LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
A.Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius, Lietuva
Tel. 8 626 22252, El. paštas: info@am.lt
www.am.lrv.lt
2023-07-25
Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto
Rūšis: Įstatymo projektas
Reg. Nr.: 23-10473
Reg. data:
2023-
06-28
Priimanti
institucija:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Būsena:
Derinama
Eurovoc
terminai:
Nėra
Parengė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Edvinas Emarta, edvinas.emarta@am.lt,
(695) 35081
Derinimas:
2023-06-28 -
2023-07-27
Ryšys su
ES teisės
aktais:
Nėra
Su projektu
dirba:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Varianto
apibūdinimas:
Kalba: Lietuvių
Gerbiamieji,
Dėkojame, kad Informuojate, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtas
Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai:
https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f0879851157111eea9b3de7dd350a34e?positionInSearchResults
=0&searchModelUUID=4e8fbb27-f379-47e9-8243-b3adc1e3990e
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I -671
nauja redakcija
nepašalino esminių miškų reguliavimo trūkumų.
1. Reikšmingo administracinės naštos mažinimo, biurokratizmo ir popierizmo
naštos mažinimo
nesiekiama, o jis net didinamas, nors aplinkos ministerijai ruošusioje Lietuvos
Respublikos
miškų įstatymo Nr. I-671 naują redakciją vadovauja liberalas Simonas Gentvilas
(Partija -
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).
2. Jau nieko nestebina nenutrūkstama taip vadinamų „Aplinkos saugotojų“
lesyklų ir kromelių
sistema patogiai įsitaisiusi miškų įstatymo Nr. I -671 naujoje redakcijoje. Šią
„lesyklų ir
kromelių Lietuvą“ toliau saugoja universitetų vardais besidangstantys interesantai
aiškinantys, kad „kromelių“ panaikinimui Lietuva nepasiruošusi, nes lietuviai
nepribrendę.
2
3. Pateikiame pavyzdžius, nes 2023-02-03 rašėme, kad per Aplinkos ministerijos
Miškų
įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą, Dr
1
.Gintautas Mozgeris
2
iš VDU Miško
mokslų katedros sakė, kad stalininis miškų tvarkymas turi išlikti, nes
lietuviai dar
nepribrendę tvarkytis su miškais ne Stalino metodu (ar kažkaip panašiai sakė),
todėl
prašome Aplinkos ministerijos pateikti tikslią frazę ką sakė p. Gintauta s
Mozgeris VDU dėl
stalininio miškų tvarkymo, nes Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų
pristatymą
įrašinėjo (Buvo kvietimas į Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų
pristatymą, kuris
vyks 2023 m. vasario 3 d. 10-12 val. nuotolinėje Zoom aplinkoje Renginio
organizatorių
vardu, Anžela Valainė Miškų politikos grupės patarėja Tel.: 8 695 15839 El.
paštas:
anzela.valaine@am.lt).
4. Tokie „lietuviai nepribrendę“ teiginiai atitinka LR Baudžiamajame kodekse
numatytą
nusikaltimą BK 170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės,
etninę, religinę ar
kitokią žmonių grupę , ar BK 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės,
rasės, lyties,
kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
5. Mes prašėme Aplinkos ministerijos, VDU, p. Gintautas Mozgeris plačiau
paaiškinti ką reiškia
stalininis miškų tvarkymas ir kodėl jis taip patinka VDU atstovui ir kokiuose
aplinkos
ministerijos šiandieninio pristatymo punktuose yra Stalino metodas ? Ar jis
yra
prezentacijos „slaide“ "Siekiami pokyčiai - Miškų grupės" ar kur
kitur yra ta Stalininė tvarka?
6. Gintautas Mozgeris 2023-02-03 16:31 miškų įstatymo projekto diskusijų
reikalu mums
Gintautas Mozgeris atrašė:
a. Gal reikėtų atidžiau klausyti ir neinterpretuoti pastabų pagal tai, kiek,
kaip suprantu,
leidžia jūsų supratimas apie segregatyvaus miškininkavimo esmę ir jo atsiradimo
Lietuvos miškininkystėje istoriją. Dariniai, kuriuos mes dabar vadiname miškų
grupėmis (dar sykį pabrėžiu - PAGAL ESMĘ, o ne pagal tai, kad kaip pavadiname),
buvo įtvirtinti gal 1943 metais Stalino vyriausybės („atsižvelgiant į miškų
reikšmę
šalies liaudies ūkiui, valstybiniai miškai paskirstomi į tris grupes, nustatant
kiekvienai
iš jų specialų ūkininkavimo režimą"), 1945 metais įdiegti reokupuotoje
Lietuvoje, o
1994 metais nusėdo miškų dabartiniame miškų įstatyme kaip 4 miškų grupės, nes
„Lietuvoje buvo jau susiklostę zonavimo tradicijos...".
b. Segregatyviu miškinkavimu laikomas atvejis, kai medynai priskiriami vienai
ar
kelioms „grupėms" (funkciniams-rėžiminiams vienetams), kurioms yra
numatyta tam
tikras miško ūkio tikslai ir, atitinkamai, viena miškininkavimo forma.
