 |
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
El. p. zum@zum.lt
Nacionalinei žemės tarnybai prie
Žemės ūkio ministerijos
El. paštas nzt@nzt.lt
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ĮSITERPUSIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ FORMAVIMą IR PERLEIDIMą ASMENIMS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
|
2016 m. vasario 8 d. Nr. 4-01-865
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis atlikome šių teisės aktų ar jų nuostatų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9, 10 ir 40 straipsnių (toliau – Žemės įstatymas);
2) Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 2.15 punkto (toliau – Taisyklės).
Atlikę šių teisės aktų ar jų nuostatų antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad Žemės įstatymo 9, 10 ir 40 straipsnių nuostatas įgyvendinančių Taisyklių 2.15 punktas gali būti aiškinamas ir taikomas dviprasmiškai. Dėl minėtos priežasties spendimų dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės sklypų perleidimo asmenims priėmime dalyvaujantiems asmenims sukuriamos galimybės piktnaudžiauti.
Siekdami teisinio aiškumo, užkirsti kelią piktnaudžiavimams taikant Taisyklių 2.15 punkto nuostatas, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Pagal Žemės įstatymo:
- 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono valstybinės žemės nuomininkams, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp tokiems asmenims išnuomotų valstybinės žemės sklypų;
- 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami privačių žemės sklypų savininkams be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp šiems asmenims priklausančių privačių žemės sklypų;
- 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami atvejais, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas įsiterpę laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami arba išnuomojami tik atvejais, jeigu žemės sklypai neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Atsižvelgdami į aukščiau minėtą (Žemės įstatymu nustatytą) teisinį reglamentavimą ir įvertinę Taisyklių 2.15 punktą, manome, kad:
1.1. Taisyklių 2.15 punkto nuostatos leidžia išnuomoti ar parduoti žemės sklypus, įsiterpusius ne tik tarp privačių arba išnuomotų žemės sklypų, bet ir įsiterpusius tarp tokių sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų);
1.2. Taisyklių 2.15 punkto nuostatos leidžia išnuomoti ar parduoti žemės sklypus, viršijančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus žemės sklypų dydžius (didesnius kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir didesnius kaip 0,5 ha kitose teritorijose).
1.3. Žemės įstatymu nustatytą teisinį reglamentavimą išplečiančių Taisyklių (įstatymą įgyvendinančiojo teisės akto) nuostatų taikymas siejamas su papildomomis sąlygomis:
1) faktų ir / ar aplinkybių, kad įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (bendra sąlyga);
2) kad žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (sąlyga, būtina priimant sprendimą dėl parduodamo arba išnuomojamo įsiterpusio žemės sklypo ploto didinimo), nustatymu ir konstatavimu;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimai dėl laisvų valstybinės žemės sklypų pardavimo neturėtų būti priimami nepabaigus nuosavybės teisių atkūrimo proceso, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą[1].
2. Atlikdami vertinimą nenustatėme teisės aktų ar jų nuostatų, kurios vienareikšmiškai konkretizuotų, kokie (ar kokius kriterijus atitinkantys) žemės sklypai ar jų plotai negali būti suformuojami atskirais žemės sklypais, taip pat kokie žemės plotai turėtų būti laikomi siauromis juostomis, šlaitais ar griovomis. Tikėtina, kad sprendimai (t. y. nustatant ir konstatuojant aukščiau minimas aplinkybes) priimami atsižvelgiant į teisės aktais žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui nustatytus bendruosius reikalavimus[2], tačiau manome, kad minėtų sprendimų priėmimą reglamentuojančios normos yra pernelyg abstrakčios ir gali būti aiškinamos ir taikomos dviprasmiškai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
3. Norime atkreipti dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje gauta medžiaga, leidžianti daryti išvadą, kad dėl aukščiau minėtos teisinio reglamentavimo problematikos ir skirtingo teisinių normų (taip pat Taisyklių 2.15 punkto nuostatų) aiškinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje priimami skirtingi sprendimai, susiję su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir įsiterpusio žemės sklypo perleidimo privačiam juridiniam asmeniui. Kaip minėta manome, kad valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimai dėl laisvų valstybinės žemės sklypų pardavimo neturėtų būti priimami nepabaigus nuosavybės teisių atkūrimo proceso.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti teisės aktų tobulinimo tikslingumą ir inicijuoti jų pakeitimus nustatant kriterijus, kuriais vadovaujantis turėtų būti galima aiškiai konstatuoti:
1) kokie įsiterpę žemės plotai Žemės įstatymo nuostatų kontekste laikytini „racionalaus dydžio ir ribų“ (atvejais, kada žemės sklypai ar plotai neatitiktų šių kriterijų, turėtų būti laikoma, kad įsiterpusių žemės sklypų negalima suformuoti kaip atskirus žemės sklypus);
2) kokie įsiterpę žemės plotai laikytini siauromis juostomis, šlaitais ar griovomis;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimai dėl laisvų valstybinės žemės sklypų pardavimo neturėtų būti priimami nepabaigus nuosavybės teisių atkūrimo proceso.
Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 22 d. yra atlikusi ir Žemės ūkio ministerijai pateikusi (raštas Nr. 4-01-2964[3]) korupcijos rizikos analizę dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto ir Trakų skyrių veiklos. Nors minėtos analizės išvadoje taip pat buvo pateiktos rekomendacijos dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatų tobulinimu, iki šiol nesame informuoti dėl rekomendacijų įgyvendinimo.
Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS) ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. gintas.kerbelis@stt.lt