2015-11-04

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, TREČIOJO IR PENKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 STRAIPSNIAIS IR PENKTUOJU1 SKIRSNIU PROJEKTO Nr. XIIP-3370(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
43	1		Argumentai: Įregistruoto Įstatymo projekto 43 str. 1 d. numatyta, jog „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“. Taigi, įstatymas turėtų įsigalioti mažiau nei po mėnesio nuo jo priėmimo dienos. Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“ ,,Dviejų datų“ taisyklės verslui įtvirtinimo teisės aktuose tikslas – garantuoti, jog ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui. Sprendžiant, ar teisės aktui taikytina ,,dviejų datų“ taisyklė verslui, atsižvelgtina į šios taisyklės tikslą bei protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimus. Įstatymo projektas akivaizdžiai turės įtakos verslo sąlygoms, kadangi juo nustatoma eilė naujų reikšmingų reikalavimų ir ribojimų, kurių įgyvendinimui vartojimo kredito davėjams reikia pasirengti. Jau dabar akivaizdu, kad kai kurios Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos kelia neaiškumų ir suinteresuotų asmenų yra aiškinamos skirtingai, todėl tam, kad dalis naujų nuostatų būtų įgyvendintos tinkamai reikalingi ir Priežiūros institucijos išaiškinimai, kurie, remiantis praktika, paprastai pateikiami ne anksčiau kaip per 2 mėnesius. Dauguma vartojimo kreditų davėjų vartotojų paraiškas vertina automatizuotu būdu. Pasikeitus kreditingumo vertinimo reikalavimams, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos reglamentavimui, administravimo mokesčių ribojimams ir skaičiavimo metodologijai, atsiradus 2 dienų nusiraminimo laikotarpiui, draudimui išmokėti pinigus nakties metu ir kitiems naujiems reikalavimams, vartojimo kredito davėjai yra priversti modifikuoti ir su naujais reikalavimais suderinti savo naudojamą programinę įrangą, automatizuotas kreditingumo vertinimo sistemas. Patys vartojimo kreditų davėjai savo naudojamą programinę įrangą, sistemas suderinti su naujais reikalavimams negali, tam būtina samdyti IT specialistus, kurie savo projektus planuoja į priekį ir tikėtina, kad iki dabar siūlomo įstatymo įsigaliojimo termino, jie net neturėtų galimybės pradėti programinės įrangos ir sistemų keitimo bei įdiegimo darbų dėl užimtumo ir šiuo metu jų vykdomų kitų projektų. Šiuo metu visos finansų įstaigos aktyviai diegia SEPA mokėjimo sistemą, kuri dėl Euro įvedimo Lietuvoje privalomai pakeis LITAS-ESIS sistemą jau nuo 2016m. Sausio 1 d. Taigi, dėl naujų reikalavimų gausos ir šiuo metu vykdomų SEPA mokėjimų sistemos diegimo darbų, programinės įrangos ir sistemų pritaikymas naujiems reikalavimams gali užtrukti 4-5 mėn. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos bankas, Vartojimo kredito rinkos prižiūrėtojas, inspektavimo metu nustatęs pažeidimų ar trūkumų kitų finansų rinkos dalyvių (draudimo bendrovių, komercinių bankų, kredito unijų) procesuose paprastai suteikia ne trumpesnį nei 6 mėnesių terminą atlikti būtiniems pakeitimams, taigi pripažįstama, kad įgyvendinti pakeitimus būtinas ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas. Priėmus įstatymo projektą vartojimo kredito davėjai turės parengti ir apmokyti savo darbuotojus darbui su naujai parengtomis ir įdiegtomis programomis, kas per vieną ar kelis mėnesius yra neįmanoma. Taip pat iki įstatymo įsigaliojimo vartojimo kredito davėjai turės ne tik atnaujinti savo programinę įranga ir apmokyti darbuotojus, bet ir pakeisti rinkodarą, pakoreguoti vartojimo kredito sutartis, kainodarą, darbo laiką, peržiūrėti ir suderinti reklamos paslaugų, asmens duomenų apsaugos ir kitas sutartis. Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinus reikalavimą visais atvejais tikrinti informaciją apie vartojimo kredito davėją registruose ir informacinėse sistemose vartojimo kredito davėjai turės sudaryti naujas (arba suderinti ir pakeisti esamas) sutartis su registrus ir informacines sistemas administruojančiais subjektais. Šiuo metu vien tam, kad vartojimo kredito davėjas galėtų pradėti automatizuotai gauti informaciją iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro reikia apie 4 mėnesių, nes informacijos teikimą būtina suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, gauti leidimus, prieigą ir kt. Duomenų bazes (įskaitant ir valstybinius registrus) valdantys asmenys taip pat turės prisitaikyti prie padidėsiančių užklausų skaičiaus. Jau šiuo metu atsakymai iš Kreditų biurų į vartojimo kredito davėjų užklausas dažnai vėluoja, o privalomai visais atvejais visiems vartojimo kredito davėjams pradėjus teikti užklausas nepritaikius sistemų prie išaugusio apkrovimo, informacijos teikimas gali ir visai sutrikti. Lietuvos bankui suteiktas net vienerių metų terminas Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašui parengti, o kitiems duomenų bazių valdytojams bei vartojimo kredito davėjams pasikeisti savo programinę įrangą, sistemas suteiktas ypatingai trumpas terminas. Dauguma didžiųjų vartojimo kreditus teikiančių įmonių yra tarptautinio kapitalo, priklauso tarptautiniams tinklams, ir visi esminiai klausimai ir pakeitimai įmonėse užtrunka dėl sudėtingų vidinių procesų. Mažosios vartojimo kreditus teikiančios įmonės negalės greitai įgyvendinti būtinų pakeitimų dėl ribotų tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų išteklių. Be to, kaip tik įstatymo įsigaliojimo metu vartojimo kreditus teikiančios bendrovės bus užimtos ataskaitų Lietuvos bankui teikimu, finansinių ataskaitų rengimu, kas taip pat įtakos įmonių galimybes įgyvendinti naujus reikalavimus, o vartojimo kredito davėjams nespėjus pasirengti naujiems įstatyme įtvirtintiems reikalavimams ar darbuotojams nespėjus įsisavinti pasikeitimų per labai trumpą laiką, Vartojimo kredito davėjams iškart būtų taikomos ir gerokai padidintos baudos. Kaimyninių valstybių praktika taip pat rodo, kad sklandžiai pereiti prie naujo vartojimo kreditų reguliavimo reikia bent 6 mėnesių: Latvijoje 2015 m. liepos mėnesį priimti vartojimo kreditus reguliuojančio įstatymo pakeitimai, įsigalioja nuo 2016 m.sausio mėnesio, Estijoje 2015 m. sausio mėnesį priimtas vartojimo kreditus reguliuojančio įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo liepos mėnesio 1 d., Švedijoje rugpjūčio mėnesį priimtas vartojimo kreditus reglamentuojančio įstatymo pakeitimas įsigalios 2016 m. vasario 10 d. Įstatymo projekte įtvirtinti pakeitimai turi įtakos verslo sąlygoms, juo sukeliami pokyčiai yra aktualūs ir reikšmingi verslui, todėl šiam įstatymo projektui turi būti suteikiamas specialus statusas ,,Reguliuojantis verslo sąlygas“. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, gali įsigalioti ne pagal „dviejų datų“ taisyklę ar anksčiau nei po 3 mėnesių nuo jų paskelbimo tik tuo atveju, jei teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Šiuo atveju, išimčių, kodėl galėtų būti netaikoma „dviejų datų“ taisyklė nėra, todėl turi būti laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintos taisyklės, jog įstatymas įsigalioja gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte numatyta eilė reikšmingų pakeitimų (keičiami kreditingumo vertinimo reikalavimai, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos reglamentavimas, nustatomas administravimo mokesčių ribojimas įtvirtinamas 2 dienų nusiraminimo laikotarpis, numatyti ribojimai reklamai, reikalavimai bendrovių vadovams, draudimas išmokėti pinigus nakties metu, taip pat daug kitų reikalavimų ir ribojimų), prie kurių verslas turi prisitaikyti, pritaikyti savo naudojamą programinę įrangą, apmokyti darbuotojus, sudaryti sutartis dėl duomenų teikimo ir į kaimyninių šalių patirtį, priežiūros institucijos praktiką bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, siūlome, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. gegužės mėn. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 43 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 20156 m. gruodžio gegužės 1 d.“

Teikia:

Seimo narys

Remigijus Žemaitaitis