LLRI pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 6, 82, 83, 87, 9, 93, 910, 911, 11, 16, 17, 18, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – LRSAM) įstatymo projektu Nr. 18-9829[1] (toliau – Projektas) siekia pakeisti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą įteisindama bendrinę cigarečių ir suktinių tabako vienetinių pakelių pakuotę[2] (toliau – bendrinę pakuotę), įvesti tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ir įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti (toliau – tabako ir susiję gaminiai) pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, uždrausti vartoti tabaką ir susijusius gaminius įvairiose viešose ir privačiose vietose.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) nepritaria siekiams įteisinti bendrinę pakuotę, tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, uždrausti rūkyti įvairiose viešosiose erdvėse ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
1. Dėl siekio uždrausti tabako gaminių pakuotėje naudoti logotipą, prekinį ženklą, jo spalvas, šriftus ir kitus dizaino elementus (įteisinti bendrinę tabako gaminių pakuotę)
Įstatymo projekto 5 straipsnis siūlo uždrausti cigaretes ir suktinių tabaką pakuoti į įmonių pasirinkto dizaino pakuotę, naudoti spalvas, šriftus kurie konkretaus prekinio ženklo cigaretes išskiria iš kitų prekinių ženklų ar gamintojų cigarečių (t. y. įteisinti bendrinę pakuotę). Remdamiesi žemiau pateiktais argumentais, manome, kad šis reguliavimas yra neproporcingas, iššauks įvairias neigiamas pasekmes, prieštaraujančios tiek LRSAM siekiams, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai:
2. Sukurtų precedentą uždrausti ir kitų prekių pakuočių dizainą ar logotipus. Rinkoje egzistuoja ir daugiau produktų, kurių, įstatymo leidėjo nuomone, reikėtų vartoti mažiau: nuo skalbimo miltelių iki sūraus ar saldaus maisto. Visos šios prekės veikia diferencijuotų produktų rinkoje, kur logotipas, pakuotė yra svarbi prekės dalis (prekės yra artimi pakaitalai, todėl gamintojai iš konkurentų stengiasi išsiskirti ne tik produkto savybėmis, bet ir pakuote, prekiniu ženklu ir t.t.). Uždraudus tabako gaminių pakuočių logotipus ir dizainą, būtų sukuriamos prielaidos drausti ir kitų prekių pakuočių dizainą, o tai turėtų neigiamų pasekmių.
3. Pažeistų teisę į intelektinę nuosavybę ir pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą[3]. Diferencijuotų produktų rinkoje prekės ženklas, logotipas ne tik padeda pirkėjui atskirti prekės kilmę, bet ir yra neatsiejama produkto dalis. Prekinis ženklas susideda ne tik iš pavadinimo, bet ir iš šrifto, spalvų ir kitų dizaino elementų. Dėl investicijų prekiniai ženklai yra vertinga įmonių nuosavybė. Tai, beje, pripažįsta ir LR teisės aktai (pvz., Prekių ženklų įstatymas), inter alia draudžiantys prekinį ženklą naudoti tiems, kam jis nepriklauso. Draudimas[4] naudoti prekinį ženklą ant savo produktų pakuotės pažeidžia įmonių nuosavybės teises, nes nuosavybės teisės apima valdymą, disponavimą ir naudojimą ir/ar naudos gavimą, t. y. būtent tai, ką šis Projektas ir draustų.
4. Draudimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neįrodytas. LR teisės aktai saugo privačią nuosavybę visa naudojimosi apimtimi; tai yra apibrėžta LR Konstitucijos 23 ir 46 straipsniais. Savaime suprantama, LR teisės aktai numato galimybę apriboti nuosavybės teisę, tačiau tik tokias atvejais, kai tai yra būtina visuotinai pripažįstamiems visuomenės gerovės tikslams pasiekti, kai įrodoma, kad kitos, mažiau intervencinės priemonės yra neveiksmingos. LLRI vertinimu, Projektas neįrodo, kad draudimas ant cigarečių pakelių spausdinti prekinį ženklą, logotipus, spalvas ir kitus dizaino elementus yra būtina, efektyvi[5] ar proporcinga priemonė. Projekto lydimieji dokumentai nepagrindžia prielaidų, kad panašaus poveikio nebūtų galima pasiekti mažiau nuosavybės teises ribojančiomis priemonėmis.
4.1. Siūlomą draudimą taiko tik keletas pasaulio šalių. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad bendrinės pakuotės reguliavimas yra priimtas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje. Tačiau dar daugiau pasaulio šalių, tarp jų pasižyminčios stipriomis visuomenės sveikatos iniciatyvomis ir skiriančios didelį dėmesį sveikatingumo iniciatyvoms (Vokietija, Švedija[6], Danija[7], Šveicarija[8], Belgija[9], Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ir Bulgarija), bendrinės pakuotės įvedimą arba atmetė, arba atidėjo. Pavyzdžiui, 2014 m. Šveicarijos Vyriausybė bendrinės pakuotės reguliavimo atsisakė, nes tai būtų „žingsnis per toli“[10]. Danijos Sveikatos apsaugos ministrė teigė, kad bendrinės pakuotės įvedimas nėra reikalingas, nes tai prieštarautų konkurencijos ir žodžio laisvės principams[11].
Tai tik patvirtina, kad siūlomas draudimas yra kontroversiška, nevienareikšmiškai vertinama priemonė, kurios įvedimą reikėtų pagrįsti išsamia, objektyvia analize. Deja, tokios analizės Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra.
4.2. Lietuvoje – jau daug draudimų tabako gaminiams. Lietuvoje jau yra uždrausta tabako gaminių reklama, tabako gaminių gamintojai ir pardavėjai negali informuoti visuomenės apie naujus (taip pat ir mažiau žalojančius sveikatą) tabako gaminius. Tabako gaminių pakuotės jau turi įspėjamuosius užrašus, kurie informuoja visuomenę apie žalingą tabako poveikį. Šių įspėjamųjų užrašų reguliavimas jau yra tarp griežčiausių reguliavimų pasaulyje (14 vieta iš 153)[12]. Įvairiuose informacijos kanaluose (televizijoje, radijuje, lauko reklamose) yra platinama reklama, nukreipta prieš rūkymą. Turint galvoje jau taikomų priemonių skaičių, yra tikslinga išsamiai ir objektyviai įvertinti ar logotipų ir prekinių ženklų draudimas ant pakuočių yra proporcinga priemonė[13] visuomenės sveikatos tikslams siekti. Tačiau Projekto Aiškinamasis raštas tokio vertinimo neatlieka, taigi yra neobjektyvus.
4.3. Tabako vartojimas Lietuvoje – neišskirtinis. Atkreipiame dėmesį, kad rūkymo paplitimo statistika Lietuvoje yra vidutiniška. ES kontekste Lietuva nėra išskirtinė nei tarp rūkančių daug (20 ir daugiau cigarečių per dieną), nei tarp rūkančių mažai (iki 20 cigarečių per dieną); jaunimo tarpe rūkymo statistika irgi niekuo neišskirtinė ES kontekste (žr. pav. žemiau). Logotipų ir prekinių ženklų draudimas ant cigarečių pakuočių yra išskirtinio griežtumo priemonė, tačiau Projektas nepagrindžia tokios drastiško draudimo būtinybės.
1 paveikslėlis. Tabako vartojimo intensyvumas ES, 2014 m.
Šaltinis: Eurostat.
2 paveikslėlis. Rūkančių žmonių dalis ES 2014 m.
Šaltinis: Eurostat.
5. Bendrinės pakuotės poveikis – nevienareikšmiškas.
5.1. Neįvertinta koks poveikis bus nelegaliai rinkai ir tai, kad reguliavimas gali sukelti priešingą efektą – paskatintų didesnį šių gaminių vartojimą. Australijoje, įvedus bendrinės pakuotės reguliavimą, suvartojamų nelegalių tabako gaminių dalis, prieš reguliavimą mažėjusi, išaugo nuo 11,5 proc. 2012 m. iki 13,5 proc. 2013 m. (žr. pav. žemiau) (KPMG, 2017: 7; Snowdon, 2014 August: 14). Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nelegalaus tabako rinka yra smarkiai išplėtota, o nelegali prekyba 2018 m. I ketvirtį sudarė 17,7 proc.
3 paveikslėlis. Australijos šešėlinė tabako rinka 2007-2016 m.
Šaltinis: KPMG (2017)
Įvedus bendrinės pakuotės reguliavimą, tabako gamintojams yra užkertamas kelias konkurencijoje naudoti prekės ženklą, tad lieka tik konkuravimas kaina (Kelly-Gagnon, 2011; London economics, 2012: 15), pvz., ją mažinant. Tokia konkurencija gali didinti prekių su bendrine pakuote įperkamumą (ypač – mažesnių pajamų gyventojų tarpe) (London economics, 2012: 15) ir tai gali turėti priešingą poveikį – išaugusį tabako gaminių vartojimą.
5.2. Bendrinės pakuotės įvedimas būtų palankesnis pigesnių cigarečių gamintojams. Įvairūs tyrimai bei eksperimentinės studijos rodo, kad, įvedus bendrinę pakuotę brangesnių (tam tikrais atvejais ir vidutinių) prekės ženklų gamintojai (tabako, maisto ir pan.) savo rinkos dalį užleidžia gaminantiems pigesnę produkciją, nes nebelieka išvaizdos skirtumo tarp pigių ir brangių produktų (Finance', 2017: 4; Scollo, Zacher, Coomber, Bayly, & Wakefield, 2015).
Tai rodo, kad logotipų ir prekinių ženklų ant pakuotės draudimas gali sukelti ir kitų pasekmių, kurių poveikį būtina įvertinti.
Projekto 11 straipsnis siūlo uždrausti mažmeninėse prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti. 13 straipsniu būtų draudžiama eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės įrenginius).
Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje jau veikia labai griežta tabako kontrolės sistema. Yra draudžiama prekiauti tabako gaminiais naudojant prekybos automatus, nuotoline prekyba, parduotuvėse, kioskuose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams skirtų prekių dalis sudaro 50 ir daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos, farmacijos įmonėse, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.). Yra draudžiama tabako ir susijusių gaminių reklama, taip pat – nepilnamečiams uždrausta rūkyti. Projektas nepagrindžia, kodėl reikalingas būtent dar vienas draudimas ar kuo jo įvedimas reikšmingai prisideda prie visuomenės sveikatinimo tikslų.
2. Pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu poveikis – nevienareikšmis. Pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu šalininkai remiasi eksperimentinėmis mokslinėmis studijomis, kurios teigia, kad tabako gaminių pardavimo vietų iškabos daro įtaką pasirinkimui rūkyti (angl. – likelihood of being or becoming a smoker). Tačiau yra ignoruojama nepalanki statistika – Kanadoje, Nova Scotia valstijoje, pritaikius draudimą eksponuoti cigaretes, 2006-2008 m. paauglių rūkymo paplitimas išaugo 2 proc. (nuo 12,5 iki 14,5 proc.), o poveikio vartojimui užfiksuota nebuvo (Basham, 2010: 2, 8; Lilico, 2009: 22-23). 2001 m. Islandijoje, prieš įvedant pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reguliavimą, 14,4 proc. 15-19 metų amžiaus jaunuolių vartojo tabako gaminius. 2002 m. – po reguliavimo įvedimo – tabako vartojimas išaugo iki 17,5 proc. Panaši situacija fiksuota ir Tailande. Tabako vartojimo paplitimas tarp 15-19 metų gyventojų iki reguliavimo įvedimo 2004 m. buvo 19,5 proc. 2007 m. įsigaliojus pardavimui tiesiogiai neprieinamu būdu, rūkymo paplitimas pasiekė 20,5 proc. (Basham, 2010: 7; 14-15) (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Rūkymo paplitimas tarp 15-19 metų gyventojų prieš ir po bendrinės pakuotės reguliavimo[14] įvedimo.
Rūkymo paplitimas tarp 15-19 metų gyventojų |
Nova Scotia (Kanada) |
Islandija |
Tailandas |
Prieš reguliavimo įvedimą |
12,5 proc. (2006 m.) |
14,4 proc. (2001 m.) |
19,5 proc. (2004 m.) |
Po reguliavimo įvedimo |
14,5 proc. (2008 m.) |
17,5 proc. (2002 m.) |
20,5 proc. (2007 m.) |
Rūkymo paplitimo išaugimas |
+2 proc. |
+2,1 proc. |
+1 proc. |
3. Tuo pačiu, reikalavimas tabako ir susijusius gaminius parduoti tiesiogiai neprieinamu būdu sukeltų šias neįvertintas neigiamas pasekmes:
3.1. Neįvertinti kaštai, kuriuos patirtų verslas. Projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimų įgyvendinimui reikės „minimalių sąnaudų“. Šis teiginys nėra pagrįstas – Projektu numatyti pakeitimai turės būti atlikti visose Lietuvos parduotuvėse, tačiau nėra atlikta sąnaudų analizė, kiek tai kainuos visiems Lietuvos verslams, prekiaujantiems tabako gaminiais ir susijusiomis prekėmis.
3.2. Neproporcingai diskriminuojami prekiautojai tabaku, kurie turės uždengti išorines vitrinas ir kitus parduotuvės išorinius įrenginius. Draudimas eksponuoti tabako ir susijusius gaminius išorinėse parduotuvės vitrinose ir kituose parduotuvės išoriniuose įrenginiuose neproporcingai paveiks specializuotas tabako parduotuves, kurioms reikės pakeisti visas vitrinas ir išorinius įrenginius (pvz., specializuotos tabako ir susijusių gaminių parduotuvės prekybos centrų alėjų „salelėse“). Tai gali sumažinti šių parduotuvių atpažįstamumą ir sumažinti tabako ir susijusių gaminių pardavimus, o daliai parduotuvių gali iškilti bankroto rizika. Tuo metu didesnės parduotuvės, turinčios atskirus tabako skyrius, bei parduotuvės, kurių produkcija yra parduodama ne tik išorinėse vitrinose ir (ar) kituose išoriniuose įrenginiuose, lengviau prisitaikys prie padidėjusių kaštų.
4. Apribojamas kelias į Lietuvos rinką ateiti kitiems tabako gamintojams. Įvedus pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reguliavimą, parduotuvėse ir tabako skyriuose, kurie turės uždengti visas išorines vitrinas ir kitus parduotuvių išorinius įrenginius, gyventojai negalės matyti, kokios tabako ir susijusios prekės yra parduodamos. Tai apsunkins kelią į rinką ateiti naujiems tabako produktams ir prekiniams ženklams[15].
Įstatymo projekto 15 straipsniu siūloma uždrausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) kai kuriose privačios nuosavybės objektuose ir kai kuriose viešosiose vietose[16].
Atkreipiame dėmesį, kad dauguma šių draudimų būtų taikoma privačios nuosavybės objektams. Tokiu būdu Projektas ne reglamentuoja elgesį valstybinės ar viešos nuosavybės objektuose, o draudžia konkretų elgesį privačios nuosavybės objektuose.
3 lentelė. Siūlomų draudimų rūkyti apžvalga.
Vietos, objekto nuosavybė |
||
Vieta, objektas, kur būtų draudžiama rūkyti |
Privati |
Vieša |
Viešajame transporte |
Gali būti privati, gali būti vieša |
|
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose |
Privati. Net jei balkoną ir galima pripažinti bendra pastato konstrukcija, jo nuosavybė vistiek yra privati jungtinė nuosavybė. |
|
Daugiabučių namų terasose |
Privati. Net jei terasą galima pripažinti bendra pastato konstrukcija, jos nuosavybė vistiek yra privati jungtinė nuosavybė. |
|
Daugiabučių namų galerijose |
Privati. Net jei galeriją pripažintume bendra pastato konstrukcija, jos nuosavybė vistiek yra privati jungtinė nuosavybė. |
|
Dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose) |
Labiau tikėtina, kad vieša. |
|
Paplūdimiuose |
Labiau tikėtina, kad vieša, nors yra ir privačių paplūdimių. |
|
Vaikų žaidimo aikštelėse |
Labiau tikėtina, kad privati (jei prie individualaus namo) ar privati bendroji nuosavybė (jei prie daugiabučio). Nors yra ir viešų žaidimo aikštelių. |
|
Vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis |
Privati. Nuosavybės teise ar nuomojama. |
Dėl „bendrojo naudojimo balkono“ sąvokos. Atkreipiame dėmesį, kad, pagal galiojantį Statybos techninį reikalavimą (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“), sąvokos „daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonas“ nėra, yra tik „balkonas“, kuris apibrėžiamas kaip „pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas“.
Neaiškių ir nevienareikšmiškų apibrėžimų naudojimas teisės akte neleidžia tiksliai įvertinti siūlomo draudimo, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie tai, kas yra siūloma teisės aktu.
Jei Projekte naudojamą sąvoką „daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose“ traktuoti kaip „balkoną“ apibrėžtą STR „Gyvenamieji pastatai“, atkreipiame dėmesį, kad rūkyti būtų draudžiama net ir tuose balkonuose, kurie yra visiškai įstiklinti.
Nepritariame naujiems draudimams vartoti tabako gaminius privačiose vietose, nes:
1. Daugiabučių bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, o kuriose – ne. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į bendruomenių gyvenimą. Pačios daugiabučių namų bendrijos gali nuspręsti, ar jų name ir aplinkinėje teritorijoje galima rūkyti. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms bendruomenėms taikyti vienodą standartą. Bendrijos yra pajėgios pačios nustatyti tokius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi. Tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą.
2. Viešojo maitinimo įstaigos, tolimojo susisiekimo traukinių, orlaivių bendrovės gali pačios nustatyti kur gali būti rūkoma, o kur – ne. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į privačios nuosavybės valdymo klausimus. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms viešojo maitinimo įstaigoms, orlaivių ir tolimųjų susisiekimo traukinių kompanijoms taikyti vienodą standartą, nes verslas jau dabar gali skaidyti maitinimo zonas viešojo maitinimo įstaigose į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, todėl tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą.
3. Sudėtingas įstatymo vykdymo užtikrinimas. Priėmus šį įstatymo projektą bus susiduriama su sunkumais fiksuojant ir nustatant pažeidėjus. Tuo pačiu, policijos patruliai bus apkrauti papildomu smulkių pažeidimų registravimu.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
LLRI nepritaria bendrinės pakuotės įvedimui.
1. Tai apsunkintų vartotojo pasirinkimą.
2. Sukurtų precedentą uždrausti ir kitų prekių pakuočių dizainą ar logotipus.
3. Pažeistų teisę į intelektinę nuosavybę ir pagarbos asmens teisėms ir laisvės principą.
4. Draudimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neįrodytas.
4.1. Siūlomą draudimą taiko tik keletas pasaulio šalių.
4.2. Lietuvoje – jau daug draudimų tabako gaminiams.
4.3. Tabako vartojimas Lietuvoje – neišskirtinis.
5. Bendrinės pakuotės poveikis – nevienareikšmiškas.
5.1. Neįvertintas poveikis nelegaliai rinkai ir, kad reguliavimas gali paskatinti didesnį tabako gaminių vartojimą.
5.2. Bendrinės pakuotės įvedimas būtų palankesnis pigesnių cigarečių gamintojams.
Nepritariame tabako gaminių pardavimui tiesiogiai neprieinamu būdu.
1. Nepagrįsta kodėl reikia dar vieno draudimo.
2. Pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu poveikis – nevienareikšmis.
3. Reikalavimas tabako ir susijusius gaminius parduoti tiesiogiai neprieinamu būdu sukeltų šias neįvertintas neigiamas pasekmes:
3.1. neįvertinti kaštai, kuriuos patirtų verslas;
3.2. neproporcingai diskriminuojami prekiautojai tabaku, kurie turės uždengti išorines vitrinas ir kitus parduotuvės išorinius įrenginius;
4. Apribojamas kelias į Lietuvos rinką ateiti kitiems tabako gamintojams.
Nepritariame nerūkymo zonų plėtrai.
1. Daugiabučių bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, o kuriose – ne.
2. Viešojo maitinimo įstaigos, tolimojo susisiekimo traukinių, orlaivių bendrovės gali pačios nustatyti kur gali būti rūkoma, o kur – ne.
3. Sudėtingas įstatymo vykdymo užtikrinimas.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti Projekto 5, 11, 13, 15 straipsniams. Prieš siūlant šį įstatymo projektą, turėjo būti įvertinta, koks yra dabartinių tabako kontrolės priemonių poveikis, būti pagrįsta, kodėl reikalingi nauji reguliavimai, kaip tie reguliavimai padės pasiekti išsikeltus tikslus. To nėra atlikta.
Literatūros ir šaltinių sąrašas
Finance', B. (2017). Plain packaging 2017. Brand impact analysis. 13.
Kelly-Gagnon, M. (2011). Plain Packaging and its Unintended Consequences. Economic Note, 4.
KPMG. (2017). Illicit tobacco in Australia.
Snowdon, C. (2014 August). PLAIN PACKAGING – QUESTIONS THAT NEED ANSWERING.
[2] Tai reguliavimas cigarečių pakuočių ir pakelių fizinei išvaizdai, įpakavimui, spalvai – draudimas prekės ženklo naudojimui.
[3] Teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.
[4] Ant cigarečių ir suktinių tabako vienetinių pakelių ir jų išorinių pakuočių elementų neturi būti jokių elementų ar požymių, kurie atkartoja arba kitaip nusako prekių ženklo logotipą (simbolį), išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nurodytą įmonės ar prekių ženklo pavadinimą ir prekės pavadinimą.
[5] Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.
[6] Bendrinės pakuotės reguliavimas neįvestas, nes jis prieštarautų Švedijos Konstituticijai (dėl žodžio laisvės ribojimo). https://www.linkedin.com/pulse/tobacco-plain-packaging-sweden-lena-seratelius
[7] Danijos Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad dabartinės tabako kontrolės priemonės yra pakankamos ir bendrinės pakuotės įvedimas nėra reiklaingas: http://www.tobaccoasia.com/features/packaging-not-any-plainer/.
[8] Šveicarijos Vyriausybė pasiūlymą įvesti prekės ženklų cenzūrą tabako gaminiams rekomendavo atmesti: https://www.lematin.ch/suisse/Le-Conseil-federal-s-oppose-aux-paquets-de-cigarettes-neutres/story/31905395; https://www.tobaccoasia.com/features/packaging-not-any-plainer/
[9] Reguliavimas atmestas, nes nutarta įvertinti Australijos patirtį: http://www.levif.be/actualite/belgique/les-partis-de-la-majorite-rejettent-le-paquet-de-cigarettes-neutre/article-normal-373219.html.
[10] https://www.lematin.ch/suisse/Le-Conseil-federal-s-oppose-aux-paquets-de-cigarettes-neutres/story/31905395
[13] Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų labiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
[14] Pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu.
[15] Užkertamas kelias į Lietuvą ateiti 1) kitiems tabako ir susijusių gaminių gamintojams, 2) sveikesniems (mažesnę žalą sveikatai darantiems) tabako ir susijusiems gaminiams.
[16] Visų rūšių viešajame transporte, daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose, terasose, galerijose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), paplūdimiuose, vaikų žaidimo aikštelėse.