DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

Vadovaujantis Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ir joje pateikta nuostata:  „Visuomenė“ – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės“, teikiu pastabas Miškų įstatymo (MĮ) projektui

2 straipsnis

15. Miško infrastruktūra – miško valdose įrengta infrastruktūra, miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės saugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai ir rekreaciniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, poilsiautojų socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti bei priemonės laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.

16. Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava, miško paklotė, lapai ir kita miško augalija ir miško aplinkos teikiamos rekreacinės galimybės.

Papildyti:

Rekreacija – veikla susijusi su žmogaus fizinių, sveikatinimo ir dvasinių  jėgų atstatymu, panaudojant rekreacinius išteklius, priemones ir atitinkamą infrastruktūrą.

3 straipsnis 2 dalis. Ar gali „valstybinį (būtent)reguliavimą“ vykdyti ne Vyriausybė ir Aplinkos ministerija?

5 straipsnis

6.Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo kompleksinę miškų ūkinę veikla.

Būtina papildyti pateikiama 6 dalimi, išskiriant  pagrindinę privačių miškų veiklos funkciją,  o ne kad savininkai gali jungtis į asociacijas.

6 straipsnis.

6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.     Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas.

Paliekant siūlomą išbraukti nuostatą -  įteisinama nepraporcingas teisinis reguliavimas ir kai kurių valstybės institucijų siekis blokuoti savininko teises ir rinkos santykius.

7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti (Klausimas – koks ir kada tas „momentas“  įvyksta ir koks to momento teisinis statusas), turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

8 straipsnis

2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo laikytis nustatytos pagrindinių miško kirtimų normos, racionaliai naudoti mišką tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūrą ir remontą. (Kaip savininkai gali užtikrinti kelių priežiūrą ir remontą jeigu tais keliais naudojasi visi, arba tuos kelius sugadina miškovežiai)

7. Privataus miško savininkams dešimtmečio   (Kuo remiantis nustatyta dešimtmečio norma ir ar tokia norma gali būti pagrįstai taikoma mažuose – pvz.,3-5 ha  miškuose) pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma miškotvarkos projekte.

9 straipsnis

8. Kultūros, sporto ir kitus renginius miškuose galima organizuoti tik gavus miško savininko ar valstybinio miško valdytojo leidimą, vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėse nustatytais reikalavimais. Jeigu renginys planuojamas valstybiniuose parkuose ir draustiniuose ar „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.

Juk  tam tikslui  yra numatytos Taisyklės ir  išskirti atskiras institucijas įstatyme netikslinga.

10 straipsnis

7. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais ir suderinus su privačių miškų savininkais.

Nors iš elementarios pagarbos  savininkams, Valstybės institucijos turėtų atsižvelgti į savininkų teises ir intersus ir informuoti apie priimamus sprendimus.

13 straipsnis

3. Miškotvarkos projektai galioja dešimt metų ir gali būti keičiami, tikslinami savininko ar valdytojo prašymu (Per 10 metų gali įvykti įvairių pasikeitimų ar net stichinių atvėjų, todėl būtina nustatyti ir projekto koregavimo galimybes). Miškotvarkos projektų galiojimo trukmė miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu pratęsiama iki penkerių metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.

14 straupsnis

Papildyti:

1. Miškotvarkos projektus gali rengti fiziniai ar juridiniai asmenys .

(Jeigu tik  fiziniai asmenys tai prieštarautų ES direktyvai 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje)

Taip pat akivaizdu, kai įstatymu nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai ir  Miškotvarkos projekto rengėjo atsestato reikalavimas reiškia, kad tokia profesija priskiriama‚ „reglamentuojamų profesijų“ grupei ir turi būti taikoma ir derinama su ES 2005/36/EB direktyva  dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei galioja tokių profesijų reglamentavimo reikalavimai ir reglamentuojamų profesijų sąrašas .

Todėl abejotina dėl tokio reglamentavimo nustatymo ir kyla klausimas ar toks reglamentavimas suderinamas su  minėta direktyva. Direktyva nurodo, kad : „reglamentuojama profesija“ — tai profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo; Pagal ES 2005/36/EB direktyvą  dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo tokio atestuoto  miškotvarkos projekto rengėjo  (profesinės kvalifikacijos ) nėra išskirta ir  reglamentuojama. Be to miškotvarkos projekto turinys ir forma  turi atitikti, pirmiausiai, juridinius aspektus – teisės aktus, o ne asmens profesinius gebėjimus. Be to kuo tokia profesija yra išskirtinė, kad įgyta kvalifikacija turi būti pervertinama kas penki metai ir ar tai nėra asmens privatus reikalas tobulinti savo kvalifikaciją be valstybinio  reikalavimo. Parengtą miškotvarkos projektą tvirtina valstybės institucija ir tik tai ar projektas parengtas kvalifikuotai ir atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra institucijos funkcija ir pareiga, o ne rengėjo gebėjimai.

Kadangi 14 straipsnio nuostatos, bei 3 dalis,  akivaizdžiai rodo, kad atestas yra pirmiausiai kvalifikacijos dokumentas, todėl seka logiškas klausimas, kaip atestą, patvirtinantį įgytą profesinę kvalifikaciją galima panaikinti, nes tokie dokumentai įprastai nenaikinami (pvz., žmogui mirus), o gali būti,  dėl tam tikrų veikimo pasekmių - pažeidimų,  asmeniui draudžiama užsiimti atitinkama veikla. Tikėtina, kad 14 str. 2 dalis yra pakankamas reglamentavimas tokiai projektavimo veiklai, arba jeigu manoma, kad baigusieji miškotvarkos studijas neturi pakankamų gebėjimų projektavimui – tuomet tinkama nustatyti atitinkamus kursus, nurodant jų turinį.

Taip pat, kyla klausimas kai   „atestas“ yra kvalifikacijos pripažinimas ir kartu  leidimas veiklai – projektavimui kaip paslaugai, - ir tuomet, ar tai suderinama su ES direktyvai 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje, nes leidimai  veiklai (paslaugos teikimui) turi būti pagrįsti svarbiais visuomenės interesais.

Todėl būtų tikslinga  14 straipsnio nauja redakcija bei atsisakymas 7, 7, 8, 9 dalių.

23 straipsnis.

8 dalis, kaip galimai prieštaraujanti LR Konstitucijos ir CK  nuostatoms  privačios nuosavybės valdymo ir naudojimo aspektu, yra keistina iš esmės.

Remiantis CK nuostatos: kad „Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises“, ir „Daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai“, taip pat, kad LR Konstiucija nustato, kad, „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“,  o Valstybės taikomas reguliavimas turi būti teisingas,  proporcingas, atitinkantis lūkesčius, darytina išvada, kad MĮ rengėjai   turi nepgrįstą tikslą, neleisti, kad miško žemė nebūtų keičiama kita, nustatant nepagrįstus, nelogiškus  nuosavybės teisių suvaržymus, net ir jei miško kirtimas nebūtų vykdomas. Todėl vadovaujantis CK nuostata: „Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti“, siūlytina:

8. Privačios miško žemės savininkai, privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (kita paskirtimi), Vyriausybės nustatyta tvarka gali kai:

8.1. yra įveisiamas miškas ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokant piniginę kompensacija atitinkančią esamai miško vertei ir miško įveisimui;

8.2. iki 3 ha kitomis naudmenomis (kita paskirtimi) paverčiamos miško žemės plotas pagal miškotvarkos projektą yra  pritaikomas pagal gamtotvarkos priemones rekreacinei veiklai, nevykdant miško kirtimo;

Peteiktos MĮ projekto nuostatos savininkų atžvilgiu yra prilygintinos lietuvių pasakai apie Eglę žalčių karalienę arba sovietinio kolchozo tvarkai.

Norėčiau gauti atsakymą dėl pateiktų pastabų

Pagarbiai