Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2023-08-11 S-20285-1919
(Talpinama į TAPIS prie projekto ir teikiama per e.pristatymas.lt)
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023 m. liepos 26 d. suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 301, 302, 32, 35, 38, 393, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Statybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai). Vienas iš Įstatymų projektų aiškinamajame rašte įvardintų tikslų – skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, įvertinęs siūlomas nuostatas bei atsižvelgęs į tai, kad Įstatymų projektų vienas iš tikslų yra skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, teikia pastabas bei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas).
(1) Nuo 2018 m. įgyvendinti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai
Siekiant mažinti patiriamą skolų grąžinimo naštą per pastaruosius kelerius metus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai buvo orientuoti į skolininko atžvilgiu vykdomo išieškojimo sąlygų pagerinimą bei platesnį skolininko interesų užtikrinimą. Juos išdėstome pridedamoje lentelėje.
|
|
Priimti teisės aktų pakeitimai dėl išieškojimo sąlygų pakeitimo |
|
1. |
Sumažinti išskaitų dydžiai keliasdešimt procentų (nuo 30 % iki 20 %, nuo 50% iki 30%, nuo 70% iki 50%), išieškant skolas iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko pajamų |
|
2. |
Sudaryta galimybė skolininkui pagal mokestinės paskolos susitarimą su administracinių baudų mokėjimą išdėstyti dalimis iki dviejų metų |
|
3. |
Priimtos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimų nuostatos, kuriomis įtvirtinta galimybė asmeniui per trumpesnį terminą sumokėti pusę paskirtos administracinės baudos |
|
4. |
Priimti ANK pakeitimai – „nurašymas“/ senatis pritaikoma visoms administracinėms baudoms, paskirtoms iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, senatis sueina ir baudoms paskirtoms nuo 2015 m. liepos 1 d. |
|
5. |
Skolų procese aktyviai taikoma CPK 704 straipsnio galimybė, kai skolininkas iki varžytynių paskelbimo pats gali pasiūlyti turimo areštuoto turto pirkėją, tai leidžia susitarti dėl įv. sąlygų |
|
6. |
Įgyvendinti CPK pakeitimai 2021 metais: visos to paties skolininko vykdomosios bylos (skolos) administruojamos vieno antstolio. Optimizuotos vykdymo procese patiriamos vykdymo išlaidos ir sudarytos palankesnės sąlygos darbdaviams pigiau ir paprasčiau administruoti buhalterinėje apskaitoje išskaitas pagal antstolių patvarkymus |
|
7. |
Padidinta CPK reguliuojama skolininko turtė vertė (nuo 2300 eur iki 4000 eur), nuo kurios galima nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį paskutinį būstą, kuriame jis gyvena |
|
8. |
CPK papildytas nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių, atliekant įstatyme nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų |
|
9. |
CPK numato galimybes skolininkui būti atsakingam ir sudaryti sutartį su kreditoriumi, susitarti dėl priverstinai išieškomos skolos išdėstymo dalimis grafiko |
|
10. |
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 689 straipsnio pakeitimai, kuriais nustatoma minimalių vartojimų poreikių dydžio suma (MVPD) (354 EUR iš jos skolos neišieškomos), rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Skolos iš šios sumos neišieškomos. |
Iki šiol atsakingų institucijų neatliktas paminėtų teisės aktų pakeitimo poveikio vertinimas skolų grąžinimo procesui, skolininkų elgesiui, kreditavimo sąlygoms, ekonominiams rodikliams, o jau ministerijos Projektais siūlomos naujos papildomos „lengvatos“.
(2) Dėl CPK projekto 1 str. [CPK 627 str. 8 p.] ir CPK projekto 4 str. [CPK 736 str.]
CPK projektu siūlomomis nuostatomis sukuriamos palankios sąlygos skolininko piktnaudžiavimui dėl toliau pateikiamų priežasčių. CPK projekto 1 straipsniu siūloma papildyti CPK 627 straipsnį 8 punktu, suteikiančiu antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio išieškojimo byloje, kai Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pateikia prašymą dėl skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. CPK projekto 2 straipsniu siūloma papildyti CPK 628 straipsnį 5 dalimi, numatančią, kad šio Kodekso 627 straipsnio 8 punkto atveju vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpis negali viršyti 12 mėnesių per 5 metų laikotarpį nuo pirmosios vykdomosios bylos sustabdymo dienos.
Palankiai vertintume galimybę suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“ jeigu pakeitimas būtų orientuotas būtent į tikslinę grupę – skolininkus ilgalaikius bedarbius -, grįžtančius į darbo rinką, o tokių „skolos atostogų“ suteikimo procedūra būtų aiškiai apibrėžta laike, taip pat turėtų vienkartinį pobūdį. Pastebėtina, kad toks nepateisinamai ilgas skolininko „skolos atostogų“ administravimas sukurs ir papildomus kaštus darbdaviams. Taip pat, papildomai būtina įvertinti biudžeto išlaidas, kai „skolininko atostogos“ taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, kadangi tuo laikotarpiu išlaikymo išmokas (ar priteistas žalas iš atitinkamo fondo) turėtų mokėti Sodra (perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas). Atsižvelgiant į paminėtą, CPK projekte siūlytina įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų atidėjimas yra vienkartinio pobūdžio, kaip papildoma paskata skolininkui įsitvirtinti darbo rinkoje, o papildomai 3 mėn. vykdymo procese taikoma ir išskaitų sumažinimo procedūra. „Skolų atostogų“ terminą siūlytume susieti su Darbo kodekse numatytu 3 mėn. darbuotojo išbandymo laikotarpiu.
CPK projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 736 straipsnį, mažinant visiems skolininkams ir visais atvejais išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, siekiant daryti palankias sąlygas tokiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti skolas bei kovoti su nelegalaus darbo problema, siūlome teisinį reguliavimą orientuoti į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti CPK nauju CPK 7361 straipsniu, kuris būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie atitinka CPK projektu siūlomame 628 straipsnio 8 punkte nurodytas sąlygas. Tuo tarpu, šiuo metu galiojantis CPK 736 straipsnis ir išskaitų dydžiai nekeičiant ir taikant įprastine tvarka.
Suėjus „skolų atostogų“ terminams, antstolis įgytų teisę išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, tačiau taikydamas mažesnius išskaitų dydžius, t. y., 3 mėnesius būtų išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio kodekso 736 straipsnyje. Kitaip tariant, antstolis nenukreiptų išieškojimo į asmens pajamas 6 mėnesius registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, 3 mėnesius po įsidarbinimo ir dar 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš darbo užmokesčio, taikydamas mažesnius išskaitų dydžius. Svarstome, jog būtent toks palankesnių sąlygų skolininkui taikymo modelis padėtų asmeniui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtų kaip paskata pradėti dirbti, žinant, jog tam tikrą laiko tarpą iš skolininko darbo užmokesčio nebus išieškoma arba bus išieškoma mažesnėmis išskaitomis.
Taip pat, svarstome, jog CPK 736 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikoma visiems atvejams, t. y. antstolis, vadovaujantis asmens, įskaitant ir išlaikančio nedarbingus šeimos narius, rašytinio prašymo pagrindu, galėtų po 10 procentų mažinti išskaitų dalis nuo visų šiame straipsnyje nurodytų pajamų.
Siūlytume CPK 627 str. 8 p. dėstyti naujai ir papildyti CPK atskiru 736 1punktu, kuris ir detalizuotų išskaitymo iš skolininko pajamų tvarką tais atvejais, kai taikomos lengvatos:
Papildyti CPK 627 straipsnį 8 punktu išdėstant atitinkamai:
„8) turtinio pobūdžio išieškojimo byloje, gavus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) prašymą, išskaitų vykdymas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbo santykiams prilygintinų teisinių santykių gaunamų pajamų vieną kartą atidedamas ir vykdomas šio Kodekso 7361 nustatyta tvarka.”
Papildyti Kodeksą 7361 straipsniu išdėstant atitinkamai:
„7361 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
Gavus Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pateiktą prašymą dėl skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos šia tvarka:
1) 3 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos pateikto prašymo išieškojimas atidedamas;
2) 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 punkte nustatyto termino pabaigos išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio Kodekso 736 straipsnyje.”
(3) Dėl CPK projekto 2 str. [CPK 628 str.]
Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga atskirti vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo institutus. CPK projekto 2 straipsnio siūlymas CPK 628 straipsnio papildymas 5 dalimi yra netikslingas, kadangi dabartinės redakcijos CPK 628 straipsnis nustato vykdomosios bylos sustabdymo terminus ir sustabdyti galima tik tuos veiksmus, kurie yra pradėti. Šiuo atveju antstolis manytume galėtų atidėti visus ar dalį vykdymo veiksmų, kadangi tol, kol asmuo buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir po jos įsidarbino, antstolis nėra pradėjęs išieškoti iš asmens pajamų. Paminėtina, kad ne visais atvejais skolininkas neturi kito turto, apart gaunamų pajamų. Skolininkas gali turėti ir kito (nekilnojamo ar kilnojamo turto), ne paskutinio gyvenamojo būsto, todėl projekte siūloma ribojanti nuostata pablogintų kreditoriaus interesus atgauti skolą išieškant iš kito skolininko nuosavybe valdomo turto.
(4) Dėl CPK projekto 3 str. [CPK 663 str.]
Įvertinus Įstatymų projektų tikslą skatinti būtent įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, manome, jog CPK projektas neturėtų būti susijęs su išieškojimo iš turto reguliavimu. Pakeitimai tikslingi ta apimti, kiek tai susiję su darbo santykiais – būtent išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų peržiūrėjimas ir išskaitymų lengvatų poreikis. Pažymėtina, kad Latvijos, Estijos įstatymai nenumato nukreipimo į skolininko turtą pagal skolos dydį ir (ar) turto vertę ribojimų apskritai.
CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 50 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. CPK projektu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 3 dalį, padidinant šiuo metu galiojančiame CPK nustatytą 4 tūkstančių eurų sumą iki 25 MMA.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pasigendama argumentų, kokiu pagrindu nuspręsta taikyti būtent tokius pakankamai ilgus terminus. Terminai keliasdešimt kartų prailginami, kas Lietuvos regionuose sukurtų visišką draudimą vykdyti išieškojimą iš turto ir neabejotinai pablogintų visų vartotojų skolinimosi sąlygas ir apribotų išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto rengėjai naikina galimybę realizuoti turtą ir tais atvejais, kai skola mažesnė už turtą (CPK 663 str. 3 d. paskutinis sakinys). Galime numanyti, kad šie siūlymai siejami su nemokumo (bankroto) proceso administravimu, tačiau Įstatymų projektų rengėjų manymas, kad tokiu būdu pavyktų išsaugoti skolininko turtą, yra klaidinantis. Projektų rengėjai pasitelkia teisinio reguliavimo priemones, kurios galutiniame rezultate nedisciplinuoja, o realiai ilguoju laikotarpiu padaro skolininką nemokiu. Reikėtų įvertinti tai, kad dalis asmenų turi turto, kurį būtų galima realizuoti, atitinkamai padengti įsiskolinimus ir jiems liktų netgi dalis turto sumos, kurios pagalba asmuo galėtų investuoti į mažesnį būstą regionuose. Pažymėtina, kad kartu su skola yra išieškomos ir procesinės palūkanos, kurios ilguoju laikotarpiu tik augtų ir viršytų pačią skolą. Turimais duomenimis, apie 57 proc. visų vykdomųjų bylų (741 tūkst.) kartu su skola išieškomos ir priteistos palūkanos. Pačios mažiausios palūkanos paprastai sudaro 5-6 proc., tačiau labai dažni atvejai, kai palūkanos viršija dešimt, ar keliasdešimt procentų (yra bylų, kuriose skaičiuojamos 40-80 proc. metinių palūkanų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas pirmiausia dengiama ne skola, bet priskaičiuotos palūkanos (jeigu išieškomos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola mažėja nedidele dalimi), o palūkanos skaičiuojamos iki pilno skolos išieškojimo, t. y. skolą išieškant dalimis. Vadovaujantis 2023 m. liepos 15-24 d. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis[1], kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio. Apklausos duomenimis, 77 proc. respondentų nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus metus, o per penkerius metus).
Projekte siūloma viena kitą dubliuojančios „lengvatos“. Skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio. Todėl siūlytume laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų sąlygų pakeitimo ir terminus peržiūrėti racionaliai, pvz. po 6 mėnesius, t. y. 12 mėn. ir atitinkamai 24 mėn.
CPK projekte siūloma įtvirtinti 25 MMA (apie 21 tūkstančių eurų) riba dėl draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, yra neadekvačiai didelė, užkertanti ateityje kreditoriams galimybes atgauti skolas. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto vertė regionuose ženkliai mažesnė, nei siūlomas nustatyti 25MMA dydis. Pažymėtina, kad kaimiškose vietovėse būstų kainos gali būti ir po 6000,00 Eur ir mažiau. Tai reiškia, jog skolos kaupsis, o nukreipti išieškojimo į menkavertį turtą antstolis neturės teisės. Susiklosto tokia situacija, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas išlaikymo įsiskolinimas (pavyzdžiui, skola 20 tūkstančių eurų), turi būstą, kurio vertė 100 tūkstančių eurų, antstolis negali nukreipti išieškojimo. Įtvirtinus tokią ribą, išieškojimas iš skolingų asmenų taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tikslinti šią nuostatą atitinkamai: „Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 8 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį.“
Kritiškai vertiname CPK 663 straipsnio 3 dalies panaikinimas, kai panaikinamos galimybės nukreipti į turtą skolos išieškojimą, jeigu turto vertė mažesnė už skolą. Pažymėtina, kad regionuose, atsižvelgiant į šiais metais vykdomus pardavimus, šios nuostatos atsisakymas visiškai sustabdytų galimybę vykdyti išieškojimą regionuose ir kreditoriams atgauti, kad ir nedideles skolas. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 9400 eurų, Šiaulių mieste parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 6660 eurų, Mažeikiuose parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 9390 eurų, Marijampolėje parduodamas 2 kambarių butas, kurio pradinė kaina 6000 eurų.
Remiantis statistika, vos 0,5 proc. iš per 2022 m. užbaigtų išieškojimo procesų skolos buvo dengiamos pardavus skolininkų turtą varžytynėse. Antstolių skelbiamų varžytynių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, toliau mažėjo. Iš viso antstoliai 2022 m. paskelbė 3232 varžytynes (17 proc. mažiau, nei 2021 m.), iš kurių įvyko 1077 (13 proc. mažiau, nei 2021 m.). Per šešis pirmuosius 2023 m. mėnesius iš varžytynių parduoti tik 463 praskolinto turto objektai, arba 41 proc. mažiau, negu per atitinkamą 2022 m. laikotarpį. Tai rodo, kad turto realizavimas per varžytines yra pasitelkiama kaip kraštutinė priverstinio vykdymo priemonė.
Siūlome pakeisti CPK 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu
skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo
išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius 12 mėnesių, o
išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, –
per aštuoniolika mėnesių 24 mėnesius, darant šio Kodekso 736
straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos,
stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko
turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio,
pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per
šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.”
2. Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus
išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš
skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo
atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius
eurų 8 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau –
MMA) dydį. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui
priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu
išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.“
Neabejotina, jog ilgesniame laikotarpyje užsitęsusių skolų administravimas, nepagrįstai apribotų kreditorių galimybes atgauti skolas. Pažymėtina, kad ilgėjant skolos grąžinimo terminui, skolininkas gali bankrutuoti, išvykti į užsienį, netekti darbingumo ar jo visišką (dalinį) nemokumą gali lemti kitos aplinkybės ar priežastys. Žvelgiant iš praktikos pusės, net ir šiuo metu galiojančio CPK 663 straipsnio atžvilgiu, antstoliai neparduoda turto dėl, pavyzdžiui, kelių tūkstančių eurų skolos susikaupusių komunalinių mokesčių, nebent išnaudotos visos skolos išieškojimo galimybės, skolos visiškai nedengiamos ir kauptos ne vienerius metus. Taip pat, svarbu pažymėti ir tai, kad esant didelėms skoloms dėl administracinių nusižengimų ir asmeniui nedirbant, tačiau turint turto daug, sueis senaties terminas. Taigi, siūlomos teisinio reguliavimo „legvatos“ turės neigiamos įtakos skiriamų baudų prevencinės funkcijos, kaip atgrasomosios priemonės daryti pažeidimus, įgyvendinimo užtikrinimui.
(5) Dėl CPK projekto 5 str. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
CPK Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antstoliai išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims iki 2024 m. sausio 1 d. Civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Svarstytas realus terminas tokiems pakeitimams įgyvendinti sudarant bent 6-12 mėnesių laikotarpį tiek antstoliams, tiek verslui (darbdaviams) pasiruošti, suderinti buhalterinės apskaitos sistemas, kadangi daugelis didžiųjų darbdavių naudoja informacines technologijas vykdydami išskaitas iš darbuotojų darbo užmokesčio. Pagal surinktus duomenimis, šiai dienai vienas antstolis gali būti išsiuntęs tarp 900 iki 3500 vnt. (vidutiniškai 1200 vnt.) patvarkymų darbdaviui (iš viso apie 160 tūkst. atvejų) dėl išskaitymo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbuotojo pajamų. Projekte ir (ar) projekto aiškiname rašte pasigedome reguliavimo, skaičiavimų, kas ir kaip avansu padengs antstoliui patvarkymų siuntimo paštu darbdaviams išlaidas. Antstoliai administruoja vykdomąsias bylas nuosekliai, periodiškai, todėl toks masinis patvarkymų išsiuntimas per trumpą laikotarpį sukurtų antstoliams ne tik nepakeliamas darbuotojų laiko sąnaudas, bet ir materialines išlaidas, kurių sektorius neturės išteklių užtikrinti. Žemiau teikiama įvertinti atliktus sąnaudų skaičiavimus. Todėl manytume, jog priėmus išskaitų dydžio pakeitimus, įstatymas turėtų būti taikomas tiesiogiai pačių išskaitas atliekančių institucijų.
(6) Dėl CPK projekto 6 str. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
Projekte Ex post vertinimo laikotarpis nustatytas nepagrįstai ilgas, net 5-eri metai. Kadangi išskaitų reguliavimas paveiks kelis šimtus tūkstančių priverstinio vykdymo proceso dalyvių, yra aktualus ir kreditoriams, ir skolininkams manytume, 2 metų laikotarpis yra būtinas pradėti vertinti naujų įstatymo pakeitimų nuostatų poveikį.
(7) Kitos, Lietuvos antstolių rūmų nuomone, galimos teisinio reguliavimo priemonės aktyvinti asmenis grįžti į darbo rinką:
· Mokestinės atostogos ir socialinis kreditas;
· Išieškojimas iš nedarbo išmokos pagal neapmokėtas administracines ir baudžiamąsias baudas;
· Antstoliui galimybė motyvuotu skolininko prašymu atidėti/išdėstyti skolos mokėjimą.
· Į darbo rinką grįžtantiems ir skolų turintiems žmonėms siūlytina suteikti “mokesčių atostogas”, kurios ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei mažėja 207 Eur, arba 25 proc. Būtent mokesčiai yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis. Kreditoriams išskaičiuojamos sumos visais atvejais mažesnės už mokesčius valstybei: atsižvelgiant į MMA uždirbančio asmens skolų skaičių ir pobūdį, skoloms dengti gali būti išskaičiuojama nuo 126 iki 190 Eur. Valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis šiuo metu yra 458 Eur. Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų reali paskata pradėti legaliai dirbti. Jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų, o jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad tokios “mokesčių lengvatos” sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln. Eur sumą, apie kurią kalbama projekto aiškinamajame rašte. Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 Eur. Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur. Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus. Į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtintas išskaitas iš pajamų skoloms dengti, pragyvenimui kas mėnesį turėtų 672 Eur (po 22 Eur dienai), arba 39 Eur daugiau, negu dabartinė MMA „į rankas“ (633 Eur).Taip pat, valstybė, įvertinusi asmens pastangas grįžti į darbo rinką, galėtų suteikti tokiems asmenims socialinį kreditą. Pastebėtina, kad tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.
· Dar vienas postūmis trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus. Galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis renkasi 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso – 1298 Eur), nei gauti minimalias mėnesines pajamas. Paminėtina, jog kaimyninėje Latvijoje, Lenkijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą. Taigi, papildomai siūlome apsvarstyti CPK 738 straipsnio pakeitimą, pildant nuostatas, jog „iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus bei baudžiamajame procese paskirtų baudų išieškojimą šio Kodekso 7361 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įsidarbinus iš tokio asmens galėtų būti 3 mėnesius skola neišieškoma, o dar 3 mėnesius būtų taikomos sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.
· Taip pat svarstytina galimybė CPK 736 straipsnio 3 dalies nuostatas papildyti ir taikyti platesniam atvejų ratui, kai asmuo pateikia antstoliui prašymą ir motyvuotus įrodymus, jog būtina sumažinti išskaitas, t. y. antstolis, vadovaujantis asmens, įskaitant bet neapsiribojant, išlaikančiojo tik nedarbingus šeimos narius, rašytinio prašymo pagrindu, galėtų mažinti iki 10 procentų CPK 736 str. nustatytus išskaitų dydžius.
Tikimės, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai bus naudingi.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis
Rengė: D.Satkauskienė, L.Baradinskaitė, info@antstoliurumai.lt