Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

 

UŽIMTUMO TARNYBA

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

 

 

 

Į

 

 

 2023-08-      

2023-07-26

Nr.

 

Nr.

 Sd-

23-11243

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

 

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) savo kompetencijos ribose susipažino su derinimui pateiktais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 301, 302, 32, 35, 38, 393, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768  papildymo 132 straipsniu įstatymo projektai ir kai kuriems iš jų teikia pastabas ir pasiūlymus.

 

Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 301, 302, 32, 35, 38, 393, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto.

1.                   Keičiamo 35 straipsnio 7 dalyje iš poįstatyminio teisės akto (Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo) perkeliama sąlyga, kad įgyvendinant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas priemones nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (su visais pakeitimais). Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 481 ir 482 straipsniuose nustatytos atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotojus iš užsienio, taip pat yra laikomos de minimis pagalba pagal minėtą reglamentą (šiuo metu tai reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose (V-223 Dėl Atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo ir... (e-tar.lt))), siekiant vienodo teisinio reglamentavimo, siūlome keičiamą 35 straipsnio 7 dalį papildyti ir nuorodomis į Užimtumo įstatymo 481 ir 482 straipsniuose nustatytas išmokas.

 

2.                   Įvertinus tai, kad darbo užmokesčio kompensacijos mokamos darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, ir darbdaviams, dalyvaujantiems įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, kurie taip pat įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, o šių subsidijų apskaičiavimo metodika skiriasi, todėl siekdami mažinti administracinę naštą bei suvienodinti subsidijų skaičiavimo sąlygas ir galimų mokėti subsidijų „lubas“, siūlome patikslinti:

2.1.              Užimtumo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išbraukiant žodžius „ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“;

2.2.             Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, išbraukiant žodžius „ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos“.

3.                   Keičiamo 393 straipsnio 5 dalis nesuderinta su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2023 m. liepos 1 d., t. y. keičiama jau nebegaliojanti minėtos nuostatos formuluotė.

4.                   Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, apribojančios remiamojo įdarbinimo priemonių derinimą su kitomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Tokį pasiūlymą teikiame ir dėl to, kad praktikoje stebime poreikį, pvz. ukrainiečiams derinti įdarbinimo subsidijuojant ir neformalaus suaugusiųjų švietimo (mokytis lietuvių kalbos) priemones, taip pat galimi ir kiti derinimo atvejai, priklausomai nuo individualaus Užimtumo tarnyboje registruoto asmens poreikių ir įsidarbinimo galimybių.

Taip pat siekiant išvengti piktnaudžiavimo pakartotiniu subsidijavimu, siūlome numatyti apribojimus asmenims pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dviem atvejais – riboti subsidijavimą to paties asmens pas tą patį darbdavį ir riboti subsidijavimo terminą per tam tikrą laikotarpį, tokiu būdu išlaikant 12 mėnesių pertraukas tarp subsidijavimo.

Šiems tikslams pasiekti, siūlome:

4.1. „Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu. Asmuo, dalyvavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje priemonėje, negali būti siunčiamas dalyvauti šioje priemonėje pas tą patį darbdavį, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 17 punktuose nurodytus asmenis, jei bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo trukmė tam pačiam darbdaviui neviršija 36 mėnesių, ir šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 16 punktuose nurodytus asmenis.“;

4.2. „Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių per 18 mėnesių laikotarpį šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 18 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo  darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo darbingumo lygis arba lengvas lengvo neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

2) iki 36 mėnesių per 48 mėnesių laikotarpį šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte ir 10 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 17 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo  darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo darbingumo lygis arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;“.

5. Siekiant teisinio aiškumo siūlome šią techninio pobūdžio korekciją keičiamo 44 straipsnio 9 dalies 5 punkte:

„5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“.

6. Siekiant operatyvesnio Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto pakeitimo įsigaliojimo, taip pat įvertinus tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai susijusi su projekto 11 straipsniu, siūlome papildyti projekto 23 straipsnio 1 dalį, ją išdėstant taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 4, 5, 11 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.”.

7. Projekto 23 straipsnio 3 dalyje neaiškiai išdėstytas Užitumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymas darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Neaišku, ar 35 straipsnio 7 dalies nuostata turės būti taikoma ir tiems darbdaviams, kuriems 2024 m. sausio 1 d. jau skirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms. Jei taip, neaišku kokiai dienai atitikimas turėtų būti vertinamas, nes tam tikros grupės asmenų remiamos darbo užmokesčiui mokant subsidiją neterminuotai. Siūlome patikslinti šią formuluotę, papildomai numatant, kad darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies, subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas nutraukiama nuo 2024 m. sausio 1 d.

8. Atsižvelgiant į tai, kad bedarbio statusu Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims numatyta galimybė kompensuoti kelionės išlaidas per paramos judumui priemonę, tačiau tokia galimybė nenumatyta darbo rinkai besirengiantiems asmenims, siekiant padėti dar aktyviau įtraukti šią grupę asmenų į teikiamą darbo rinkos paslaugą – konsultavimą, o taip pat skatinti įsidarbinti, siūlome darbo rinkai besirengiantiems asmenims nustatyti galimybę dalyvauti paramos judumui priemonėje ir gauti kelionės išlaidų kompensaciją įsidarbinus ir dalyvaujant konsultavimo užsiėmimuose.

 

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto:

Įvertinus tai, kad įstatymo projektas yra platesnis, susijęs ne tik su Užimtumo tarnybos veikla, siūlytina patikslinti 5 straipsnio 4 dalį, išdėstant ją taip:

„4. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus“.

 

Dėl Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo projekto:

92 straipsnio 1 dalyje siūlytina ištaisyti techninio pobūdžio klaidą, vietoje „9 straipsnio 1 dalyje“ nurodant „3 straipsnio 1 dalyje“.

 

Kitiems įstatymų projektams pastabų neturime.

 

 

 

Kancleris, laikinai vykdantis

direktoriaus funkcijas                                                                                                 Arūnas Marma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Inga Sutulaitė-Pryšmantė, tel. 8 658 26862 , el. p. Inga.Sutulaite-Prysmante@uzt.lt