LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO
2014-09-17 d. Nr. XIIP-2179
Vilnius
Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.
Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje taisytina loginė išraiška „Šiame įstatyme nustatyta <...> veikla“, kadangi įstatyme veikla reguliuojama, o ne nustatoma.
2. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „viršvalstybinės institucijos“ kelia abejonių dėl jos atitikties 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES vartojamam angliškam terminui „supranational institutions“. Be to, ši sąvoka turėtų būti apibrėžta įstatymo projekto 3 straipsnyje.
3. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, tačiau siekiančioms veikti pagal aptariamą įstatymo projektą, bei jų valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų turtui pasiekus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius, „<...> taikomi šio įstatymo reikalavimai ir ji turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją prašydama išduoti profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė nebeprivalo atitikti Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimų. <...>“ Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamą reguliavimą susiklostys situacijos, kai Valdymo įmonės nebeprivalės veikti pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, tačiau dar neturės teisės veikti ir pagal aptariamą įstatymo projektą, nes veikla leidžiama tik gavus licenciją, o įmonės dar tik sieks veikti pagal aptariamą įstatymo projektą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina aiškiai nustatyti, kokį teisinį statusą turės valdymo įmonė, nebeatitinkanti Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatų, tačiau ir negalinti veikti pagal aptariamą įstatymo projektą, pavyzdžiui, pagal kokį įstatymą jai būtų taikoma atsakomybė ir kt.
4. Nėra aiški projekto 3 straipsnio 4, 5 dalyse bei 6 dalies 3 punkte vartojamo žodžio „pozicija“ prasmė („kolektyvinio investavimo subjekto pozicija“; „85 procentus savo turto atitinkančią poziciją <...> kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu“).
5. Projekto 3 straipsnio 31 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.“ Pastebėtina, jog vartojamas terminas „atsižvelgiama“ kelia abejonių dėl jo apimties. Siūlytina aiškiai nurodyti, kokia apimtimi turi būti atsižvelgta, ar gali būti neatsižvelgta, o gal, tiesiog, minimos įstatymo nuostatos turi būti taikomos.
6. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti investicinių bendrovių, kurių teisinė forma tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, teisę steigimo sandoryje įtvirtinti kitokią įnašų įnešimo ir (ar) grąžinimo tvarką ir pelno paskirstymą ūkinės bendrijos dalyviams nei nustatyta Ūkinių bendrijų įstatyme, įskaitant ir imperatyvias šio įstatymo nuostatas. Siekiant išvengti teisės normų konkurencijos ir teisės taikymo problemų, reikėtų atitinkamai papildyti Ūkinių bendrijų įstatymą.
7. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą reikalaujama, kad priežiūros institucijai būtų pateikiama fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, nors pagal Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris yra įgyvendinamas minėtąja įstatymo projekto nuostata, turi būti pateikiama informacija apie alternatyvaus investavimo fondų valdytojų akcininkų arba narių, turinčių kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, tapatybę ir tų akcijų paketų vertės sumas.
8. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „iki fizinių asmenų“, „iki dalyvių – fizinių asmenų“ tikslintinos, nes iš siūlomos aptariamo punkto redakcijos nėra aiškus aptariamų formuluočių bei paties punkto turinys.
9. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisės normos aiškumo, po žodžio „funkcijų“ įrašytini žodžiai „kitai įmonei“.
10. Projekto 8 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nurodant, kokios dienos – darbo ar kalendorinės turimos mintyje (kaip tai nurodoma kituose teikiamo projekto straipsniuose).
11. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje ir kitur įstatymo tekste vartojama sąvoka „pradinis kapitalas“. Sąvokos turinys savaime nėra aiškus, be to, tokia sąvoka įstatymuose neapibrėžiama, todėl būtina šią sąvoką apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnyje.
