Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. taryba@kt.gov.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p.: edvinas.emarta@am.lt; |
Į 2023-10-20 Nr. D8(E)-6039
|
Konkurencijos tarybos išvada dėl MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ įstatymų projektų PAKARTOTINIO derinimo
(1) Dėkojame už Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą derinti įstatymų projektų paketą[1], į kurį yra įtrauktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
(2) Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo redakcija, be kita ko, numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tik tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Tuo tarpu, Įstatymo projektas numato, kad šio ribojimo nebeliktų, todėl atitinkami asmenys, įskaitant ir su jais susijusius asmenis, galėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės be ribojimų.
(3) Įstatymo projektas (kaip ir galiojantis reguliavimas) numato pirmumo teisę pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Pagal siūlomą reguliavimą, pirmenybės teisė, be kita ko, išliktų ir asmenims, kurie nuosavybės teise turi miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu[2].
(4) Kaip nurodoma Įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje, privatūs miškai sudaro apie 40 proc. viso miškų ploto, juos valdo daugiau nei 255 tūkst. privataus miško savininkų, o vidutiniškai vienas privataus miško savininkas turi apie 3,35 ha miško žemės. Vis dėlto, kaip nurodoma viešoje informacijoje[3], jau dabar yra ūkio subjektų, kurių valdomas plotas netgi viršija anksčiau numatytą 1 500 ha ribojimą.
(5) Konkurencijos taryba, įvertinusi Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, numatant panaikinti 1 500 ha ribojimą, tačiau išsaugant pirmenybės teisę aukščiau minėtiems asmenims, mano, kad Įstatymo projektu gali būti sukurtos nelygios konkurencijos sąlygos ūkio subjektams, kurie miškų ūkio paskirties žemės sklypus naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje, pavyzdžiui, kaip išteklių, reikalingą ūkio subjekto veiklos vykdymui. Naujasis reguliavimas įtvirtintų ūkio subjektų, kurie jau yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, pirmenybės teisę toliau plėsti savo valdomą plotą. Todėl, kiti ūkio subjektai, kurie neturi įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų arba yra jų įsigiję, tačiau jų sklypai nesiribotų su siūlomu parduoti sklypu, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba siūlo Įstatymo projekto rengėjui atlikti poveikio konkurencijai vertinimą.
(6) Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 22 punktu, Įstatymo projekto rengėjas turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą[4]. Atlikdamas poveikio konkurencijai vertinimą viešojo administravimo subjektas turėtų identifikuoti, ar yra politinių tikslų, kurie pateisintų Įstatymo projektu nustatomą konkurencijos sąlygų iškraipymą. Jeigu tokių tikslų nėra, Įstatymo projektu numatomo konkurencijos sąlygų iškraipymo reikėtų atsisakyti. Jeigu konkurencijos ribojimas yra pagrįstas politinių tikslų siekimu, turėtų būti įvertinta, ar minėtų tikslų negalima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis alternatyvomis, ir jeigu tokių alternatyvų būtų – turėtų būti pasirinkta konkurencijos neribojanti arba ją mažiausiai ribojanti alternatyva. Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta alternatyva, kuri riboja konkurenciją, projekto rengėjas poveikio konkurencijai vertinimo metu turėtų išanalizuoti, ar projekto neigiama įtaka konkurencijai nenusveria galimos teigiamos įtakos siekiamiems tikslams. Jeigu neigiama įtaka konkurencijai reikšmingesnė negu galima teigiama įtaka, reikėtų atsisakyti tokio reguliavimo.
(7) Be to, įvertinusi Įstatymo projektą, jo lydimąją medžiagą bei papildomai pateiktą[5] informaciją, Konkurencijos taryba toliau laikosi ankstesniame rašte[6] išdėstytos nuomonės, kad Įstatymo projektu siūlomos nustatyti kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, galimai atitiktų visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės pagalbos kriterijus ir būtų laikytinos valstybės pagalba ūkio subjektams, todėl numatomos kompensacijos galėtų būti teikiamos tik laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų. Tuo atveju, jeigu Ministerija laikytųsi nuomonės, kad kompensacija privačių miškų savininkams yra valstybės sukeltos žalos atlyginimas ir siektų netaikyti valstybės pagalbos taisyklių, siūlome Ministerijai pateikti Europos Komisijai pranešimą dėl teisinio tikrumo ir gauti Europos Komisijos pritarimą, kad kompensacijos teikimas nelaikytinas valstybės pagalba.
(8) Kartu norėtume atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 11 straipsnio, reglamentuojančio minėtų kompensacijų teikimą, 4 dalies nuostatą: „pasikeitus privataus miško savininkui, miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui“. Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, kompensacijos teisių ir pareigų perėmėjui taip pat galimai būtų laikytinos valstybės pagalba. Minėta 11 straipsnio 4 dalies nuostata nėra aiški – neaišku, ar už tą patį mišką kompensacija gali būti mokama tik vieną kartą, ar visgi teisė į kompensaciją pereina teisių ir pareigų perėmėjui net ir tuo atveju, jeigu ankstesnis miško savininkas jau yra gavęs kompensaciją. Be to, pastaruoju atveju, nėra aišku, kokiais praradimais būtų pagrįsta tokia kompensacija, kadangi 11 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas“. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, leidžiama tik ta pagalba, kuria sprendžiamos problemos rinkoje, tuo tarpu nėra aišku, kokią problemą spręstų kompensacijų mokėjimas teisių ir pareigų perėmėjui.
(9)
Atsižvelgiant į tai, siūlome 11 straipsnio 4 dalies
nuostatą formuluoti taip: „Pasikeitus privataus miško savininkui, miškui
nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas
kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui naujam
privataus miško savininkui. Jeigu iki privataus miško perleidimo jau
buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai
nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne, teisė į taikomas kompensacijas naujam
privataus miško savininkui nepereina. Pasikeitus privataus miško savininkui,
teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui tik tuo
atveju, jeigu iki privataus miško perleidimo dar nebuvo pateiktas prašymas
apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Jeigu prašymas apskaičiuoti ir išmokėti
kompensaciją jau buvo pateiktas iki privataus miško perleidimo, tačiau iki
miško perleidimo momento kompensacija dar nebuvo išmokėta, teisė į kompensaciją
lieka prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją pateikusiam asmeniui.
Privataus miško perleidimo sandorio būtina sąlyga yra privataus miško
perleidėjo pareiškimas apie tai, ar iki privataus miško perleidimo momento jau
buvo pateiktas ar dar nebuvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti
kompensaciją. Privataus miško savininko mirties atveju teisė į taikomas
kompensacijas pereina mirusio privataus miško savininko įpėdiniams“.
(10) Įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimo. 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką“. 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kam gali būti naudojamos bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos. Numatoma, kad jos gali būti naudojamos ir tam tikrai ūkinei veiklai: (1) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus vienijančioms asociacijoms, miško savininkų kooperatyvams steigtis; (2) miškų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įgyvendinti; (3) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje. Konkurencijos tarybos nuomone, skiriant iš privalomųjų atskaitymų surinktas lėšas tokiai ūkinei veiklai, taip pat reikėtų taikyti valstybės pagalbos taisykles, t. y., pateikti pranešimą Europos Komisijai.
(11) Be to, Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, 7 straipsnyje numatytas ūkinės veiklos finansavimo iš privalomųjų atskaitymų mechanizmas savo esme laikytinas finansavimu iš parafiskalinių mokesčių. Apie tokį finansavimo mechanizmą taip pat reikalinga pranešti Europos Komisijai.
(12) Jeigu Jums kiltų klausimų dėl šiame rašte pateiktų pastabų ir pasiūlymų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.
|
Pirmininkės pavaduotoja |
Medeina Augustinavičienė |
Samanta Šereikaitė, tel. 8 606 15212, el. p. Samanta.Sereikaite@kt.gov.lt
Ieva Michailovaitė, tel. 8 664 52735, el. p. Ieva.Michailovaite@kt.gov.lt