Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 590, 627, 663, 736 ir 739 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1249

 

2018-06-20  Nr. 102-P-22

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.

 

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

1

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 590 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jei skolininko vykdomuosius dokumentus jau vykdo antstolis, visi vėliau gaunami vykdomieji dokumentai vykdomi to pačio antstolio, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.“ (išskirtas siūlomas papildymas)  Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamoje nuostatoje yra nustatyta alternatyvaus vykdomojo dokumento vykdymo vietos parinkimo galimybė, atsižvelgiant į fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Tačiau toks alternatyvus vykdymo veiksmų atlikimas yra ribojamas atsižvelgiant į kitas imperatyvaus pobūdžio CPK nuostatas. Pažymėtina, kad vykdymo teisinius santykius imperatyviomis teisės normomis reguliuoja ir keičiamo straipsnio 3 ir 4 dalys, nustatančios, kad „Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.“ ir „Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.“ Be to, vykdymo procesas reguliuojamas ir CPK 591 straipsnio nuostatomis, aptariančiomis vykdymo veiksmų atlikimą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas CPK pakeitimas stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku tai, kas turėtų būti laikoma „kitomis aplinkybėmis“ ir koks turėtų būti siūlomos nuostatos bei kitų CPK nuostatų teisinis santykis. Tuo atveju, jei vartojant sąvoką „kitos aplinkybės“ omenyje turėtos kitos CPK nuostatos, siūlomas teisinis reguliavimas teisėkūros požiūriu vertintinas itin kritiškai, nes siūlomu pakeitimu būtų įtvirtinta nuostata, įgalinanti nesilaikyti galiojančių imperatyvių teisės normų. Aptariamu atveju CPK turėtų būti keičiamas sistemiškai, kad normos logiškai ir sistemiškai derėtų, kad siūlomos normos nekonkuruotų su galiojančiu reguliavimu, kad normų turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. Kitu atveju, derėtų nurodyti kokios „kitos aplinkybės“ turimos omenyje.

Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlymas yra nesuderintas ir su Antstolių įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis antstolių veiklos teritorialumą.

Antra, pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas yra galimai nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, nes tais atvejais, kai skolininko gyvenamoji vieta, darbo vieta ir turto buvimo vieta nesutampa, skolininkui tektų atlyginti žymiai didesnes vykdymo išlaidas, nei tuo atveju, jei antstolis atliktų vykdymo veiksmus labiausiai tam tinkamoje vietoje, parinktoje laikantis galiojančių teisės normų.

Trečia, keltinas klausimas, ar siūlomą nuostatą įmanoma įgyvendinti praktiškai, nes šiuo metu išieškotojai neturi galimybių sužinoti apie kitas jų skolininkų vykdomąsias bylas ir antstolius, kurie šias bylas vykdo. Taip pat nėra aišku kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tuo atveju, jei dėl šios aplinkybės keli antstoliai pradėtų vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl vieno skolininko.

Pritarti

            Siūloma svarstomą projektą atmesti ir pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų.

2.

Teisėjų taryba 2018-05-14

1

 

 

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti CPK 590 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jei skolininko vykdomuosius dokumentus jau vykdo antstolis, visi vėliau gaunami vykdomieji dokumentai vykdomi to pačio antstolio, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.“ (siūlomas papildymas išskirtas kursyvu).

Teisėjų taryba, pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 24 d. teisinėje išvadoje Nr. XIIIP-1249 pateiktoms pastaboms, kad keičiamo 590 straipsnio nuostatos nesuderintos su galiojančiomis imperatyviomis CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatomis (teisinės išvados 1 punktas), taip pat atkreipia dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo pasekmes.

Pirma, pagal bendrąsias CPK 31 straipsnyje įtvirtintas nuostatas byloms dėl nekilnojamojo turto yra taikomas išimtinis teismingumas, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų paneigta išimtinio teismingumo paskirtis ir jo taikymo principai.

Antra, CPK 590 straipsnyje yra nustatyta alternatyvaus vykdomojo dokumento vykdymo vietos parinkimo galimybė, atsižvelgiant į fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Alternatyvūs būdai, be kita ko, užtikrina efektyvų vykdymo procesą bei CPK straipsnyje įtvirtinto proceso ekonomiškumo principo realizavimą. Vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal siūlomą teisinį reguliavimą, vykdymo procesas taptų neefektyvus ir neekonomiškas (žymiai padidėtų vykdymo išlaidos), jeigu skolininko turtas būtų skirtingose antstolių veiklos teritorijose.

                   Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 759 straipsnio nuostatas, vykdymo procese yra galimybė išieškotojui prisijungti prie išieškojimo, vykdomo iš to paties skolininko. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, svarstytina, ar Projektu siekiamam tikslui – sudaryti galimybę administruoti bylas per vieną antstolį, įgyvendinti nepakanka nustatytų galiojančių teisinio reguliavimo priemonių.

Pritarti

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

2

 

1,2

 

 

 

                   2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti CPK 627 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus „skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška ar gydantis nuo priklausomybės ligų ,– gavęs dokumentą iš gydymo ar reabilitacijos įstaigos“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pastebėtina, kad priklausomybės ligos gydomos ir ligonių, sergančių tokiomis ligomis, reabilitacija atliekama asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sąvoka pavartota galiojančioje CPK nuostatoje „gydymo įstaiga“ yra pasenusi (neatitinkanti galiojančių medicinos srities teisės aktų sąvokų), tačiau pagal savo esmę, ji turi būti laikoma atitinkančia galiojančiuose medicinos srities teisės aktuose vartojamą sąvoką „asmens sveikatos priežiūros įstaiga“. Todėl atsižvelgiant į tai, jog visos reabilitacijos įstaigos yra sveikatos priežiūros įstaigos, siūlomas pakeitimas laikytinas pertekliniu. Siekiant projektui keliamų tikslų ir nuostatos aiškumo, svarstytina galimybė atsisakyti pasiūlymo į nuostatą įrašyti žodį „reabilitacijos“, o vietoje žodžių „gydymo įstaigos“ įrašyti žodžius „asmens sveikatos priežiūros įstaigos“.

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomo keisti CPK 627 straipsnio 5 punkto.

Pritarti iš dalies

            „Gydantis nuo priklausomybės ligų“ – labai plati sąvoka – toks papildymas gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

3,

4

 

 

 

 

  3. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti CPK 663 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 24 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Galiojančioje nuostatoje nustatytas 6 mėnesių terminas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pastebėtina, kad siūlant nustatant naują teisinį reguliavimą, ginami ir įvertinami tik skolininkų interesai, tačiau visiškai neatsižvelgiama į kreditorių interesus. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos kreditorių teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Keičiama nuostata reguliuoja atvejus, kai nuo skolinio įsipareigojimo neįvykdymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, nes skolininkas neįvykdė savo skolinio įsipareigojimo nustatytu terminu, kreditorius kreipėsi į teismą, vyko teisminis procesas (galimai keliose teisminėse instancijose), vėliau kreditorius kreipėsi į antstolį, kad šis priverstinai išieškotų skolą. Taigi tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar net dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės skolos išieškojimo procedūros. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą skolos atgavimo terminas būtų nukeltas dar pusantrų metų terminui.

Pažymėtina ir tai, kad kreditorių interesai būtų pažeidžiami ir tuo atveju, jei skolininkas turi pakankamai pajamų, kad skolą galėtų sumokėti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus, tačiau vadovaujantis įstatymine nuostata, jis galėtų piktnaudžiauti savo padėtimi ir skolos negrąžinti dar pusantrų metų.

Kartu pažymėtina, jog skolininkai ir dabar turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ateityje pagerės. Tačiau šiuo atveju teismas turi galimybę patikrinti faktinę situaciją ir įsitikinti, kad toks sprendimas konkrečioje situacijoje būtų pagrįstas.

Įvertinant visas išdėstytas pastabas svarstytina, ar galiojančioje CPK nuostatoje įtvirtintas 6 mėnesių terminas, lengvinantis skolininkų padėtį, nėra pakankamas, ar proporcinga šį terminą prailginti tris kartus. Svarstytina, ar pritarus siūlomam pakeitimui, nebus pažeista kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, t.y. ar nebus pažeistas proporcingumo principas, kai vienos iš šalių interesai būtų laikomi svarbesniais nei kitos šalies interesai.

