Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKos APSAUGOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4606(2)

 

2017-05-10  Nr. 107-P-18

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: K. Bacvinka, L. Balsys, S. Gentvilas, J. Imbrasas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, P. Nevulis, P. Saudargas, R. Sinkevičius, V. Vingrienė.  Komiteto biuras: vedėja B. Pūtienė, patarėjai: A. Latvėnė, J. Jakučionytė, R. Matusevičiūtė, padėjėja V. Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas ir Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma

keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė

A. Širinskienė

2017-04-28

6

1

 

 

Argumentai:

 Nustačius privalomą kreditų skaičių, nėra tikslingas studijų trukmės metais nustatymas, kuris kartu su kreditų skaičiumi suponuoja tik vientisąsias studijas, kas sukurtų prielaidas diskriminuoti studijų programas, kurios nėra vienpakopės (t. y. atskirai suteikia bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius)

   Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (ne mažiau kaip 300 studijų kreditų apimties) universitetines architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą bakalauro bei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą).“

Nepritarti

 

 

 

2.

Seimo narė

A. Širinskienė

2017-04-28

21

3

 

 

Argumentai:

Architektūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad architektas turės būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų  universitetines architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją (po vientisųjų studijų).

Tai reiškia, kad po įstatymo įsigaliojimo bus pradėti kelti aukštesni reikalavimai architektui, nes šiuo metu tam pakanka turėti atitinkamos krypties bakalauro laipsnį. Tačiau įstatymo projekto baigiamosios nuostatos nenustato jokio pereinamojo laikotarpio, per kurį asmenys, turintys tik atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, galėtų siekti įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, ir įstatymo projekto baigiamosios nuostatos (21 straipsnis) asmenų, baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimą prilygina šiame įstatyme nustatytiems architektų rengimo reikalavimams (t. y. de facto pirmosios pakopos studijos (vien tik bakalauro studijos), baigtos pvz. 2016 metais, prilyginamos dvi pakopas vienijančioms vientisosioms studijoms (t. y. bakalauro ir magistro studijoms kartu sudėjus), baigtoms po 2017 m. liepos 1 d, kai įsigalioja įstatymas).

Toks reguliavimas, nenustatant pereinamojo laikotarpio, per kurį asmenys, užsiimantys architekto veikla iki įstatymo įsigaliojimo ir turintys tik bakalauro kvalifikacinį laipsnį, turėtų įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertį išsilavinimą, pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir sukuria išskirtines sąlygas asmenims šiuo metu jau užsiimantiems architekto veikla bei riboja konkurenciją architektūros paslaugų rinkoje, apsunkindamas patekimą į rinką naujiems subjektams, kuriems uždedama prievolė įgyti aukštesnį kvalifikacinį laipsnį. Dėl to yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį kvalifikacinio laipsnio įgijimui ir visiems asmenims nustatyti vienodus kvalifikacinius reikalavimus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Asmenų, baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimas prilyginamas architektų rengimui pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyti asmenys, kurių profesinei veiklai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas architektūros krypties bakalauro kvalifikacinio laipsnio arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimas ir kurių profesinei veiklai nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradedamas taikyti  architektūros krypties magistro kvalifikacinio laipsnio arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimas, architektūros krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją turi įgyti iki 2023 m. liepos 1 d.”

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenų, baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimas prilyginamas architektų rengimui pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Asmenims, pradėjusiems studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos architektų rengimui jų priėmimo į studijas metu galiojusios Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatos. Asmenims, įgijusiems architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir siekiantiems įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, taikomas dvejais metais ilgesnis profesinės patirties reikalavimas nei nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose.“

 

3.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

2

1

 

 

Argumentas:

Įstatyme neteisingai apibrėžta urbanistikos samprata. Šiuolaikinis miestų ir apskritai gyvenamosios aplinkos formavimas (urbanistika) – tai sudėtinga politinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių, ekologinių, technologinių procesų visuma. Todėl 21 amžiuje nei politikoje, nei teisėje, nei moksle urbanistika nėra laikoma „architektūros šaka“. Priešingai, architektūra yra tik viena iš urbanistinių priemonių šiuolaikinei žmogaus gyvenamajai aplinkai formuoti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių ir jų urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formų kūrimas formavimas; viena iš urbanistikos priemonių.

Siūloma

Nepritarti

 

 

4.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

2

5

 

 

Argumentas:

Įstatyme neteisingai apibrėžta urbanistikos samprata. Šiuolaikinis miestų ir apskritai gyvenamosios aplinkos formavimas (urbanistika) – tai sudėtinga politinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių, ekologinių, technologinių procesų visuma. Todėl 21 amžiuje nei politikoje, nei teisėje, nei moksle urbanistika nėra laikoma „architektūros šaka“. Priešingai, architektūra yra tik viena iš urbanistinių priemonių šiuolaikinei žmogaus gyvenamajai aplinkai formuoti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai.  miestų ir regionų socialinės, ekonominės ir fizinės raidos planavimas ir formavimas, apimantis socialinius, politinius, ekonominius, technologinius ir ekologinius veiksnius, žmonių gyvenseną, miesto fizinę erdvinę sandarą ir visų šių veiksnių sąveiką;

Siūloma

Nepritarti

 

 

5.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

2

8

 

 

Argumentas:

Urbanistinė idėja yra labai plati samprata, apimanti visus urbanistikos (pagal siūlomą 2 str. 5 d. pakeitimą) aspektus. Tačiau Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies apibrėžtis nusako tik urbanistinės idėjos fizinį pavidalą (formą). Todėl sąvoką ir jos apibrėžtį būtina tarpusavyje suderinti. Susiejimas vien su teritorijų planavimo dokumentais nepagrįstai susiaurina sąvoką, nes iš tiesų galimi labai įvairūs urbanistinės formos grafinės, vizualinės raiškos būdai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 8. Urbanistinės formos idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai urbanistinės struktūros ir urbanistinės erdvės formavimo sprendiniai pateikiami teritorijų planavimo dokumentuose.

Siūloma

Nepritarti

 

 

6.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

2

9

 

 

Argumentas:

 Architektūrinė idėja yra labai plati samprata, apimanti visus architektūros aspektus. Tačiau Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalies apibrėžtis nusako tik architektūrinės idėjos fizinį pavidalą (formą). Todėl sąvoką ir jos apibrėžtį būtina tarpusavyje suderinti. Susiejimas vien su statinio projektu nepagrįstai susiaurina sąvoką, nes iš tiesų galimi labai įvairūs architektūrinės formos grafinės, vizualinės raiškos būdai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Architektūrinės formos idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami statinio projekte.

Siūloma

Nepritarti

 

 

7.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

8

1

 

 

Argumentas:

8 straipsnyje išvardijamos įvairios architektų veiklos, kurias reglamentuoja kiti įstatymai. Nėra reikalo kitų įstatymų nuostatas tiesiogiai kartoti šiame įstatyme. Nepagrįstai pateikiamas ir baigtinis kitų įstatymų sąrašas, nes kiti įstatymai gali keistis nepriklausomai nuo šio.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1.  Atestuoti architektai, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę vykdyti ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą šią veiklą.:

Siūloma

Nepritarti

 

 

8.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

8

1

1

 

Argumentas:

8 straipsnyje išvardijamos įvairios architektų veiklos, kurias reglamentuoja kiti įstatymai. Nėra reikalo kitų įstatymų nuostatas tiesiogiai kartoti šiame įstatyme. Siūloma išbraukti.

Pasiūlymas:

Išbraukti šį straipsnį, atitinkamai pakeičiant po jo esančių straipsnių numeraciją:

1) Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);

Siūloma

Nepritarti

 

 

9.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

8

1

2

 

Argumentas:

8 straipsnyje išvardijamos įvairios architektų veiklos, kurias reglamentuoja kiti įstatymai. Nėra reikalo kitų įstatymų nuostatas tiesiogiai kartoti šiame įstatyme. Siūloma išbraukti.

Pasiūlymas:

Išbraukti šį straipsnį, atitinkamai pakeičiant po jo esančių straipsnių numeraciją:

2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui;

Siūloma

Nepritarti

 

 

10.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

8

1

3

 

Argumentas:

8 straipsnyje išvardijamos įvairios architektų veiklos, kurias reglamentuoja kiti įstatymai. Nėra reikalo kitų įstatymų nuostatas tiesiogiai kartoti šiame įstatyme. Siūloma išbraukti.

Pasiūlymas:

Išbraukti šį straipsnį, atitinkamai pakeičiant po jo esančių straipsnių numeraciją:

3) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti tvarkybos darbų projektus ir vadovauti tvarkybos darbų projektavimui, eiti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas, rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;“.

Siūloma

Nepritarti

 

 

11.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

8

1

4

 

Argumentas:

8 straipsnyje išvardijamos įvairios architektų veiklos, kurias reglamentuoja kiti įstatymai. Nėra reikalo kitų įstatymų nuostatas tiesiogiai kartoti šiame įstatyme. Siūloma išbraukti.

Pasiūlymas:

Išbraukti šį straipsnį, atitinkamai pakeičiant po jo esančių straipsnių numeraciją:

4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.

Siūloma

Nepritarti

 

 

12.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

18

 

 

 

Argumentai:

1. Architektūros įstatymo projektas yra beviltiškai pasenęs savo koncepcija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta 2009 m. ir nebuvo atnaujinta, o Projekto redakcijos Įstatymo koncepcijos esmės nekeitė.

2. Atitinkamai Įstatymo projektas nesuderintas su 2014–2016 m. iš esmės pasikeitusiais arba visai naujai priimtais įstatymais – Teritorijų planavimo, Statybos, Profesinių kvalifikacijų pripažinimo, Nekilnojamojo kultūros paveldo ir daugeliu kitų susijusių įstatymų.

3. Į Įstatymą neperkeltos naujos arba iš esmės pakeistos ES direktyvos dėl visuomenės dalyvavimo aplinkos klausimais: direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, direktyva 2003/35/EB (2003–05–26), nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus, neatsižvelgta ir į Orhuso konvencijos nuostatas.

Nors Įstatymo projektas nesuderintas su ES aplinkos teise visuomenės dalyvavimo dėl aplinkos srityse, nepateikta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada dėl šio Įstatymo projekto atitikties ES teisei.

4. Principinės Įstatymo projekto nuostatos iš esmės suvaržo visuomenės teises dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos ir apsunkina visuomenės dalyvavimą formuojant žmogaus gyvenimo aplinką – statinius, urbanistinius ir kitus kompleksus, kraštovaizdžius.

Tokie suvaržymai prieštarauja konstituciniams Lietuvos Respublikos kaip demokratinės valstybės pagrindams, Lietuvos Respublikos ratifikuotų konvencijų ir ES teisės principams, nustatantiems valstybės pareigą plačiai užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos, nes tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi, o kiekvienas visuomenės narys turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, taip pat privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės.

Įstatymo projekte deklaruojama įstatymo paskirtis ir tikslas – reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiformuoja architektūros srityje. Tačiau nėra numatyta jokio mechanizmo visuomenės nuomonei pareikšti ar kitaip šiame procese dalyvauti. Priešingai, kuriamas mechanizmas, įgalinantis apie projektus spręsti tik vienos projektavimu suinteresuotos profesijos atstovams (architektai projektuoja investitoriaus užsakymu ir atstovauja jo interesus), kuriems prisiskiriama teisė ginti viešąjį interesą.

5. Ypač stipriai visuomenės teises pagal Orhuso konvencijos ir susijusių ES direktyvų nuostatas pažeistų 18 straipsnio siūlomų regioninių tarybų funkcijos ir 12 straipsnio nuostatos, kad visuomenei protestuojant dėl architektūrinių arba urbanistinių sprendinių, valdžios institucijos priimtų sprendimus tik šioms regioninėms taryboms pritarus, taip pat reikalavimas visuomenei teikti siūlymus tik raštu ir visuomenės sutapdinimas vien su juridiniais asmenimis, pastaruosius taip pat apribojant („suinteresuotomis organizacijomis“).

6. Regioninių tarybų teisės, funkcijos ir sandara iš esmės užkardo visuomenės teises dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos:

6.1. Architektų rūmai pagal Architektų rūmų įstatymą yra profesinė asociacija (ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą), o ne viešojo administravimo subjektas, formuojantis teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ar statybos politiką. Architektų rūmai yra profesinis darinys, įsteigtas ginti savo narių profesines teises, todėl jiems apskritai negali būti deleguojamos viešojo administravimo funkcijos, ypač todėl, kad asociacijos nariai užsiima komercine profesine veikla, taigi dėl tiesioginio interesų konflikto apskritai negali nešališkai vertinti visuomenės siūlymų šioje srityje.

6.2. Jeigu šios vertinančios tarybas bus sudarytos tik iš vienos aplinkos formavimu užsiimančios profesijos – architektų – atstovų, jos apskritai negalės užtikrinti viešojo intereso ginimo aplinkos formavimo srityje ir visapusiškai vertinti jos formavimo.

Visuomenė labai retai teikia siūlymus dėl atskiro statinio estetinės meninės formos. Didžioji dauguma visuomenės reikalavimų yra susiję su visuomenės sociokultūriniais ir ekologiniais lūkesčiais dėl gyvenamosios aplinkos kokybės, tinkamo šios aplinkos puoselėjimo, paveldo, gamtos, bendruomenių gyvensenos bei tradicijų išsaugojimo, socialinio saugumo ir pan. Todėl pasaulinėje praktikoje, priešingai negu Įstatymo projekte, gyvenamosios aplinkos (ypač miestų) formavimo tarybos yra sudaromos iš įvairių urbanistikos profesijų (geografų, kraštotvarkininkų, aplinkos apsaugos specialistų, sociologų, ekonomistų, architektų ir pan.), drauge įtraukiama nemažai visuomenės atstovų.

Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, nešališkumą, daugiadalykiškumą ir visuomenės dalyvavimą aplinkos srityje, tokios tarybos turėtų veikti prie viešojo administravimo subjektų – tiek valstybės, tiek savivaldybių.

7. Deleguojant profesinei asociacijai viešojo administravimo subjekto teises visuomenės atžvilgiu kuriamas profesinis monopolis. Tačiau neatliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Nėra ir žmogaus teisių organizacijų išvadų, nors teisę į aplinką ir dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos priklauso žmogaus teisių sričiai.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto nuostatos ypač suvaržo visuomenės teises aplinkos formavimo srityje ir siekiant pašalinti šiuos bei kitus esminius Projekto trūkumus, įskaitant daugelyje straipsnių sutinkamą kitų įstatymų dubliavimą, reikėjo atlikti ir nepriklausomą teisinę ekspertizę.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projektą, išbraukiant visą 18 straipsnį.

Siūloma

Nepritarti

 

 

13.

Seimo narys Naglis Puteikis

2017-05-09

 

12

 

 

 

Argumentai:

Tie patys, kurie pateikti prie pasiūlymo dėl 18 straipsnio.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projektą, išbraukiant visą 18 straipsnį.

Siūloma

Nepritarti

 

Tikriausiai turimas omenyje projekto 12 straipsnis

 

4. Balsavimo rezultatai (balsuojant už pasiūlymą):  „už“;  „prieš“;  „susilaikė“, pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė