, sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą.
36.  38. Plynasis   Atkuriamasis  pagrindinis miško kirtimas  – pagrindinis miško
kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius
medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius. Po kirtimo
likę medžiai nesudaro medyno.
37.  39. Prekyba miško dauginamąja medžiaga  – miško dauginamosios medžiagos
pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.
38.  40. Rinktinis medis  – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus
klasifikacinius fenotipinius požymius.

39.  41.  Sanitarinis miško kirtimas  – miško kirtimas, kai siekiant išvengti  medžių  ligų
ar miško kenkėjų plitimo kertami abiotinių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba
iškertami sanitariniu požiūriu pavojingi medžiai .
40. 42. Sėklinė miško bazė  – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių
plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių
genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti medynai,
medžių grupės ir pavieniai medžiai, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.
41.  43. Specialusis miško kirtimas –  miško kirtimas, siekiant formuoti kraštovaizdį,
išsaugoti ir atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose
draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomuosiuose želdiniuose ir sėklinėse miško medžių
plantacijose, ruošti sėklas miško sėklinės bazės objektuose, vykdyti biotechnines priemones,
gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, rekonstruoti
medynus ir krūmynus.
42. 44. Ugdomasis miško kirtimas  – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant
išauginti tam tikros rūšinės sudėties,  tankumo ir struktūros  medyną,  didinti medynų
produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines,
rekreacines funkcijas, palaikyti esamą miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.
45. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“  – Vyriausybės
nustatytos teisinės formos valstybės valdoma įmonė, neturinti privataus ar kitų juridinių
asmenų kapitalo, įtraukta į  pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių
įmonių sąrašą. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ gali vykdyti bet kokią
kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
43.  46. Valstybinio miško valdytojas –  miškų  urėdija  urėdijos , saugomos teritorijos
direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę.
47. Valstybinių miškų pareigūnas  –  miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis miškų
urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus
įgaliojimus. Valstybinių miškų pareigūno statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro įsakymu .
44.   48. Žaliavinė mediena  – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta
medienos gaminiams ruošti.
45 . 49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų
rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos
statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos
žemės įstatyme.
II SKYRIUS
MIŠKŲ VALDYMAS
3 straipsnis. Nacionalinės miškų politikos formavimas ir valstybės institucijų
kompetencija miškų valdymo srityje

1. Nacionalinės miškų politikos kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės
pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Nacionalinės miškų politikos  strateginius tikslus ir
(ar) pažangos uždavinius  tvirtina  Lietuvos Respublikos Vyriausybė  Nacionaliniame pažangos
plane. Nacionalinės miškų  politikos priemones   Nacionaliniame pažangos plane  numatytiems
uždaviniams įgyvendinti   Vyriausybė  suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir
Nacionaliniame miškų sektoriaus plėtros plane.
2. Miškų valstybinį reguliavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos
apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos
ministerijos (toliau  –  Nacionalinė žemės tarnyba),  miškų urėdijos,  saugomų teritorijų direkcijos
ir savivaldybės.
3. Vyriausybė:
1) tvirtina penkerių metų vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą
valstybiniuose miškuose;
2) tvirtina miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką;
3) nustato  didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena
ir miško kirtimo liekanomis tvarką;
4) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką;
5) nustato laiku neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis tvarką.
4. Aplinkos ministerija:
1) rengia Nacionalinį miškų sektoriaus plėtros planą ir nacionalines plėtros programas,
kitus miškų strateginius dokumentus, kuriuose suplanuojamos miškų politikos priemonės,
organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) koordinuoja nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų monitoringą;
3) atlieka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijas;
4) organizuoja su miškais susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;
5) Vyriausybės pavedimu įgyvendina  miškų urėdijos  Valstybės valdomos įmonės
„Lietuvos valstybiniai miškai“  savininko  arba vienintelio dalyvio  teises ir pareigas;
6) nustato  miškų urėdijai  privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, ugdymo,
tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių  miškuose  įgyvendinimo normas  valstybiniuose
miškuose  ir šių normų nustatymo ir vykdymo tvarką;
7) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui
pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia
oficialiąją miškų statistiką;
2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) tvirtina miškotvarkos projektus;
4) išduoda leidimus kirsti mišką;
5) išduoda miškotvarkos projektų rengėjo ir nepriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos atestatus;
6) paskirsto  metinę pagrindinių kirtimų normą valstybinio miško valdytojams;
7) koordinuoja genetinių  miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;

8) išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius
dokumentus, išduoda leidimus naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti,
registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus,  vykdo miško dauginamosios medžiagos
auginimo ir prekybos kontrolę ;
9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų
pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
10) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir
apsaugos klausimais;
11) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
6. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas šio
įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo,
įveisimo, priežiūros ir apsaugos kontrolę;
2) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą,
naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;
3) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos
srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas
pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar
neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento
prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie
Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės klausimais;
5) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (ES)
Nr.     995/2010  , kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos
produktus, su visais pakeitimais pareigos, įgyvendinimo priežiūrą;
6) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir
sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
7) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
7. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais kitiems subjektams neperduotą
valstybinę miško žemę;
2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę.
8. Saugomų teritorijų direkcijos patikėjimo teise valdo joms perduotą valstybinę miško
žemę ir joje vykdo gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones.
9. Savivaldybės patikėjimo teise valdo joms perduotą valstybinę miško žemę ir joje
vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą.
10. Pasiūlymams aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais svarbiausiais
miškų klausimais teikti steigiama visuomeniniais pagrindais veikianti Miškų konsultacinė
taryba, sudaroma iš valstybės, mokslo institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų,
verslo atstovų,  turinčių tinkamų kompetencijų miškininkavimo srityje,  išlaikant atstovavimo
balansą miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų konsultacinės tarybos
sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.

4 straipsnis. Miškų  urėdija  urėdijos
1. Valstybės valdoma įmonė miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai
patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybines funkcijas
Miškų urėdijų funkcijos :
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja teisės aktų
nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
1) 2) rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą visų
nuosavybės formų miškuose;
2)  3) aplinkos ministro   Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka
organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų
miškuose;
3) 4) aplinkos ministro  Vyriausybės  ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka vykdo
valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;
4) 5) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir
miško išteklių naudojimo technologijas;
5) 6) vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę;
6) 7) vykdo  sanitarinius miško kirtimus ir pavojingų medžių kirtimą laisvos valstybinės
žemės fonde esančiuose miškuose ;
7) 8) organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius
ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose  naudojant  aviaciją , kai nėra kitų
veiksmingų priemonių likviduoti židinį;
8) 9) vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą kariniuose poligonuose ir karinio mokymo
teritorijose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos.
2.  Šio straipsnio 1 dalies 1– 7  8 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš
Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
3. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustato Valstybės
valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo ne
daugiau kaip 60 tūkstančių valstybinių miškų. Lietuvos Respublikoje miškų urėdijos veikia
pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę miškų ūkio ir kitą
veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje
prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.
4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško
išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai
miškai“. Atlikdama šias funkcijas, Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų
normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių
naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.

4
1
 straipsnis. Girininkijos
1.   Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.
2.   Girininkijoje dirba Valstybinių miškų pareigūnai (girininkas ir eiguliai).
5 straipsnis .  Nuosavybės teisė į mišką
1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams
asmenims bei subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso, tačiau turintiems civilinį
teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos,
neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių
įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Miško nuosavybės teisė neatsiejama nuo
žemės sklypo, kuriame yra miškas, nuosavybės teisės.
2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų
asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.
Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų
juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos
ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar)
valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus
įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie
valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo
įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių
įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas
apskaičiuojamas pagal formulę:
S =  ෍ a
i
+ ෍
b
j
× s
j
m
j
m
j = 1
n
i = 1
+ S
į

Šioje formulėje:
S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio
paskirties žemės sklypų plotas (ha);
a
i
 – asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-
tojo sklypo plotas (ha);

b
j
 – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas
arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas
(ha);
s
j
 – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančių ar
planuojamų įsigyti akcijų skaičius;
m
j
 – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra
akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, skaičius;
S
į
 – norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas (ha).
3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir
nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).
4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
(per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų),
suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25
procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio
asmens dalyvių susirinkime.
5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir
pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats
asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių,
pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų
ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties
žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas
neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal
šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris
atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20
straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo
deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo
šaltinius. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir
pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės
sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų
teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš
miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn
miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės
sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra
mažesnė.
7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo
didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie
tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių
sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir
kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už
nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

8. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama
poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.
2.  9. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės
miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose,
valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke,
miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją,
valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km
pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kuriuos
patikėjimo teise valdo miškų  urėdija  urėdijos.
3. 10. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų  urėdija  urėdijos , saugomų
teritorijų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės , Nacionalinė žemės tarnyba ir
kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai ) valstybinė
miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms
įgyvendinti  Žemės įstatyme nustatyta tvarka.
4.  11.  Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms
atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su
jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius,  miško žemės plotai, esantys
valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo)
draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose,  Vyriausybės nutarimais  perduodami
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių miškuose steigimui,
patikėjimo teise valdyti miškų  urėdijai  urėdijoms . Tarp privačios žemės sklypų įsiterpę ne
didesni kaip 3 ha miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės sklypais, privačion
nuosavybėn be aukciono parduodami tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties
besiribojančių  žemės sklypų savininkams, nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje
nustatytos eilės.  Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė
parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
5. 12. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš valstybinio miško
valdytojo lėšų ir (ar) jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.
6. 13.  Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas
ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miškų ūkio
plėtrą, privačių miškų savininkus  ir miškininkus  vienijančias organizacijas, teikiančias miško
savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas
žemės ūkio kooperatyvų statusas.
7. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti
miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio
paskirties žemės sklype  esantis vientisas  miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5
ha, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio
paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant
nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško
valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti

padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės
teisių atkūrimo šiame sklype;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias
žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio
paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti
mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės
sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo
priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu
(pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą
ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo
priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu
(pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti;
5) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai,
krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami
hidrografiniai objektai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo
bendrą plotą. 
14. Miško žemė apmokestinama miško žemės mokesčiu. Miško žemės mokestinė vertė
apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
6 straipsnis .  Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
1. Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir
kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų
varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai –  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79
straipsnyje nustatyta tvarka;
2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi
su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės
sklypo  bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų
ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms
suteiktas „ Natura 2000“  statusas, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti
šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto
vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.
3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba  Nacionalinei žemės tarnybai .
Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas
privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui

draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2
dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų
ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais,
išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų
ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo
gavimo dienos pranešimą perduoda  Nacionalinei žemės tarnybai . Kai parduodama bendrosios
nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio
paskirties žemės sklypo dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiamas, kai Civilinio kodekso
4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės
sklypo bendraturtis.
4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi
valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti
Nacionalinės žemės tarnybos   vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto
pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Vyriausybės įgaliota institucija  apie parduodamą miškų
ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti
pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio
3  dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims,
kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties
žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį
pirkti turi pateikti  Nacionalinei žemės tarnybai  ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo
pranešimo gavimo dienos.
5. Nacionalinė žemės tarnyba , gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą
pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys,
pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo
pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas
parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai
pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą
pirmumo teisę turintys asmenys, šioje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę
turintys asmenys ir žemės savininkas nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai
parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti
miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės
sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės
sklypą,  Nacionalinė žemės tarnyba  ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį
asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą,
galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų
ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal
šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir
(ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio
straipsnio 3  dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas.

7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir
2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi
teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo
dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie
pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo
teisę įsigyti privačios miškų ūkio paskirties žemės.
7 6 straipsnis.  Privalomieji atskaitymai  iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną
ir nenukirstą mišką  Miškų ūkio finansavimo programos reikmėms skirtos lėšos
1.Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms
tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15
procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą
mišką. Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija
ar jos įgaliota institucija, o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. 
2. 1. Bendrosioms miško  Miškų ūkio finansavimo programos  reikmėms  skirtos  tenkinti
lėšos  skiriamos iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Miškų ūkio programos finansavimo
reikmėms skirtos lėšos lėšos  naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems
miškams įveisti;
2) miškams inventorizuoti, apskaityti, stebėti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
4) miškų  stichinių nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų
židiniams likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai
ir remontui įgyvendinti;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus  ir
miškininkus  vienijančioms asociacijoms,  jaunųjų miško bičiulių sambūriams,  miško savininkų
kooperatyvams kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams atlikti;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams, taip pat
miestų miškams prižiūrėti, apsaugoti ir tvarkyti,  viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų
objektų įrengimui bei priežiūrai finansuoti;
9) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato
kaitai;
10) miškų informacinėms sistemoms kurti;
11) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika , profesiniams
žurnalams ;
12) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų srityje;
13)  12) genetiniams miško medžių ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos
plėtrai;

14)  13) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo,
apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;
15) 14) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų srities organizacijose;
16) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus
miško žemėje;
17) 15) gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti;
18) 16) bendrosioms miško reikmėms skirtoms lėšoms administruoti ;
17) miškininkystės studijų programų studentų skatinamosios stipendijoms;
18 ) miško sektoriaus darbuotojų švietimui ir mokymui darbo teisės, socialinio dialogo,
motyvacijos stiprinimo, sveikatingumo ir kitais socialiniais klausimais.
III SKYRIUS
MIŠKO NAUDOJIMAS
8 7 straipsnis. Darnus miško naudojimas
1. Miškai  turi būti  tvarkomi  pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei
kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir
jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris
Lietuvos miškuose (išskyrus I ir IVB grupių miškus) negali viršyti 70 proc. metinio medienos
tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant Nacionalinės miškų inventorizacijos
duomenimis. Ši nuostata netaikoma miškų stichinių nelaimių atvejais, kai šalies mastu
išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau
kaip vieną ketvirtąją praėjusiais metais iškirstų žalių medžių stiebų medienos tūrio dalį  siekiant
daugiatikslio, subalansuoto miško naudojimo, taikant tolygaus naudojimo principą, išlaikant
optimalų medienos prieaugio ir jos naudojimo balansą.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo laikytis nustatytos
pagrindinių miško kirtimų normos, racionaliai naudoti mišką tokiais būdais, kurie padėtų
mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę,
užtikrinti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūrą ir remontą.
3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.  Ūkinės veiklos ribojimai miškuose
taikomi nuo j ų  į  Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos.
4. Vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose
penkeriems metams aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose
miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau  kaip  20  10
procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos,
tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.
6. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą kiekvienam valstybinio miško valdytojui
aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirsto Valstybinė miškų tarnyba.
7. Privataus miško savininkams dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma
nustatoma miškotvarkos projekte.

8. Pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma pagal aplinkos ministro patvirtintą
metodiką.
9 8 straipsnis.  Asmenų lankymasis miške
1. Asmenys  turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus
rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir
miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir
vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir grybauti,  laikydamiesi
šio įstatymo,  Laukinių augalų ir grybų rūšių įstatymo,  Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės
aktų reikalavimų. Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių
parkų nuostatai.
2. Siekiant užtikrinti miškuose besilankančių asmenų saugumą,  savivaldybių
vykdomosios institucijos miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko ar kito
valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių
priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, medienos
ruošos darbai, miško sanitarinė apsauga,  naudojant augalų apsaugos produktus,  laukinių
gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi,
miško išteklių rinkimą ir naudojimą. 
3. Privačiuose miškuose besilankantys asmenys turi tiesiogiai netrikdyti privataus
miško savininko privatumo, nekelti grėsmės jo saugumui. Privataus miško savininkas privalo
netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus šio straipsnio 1,
2, 7, 8 punktuose nustatytus atvejus.
4. Miškų lankymo ir lankytojų naudojamų miško išteklių ribojimus saugomose
teritorijose nustato  saugomų teritorijų nuostatai.
5. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško savininko ar valstybinio miško
valdytojo pastatyti informaciniai ženklai.
6. 2. Miškų lankymo tvarką nustato Vyriausybė.
7. Miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu
galima tik miško keliais, išskyrus Lankymosi miške taisyklėse, Miško priešgaisrinės saugos
taisyklėse nustatytus atvejus. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais
jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais, išskyrus Lankymosi miške taisyklėse nustatytus
atvejus.
8. Kultūros, sporto ir kitus renginius miškuose galima organizuoti tik gavus miško
savininko ar valstybinio miško valdytojo leidimą, vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėse
nustatytais reikalavimais. Jeigu renginys planuojamas  valstybiniuose parkuose ir draustiniuose
ar „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos
teritorijos direkcija.
10 9 straipsnis .  Miškų grupės
1. Pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes.
2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių
parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir

rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai
augti.
3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,
botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai.
Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus.
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų
rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo
tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių,
hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir
genetinių  sklypų  medynų , miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai.
Ūkininkavimo tikslas – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius,  produktyvius medynus, galinčius
geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos
funkcijas.
5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III grupėms,  juose nėra
saugomų teritorijų . Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis
aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau
išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo
technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti
ne mažesnis kaip  10 20 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės
medynai.
6. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais,
gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.
7. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės
nustatyta tvarka ir normatyvais.
11 10 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams  ir valstybinių miškų
valdytojams  už nustatytus veiklos apribojimus
1. Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus veiklos
apribojimus išmokamos  Saugomų teritorijų  Miškų  įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomąją teritoriją, nustatytus pagrindinių miško
kirtimų apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
3 . 2.  Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams   ir valstybinių miškų
valdytojams,  kurių miško žemėje  pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo visam laikui
uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas   yra nustatyti valdymo, naudojimo, bei
disponavimo apribojimai, dėl kurių privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai
patiria nuostolius. Nuostoliai dėl miško valdymo, naudojimo bei disponavimo apribojimų
kompensuojami teisingai, laiku ir pilna apimtimi. Kompensacijos turi padengti visus nuostolius
dėl ūkinės veiklos ir miško naudojimo apribojimų . Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo
būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas.

Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos
ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir
išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais
metais, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės
pakeitimo.
4.  3. Šio straipsnio  3   2 dalyse nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo
tvarką nustato Vyriausybė.  Kompensacijos išmokamos per vienus metus arba dalimis per trejus
metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą
gauti kompensaciją. 
5. 4. Šio straipsnio  3  2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto
lėšų , skirtų bendrosioms miško reikmėms finansuoti,  arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, jei
miškų grupės pakeitimą inicijuoja savivaldybė.
5. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
 miškų
̨
 savininkams ir valstybinių
miškų
̨
 valytojams, kuri ų  miško valdose arba ne miškų
̨
 ūkio paskirties žemės sklypuose
esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų  įgijimo  į  Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir
Nekilnojamojo turto registrą
̨
 įrašomi apribojimai uždraudžiantys pagrindin į  miškų
̨
 naudojimą
̨
.
Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medien ą  rinkoje, atimant i š  j ų
vidutines medienos ruošos sąnaudas, pridedant medienos prieaugio, kuris galėtų
̨
 būtų
̨
užaugintas miško valdoje po pagrindinio miško naudojimo ir miško atkūrimo per 25 metus,
vert ę . Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines
medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą
̨
apskaičiuoti ir išmokėti kompensacij ą . Privataus miško savininkas prašymą
̨
 dėl kompensacijos
gali teikti nuo apribojim ų  įrašymo  į  Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto
registrą
̨
 dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindini ų  kirtim ų  amžių
̨
,
taikyt ą  po apribojimo nustatymo. Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo
turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registre. Jeigu nuosavybės teisės  į  miško žemę
̨
 buvo
įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti
apribojimai, kompensacijos už
̌
 nustatytus apribojimus nemokamos.
6. Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
 miškų
̨
 savininkams ir valstybinių
miškų valdytojams, kuri ų  miško valdose arba ne miškų
̨
 ūkio paskirties žemės sklypuose
esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų  įgijimo  į  Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir
Nekilnojamojo turto registrą
̨
 įrašomi apribojimai atidedantys vėlesniam laikui pagrindin į  miško
naudojimą
̨
 arba reikalaujantys dal į  kirstin ų  medžių
̨
 palikti neiškirstų
̨
 kirtim ų  atidėjimo
laikotarpiui. Kompensuojamos negautos pajamos einamaisiais metais, kurios skaičiuojamos
nuo negaut ų  pajam ų , kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medien ą
rinkoje, atimant i š  j ų  vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos
taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai
privataus miško savininkas pateikia prašymą
̨
 apskaičiuoti ir išmokėti kompensacij ą . Privataus
miško savininkas prašymą
̨
 dėl kompensacijos gali teikti nuo apribojim ų  įrašymo  į
Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registrą
̨
 dienos, bet ne anksčiau kaip tais
metais, kai miškas pasiekia pagrindini ų  kirtim ų  amžių
̨
, taikyt ą  po apribojim ų  išrašymo dienos.
Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto
registre. Jeigu nuosavybės teisės  į  miško žemę
̨
 buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto

kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos už
̌
nustatytus apribojimus nemokamos.
12 11 straipsnis. Miškų inventorizacija  ir miškų kadastras 
1. Miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų
kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.
2. Miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti
inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti.
3. Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam
miškų sektoriaus planavimui  pagal žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies
arba regionų ir administracinių vienetų lygmenyje . Nacionalinė  miškų inventorizacija vykdoma
aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą,
naudojant apskaitos barelių tinklą.  Nacionalinės miškų inventorizacijos  duomenys yra vieši,
išskyrus apskaitos barelių vietas  ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis.
4. Miškų sklypų inventorizacija skirta miškų apskaitai sudaryti, miškotvarkos
projektams rengti ir miškų ūkio veiklai planuoti. Miškų sklypų inventorizacijos tvarką nustato
aplinkos ministras. Miškų sklypų inventorizacija atliekama valstybės, miškų savininkų ir
valstybinio miško valdytojų lėšomis.
5. Remiantis miškų sklypų inventorizacijos duomenimis, sudaromas Lietuvos
Respublikos miškų valstybės kadastras (toliau šiame straipsnyje – Kadastras). Kadastro
valdytojas – Aplinkos ministerija. Kadastras apima duomenis apie miško žemę, miškus, miško
išteklių kiekį bei kokybę miško valdose ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose ir laisvos
valstybinės žemės fonde   esančioje miško žemėje. Kadastro turinį, sudarymo tvarką ir
tvarkytoją (-us) nustato Vyriausybė.
6. Medžių savaiminukais apaugusi valstybinė ne miško žemė inventorizuojama ir
registruojama Kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai medžių
savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip  10 20 metų, privati ne miško žemė – kai to
prašo žemės savininkas.
13 12 straipsnis. Miškotvarkos projektas
1. Miškotvarkos projekto rengimą inicijuoja miško savininkas ar valstybinio miško
valdytojas.
2. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami
pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles. Pripažinti miškotvarkos
projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro
nustatytais kriterijais ir tvarka.
3. Miškotvarkos projektai galioja dešimt metų. Miškotvarkos projektų galiojimo trukmė
miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu pratęsiama iki penkerių metų, jeigu
yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.
4. Miškotvarkos projektai  privalomi  pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir
didesnėse miško valdose, inžineriniams tinklams miško žemėje įrengti, miško infrastruktūrai
įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų (informacinių ženklų,
medžio skulptūrų, miško baldų, suoliukų,  lieptų ) įrengimą nekertant miško.

14 13 straipsnis. Miškotvarkos projektų rengėjai
1. Miškotvarkos projektus rengiančių fizinių asmenų (miškotvarkos projektų rengėjų)
kvalifikacijos reikalavimai apima išsilavinimo, veiklos miškotvarkos srityje, kvalifikacijos
tobulinimo reikalavimus.
2. Miškotvarkos projektų rengėjai privalo turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį
universitetinį miškininkystės krypties išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne
trumpesnę kaip vienų metų miškotvarkos darbų patirtį.
3. Šiame straipsnyje miškotvarkos projektų rengėjams nustatyti reikalavimai
netaikomi  kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės,
pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims,
kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie
turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės,
pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą atestatą
arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę verstis miškotvarkos projektų
rengimą atitinkančia veikla.
4. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo
sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Miškotvarkos projektų rengėjų atestatus išduoda Valstybinė miškų tarnyba.
5.  Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų
tinkamai pateiktų dokumentų miškotvarkos projekto rengėjo atestatui gauti gavimo dienos
priima sprendimą ir išduoda miškotvarkos projekto rengėjo atestatą arba motyvuotai atsisako jį
išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu asmuo pateikia
netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, jam
Valstybinė miškų tarnyba pateikia pranešimą, kad per 5  darbo dienas nuo šio pranešimo
gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu
asmuo pateikia tinkamai įformintą prašymą, visus reikiamus dokumentus ir atitinka šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimas, tačiau  per nustatytą terminą Valstybinė miškų
tarnyba nepriima sprendimo išduoti miškotvarkos projekto rengėjo atestato arba motyvuotai
neatsisako išduoti šį atestatą, laikoma, kad miškotvarkos projekto rengėjo atestatas išduotas.
Miškotvarkos projekto rengėjo atestatas galioja neterminuotai.
6. Miškotvarkos projektų rengėjai privalo tobulinti kvalifikaciją ir ne rečiau kaip kas 5
metus išklausyti Lietuvos mokslo ir (ar) studijų įstaigos, vykdančios mokslinę ir (ar) mokomąją
miškotyros krypties veiklą, mokymus, organizuojamus pagal programą, sudarytą pagal
Valstybinės miškų tarnybos nustatytus reikalavimus.
7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad miškotvarkos projekto rengėjas pažeidė
kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 7  dalyje, raštu įspėja
miškotvarkos projekto rengėją apie galimą miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimo
sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiam pažeidimui pašalinti.
8. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip
6 mėnesių laikotarpiui ir nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių terminas pažeidimui, dėl kurio
sustabdomas atestato galiojimas, pašalinti, kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio

straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus ir per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą terminą
jai nepateikė kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų.
9. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai
miškotvarkos projekto rengėjas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą terminą pašalina šio
straipsnio 8 dalyje nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas miškotvarkos projekto
rengėjo atestato galiojimas.
10. Miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors
viena iš šių sąlygų:
1) miškotvarkos projekto rengėjas pateikia rašytinį prašymą panaikinti jam išduotą
miškotvarkos projektų rengėjo atestatą;
2) miškotvarkos projekto rengėjo atestatui gauti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) miškotvarkos projekto rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus
5 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau nuo
miško žemės ploto;
4) kai, sustabdžius  miškotvarkos projekto rengėjo  atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą
neturėdamas tam teisės;
5) kai  miškotvarkos projekto rengėjo atestato turėtojas šio straipsnio 9 dalyje nurodytais
pagrindais, sustabdžius jo atestato galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;
6) miškotvarkos projekto rengėjui mirus.
11. Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos
praneša miškotvarkos projekto rengėjo atestato turėtojui apie miškotvarkos projekto rengėjo
atestato galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.
Kai miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo atestato
išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato
galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio  11   10 dalies 3 punkte nurodytą atvejį –
vienų metų terminas tokiu atveju  skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos ar teismo
sprendimo, kuriuo nustatyta ši aplinkybė, įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į tai,
ar  miškotvarkos projekto rengėjo atestatas buvo panaikintas šio straipsnio  11  10 dalies 1 punkte
nurodytu pagrindu, ar ne.
15  14 straipsnis.  Genetiniai miško medžių ištekliai, sėklinė miško bazė ir miško
dauginamoji medžiaga
1. Genetiniams miško medžių ištekliams priskiriami miško medžių genetiniai
draustiniai, genetiniai medynai, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių
želdiniai, elitiniai ir rinktiniai medžiai, vietines miško medžių populiacijas atstovaujantys
medžiai ir jų klonai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai
medžiai), įrašyti į Valstybinės miškų tarnybos tvarkomą Genetinių miško medžių išteklių
informacinę sistemą. Genetiniai miško medžių ištekliai skirti miško medžių genetinei įvairovei
išsaugoti ir naudojami selekcijai, sėklinei miško bazei kurti, moksliniams tyrimams atlikti,
miškams įveisti ir atkurti. Miško medžių genetiniai draustiniai ir genetiniai medynai jų kilmės
vietose  (in situ ) saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą – specialiaisiais miško kirtimais
ir miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos įvairiaamžius

medynus, vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos
nuostatų reikalavimais.
2. Sėklinė miško bazė kuriama ir tvarkoma genetiniu-selekciniu pagrindu, laikantis
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Miško dauginamoji medžiaga turi būti
ruošiama sėklinės miško bazės objektuose, įrašytuose į Genetinių miško medžių išteklių
informacinę sistemą.
3. Genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektus vertina, jų plėtros,
tvarkymo, atkūrimo ir naudojimo rekomendacijas ir priemones aprobuoja Valstybinės miškų
tarnybos sudaryta Genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų
komisija. 
4. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama
laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos
teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir
kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kai
išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
5. Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių
juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško
dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji
neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose.
6. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios
medžiagos kiekis ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir
sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji medžiaga
įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, su prašymu reikia pateikti dokumento, patvirtinančio
miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai
reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją.
7. Leidimas išduodamas arba sprendimas jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10
darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu leidimui išduoti
reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie būtinybę pateikti
trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti leidimą arba priimti sprendimą jo
neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo
Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti leidimo priimamas ir prašymą
pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
nustatyta tvarka. Jeigu leidimas neišduodamas per nustatytą terminą ir asmuo neinformuojamas
apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Pasikeitus juridinio asmens
pavadinimui, leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo Valstybinėje
miškų tarnyboje dienos.
8. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje dalyje
nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus;

2) moksliniais arba selekciniais tyrimais įrodyta, jog ji yra prisitaikiusi prie medžių
rūšies kilmės rajono, kuriame būtų naudojama miškui želdinti, ekologinių sąlygų, atsižvelgiant
į aukštį virš jūros lygio.
9. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios
medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus
Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad
jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus duomenis.
16 15 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos
reglamentavimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas
organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir
(ar) importu, kai jis įrašomas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą (toliau –
sąrašas) Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Šis reikalavimas
netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai registruotam miško
dauginamosios medžiagos tiekėju (toliau – tiekėjas) kitoje valstybėje narėje. Duomenys apie
tiekėjus (tiekėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, veiklos sritis, adresas kontaktams,
telefono numeris ir el. pašto adresas) sąraše kaupiami ir skelbiami viešai siekiant nustatyti jų
tapatybę ir užtikrinti teisingos ir išsamios informacijos apie jų veiklą kaupimą ir teikimą,
vykdant prekybą miško dauginamąja medžiaga ir įgyvendinant 1999 m. gruodžio 22 d.
Europos Tarybos direktyvos  1999/105/EB  dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga 6
straipsnio 4 dalies reikalavimus.
2. Tiekėją į sąrašą įrašo, šį sąrašą tvarko ir už tiekėjų duomenų saugą atsako Valstybinė
miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka. Tiekėjo asmens
duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu  (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva  95/46/EB  (Bendrasis duomenų
apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą
3. Tiekėjas į sąrašą įrašomas, kai įvykdomos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) pateikia Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nurodytos formos prašymą
Valstybinei miškų tarnybai;
2) yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis yra tiekėjas
miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio
28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento  (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų
kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas  (EB) Nr. 690/2008 ir iš
dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas  (ES) 2018/2019, su visais pakeitimais,
reikalavimus.
4. Tiekėjas į sąrašą įrašomas arba priimamas sprendimas neįrašyti jo į šį sąrašą ne
vėliau kaip per 10 darbo dienų gavus tiekėjo prašymą. Jei prašyme pateikta ne visa arba
klaidinga informacija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Valstybinė miškų
tarnybą praneša tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją ištaisyti. Terminas
priimti sprendimą įrašyti tiekėją ar neįrašyti jo į sąrašą skaičiuojamas nuo visos teisingos ar

trūkstamos informacijos pateikimo dienos. Tiekėjas apie priimtą sprendimą informuojamas
raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Viešojo
administravimo įstatyme nustatyta tvarka.  Jeigu tiekėjas  įvykdė šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas sąlygas, tačiau  Valstybinei miškų tarnyba per nustatytus terminus tiekėjo  neįrašė  į
sąrašą ir neinformav o  jo apie tai,  motyvuotai neatsisakė įrašyti į sąrašus,  laikoma, kad jis
įrašytas.   Pasikeitus tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams duomenims ar
veiklos sričiai, jis apie tai per 10 darbo dienų turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai, kuri
sąrašą turi patikslinti per 5 darbo dienas gavusi patikslintus duomenis.
5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatytų miško
dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis yra tiekėjas
miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio
28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento  (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų
kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas  (EB) Nr. 690/2008 ir iš
dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas  (ES) 2018/2019, su visais pakeitimais,
reikalavimus.
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir turimas siuntas
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka;
4) pasikeitus tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams duomenims ar
veiklos sričiai, apie tai per 10 darbo dienų pranešti Valstybinei miškų tarnybai .
6. Tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo, kai:
1) jis pateikia prašymą išbraukti iš sąrašo;
2) jis Valstybinei miškų tarnybai neteikia duomenų apie visas parduotas ir turimas
miško dauginamosios medžiagos siuntas Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose
nustatyta tvarka;
3) jam per vienus metus antrą kartą paskiriama administracinė nuobauda už Miško
dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimą;
4) jis pateikia Valstybinei miškų tarnybai melagingus duomenis arba suklastotus
dokumentus;
5) jis išregistruojamas iš Fitosanitarinio registro šio registro nuostatuose nustatytais
atvejais;
6) juridinis asmuo likviduojamas arba reorganizuojamas ir ilgiau kaip 3 metus nevykdo
prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7) fizinis asmuo miršta.
7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad tiekėjas pažeidė šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3
punktuose nustatytus reikalavimus arba jam per vienus metus antrą kartą paskiriama
administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimą,
arba pateikė melagingus duomenis ar suklastotus dokumentus, raštu įspėja tiekėją apie galimą
jo išbraukimą iš sąrašo ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos
terminą pašalinti pažeidimus. Tiekėjui nepašalinus pažeidimų ir Valstybinei miškų tarnybai
nepateikus pašalinimą įrodančių dokumentų, tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo.   Kitais atvejais

tiekėjas apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš sąrašo informuojamas raštu per 3 darbo dienas
nuo sprendimo priėmimo dienos Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Tiekėjas iš
sąrašo neišbraukiamas, jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus pažeidimai
pripažįstami mažareikšmiais.
8. Jeigu tiekėjas išbraukiamas iš sąrašo dėl šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose
nurodytų priežasčių, į šį sąrašą jis gali būti įrašomas ne anksčiau kaip po vienų metų.
17 16 straipsnis. Miško įveisimas ir atkūrimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško
žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas 5 straipsnio  3   10 dalyje nurodytų subjektų
valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo teise
valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Privačioje ne miško
žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įveisus mišką ne miško žemėje,
šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai mišką privalo atkurti, želdinius ir
žėlinius saugoti ir prižiūrėti. Miškas atkuriamas ir veisiamas mišką želdinant arba jam želiant,
želdiniai ir žėliniai prižiūrimi ir saugomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo
ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
3. Kirtavietės turi būti apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau
kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus
metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo nustatymo. ,
išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo
dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų
apželdinimo arba atžėlimo terminai.
4. Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba
jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir
saugomi, kol susiformuos jaunuolynas.  Miškas turi būti atkurtas per dešimt metų nuo
kirtaviečių atsiradimo arba medynų, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto nustatymo.  Miškas
laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus .
5. Miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško
kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3  dalyje nustatytus
terminus neapželdintos arba tikslinėmis medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir
žėliniai ar žuvę medynai.
6. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių
miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.
7. Savaime medžiais ir krūmais apaugantys ne miško paskirties žemės sklypai gali būti
paverčiami mišku, jei savaime apmiškintas žemės sklypo plotas atitinka Miško sąvoką. Tokio
miško valdytojai ir savininkai gali nuspręsti laisva valia atsisakyti savaime apmiškinto skypo ar
jo dalies, prieš tai informavus Valstybinę miškų tarnybą.
18 17 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas

1. Medynų auginimo priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos
sąlygoms atsparius miškus, atitinkančius jų funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas, pirmenybę
teikiant vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų.
2. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji,
lydimo ir pavienių medžių  miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius  ir (ar) tiksliniai
skersmenys,  biržių atrėžimo tvarka, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi
aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.
3. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais
atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę ir kitus saugomųjų teritorijų  nuostatuose numatytus miško kirtimus;
2) IIA ir IIB grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) 2) III grupės miškuose kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio miško
kirtimo biržėmis;
4) 3) plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose; 
5)  4)  valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose atvejiniai
pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
6) 5) IVA grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip  8  4
hektarai biržėmis. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose plynųjų ir atvejinių pagrindinių
miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai.
4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms – medelynams
įrengti (išskyrus I, IIA ir IIB grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus I ir IIA
grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus I ir IIA grupių miškus),  iki 0,03 ha
ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus),  medienos sandėliams įrengti
(išskyrus I ir IIA grupių miškus), priešgaisrinėms juostoms įrengti.
5. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai  ir asmenys, vykdantys miško
kirtimus,  privalo tausoti miško kelius.
6. Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi
laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų.
7. Žaliavinės medienos gabenimo tvarką nustato aplinkos ministras.
19 18 straipsnis. Leidimas kirsti mišką
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus,
privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti
mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA, IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų
kirtimai atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių
kirtimai grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;
2) III ir IVA grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo
reikmėms, po kurių liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose
saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose),  jaunuolynų
ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimui atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos

ribinių linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių
kirtimui;
3)  plantaciniuose miškuose;
4)  elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus,
komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų
keliantys medžiai. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio
miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktą kirtimą;
5) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų
operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės
infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose užaugusiems naujiems žėliniams kirsti
(šiuo atveju technologinio proskiebio plotis atitinka elektros tinklų proskynos plotį);
6)    elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų
operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems
medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su
privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju energetikos ministro nustatyta tvarka;
7)  elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams ne daugiau kaip 10 metrų atstumu
už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų elektros oro linijų apsaugos zonos
ribų pavojų keliantiems medžiams kirsti.
2. Leidimas kirsti mišką išduodamas vadovaujantis naujausiais (atnaujintais ne anksčiau
kaip prieš 10 metų) aplinkos ministro nustatyta tvarka atliktos  miškų sklypų inventorizacijos
duomenimis, kuriuos privalo pateikti leidimą kirsti mišką prašantis išduoti asmuo.   Leidimų
kirsti mišką išdavimo, leidimų galiojimo pratęsimo ir panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinė miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius
miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo – per 5 darbo, o
kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar
kultūros paveldo teritorijoje – per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą kirsti mišką
gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir
išduoda leidimą kirsti mišką arba motyvuotai atsisako jį išduoti.
4. Leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 12 mėnesių nuo
leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.
5.  3. Laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose leidimai kirsti mišką
sanitariniams miško kirtimams išduodami miškų  urėdijai  urėdijoms .
6. Leidimų kirsti mišką išdavimo ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
7. Draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai miško žemėje iškirstus medžius ir
krūmus, negavus ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno
sutikimo.
20  19 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena
1. Miškų  urėdija   urėdijos  didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę
medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Kiti valstybinio miško valdytojai
žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninėje
prekyboje.

2. Didmeninė prekyba miškų  urėdijos  urėdijų  valdomuose miškuose pagaminta
žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per
elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki
dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų
mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.
3. Mažmeninėje prekyboje miškų  urėdija   urėdijos  gali parduoti iki   7  20 procentų
metinės pagrindinių miško kirtimų normos apimties.  Mažmeninėje prekyboje parduodama
žaliavinė mediena, miško kirtimo liekanos, nenukirstas miškas ir biokuras, prioritetą teikiant
malkinės medienos pardavimui gyventojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
4. Miškų  urėdijos  urėdijų  pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje
Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, žaliavinės
medienos apskaitos, klasifikavimo, ženklinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
21 20  straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas
1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos
matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje
įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar)
medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi
jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo
sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos
ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį, ir (arba)
aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip
vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės
vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas
galioja neterminuotai.
2. Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų
tinkamai pateiktų dokumentų n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui  gauti
gavimo dienos priima sprendimą ir išduoda n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos
atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą
pateikusį asmenį. Jeigu asmuo pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus
dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, jam Valstybinė miškų tarnyba pateikia pranešimą ir
per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar
pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu  asmuo pateikia tinkamai įformintą prašymą, visus
reikiamus dokumentus ir atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimas, tačiau  per
nustatytą terminą Valstybinė miškų tarnyba nepriima sprendimo dėl n epriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos  atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti n epriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos  atestato, laikoma, kad n epriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos  atestatas išduotas. N epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos  atestatas
galioja neterminuotai.

3. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu
asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo
pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba
nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra
neteistas. Ši nuostata  mutatis mutandis  taikoma valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam
asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo
valstybėse narėse teisėmis ir siekia vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos
Respublikoje.
4. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos
teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis, įgiję
nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją ne Lietuvos Respublikoje, o kitose valstybėse
narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo
veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos
piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse
narėse, yra pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų
pripažinimo įstatymo nuostatas.
5. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas
pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją
apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir
nustato  ne ilgesnį kaip 3 mėnesių   terminą pažeidimui pašalinti. Nepriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos
matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai
nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės
nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus metus. Nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu vadovaujantis
Viešojo administravimo įstatymu pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu.
6. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas
panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio
buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas,
jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) dėl nepriklausomo medienos matuotojo buvo priimtas apkaltinamasis teismo
nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo
veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti
suklastoti dokumentai;
4) nepriklausomas medienos matuotojas per  šio straipsnio 5 dalyje nustatytą  terminą
neatlieka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu
nepriklausomam medienos matuotojui mirus.

22 21 straipsnis.  Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
1.  Miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus nepaverčiant miško žemės kitomis
naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai.
2.  Inžinerinis tinklas laikomas nedarančiu esminės įtakos miško ekosistemai, jei
atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinio tinklo apsaugos
zonos plotis neviršija 10 metrų ir nėra numatytas besąlyginis draudimas auginti želdinius;
2) įrengiamas medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai
inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiamas IIB, III ar IV grupės miškuose.
23 22 straipsnis.  Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme
nustatytais išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms atkurti;
2) 1) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3)  2) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos
tikslams. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
4)  3) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas I grupės
miškuose; 
5)  4) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms
formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
6)  5) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta
tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius
dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai
ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis
netaikomas I grupės miškuose;
7) 6) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo
turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui
formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
8) 7) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis
netaikomas I grupės miškuose, IIA grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų
apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose,
biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9)  8) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra
galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai
baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti
naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I  ir II grupės miškuose, III grupės vandens
telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose,   valstybinių parkų ir valstybinių
rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu

nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių , valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra
galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas I  ir II grupės
miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose,
miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių
parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11)  9) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip
50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos
direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, II A
grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose,
miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir
biosferos poligonuose.
2. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies  3–5  2-4, 8–11
7-9  punktuose nurodytais atvejais turi būti numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei
svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės
lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba
detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško žemės pavertimas kitomis
naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju turi būti suplanuotas saugomos rūšies
apsaugos veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos ministro
įsakymu patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose.
4. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė
priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies  4   3  punkte nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose
planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali
būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė
priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
6. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai
miško žemei, kuri neapaugusi mišku ar kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių
sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų
aplinkosaugos reikšmę.
7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno
įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis
metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto
pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis
naudmenomis, III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės

miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę
kompensaciją netaikomas už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje
formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo
plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto
apsaugos srities projektai.
8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje
žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško
žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę
kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose,
įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip dvigubo dydžio kitomis naudmenomis
paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis kaip trigubo dydžio
kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant
servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
9. Sumokėtos piniginės kompensacijos naudojamos  šio įstatymo  7 6 straipsnio 2 dalyje
nurodytoms  bendrosioms  miško reikmėms   finansuoti . Miško žemės pavertimo kitomis
naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė.
IV SKYRIUS
MIŠKO APSAUGA IR ŽALOS ATLYGINIMAS
24  23 straipsnis. Miško apsauga
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius
nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško
išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos
žalos; saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų
stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.
2. Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių
šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką, kuri privaloma miško savininkams, valstybinio
miško valdytojams ir institucijoms. Šios priemonės privalomos Valstybinei miškų tarnybai
paskelbus miškų stichinę nelaimę.
3. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai turi laikytis aplinkos ministro teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išvežti iš miško arba tinkamai
apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, laiku atlikti būtinuosius
sanitarinius miško kirtimus, gavę Valstybinės miškų tarnybos nurodymą, įgyvendinti kitas
miško sanitarinės apsaugos priemones.
4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos
reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų
medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos
likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies  6 7
punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti
netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.

5. Miškų sanitarinės būklės gerinimo, miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš
medžių ligas ir miško kenkėjus taikymo miškuose miškų  stichinių nelaimių atveju
rekomendacijas rengia Valstybinės miškų tarnybos sudaryta Miško sanitarinės apsaugos
ekspertų komisija.
6. Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti  palaikomas  toks, kad  būtų
garantuotas  miško atkūrimas ir  miško ekosistemos stabilumas,  nebūtų daroma žala miškui,
miško atkūrimui ir miško ekosistemos stabilumui.
7. Ūkinių gyvūnų ganiava draudžiama kirtavietėse, kuriose privalomas miško
atkūrimas, miško želdiniuose ir miško žėliniuose, iki 20 metų jaunuolynuose.
8. Visuose miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško
priešgaisrinės saugos sistema. Miško priešgaisrinės saugos sistema apima stebėjimo,
profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, skirtas miško gaisrų
prevencijai, gesinimui. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja  miškų urėdija
Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“  kartu su savivaldybėmis ir kitomis
kompetentingomis institucijomis. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir miško
lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintose Miškų  priešgaisrinės saugos
taisyklėse nustatytų  miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
9. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio
reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijų lėšomis.  Miško savininkai ir valstybinio
miško valdytojai įgyvendina Miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse numatytas profilaktines
miško priešgaisrines saugos priemones.
25 24  straipsnis. Miške padarytos žalos atlyginimas
1. Miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškui, kitam miške esančiam turtui
ir teisėtiems interesams padaryta turtinė žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Miške padaryta žala aplinkai nustatoma ir išieškoma Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos
miškų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva  1999/105/EB  dėl prekybos miško
dauginamąja medžiaga.“
2 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–14 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės
institucijos iki 2024  m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 5 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027
m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3, 4 ir 6–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 2 straipsnio 34 dalies redakcija:
„34.  Pavienių medžių miško kirtimai  – neplynieji miško kirtimai 4 grupės miškuose,
po kurių lieka ne mažesnis nei 0,6 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas,
medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.“
4. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena
bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos
prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų
medienos tūris visuose daugiafunkciuose Lietuvos miškuose negali viršyti 70 proc. metinio
medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant Nacionalinės miškų
inventorizacijos duomenimis. Ši nuostata netaikoma miškų stichinių nelaimių atvejais, kai
šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro
daugiau kaip vieną ketvirtąją praėjusiais metais iškirstų žalių medžių stiebų medienos tūrio
dalį.“
5. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 10 straipsnio redakcija:
„ 10 straipsnis. Miškų grupės
1. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių
parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių
apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti.
2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių miškai ar
jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai,
priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, kuriose
nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės gamtinės vertės
saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti arba atkurti
gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtinių
vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus.
3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių ar jų
dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško parkų, miestų ir
priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms
ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir
išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius
miškus ir miško aplinką.

4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5
grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti
atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) nemedienines
ekosistemines paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro, vandens
apsaugos funkcijas.
5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo
technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai, kurių kirtimo
amžius turi būti ne mažesnis kaip 10 metų. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti
kuo daugiau medienos.
2. Miškus miškų grupėms priskiria Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi
Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais, pagal parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms
planus.“
6. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 18 straipsnio 3 dalies redakcija:
„ 3. Miško kirtimai draudžiami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę ir kitus saugomųjų teritorijų  nuostatuose numatytus miško kirtimus;
2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose; 
4)  valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose atvejiniai
pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
5) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 8  hektarai
biržėmis. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose plynųjų ir atvejinių pagrindinių miško
kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai. “
7. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms – medelynams
įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių
miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto
poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus
1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“
8. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai
atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai
grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;“.
9. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po
kurių liks ne mažesnis nei 0,6 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose saugomose
teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo,

sausuolių ir vėjavartų kirtimui atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, miško valdos ribinių
linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimui;“.
10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:
„3) įrengiamas 3, 4 ir 5 grupių miškuose;“.
11 . 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme
nustatytais išimtiniais atvejais:
1) Gamtinių buveinių atkūrimui;
2) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams.
Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės
miškuose; 
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms
formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius
dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai
ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis
netaikomas 1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto
registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui
formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis
netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra
galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai
baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas
naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose,
esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių , valstybiniuose
parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra
galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių
miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių,
valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip
50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos

direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir
miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir
biosferos poligonuose.“
12. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno
įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis
metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto
pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis
naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis
paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos
kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami
ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“
13. 6. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:
„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise
priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis
paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3
grupių miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto
turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo
sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“
14. 7. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo papildymas 26 straipsniu:
„ 26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio  ex post
vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo
poveikio  ex  post  vertinimą (toliau –  ex post  vertinimas).
2. Atliekant  ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojus
miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško
teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės
įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas
miškuose, kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui.
3. Ex post  vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo nuostatų, reglamentuojančių miškų
grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.
4. Ex post  vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. sausio 1 d.“.

15. 8. Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 5 dalį Vyriausybės
patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka,
parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2025 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo,
Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio,
Kelmės, Pakruojo, Radviliškio,  Šiaulių rajonų,  Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko,
Šilalės,  Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų,
Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. vasario 28 d. Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų,
Utenos,  Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų,
Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių,
Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos,  Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo
miškų grupėms planus;
3) iki 2026 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų,
Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių,
Prienų, Raseinių rajonų,  Kauno miesto,  Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio,
Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų,  Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo miškų
grupėms planus.
16. 9. Šio straipsnio 15 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų grupėms planai
įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
17. 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai
apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. Nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos iki 2026  m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose
nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2026  m. gruodžio 31 d.
18. 11. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo miškotvarkos projektus iki šio įstatymo
įsigaliojimo turėję teisę rengti asmenys turi teisę juos rengti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Iki šios
datos pateikti miškotvarkos projektai tvirtinami neatsižvelgiant nuo to, ar asmuo turi
miškotvarkos projekto rengėjo atestatą. Nuo 2025 m. sausio 1  d. miškotvarkos projektus turi
teisę rengti tik asmenys, turintys miškotvarkos projekto rengėjo atestatą .
19. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nustatyta išimtis, kad valstybės reikšmės miškams nepriskiriami miestų teritorijose esantys
miškai, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją, taikoma, kai miesto plėtra įvyko po
šio įstatymo įsigaliojimo.
20. 13. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje
nustatytos kompensacijos taikomos pagrindiniams miško kirtimų draudimams, atsiradusiems su
šio įstatymo įsigaliojimu, ar pagrindinių miško kirtimų draudimų, atsiradusių po šio įstatymo
įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas

Priedas.  Dėl sėklinės miško bazės ir miško dauginamosios medžiagos kilmės ir kokybės
kontrolės funkcijų
Vadovaujantis ES Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos
miško dauginamąja medžiaga (toliau –   ؘ Direktyva) 2 straipsnio k) punkto i) papunkčiu,
prižiūrint nacionalinei vyriausybei valstybė narė turi įkurti arba paskirti instituciją –  oficialią
įstaigą, ,,atsakingą už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios
medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“. 
Kitame šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje nurodyta, kad  ,,laikydamosi savo nacionalinių
teisės aktų,  oficialios įstaigos  gali pavesti šioje direktyvoje numatytus uždavinius atlikti  jų
vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui , reglamentuojamam
viešosios arba privatinės teisės ir kuriam pagal oficialiai patvirtintus jo įstatus suteiktos tam
tikros išimtinai viešosios funkcijos,  jeigu toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys
asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais .
Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atsakingas oficialias įstaigas. Komisija šią
informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms“. Direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta,
kad valstybės narės nustato, kad miško  dauginamosios medžiagos tiekėjas būtų oficialiai
registruotas atsakingoje oficialioje įstaigoje , o direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje –
kad, ,,surinkus derlių,  oficiali įstaiga  visai dauginamajai medžiagai, gautai iš patvirtintos
sėklinės bazės,  išduoda pagrindinį sertifikatą“,  4 ir 5   direktyvos prieduose  – ,,tvirtina ir
registruoja bandymų rezultatus ir sėklinę bazę“  ir kt.
Atlikdama šias funkcijas ir įgyvendindama Direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą uždavinį
– ,,valstybės narės imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad Direktyvos nuostatų būtų
laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės tvarką,
kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, siekiant ją parduoti ir parduodant “,  oficiali įstaiga
(Lietuvoje – Valstybinė miškų tarnyba), nurodyta Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i)
papunktyje, išduodama miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius
dokumentus, leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą, registruodama jos
tiekėjus, neišvengiamai turi pati sekti (prižiūrėti) visą miško dauginamosios medžiagos
gavybos ir naudojimo (pradedant sėklinės miško bazės tvirtinimu ir kokybės įvertinimu, jos
derėjimo įvertinimu, sėklų ruoša ir baigiant iš jų išaugintų sodmenų auginimo, pateikimo
rinkai, laikymo, gabenimo ir naudojimo miškui želdinti) procesą ir su tuo susijusią miško
dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą, kurios pagrindu ir gali būti išduodami minėti
dokumentai ir prižiūrimas ar kontroliuojamas prekybos procesas taip, kaip nurodyta Direktyvos
2 straipsnio k) punkto i) papunktyje.
Arba, kaip nurodyta šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje, kai kurias funkcijas pavesti  jos
vadovaujamai ir prižiūrimai  įstaigai. 
Miškų įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvoje šias funkcijas įgyvendins (taip yra ir dabar)
dvi institucijos – Valstybinė miškų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos
ministerijos. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas, kaip nustatyta minėtame Direktyvos 2
straipsnyje, nepavaldus Valstybinei miškų tarnybai, ji jam nevadovauja ir neatlieka šio
departamento veiklos priežiūros.
Jeigu Valstybinė miškų tarnyba ir toliau atliks , ,oficialios įstaigos“  funkcijas, tai ji, išduodama
miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, kokybės pažymas, leidimus naudoti miško
dauginamąją medžiagą, atlikdama sėklinės miško bazės įvertinimą ir tvirtinimą, registruodama

miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, turėtų vykdyti ir sėklinės miško bazės kokybės,
prekybos miško dauginamąja medžiaga, jos auginimo, kilmės ir kokybės, laikymo ir gabenimo
priežiūrą ir kontrolę, tvarkyti sėklinės miško bazės informacinę sistemą (Direktyvos 10
straipsnio reikalavimas) taip, kaip nurodyta Direktyvos reikalavimuose.
Be to, Valstybinėje miškų tarnyboje veikia stacionari, visus ES reikalavimus atitinkanti miško
medžių ir krūmų sėklų kokybės tyrimų laboratorija, kurioje nustatomi būtini miško medžių ir
sėklų kokybiniai rodikliai ir jais remiantis išduodama miško medžių ir krūmų sėklų kokybės
pažyma, t.y. antras svarbiausias dokumentas po pagrindinio miško dauginamosios medžiagos
kilmės sertifikato.
Pastaruosius 2 metus Aplinkos apsaugos departamentas, nedisponuodamas informacija apie
miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę, sėklinę miško bazę, tiekėjus, prekyba ir kt.,
taip pat  savo veikla niekaip nesusijęs su šiais klausimais ir jų sprendime nedalyvaujantis,
neturėdamas būtinos kompetencijos specialistų, iki šiol nevykdo miško dauginamosios
medžiagos kilmės ir kokybės, prekybos, tiekėjų veiklos ir kitos su tuo susijusios veiklos
kontrolės. Todėl per pastaruosius 2 metus nuo šių funkcijų padalinimo minėtoms 2
institucijoms, įvykdžius miškų kontrolės reformą, miško dauginamosios medžiagos ir prekybos
ja kontrolė  praktiškai nevykdoma, blogėja jos kokybė.
Lietuva yra vienintelė šalis ES, kurioje minėtas funkcijas vykdo 2 viena su kita nesusijusios
įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Miškų įstatymo projekte turi būti nustatyta, kad visus su miško
dauginamosios medžiagos ir sėklinės miško bazės kilme ir kokybe susijusius klausimus spręstų
dabar už juos ES institucijose oficialiai paskirta atsakinga institucija – Valstybinė miškų
tarnyba.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai numatyta dabar Europos Komisijos rengiamame Miško
dauginamosios medžiagos auginimo ir prekybos reglamento projekte, kuris pateiktas derinti
šalims narėms:,,competent authority’ means a central or regional authority of a Member State,
or where applicable, the corresponding authority of a third country, responsible for the
organisation of official controls, registration of basic material, certification of FRM and other
official activities concerning the production and marketing of FRM, or any other authority to
which that responsibility has been conferred, in accordance with Union law;“.