Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

2015-10-22

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, TREČIOJO IR PENKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 STRAIPSNIAIS IR PENKTUOJU1 SKIRSNIU PROJEKTO Nr. XIIP-3370(2)

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

P.

19

 

 

Argumentai:

Nepagrįstai didelis bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (toliau –  BVKKMN) maksimalios ribos mažinimas gali privesti prie to, kad mažiausių sumų vartojimo kreditai nebebus teikiami. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-08-13 išvadoje Nr. XIIP-3370 dėl Įstatymo projekto (toliau – Teisės departamento išvada) taip pat pastebėta, jog „abejonių kelia ribojimų mastas, nes nepateikti jokie faktai ar skaičiavimai, kurie leistų teigti, kad siūlomi ribojimai yra proporcingi ir padedantys užtikrinti vartojimo kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą – užtikrinti ir vartotojų interesus, ir kredito davėjų teisingas pajamas.“.

 

Įstatymo projekto 19 straipsnyje, keičiančiame VKĮ 21 straipsnio 2 dalį, įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu bet kuriuo vartojimo kredito sutarties galiojimo momentu:

1)      vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai yra didesnės kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos;

2)      bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.

 

Darbo grupėje vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti (Darbo grupė) buvo pritarta 21 str. 2 d. 2 p. formuluotei: „bendra vartojimo kredito kaina už ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui suteiktą vartojimo kreditą didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.“ Įstatymo projekte nebelikus „už ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui suteiktą vartojimo kreditą“ ši nuostata nebeatitinka pasiekto susitarimo ir reiškia, jog ilgesniems kreditams įtvirtinamas labai ženklus palūkanų ribojimas. Toks apribojimas netaikomas net ir ilgalaikiams būsto kreditams.

 

Darbo grupės posėdžių metu buvo sutarta dėl BVKKMN ribojimo, todėl siūloma pakoreguoti įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą kaip nurodyta žemiau.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) bendra vartojimo kredito kaina už ne ilgesniam nei 1 metų terminui suteiktą vartojimo kreditą didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.“

 

35

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte siūloma ženkliai didinti baudas vartojimo kredito davėjams. Šis siūlymas motyvuojamas tuo, jog vartojimo kredito davėjai nuolat pažeidinėja teisės aktus ir šiuo metu numatytos baudos neatlieka prevencinės funkcijos ir neatgraso nuo VKĮ pažeidimų.  Nors siekiama sudaryti įspūdį, jog vartojimo kredito davėjai nuolat pažeidinėja įstatymus, tačiau suskaičiavus Lietuvos banko paskirtas baudas, matyti, jog 2014 m. tik 4 kartus vartojimo kredito davėjams buvo skirtos  piniginės baudos, dar 2 įmonės buvo įspėtos, keletas įmonių buvo išbrauktos iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, nes nevykdė veiklos ar bankrutavo, 2013 m. tik vienai įmonei buvo skirta piniginė bauda, Nurodyti statistiniai duomenys nepatvirtina poreikio drastiškai didinti baudas.  VKĮ numatytos baudos turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams. Įstatymo nuostatų tinkamas įgyvendinimas yra procesas, susidedantis iš daugybės techninių ir intelektualinių sprendimų. Tam, kad jokia sankcija nebūtų paskirta, kredito davėjai privalo visa apimtimi įgyvendinti įstatymo reikalavimus, tačiau įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių aktų nuostatos daugialypės, dinamiškos ir jų įgyvendinimas reikalauja išsamios analizės ir tinkamų sprendimų, todėl įtvirtinus labai dideles baudas gali būti atvejų, kai kredito davėjai manys, kad įstatymo nuostatas įgyvendino tinkamai, tačiau priežiūros institucija turės priekaištų ir esant nepiktybiškam, nereikšmingam pažeidimui jau turės pagrindą skirti baudą, kuri gali sužlugdyti vartojimo kredito davėjo verslą. Manytina, kad Įstatymo projekte numatytas baudų dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl siūlome, kad šiuo metu VKĮ numatytos baudos už įstatymo pažeidimus būtų didinamos kaip nurodyta žemiau.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamą VKĮ 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę asmenims skirti šias baudas:

1) už priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai asmuo buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo, – iki 2 896 eurų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių veiklos pajamų arba iki 1 448 1 500 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui iki 0,1 procento bendrųjų metinių veiklos pajamų, kitiems asmenims iki 2 896 3 000 eurų, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

2. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių veiklos pajamų 100 000 eurų.

3. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės veiklos pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje.

4. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių veiklos pajamų, priežiūros institucija turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų.“

 

 

 

Teikia:

 

Lietuvos Respublikos Seimo narys                                                                       Remigijus Žemaitaitis