1
Daktaro laipsnis 1995 Lietuvos žemės ūkio universitetas / Tema
„Aerofotonuotraukų panaudojimo Lietuvos miškų
inventorizacijoje teorinis ir praktinis tobulinimas“
2
Habilitacijos procedūra 2009 Lietuvos žemės ūkio universitetas / Tema
„Nuotolinių tyrimų metodų tobulinimas
miškotvarkoje“
3
c. Alternatyva segregatyviam miškininkavimui – kompleksiškas miškininkavimas,
kai
vienas medynas susiejamas su daugeliu miškininkavimo tikslų ir, savo ruožtu,
jam
„parenkama" miško ūkio forma.
d. Suprantu, kai Lietuva nepribrendusi gyventi be „miškų grupių",
nepaisant išvystytos
saugomų teritorijų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pan. sistemos.
e. Apie dar Stalino laikais inicijuotą segregatyvų miškininkavimą (ar
panašiai), kuris
daro įtaką Lietuvos miškininkystei.
7. Nuo viceministro Danas Augutis 2023-02-06 14:44 gavome tokį stalininių Gintauto
Mozgerio
idėjų slėpimą: „Laba diena, Dėkojame, kad dalyvavote Miškų įstatymo pl anuojamų
esminių
pakeitimų pristatyme. Kaip ir minėjome šio susitikimo pradžioje, susitikimo
įrašas buvo
daromas tik Miškų įstatymo projekto rengėjams siekiant užfiksuoti socialinių
partnerių
išsakytus pastebėjimus ir siūlymus siūlomiems pakeitimams. Todėl ,
vadovaudamiesi
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis, negalime susitikimo įrašo
platinti,
viešinti ar kitaip naudoti ne įstatymo projekto rengėjų poreikiams .“
8. Dar 2023-02-05 11:16, LMD rašė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams,
kad per
Miškų įstatymo planuojamų esminių pakeitimų pristatymą, kuris vyko iš Aplinkos
ministerijos 2023 m. vasario 3 d. 10-12 val. nuotolinėje Zoom aplinkoje Vytauto
Didžiojo
Universiteto Dr.Gintautas Mozgeris iš VDU Miško mokslų katedros, per savo
neatsargumą ar
akiplėšiškumą atskleidė Miškų įstatymo planuojamų pakeitimų ir "ne
-pakeitimų" esmę:
a. "Lietuvoje negalima keisti Stalininio miškų valdymo modelio, nes
lietuviai dar
nepribrendę", kurie buvo "įtvirtinti 1943 metais Stalino vyriausybės
(„atsižvelgiant į
miškų reikšmę šalies liaudies ūkiui, valstybiniai miškai paskirstomi į tris
grupes,
nustatant kiekvienai iš jų specialų ūkininkavimo režimą"), 1945 metais
įdiegti
reokupuotoje Lietuvoje, o 1994 metais nusėdo miškų dabartiniame miškų įstatyme
kaip 4 miškų grupės, nes „Lietuvoje buvo jau susiklostę zonavimo
tradicijos...".
9. Nežinome kokie tie lietuviai kur dar nesubrendę, nes nesame matę jokio VDU
mokslinio
tyrimo "lietuvių brandos miške" reikalu.
10. Esame pastebėję, kad labai dažnai Lietuvoje priešingai nei JAV, moksliniai
laipsniai
dažniausiai yra tik "prestižo", "reklamos vizitinėje
kortelėje" ar "antpečių" dalykas, kuriuos
gavus toks "mokslininkas" jau "biurokratiškai nostrifikuotas
" ir gali "oficialiai" skelbti
visokius anti-mokslinius ar nemokslinius dalykus be jokios akademinės etikos
atsakomybės.
11. Kadangi nežinome iš kokių mokslinių tyrimų Dr.G.Mozgeris (Vytautas Magnus
University
PhD) padarė išvadą, kad: "lietuviai dar nepribrendę", belieka spėti,
kad gal būt PhD
G.Mozgeris "apklausė", pavyzdžiui, Sigitą Mozgerį Miškų priežiūros
vadovą bendrovėje
4
https://www.hdforest.lt/ ir jos darbuotojus (https://www.hdforest.lt/ HD FOREST
–
LITHUANIA, Kirtimu g 2. Vilnius, 02300).
12. Kaip mes suprantame, galimai, Miškų priežiūrą pigiau atlikti Stalino
patvirtintu segregacijos
– grupavimo metodu (lengviau, pigiau, pelningiau).
13. Kaip mes suprantame, stalininis „miškininkavimo“ būdas artimas ir liberalų
valdomai
aplinkos ministerijai, nes galima kaip Stalino laikais atimti mišką
"tariamai gyvūnijos
apsaugai", o kitose vietose ramiai kirsti mišką ir AM propagandos būd u
sudaryti įspūdį, kad
"ir vilkas sotus, ir avis sveika".
14. Tuo tarpu "Kompleksinė miškininkystė" reikalauja daug ir kantriai
dirbti, o tam aplinkos
ministerija ir jos interesantai, interesų grupės ir miškų prižiūrėtojai
"nepribrendę".
15. Kaip suprantame „varnas varnui akies nekerta“, todėl viceministras Danas
Augutis ėmėsi
dangstyti atvirai stalininį miškininkavimą Lietuvoje. Skelbiama, kad
viceministras Danas
Augutis – ekologas, aplinkosaugininkas, beveik 14 metų dirbęs bioįvairovę
saugan čioje
nevyriausybinėje organizacijoje „Lietuvos gamtos fondas“ ir paraleliai tiek pat
laiko –
duomenų analitiku Gamtos tyrimų centre.
16. Galimai, stalininiu Segregatyviu miškinkavimu viceministras Danas Augutis
yra patenkintas,
nes jo buvusi darbovietė Lietuvos gamtos fondas galimai turi „lesyklų ir
kromelių“
segreguotoje dalyje „Natūra 2000 projektuose“ Natura 2000 | Lietuvos
Respublikos
aplinkos ministerija (lrv.lt) , todėl kompleksiškas miškininkavimas apribotų
tokių „lesyklų ir
kromelių“ galimybes. Lietuvos gamtos fondas nepateikė iki šiol 2022 m. ataskaitos,
todėl
yra tik Finansinės atskaitomybės dokumentai / 2021 m. finansinė atskaitomybė,
aiškinamasis raštas, metinis pranešimas (veiklos ataskaita) 2022-05-05, kurį
jūsų
patogumui pridedame prieduose. Labai apmaudu, kad tokiems „labdaros“ fondams
neprivalomas nepriklausomas auditas.
17. Segregatyvus miškinkavimas buvo sukurtas didelėse diktatūrose (pirmiausiai
Vokietijos
Imperijoje, po to panaudotas Rusijos ir Sovietų imperijose), bet šis metodas,
kurio taikymas
demokratiškose ar mažose sistemose kaip Lietuva buvo ir yra žalingas ir
neracionalus.
18. Imperijose Segregatyvus miškinkavimas buvo patogus dėl masto ekonomijos
(ang.
Economies of scale) ir atitiko autokratijos ir diktatūros valdymo tipą
(Absoliutinė
monarchija, Despotizmas, Karinė chunta, Kleptokratija), bet demokratijoje ir
ypač mažoje
Lietuvoje segregacija priveda prie „mini kunigaikštysčių“ sukūrimo. Mini
kunigaikštystės yra
gana dirbtinas ar istorinis dalykas (per maža kaip tikra kunigaikštystė),
todėl tokia mini
kunigaikštystė tampa savotiška „lesykla ir kromelis mokesčių vengimui, kazino
ir panašiai
veiklai“, nes lesykloms ir kromeliams trūkta ekonominio masto, reikia
nuolatinių subsidijų, o
5
dėl kompleksiškumo stokos segreguotose miškų grupėse turime viena rūšis (saugoma)
užgožia ir naikiną kitą (nesaugomą), todėl nyksta faunos ir floros bioįvairovė
įvairovė.
19. Segregacijoje dingsta ir natūrali savikontrolė, kur vieni prižiūri kitus,
pavyzdžiui, medžiotojai
prižiūri miško savininkus, ūkininkus valdytojus ir atvirkščiai, miško
savininkai prižiūri
medžiotojus.
20. Pavyzdžiui, segregavus Punios šilo rezervatą ir iš ten išvijus medžiotojus
dabar su mažesne
savitarpio kontrole galima ten kurti „lesyklų ir kromelių projektus“ Punios
šile, nes nebėra
„medžiotojų akių“, o tik pinigų pageidaujantys „geradariai eko-aktyvistai“ ir
pseudo
mokslininkai.
21. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I -671 nauja redakcija nesudaro
jokių prielaidų, kad
Valstybinių miškų urėdijos, VĮ darbuotojai pradės gauti orius atlyginimus, nes
visa miškų
nauda ištampoma per „lesyklų ir kromelių“ projektus, o urėdijų darbuotojus dėl
mažų
atlyginimų tiesiog žemina bei niekina „Eko-aktyvistai“ ar „kromeliniai
ekologai“.
22. Valstybinių miškų urėdija, VĮ darbuotojų atlyginimas "į rankas" siūlomas
darbo skelbimuose
yra, pavyzdžiui, 888,49 € SPECIALISTAS (-Ė) GIRININKIJOJE DARBO UŽMOKESTIS
(bruto):
1330 EUR.
23. Ką galima nuveikti su tokiu 888,49 € per mėnesį žmonių darbo vertinimu
miške?
Atsižvelgę į šias aplinkybes, siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I
-671 naują redakciją
gražinti tobulinti, atsisakyti „segregatyvaus miškininkavimo grupavimo“ ir
siekti, kad miškininkystė
kaip galima greičiau pereitų prie kompleksiško miškininkavimo.
Pagarbiai
Lietuvos medžiotojų draugijos
Valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas