|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai El. p. kanc@eimin.lt |
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
El. p. finmin@finmin.lt
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PRIEMONĖS „PAGALBOS VERSLUI FONDAS“ ĮGYVENDINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į 2020 m. liepos 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl priemonės „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – ir PVF, Fondas) veiklos aprašo projekto“ Nr. 4-01-5781[1] pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurių didelė dalis tebėra aktualūs, į finansinį priemonės mastą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos ir kitus turimus duomenis, savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių priemonės „Pagalbos verslui fondas“ įgyvendinimą, antikorupcinį vertinimą:
1) Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-837/1K-319[2] (toliau – Aprašas);
2) Komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ finansavimui gauti paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos, patvirtintos UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ 2021-03-26 sprendimu (protokolo Nr. VV-2021-13) (2020-10-16 sprendimo Nr. VV-13 redakcija)[3] (toliau – Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarka);
3) Kandidatų į uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ valdybos narius atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 4-414 (toliau – VIK valdybos narių atrankos aprašas)[4];
4) Komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ finansavimui gauti pareiškėjo patikrinimo tvarkos, patvirtintos UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ 2020 m. spalio 9 d. Valdybos posėdžio Nr. VV-10 protokolo 1 priede (toliau – Pareiškėjų patikrinimo tvarka)[5];
5) Kandidatų į uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicijų valdymo agentūros“ stebėtojų tarybos narius atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1K-150 (toliau – VIVA stebėtojų tarybos narių atrankos aprašas)[6];
6) UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ viešųjų pirkimų organizavimo procedūrų vadovo, patvirtinto uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. IS-V-2020-2(2020/9-2) (toliau – Procedūrų vadovas);
7) Komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ teisinio, finansinio, mokestinio patikrinimų bei turto ar verslo vertinimo paslaugų teikėjų, kurie atliks pareiškėjų patikrinimus, atrankos tvarkos, patvirtintos „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ valdybos 2020-10-16 protokoliniu sprendimu Nr. VV-13 (2020-11-04 sprendimo Nr. VV-15 redakcija) (toliau – Tikrintojų atrankos aprašas);
8) KŪB Pagalbos verslui fondo tikrojo nario uždarosios akcinės bendrovės valstybės investicijų valdymo agentūros valdybos narių ir vadovo atlygio politikos, patvirtintos 2021 m. kovo 5 d. Stebėtojų tarybos sprendimu (protokolo Nr. ST-2021-4) (toliau – Atlygio politika).
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Apraše, be kita ko, nurodoma, kad su priemonės įgyvendinimu susijusios nuostatos detalizuojamos 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C(2020) 3534 (final) „Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“[7] (toliau – Sprendimas), tačiau minėto dokumento, prieinamo anglų kalba, nuostatos, susijusios su galimais paramos gavėjais, Fondo sprendimų priėmimo tvarka, kai kurie kiti minėti svarbūs aspektai Sprendime nėra detalizuojami (kai kurios Aprašo nuostatos tiesiog išverstos iš anglų kalbos, pavyzdžiui, Sprendimo 2.4 poskyrio (12) punktas, 2.5 poskyris, kt.).
Aprašo 3.1 papunktyje numatyta, kad vienas pagrindinių priemonės tikslų yra investuoti į įmones, kurių veiklos nutraukimas gali turėti socialinių ir ekonominių pasekmių – nulemti rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, sistemingai svarbios įmonės (įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį regione ar sektoriuje) pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką[8]. Galimos socialinės ir ekonominės pasekmės vertinamos vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2014/C 249/01 „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Komunikatas) 44 punktu[9].
Minėtame Komunikato 44 punkte įtvirtinta, kad siekdamos įrodyti socialinius sunkumus arba rinkos nepakankamumą, valstybės narės privalo įrodyti, kad pasitraukus gavėjui veikiausiai kiltų didelių socialinių sunkumų arba atsirastų didelis rinkos nepakankamumas, pavyzdžiui, įrodyti, kad yra rizika, kad bus sutrikdytas svarbios paslaugos, kurią sunku pakeisti, teikimas, jeigu konkurentams būtų sunku perimti tos paslaugos teikimą (pvz., nacionalinės infrastruktūros teikėjas); įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį konkrečiame regione ar sektoriuje (pvz., svarbių žaliavų tiekėjas), pasitraukimas galėtų turėti neigiamų padarinių; dėl kredito rinkos nepakankamumo arba neigiamų paskatų iš principo gyvybinga įmonė būtų priversta bankrutuoti; atitinkamai įmonei pasitraukus iš rinkos, būtų visam laikui prarastos svarbios techninės žinios arba praktinė patirtis, kt.[10]
Iš minėtų nuostatų ir Aprašu siekiamų tikslų manytina, kad aukščiau išvardinti rizikos veiksniai privalo būti pagrįsti specifiniais tyrimais, pagrįstomis prognozėmis bei skaičiavimais, apimančiais tam tikrą laikotarpį, tačiau:
2.1.1. Apraše nėra detalizuojama, kuris subjektas būtų atsakingas už tokių duomenų analizę, rinkimą, apibendrinimą, įforminimą ir pateikimą sprendimą priimančiam subjektui. Aprašo 15.5 papunktyje numatyta, kad pagalbos gavėjas turi pateikti prašymą ir įrodymus, kad neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje prieinamomis sąlygomis, o kitų valstybės lėšomis įgyvendinamų paramos priemonių (susijusių su likvidumo poreikiu) nepakanka jo gyvybingumui ir veiklos tęstinumui užtikrinti, tačiau taip pat nėra detalizuojamas tokių „įrodymų“ turinys ir apimtis.
2.1.2. Aprašo 3.1 papunkčio nuostatos suvoktinos kaip taikytinos alternatyviai, t. y. pagalbos gavėjais gali būti įmonės, kurių veiklos nutraukimas gali nulemti rinkos nepakankamumą, arba inovatyvios įmonės pasitraukimą, arba sistemingai svarbios įmonės (įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį regione ar sektoriuje) pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką. Tačiau išsamiau minėtų aspektų vertinimas, jų prioretizavimas bei įgyvendinimas nereglamentuojamas[11].
Susipažinus su priemonės įgyvendinimo duomenimis, nustatyta, kad pagalba buvo suteikta ir tokioms įmonėms, kurios iš esmės nėra unikalių paslaugų teikėjos, kurių pasitraukimas galimai sukeltų reikšmingų neigiamų pasekmių tam tikrame verslo sektoriuje, t. y. minėtą „didelį rinkos nepakankamumą“. Pavyzdžiui, valstybės pagalbos registro duomenimis[12], daugiausiai lėšų iš Pagalbos verslui fondo gavo viešbučių valdytojai – UAB „Grand Hotel Vilnius“ (13,8 mln. eurų), UAB „Astorija Hotel“ (13,64 mln. eurų), kelionių organizatorius AB „Novaturas“ (10 mln. eurų), keli restoranų tinklai, pan.[13]
2.1.3. Apraše nėra numatyta valstybės intervencijos poreikio (ir jos dydžio finansine prasme) analizė, įtvirtinta Komunikato 53 punkte[14], dėl ko nėra aišku, kaip pagal Aprašo nuostatas vertintina 16.1.1 papunktyje numatyta sąlyga, kad pagalbos gavėjas be investicijos nebegalėtų vykdyti veiklos arba vykdydamas veiklą patirtų sunkumų.
Minėti aspektai neatskleidžiami ir UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), atsakingos už KŪB „Pagalbos verslui fondo“ valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir PVF grąžą, 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. SR-2021-60 pateiktuose dokumentuose.
Manytina, kad nėra pakankamai reglamentuota ir investicijų panaudojimo kontrolė. Pavyzdžiui, Aprašo 53 punkte įtvirtinta, kad pagalbos gavėjai apie mokėjimo grafiko laikymosi pažangą Fondo valdytojui turi pranešti per 12 mėnesių nuo mokėjimo grafiko pateikimo dienos, o vėliau – periodiškai kas 12 mėnesių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios pagalbą iš PVF gavusios įmonės vos po kelių mėnesių bankrutavo[15].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir neišsamumo minėtos Aprašo nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, sukuriant sąlygas pagalbą gauti ir įmonėms, kurios ne visai arba galimai neatitinka Komunikate nustatytų reikalavimų ir tikslų, kas joms sudarytų palankesnes sąlygas veikti rinkoje ar gautas lėšas naudoti ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, įsipareigojimų kitiems finansiniams kreditoriams refinansavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše yra įtvirtinti tam tikri lėšų panaudojimo apribojimai tais atvejais, kai Fondas yra investavęs į pagalbos gavėjo nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių[16], tačiau Fondo Investavimo strategijoje[17] įtvirtintas papildomas apribojimas, numatant, kad iš Fondo gautų lėšų pagalbos gavėjas negali naudoti įsipareigojimų kitiems finansiniams kreditoriams refinansavimui, kuris Apraše nėra įtvirtintas. Todėl siūlytina peržiūrėti Aprašo nuostatas, įvertinant jų tikslinimo galimybes, suderinant, be kita ko, ir su Investavimo strategijos nuostatomis.
2.2. Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos 22 punktas numato, kad pareiškėjams kreipiantis į PVF su galutine paraiška gali būti prašoma pateikti, priklausomai nuo poreikio, fondo patvirtintų turto vertintojų, teisininkų, auditorių nuomonę, vertinimą, ar išvadą tam tikrais klausimais. Pareiškėjai, siekdami gauti PVF finansavimą, PVF nustatytais atvejais be kitų dokumentų turi pateikti PVF teisinio, finansinio, mokestinio patikrinimo, turto ar verslo vertinimo ar kito, atsižvelgiant į PVF veiklos specifiką ar investicijos specifiką, PVF reikalaujamo patikrinimo ataskaitas. <...> Paslaugų teikėjai turi būti samdomi pareiškėjo, tačiau turi pareigą veikti ir PVF naudai bei atsako PVF už atliktų patikrinimų kokybę (Tikrintojų atrankos aprašo 1.1.2 papunktis). Fondas, siekdamas patikrinimų operatyvumo, dažniausiai galimiems atlikti patikrinimams: finansiniam, mokestiniam, teisiniam patikrinimui ir turto ar verslo vertinimui, sudaro Rekomenduojamų paslaugų teikėjų sąrašą[18].
Minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
2.2.1. mūsų nuomone, situacija, kad pareiškėjo finansinį / teisinį / mokestinį patikrinimą arba turto vertinimą atlieka paslaugos teikėjas, kurio paslaugas užsako ir su juo atsiskaito pareiškėjas, vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes pareiškėjas gali būti suinteresuotas susitarti su patikrinimą atliekančiu subjektu dėl jam palankių išvadų parengimo (kas vėliau gali lemti, pavyzdžiui, ir tokias situacijas, kad pagalbą gavęs pareiškėjas bankrutuoja);
2.2.2. Rekomenduojamų paslaugų teikėjų sąrašas viešai nėra paskelbtas, nėra pakankamai aišku, kokia tvarka, kokių atsakingų subjektų sprendimu jis yra sudaromas;
2.2.3. Pareiškėjų patikrinimo tvarkos 5.1 papunktyje numatytos analogiškos aukščiau minėtos sąlygos, kad Patarėjai yra samdomi pareiškėjo, tačiau turi veikti ir Fondo naudai bei atsako Fondui už atliktų patikrinimų kokybę. Nėra pakankamai aišku, ar Pareiškėjų patikrinimo tvarkos minimi „patarėjai“ ir „Rekomenduojamų patarėjų sąrašas“ yra tie patys subjektai, kaip numatyti Tikrintojų atrankos apraše, ar kiti.
Atsižvelgdami į tai, kas paminėta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą užtikrinant kuo objektyvesnį ir abejonių dėl šališkumo nekeliantį pareiškėjų, siekiančių gauti pagalbą iš Fondo, vertinimą.
2.3. Tikrintojų tvarkos aprašo 1.5.2 papunkčio nuostatos numato, kad Fondas, priimdamas investicinius sprendimus, vadovausis tik tokių Patikrinimų rezultatais, kuriuos atliks Paslaugų teikėjas, be kita ko, neturintis interesų konflikto su pareiškėju. Šio aprašo 25 punkte detalizuojama, kokios situacijos laikytinos interesų konfliktu minėtos procedūros apimtimi[19].
Tačiau pažymėtina, kad analizuotas teisinis reguliavimas numato interesų konflikto vengimą tik su pareiškėju, bet ne su sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo ar neteikimo priimančiu subjektu. Mūsų nuomone, tokia situacija sukuria papildomas sąlygas korupcijai pasireikšti.
Atsižvelgdami į tai, siekdami kuo objektyvesnių ir skaidresnių pareiškėjų vertinimo procedūrų, siūlome svarstyti galimybę numatyti interesų konflikto prevencines priemones Paslaugų teikėjo ir sprendimus priimančio subjekto teisinių santykių atžvilgiu.
Be to, antikorupciniu požiūriu svarstytina ir Tikrintojų tvarkos aprašo 26 punkte numatyta išimtis, kad 25.1 ir 25.2 papunkčiuose nustatyti nešališkumo reikalavimai netaikomi Paslaugų teikėjui, teikiančiam Pareiškėjo finansinių ataskaitų audito paslaugas, <...> tais atvejais, kuomet pareiškėjas pateikia prašymą dėl pasiūlymo teikti finansinio arba mokestinio patikrinimo paslaugas, jei auditą atlikę asmenys nedalyvaus atliekant patikrinimą.
2.4. Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos 33 punkte numatyta, kad tais atvejais, kuomet Fondas priima sprendimą neteikti prašomo finansavimo, Fondas turi teisę savo iniciatyva pareiškėjui nurodyti, kokiomis sąlygomis finansavimas pareiškėjui galėtų būti suteikiamas, jeigu Fondas turi pakankamai informacijos tokio vertinimo pateikimui. <...>
Mūsų nuomone, situacija, kai valstybės pagalbą skirstantis subjektas „savo iniciatyva“, ne visiems, bet galimai tik kai kuriems pareiškėjams, neatitinkantiems teisės aktuose numatytų reikalavimų[20], nurodo būdus, priemones ar kitas aplinkybes, kuriomis remiantis tam tikri pareiškėjai galėtų gauti siekiamą finansinę pagalbą, vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina pareiškėjų lygiateisiškumo ir skaidraus valstybės pagalbos teikimo.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę atsisakyti minėto Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos 33 punkto arba tikslinti jį, užtikrinant visų pareiškėjų teisių vienodą įgyvendinimą, pavyzdžiui, numatant, kad visiems pareiškėjams, dėl kurių priimtas sprendimas finansavimo neteikti, būtų suteikiama papildoma informacija, kokiomis sąlygomis jie galėtų gauti minėtą valstybės pagalbą.
2.5. VIVA stebėtojų tarybos narių atrankos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atrankos komisija kandidatų pateiktiems dokumentams patikrinti, kandidatų atitikčiai keliamiems bendriesiems, specialiesiems ir nepriklausomumo reikalavimams bei kandidatų patirčiai, profesinių žinių ir pasiekimų vertinimui pasitelkia ekspertus, atrankos komisijos atsakingas sekretorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus kandidatų dokumentų pateikimo terminui perduoda kandidatų pateiktus dokumentus ekspertams. <...> Ekspertai, patikrinę kandidatų pateiktus dokumentus ir įvertinę kandidatų atitiktį keliamiems bendriesiems, specialiesiems ir nepriklausomumo reikalavimams bei kandidatų patirtį, profesines žinias ir pasiekimus, parengia kandidatų, neatitinkančių skelbime nurodytų reikalavimų arba per nurodytą terminą nepateikusių ar nepatikslinusių duomenų, būtinų kandidato atitikčiai bendriesiems, specialiesiems ir nepriklausomumo reikalavimams patikrinti, sąrašą, visų reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą ir iš jo sudarytą trumpąjį kandidatų sąrašą, kuriuose nurodoma kandidato vardas, pavardė, kompetencijų sritis, į kurias kandidatas pretenduoja, motyvai dėl kiekvieno kandidato įtraukimo / neįtraukimo į šiuos sąrašus, informacija, kodėl į trumpąjį kandidatų sąrašą įtraukti kandidatai galėtų geriausiai prisidėti prie VIVA strateginių tikslų įgyvendinimo (VIVA stebėtojų tarybos narių atrankos aprašo 17 punktas).
Atrankos komisija gavusi iš ekspertų visų nustatytus reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą ir trumpąjį kandidatų sąrašą, įvertinusi ekspertų pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl atrankos pokalbio kviestinų kandidatų sąrašo (VIVA stebėtojų tarybos narių atrankos aprašo 22 punktas).
Iš aukščiau minėtų nuostatų nėra pakankamai aišku:
2.5.1. kokiais atvejais kandidatų vertinimui pasitelkiami ekspertai, kaip vykdoma ekspertų atranka, kokie reikalavimai jiems taikomi, taip pat kuris subjektas ir kokiame atrankos procedūros etape sprendžia, ar ekspertai yra kviestini;
2.5.2. kokiu pagrindu ir kuo remdamasi atrankos komisija sudaro atrankos pokalbio kviestinų kandidatų sąrašą – ar kviečiami visi jai ekspertų pateiktame sąraše esantys asmenys, ar tik jų dalis (tokiu atveju – kokia tvarka atrinktų), ar gali būti įtraukiami ir trumpajame kandidatų sąraše nesantys pretendentai.
Siekiant kandidatų į VIVA stebėtojų tarybos narius atrankos skaidrumo bei nešališkumo, siūlome svarstyti galimybę tikslinti aprašo nuostatas, pašalinant aukščiau minėtus teisinius neaiškumus.
Analogiškos pastabos taikytinos VIK valdybos narių atrankos aprašo 19 punktui.
2.6. VIVA stebėtojų tarybos narių atrankos aprašo 31 punkte įtvirtinta, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną po laimėtojų eilės sudarymo atrankos komisijos atsakingasis sekretorius, neatskleisdamas laimėtojų eilėje įrašytų kandidatų duomenų, elektroniniu paštu informuoja visus atrankos pokalbiuose dalyvavusius kandidatus apie tik dėl jų asmeniškai priimtą atrankos komisijos sprendimą įrašyti ar neįrašyti į laimėtojų eilę ir apie jų teisę susipažinti su savo dalies atrankos protokolo išrašu ir savo pokalbio dalies skaitmeniniu garso įrašu. Atrankos komisija neprivalo atskleisti kandidatams jų neįrašymo į laimėtojų eilę priežasčių.
Situacija, kai pretendentas nėra informuojamas apie jo kandidatūros atmetimo priežastis, vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu. Priimamų sprendimų skaidrumui užtikrinti siūlome numatyti, kad visais atvejais kandidatai būtų informuojami apie visus dėl jų paraiškos priimamus sprendimus, išskyrus atvejus, kai atmetimo priežastys negali būti atskleistos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų susipažinimo su tam tikra informacija ribojimų[21].
Analogiškos pastabos taikytinos VIK valdybos narių atrankos aprašo 31 punktui.
2.7. Pagal Procedūrų vadovo 39 punktą, tiekėjų pretenzijas nagrinėja, vertina ir į jas atsakinėja pirkimų organizatorius arba pirkimą atliekanti viešųjų pirkimų komisija. Tačiau šiame punkte taip pat nustatyta, kad atskirais atvejais VIVA generalinio direktoriaus įsakymu pretenzijoms nagrinėti gali būti sudaryta atskira komisija. Pažymėtina, kad „atskiri atvejai“ ir „atskiros komisijos“ sudarymo aplinkybės ir tvarka detaliau nereglamentuojami. Todėl laikytina, kad toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas pasielgti nesąžiningai, sprendimus dėl pretenzijų nagrinėjimo priimant remiantis, pavyzdžiui, asmeniniu suinteresuotumu.
2.8. Procedūrų vadovo 13 punkte nustatyta, kad jeigu pirkimo objektas yra sudėtingas, o pasiūlymams nagrinėti ir vertinti reikia specialių žinių, VIVA generalinio direktoriaus ir / ar Viešųjų pirkimų komisijos / Pirkimo organizatoriaus sprendimu, gali būti kviečiami ekspertai konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ir (ar) tiekėjų pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
Iš minėto teisinio reglamentavimo nėra pakankamai aišku, kokiais atvejais ir aplinkybėmis sprendimą dėl ekspertų priima generalinis direktorius, o kada – viešųjų pirkimų komisija ar pirkimų organizatorius. Kadangi dėl dviprasmiško teisinio reglamentavimo atsiranda prielaidos normų taikymo interpretacijai, manytina, kad ekspertų atrankos ir kvietimo procedūra turėtų būti detalizuojama.
Analogiška pastaba taikytina Procedūrų vadovo 41 punktui, kuriame įtvirtinta, kad galutinį pirkimo (preliminariosios) sutarties projektą pagal pirkimo dokumentuose pateiktą projektą arba pagal patvirtintus prekių, paslaugų, darbų pirkimo sutarties projektus (Procedūrų vadovo 5 priedas) parengia už pirkimų planavimą, organizavimą ir pirkimų organizavimo priežiūrą atsakingas asmuo arba Pirkimų organizatorius, arba Viešųjų pirkimų komisijos sekretorius.
2.9. Paslaugų teikėjų, kurie atliks pareiškėjų patikrinimus, atrankos tvarkos 3 priede nustatyti standartiniai informaciniai patikrinimų klausimynai. Šios tvarkos 1.7 papunktyje nustatyta, kad nukrypimai nuo standartinės patikrinimo apimties gali būti daromi vadovaujantis bendradarbiavimo sutarties, kuri sudaroma tarp PVF ir Paslaugų teikėjo, nuostatomis[22]. Patikrinimo apimtis konkrečios investicijos atveju gali priklausyti nuo finansavimo (investicijos) instrumento ir investicijos dydžio, pareiškėjo veiklos sektoriaus, pareiškėjo statuso, veiklos apimčių, turto ar įsipareigojimų dydžių, PVF poreikių ir kitų aplinkybių.
Pažymėtina, kad PVF su paslaugų teikėjais pasirašytos sutartys nėra skelbiamos viešai bei nėra žinoma, kokia patikrinimų apimtis bei kokiais kriterijais remiantis buvo (yra) taikoma atskiriems pareiškėjams.
Mūsų nuomone, situacija, kai VIVA patvirtintose tvarkose nėra tiksliai išaiškinamas jose nurodytų nuostatų įgyvendinimas (neaprašyta paraiškų nagrinėjimo eiliškumo tvarka, finansavimo organizavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka, nedetalizuoti kriterijai, taikomi pareiškėjų patikrinimo apimčiai, kiti sprendimo dėl finansavimo ar nefinansavimo skyrimo priėmimui reikšmingi aspektai), sukuria sąlygas PVF atstovams diskrecijos teisę priimti skirtingus sprendimus atskirų pareiškėjų atžvilgiu. Tokiu būdu pareiškėjams gali būti sudaromos nevienodos, lygiateisiškumą bei skaidrumą pažeidžiančios sąlygos.
2.10. Aprašo 55 punkte įtvirtinta, kad Fondo valdytojas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – EIMIN) pateikia informaciją apie kiekvieną individualios valstybės pagalbos priemonę, viršijančią 100 000 eurų ir suteiktą pagal Komunikatą bei viršijančią 10 000 eurų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje, išskyrus valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komunikato 3.9, 3.10 ir 3.11 skirsnius, per 30 dienų nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos. Šią Fondo valdytojo pateiktą informaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency) per 12 mėnesių nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos. Fondo valdytojas taip pat pateikia EIMIN informaciją apie kiekvieną individualią rekapitalizavimo pagalbą, suteiktą pagal Komunikato 3.11 skirsnį, per 30 dienų nuo rekapitalizavimo pagalbos suteikimo dienos, kurią ministerija privalo paskelbti prieš tai minėtoje svetainėje per 3 mėnesius nuo rekapitalizavimo pagalbos suteikimo dienos. Informacija apie pagal priemonę suteiktą valstybės pagalbą, nepriklausomai nuo gautos pagalbos dydžio, taip pat skelbiama Fondo, Fondo valdytojo ir pagalbos gavėjo interneto svetainėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtos svetainės duomenys nėra vieši ir reikalauja specialaus prisijungimo, todėl nėra prieinami plačiajai visuomenei[23]. Tokiu būdu galimai nėra užtikrinamas ataskaitų apie valstybės lėšų panaudojimą ir suteiktos pagalbos verslui rezultatus viešumas ir skaidrumas, numatytas ir Komunikato 96 punkte.
Pažymėtina ir tai, kad informacija apie Pagalbos verslui fondo suteiktą pagalbą įmonėms daugiausiai skelbiama VIVA interneto svetainės naujienų skiltyje, tačiau apie ją praktiškai neskelbiama duomenų pagalbos gavėjų interneto tinklapiuose.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai
3.1. Aprašo 10 punkte numatyta, kad Fondo veiklos priežiūros tikslais sudaromas Fondo patariamasis komitetas iš ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 7 Fondo komanditorių paskirtų asmenų. Pagalbos verslui fondo patariamasis komitetas prižiūri fondo veiklą, nominuoja narius į VIVA stebėtojų tarybą ir investicinį komitetą, kuris vertina potencialius pagalbos gavėjus ir priima sprendimus dėl finansavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra viešinama minėto Fondo patariamojo komiteto sudėtis, nedetalizuojami jo vykdytinos priežiūros ir kontrolės aspektai, neskelbiami jų rezultatai. Mūsų nuomone, viešai neprieinama informacija apie finansinių pagalbos priemonių priėmime ir finansavimo skyrimo procese dalyvaujančius asmenis neužtikrina priimamų sprendimų skaidrumo.
3.2. Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos 34 punkte nurodyta, kad PVF priėmus sprendimą suteikti finansavimą, pareiškėjui išsiunčiamas finansavimo pasiūlymo raštas, kuriame, be kita ko, yra nurodyta sumokėti finansavimo organizavimo mokestį. Pažymėtina, kad analizuotuose teisės aktuose neatskleidžiami minėto mokesčio tikslai, apskaičiavimo tvarka, dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės.
3.3. Remiantis Procedūrų vadovo 5.6 papunkčiu, į pirkimų suvestinę, kuri skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, neįtraukiami mažos vertės pirkimai. Manytina, kad, siekiant didinti informacijos apie VIVA įsigijimus sklaidą ir potencialių tiekėjų ratą, mažos vertės pirkimai taip pat galėtų būti įtraukiami į pirkimų suvestinę ir informacija apie juos skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Pagal Procedūrų vadovo 10 punktą, viešųjų pirkimų komisija vykdo pirkimus, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė didesnė kaip 58 000 Eur. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga šią sumą mažinti tam, kad būtų sumažinta vertė pirkimų, kuriuos vienasmeniškai gali vykdyti pirkimų organizatorius.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad analizuotų teisės aktų nuostatos gali sudaryti sąlygas priimti nevienareikšmiškus sprendimus teikiant pagalbą verslui, todėl tikslintinos pagal pateiktas pastabas.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[24]).
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. julija.antanaite@stt.lt
Asta Šereikaitė, tel. 8 687 85814, el. paštas asta.sereikaite@stt.lt
Andrius Andrejus Fominas, tel. 8 706 63 300, el. p. andrius.fominas@stt.lt