LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMOĮSTATYMO PROJEKTO
2015-11-30 Nr. XIIP-3750
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau - Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
2. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje skliaustuose pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis.
3. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje turi būti nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje.
4. Projekto 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma.
5. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
6. Projekto 6 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas.
7. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.
8. Projekto 15 straipsnyje vartojama sąvoka „eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.
9. Projekto 19 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“.
10. Ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.
11. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“.
12. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.
13. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis).
14. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.
15. Projekto 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.
16. Projekto 22 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.
17. Projekto 23 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.
18. Projekto 24 straipsnio 5 dalies ir 2 straipsnio 43 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų.
19. Projekto 27 straipsnyje vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 4 dalimi pasinaudojama teise įpareigoti tarptautinius pirkimus skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką.
20. Projekto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.
21. Projekto 33 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.
22. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 12 punkte pateikiant nuorodą į projekto 85 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.
23. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus.
24. Projekto 36 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.
25. Projekto 39 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai.
26. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika „prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą veiką. Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471 bei 1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas.
Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
27. Projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą.
28. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktis tobulintinas:
Pirma, manytume, kad formuluotė „per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių.
Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.
29. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų.
30. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taisytinos. Manytume, kad nurodytame punkte pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu.
31. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“.
32. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte skliaustuose pateiktas apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 3 punkte vietoje nurodomo „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“.
33. Projekto 45 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti.
34. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms).
Be to, projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“.
35. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį- kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams, kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.
36. Projekto 45 straipsnio 7 dalyje tiekėjo pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą.
37. Projekto 47 straipsnio 2 dalis taisytina, pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“.
38. Neaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją.
39. Projekto 55 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų.
40. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos.
41. Projekto 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas tobulintinas, nes jame nurodyto projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse“ įrašyti formuluotę „o 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais“.
42. Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.
43. Projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.
44. Projekto 73 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį taisytina.
45. Jeigu būtų atsižvelgta į šioje Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“.
46. Projekto 78 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punkte neaišku, ką turi „atitikti“ nurodyta informacija.
47. Projekto 81 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje.
48. Projekto 84 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.
49. Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
50. Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.
51. Projekto 90 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba.
52. Projekto 91 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas.
53. Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo.
54. Projekto 92 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis.
55. Projekto 93 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite@lrs.lt
P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. pranas.zukauskas@lrs.lt