12. Projekto 9 straipsnio 3 dalis tikslintina, įrašant vietoj žodžio „neviršija“ žodžius „negali viršyti“.
13. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Reikalavimai civilinės atsakomybės draudimui turėtų atitikti Europos Komisijos nustatytas taisykles.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, koks subjektas privalo nustatyti reikalavimus civilinės atsakomybės draudimui pagal Europos Komisijos nustatytas taisykles, be to, nurodytina, ar reikalavimai tik turėtų atitikti taisykles, ar privalo jas atitikti, o jei neprivalo, tai kokius teisės aktus privalo atitikti.
14. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytas 3 metų dokumentų saugojimo po veiklos nutraukimo terminas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir atitikimo kitų teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, neaišku, kaip reikėtų pareikšti ieškinius, pagal galiojančius ieškinio senaties terminus arba kaip būtų atliekami tyrimai dėl baudžiamosios atsakomybės, kai įrodymai jau galėtų būti sunaikinti. Siūlytina nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą dokumentų saugojimo terminą.
15. Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad nesilaikant tam tikrų pareigų ir nesant galimybės užtikrinti jų laikymosi, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad valdymo įmonė nevykdytų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės funkcijų, o valdymo įmonei nesutikus su reikalavimu arba vengiant jį įvykdyti nedelsiant – sustabdyti arba panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždrausti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą. Pažymėtina, jog nei iš siūlomos formuluotės, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais valdymo įmonės licencijos galiojimas galėtų būti sustabdytas. Atsižvelgus į tai, kad teisės normos, nustatančios asmenų teises ir pareigas, privalo būti įtvirtintos įstatymu, projekto nuostatos tobulintinos, aiškiai nustatant valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymo atvejus.
Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 55 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kur taip pat minimas valdymo įmonės licencijos sustabdymo pagrindas (pagrindai), nors konkretaus licencijos sustabdymo pagrindo (pagrindų) teikiamu projektu nesiūloma nustatyti.
16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų apibrėžti projekto 15 straipsnio 1 dalyje vartojamą „vyresniųjų vadovų“ sąvoką.
17. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Vertės nustatymas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis taisyklėmis.” Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, ar vertės nustatymas tik turėtų atitikti taisykles, ar privalo jas atitikti, o jei neprivalo, tai kokius teisės aktus privalo atitikti.
18. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog Priežiūros institucija tam tikru būdu gali įsiterpti į turto vertinimo procesą. Pastebėtina, jog neaišku, kaip Priežiūros institucija galėtų vykdyti šią savo funkciją, nes ji neturi nuolatinės pareigos tikrinti, ar kažkur neatliekamas vertinimas, be to, turtą vertinantys asmenys neturi pareigos pranešti apie inicijuojamą vertinimą. Svarstytina, ar nereikėtų papildomo teisinio reguliavimo.
19. Projekto 23 straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kurioje būtent „toje pačioje valstybėje narėje“ turi būti įsteigtas depozitoriumas.
20. Projekto 23 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikras asmuo gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, „<...> kuri gali imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 <...>. Pastebėtina, jog Europos Sąjungos institucijų kompetencijos reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nedera nustatinėti, kokius veiksmus gali ar negali atlikti Europos Sąjungos institucijos. Siūlytina nuostatos atsisakyti arba ją ištaisyti, galimai nustatant, jog tam tikras asmuo gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją su prašymu taikyti tam tikrų teisės aktų nuostatas, nenustatant šios institucijos teisių taikyti tas nuostatas ar jų netaikyti.
Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies, 45 straipsnio 12 dalies, 47 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 3 dalies, 49 straipsnio 11 dalies.
21. Projekto 36 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant po žodžių „jai skirto pranešimo“ žodį „gavimo“.
22. Projekto 36 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikra informacija „turėtų būti pateikiama anglų kalba“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, ar informacija tik turėtų būti pateikiama anglų kalba, ar privalo, o jei neprivalo, tai kokiomis dar kalbomis gali būti pateikiama.
23. Projekto 42 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „ir kitose valstybėse narėse“, nes tai, kokias licencijas privalo gauti kitose valstybėse siekianti veikti valdymo įmonė, nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją.
24. Projekto 44 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos naujosios referencinės valstybės narės priežiūros institucija yra atsakinga už licencijos valdymo įmonei išdavimo procedūrą ir priežiūrą.“ Nuostatos siūlytina atsisakyti, nes kitų valstybių institucijų atsakomybės nustatymas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją.
25. Projekto 45 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik po tinkamo anglų kalba referencinei valstybei narei pateikto pranešimo apie savo veiklą ir gavus patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas.“ Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika gali nustatyti reikalavimus, taikomus įmonėms, siekiančioms veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau į Lietuvos Respublikos jurisdikciją nepatenka galimybė reikalauti, jog tam tikras pranešimas referencinės valstybės institucijai būtų pateiktas anglų kalba, nes tokia nuostata gali būti įtvirtinta tik referencinės valstybė teisės aktuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose. Siūlytina nuostatą taisyti.
26. Projekto 45 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikroms įmonėms tam tikrais atvejais „neturėtų būti nustatytos papildomos sąlygos“. Nuostata suponuoja galimybę, jog papildomos sąlygos gali būti nustatytos. Siūlytina aiškiai nustatyti atvejus, kai tokios papildomos sąlygos gali būti nustatytos ir nuo kokių aplinkybių tokių sąlygų nustatymas priklauso.
27. Projekto 50 straipsnio 1 punkte be kitų funkcijų, siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija tvirtina šio įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus. Pažymėtina, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą viena iš teisėkūros stadijų yra teisės akto priėmimas, todėl projektas atitinkamai tikslintinas vietoj sąvokos „tvirtina“ vartojant sąvoką „priima“.
28. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl administracinės atsakomybės subjektų derintinos su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2180, kuris teikiamas kartu su vertinamu projektu, 2 straipsnyje dėstomo kodekso 17316 straipsnio nuostatomis.
29. Pagal projekto 60 straipsnį, projekto 3 straipsnio 30 dalimi, 38 straipsnio 8 ir 9 dalimis, 39 straipsnio 3 dalimi, 57 straipsnio 5 dalimi yra siūlomos pakeisti dar nepriimtos teikiamo įstatymo projekto nuostatos: atitinkamai 3 straipsnio 29 dalies, 38 straipsnio 1 ir 2 dalių, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 1 dalies. Tokiu būdu vienu įstatymo projektu yra siūloma ir priimti atitinkamas teisės normas, ir jas pakeisti. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnį, keičiamas priimtas teisės aktas, vienu teisės aktu keičiamas tik vienas teisės aktas.
30. Projekto 61 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26 punkte įtvirtintais reikalavimais, teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, ir turėtų būti užtikrinta, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su teisės aktu, kurį jie įgyvendina, o įsigaliojimo terminai turi būti suderinti su tų teisės aktų, kurių nuostatas jie įgyvendina, įsigaliojimo terminais. Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai tikslintinas. Be to, apibrėžti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą konkrečia kalendorine data tikslinga būtų ir siekiant teisinio aiškumo, nes tam tikrų straipsnių dalims nustatoma kita įsigaliojimo data.
31. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu įgyvendinama 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondo valdytojų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (toliau – Direktyva 2011/61/ES) yra taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, tikslintini: projekto 3 straipsnio 25, 29 bei 30 dalys, 7 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 1 dalis bei 45 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
32. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK 13 punkte nustatytus reikalavimus bei susiklosčiusią šių reikalavimų taikymo praktiką įstatymų leidyboje, projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei 49 straipsnio 12 dalyje išbrauktinos nuorodos į minėtose projekto nuostatose nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų oficialius paskelbimo šaltinius, nes šie šaltiniai yra nurodyti teikiamo įstatymo projekto priede.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
D. Petrauskaitė
L. Schulte-Ebbert
D. Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė