LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172
11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-11-09 Nr. XIVP-1037(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje 1 sakinio formuluotė „paramos teikėjų suteiktą paramą, išskyrus fizinių asmenų suteiktą paramą, šio įstatymo“ tikslintina redakciniu požiūriu ir dėstytina taip: „paramos teikėjų, išskyrus fizinių asmenų, paramą, suteiktą šio įstatymo“.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 sakinyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato paramos teikėjų ir paramos gavėjų, nurodytų šioje dalyje, sąrašą, kurių duomenys dėl dalyvavimo nacionalinio saugumo užtikrinimo, užsienio politikos įgyvendinimo, vystomojo bendradarbiavimo ar humanitarinės pagalbos teikimo veikloje yra neskelbiami.“ Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, pažymėtina, jog projekto formuluotės „dalyvavimas nacionalinio saugumo užtikrinimo, užsienio politikos įgyvendinimo veikloje“ turinys būtent šio konkretaus projekto nuostatų taikymo tikslais stokoja teisinio apibrėžtumo ir aiškumo. Projekto formuluotės dėl dalyvavimo minėtose veiklose teisės aktuose yra neapibrėžtos ir gali būti įvairiai ir labai plačiai interpretuojamos, be to, priklausomai nuo konkrečios situacijos vienais atvejais tos pačios veiklos gali būti laikomos dalyvavimu nacionalinio saugumo užtikrinimo, užsienio politikos įgyvendinimo veikloje, o kitais atvejais – nelaikomos. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Taigi dalyvavimas nacionalinio saugumo užtikrinimo veikloje gali būti iš esmės bet kokia veikla, jeigu ji reikalinga konkrečiu metu užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą.
Antra, iš projekto nuostatų sektų, jog informacija apie suteiktą paramą būtų neskelbiama, jei paramos gavėjas ir (arba) paramos teikėjas dalyvautų nurodytose veiklose, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, koks tas dalyvavimas turėtų būti: ar svarbu, kokią subjekto visos veiklos dalį užima dalyvavimas nurodytose veiklose; ar subjektas būtų įtrauktas į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą, jei jo veikla nurodytose veiklose būtų atsitiktinė arba trumpalaikė; ar subjektas būtų išbrauktas iš Vyriausybės tvirtinamo sąrašo, jei nebevykdytų nurodytos veiklos, jei būtų išbrauktas, tai kada ir t. t.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip jis būtų taikomas tuo atveju, jei paramos teikėjas suteiktų paramą paramos gavėjui, kuris dalyvauja nacionalinio saugumo užtikrinimo, užsienio politikos įgyvendinimo, vystomojo bendradarbiavimo ar humanitarinės pagalbos teikimo veikloje. Ar tokiu atveju, paramos teikėjas būtų įtrauktas į subjektų, apie kuriuos duomenis neskelbiami, sąrašą ir informacija nebūtų skelbiama net apie vėliau tokio paramos teikėjo suteiktą paramą, nors tiek paramos gavėjas, tiek paramos teikėjas nedalyvautų nurodytose veiklose.
Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aiškus teikiamo siūlymo ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 61 dalių santykis. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 61 dalyse nustatyta valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovių ir jų patronuojamųjų bendrovių ir per patronuojamąsias bendroves susijusių paskesnių eilių patronuojamųjų bendrovių prievolė savo interneto svetainėse paskelbti informaciją apie suteiktą paramą. Taigi net tuo atveju, jei valstybės ir (ar) savivaldybių bendrovės ar šių bendrovių suteiktos paramos gavėjai atitiktų projektu siūlomus kriterijus neskelbti informacijos apie suteiktą paramą, informacija apie suteiktą paramą vis tiek privalėtų būti paskelbta viešai pagal kitas keičiamo įstatymo nuostatas pačių bendrovių interneto svetainėse.
Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Atsižvelgus į aukščiau išvardintus diskusinius klausimus bei į tai, kad projektu siūlomi kriterijai yra vertinamojo pobūdžio ir nekonkretūs, laikytina, jog teikiamas siūlymas neatitinka konstitucinio teisinio aiškumo reikalavimo, kuris yra sudedamoji konstitucinio teisinės valstybės principo dalis.
Šešta, atsižvelgus į tai, kad projektu teikiamas siūlymas stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, laikytina, kad nustačius, jog Vyriausybė tvirtina subjektų, kurių duomenys dėl dalyvavimo nacionalinio saugumo užtikrinimo, užsienio politikos įgyvendinimo, vystomojo bendradarbiavimo ar humanitarinės pagalbos teikimo veikloje yra neskelbiami, sąrašą, tuo pačiu projekto nuostatomis Vyriausybei bus suteikta teisė nustatyti išimtis, kada įstatymo nuostatos dėl informacijos apie suteiktą paramą skelbimo netaikomos. Pažymėtina, kad Vyriausybė įstatymus įgyvendina ir negali pakeisti įstatymo nuostatų, tačiau numačius, kad Vyriausybė nustato išimtis įstatyme nustatytoms taisyklėms, gautųsi, kad Vyriausybė savo sprendimu pakeistų įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (inter alia 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimai).
Septinta, teikiamas siūlymas tikslintinas redakciniu požiūriu.
3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, joje nurodant, už kokį laikotarpį teikiamą paramą turi būti skelbiama informacija Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje.
4. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį projekto nuostatos įsigalios 2022 m. liepos 1 d., projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina vietoj „2021“ įrašant „2022“.
5. Atsižvelgus į tai, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 41 papunktį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene@lrs.lt
A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute@lrs.lt