Analogiško turinio pastabos, susijusios su skolininkų ir kreditorių interesų balanso pusiausvyra išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomų keisti procentinių išskaitų dydžių iš skolininkui priklausančių  darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių bei viršijančių Vyriausybės nustatytos MMA. Teigtina, jog turėtų būti svarstomas tokių sumažinimų proporcingumas ir atitiktis teisingumo principams.

Pritarti iš dalies

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso  663 straipsnio 1 dalies redakcijai ir 8 straipsnyje išdėstytai 736 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijai:

 

„663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto

1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos...“

 

„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis

1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų.

2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas..“

5.

Teisėjų taryba

2018-05-14

3

 

 

 

 

2. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 dalį nustatant, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 24 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

              Teisėjų taryba, pritardama projekto siekiamam tikslui palengvinti mažas pajamas gaunančių skolininkų padėtį išieškojimo procese, visgi atkreipia dėmesį, kad siūlomas termino pailginimas iki 24 mėnesių (galiojančioje nuostatoje nustatytas 6 mėnesių terminas) gali būti vertinamas kaip neproporcingai didelė skolininko apsauga ir nepagrįstas kreditoriaus teisių ribojimas, neleidžiantis išieškotojams maksimaliai greitai sulaukti savo reikalavimų patenkinimo. Kaip minėta, išieškojimo procese turėtų būti siekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, atitiks proporcingumo ir teisingumo principus.

Pritarti iš dalies

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso  663 straipsnio 1 dalies redakcijai.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

5

 

 

 

 

                   4. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti CPK 739 straipsnį 9 punktu ir nustatyti, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas kalbine ir logine prasmėmis nedera su straipsnio esme.

Antra, pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas nedera su straipsnio esme sistemiškai, nes 1-8 straipsnio punktuose yra įvardinamos tikslinės skolininkams skirtos išmokos, kurias galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ar laidojimo pašalpa. Tuo tarpu siūloma nauja kategorija niekaip negali būti identifikuota ir išskirta iš kitų išmokų grupių, nes tai yra tik jokiais tiksliniais kriterijais neapibrėžiama ir neidentifikuojama asmens pajamų dalis. Dėl šios priežasties vertintina, kad pasiūlymas ne tik sistemiškai nedera su keičiamu straipsniu, tačiau ir yra praktiškai nepritaikomas.

Trečia, pažymėtina, jog sąvoka „minimalių vartojimo poreikių dydis” galiojančiuose teisės aktuose nėra vartojama. Tokia sąvoka yra minima įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1242, tačiau įstatymo projektas gali būti ir nepriimtas, taigi tokiu atveju CPK būtų įtvirtinta sąvoka, kurios reikšmė teisės aktuose nėra apibrėžta. Taigi pasiūlymo turinys kvestionuotinas. Manytina, jog analizuojamas pakeitimas turėtų būti siejamas su šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, skirtomis tam tikriems lėšų dydžiams apskaičiuoti, arba teikiamas tuo atveju, jei minėtas įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1242 būtų priimtas ir sąvoka būtų apibrėžta įstatyme.

Pritarti iš dalies

                   Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso  689 straipsnio 6 dalies redakcijai:

 

7 straipsnis. 689 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“

7.

Teisėjų taryba

5

 

 

 

 

3. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti CPK 739 straipsnį 9 punktu, nustatant, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis”.

Visų pirma, pastebėtina, kad siūlomos teisės normos konstrukcija yra nelogiška ir tikslintina kalbos aspektu. Taip pat pažymėtina, kad minimalių vartojimo poreikių dydis tai – ne atitinkamos rūšies piniginę išraišką turinti išmoka, o rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip minėta aukščiau išdėstytose pastabose dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, šiame straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas išieškojimas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Kadangi projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o norima leisti išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio reguliavimo paskirties.

Pritarti iš dalies

                   Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso  689 straipsnio 6 dalies redakcijai.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

 

 

 

     5. Apibendrinant dėl įstatymo projekto išdėstytas pastabas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamų nuostatų įtvirtinimas turėtų įtakos fizinių asmenų skolinimosi kainai, kuri neabejotinai kiltų dėl ženkliai pailginamų skolos išieškojimo terminų.  Svarstytina, ar tokia situacija nepablogintų fizinių asmenų galimybės skolintis. Kartu pastebėtina, jog tarp kreditorių, kurių interesai nukentėtų priėmus įstatymo projektą, patektų ir bankai, todėl manytina, kad teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimas gali turėti įtakos bankinės sistemos bei valstybės finansų sistemos stabilumui. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu, svarstytina, ar neturėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką su prašymu dėl teikiamo įstatymo projekto pateikti savo išvadas.     

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

6

 

 

6. Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018-01-01 ir nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų ženkliai prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms.

Pritarti iš dalies

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-24

 

 

 

            7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas skiriasi nuo projekto.

Pritarti

 

11.

Europos teisės departamentas

2017-11-02

 

 

 

Europos teisės departamentas išnagrinėjo 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu Nr. S-2017-9293 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1249 (toliau – Projektas). Pažymime, kad projektu pateiktų siūlymų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė tiesiogiai netaikoma. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad projektu teikiami siūlymai derintini su kitomis imperatyvaus pobūdžio Civilinio proceso kodekso nuostatomis ir susijusiais įstatymais, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas, reglamentavimo sistemiškumas, siūlomų nuostatų proporcingumas įvertinant tiek skolininkų, tiek kreditorių interesus.

Pritarti

 

12.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

2018-05-14

 

Lietuvos „Caritas“

2018-05-14

 

 

 

              Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdomi įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Dabartinė skolų išieškojimo tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo – t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pakankamą pragyvenimui pajamų sumą. Dažnai žmonės, turintys įsiskolinimų, netenka vilties įsidarbinti ir yra linkę likti paramos sistemoje. Dabartinė tvarka skatina žmones slėptis nuo išieškojimų traukiantis į šešėlį, dėl ko nukenčia ir kreditoriai, ir skolininkai, ir valstybė.

            2018 m. pavasario sesijoje Seimas pritarė Teisingumo ministerijos ir atskirų Seimo narių CPK pakeitimų pateikimui. Remiantis ilgamete NVO patirtimi, palaikome Teisingumo ministerijos1 ir D.

Šakalienės2 pateiktus CPK pakeitimus, kuriais siekiama keisti dabartinę skolų išieškojimo tvarką.

·      Ypač palaikome siūlymą mažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio. Palaikome D. Šakalienės siūlomus nustatytus išskaitų dydžius iš MMA keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai. Visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Darbo užmokesčio daliai, viršijančiai MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų. NVO atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija siūlo išskaityti 30 procentų nuo MMA ir jam prilygstamų pajamų. Esame įsitikinę, jog siekiant LR Vyriausybėje programoje numatyto skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslo, pakeitimai turėtų būti reikšmingesni.

·      Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur. Palaikome siūlymus šią sumą padidinti iki 4000 Eur ir numatyti apsaugą, kad iš tokio būsto negalima išieškoti, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti per 24 mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.

·      Palaikome siūlymus labiau apsaugoti pajamas, kurios neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (2017 m. – 245, Eur). Manome, kad tai, ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos.

·   Palaikome siūlymus bylų administravimą pavesti vienam antstoliui, nes taip sumažėtų administraciniai kaštai, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų. Šiuo metu darbdaviai (ypač nedidelės įmonės) vengia įdarbinti skolininkus, turinčius daug bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau dėl sumažėjusios biurokratijos.

            NVO patirtį dėl neaktyvumo ir skurdo spąstų patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – Tinklas) atlikti tyrimai. 2016 m. Tinklas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu (toliau – VU), atliko studiją „Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje“3. Iš 53 apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visos Lietuvos 95 proc. teigė, jog jų klientai turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar galiojanti įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms. Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą / arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų NVO klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos. Taigi, didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.). Respondentai (NVO socialiniai darbuotojai) taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimų turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc.), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.).

            Tai patvirtino ir Tinklo, kartu su VU, atlikta Piniginės socialinės paramos studija4, kuri atskleidė, jog dabartinė skolų išieškojimo tvarka yra glaudžiai susijusi ir su socialinės paramos teikimu bei paramos gavėjų motyvacijos stoka. Paramos gavėjai teigia, kad dėl didelių išskaitymų iš atlyginimo darbo ieškotis tiesiog neverta.

            2017 m. Tinklo užsakymu buvo atliktas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“5 (tyrimą parengė dr. Sandra Krutulienė, dr. Arūnas Pocius, dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, programuotojas R. Junevičius). Tyrimo metu buvo apklausti darbo biržos ir NVO klientai. Iš tyrime dalyvavusių 557 respondentų (sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų) net 63,5 nuošimčių teigė, jog jų norą įsidarbinti paskatintų mažesni atskaitymai nuo darbo užmokesčio antstoliams.

           Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir atliktus tyrimus, raginame Seimo narius balsuoti ir pritarti aukščiau aprašytiems ir Seime svarstomiems įstatymų projektams.

Pritarti iš dalies

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūlomas teisinis reguliavimas apsunkintų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti procesą, nes išieškotojas iš pradžių turėtų kreiptis informacijos į antstolį, kad sužinotų, ar antstoliai jau vykdo išieškojimą iš to skolininko ir tik gavę šią informaciją galėtų pasirinkti antstolį, jeigu išieškojimas nevykdomas arba teiktų vykdomąjį dokumentą vykdyti tam antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko. Pažymėtina, kad informacija apie asmens atžvilgiu vykdomą išieškojimą yra ypatingi asmens duomenys, todėl tokią informaciją antstolis išieškotojui galėtų teikti, tik įsitikinęs asmens teise ją gauti: antstolis turėtų įsitikinti, kad asmuo turi vykdomąjį dokumentą (asmuo turėtų pateikti antstoliui vykdomojo dokumento originalą), todėl informacija apie asmens atžvilgiu vykdomas bylas negalėtų būti teikiama nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, toks informacijos patikrinimas pareikalautų materialinių ir laiko sąnaudų tiek iš išieškotojo, tiek iš antstolio.

CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta išieškotojo pareiga apmokėti antstoliui visas vykdymo išlaidas. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą išieškotojas negalėtų pasirinkti antstolio, derėtis su juo kada ir kokias vykdymo išlaidas jis apmokės, kaip tai yra numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai ribotų išieškotojų teises.

 

Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš dalies jau yra įgyvendintas, nes vykdomuosius dokumentus dėl administracinių baudų išieškojimo Valstybinė mokesčių inspekcija antstoliams vykdyti teikia elektroninių ryšių priemonėmis ir vykdomasis dokumentas yra teikiamas vykdyti tam antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko. Šiuo metu vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo sudaro daugiau kaip trečdalį visų vykdomųjų dokumentų, poreikį vykdomuosius dokumentus antstoliams teikti elektroninių ryšių priemonėmis yra išreiškusios ir kitos valstybės institucijos, todėl, įvertinus tai, kad išieškojimai valstybės naudai sudaro daugiau kaip 60 proc. visų išieškojimų, pastabos rengėjų siūlymai didžiąja dalimi yra įgyvendinami ir nekeičiant teisinio reguliavimo, taip pat neribojant privačių išieškotojų teisių.

13.

Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas

2018-06-01

 

 

 

          Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas“ Valdyba palaiko Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo platinama peticiją ir pritaria Seimo narės Dovilės Šakalienės, Teisingumo ministerijos pateiktoms Civilinio proceso kodekso pataisoms nuo minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nuskaityti 10 proc. atlyginimo, turint dvi arba daugiau skolų - 20 proc. nuo atlyginimo dalies, viršijančios MMA - 50 proc.

            Šiuo metu žmogui, turinčiam daugiau nei vieną vykdomąją bylą, gali būti išskaityta pusė MMA, per mėnesį pragyvenimui paliekant nepilnus 200 eurų Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti išskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų, todėl darbuotojui, uždirbančiam 600 Eur per mėnesį, po atskaitymų lieka apie 260 eurų

            Esant tokiems dideliems nuskaičiavimams, žmonės dirba „šešėlyje“. Turime sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų legaliai dirbti, turėtų visas socialines garantijas, o taip pat jiems liktų pajamų išgyvenimui. Dabartinė sistema, kai išskaičiuojama tokia didelė atlyginimo dalis, darbuotojus verčia dirbti „nelegaliai“, nemokant valstybei mokesčių.

            Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtame dokumente teigiama, kad įsiskolinimų šalyje turi kas dešimtas gyventojas, o skolų grąžinimo sistema nepadeda atsiskaityti su kreditoriais. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų turi skolas, kurios perduotos antstoliams.

Pritarti iš dalies

            Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2018-05-30

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

            1. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. balandžio 19 d Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą.

        2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.

Pritarti

 

2.

Seimo narė Dovilė Šakalienė

2018-05-07

4

 

1

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato pareigą tėvams išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Sumažinus iš tėvo(mamos) pagal vykdomąjį dokumentą išieškotiną išlaikymo dydį iki 20 proc. nuo MMA (kai pajamos neviršija MMA) tėvas(mama) faktiškai negyvenantis su vaiku atsiduria palankesnėje padėtyje nei ta mama(tėtis), kuris faktiškai gyvena su vaiku, kasdien jį išlaiko, prižiūri ir užtikrina vaiko gerbūvį.

 Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko išlaikymui teismo priteisiama suma paprastai viršija 100 eurų (tame tarpe ir tais atvejais, kai tėvo(mamos) atlygis neviršija MMA). Todėl toks teisinis reguliavimas, kuris apribos išlaikymo sumą iki 70 eurų, nepagrįstai pablogins vaiko gyvenimo sąlygas ir iš esmės neleis įgyvendinti konsitucinės tėvų pareigos, bei įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo toks išlaikymas yra priteistas.

 Atitnkamai, siūloma pakeisti CPK pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1249 (toliau – įstatymo projektas) numatant išimtį, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš MMA neviršijančios sumos būtų ribojamas ne 20 proc. pajamų dydžio, o 50 proc.

 Atkreiptinas dėmesys, jog:

- išlaikymas vaikams iki 50 proc. pajamų dydžio bus leidžiamas tik iki vaiko pilnamestystės, t.y. išlaikymas pilnamečiams, nors ir besimokantiems, vaikams negalės viršyti 20 proc. nuo MMA neviršijančios tėvo(mamos) pajamų dalies;

- minimalius tėvo(mamos) poreikius užtikrins įstatymo projekto 5 str. įtvirtinama garantija, jog vykdant išieškojimą, tėvui(mamai) visais atvejais bus palikta suma ne mažesnė kaip minimalių vartojimo poreikių dydis, t. y. faktiškai pagal dabartinį MMA dydį iš pajamų neviršijančių MMA bus išieškoma tik iki 35 proc. pajamų sumos, tačiau ateityje kylant MMA išieškoma procentinė dalis galės būti ir didesnė, bet neviršys 50 proc.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4 straipsnis. 736  straipsnio  pakeitimas

1. Pakeisti  736  straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, išskyrus išlaikymą nepilnamečiams vaikams, – iki dvidešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) išieškant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, įskaitant susikaupusias išlaikymo įsiskolinimo sumas, - iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) 3) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dešimt procentų;

3) 4) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip dvidešimt procentų, o išieškant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, - iki penkiasdešimties procentų.“ 

Nepritarti

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais būdais teismas gali priteisti išlaikymą:

1)      Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

2)      Konkrečia pinigų suma;

3)      Priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Kai išlaikymas priteisiamas pirmuoju būdu, teismas nustato konkrečią pinigų sumą (periodinę išmoką), kuri kiekvieną mėnesį turi skirta vaikui ir jeigu asmuo, turintis mokėti išlaikymą jo nemoka, kiekvieną mėnesį iš jo turi būti iš ieškota būtent teismo nustatyta periodinė išmoka. Tai numatyta ir CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte – išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis išskaitoma iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.  Kadangi priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis teismas nustato konkretų periodinės išmokos dydį, pvz., 150 Eur, kiekvieną mėnesį iš skolininko turi būti išieškoma 150 Eur suma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas gauna skolininkas, t. y., net ir tuo atveju, jeigu skolininkas gauna mažas pajamas, pvz., 200 Eur, kiekvieną mėnesį iš jo vis tiek turi būti išieškoma 150 Eur. Tokia išlaikymo išieškojimo tvarka detalizuota ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintoje patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo formoje (7 priedas):

1)Patvarkyme nurodytas periodinės išmokos dydis ir nurodyta, kad kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio turi būti išskaityta periodinė išmoka, indeksuojant ją Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) Tuo atveju, jeigu yra išlaikymo įsiskolinimas, kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio dalies virš MMA turi būti išskaičiuota 70 proc., o iš darbo užmokesčio dalies iki MMA – 20 proc., bet ne mažiau, kaip periodinės išmoks dydis (jeigu pagal nurodytas procentines išskaitas gaunama didesnė išskaita nei teismo nustatyta periodinė išmoka, jų skirtumas skiriamas išlaikymo įsiskolinimui padengti);

3) Jeigu 2 punkte nustatyta tvarka padengiama periodinė išmoka ir visas išlaikymo įsiskolinimas, likusi išskaitos suma skiriama vykdymo išlaidoms padengti.

Taigi esamas teisinis reguliavimas užtikrina, kad kiekvieną mėnesį iš skolininko būtų išieškoma teismo nustatyta periodinė išmoka nepriklausomai nuo to, koks yra skolininko darbo užmokesčio dydis.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė skolininko turtinė padėtis (skolininko pajamos sumažėjo ir jis yra nepajėgus mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymą), skolininkas gali pasinaudoti CK 3.201 straipsnyje numatyta teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tokia pat tvarka gali būti kreipiamasi ir dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Taigi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas 50 procentų išskaitos dydis išieškant išlaikymą aktualus tik tuo atveju, jeigu be išlaikymo išieškojimo tuo pat metu iš to skolininko išieškomi ir kiti šiame punkte nurodyti pirmos eilės išieškojimai (žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu). Atkreiptinas dėmesys, kad žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu sudaro ypač mažą dalį visų išieškojimų 0,02 procento visų piniginių išieškojimų.

3.

Seimo narė Dovilė Šakalienė

2018-05-07

5

 

 

 

 

 

Argumentai:

Pateikti prie pirmojo pasiūlymo, t.y. atsižvelgiant į konstitucinę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir siekiant teismų sprendimų, kuriais priteistas išlaikymas priverstinio įgyvendinamumo, siūloma leisti išieškoti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir iš išeitinės išmokos, su sąlyga jog kiekvieno mėnesio, už kurį mokama išeitinė išmoka pajamos bus vertinamos atskirai ir laikomasi CPK 736 str. apribojimų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „5 straipsnis. 739  straipsnio  pakeitimas

Pakeisti 739  straipsnio 8 punktą ir Ppapildyti  739  straipsnį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

8) išeitinės išmokos, išskyrus išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą. Išieškant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš išeitinės išmokos, kiekvieno mėnesio už kurį sumokėta išeitinė išmoka, pajamų dydis vertinamas  atskirai ir laikomasi šio straipsnio 9 punkte ir šio Kodekso 736 straipsnyje numatytų apribojimų;

9) iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis.“

Nepritarti

 

Klausymų metu diskutuojant dėl galimų CPK 739 straipsnio pakeitimų buvo pritarta siūlymui leisti iš išeitinių išmokų išieškoti išlaikymą periodinėmis išmokomis nustatant, kad išlaikymas apskaičiuojamas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, atskirai už kiekvieną išeitinės išmokos mėnesį.

Įvertinus tai, kad kiti CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti išieškojimai - žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu yra ne mažiau socialiai jautrūs nei išlaikymo išieškojimas, tikslinga nustatyti, kad išieškojimo iš išeitinių išmokų tvarka būtų taikoma visiems CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems išieškojimams.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2018-06-06

 

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso  570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir kuriam komitete pritarta, tačiau įvertinus įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249 socialinį aspektą (palengvinti mažas pajamas gaunančių skolininkų padėtį išieškojimo procese) bei Vyriausybės išvadą dėl jo, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos  komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1249 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653.

Pritarti

 

2.

Žmogaus teisių komitetas

2018-06-13

 

 

 

 

atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso  570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir Komitetas jam iš esmės pritarė bei Vyriausybės 2018 05 30 išvadą, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos  komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1249 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: projektą atmesti, atsižvelgiant į jam pateiktas pastabas ir į tai, kad siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė