LIETUVOS MIŠKININKŲ SĄJUNGA
Kodas  191426053, Liepų g. 1, Girionys, LT-53101, Kauno rajonas
Tel. 837 383082, mob. tel. 682 18001
a/s LT454010042500093480 Luminor banko Kauno skyrius, El. paštas:  info@miskininkusajunga.lt 
Adresatams per LR Seimo Teisės aktų informacinę sistemą
El. paštas:  tais@lrs.lt    
2023 m. lapkričio mėn.  9 d.
Vilnius
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos miškininkų sąjunga valdyboje (prezidiume) apsvarstė Miškų įstatymo projektą Nr. I-671,
registracijos Nr. 23-10473(2) ir teikia nuomonę dėl projekto tobulinimo.
Atsižv elgiant į teikiama pastabų ir pasiūlymų gausą prie šio lydraščio pateikiamame projekto
lyginamajame variante (41 psl.), siūlome bet kokius paskesnius šio įstatymo pataisymus svarstyti tik
surengus viešas konsultacijas ir klausymus. Neskubėti. Esame pasirengę detaliai paaiškinti ir pagrįsti
teikiamus siūlymus.
Ačiū.
Tebūnie miškai!
dr. Aidas Pivoriūnas
prezidentas
  ________________________________________________________________
  LITHUANIAN SOCIETY OF FORESTERS
Liepų g. 1, LT-53101, Girionys, Kaunas district, Lithuania
Tel. + 370 37 383082, Mob.tel. +370 682 18001, E-mail  info@miskininkusajunga.lt 

2
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m.                        d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymą Nr. I-671 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.  Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą,
naudojimą, su miškais susijusią žmogaus veiklą ir jos planavimą.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi
pagal darnaus miškų valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir
socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams
atsparesnius šalies miškus, kurie dabar ir ateityje teiktų daug miško ekosisteminių paslaugų
nedarant žalos kitoms ekosistemoms.   Veikla miškuose vykdoma taip, kad miškai nebūtų
užšlamštinti, juose palaikoma gera estetinė būklė.
3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo
priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Agromiškininkystės želdiniai  – medžiai ir krūmai, auginami žemės ūkio naudmenose
kartu su žemės ūkio produkcija.
2. Artima gamtai miškininkystė –  natūraliu miško vystymusi pagrįstas miškų tvarkymas
didinantis miškų įvairovę.
3. 1. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas  –  pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama
dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba
sukurti įvairiaamžį medyną.
4. 2. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas –  pagrindinis miško kirtimas, kai brandus
medynas kertamas per kelis kartus,  siekiant  atkurti medynus savaiminiu   žėlimu,   išvengti
nebrandžių medžių kirtimo .
5. 3. Biržė  – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas miško plotas.
6.  4.  Elitinis medis  – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus
dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.

3
7. 5. Gamtinės buveinės miškuose  – Europos Bendrijos svarbos  natūralios  buveinės ir
saugomų rūšių buveinės miškuose.
8. 6. Gamtotvarkos priemonės miškuose  – miškotvarkos projektuose ir (ar) saugomų
teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų
planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose suprojektuotos gamtinės aplinkos
tvarkymo, apsaugos ir formavimo priemonės miško žemėje, skirtos palankiai saugomų gyvūnų,
augalų ir grybų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei išsaugoti ir (ar) atkurti.
9. 7. Genetiniai miško medžių ištekliai  –  naudingi medžiai ir jų dalys, pasižyminčios
funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis.
8. Girininkija  – miškų urėdijų struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklos plotas
negali viršyti 5000 ha valstybinės reikšmės miškų.
9.

Kiti miško kirtimai  - medžių kirtimas miško valdos ribinėse linijose, grioviuose,
proskynose.
10.  Kompleksinė miškų ūkio veikla  – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą,
priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą bei prekybą mediena, miško ištekliais ir
biokuru, taip pat gamtos apsaugos,  gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą , rekreacinės
miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą .
11 . Laisvasis miško kirtimas  –  neplynasis miško kirtimas savo reikmėms III ar IV grupės
miškuose, po kurio lieka ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų
kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.
12.  11. Medynas  – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi
medžiais, kurių vidutinis amžius –  ne  mažesnis kaip  7 met ai,  skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir
kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita
miško augalija.
13.  12. Medyno skalsumas  – medžių gausą medyne apibūdinantis rodiklis, išreiškiamas
medžių skerspločių sumos arba medžių skaičiaus ir atitinkamo etaloninio medyno rodiklio
santykiu.
14.   13.  Medžių rūšies kilmės rajonas  – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro
beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių
požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.
15.  14.  Miškas  – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis
miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę
medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie
vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose
įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne
miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio
– medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai,
agromiškininkystės želdiniai,  trumpos (iki 20 metų) rotacijos  plantaciniai želdiniai.
16. 15. Miško dauginamoji medžiaga  – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš
jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ar
atkurti.

4
17.  16.  Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas  – miško dauginamosios medžiagos
prekyba ir (ar) importu besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija, neturinti
juridinio asmens statuso, ar jų padalinys.
18. 17. Miško ekosisteminės paslaugos –  miško ekosistemų teikiama nauda žmonėms ir
jų veiklai.
19. 18. Miško infrastruktūra  – miško medelyn ų  infrastruktūra, miško keliai, grioviai ir
kiti miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės saugos sistemos inžineriniai
statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško
aplinkosauginėms,   rekreacinėms, mokslinių tyrimų,   kitoms socialinėms, kultūrinėms ir
dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti. 
20. 19. Miško ištekliai  – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė,
karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės,
vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava, miško paklotė, lapai ir kita
miško augalija.
21. 20. Miško kelias  – miško žemėje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar kitai veiklai
miškuose skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus kelias su
žvyro danga arba be jos.
22. 21. Miško  Kirtimo  liekanos  – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių
mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir
mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai, kurie gali būti naudojami biokuro gamybai. 
23. 22. Miško laukymė  –  atvira vieta  natūrali aikštė  miške, kurioje nėra medyno, bet
gali augti krūmai arba pavieniai medžiai.
24. 23. Miško lydimo kirtimas  – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų
ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis .
25. 24. Miško medelynas  – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame
atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga
infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško
sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.
26.  25.  Miško savininkai  – valstybė,  savivaldybės , fiziniai ir juridiniai asmenys bei
subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, įgiję nuosavybės
teisę į miškus.
26. Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir
apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir
plėtros projektų rengimą.
27. Miškotvarkos projektas  – veiklos miškuose planas, rengiamas  žemės sklypui,
kuriame yra miško žemės, ar jų grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus.
28. Miško valda  – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.
29. Miško valdos ribinė linija  – miško valdos ribas natūroje žyminti linija.
30. Miško veisimas  – miško želdinimas ir (arba) žėlimas žemėje, kurioje prieš tai miškas
neaugo.
31.  Miško želdiniai  – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne
mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką.

5
32. Miško žemė  – miškui įveisti skirta žemė,   miško medelynai,   miško užimti žemės
plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha
ploto), iki 0,1 ha ploto dirbtiniai vandens telkiniai,  sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų
rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos,
poilsiavietės , laukinių gyvūnų  pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros,
inžinerinių tinklų  (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų  siaurose iki 10
metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.
33.  Miško žemės taksacinis sklypas  – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal
miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę,
medyno  taksacinius  rodiklius.
34. Miško žėliniai  – miško medžiai ir krūmai, savaime sužėlę ne mažesniame kaip 0,1 ha
plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas prieš tai neaugo.
35. Miškų sklypų inventorizacija –  miško  išteklių kiekybinių , kokybinių rodiklių ir jų
pokyčių  įvertinimas miško taksacinio sklypo lygyje.
36. Miškų stichinė nelaimė  – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių
savivaldybės teritorijoje esančiuose medynuose išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip
pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medienos .
37.  Miškų urėdija  –  valstybės valdoma įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti
valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose
kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.   Miškų urėdijos -
Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmonės, patikėjimo teise
valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta
tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Miškų urėdijos gali
vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės
aktams. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius – girininkijas.
38. Nacionalinė miškų inventorizacija –  Lietuvos miškų inventorizacija naudojant
apskaitos barelių tinklą, kurios metu statistiniais metodais nustatomi svarbiausi miškų būklės ir jų
kaitos rodikliai  šalies ir regiono lygiu.
39. Nenukirstas miškas  – miško žemėje augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos,
vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
40. Nepriklausomas medienos matuotojas  – nenukirsto miško ir (ar) medienos
matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo,
kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena,
dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos
santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos
giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.
41.  Pagrindinis miško kirtimas  – brandžių ir į juos įsiterpusių bręstančių (retų ar
įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas,   siekiant
racionalaus ir tolygaus medienos išteklių naudojimo, našių ir atsparių tikslinių medynų
formavimo ar atkūrimo. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.
42. Pagrindinių miško kirtimų norma  –  nustatyta tvarka apskaičiuotas ir
patvirtintas  didžiausias leistinas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per tam tikrą laiko tarpą

6
gali būti iškertamas atliekant pagrindinius miško kirtimus.  Valstybinės svarbos infrastruktūros
objektų įrengimui, tokių kaip elektros perdavimo linijų, geležinkelio kelių, karinių poligonų
ir pan. reikmėms iškirsta mediena įskaitoma į pagrindinių miško kirtimo normą.
43. Pavojų keliantis medis  – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar
pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali
padaryti žalos asmenims ar jų turtui, sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą.
44.  Pirmykštis miškas  –  natūraliai atsikūręs vietinių medžių rūšių miškas, kuriame nėra
aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių ir ekologiniai procesai nesutrikdyti.
45.  44. Plantaciniai želdiniai  – greitai augančių medžių ar krūmų, skirtų prekinei
medienai, energetinei žaliavai ar kitoms reikmėms, želdiniai.
46. 45. Plynasis  Atkuriamasis  pagrindinis miško kirtimas  – pagrindinis miško kirtimas,
kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius,
saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti  medienos  išteklius. Po kirtimo likę
medžiai nesudaro medyno.
47.  46.  Prekyba miško dauginamąja medžiaga  – miško dauginamosios medžiagos
pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.
48.  47.  Rinktinis medis  – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus
klasifikacinius fenotipinius požymius.
49. 48. Sanitarinis miško kirtimas  – miško kirtimas, kai siekiant išvengti  medžių  ligų ar
miško kenkėjų plitimo kertami abiotinių ar biotinių veiksnių pažeisti ar žuvę medynai arba
iškertami medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai.
50. Sengirė  – įvairiaamžis miškas, sudarytas iš vietinių rūšių medžių, kurių dalis pasiekę
gamtinę brandą, ir kurie susiformavę daugiausia per natūralius procesus,  paprastai siejamus su
vėlyvojo vystymosi etapais to paties tipo pirmykščiuose miškuose. Buvusios žmogaus veiklos
požymiai gali būti matomi, tačiau jie palaipsniui nyksta arba yra per daug riboti, kad sutrikdytų
natūralius procesus.
51.  49. Sėklinė miško bazė  – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių
plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių
genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti medynai,
medžių grupės ir pavieniai medžiai, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.
52.  50 . Specialusis miško kirtimas –  miško kirtimas, kuriuo   siekiama formuoti
kraštovaizdį, išsaugoti ir atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių
genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, išsaugoti
ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomuosiuose želdiniuose ir sėklinėse miško
medžių plantacijose, ruošti sėklas miško sėklinės bazės objektuose, vykdyti biotechnines
priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas,
pertvarkyti medynus ir krūmynus, šalinti avarijų padarinius.
53.  51.  Ugdomasis miško kirtimas  – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant
išauginti tam tikros rūšinės sudėties,  tankumo ir struktūros  medyną,  didinti medynų
produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines,
rekreacines funkcijas, išsaugoti miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.

7
52. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – Vyriausybės
nustatytos teisinės formos valstybės valdoma įmonė, neturinti privataus ar kitų juridinių
asmenų kapitalo, įtraukta į  pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių
įmonių sąrašą. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ gali vykdyti bet
kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
54.  53 . Valstybinio miško valdytojas –  miškų  urėdija  urėdijos , saugomų teritorijų
direkcijos, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę.
54. Valstybinių miškų pareigūnas –  miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis miškų
urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo
nustatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų pareigūno statusas suteikiamas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro įsakymu .
55. Žaliavinė mediena  – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos
gaminiams ruošti.
56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų
rūšių įstatyme,  Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme,  Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės
įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme.
II SKYRIUS
MIŠKŲ VALDYMAS
3 straipsnis. Nacionalinės miškų politikos formavimas, valstybės institucijų ir
savivaldybių kompetencija miškų valdymo srityje
1. Nacionalinės miškų politikos kryptis nustato Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos
strategiją ir priimdamas įstatymus.  Ilgesnės kaip 10 metų trukmės nacionalinės miškų politikos
tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse.  Nacionalinės miškų politikos
10 metų   strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė  Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės miškų politikos priemones
Nacionaliniame pažangos plane  ir nacionalinėse darbotvarkėse   numatytiems uždaviniams
įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionaliniame miškų
sektoriaus plėtros   plane.  Nacionalinės miškų politikos priemonės ir projektai įgyvendinami
rengiant ir įgyvendinant strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus vadovaujantis
Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas
prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), Nacionalinė žemės

8
tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau  –  Nacionalinė žemės tarnyba),  miškų urėdijos,
saugomų teritorijų direkcijos ir savivaldybės.
3. Vyriausybė:
1) tvirtina penkerių metų vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose
miškuose;
2) tvirtina miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką;
3) nustato  didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir
miško kirtimo liekanomis tvarką;
4) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką;
5) nustato laiku neatkurtų miškų atkūrimo tvarką.
4. Aplinkos ministerija, formuodama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje
gamtos išteklių – miškų valdymo srityje, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą,
atlieka šias funkcijas:
1) rengia nacionalinį miškų sektoriaus plėtros  planą ir nacionalines plėtros programas,
nacionalines darbotvarkes,  kuriuose suplanuoja miškų politikos priemones, organizuoja,
koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) koordinuoja nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų stebėseną;
3) atlieka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijas;
4) organizuoja su miškais susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;
5) Vyriausybės pavedimu įgyvendina  miškų urėdijos   Valstybės valdomos įmonės
„Lietuvos valstybiniai miškai“  savininko  arba vienintelio dalyvio  teises ir pareigas;
6)  nustato  miškų urėdijai   privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, ugdymo,
tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių  miškuose   įgyvendinimo normas  valstybiniuose
miškuose  ir šių normų nustatymo ir vykdymo tvarką;
7) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui
pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją
miškų statistiką;
2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) tvirtina miškotvarkos projektus;
4) išduoda leidimus kirsti mišką;
5) išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus;
6) paskirsto  metinę pagrindinių  miško  kirtimų normą valstybinio miško valdytojams;
7) koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
8) vykdo sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir
prekybos ja priežiūrą,  išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius
dokumentus, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus,  vykdo miško
dauginamosios medžiagos auginimo ir prekybos kontrolę ;
9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų
pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;

9
10) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir
apsaugos klausimais;
11) atlieka miškų kadastro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);
12) priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo
metu nustatytus duomenis;
13) skelbia miškų stichines nelaimes;
14) atlieka kituose įstatymuose  numatytas funkcijas.
6. Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą,
atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo,
įveisimo, priežiūros ir apsaugos kontrolę;
2) kai įtariama, kad pažeistas viešasis interesas valstybinės miškų apsaugos srityje,
kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl
Aplinkos apsaugos departamento veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl
Aplinkos apsaugos departamento veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas dėl
viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
3) konsultuoja  ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės klausimais;
4) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (ES)
Nr.     995/2010  , kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos
produktus, pareigos , su visais pakeitimais, įgyvendinimo priežiūrą;
5) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir
sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
6) atlieka kituose įstatymuose  numatytas funkcijas.
7. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais  ar Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimais  kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;
2) išduoda pažymas dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę.
8. Saugomų teritorijų direkcijos patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais joms
perduotą valstybinę miško žemę ir joje vykdo gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones.
9. Savivaldybės patikėjimo teise valdo joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę
miško žemę ir joje vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą.
10. Aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais  strateginiais  miškų  valdymo
srities  klausimais pasiūlymams teikti steigiama visuomeniniais pagrindais veikianti  kolegiali
Aplinkos ministerijos patariamoji institu cija Miškų konsultacinė taryba, sudaroma iš valstybės,
mokslo  ir studijų  institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų,  turinčių
tinkamų kompetencijų miškininkavimo srityje,   išlaikant atstovavimo balansą miškų
socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo
reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
4 straipsnis. Miškų  urėdija  urėdijos

10
1. Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai patikėjimo teise perduotuose
valstybiniuose miškuose ,  kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose esančiuose
miškuose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos,  atlieka kitas valstybines funkcijas:  Miškų
urėdijų funkcijos:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja teisės aktų
nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
1)  2)  rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą visų
nuosavybės formų miškuose;
2)  3)  aplinkos ministro   Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos   nustatyta tvarka
organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų
miškuose;
3) 4) aplinkos ministro  Vyriausybės  ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka vykdo
valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;
4)  5)  diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir
miško išteklių naudojimo technologijas;
5) 6) vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę;
6)  7)  l aisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose  vykdo sanitarinius miško
kirtimus, pavojingų medžių kirtimą, atkuria mišką  ir įgyvendina profilaktines miško
priešgaisrines saugos priemones ;
7) 8) organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir
lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose  naudojant  aviaciją , kai nėra kitų
veiksmingų priemonių likviduoti židinį;
2.  Šio straipsnio 1 dalies 1– 7 8 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš Aplinkos
ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų
ir (arba) kitų lėšų.
3. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustato
Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Viena miškų urėdija patikėjimo
teise valdo ne daugiau kaip 60 tūkstančių valstybinių miškų. Lietuvos Respublikoje miškų
urėdijos veikia pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę
miškų ūkio ir kitą veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka
didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo
liekanas ir nenukirstą mišką.
4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir
miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos
valstybiniai miškai“. Atlikdama šias funkcijas, Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos
valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo
darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos
sistemą;

11
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių
naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.
4
1
 straipsnis. Girininkijos
1.   Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.
2.   Girininkijoje dirba Valstybinių miškų pareigūnai (girininkas ir eiguliai).
5 straipsnis .  Nuosavybės teisė į mišką
1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei,  savivaldybėms,  fiziniams ir
juridiniams asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso subjektams, tačiau turintiems
civilinį teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos
organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų
valstybių įstatymus,  atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus,  mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka  ir sąlygomis . Miško nuosavybės teisė
neatsiejama nuo žemės sklypo, kuriame yra miškas, nuosavybės teisės.
2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos
Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų
įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.  Asmenys
gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio
asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie
Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti
miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės
registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų
turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas
juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras
įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija
šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas
ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę:
S =  ෍ a
i
+ ෍
b
j
× s
j
m
j
m
j = 1
n
i = 1
+ S
į

Šioje formulėje:

12
S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties
žemės sklypų plotas (ha);
a
i
 – asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo
plotas (ha);
b
j
 – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas arba
planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);
s
j
 – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančių ar planuojamų
įsigyti akcijų skaičius;
m
j
 – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas
arba planuoja įsigyti akcijų, skaičius;
S
į
 – norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas (ha).
3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai
jų vaikai (įvaikiai).
4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
(per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų),
suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus
kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių
susirinkime.
5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir
pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats
asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių,
pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio
paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties
žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės
sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys
didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio
2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje
apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo
lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina
aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro,
ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės
sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas
pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto žemės įsigijimo kainą
arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.
7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį
miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie tarpusavyje
gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo

13
bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir kiekvieno iš
susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio
2 dalyje.
8. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui
ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.
2.  9. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės
miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose,
valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke,
miestų teritorijose, išskyrus privačios nuosavybės teise valdomus miškus, esančius miestams
priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško
medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į
kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų
urėdija  urėdijos.
3.  10. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų  urėdija   urėdijos , saugomų
teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti juridiniai asmenys. Šiems
subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise
perduodama Vyriausybės nutarimais  ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais
valstybinėms funkcijoms įgyvendinti  Žemės įstatyme nustatyta tvarka.
4. 11. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti
valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais
ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės plotai, esantys
valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose
draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami  Europos
Bendrijos svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių miškuose steigimui,
patikėjimo teise valdyti miškų  urėdijai   urėdijoms . Tarp privačios nuosavybės teise valdomų
žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės
sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono  Vyriausybės nustatyta tvarka  parduodami tik tos
pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties besiribojančių  žemės sklypų savininkams,
neatsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Kita nuosavybės teisėms
atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka  parduodama
aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
5.  12.  Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta valstybinio miško
valdytojo ir (ar) jam skirtomis valstybės lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei.
6.  Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti
miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio
paskirties žemės sklype  esantis vientisas  miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha,
išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio
paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybės
teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba

14
privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne
daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype nurodytas
bendraturčių skaičius;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias
žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio
paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti
mažesnis už iki atidalijimo buvusį miško žemės plotą;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype
esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais,
Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu
daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos
paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais,
Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu
daiktu), eksploatuoti;
4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti;
5) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės
viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai,
neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą. 
13. Miško žemė apmokestinama miško žemės mokesčiu. Miško žemės mokestinė
vertė apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
6 straipsnis .  Pirmumo teisė pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę
1. Pirmumo teisę pirkti privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar jo dalį   už tokią
pačią kainą ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas
parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai –  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje
nustatyta tvarka;
2) valstybė, kai parduodamas  privatus  miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra
valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas
„Natura 2000“ statusas , taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines
saugomas teritorijas;
3) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su
parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
2. Kaina, kurią valstybė gali pasiūlyti mokėti už perkamus privačios žemės sklypus,
negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu
būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto
vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.
3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba  Nacionalinei žemės tarnybai . Kai
parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie
sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį  Nacionalinei žemės tarnybai

15
teikiamas, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės
sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų
ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio
paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą,  kad šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą
miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės
sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu
miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo
dienos pranešimą perduoda  Nacionalinei žemės tarnybai .
4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi
valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti
Nacionalinės žemės tarnybos  vadovas  arba jo įgaliotas asmuo  per 30 dienų nuo šio straipsnio 3
dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju  Nacionalinė žemės tarnyba  apie
parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys
gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
šio straipsnio 3  dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos  praneša  per
Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau –
E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio
pristatymo dėžutė neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto
paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
pašto įstatymu)  asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu
miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės
sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti  Nacionalinei žemės tarnybai.
5. Nacionalinė žemės tarnyba , gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą
pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus terminui, per kurį asmenys,
pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo
pateikti sutikimą jį pirkti, išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio
nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio
paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys,
šioje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas
nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios
nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą
arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą,
Nacionalinė žemės tarnyba  ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus terminui, per kurį
asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą,
galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties
žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio
nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio
paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis

16
sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3  dalyje
nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas.
7. Jei pirmumo teisę turintys asmenys, pareiškę pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise
pirkti miškų ūkio paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypą, per 3 mėnesius nuo šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties su žemės
sklypo savininku, žemės sklypo savininkas turi teisę parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą
kitiems asmenims už tą pačią kainą ir sąlygomis, nurodytomis žemės savininko pranešime.
8. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1
dalyje nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties
žemės sklypo pardavimą dienos arba momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą
reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
9. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo
dienos, bet ne ilgiau, kol pasikeis duomenys, pagal kuriuos išduotos šios pažymos, kai šie
pasikeitimai turi   įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę
įsigyti privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą .
7  6 straipsnis.  Privalomieji atskaitymai  iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir
nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimas  Miškų ūkio finansavimo programos
reikmėms skirtos lėšos
1. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių
miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę
medieną ir nenukirstą mišką. Bendrosioms miško reikmėms skirtas lėšas administruoja Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
2. 1. Bendrosioms miško  Miškų ūkio finansavimo programos  reikmėms  skirtos  tenkinti
lėšos  skiriamos iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Miškų ūkio programos finansavimo
reikmėms skirtos lėšos lėšos  naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams
joje įveisti;
2) miškų inventorizacijai vykdyti , miškams apskaityti, stebėti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
4) miškų  stichinių nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniams
likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir su jais susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių
priežiūrai ir remontui;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus  ir
miškininkus   vienijančioms asociacijoms,  jaunųjų miško bičiulių sambūriams,   miško
savininkų kooperatyvams kurtis;
7) miškininkystės studijų programų studentų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms
skirti;
8) neformaliojo moksleivių švietimo iniciatyvoms, susijusioms su miško pažinimu,
įgyvendinti;

17
9) miškų sektoriaus darbuotojams šviesti ir mokyti;
10) miškų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įgyvendinti ;
11) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams, taip pat
miestų miškams prižiūrėti, apsaugoti ir tvarkyti,   viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui
skirtų objektų įrengimui bei priežiūrai finansuoti;
12) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato
kaitai;
13 ) miškų  valstybės  informacinėms sistemoms  steigti,  kurti , tvarkyti, prižiūrėti ir
modernizuoti;
14 ) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika,  profesiniams
žurnalams ;
15 ) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų srityje
įgyvendinti;
16 ) 15) genetiniams miško medžių ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;
17 )  16)  miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo,
apsaugos, tvarkymo , miškotvarkos  ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms
diegti;
18 ) 17) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų srities organizacijose;
19) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško
žemėje ;
20) 18) gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti;
21) 19) bendrosioms miško reikmėms skirtoms lėšoms administruoti;
20) miškininkystės studijų programų studentų skatinamosios stipendijoms;
21) miško sektoriaus darbuotojų švietimui ir mokymui darbo teisės, socialinio
dialogo, motyvacijos stiprinimo, sveikatingumo ir kitais socialiniais klausimais.
III SKYRIUS
MIŠKO NAUDOJIMAS
8 7 straipsnis .  Darnus miško naudojimas ir miškų grupės
1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami taip , kad būtų užtikrinamas jų tvarumas
klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti,
gyvybingumas, sveikumas, galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines
funkcijas.  Miškai tvarkomi siekiant daugiatikslio, subalansuoto miško naudojimo, taikant
tolygaus naudojimo principą, išlaikant optimalų medienos prieaugio ir jos naudojimo
balansą.
2. Pagal pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes.
3. I grupė – rezervatiniai miškai: valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir
biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.
Pagrindinė funkcinė paskirtis –  leisti vykti natūraliems procesams miškuose , formuotis
sengirėms .
4. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

18
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių,
zoologinių, botaninių–zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Pagrindinė
funkcinė paskirtis – išsaugoti arba atkurti  gyvybingas  miško ekosistemas ar atskirus jų
komponentus  su įvairiaamžiais įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais,
sengirėmis .
2) B – rekreaciniai miškai: miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių
zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir
dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai.    Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir
išsaugoti rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius
geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.
5. III grupė – apsauginiai miškai: genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių,
kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių  sklypų
medynų , miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Pagrindinė funkcinė
paskirtis – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio,
oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
6. IV grupė – ūkiniai miškai: miškai, nepriskirti I, II, III grupėms,  juose nėra saugomų
teritorijų . Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti
medieną  ir (ar) teikti kitas pajamas generuojančias miško  ekosistemines  paslaugas.
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo
technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai. Šiems miškams gali būti
priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai.
7. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais,
gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.
8. Miškus miškų grupėms priskiria  aplinkos ministras  vadovaudamasi Vyriausybės
nustatyta tvarka ir normatyvais.
9 8 straipsnis. Miško išteklių naudojimas
1. Mišk o   ištekliai  turi būti  naudojami , kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat
tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško
kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris  III ir IVA grupių  miškuose
negali viršyti  90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis. 
2.  1.  Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo neviršyti nustatytos
pagrindinių miško kirtimų normos, racionaliai naudoti miško išteklius tokiais būdais, kurie
padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyt ų  dirvožemio našumą, saugot ų  biologinę
įvairovę,  užtikrintų miško žemės sausinimo sistemų, miško kelių priežiūrą ir remontą.
3.  2.  Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.  Ūkinės veiklos ribojimai miškuose
taikomi nuo j ų  į  Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos.

19
4.  3. Vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose
penkeriems metams aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. 4. Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose
miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip  20  10
procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos,
tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.
6. 5. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą kiekvienam valstybinio miško valdytojui
aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirsto Valstybinė miškų tarnyba.
7.  6.  Privataus miško savininkams dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma
nustatoma miškotvarkos projekte.
8.  7.  Pagrindinių miško kirtimų normos apskaičiuojamos   pagal aplinkos ministro
patvirtintą metodiką.
10 9 straipsnis.  Asmenų lankymasis miške
1. Asmenys, prisiimdami atsakomybę už savo ir asmeninio turto saugumą, turi teisę
lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis . Lankymosi
miške tvarką nustato  aplinkos ministras  Vyriausybė .
2. Lankymosi reikalavimai valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio
juostoje esančiuose miškuose nustatomi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos
įstatyme, karinėse teritorijose esančiuose miškuose lankymosi reikalavimai nustatomi Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Vyriausybės
tvirtinamuose Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir
naudojimo nuostatuose, Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat
pavojingose teritorijose taisyklėse.
3. Asmenys, lankydamiesi miškuose rekreaciniais, pažintiniais, kultūriniais, dvasiniais,
aplinkosauginiais, mokslo tiriamaisiais tikslais, rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę žaliavą,
dekoratyvines miško medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų
rūšis, riešutaudami, leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Saugomų gyvūnų,
augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytais
reikalavimais.
4. Lankymosi reikalavimai saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatyti
Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose.
5. Savivaldybių vykdomosios institucijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko
ar valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių
priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško sanitarinė apsauga,
naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali uždrausti ar
apriboti asmenų lankymąsi miškuose (visoje ar teritorijos dalyje). Savivaldybių vykdomosios
institucijos, priimdamos sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių
ribojimų sąlygas ir terminus.

20
6. Privačiuose miškuose besilankantys asmenys gali naudotis privataus miško savininko
sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra, pažymėta informaciniais ženklais, tik sutikus
privataus miško savininkui.
7. Miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima
tik miško keliais, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis ir
specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, ekstremaliųjų įvykių
ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbams, paieškos ir gelbėjimo, krašto apsaugos tikslams,
miškų stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų
transportą, kurie miške gali važiuoti proskynomis, takais, miško kvartalinėmis ar priešgaisrinėmis
juostomis. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais
ir tam pritaikytais takais netrukdant pėstiems miško lankytojams, negadinant kelių ir takų dangos.
8. Miškuose gali būti įrengiamos specialios motorinėms transporto priemonėms skirtos
bekelės trasos, kurių įrengimas numatytas miškotvarkos projekte ir suderintas su privataus miško
savininku ar valstybinio miško valdytoju.
9. Rengti kultūros, sporto ir kitus renginius miškuose galima gavus miško savininko ar
valstybinio miško valdytojo sutikimą, vadovaujantis aplinkos ministro nustatytais reikalavimais,
išskyrus renginius karinėse teritorijose esančiuose miškuose. Rengiant kultūros, sporto ir kitus
renginius valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose, vadovaujamasi Specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų
teritorijų nuostatuose nustatyta tvarka. Saugomose teritorijose ar „Natura 2000“ tinklo teritorijose
esančiuose miškuose planuojamas renginys turi būti suderintas su atitinkamos saugomos
teritorijos direkcija, išskyrus renginius karinėse teritorijose.
11   10 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams  ir valstybinių miškų
valdytojams  už nustatytus veiklos apribojimus
1. Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus veiklos
apribojimus išmokamos  Saugomų teritorijų  Miškų  įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, nustatytus pagrindinių miško
kirtimų apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyta tvarka.
3 . 2.  Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams   ir valstybinių miškų
valdytojams,  kurių miško žemėje  pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo visam laikui
uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas   yra nustatyti valdymo, naudojimo, bei
disponavimo apribojimai, dėl kurių privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų
valdytojai patiria nuostolius. Nuostoliai dėl miško valdymo, naudojimo bei disponavimo
apribojimų kompensuojami teisingai, laiku ir pilna apimtimi. Kompensacijos turi padengti
visus nuostolius dėl ūkinės veiklos ir miško naudojimo apribojimų.  Kompensuojamos
pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos
ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir
vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą
apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne
anksčiau kaip tais metais, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki
miškų grupės pakeitimo.

21
4. Pasikeitus privataus miško savininkui, miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų
apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui.
5. 3. Šio straipsnio  3  2 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.  Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos
išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija.
Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo,
kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją.
6. 4. Šio straipsnio  3  2  dalyje  nustatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto
lėšų  bendrosioms miško reikmėms finansuoti  arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, jei miškų grupės
pakeitimą inicijuoja savivaldybė.
5. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
 miškų
̨
 savininkams ir
valstybinių miškų
̨
 valytojams, kuri ų  miško valdose arba ne miškų
̨
 ūkio paskirties žemės
sklypuose esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų  įgijimo  į  Nekilnojamojo turto
kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registrą
̨
 įrašomi apribojimai uždraudžiantys pagrindin į
miškų
̨
 naudojimą
̨
. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medien ą
rinkoje, atimant i š  j ų  vidutines medienos ruošos sąnaudas, pridedant medienos prieaugio,
kuris galėtų
̨
 būtų
̨
 užaugintas miško valdoje po pagrindinio miško naudojimo ir miško
atkūrimo per 25 metus, vert ę . Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos
rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško
savininkas pateikia prašymą
̨
 apskaičiuoti ir išmokėti kompensacij ą . Privataus miško
savininkas prašymą
̨
 dėl kompensacijos gali teikti nuo apribojim ų  įrašymo  į  Nekilnojamojo
turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registrą
̨
 dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai
miškas pasiekia pagrindini ų  kirtim ų  amžių
̨
, taikyt ą  po apribojimo nustatymo. Apribojimai
taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu nuosavybės teisės  į  miško žemę
̨
 buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre
ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos už
̌
 nustatytus
apribojimus nemokamos.
6. Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių
̨
 miškų
̨
 savininkams ir valstybinių
miškų valdytojams, kuri ų  miško valdose arba ne miškų
̨
 ūkio paskirties žemės sklypuose
esančioje miško žemėje po nuosavybės teisi ų  įgijimo  į  Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir
Nekilnojamojo turto registrą
̨
 įrašomi apribojimai atidedantys vėlesniam laikui pagrindin į
miško naudojimą
̨
 arba reikalaujantys dal į  kirstin ų  medžių
̨
 palikti neiškirstų
̨
 kirtim ų
atidėjimo laikotarpiui. Kompensuojamos negautos pajamos einamaisiais metais, kurios
skaičiuojamos nuo negaut ų  pajam ų , kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir
pardavus medien ą  rinkoje, atimant i š  j ų  vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos
pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos
ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą
̨
 apskaičiuoti
ir išmokėti kompensacij ą . Privataus miško savininkas prašymą
̨
 dėl kompensacijos gali
teikti nuo apribojim ų  įrašymo  į  Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto
registrą
̨
 dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindini ų  kirtim ų
amžių
̨
, taikyt ą  po apribojim ų  išrašymo dienos. Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti
Nekilnojamojo turto kadastrą
̨
 ir Nekilnojamojo turto registre. Jeigu nuosavybės teisės  į

22
miško žemę
̨
 buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto
registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos už
̌
 nustatytus apribojimus nemokamos.
12 11 straipsnis. Miškų inventorizacija
1. Miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę,
teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.
2. Miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos
darbus ir gauti reikiamą informaciją , privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai
privalo sudaryti sąlygas patekti į jų mišką ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą
informaciją .
3. Miškų inventorizacija skirstoma į nacionalinę miško inventorizaciją ir miško sklypų
inventorizaciją:
1) Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam miškų
sektoriaus planavimui pagal miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies arba regionų ir
administracinių vienetų mastu. Nacionalinė miškų inventorizacija vykdoma aplinkos ministro
nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių
tinklą. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys yra vieši, išskyrus apskaitos barelių vietas
ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis.
2) Miško sklypų inventorizacija skirta miškų apskaitai sudaryti, miškotvarkos projektams
rengti ir miškų ūkio veiklai planuoti. Miško sklypų inventorizacijos tvarką nustato aplinkos
ministras. Miško sklypų inventorizacija atliekama valstybės, miškų savininkų ir valstybinio
miško valdytojų lėšomis.
13  12 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras
1. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – Miškų kadastras) steigia ir jo
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Miškų kadastro valdytoja yra Aplinkos ministerija, šio kadastro tvarkytoją skiria
Vyriausybė.
3. Miškų kadastro objektai yra miško žemės taksaciniai sklypai. Miškų kadastro objektų
visuma sudaro visos šalies miško žemės plotą.
4. Miškų kadastro tvarkymą, Miškų kadastre tvarkomų duomenų apimtį, duomenų
teikėjus, objektų registravimo, duomenų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
5. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama
Miškų kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai valstybinėje ne miško žemėje
medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip  10 20 metų, privačioje ne miško žemėje
– kai to prašo žemės savininkas.
14  13 straipsnis. Miškotvarkos projektas
1. Miškotvarkos projekto rengimą inicijuoja miško savininkas ar valstybinio miško
valdytojas. 
2. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami, keičiami ir
pripažįstami netekusiais galios aplinkos ministro nustatyta tvarka.

23
3. Miškotvarkos projektai pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme nustatytais atvejais arba miško savininko prašymu, jei miškotvarkos
projektas patvirtintas anksčiau nei prieš 10 metų.
4 . Miškotvarkos projektai galioja dešimt metų. Miškotvarkos projektų galiojimo trukmė
miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu  vieną kartą  pratęsiama iki penkerių
metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.
5. Nuasmeninti miškotvarkos projektai skelbiami tvirtinančios institucijos interneto
svetainėje, išskyrus miškotvarkos projektus miškams, esantiems  kariniuose poligonuose, karinio
mokymo teritorijose ar valstybės sienos apsaugos zonoje. 
6. 3. Miškotvarkos projektai turi būti rengiami pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10
ha ir didesnėse miško valdose, miško infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės
miško infrastruktūros objektų (informacinių ženklų,  skulptūrų, miško baldų,  lieptų (kai nereikia
statybą leidžiančio dokumento ) įrengimą nekertant miško.
7. Miškotvarkos projekte projektuojamų miško infrastruktūrai priskirtinų inžinerinių
statinių ir įrenginių požymius ir jų sąrašą nustato aplinkos ministras.
15   14 straipsnis. Genetiniai miško medžių ištekliai, sėklinė miško bazė ir miško
dauginamoji medžiaga
1. Genetiniams miško medžių ištekliams priskiriami miško medžių genetiniai draustiniai,
genetiniai medynai, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, elitiniai ir
rinktiniai medžiai, vietinėms miško medžių populiacijoms atstovaujantys medžiai ir jų klonai, kiti
įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), įrašyti į
Valstybinės miškų tarnybos tvarkomą Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
Genetiniai miško medžių ištekliai skirti miško medžių genetinei įvairovei išsaugoti ir naudojami
selekcijai, sėklinei miško bazei kurti, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti,
miškams įveisti ir atkurti. Miško medžių genetiniai draustiniai ir genetiniai medynai jų kilmės
vietose  (in situ ) saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą – specialiaisiais miško kirtimais ir
miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos įvairiaamžius
medynus, vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
reikalavimais.
2. Sėklinė miško bazė kuriama ir tvarkoma genetiniu–selekciniu pagrindu, laikantis
aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų. Miško dauginamoji
medžiaga turi būti ruošiama sėklinės miško bazės objektuose, įrašytuose į Genetinių miško
medžių išteklių informacinę sistemą.
3. Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros priemones tvirtina
aplinkos ministras. Genetinių  miško medžių išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir naudojimo,
sėklinės miško bazės plėtros, tvarkymo ir naudojimo, miško atkūrimo rekomendacijas Aplinkos
ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai teikia genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir
miško atkūrimo ekspertų komisija, sudaryta iš mokslo, studijų ir kitose institucijose dirbančių
miško medžių genetikos ir selekcijos, miško atkūrimo sričių mokslininkų ir specialistų.
Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius.

24
3. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama
laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos
teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios
kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje
numatytą išimtį, kai išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau šiame
straipsnyje – leidimas).
4. Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio
valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką,
miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga,
jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų
Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.
5. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios
medžiagos kiekis ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir
sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji
medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, su prašymu reikia pateikti dokumento,
patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos
sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją.
6. Leidimas išduodamas arba sprendimas jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per
10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu leidimui
išduoti reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie
būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti leidimą arba
priimti sprendimą jo neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir
informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti leidimo
priimamas ir prašymą pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu leidimas neišduodamas per nustatytą
terminą ir asmuo neinformuojamas apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad leidimas
išduotas. Pasikeitus juridinio asmens pavadinimui, leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas
nuo informacijos gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos.
7. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje dalyje
nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
reikalavimus;
2) moksliniais arba selekciniais tyrimais įrodyta, jog ji yra prisitaikiusi prie medžių
rūšies kilmės rajono, kuriame būtų naudojama miškui želdinti, ekologinių sąlygų,
atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.
8. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios
medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus,
nustatytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu
nustatoma, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba
melagingus duomenis.

25
4.  9.  Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama
laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų. Draudžiama
želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka Miško
dauginamosios medžiagos  nuostatų reikalavimų. Valstybinė miškų tarnyba gali uždrausti
parduoti tam tikrą miško dauginamąją medžiagą galutiniam vartotojui visoje arba dalyje šalies
teritorijos  vadovaudamasi 2002 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisijos reglamentu  (EB)
Nr.1602/2002, nustatančiu išsamias Tarybos Direktyvos  1999/105/EB taikymo taisykles dėl
leidimo valstybėms narėms uždrausti tam tikros miško dauginamosios medžiagos pardavimą
galutiniam vartotojui.
16  15 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos
reglamentavimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas
organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir
(ar) importu, kai jo duomenys  įrašomi į Licencijų informacinę sistemą. Šis reikalavimas
netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai registruotam miško
dauginamosios medžiagos tiekėju kitoje valstybėje narėje. Duomenys apie  miško dauginamosios
medžiagos  tiekėjus Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami viešai siekiant nustatyti jų
tapatybę ir užtikrinti teisingos ir išsamios informacijos apie jų veiklą teikimą, vykdant prekybą
miško dauginamąja medžiaga ir įgyvendinant  Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
reikalavimus.
2. Informaciją apie miško dauginamosios medžiagos tiekėją (toliau – tiekėjas)  į Licencijų
informacinę sistemą  įrašo, ją tikslina,  keičia arba panaikina Valstybinė miškų tarnyba
Vyriausybės nustatyta tvarka.   Tiekėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m.
balandžio 27 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamentu  (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama
Direktyva  95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais,
reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.
3. Tiekėjas į Licencijų informacinę sistemą įrašomas, kai įvykdomos šios sąlygos:
1) pateikia Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nurodytos formos prašymą
Valstybinei miškų tarnybai;
2) yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis yra tiekėjas
miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio 28
d. Komisijos įgyvendinimo reglamento  (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento  (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų
įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas  (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies
keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas  (ES) 2018/2019, su visais pakeitimais,
reikalavimus.
4. Tiekėjas į Licencijų informacinę sistemą įrašomas arba priimamas sprendimas neįrašyti
jo į šią sistemą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų gavus tiekėjo prašymą. Jei prašyme pateikta ne
visa arba klaidinga informacija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo
Valstybinė miškų tarnyba praneša tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją

26
ištaisyti. Terminas priimti sprendimą įrašyti tiekėją ar neįrašyti jo Licencijų informacinę sistemą
skaičiuojamas nuo visos  reikalingos informacijos sprendimui priimti   pateikimo dienos. Tiekėjas
apie priimtą sprendimą informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.  Jeigu
tiekėjas įvykdė šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau  Valstybinė miškų tarnyba per
nustatytus terminus tiekėjo  neįrašė  į Licencijų informacinę sistemą ir neinformav o  jo apie tai,
nepateikė motyvų, kodėl neįrašo į šią sistemą,  laikoma, kad tiekėjas įrašytas.
5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose įtvirtintų miško dauginamosios
medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis nusprendžia tiekti
rinkai  miško dauginamąją medžiagą, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m.
lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento    (ES) 2019/2072 su visais pakeitimais,
reikalavimus;
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir turimas siuntas pagal
Miško dauginamosios medžiagos nuostatus;
4) pasikeitus tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams duomenims ar
veiklos sričiai, apie tai per 10 darbo dienų pranešti Valstybinei miškų tarnybai.
6. Tiekėjas išregistruojamas iš Licencijų informacinės sistemos, kai:
1) jis pateikia prašymą išregistruoti iš Licencijų informacinės sistemos;
2) jis Valstybinei miškų tarnybai ilgiau kaip vienus metus neteikia duomenų apie visas
parduotas ir turimas miško dauginamosios medžiagos siuntas Miško dauginamosios medžiagos
nuostatuose nustatyta tvarka;
3) jam per vienus metus nuo administracinės nuobaudos skyrimo antrą kartą paskiriama
administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą;
4) jis pateikia Valstybinei miškų tarnybai melagingus duomenis arba suklastotus
dokumentus;
5) jis neįsiregistruoja arba išregistruojamas iš Fitosanitarinio registro šio registro
nuostatuose nustatytais atvejais;
6) juridinis asmuo likviduojamas arba reorganizuojamas ir ilgiau kaip 3 metus nuo jo
įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7) fizinis asmuo miršta.
7. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi   šio straipsnio 6 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose
nurodytus atvejus,   raštu įspėja tiekėją apie galimą jo išregistravimą iš Licencijų informacinės
sistemos ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos terminą pašalinti
pažeidimus. Tiekėjui nepašalinus pažeidimų ir Valstybinei miškų tarnybai nepateikus pašalinimą
įrodančių dokumentų  per nustatytą terminą , tiekėjas išregistruojamas iš Licencijų informacinės
sistemos.  Kitais atvejais tiekėjas apie priimtą sprendimą išregistruoti iš Licencijų informacinės
sistemos informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Tiekėjas iš Licencijų
informacinės sistemos neišregistruojamas, jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus
pažeidimai pripažįstami mažareikšmiais.

27
8. Jeigu tiekėjas išregistruojamas iš Licencijų informacinės sistemos dėl šio straipsnio 6
dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių, į ją jis gali būti įrašomas ne anksčiau kaip po vienų
metų.
17  16 straipsnis. Miško įveisimas ir atkūrimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško
žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 5 straipsnio  3  10  dalyje nurodytų
subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo teise
valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Privačioje ne miško
žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įveisus mišką ne miško žemėje,
šiam plotui taikomas šis įstatymas.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai mišką privalo atkurti, želdinius ir
žėlinius saugoti ir prižiūrėti. Miškas atkuriamas ir veisiamas mišką želdinant arba jam želiant,
želdiniai ir žėliniai prižiūrimi ir saugomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir
įveisimo nuostatų reikalavimų.
3. Kirtavietės turi būti apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau
kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus,
atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo nustatymo , išskyrus
atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose
nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba
atžėlimo terminai .
4. Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba
jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir
saugomi, kol susiformuos medynas.  Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai susiformuoja
medynas ir jo  kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
reikalavimus.
5. Miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško
kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3   dalyje nustatytus
terminus neapželdintos arba tikslinėmis medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir
žėliniai ar žuvę medynai.
6. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų
žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško laukymėse.
7. Savaime medžiais ir krūmais apaugantys ne miško paskirties žemės sklypai gali
būti paverčiami mišku, jei savaime apmiškintas žemės sklypo plotas atitinka Miško sąvoką.
Tokio miško valdytojai ir savininkai gali nuspręsti laisva valia atsisakyti savaime
apmiškinto skypo ar jo dalies, prieš tai informavus Valstybinę miškų tarnybą.
18  17 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
1. Medynų auginimo priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos
sąlygoms atsparius miškus, atitinkančius jų pagrindinę funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas,
pirmenybę teikiant artimos gamtai miškininkystės principais formuojamiems vietinės kilmės
mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų.

28
2. Artimos gamtai miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi
procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas;
skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės
priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant buveines, miško
dirvožemį ir miško mikroklimatą.
3.  2.  Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji,
lydimo ir laisvieji miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, biržių atrėžimo tvarka,
artimos gamtai miškininkystės principų įgyvendinimo, aplinkosaugos ir technologiniai
reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.
4. 3. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais
atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
2) IIA ir IIB grupių miškuose – pagrindiniai miško kirtimai;
3) 2)  III grupės miškuose kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio miško
kirtimo biržėmis;
4)  3)  nacionaliniuose parkuose –  plynieji   atkuriamieji  pagrindiniai miško kirtimai ir
didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 
5)  4)  regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose – plynieji ir
atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
6)  5)  IVA grupės miškuose –  plynieji  atkuriamieji   pagrindiniai miško kirtimai
didesnėmis kaip  8 4 hektarai biržėmis.  Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose atkuriamieji
ir atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai.
5.  4.  Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms – medelynams
įrengti (išskyrus I, IIA ir IIB grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus I ir IIA
grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus I ir IIA grupių miškus),  iki 0,03 ha
ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus),  medienos sandėliams įrengti
(išskyrus I ir IIA grupių miškus), priešgaisrinėms juostoms įrengti.
6.  5.  Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir kiti asmenys, vykdantys miško
kirtimus, privalo saugoti miško kelius, sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus kelius, miško
plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį.
7. 6. Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi
laikantis aplinkos ministro nustatytų miško darbų saugos reikalavimų.
8. 7. Žaliavinės medienos gabenimo tvarką nustato aplinkos ministras.
19 18 straipsnis. Leidimas kirsti mišką
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus,
privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti
mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA ir IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų
kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose  ir 5 metrų žemės

29
juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai  prie griovio nėra  miško kelio , proskynose, pavojų
keliančių medžių kirtimai;
2) III ir IVA grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms,
po kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškus, esančius saugomose
teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose),   Jaunuolynų ugdymo,
sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas
grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai  prie griovio nėra  miško
kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas;
3) kertamas plantacinis miškas;
4) elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, inžinerinius tinklus,
komunikacijas ir kelius prižiūrintys asmenys avariniais atvejais kertant pavojų keliančius
medžius. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją
ar privataus miško savininką ir apie jų valdose atliktą kirtimą;
5) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų
operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės
infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose užaugusiems žėliniams kirsti (šiuo
atveju technologinio proskiebio plotis turi atitikti elektros tinklų proskynos plotį);
6) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų
operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems
medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su
privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju energetikos ministro nustatyta tvarka;
7) elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams – ne daugiau kaip 10 metrų atstumu
už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų elektros oro linijų apsaugos zonos ribų
kirsti pavojų keliančius medžius.
2. Leidimas kirsti mišką servituto turėtojui išduodamas, kai mišką kirsti būtina
įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Leidimų kirsti mišką išdavimo, leidimų galiojimo pratęsimo ir panaikinimo tvarką nustato
Vyriausybė.
3. Leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų
tinkamų dokumentų, reikalingų gauti leidimą, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas
nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų
tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo praneša prašymą
pateikusiam asmeniui patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato
terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2  mėnesiai, patikslinti
prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką
skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimo kirsti mišką
neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.
4. Leidimas kirsti mišką neišduodamas, jei:
1) prašymas paduotas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką
išdavimo tvarkos ir per Valstybinės miškų tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne
trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo
neištaiso nurodytų trūkumų;

30
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti
melagingi ir (ar) suklastoti duomenys;
3) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre  esantys atitinkamo miško, kuriame
planuojama vykdyti kirtimus, miško sklypų inventorizacijos duomenys senesni kaip 10 metų
(išskyrus leidimą kirsti mišką – sanitariniams miško kirtimams);
4) prašyme nurodytas miško kirtimas negali būti vykdomas pagal šio įstatymo,
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų miško kirtimus reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimus.
5. Leidimo kirsti mišką duomenys tikslinami atsižvelgus į asmens prašymą, jei pasikeičia
miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas ir leidime nurodyti miško kirtimai neįvykdyti.
Leidimas kirsti mišką su patikslintais duomenis išduodamas asmeniui, kuriam perėjo leidime
nurodyto miško nuosavybės ar patikėjimo teisė, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo
gavimo.
6. Leidimas kirti mišką panaikinamas šiais atvejais:
1) Vie šojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais ;
2) pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško
apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti
kertamas;
3) pagal miško savininko, valstybinio miško valdytojo servituto turėtojo prašymą.
7. Leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti  24 mėnesius nuo
leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.
8.  3.  Laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose leidimai kirsti mišką
sanitariniams miško kirtimams ir pavojų keliančius medžius kirsti išduodami miškų  urėdijai
urėdijoms .
9. Leidimų kirsti mišką išdavimo , tikslinimo  ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos
ministras.
10. Draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai miško žemėje iškirstus medžius ir krūmus
negavus ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą  atliekančios institucijos rašytinio
sutikimo.
20 19 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena
1. Miškų  urėdija   urėdijos  didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę
medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Kiti valstybinio miško valdytojai
žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninėje prekyboje.
2. Didmeninė prekyba miškų  urėdijos   urėdijų   valdomuose valstybiniuose miškuose
pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma
per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki
dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų
mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.  Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja
Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti
nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos

31
pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties
reikalavimus.
3. Mažmeninėje prekyboje miškų  urėdija  urėdijos  gali parduoti iki  7 20 procentų  metinės
pagrindinių miško kirtimų normos apimties.  Mažmeninėje prekyboje parduodama  žaliavinė
mediena, miško kirtimo liekanos, nenukirstas miškas ir biokuras, prioritetą teikiant
malkinės medienos pardavimui gyventojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims .
4. Miškų  urėdijos   urėdijų  pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje
Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.
5. Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, žaliavinės
medienos apskaitos, klasifikavimo, ženklinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
21 20 straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas
1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos
matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija
arba jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo
paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi nepriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo
galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, atestato galiojimą panaikina Valstybinė
miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą,
privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį, ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės
išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su
nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį.
3. Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų
pateiktų dokumentų n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui  gauti gavimo
dienos priima sprendimą ir išduoda n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos  atestatą
arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir  Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka  apie
priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu asmuo pateikia netinkamai
įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, Valstybinė miškų
tarnyba praneša ir per 5 darbo dienas, gavęs šį pranešimą, pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar
pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu  asmuo pateikia prašymą, visus reikiamus dokumentus ir
atitinka šio straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau  per nustatytą terminą Valstybinė
miškų tarnyba nepriima sprendimo dėl n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos  atestato
išdavimo arba nepaaiškina, kodėl atsisako išduoti n epriklausomo medienos matuotojo
kvalifikacijos  atestatą, laikoma, kad n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos  atestatas
išduotas. N epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos  atestatas galioja neterminuotai.
4. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo
yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo
pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba
nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Ši
nuostata  mutatis mutandis  taikoma valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris

32
naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse
teisėmis ir pageidauja vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje.
5. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos
teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, ne Lietuvos Respublikoje, gali pagal
darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos
Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų
medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse narėse, pripažįstama Lietuvos
Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.
6. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė
nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą
nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato  ne
trumpesnį kaip 1 mėnesio, bet ne ilgesnį kaip 3 mėnesių   terminą pašalinti pažeidimą.
Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas
nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba
Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba
medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus kalendorinius
metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu
vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka pažeidimas pripažįstamas
mažareikšmiu.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas
panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio
sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas.
8. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas,
jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti nepriklausomo
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) dėl nepriklausomo medienos matuotojo buvo priimtas apkaltinamasis teismo
nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo
veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti
melagingi dokumentai;
4) kai sustabdžius  nepriklausomo medienos matuotojo  atestato galiojimą, asmuo tęsia
veiklą;
5) nepriklausomas medienos matuotojas per  šio straipsnio 6 dalyje nustatytą   terminą
neatlieka šio straipsnio 7 dalyje nustatytų pareigų.
9. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu
nepriimant atskiro administracinio sprendimo nepriklausomam medienos matuotojui mirus.
10. Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša
nepriklausomam medienos matuotojui apie nepriklausomo medienos matuotojo atestato
galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Kai

33
nepriklausomo medienos matuotojo atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo atestato
išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato
galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą atvejį – vienų metų
terminas tokiu atveju  skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos ar teismo sprendimo, kuriuo
nustatyta ši aplinkybė, įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant, ar  nepriklausomo medienos
matuotojo atestatas panaikintas šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
22 21 straipsnis.  Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
1.  Miško žemėje inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima
įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminio poveikio miško
ekosistemai.
2.  Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais
esminio  poveikio miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1)  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant
laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos
zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai
tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose.
23 22 straipsnis.  Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais
išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms  miškuose  atkurti;
2) 1) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3) 2) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;
4)  3)  valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas I grupės
miškuose; 
5)  4)  visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms
formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
6)  5)  buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta
tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius
dokumentus, jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir
(ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas I
grupės miškuose;
7)  6)  teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto
registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui
formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose
teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas I grupės
miškuose;
8)  7)  inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis

34
netaikomas I grupės miškuose, IIA grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų apsaugos
zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9)  8)  naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra
galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas
eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti
naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I  ir II grupės miškuose, III grupės vandens
telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose,  valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų
buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos
jūros ir Kuršių marių , valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos
poligonuose;
10) atliekų   tvarkymo  teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti
ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas I  ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių
apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu
nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos
zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos
poligonuose;
11)   9)  gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip
50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras,
išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, II A grupės miškuose;
III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose
valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose ;.
12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, kai tai numatyta šių
objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose
ar individualiuose apsaugos reglamentuose.
2. Šio straipsnio 1 dalies  1 dalies  3–5  2-4, 8–11  7-9 punktuose  nurodyti atvejai  turi būti
numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo
dokumentuose. 
3. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens
bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose
planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju turi būti suplanuotas saugomos rūšies apsaugos
veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos ministro įsakymu
patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose.
4. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos tikslams, miško
žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų
reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų
pavertimo kitomis naudmenomis.
5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies  4   3   punkte nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose
planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti
paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kai to

35
reikia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų
valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
6. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama miško
žemei, kuri neapaugusi mišku ar kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar
kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.
7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis
paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir
išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos
ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų
amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, III
grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo
dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už
kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai,
kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės
buveinės miškuose, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės
svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.
8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis,  privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje
žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės
plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško
plotas turi būti ne mažesnis kaip dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško
žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto
turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo
sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
9. Sumokėtos piniginės kompensacijos naudojamos  šio įstatymo  7 6  straipsnio 2 dalyje
nurodytoms  bendrosioms   miško reikmėms   finansuoti . Miško žemės pavertimo kitomis
naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė.
IV SKYRIUS
MIŠKO APSAUGA IR ŽALOS ATLYGINIMAS
24 23 straipsnis. Miško apsauga
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius
nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško
išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos;
saugoti mišką nuo  laukinių gyvūnų  daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų
stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.  Šiukšlių ir atliekų, kurių
turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymas vykdomas Lietuvos Respublikos
atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka. 

36
2. Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių
šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką. Šias priemones būtina taikyti Valstybinei miškų
tarnybai paskelbus miškų stichinę nelaimę.
3. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai turi laikytis aplinkos ministro
patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo
kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, laiku atlikti būtinuosius sanitarinius miško
kirtimus, gavę Valstybinės miškų tarnybos nurodymą, įgyvendinti kitas miško sanitarinės
apsaugos priemones.
4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos
reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų
medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos
likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1
dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos
likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.
5. Miškų sanitarinės būklės gerinimo, miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš medžių
ligas ir miško kenkėjus taikymo  stichinių  miškų  nelaimių atveju  rekomendacijas rengia
Valstybinės miškų tarnybos sudaryta miško sanitarinės apsaugos ekspertų komisija.
6. Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti   palaikomas  toks, kad  būtų
garantuotas  miško atkūrimas ir  miško ekosistemos stabilumas,  nebūtų daroma žala miškui, miško
atkūrimui ir miško ekosistemos stabilumui.
7. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką,
miško želdiniuose ir miško žėliniuose, iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose.
8. Visuose miškuose turi būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės
saugos sistema. Miško priešgaisrinės saugos sistema apima stebėjimo, profilaktines,
organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, skirtas miško gaisrų prevencijai ir
gesinimui. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja  miškų urėdija  Valstybės valdoma
įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“   su  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu
prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos
kariuomene, savivaldybėmis, saugomų teritorijų direkcijomis .  Miško savininkai, valstybinio
miško valdytojai ir miško lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintose Miškų
priešgaisrinės saugos taisyklėse nustatytų  miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
9. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai įgyvendina Miškų priešgaisrinės
saugos taisyklėse numatytas profilaktines miško priešgaisrines saugos priemones. 
25 24  straipsnis. Miške padarytos žalos atlyginimas
1. Miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškui, kitam miške esančiam turtui ir
teisėtiems interesams padaryta turtinė žala atlyginama Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.
2. Miške padaryta žala aplinkai nustatoma ir išieškoma Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos

37
miškų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva  1999/105/EB dėl prekybos miško
dauginamąja medžiaga;
2. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas  (ES) Nr.     995/2010  ,
kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus,
pareigos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu  (ES) 2019/1010.“
2 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–14 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės
institucijos ir įstaigos iki 2024  m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 4 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m.
spalio 31 d. – šio straipsnio 3 ir 5–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
2 straipsnio 11 dalies redakcija:
„ 11. Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas savo reikmėms 4 grupės
miškuose, po kurio lieka ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų
kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas . “
4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Darnus miško naudojimas ir miškų grupės
1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami  taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas
klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti,
gyvybingumas, sveikatingumas ir galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines
funkcijas.
2. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų
ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip
pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems
procesams miškuose, formuotis sengirėms.
2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių miškai ar jų
dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai,
priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, kuriose nustatyti
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės gamtinės vertės saugomų
teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai
vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtinių vertybių

38
būklę, formuoti sengires, įvairiaamžius,   įvairiarūšius  medynus su gamtinę brandą pasiekusias
medžiais.
3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių ar jų dalių,
kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško parkų, miestų ir
priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms ir
dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti
socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško
aplinką.
4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5
grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius,
produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) nemedienines ekosistemines
paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro, vandens apsaugos
funkcijas.
5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas
auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai. Pagrindinė funkcinė paskirtis –
greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
3. Valstybinė miškų tarnyba, rengdama miškų priskyrimo miškų grupėms planus,
vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais .  Miškų priskyrimo miškų grupėms
planai nerengiami, jei saugomose teritorijose esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos
saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentais. Miškų grupės ir jų pakeitimai
registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
4. Miškų grupės nustatomos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų
miško žemės taksacinių sklypų ribomis.
5. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės lygmeniu atitinkamos
savivaldybės teritorijoje esantiems miškams.   Parengtas savivaldybės miškų priskyrimo miškų
grupėms plano projektas, skelbiamas  Valstybinės miškų tarnybos, savivaldybės interneto
tinklapyje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo
miškų grupėms. Jei dėl miško grupės pasikeitimo atsirastų papildomi veiklos ribojimai miške,
apie tai privačių miškų savininkai informuojami individualiai. Valstybinė miškų tarnyba,  praėjus
susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu laikui,  organizuoja viešą
svarstymą.
6. Naujiems  miškams miškų grupė turi būti nustatoma ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų
įregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.“
5. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
9 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat
tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško
kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris ekonominio prioriteto
daugiafunkciuose miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose
pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.“
6. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
18 straipsnio 4 dalies redakcija:

39
„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais
atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti
biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3
hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
4) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose plynieji ir atvejiniai
pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis."
6) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 8 hektarai
biržėmis. “
7. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
18 straipsnio 5 dalies redakcija:
„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms – medelynams
įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių
miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio
aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus 1 ir 2
grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“
8. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai,
miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo
griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių
kirtimai;“.
9. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po
kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškus, esančius saugomose
teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo,
sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose ir
5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai  prie griovio nėra  miško kelio, proskynose,
pavojų keliančių medžių kirtimas;“.
10. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:
„3) įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose;“.
11. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais
išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms miškuose atkurti;
2) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;

40
3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti.
Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius
dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir
(ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas
1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre
įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti,
išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų
planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius,
inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis
netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose,
biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės
šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas
eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti
naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose
vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne
miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno
kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose,
valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50
procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras,
išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose,
esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos
poligonuose;
12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, kai tai numatyta šių
objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose
ar individualiuose apsaugos reglamentuose.”
12. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis,
privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis
paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir
išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos

41
ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų
amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3
grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę
kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje
formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai ir (ar) įrengiamos
kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami
ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.“
13. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:
„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje
žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės
plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose, įveisiamo miško
plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės
sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą piniginę kompensaciją.“
14. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos
reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų
medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos
likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1
dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos
likviduoti netaikoma 1 ir 2 grupių miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“
15. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo
papildymas 26 straipsniu:
„26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio  ex post
vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo
poveikio  ex  post  vertinimą (toliau –  ex post  vertinimas).
2. Atliekant  ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliojus
miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško
teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės
įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas miškuose,
kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui.
3. Ex post  vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių
miškų grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.
4. Ex post  vertinimas turi būti atliktas iki 2033 m. gruodžio 31 d.“.

42
16. Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 4 dalį Vyriausybės
patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka,
parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo,
Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio,
Kelmės, Pakruojo, Radviliškio,  Šiaulių rajonų,  Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko,
Šilalės,  Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo)
savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų,
Utenos,  Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų,
Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių,
Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos,  Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo
miškų grupėms planus;
3) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų,
Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų,
Raseinių rajonų,  Kauno miesto,  Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio, Panevėžio,
Pasvalio, Rokiškio rajonų,  Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms
planus.
17. Šio straipsnio 16 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų grupėms planai įsigalioja
2028 m. sausio 1 d.
18. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai apie
ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos iki 2027  m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose
nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2027  m. gruodžio 31 d.
19. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos
kompensacijos taikomos pagrindiniams miško kirtimų draudimams, atsiradusiems su šio įstatymo
įsigaliojimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas