LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOS
TEISĖS GRUPĖ
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 271, 276, 426 ir 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. I-2223 37, 116 ir 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. I-301 pAKETIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2350 1 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS įstatymo Nr. I-446 9 IR 25 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
(TAP NR. 24-139(2)) (TAIS NR. 23-10483(4))
|
Nr. |
Vilnius
Įvertinę įstatymų projektų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Miškų įstatymo naujos redakcijos (toliau – MĮ projektas) 1 straipsnio 2 dalyje minimi darnaus miškų valdymo principai, kurie neapibrėžti ir toliau neminimi MĮ projekte, todėl siūlytina atsisakyti nuorodos į šiuos principus kaip perteklinės ir nesukuriančios teisinės pridėtinės vertės. Šiame kontekste pastebėtina, kad MĮ projekto 3 straipsnio 6 dalyje minimi darnaus miškų valdymo klausimai, kurių turinys taip pat MĮ projekte neatskleistas, todėl siūlytina atsisakyti nuorodos ir į šiuos klausimus, vietoje šios nuorodos aiškiai apibrėžiant veiklos sritį ar sritis, kurių atstovai galėtų būtį Miškų konsultacinės tarybos nariais. Taip pat MĮ projekto 1 straipsnio 2 dalyje tikslinga atsisakyti teisinės pridėtinės vertės nesukuriančių perteklinių žodžių ,,dabar ir ateityje“.
2. Dėl MĮ projekto 2 straipsnio nuostatų:
2.1. Turėtų būti įvertinta šio straipsnio 1 dalyje išdėstyta sąvoka „agromiškininkystės želdiniai“ – jos turinys, kadangi pagal šio straipsnio 16 dalį, tai nelaikytina mišku, tačiau pagal 36 dalį, tai galėtų būti priskirtina miško žemei. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ,,miškų ūkio paskirties žemė“ ir ,,miško žemė“ yra iš esmės tapačios sąvokos. Dėl nurodytos priežasties siūlytina įvertinti šiame straipsnyje vartojamų sąvokų suderinamumą arba aiškiau reglamentuoti jų atskyrimą.
2.2. Turėtų būti įvertintas šio straipsnio 3 dalyje įsivestos sąvokos turinys, t. y., pagal ją išeitų, kad galima kirsti atvejiniu pagrindiniu miško kirtimu ir nebrandžius medžius – tą suponuoja žodis „vengiant“, kas reiškia, kad skirtingai nei dabar galiojančios nuostatos, kurios neleidžia kirsti tokio pobūdžio kirtimu nebrandžių medžių, siūloma nustatyti kitokį reglamentavimą – ir tokį leidimą įtvirtinti (žodis „vengiant“ reiškia, kad nors ir ne dažnai ar dėl kažkokių kitokių priežasčių, bet tokia galimybė atsiranda). Siūlytina įstatymų projektų aiškinamajame rašte pagrįsti siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo priežastis ir pagrįstumą.
2.3. Turėtų būti tikslinama šio straipsnio 20 dalyje išdėstyta sąvokos ,,miško ekosisteminės paslaugos“ apibrėžtis teisiniu ir loginiu aspektais, nes pagal Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paslauga laikoma paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurią galėtų teikti asmenys, bet ne miško ekosistemos, juo labiau, kad MĮ projekte neatskleistas sąvokos ,,miško ekosistemos“ turinys. Be to, pagal siūlomą apibrėžtį būtų neaišku, kuo skirtųsi žmonėms teikiama ekonominė nauda nuo jiems teikiamos materialinės naudos ir žmonėms teikiama psichologinė nauda nuo jiems teikiamos emocinės naudos, todėl ši sąvokos apibrėžtis neatitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte apibrėžto teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
2.4. Šio straipsnio 27 dalyje apibrėžiant sąvoka siekiama nustatyti, kad miško lydimo kirtimas prilyginamas miško žemės pavertimui kitomis naudomis. Nurodytas prilyginimas suponuoja, kad kitokių procedūrų nebus atliekama – tik kirtimas ir remiantis tuo bus miško žemė paverta kitomis naudmenomis. Svarstytina, ar tokia procedūra, kai automatiškai – priklausomai nuo kirtimo, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis dera su kitomis šio įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis (kur pavertimas kitomis naudmenomis miško žemės vyksta per teritorijų planavimą ir (ar) žemės sklypo paskirties keitimą).
2.5. Šio straipsnio 41 dalyje (įsigaliojimas numatytas 2025 m. sausio 1 d.) numatyta, kad miškų urėdija yra valstybės įmonė, tačiau ši nuostata nedera su Aplinkos ministerijos parengtu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje Nr. 24-6673) siūlomais pakeitimas (įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d.), pagal kuriuos miškų urėdija būtų valstybės valdoma įmonė. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 16 dalimis, valstybės valdoma įmone laikoma valstybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šių įstatymų projektų nuostatos turėtų būti suderintos, o siekiant teisėkūros apimčių mažinimo, siūlytina įvertinti galimybę juos sujungti.
2.6. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, turėtų būti peržiūrėtos visos šiame straipsnyje išdėstytų sąvokų apibrėžtys, pvz., lieka neaišku, kuo šio straipsnio 5 dalyje apibrėžta sąvoka ,,brandus medynas“ skirtųsi nuo šio straipsnio 45 ir 54 dalyse atitinkamai vartojamų, tačiau neapibrėžtų sąvokų ,,brandūs medžiai“ ir ,,medžiai pasiekę gamtinę brandą“; kokie medynai būtų laikomi bręstančiais medynais, kurie minimi šio straipsnio 45 dalyje, kokie medžiai būtų laikomi pasiekusiais minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių pagal šio straipsnio 5 dalį ir kt. Taip pat šiame straipsnyje tikslinga atsisakyti sąvokų, kurios kituose MĮ projekto straipsniuose nevartojamos, apibrėžčių, kaip perteklinių, pvz., žr. šio straipsnio 1, 2, 15 dalis. Kartu turėtų būti vengiama šiame straipsnyje išdėstytose apibrėžtyse ir kitose MĮ projekto nuostatose vartoti vertinamojo pobūdžio, neaiškių ir teisėkūroje nevartotinų formuluočių, pvz., ,,beveik vienodos ekologinės sąlygos“ ir kt.
3. Dėl MĮ projekto 3 straipsnio nuostatų:
3.1. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija koordinuoja miškų stebėseną, o šio straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo miškų būklės stebėseną. Jei šiose nuostatose minima ta pati stebėsena, jos pavadinimas turi būti suvienodintas.
3.2. Šio straipsnio 5 dalies 18 punkte siūloma nustatyti, kad „kai įtariama, kad pažeistas viešasis interesas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kas laikytina viešuoju interesu valstybinės miškų apsaugos srityje, t. y., ar pavyzdžiui neteisėti miško kirtimai patektų į šią kategoriją. Taip pat klausimas, ar būtų kreipiamasi į teismą, jeigu miško valdytojas būtų kitas subjektas. Siūlytina, šiais aspektais įvertinti siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, prireikus – jį tikslinti ir detaliau atskleisti įstatymų projektų aiškinamajame rašte.
3.3. Šio straipsnio 5 dalies 20 punkte nuoroda į įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės aktą turėtų būti teikiama Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (toliau – Nuorodų į ES teisės aktus aprašas), 13 punkte nustatyta tvarka.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 20 dalimis, MĮ projekto 3 straipsnio 5 dalies 21 punkte nurodytos funkcijos būtų laikomos viešojo administravimo funkcijomis, kurias turėtų vykdyti viešojo administravimo subjektai ir į tai, kad Viešojo administravimo įstatyme nenumatyta, kad viešojo administravimo subjektai galėtų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, šioje MĮ projekto nuostatoje vietoje formuluotės ,,ūkio subjektų <...> kontrolę“ siūlytina įrašyti ,,ūkio subjektų <...> priežiūrą“.
3.5. Siekiant suderinti šio straipsnio 5 dalies 10 ir 17 punktų nuostatas, siūlytina 10 punkte po žodžio ,,atkūrimo“ įrašyti žodį ,,įveisimo“.
4. Dėl MĮ projekto 4 straipsnio nuostatų:
4.1. Šio straipsnio 1 dalyje ir kitose nuostatose turėtų būti nurodytas tikslus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pavadinimas kaip jis įregistruotas Juridinių asmenų registre. Prireikus gali būti įvestas šios institucijos pavadinimo trumpinys Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 116 punkte nustatyta tvarka. Be to, pastebėtina, kad įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog MĮ projekte vietoje konkrečių institucijų pavadinimų nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos pavadinimas lieka nurodytas MĮ projekte, todėl turėtų būti atitinkamai tikslinamas MĮ projektas arba įstatymų projektų aiškinamasis raštas.
4.2. Tikslintinas šio straipsnio 2 dalies 1 punktas, sukonkretinant, kokią funkciją pagal jį turėtų vykdyti miškų urėdija, t. y., neaišku kokia forma turėtų būti rengiama ir įgyvendinama bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema – neaišku, ar turėtų būti parengtas atitinkamas teisės aktas ar sukurta informacinė sistema, jei turėtų būti priimtas atitinkamas teisės aktas, koks subjektas jį tvirtintų, jei turėtų būti sukurta informacinė sistema, neaišku, kaip ji turėtų būti įgyvendinama. Siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti aiškiai atskleistas formuluotės ,,rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą“ turinys. Be to, pastebėtina, kad šiuo punktu miškų urėdijai būtų pavesta rengti ir įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą, o MĮ projekto 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad visuose miškuose turi būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema. Trūksta aiškumo, ar šiose nuostatose minima ta pati funkcija, jei ne, lieka neaiškus jų santykis ir koks subjektas turėtų sukurti ir palaikyti MĮ projekto 24 straipsnio 7 dalyje nurodytą sistemą.
4.3. Šio straipsnio 2 dalies 6 punktas derintinas su MĮ projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo valstybinę miško žemę, o ne mišką (miškus). Šiuo aspektu taip pat tikslintina MĮ projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio ir 5 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į tai, kad MĮ projekto 2 straipsnio 58 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje būtų nustatyta, kad miškų urėdija valdo valstybinę miško žemę, o ne mišką (miškus).
4.4. Šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Miškų urėdija turi teisę dalyvauti miško išteklių panaudojimo inovacijų klasteriuose ar verslo inkubatoriuose, kurie skatina kurti naujoviškus aukštesnės pridėtinės vertės biomasę naudojančius produktus, ir juos iniciuoti“. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleista, ką tuo norėta pasakyti ir kokia forma miškų urėdija dalyvautų inovacijų klasteriuose ir verslo inkubatoriuose, taip pat ką toks dalyvavimas duotų, ar būtų naudojamas valstybės turtas, lėšos ir pan. Siūlytina aiškiau ir detaliau tokių nuostatų pagrįstumą aprašyti įstatymų projektų aiškinamajame rašte, taip pat įvertinti, ar ši nuostata tikrai turėtų būti įstatyme, ar nepakaktų to nurodyti miškų urėdijos įstatuose.
5. Dėl MĮ projekto 5 straipsnio nuostatų:
5.1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįsta, kodėl MĮ projekto 5 straipsnio 2 dalyje prie valstybinės reikšmės miškų nebesiūloma priskirti miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškų, kurie šiuo metu pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 4 punktą priskiriami valstybinės reikšmės miškams, o pagal Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 5 punktą laikomi neprivatizuojamais miškais. Siūlytina įvertinti, ar kartu nereikėtų keisti ir Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio.
5.2. Šio straipsnio 3 dalis nedera su Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktais, kuriais vadovaujantis žemė (neatsižvelgiant į jos paskirtį) ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu tik pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą ir tik kai ji tenkinant viešąjį interesą reikalinga šiuose punktuose nurodytų miškų viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti. Turėtų būti atsisakyta MĮ projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų kaip konkuruojančių su minėtomis Žemės įstatymo nuostatomis ir kaip ne Miškų įstatymo reguliavimo dalyko. Prireikus galėtų būti keičiamas Žemės įstatymo 45 straipsnis. Taip pat MĮ projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalių kontekste pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypai, kaip jie apibrėžti Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, o ne miškų plotai ar miškas (žr. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Kartu pastebėtina, kad MĮ projekto 5 straipsnio 3 dalyje vartojama neaiški nuoroda ,,šiame punkte“.
5.3. Turėtų būti nustatyta, kokio dydžio valstybinės miško žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu į valstybinės reikšmės miškus šio straipsnio 5 dalyje nurodytuoju atveju, nes Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiterpęs žemės plotas yra šioje dalyje nustatytus reikalavimus ir Miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas.
5.4. Šio straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „vientisas miško žemės plotas“ yra neaiški, ir toliau nevartojama, todėl turėtų būti įvertinas nurodytos formuluotės vartojimo pagrįstumas – kodėl toks išskyrimas daromas ir kam to reikia. Siūlytina šiuo aspektu papildyti įstatymų projektų aiškinamąjį raštą.
5.5. Lieka neaišku, koks pastatas ir jo priklausiniai būtų laikomi teisėtai pastatytais pagal šio straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y., ar prieš atidalijant žemės sklypą būtų taikoma statybos teisėtumo patikrinimo procedūra, jei taip, turėtų būti nustatyta, koks subjektas tikrintų statybos teisėtumą ir priimtų spendimą, kad pastatas ir jo priklausiniai yra teisėtai pastatyti. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir MĮ projekto 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai.
5.7. Tikslintina šio straipsnio 6 dalies 5 punkte vartojama formuluotė ,,žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria <...>“, nes žemės sklype negali būti kiti žemės sklypai, tik žemės sklypą padalijus gali būti suformuoti atskiri žemės sklypai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, žemės sklypas yra žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes trūksta aiškumo, koks privatizuojamas žemės sklypas jame minimas.
5.8. Nors įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pažymėtina, kad tokio pobūdžio įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimai nėra taikomi kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse“, tačiau iš nurodyto teiginio nėra aišku, ar kur nors Europos Sąjungos valstybėse yra taikomi panašūs apribojimai įsigyti žemę. Siūlytina šiuo aspektu pateikti aiškesnę informaciją, t. y., ar kuri nors valstybė narė taiko panašius apribojimus, ar tokių apribojimų iš viso nėra ir tai buvo tik Lietuvos teisinio reguliavimo ypatumai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti koreguojamas įstatymų projektų aiškinamasis raštas.
5.9. Šiame straipsnyje nustatytas paėmimas visuomenės poreikiams privačių žemės sklypų, tačiau, valstybės biudžeto šaltinis nėra nurodomas, taip pat tai nėra siejama su galimu lėšų panaudojimu pagal MĮ projekto 7 straipsnį, nors kompensacijų mokėjimas privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje yra numatytas. Siūlytina šiuo aspektu papildyti MĮ projekto 7 straipsnį.
6. MĮ projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata neatitinka Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalies, pagal kurią bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šiame Civilinio kodekso straipsnyje nenustatyta galimybė kituose įstatymuose numatyti kitas bendrosios nuosavybės teise valdomo turto dalies pardavimo sąlygas.
7. Tikslintina MĮ projekto 9 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė ,,ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama <...> miško želdiniuose ir žėliniuose“, atsižvelgiant į tai, kad joje minimi miško želdiniai ir miško žėliniai pagal MĮ projekto 2 straipsnio 35 ir 38 dalis būtų apibrėžti kaip miško medžiai ir krūmai, todėl juose ganyti ūkinių gyvūnų nebūtų įmanoma. Pastaba dėl šių sąvokų vartojimo taikytina ir MĮ projekto 17 straipsnio 4 daliai.
8. Pagal MĮ projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostatą miškuose būtų leidžiami visi renginiai. Trūksta aiškumo, ar to yra siekiama šia nuostata. Jei šios nuostatos tikslas yra numatyti teisę miškuose rengti visus renginius, reikėtų atsisakyti vardyti pažintinius, mokymo, terapinius, kultūros ir sporto renginius, o jei šios nuostatos tikslas yra miškuose leisti tik tam tikrų kategorijų renginius, šioje nuostatoje turėtų būti nustatytas atitinkamų renginių baigtinis sąrašas.
9. Dėl MĮ projekto 10 straipsnio nuostatų:
9.1. Tikslintina šio straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė ,,savo ir asmeninio turto“, nes trūksta aiškumo, kuo skirtųsi savas turtas nuo asmeninio turto.
9.2. Siūlytina įvertinti, ar šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti visi įstatymai neturėtų būti nurodyti ir MĮ projekto 2 straipsnio 60 dalyje.
9.3. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nuostatos turėtų būti suderintos su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, t. y. kas liečia subjektus, kurie tvirtina (gali tvirtinti) saugomų teritorijų nuostatus.
9.4. Siūlytina tikslintina šio straipsnio 5 dalį, nurodant, kad ne tik priimant sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, bet ir priimant sprendimą uždrausti asmenims lankytis miške, turėtų būti nurodytas draudimo terminas, o prireikus ir tam tikros sąlygos, taip pat tikslinga būtų nurodyti ribojimo ir draudimo priežastis bei teisinį pagrindą.
9.5. Lieka neaišku, todėl įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįsta, kodėl pagal šio straipsnio 7 dalį nebūtų leidžiama apsistoti poilsiui miškuose esančiuose poilsio paskirties pastatuose.
10. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįsta, kodėl MĮ projekto 11 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – STĮ projektas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus būtų išmokama tik 90 procentų apskaičiuotos kompensacijos dydžio. Taip pat turėtų būti pagrįsta, kodėl minėtoje MĮ projekto nuostatoje siūloma nustatyti, kad pasikeitus privataus miško savininkui kompensacija būtų mokama buvusiam savininkui, jei iki miško perleidimo jis buvo pateikęs prašymą kompensacijai gauti.
Be to, siūlant pakeitimus, kuriems įgyvendinti prireiks valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms mokėti, turi būti aišku, kad atitinkamos lėšos galės būti skiriamos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).
11. Tikslintina MĮ projekto 11 straipsnio 5 dalis ir STĮ projekto 2 straipsnio 2 dalis, nurodant, kokiais atvejais joje nurodyta kompensacija būtų mokama vieną kartą ir kokias atvejais – dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų.
12. Dėl MĮ projekto 12 straipsnio nuostatų:
12.1. Pagal šio straipsnio ir kitas MĮ projekto nuostatas lieka neaišku, kuo skirtųsi miškų inventorizacija nuo miškų apskaitos, jei jų tikslas būtų tas pats. Šiuo aspektu tikslintinas MĮ projektas.
12.2. MĮ projekte turėtų būti nurodyta, kokie subjektai būtų laikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais miškų inventorizacijos specialistais.
12.3. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata derintina su MĮ projekto 2 straipsnio 39 dalies nuostata.
13. Dėl MĮ projekto 13 straipsnio:
13.1. Šio straipsnio pavadinime reikėtų nurodyti tikslų Lietuvos Respublikos miškų valstybės registro informacinės sistemos pavadinimą, o ne jos trumpinį.
13.2. Šio straipsnio 4 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą registruojami registro objektai, o ne duomenys ar jų pakeitimai.
13.3. Šio straipsnio 5 dalis derintina su šio straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią būtų registruojami miško žemės taksaciniai sklypai, o ne miško žemė.
14. MĮ projekto 15 straipsnio 1 dalis derintina su MĮ projekto 2 straipsnio 10 dalies nuostata, pagal kurią genetinių miško medžių ištekliais būtų laikomi medžiai ir jų dalys, todėl draustiniai, kurie pagal Saugomų teritorijų įstatymą laikomi saugoma teritorija, negali būti priskiriami genetinių miško medžių ištekliams.
15. MĮ projekto 15 straipsnio 3 dalyje vietoje konkrečios pareigybės ,,direktorius“ siūlytina nurodyti bendrą sąvoką ,,vadovas“. Ši pastaba taikytina ir MĮ projekto 24 straipsnio 2 daliai, kartu siūlytina įvertinti galimybę joje atsisakyti nuostatos, kad miškų stichinė nelaimė skelbiama ,,direktoriaus įsakymu“, nes toje pačioje nuostatoje nurodyta, kad miškų stichinę nelaimę atšaukia Vyriausybės įgaliota institucija, t. y., nenurodant nei pareigybės, nei sprendimo formos, analogiškai kaip kitose MĮ projekto nuostatose, numatančiose institucijų sprendimų priėmimą.
16. Dėl MĮ projekto 16 straipsnio nuostatų:
16.1. Šio straipsnio 2 dalyje įvestas trumpinys ,,tiekėjas“ turėtų būti įvestas šio straipsnio 1 dalyje.
16.2. Tikslintinas šis straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 29 straipsniu, Licencijų informacinėje sistemoje turėtų būti įrašomi ūkio subjekto pateikto pranešimo duomenys arba licencijos išdavimo duomenys, o ne informacija ar ūkio subjektai, kuriems išduodama licencija.
16.3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįsta šio straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu kol miško dauginamosios medžiagos tiekėjo pateiktos informacijos ir duomenų trūkumai (pateikus netikslią, neišsamią (ne visą) informaciją, klaidingus duomenis) šalinami ir kaip numatoma išvengti situacijų, kai pašalinus šiuos trūkumus, išaiškėtų, jog atitinkamas subjektas neturėjo teisės verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu. Siūlytina įvertinti, ar šiuo atveju nebūtų tikslinga nustatyti, kad turėtų būti įsitikinta, kad trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad ūkio subjektas neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų (žr. Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, 15 punktą).
16.4. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nuoroda į jame minimą reglamentą turėtų būti teikiama vadovaujantis Nuorodų į ES teisės aktus aprašo 20 punktu.
17. Tikslintina MĮ projekto 17 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į tai, kad MĮ projekto 5 straipsnio 3 dalyje nenurodyti subjektai, valdantys valstybinės miško žemės sklypus.
18. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintina MĮ projekto 18 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,buveinės“, nes neaišku, ar šioje nuostatoje minimos MĮ projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos ,,gamtinės buveinės miškuose“, ar Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos ,,rūšies buveinės“, ar Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 23, 46 ir 50 dalyse apibrėžtos atitinkamai ,,natūralios buveinės“, ,,Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės“, ,,rūšies buveinės“.
19. Tikslintina MĮ projekto 18 straipsnio 9 dalies nuostata, atsižvelgiant į tai, kad MĮ projekto 18 straipsnyje būtų nustatyti ne tik ribojimai, bet ir draudimai(žr. 18 straipsnio 4 dalį).
20. MĮ projekto 19 straipsnio nuostatų:
20.1. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintina šio straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė ,,5 metrų žemės juostoje“, nurodant, koks žemės juostos parametras šiuo atveju turėtų būti matuojamas – ilgis ar plotis. Ši pastaba taikytina ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje išdėstytai nuostatai.
20.2. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte tikslintinas joje nurodytos apsaugos zonos pavadinimas pagal Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo 20–22 straipsnių nuostatas.
20.3. Tikslintina šio straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata, atsisakant joje numatytos galimybės ne įstatymuose nustatyti reikalavimus, dėl kurių nebūtų išduodamas leidimas kirsti mišką. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu ir kad poįstatyminiais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas negali konkuruoti su nustatytuoju įstatyme (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).
21. MĮ projekto 20 straipsnyje atsisakoma nuostatos, kad miškų urėdija žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką miškų urėdija mažmeninėje prekyboje parduoda Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau kitiems valstybinio miško valdytojams tai būtų galima daryti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Liktų nenustatyta, kokia tvarka miškų urėdija mažmeninėje prekyboje pardavinėtų ne tik žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką, bet ir biokurą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte trūksta objektyvaus pagrindimo, kodėl miškų urėdijai šiuo atveju nebūtų nustatoma pardavimo tvarka, o kiti valstybinio miško valdytojai turėtų pardavimą vykdyti aplinkos ministro nustatyta tvarka.
22. MĮ projekto 20 straipsnio 2 dalyje tikslintina sąvoka ,,valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė“, nes neaiškus jos turinys.
23. Dėl MĮ projekto 21 straipsnio nuostatų:
23.1. Šio straipsnio 3 dalyje turėtų būti nurodyta, per kokį laikotarpį nuo netinkamai įforminto prašymo ar ne visų dokumentų, kurių reikia kvalifikacijos atestatui išduoti, pateikimo dienos Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pranešti šį prašymą ir atitinkamus dokumentus pateikusiam asmeniui.
23.2. Šiame straipsnyje turėtų būti nurodyta, kokie sprendimai būtų priimami, jei Vyriausybės įgaliota institucija nustatytų, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, vykdydami nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje, pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
23.3. Tikslintina šio straipsnio 6 dalis, nes joje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį turėtų nustatyti ne tik pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarką, bet ir pažeidimus, kurie būtų laikomi mažareikšmiais, ar tokių pažeidimų kriterijus.
23.4. Tikslintina šio straipsnio 8 dalies 3 punkte vartojama neaiški formuluotė ,,melagingi dokumentai“. Siūlytina įvertinti, ar šiuo atveju nebūtų tikslinga suvienodinti šioje nuostatoje ir MĮ projekto 16 straipsnio 6 dalies 4 punkte bei 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte vartojamas formuluotes, kiek jos reglamentuotų melagingų duomenų nurodymą ar pateikimą.
23.5. Trūksta aiškumo, kokia kompetentinga institucija minima šio straipsnio 10 dalyje, jei šio straipsnio 8 dalies 2 punkte minimas tik teismo nuosprendis. Turėtų būti suderintos šios nuostatos.
24. MĮ projekto 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoje sąvokos ,,juridinis faktas“ siūlytina vartoti Civilinio proceso kodekse vartojamą sąvoką ,,juridinę reikšmę turintis faktas“. Ši pastaba taikytina ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytai Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai.
25. Tikslintina MĮ projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į tai, kad valstybinio miško savininkė yra valstybė ir valstybinis miškas nelaikomas jo valdytojo mišku.
26. Siūlytina įvertinti, ar MĮ projekto 25 straipsnio 2 dalyje nebūtų tikslinga teikti nuorodą ir į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą.
27. Siekiant teisinio aiškumo ir MĮ projekto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti suvienodintos MĮ projekte vartojamos sąvokos ir formuluotės, jei jų turinys sutampa, pvz., ,,tvirtina <...> tvarką“ ir ,,nustato <...> tvarką“; ,,atlieka <...> funkcijas“ ir ,,vykdo <...> funkcijas“; ,,vykdo <...> priežiūrą“ ir ,,įgyvendina <...> priežiūrą“; ,,visų nuosavybės formų miškai“, ,,visų nuosavybės formų šalies miškai“ ir ,,visi miškai“; ,,pažangus“ ir ,,naujoviškas“; ,,valstybė“, ,,šalis“ ir ,,Lietuvos Respublika“; ,,vidutinė metinė pagrindinių miško kirtimų norma“ ir ,,vidutinė norma“; ,,suderinus su privataus miško savininku“ ir ,,sutikus privataus miško savininkui“; ,,prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją“, ,,prašymas skirti kompensaciją“, ,,prašymas gauti kompensaciją“ ir ,,prašymas“; ,,kompensacijos išmokamos“, ,,kompensacijos skiriamos“ ir ,,kompensacijos taikomos“; ,,kompensacijų apskaičiavimas“ ir ,,kompensacijos dydžio apskaičiavimas“; ,,miško valda“ ir ,,valda“; ,,tinkami dokumentai“ ir ,,tinkamai įforminti dokumentai“; ,,kvalifikacijos atestatas“ ir ,,atestatas“; ,,kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimas“ ir ,,kvalifikacijos atestato panaikinimas“; ,,esminis poveikis“ ir ,,esminė įtaka“; ,,pavojingos miško ligos“ ir ,,miško ligos“; ,,miško kenkėjai“ ir ,,kenkėjai“.
28. Siekiant Vyriausybės teisėkūros apimčių mažinimo ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte apibrėžtu viešojo administravimo subsidiarumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, siūlytina atsisakyti MĮ projekte ir kituose kartu pateiktuose įstatymų projektuose numatytų Vyriausybės priimamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, jei atitinkamas teisinis reguliavimas galėtų būti nustatytas žemesnės teisinės galios teisės aktais, kai numatyta tvirtinti techninio, procedūrinio pobūdžio reguliavimą.
29. MĮ projekte turėtų būti nuosekliai vienodai nurodomi terminai – žodžiais arba skaitmenimis, pvz., ,,dešimt metų“ ir ,,10 metų“, taip pat ploto matavimo vienetai – pilnu pavadinimu arba vartojant trumpinius, pvz., ,,hektarai“ ir ,,ha“.
30. Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatų:
30.1. Šio straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės ,,kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos ir įstaigos“ turėtų būti nurodyta, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, aplinkos ministras, o prireikus nurodytinos ir konkrečios institucijos ar įstaigos, jei jos būtų įvardytos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekte.
30.2. Šio straipsnio 5 dalyje išdėstyto Miškų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje tikslintinas Lietuvos Respublikos miškų valstybės registro pavadinimas.
30.3. Šio straipsnio 13 dalyje nustatoma Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija, kurios 6 punkte kalbama apie buvusias sodybas, nors 2023 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas ir įsigaliojo Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2350, pagal kurį 2028 m. sausio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas pripažįstami netekusiais galios, t. y., netenka galios nuostatos dėl buvusių sodybų atstatymo, todėl nuostatų dėl buvusių sodybų turėtų būti atsisakyta.
30.4. Trūksta aiškumo, kas būtų laikoma šio straipsnio 17 dalyje išdėstyto Miškų įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse minima 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti miškų grupių sistema, nes kitose 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiose Miškų įstatymo nuostatose ši sąvoka nevartojama.
30.5. Tikslintina šio straipsnio 21 dalies formuluotė, atsižvelgiant į tai, kad pagal MĮ projekto 11 straipsnio 3 dalį kompensacijos būtų taikomos (išmokamos) ne pagrindinių miško kirtimų draudimams, o privačių miškų savininkams.
30.6. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįstos visos šiame straipsnyje numatytos siūlomų pakeitimų įsigaliojimo datos ir šių pakeitimų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Ši pastaba taikytina ir dėl kituose, kartu su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu Vyriausybei pateiktuose, įstatymų projektuose nurodytų atitinkamų datų. Taip pat, atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, siūlome vietoje 2025 m. sausio 1 d. numatyti vėlesnę įstatymų projektuose numatytų pakeitimų įsigaliojimo datą ir atitinkamai vėlesnes įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas.
31. MĮ projekte ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – ANK projektas) siūloma atsisakyti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto, todėl įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįstas šio siūlymo poveikis jų vykdomų funkcijų tęstinumui ir asmenų, vykdančių šias funkcijas, interesams pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje Nr. NV-978 pateiktą 2 pastabą. Taip pat, kaip nurodyta minėtoje išvadoje pateiktoje 1 pastaboje, turėtų būti keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose minimi valstybinių miškų apsaugos pareigūnai.
32. Turėtų būti aktualizuotas pagal siūlomus pakeitimus įstatymų projektų aiškinamasis raštas, nes, pvz., jame nurodyta, kad MĮ projekte siūloma įvesti naują sąvoką ,,artima gamtai miškininkystė“, tačiau MĮ projekte tokia sąvoka neapibrėžta ir pan. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto, tikslintinas įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punktas, nes turės būti pripažinti netekusiais galios kai kurie valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovo priimti teisės aktai, pvz., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“, 2021 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“ ir kt.
33. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio ,,Patvirtintos“ įrašytina ,,Iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintos“.
34. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AAĮ projektas) 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 116 straipsnio 5 dalyje siūlytina vartoti MĮ projekte vartojamą sąvoką ,,metinė pagrindinių miško kirtimų norma“.
35. Trūksta aiškumo, todėl įstatymų projektų aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįsta (prireikus ir patikslintas AAĮ projektas), kokiais atvejais būtų konstatuojamas AAĮ projekto 3 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 119 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų pažeidimų (miško neatžėlimo ir miško neatkūrimo pagal Miškų įstatymo reikalavimus) pakartotinumas, atsižvelgiant į tai, kad miško atžėlimas ir atkūrimas pagal Miškų įstatymo reikalavimus būtų tęstinis procesas.
36. ANK projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo kodekso 276 straipsnio 8 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis ,,po“, o ANK projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžio ,,numatytą“ įrašytina ,,numatytų“.
37. Tikslintinos ANK projekto 4 straipsnio 1 ir 3 dalys pagal jose išdėstytas 2025 m. sausio 1 d. galiosiančias keičiamo kodekso nuostatas.
38. Siūlytina ANK projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalis papildyti nurodant, kad pradėtų administracinių nusižengimų tyrimas ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas baigiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
39. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje išdėstyta nuostata tikslintina pagal Rekomendacijų 207.3 papunktį.
Teisės grupės vyresnioji patarėja Dalia Petkevičienė
Teisės grupės vyriausioji patarėja Eglė Izokaitytė
|
Dalia Petkevičienė, Eglė Izokaitytė, tel. +37052098723; +37066842870, +37052098832; +37066842741, el. p. dalia.petkeviciene@lrv.lt, egle.izokaityte@lrv.lt |